DĖL Nacionalinės energijos vartojimo

Nutarimas

skelbtas: Žin., 2006, Nr. 54-1956

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL Nacionalinės energijos vartojimo

efektyvumo didinimo 2006–2010 METŲ programos patvirtinimo

2006 m. gegužės 11 d. Nr. 443

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos

įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 5

straipsnio 1 dalies 3 punktu ir įgyvendindama Nacionalinės energetikos

strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 10 d.

nutarimu Nr. IX-1130 (Žin., 2002, Nr. 99-4397),

nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria

1. Patvirtinti Nacionalinę energijos vartojimo

efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programą (pridedama).

2. Įpareigoti ministerijas ir kitas institucijas

pagal kompetenciją rengiant ūkio plėtojimo programas vadovautis šio nutarimo 1

punkte nurodytos programos nuostatomis.

3. Pavesti atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už šiuo nutarimu

patvirtintos programos įgyvendinimo

priemonių vykdymą, pagal kompetenciją kasmet iki sausio 31 d. teikti Energetikos

ministerijai informaciją apie šios programos įgyvendinimą.

Punkto

pakeitimai

Nr.

9, 2010-01-12,

Žin., 2010, Nr. 7-297 (2010-01-19)

4. Pasiūlyti savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant

šiuo nutarimu patvirtintą programą ir jos įgyvendinimo priemones.

Finansų ministras,

pavaduojantis

Ministrą Pirmininką Zigmantas

Balčytis

Ūkio ministras Kęstutis

Daukšys

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2006 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 443

NACIONALINĖ ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO

DIDINIMO

2006–2010 METŲ PROGRAMA

I.

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nacionalinė energijos vartojimo

efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programa (toliau vadinama – ši Programa) yra

tarpinstitucinė programa, kurioje numatytos organizacinės, teisinės,

ekonominės, technologijų tobulinimo ir diegimo, taikomųjų mokslinių tyrimų,

visuomenės švietimo ir informavimo priemonės energijos išteklių ir energijos

vartojimo efektyvumui didinti, taip pat jų įgyvendinimo stebėsena pastatų ir jų

inžinerinių sistemų, kogeneracijos, centralizuoto šilumos tiekimo, įmonių,

įstaigų ir namų ūkio įrenginių, transporto, vietinių, atsinaujinančių ir

atliekinių energijos išteklių sektoriuose.

2. Teisinį šios Programos pagrindą

sudaro Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai, Europos Sąjungos ir

Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys efektyvų energijos

išteklių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių vartojimą tiesiogiai

ar susiję su juo.

Efektyvų energijos vartojimą reglamentuojantys tiesiogiai ar

susiję su juo Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai nustatyti

Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokole (Žin.,

2002, Nr. 126-5735),

kuris ratifikuotas Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Jungtinių Tautų

bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo ratifikavimo“ (Žin.,

2002, Nr. 126-5728),

ir Energetikos chartijos protokole dėl energijos efektyvumo ir su tuo susijusių

aplinkosaugos aspektų (Žin., 1998, Nr. 66-1912), kuris

ratifikuotas Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Energetikos chartijos sutarties

ir Energetikos chartijos protokolo dėl energijos efektyvumo ir su tuo susijusių

aplinkos apsaugos aspektų ratifikavimo“ (Žin., 1998, Nr. 66-1908).

3. Energijos taupymas ir efektyvus

energijos išteklių vartojimas, gamintojų ir vartotojų skatinimas efektyviai

vartoti vietinius, atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius – vieni

pagrindinių energetikos politikos tikslų, apibrėžtų Lietuvos Respublikos

energetikos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2224) ir

Nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos

Seimo 2002 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. IX-1130 (Žin., 2002, Nr. 99-4397). Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 73 „Dėl Nacionalinės

energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos realizavimo“ (Žin., 1992,

Nr. 12-327)

pritarta Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos rengėjų

išvadoms ir pasiūlymams. Tai buvo pirmasis programinis darbas šalies

ekonomikoje po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Atsižvelgiant į šalies ūkio

bei pavienių jo šakų būklę ir plėtros prognozes, Nacionalinė energijos

vartojimo efektyvumo didinimo programa kas penkeri metai tikslinama.

4. Šiuolaikinis darnaus vystymosi

požiūris ir mokslas visuomenės apsirūpinimą energija suvokia kaip integruotą

pirminės energijos transformavimo, tiekimo ir vartojimo sistemų veikimą ir

plėtrą priimtinomis ilgalaikėmis ekonominėmis, socialinėmis ir aplinkos

apsaugos sąlygomis. Šis Jungtinių Tautų visokeriopai remiamas požiūris svarbus

tiek pasaulio ekonomikos lyderėms, tiek kitoms pažangos siekiančioms

valstybėms.

5. Pasaulio energijos taryba paskelbė

tris apsirūpinimo energija tikslus. Tinkamumas apima energijos paslaugų kokybę

ir patikimumą. Prieinamumas – pasiūla modernių ir patikimų energijos paslaugų,

už kurias mokama ekonomiškai pagrįstomis kainomis. Priimtinumas atspindi

visuomenės požiūrį į aplinkos tausojimą.

6. Tarptautinė energetikos agentūra

pabrėžia, kad pereinamosios ekonomikos valstybėse energetikos efektyvumas turi

būti bendrosios politikos dalis. Taigi šių valstybių vyriausybės privalo

vykdyti bendrąją (gamybos, tiekimo ir vartojimo) energetikos politiką ir ją

atitinkantį reguliavimą.

7. Europos Sąjunga (toliau vadinama –

ES) ypač daug dėmesio skiria darniam energetikos vystymuisi, skatina energijos

taupymą. Priežastys, verčiančios ES rūpintis energijos taupymu, akivaizdžios.

Pirma, pirminės energijos tiekimo saugumas – šiandien energetinė priklausomybė

nuo išorinių tiekėjų siekia 70 procentų ir turi tendenciją didėti. Antra,

aplinkos apsauga – energijos gamyba ir vartojimas (įskaitant transportą) –

generuoja 94 procentus CO2 emisijų. Trečia, ribota galimybė

daryti įtaką energijos tiekėjams, ir ES tokią situaciją gali keisti visų pirma

skatindama energijos vartojimo efektyvumą. Kita vertus, efektyvesnis energijos

vartojimas sudaro svarbią ES aktyviai palaikomo Kioto protokolo strategijos ir

veiksmų dalį. 2000 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų

komitetui, Regionų komitetui KOM/2000/0247 – Energetikos efektyvumo

didinimo Europos Bendrijoje veiksmų planas – išdėstoma Europos Bendrijos šios

srities strategija iki 2010 metų. Šis planas apima energetikos efektyvumo

didinimo priemonių integravimą, vykdomos politikos stiprinimo, naujų priemonių,

Bendrijos iniciatyvų vykdant bendrąją ir koordinuotą politiką bei įgyvendinant

priemones klausimus. Šių problemų turinys ir mastas svarbus ir Lietuvai – tiek

kaip ES narei, tiek ir nacionalinės politikos lygmeniu.

8. Paskelbtas naujas ES programinis

dokumentas – Žalioji knyga apie energijos vartojimo efektyvumą, arba kaip

mažesnėmis sąnaudomis sutaupyti daugiau energijos (2005 m. birželio 22 d.,

KOM(2005) 265 galutinis). Jame nurodyta, kad ne vien dėl didelių ir vis

didėjančių naftos kainų, kurios gali sumažinti Europos ekonominio augimo

perspektyvas, ES naudinga ryžtingai atnaujinti energetinio efektyvumo didinimą

skatinančią programą, jungiančią Bendrijai svarbius konkurencingumo, Lisabonos

susitarimų, aplinkos apsaugos, Kioto įsipareigojimų bei energijos tiekimo

saugumo klausimus. Žaliojoje knygoje siekiama nustatyti šios veiklos spragas,

pavyzdžiui, atitinkamos iniciatyvos, informacijos, prieinamų finansinių

mechanizmų stoką. Kartu šiame dokumente siekiama numatyti šių spragų šalinimo

būdus, būtinus veiksmus. Numatoma 2006 metais parengti šiame dokumente iškeltų

uždavinių sprendimo veiksmų planą.

9. Vertinant energetinį efektyvumą, svarbūs

bendrieji ekonominiai ir energetiniai rodikliai bei jų kaita.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) Lietuvoje

per pastaruosius ketverius metus padidėjo

32,9 procento (2001 metais – 6,4 procento, 2002 metais – 6,8 procento, 2003

metais – 9,7 procento ir 2004 metais – 6,7 procento). 2004 metais

jis sudarė 60,51 mlrd. litų (lyginamosiomis 2000 metų kainomis), arba 17,61

tūkst. litų vienam gyventojui.

Pirminės energijos sąnaudos per ketverius

metus padidėjo 26,4 procento, galutinės energijos reikmės – 14,6 procento ir

2004 metais, atsižvelgiant ir į neenergetines reikmes, sudarė atitinkamai 106

ir 59 TWh, arba 30,8 ir 17,1 MWh vienam gyventojui.

Išaugus eksportui, bendroji elektros

energijos gamyba 2000–2004 metais padidėjo nuo 11,42 iki 19,27 TWh, arba 68,7 procento,

o elektros energijos sąnaudos šalyje – nuo 8,81 iki 10,81 TWh, arba 22,7

procento. Lyginamoji elektros gamyba ir elektros sąnaudos (vienam gyventojui)

2004 metais sudarė atitinkamai 5,61 ir 3,14 MWh.

Lietuvoje sukurtas BVP (apskaičiuotas pagal perkamosios

galios paritetą), tenkantis vienam gyventojui, palyginti su ES valstybių

vidurkiu, 2002 metais buvo mažesnis apie 2,3 karto. Lietuvoje vienas gyventojas

pirminės energijos sunaudojo vidutiniškai apie 1,5 karto, galutinės energijos

1,9 karto, galutinės elektros energijos 2,9 karto mažiau negu vidutiniškai ES

valstybėse.

Galutinės energijos reikmių struktūriniai pokyčiai per

ketverius metus pagal pagrindines vartotojų grupes bei energijos (elektra,

šiluma, kuras) rūšis buvo tokie (procentais kiekvienai

energijos rūšiai ir bendras): namų ūkis – 14; 2,6; –5,9; – 0,4; prekyba ir

paslaugos – 30,9; 11,1; 11,9; 18,5; pramonė – 16,1; 26,2; 24,5; 22,7;

transportas – 4,1; 0; 15,8; 15,8; žemės ūkis – (–10,3); –6; 5,7; 2.

II. aplinkos ir būklės analizė

10. Aplinkos

analizėje apibrėžtos politinės, ekonominės, socialinės ir technologinės

skirtingų sektorių bendrosios ir savitosios sąlygos.

Būklės

analizėje apibrėžtos sektorių bendrosios ir savitosios stiprybės, silpnybės,

galimybės ir grėsmės.

11. Pastatų ir jų inžinerinių

energetikos sistemų sektoriaus aplinkos analizė.

Šiame punkte pateikta energijos vartojimo

efektyvumo didinimo būste (daugiabučiuose ir individualiuose namuose) ir

viešosios nuosavybės visuomeninės paskirties pastatuose aplinkos analizė

11.1. Bendrosios politinės sąlygos: Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta atnaujinti pastatus,

modernizuoti jų energetikos ūkį; Lietuvai įstojus į ES, atsiveria

politinės galimybės įgyvendinti ES direktyvas, numatančias energetikos

efektyvumo didinimą pastatuose.

Savitosios būsto sektoriaus politinės

sąlygos: Lietuvos būsto strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu

Nr. 60 (Žin., 2004, Nr. 13-387), kurioje numatyta siekti esamo būsto atnaujinimo ir

rekonstravimo bei racionalaus energijos išteklių naudojimo; Daugiabučių namų

modernizavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.

rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2005,

Nr. 78-2839).

Savitosios viešosios nuosavybės visuomeninės paskirties pastatų sektoriaus politinės sąlygos: Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis

programavimo dokumentas numato galimybes panaudoti ES fondų lėšas viešosios

nuosavybės visuomeninės paskirties pastatams atnaujinti.

11.2. Bendrosios ekonominės sąlygos

auganti šalies ekonomika ir pasaulinės energijos išteklių kainos sudaro geras

sąlygas įgyvendinti energijos taupymo priemones; stiprus statybos sektorius

gali patenkinti didėjančią pastatų modernizavimo darbų paklausą; pastatų

savininkai stokoja lėšų, ypač mažuose miesteliuose ir kaimuose; Valstybės

paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų

energinio efektyvumo nustatymo taisyklės, patvirtintos finansų ministro ir

aplinkos ministro 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 1K-237/D1-394 (Žin.,

2005, Nr.102-3792);

komerciniai bankai kredituoja privačių pastatų ir individualių gyvenamųjų namų

atnaujinimą.

Savitosios viešosios nuosavybės

visuomeninės paskirties pastatų sektoriaus ekonominės sąlygos: galimybė

pasinaudoti ES struktūrinės paramos lėšomis; neišplėtoti jiems skirti

alternatyvūs finansavimo mechanizmai.

11.3. Bendrosios socialinės sąlygos

gyventojų migracija, senėjimas, gimstamumo mažėjimas ir su tuo susijusi mokslo

ir sveikatos priežiūros įstaigų pertvarka kelia neaiškumų dėl dalies sveikatos

priežiūros ir mokymo įstaigų ateities, dėl to sunku planuoti investicijas,

didėja jų rizika.

Savitosios būsto sektoriaus socialinės

sąlygos: sudaromos palankios sąlygos socialiai ir finansiškai mišrios sudėties

daugiabučių namų savininkams prisidėti prie pastatų atnaujinimo; nėra tradicijų

ir patirties, kaip prižiūrėti ir atnaujinti daugiabučius namus; turtingesnės

šeimos keliasi į geresnės kokybės būstus, o esamuose daugiabučiuose pasilieka

mažiau finansiškai pajėgūs namų ūkiai.

11.4. Bendrosios technologinės

sąlygos: pastatų atnaujinimo technologijos sėkmingai išbandytos ir naudotos

įgyvendinant įvairias pastatų atnaujinimo programas ir projektus; bendra ES

rinka užtikrina greitą naujų technologijų pritaikymą šalyje; didelė kaina stabdo

didelį energijos taupymo potencialą turinčių technologijų (sienų, stogo

šiltinimo ir kitų) taikymą šalyje; atsinaujinančių energijos išteklių (pvz.,

medžio granulių) eksportas į ekonomiškai išsivysčiusias valstybes kelia jų

kainas ir lėtina plitimą Lietuvoje.

12. Pastatų ir jų inžinerinių

energetikos sistemų sektoriaus būklės analizė.

Šiame punkte pateikta energijos vartojimo

efektyvumo didinimo būste (daugiabučiuose ir individualiuose namuose) ir

viešosios nuosavybės visuomeninės paskirties pastatuose būklės analizė

12.1. Bendrosios sektoriaus

stiprybės: stipri statybos bazė; patvirtinta Lietuvos būsto strategija.

Savitosios daugiabučių namų sektoriaus

stiprybės: sukaupta užtektinai patirties, kaip didinti daugiabučių namų

energijos vartojimo efektyvumą; patvirtinta Daugiabučių namų modernizavimo

programa.

Savitosios individualių namų sektoriaus

stiprybės: aiškus būsto savininkas ir ganėtinai išvystyta teisinė aplinka;

galimybė pasinaudoti komercinių bankų kreditais.

Savitosios viešosios nuosavybės visuomeninės

paskirties pastatų sektoriaus stiprybės: aiškus pastato savininkas ir ganėtinai

išvystyta teisinė aplinka; galimybė pasinaudoti komercinių bankų kreditais.

12.2. Bendrosios sektoriaus

silpnybės: neefektyvus energijos naudojimas; menki sektoriaus subjektų

organizaciniai gebėjimai; standartų ir privalomųjų reikalavimų, skirtų

atnaujinamiems pastatams, stoka.

Savitosios būsto sektoriaus silpnybės

mažos būsto savininkų pajamos; menka jų turtinė savimonė; neišspręsti

nuosavybės teisių atkūrimo klausimai; nepakankama sektoriaus teisinė

normatyvinė bazė; per menkai išplėtota būsto atnaujinimo kreditavimo sistema.

Savitosios viešosios nuosavybės

visuomeninės paskirties pastatų sektoriaus silpnybės: pastatų savininkų bei

naudotojų motyvacijos stoka; lėšų bei alternatyvių finansavimo mechanizmų

stygius; neaiški dalies įstaigų ateitis.

12.3. Bendrosios sektoriaus

galimybės: sėkmingas ES direktyvų, numatančių energijos efektyvumo didinimą,

įgyvendinimas; dėl augančios ekonomikos didėjantis nacionalinis biudžetas

leidžia vis daugiau remti energijos vartojimo efektyvumo didinimą; bankų, kitų

kredito įstaigų bei su energetika susijusias paslaugas teikiančių įmonių

plėtra, didesnė naujų kredituojamų produktų pasiūla.

Savitosios būsto sektoriaus galimybės

aktyvesnis gyventojų dalyvavimas sprendžiant būsto problemas; stiprėjantis

statybos sektorius; geriau naudojami būsto rinkos subjektų organizaciniai ir

intelektiniai gebėjimai.

Savitosios viešosios nuosavybės

visuomeninės paskirties pastatų sektoriaus galimybės: su energetika susijusias

paslaugas teikiančio sektoriaus plėtra.

12.4. Bendrosios sektoriaus grėsmės

demografiniai pokyčiai dėl gyventojų migracijos, senėjimo, gimstamumo mažėjimo;

dėl eksporto labai padidėjusios kai kurių atsinaujinančių energijos išteklių

(pvz., medžio granulių) kainos.

Savitosios būsto sektoriaus grėsmės: senos

statybos gyvenamuosiuose namuose santykinai daugėja mažesnes pajamas turinčių

gyventojų.

Savitosios viešosios nuosavybės

visuomeninės paskirties pastatų sektoriaus grėsmės: neaiški dalies mokymo bei

sveikatos priežiūros įstaigų ateitis; tam tikrų regionų ekonominė recesija.

13. Įrenginių

ir technologinių procesų, vykstančių juose, aplinkos analizė.

Šiame punkte pateikta kogeneracijos,

centralizuoto šilumos tiekimo, įmonių, įstaigų ir namų ūkio energijos vartojimo

įrenginių bei transporto sektorių aplinkos analizė

13.1. Bendrosios politinės sąlygos

Lietuvai įstojus į ES, susidarė politinės sąlygos modernizuoti ir tvarkyti

įrenginius ir technologinius procesus pagal ES standartus ir naujus vartotojų

poreikius; Lietuva yra pasirašiusi Kioto protokolą ir įsipareigojusi

2008–2012 metais sumažinti 8 procentais į atmosferą išmetamų šiltnamio

efektą sukeliančių dujų (palyginti su baziniais 1990 metais).

Savitosios kogeneracijos ir šilumos tiekimo

politinės sąlygos: Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta pasiekti,

kad elektros energija, pagaminta kogeneracijos būdu, iki 2020 metų sudarytų ne

mažiau kaip 35 procentus visos pagamintos energijos; Nacionalinėje energetikos

strategijoje numatyta padidinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemų

efektyvumą.

Savitosios politinės sąlygos įmonėse,

įstaigose ir namų ūkyje: reglamentuotas

apšvietimo sistemų ir buitinių elektros prietaisų ženklinimas; nuo 2005 metų veikia ES apyvartinių taršos leidimų sistema; nuo 2005 metų

pasaulio rinkose liberalizuota tekstilės prekyba.

Savitosios politinės sąlygos transporte

Lietuvos transporto sektorius – viena iš prioritetinių ūkio sričių; transporto

sektoriaus plėtros prioritetai nustatyti Valstybės ilgalaikės raidos

strategijoje, patvirtintoje Lietuvos

Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr.

113-5029), Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai

pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. X-43

(Žin., 2004, Nr. 181-6703), Ilgalaikėje (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos

plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 692 (Žin., 2005, Nr. 79-2860), Lietuvos Respublikos įstatymuose ir įstatymų lydimuosiuose

aktuose, suderintuose su ES teisynu; Lietuva yra įsipareigojusi siekti, kad iki

2010 m. gruodžio 31 d. biodegalai sudarys ne mažiau kaip 5,75 procento

visos šalies rinkoje esančio benzino ir dyzelino, skirto transportui,

energijos; Ilgalaikėje (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros

strategijoje numatyta, kad vietiniai atsinaujinantys biologiniai ištekliai turi

patenkinti iki 15 procentų kuro poreikio Lietuvoje.

13.2. Bendrosios ekonominės sąlygos

auganti Lietuvos ekonomika kelia naujus energijos, pramonės, transporto kokybės

ir kiekybės reikalavimus; galimybė pasinaudoti ES struktūrine ir specialiųjų

programų, skirtų infrastruktūrai rekonstruoti bei modernizuoti, parama;

nedideli, palyginti su kitomis ES valstybėmis, mokesčiai; nėra specifinių

mokesčių už energijos vartojimą; didėjančios energijos išteklių kainos;

elektros ir dujų rinkos liberalizavimas.

Savitosios kogeneracijos ir šilumos

tiekimo ekonominės sąlygos, palyginti su kitomis ES valstybėmis: elektros

vienam Lietuvos gyventojui suvartojama mažai; gamtinių dujų kaina maža, tačiau

visiškai neaišku, kokia ji bus ateityje; nedideli taršos mokesčiai.

Savitosios ekonominės sąlygos įmonėse,

įstaigose ir namų ūkyje: palankios bankų lizingo sąlygos buitiniams elektros

prietaisams įsigyti; ES valstybės tapo pagrindine Lietuvos pramonės įmonių

eksporto rinka; didėjantis užsienio investuotojų dėmesys pramonės įmonėms; dėl

mažos Lietuvos rinkos pramonės įmonės labai priklausomos nuo gebėjimo

konkuruoti pasaulio rinkoje; aukštesnės efektyvumo klasės buitiniai prietaisai

brangesni; nepakankamai lanksčios finansinės paslaugos, teikiamos pramonės

įmonėms.

Savitosios ekonominės sąlygos transporte: Lietuvoje,

vykdant įsipareigojimus ES, numatoma didinti akcizus degalams taip, kad

palaipsniui būtų priartėta prie minimalių ES teisės aktuose nustatytų akcizų

normų; plečiasi ekonominiai ryšiai, lemiantys didesnį transportavimo paslaugų

poreikį; energijos efektyvumo didinimas transporte kol kas nėra tiesiogiai

susijęs su aplinkos tarša ar neatsinaujinančių išteklių naudojimu; dar

nepasinaudota visomis ekonominėmis energetiškai efektyvesnio transporto ar

alternatyviųjų degalų (biodegalų) naudojimo didinimo galimybėmis; prastas ir

neapibrėžtas viešojo transporto finansavimas mažina jo patrauklumą ir plečia

privačių automobilių naudojimą.

13.3. Bendrosios socialinės sąlygos

didėjančios stiprėjančių regionų gyventojų pajamos visų pirma skiriamos

socialinėms reikmėms: didėja vartojimas, gerėja buitis, gyventojai tampa

judresni; visuomenė nelinkusi mokėti už švaresnę aplinką, ir vadinamoji žalioji

energetika dar nėra laikoma vertybe; visuomenė vis dar menkai suvokia energijos

vartojimo efektyvumo svarbą; dideli socialiniai skirtumai regionuose.

Savitosios socialinės sąlygos įmonėse,

įstaigose ir namų ūkyje: gerėjantis gyvenimas kelia didesnius reikalavimus

vartotojų aplinkai, aplinkos apsaugai; tobulintinas gamybos organizavimas

pramonės įmonėse.

Savitosios socialinės sąlygos transporte: atsivėrus ES

sienoms, didėja gyventojų judrumas bendroje ES erdvėje, kinta jų įpročiai,

gyvenimo būdas ir elgesys, gausėjantis turistų ir tranzitinio krovininio

transporto srautas didina infrastruktūros prie pagrindinių transporto koridorių

poreikį; jaunų gyventojų migracija į didmiesčius didina miestų transporto

infrastruktūros tinklo apkrovimą; mažos gyventojų pajamos ir infrastruktūros

gerinimo projektų stoka prisideda prie kai kurių regionų socialinės

izoliacijos, neskatina įsigyti energetiškai efektyvesnių transporto priemonių,

tinkamai rekonstruoti infrastruktūros.

13.4. Bendrosios technologinės

sąlygos: dideli ES kokybės reikalavimai

technologiniams įrenginiams ir procesams; didžiuma technologijų,

susijusių su energijos gavyba, perdavimu, transformavimu ir galutiniu

vartojimu, importuojamos į Lietuvą ir joje beveik nekuriamos; Lietuva – viena

iš mažiausiai patentų gaunančių ES valstybių; didžiuma energijos išteklių

importuojama iš Rusijos; per mažai ir neefektyviai finansuojami moksliniai

tyrimai.

Savitosios kogeneracijos ir šilumos

tiekimo technologinės sąlygos: išplėtota gamtinių dujų tiekimo infrastruktūra;

centralizuoto šilumos tiekimo sistemos gerai išplėtotos visuose Lietuvos

regionuose, tačiau veikia neefektyviai, nes sumažėjo šilumos vartojimas ir nuo

šių sistemų atsijungė kai kurie vartotojai.

Savitosios technologinės sąlygos įmonėse

daug kur išlikusios senos technologijos; pramonė naudoja per mažai technologijų

ir per daug žmonių darbo jėgos; mažas darbo našumas.

Savitosios technologinės sąlygos

transporte: Lietuvos transporto infrastruktūra palyginti gerai išplėtota,

tačiau jau neatitinka vartotojų poreikių; vyrauja kelių transportas, o dėl

sparčiai didėjančios automobilizacijos ir tranzitinio eismo intensyvumo

ateityje šis transportas įsivyraus dar labiau; besiplečiantys miestai ir

mažėjanti viešojo transporto reikšmė; geros technologinės sąlygos plėtoti

alternatyviųjų degalų gamybą ir bevariklio transporto infrastruktūrą vidutinio

dydžio miestuose.

14. Įrenginių ir technologinių

procesų juose būklės analizė.

Šiame punkte pateikta kogeneracijos,

centralizuoto šilumos tiekimo, įmonių, įstaigų ir namų ūkio energijos vartojimo

įrenginių bei transporto sektorių būklės analizė

14.1. Bendrosios sektorių stiprybės

ES reikalavimus atitinkančios infrastruktūros plėtros programos finansuojamos

ES struktūrinės paramos lėšomis; energijos ir jos išteklių tiekimo sistemos

diversifikavimo perspektyva.

Savitosios kogeneracijos ir šilumos

tiekimo stiprybės: bendra elektros ir šilumos gamyba bei centralizuoto šilumos

tiekimo sistemos Lietuvoje naudojamos ilgai ir gerai pažįstamos; turimos

centralizuoto šilumos tiekimo sistemos sudaro technines sąlygas plėtoti

kogeneraciją; sukurta teisinė aplinka, skatinanti kogeneraciją ir remianti

centralizuoto šilumos tiekimo sistemų išlaikymą ir efektyvumo didinimą;

daugelyje šalies rajonų išplėtota dujotiekio infrastruktūra leidžia naudoti

pigesnius kogeneratorius; įsibėgėjęs šilumos ūkio planavimo savivaldybių

lygmeniu procesas leidžia išsaugoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas ir

didinti jų efektyvumą.

Savitosios įmonių ir įstaigų stiprybės

darbo jėga, geriau nei anksčiau psichologiškai prisitaikiusi prie rinkos

ekonomikos reikalavimų, padidėjęs asmeninės atsakomybės suvokimas; palanki

aplinka diegti energijos vadybos sistemas.

Savitosios transporto stiprybės: palyginti

gerai išplėtota Lietuvos transporto infrastruktūra, užtikrinanti gana efektyvų

krovinių bei keleivių vežimą; Lietuvoje išgaunama nafta, kurios užtektų

minimaliam transporto sektoriaus funkcionavimui ekstremaliomis sąlygomis

užtikrinti; išlaikomi maži mokesčiai už alternatyviuosius degalus turėtų

didinti jų vartojimą; energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones

plačiausiai galima diegti apie 90 procentų energijos suvartojančio kelių

transporto sektoriuje.

14.2. Bendrosios sektorių silpnybės

įstatymų įgyvendinimo problemos; valstybinė mokslo tiriamųjų institucijų

sistema neorientuota į taikomuosius tyrimus ir technologijų plėtrą; trūksta

informacijos apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų finansavimo

galimybes; bankai mažai suinteresuoti skirti paskolas energijos taupymo

projektams įgyvendinti.

Savitosios kogeneracijos ir šilumos

tiekimo silpnybės: elektros energijos gamyba Ignalinos atominėje elektrinėje,

elektros energijos perteklius; centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šiuo metu

neefektyvios ir nepatrauklios vartotojams, todėl pastebima tendencija nuo jų

atsijungti; gamtinių dujų kainos struktūra palanki gamtinių dujų deginimui

individualiuose šildymo katiluose; sudėtingos kogeneratorių prisijungimo prie

elektros tinklo procedūros; mažos savivaldybių investicinės galimybės prisidėti

prie didelių investicijų reikalingų kogeneracijos projektų finansavimo;

nepakankama ir nevientisa šilumos ūkio veiklą reglamentuojanti įstatymų ir

normatyvų bazė; aplinkosauginių mokesčių sistema neskatina kogeneracijos

plėtros.

Savitosios įmonių, įstaigų ir namų ūkio

silpnybės: valdymo patirties efektyvios energetikos požiūriu stoka pramonės

įmonėse; profesinės ir vadybos kompetencijos neatitikimas; maža efektyviai

energiją vartojančių buitinių elektros prietaisų paklausa; įmonės neturi

pakankamai išteklių inovacijoms diegti.

Savitosios transporto silpnybės

geležinkelių, vidaus vandenų ir bevariklio transporto infrastruktūra pasenusi

ar menkai išplėtota; dėl plintančios automobilizacijos, didėjančio gyventojų

judrumo ir tranzito srauto per Lietuvos teritoriją ateityje didės energijos

išteklių poreikis; gausėja privačių (daugiausia naudotų) automobilių, tai

perkrauna kai kurių miestų infrastruktūrą; nepakankama įstatymų bazė, trūksta

koordinavimo ir ekonominių priemonių, skatinančių vartoti alternatyviuosius

degalus; miestuose per mažai dėmesio skiriama bevariklio transporto plėtrai;

nuolat mažėja vežimas viešuoju transportu; senos transporto priemonės ir

pasenusi infrastruktūra didina aplinkos taršą ir energijos vartojimą; per mažai

tarpusavyje derinamas įvairus transportas;

transporto sektorius neturi parengtos energijos išteklių ir energijos vartojimo

efektyvumo didinimo programos.

14.3. Bendrosios sektorių galimybės

įvykdyti šalies tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su atsinaujinančių

energijos išteklių vartojimu; pritraukti užsienio investicijų į infrastruktūros

modernizavimą; narystė ES atvėrė naujas galimybes modernizuoti infrastruktūrą

pagal ES reikalavimus.

Savitosios kogeneracijos ir šilumos

tiekimo galimybės: esamų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų išlaikymas,

tobulinimas ir atnaujinimas, energijos nuostolių mažinimas, vartotojams

teikiamų paslaugų kokybės gerinimas; teritorinio planavimo tobulinimas, šilumos

ūkio planų įgyvendinimas; dujotiekio infrastruktūros plėtra į dujų neturinčius

regionus, efektyvus gamtinių dujų naudojimas energijai gaminti

kogeneratoriuose; ES struktūrinės paramos lėšų naudojimas kogeneracijos

projektams įgyvendinti.

Savitosios įmonių galimybės: didinti

energijos vartojimo efektyvumą pramonės įmonėse ir šalies pramonės įmonių

konkurencingumą; įvykdyti šalies tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su

kogeneratorių diegimu; panaudoti ES struktūrinės paramos ir specialiųjų

programų lėšas energijos vartojimo efektyvumą didinantiems projektams

įgyvendinti.

Savitosios transporto galimybės: plėtoti

bevariklio transporto infrastruktūrą miestuose; plėtoti viešojo transporto

paslaugas, įtraukti miestų plėtros planus į viešojo transporto planavimą;

mokestinėmis priemonėmis skatinti naujų ir energetiškai efektyvesnių transporto

priemonių pirkimą; modernizuoti miestų eismo valdymo sistemas; plėtoti miestų

transporto infrastruktūrą – tiesti aplinkkelius; plėtoti vidaus vandenų

transporto sistemą; kurti multimodalinius logistikos centrus prie pagrindinių

transporto koridorių ir traukos centrų; vykdyti politiką, teikiančią pirmenybę

energetiškai efektyvesniam transportui;

parengti energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo

transporto sektoriuje programą, kuri pagrįstų ir numatytų konkrečias priemones,

leisiančias sumažinti kenksmingą transporto poveikį aplinkai, efektyviau

vartojant energiją transporto sektoriuje.

14.4. Bendrosios sektorių grėsmės

didelė energetinė priklausomybė nuo importuojamų energijos išteklių; šalies

institucinių struktūrų nesugebėjimas panaudoti galimos užsienio finansinės

paramos lėšų arba neefektyvus šių lėšų panaudojimas.

Savitosios kogeneracijos ir šilumos

tiekimo grėsmės: veiklos liberalioje rinkoje taisyklių neapibrėžtumas; mažos

elektros energijos kainos; dėl reguliuojamos kainodaros vis daugiau gamtinių

dujų sudeginama individualiuose katiluose; šilumos tiekimo įmonių teikiama

pirmenybė šilumos gamybai katiluose, o ne kogeneratoriuose; paramos teikimas

tik didelėms kogeneratorinėms atnaujinti, deramai nenaudojant nedidelės galios

kogeneratorių potencialo.

Savitosios įmonių ir įstaigų grėsmės

papildomų mokesčių įvedimas (pvz., CO2 mokesčio) gali padidinti

produktų kainą ir sumažinti pramonės įmonių konkurencingumą.

Savitosios transporto grėsmės: gausėjant

automobilių ir didėjant tranzitiniams srautams, esama infrastruktūra gali tapti

nelaidi; atidedamas viešojo transporto ekonominių ir teisinių problemų

sprendimas; iš užsienio vežamos naudotos transporto priemonės dažnai prastos

techninės būklės ir didina taršą; vietinių atsinaujinančių išteklių naudojimo

galimybės tiesiogiai priklausys nuo šio klausimo valstybinio reguliavimo;

neadekvati miestų ir transporto infrastruktūros plėtra.

15. Vietinių, atsinaujinančių ir

atliekinių energijos išteklių sektoriaus aplinkos analizė

15.1. Bendrosios politinės sąlygos

vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo prioritetą

Lietuvoje užtikrina nustatytos narystės ES prievolės ir 2001 m. rugsėjo 27 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl elektros energijos,

pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, rėmimo vidaus elektros

rinkoje; pagal Kioto protokolą 2008–2012 metais Lietuva įsipareigoja sumažinti

į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų 8 procentais, palyginti

su baziniais 1990 metais. Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta

iki 2010 metų didinti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą – iki 12

procentų bendrame pirminės energijos balanse.

15.2. Bendrosios ekonominės sąlygos

vienas Lietuvos gyventojas elektros energijos suvartoja mažiau nei ES

gyventojas; sparti ekonomikos raida skatina elektros energijos vartoti vis

daugiau; elektros rinkos liberalizavimas gali paveikti vietinių,

atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo ekonomines sąlygas; nedideli,

palyginti su kitomis ES valstybėmis, mokesčiai; nėra specifinių mokesčių už

energijos vartojimą; nedideli taršos mokesčiai; valstybė silpnai remia

technologijų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, tyrimus.

15.3. Bendrosios socialinės sąlygos

vadinamoji žalioji energetika Lietuvos visuomenės nelaikoma vertybe; visuomenė

nelinkusi mokėti už švaresnę aplinką; mažos gyventojų pajamos stabdo

investicijas į išteklių naudojimo mažinimą gyvenamuosiuose pastatuose;

nepakankamai aktyvios nevyriausybinės organizacijos.

15.4. Bendrosios technologinės

sąlygos: dėl lėšų stokos nepakankamas inovacinių technologijų diegimas;

elektros gamybos instaliuotos galios perteklius; Lietuvos gamintojų turima

vietinius, atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius naudojančių

įrenginių gamybos patirtis.

16. Vietinių, atsinaujinančių ir

atliekinių energijos išteklių sektoriaus būklės analizė

16.1. Bendrosios sektoriaus

stiprybės: Lietuvoje sukurta teisinė aplinka, skatinanti naudoti vietinius,

atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius energijai gaminti;

modernizuojamose katilinėse plačiai naudojamas biokuras; šilumos ūkio įstatymo

reglamentuojamas šilumos ūkio planavimas savivaldybių lygmeniu leidžia plačiau

naudoti vietinius, atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius šilumai

gaminti; įvesti elektros iš išteklių supirkimo fiksuoti tarifai; didelis

vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių techninis

potencialas: žemės ūkio paskirties žemė ir miškai užima daugiau kaip 80 procentų

teritorijos, palankios vėjo sąlygos.

16.2. Bendrosios sektoriaus

silpnybės: elektros energijos gamyba Ignalinos atominėje elektrinėje ir jos

perteklius; sudėtingos prisijungimo prie elektros tinklo procedūros; didelės

investicijos į vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių

jėgaines; mokesčių politika neskatina vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių

energijos išteklių naudojimo; mažos savivaldybių investicinės galimybės

prisidėti prie projektų finansavimo; per mažai dėmesio skiriama įgyvendinamų

vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių projektų stebėsenai,

dėl to pavyzdiniai projektai tinkamai neatlieka savo demonstracinės funkcijos;

nepopuliarus vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių

naudojimas pastatuose; nepakankamai išplėtota Lietuvos finansų rinka; visuomenė

per mažai suvokia vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių

naudojimo svarbą.

16.3. Bendrosios sektoriaus

galimybės: teritorinio planavimo plėtra, šilumos ūkio planų įgyvendinimas

naudojant vietinius, atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius

šilumai gaminti; įstatymų bazės, sukuriančios palankią aplinką gaminti energiją

iš vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių, stiprinimas;

investicinės aplinkos, skirtos vietiniams, atsinaujinantiems ir atliekiniams

energijos ištekliams, gerinimas; ES struktūrinės paramos lėšų naudojimas

vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių projektams

įgyvendinti; deramas vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių

potencialo naudojimas pastatuose; pasirengimas įgyvendinti žaliųjų sertifikatų

sistemą; paramos vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių

naudojimo plėtrai ir regioninei pramonei derinimas kuriant naujas darbo vietas,

skatinant regioninę plėtrą; kuro importo mažinimas naudojant vietinius,

atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius; visuomenės švietimas

nurodant energijos gamybos iš vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos

išteklių naudą.

16.4. Bendrosios sektoriaus grėsmės

veikimo liberalioje rinkoje neapibrėžtumas stabdys investicijas į naujus

kogeneracijos įrenginius; per maža valstybės parama vietinių, atsinaujinančių

ir atliekinių energijos išteklių projektų įgyvendinimui stabdys šių išteklių

naudojimo plėtrą; vėluojantis šių išteklių ir naujausių technologijų, skirtų

jiems naudoti, patirties kaupimas neleis ateityje laiku ir efektyviai juos

naudoti; šių išteklių naudojimą stabdys nepakankamas dėmesys visuomenės

informavimui ir švietimui.

iii. Energijos

vartojimo efektyvumo didinimo potencialas

17. Energijos vartojimo efektyvumo

didinimo potencialas pastatuose ir jų inžinerinėse energetikos sistemose

17.1. Valstybės įmonės Registrų

centro duomenimis, 2004 metų pradžioje Lietuvoje buvo 401646 gyvenamieji

pastatai, iš jų – 16568 trijų ir daugiau aukštų, o šių pastatų bendrasis plotas

atitinkamai 92974,42 ir 43118,71 tūkst. kv. metrų.

17.2. 2001 metų gyventojų surašymo

duomenimis, 50,9 procento visų Lietuvos būstų šiluma aprūpina centralizuoti šilumos

tinklai (miestuose – 73,5 procento), 24,6 procento – vietiniai šilumos

šaltiniai (miestuose – 16,6 procento), 24,5 procento šildomi kitaip (miestuose

– 9,9 procento). Skaičiuotinis šilumos poreikis gyvenamiesiems pastatams, kai

visose patalpose palaikomos normalios ar artimos joms komforto sąlygos, per

norminį šildymo sezoną yra 23,4 TWh, iš kurių 18,6 TWh tenka šildymui ir 4,8

TWh karštam vandeniui ruošti, iš jų vieno ir dviejų aukštų pastatams

atitinkamai – 12,1 ir 1,8 TWh. Šie rodikliai viršija statistikos duomenis, nes

dalis kaimo vietovėse vartojamo kuro nepatenka į kuro ir energijos balanso

apskaitą. Be to, dalis gyvenamojo ploto visą sezoną nešildoma, jame palaikoma

žemesnė už norminę temperatūra.

17.3. Techninis energijos taupymo

potencialas gyvenamuosiuose pastatuose ir jų inžinerinėse sistemose – 8,2 TWh

(iš jų – 5,5 TWh daugiaaukščiuose).

17.4. Siektinas ekonominis energijos

taupymo potencialas gyvenamuosiuose pastatuose ir jų inžinerinėse sistemose –

5,2 TWh (iš jų – 3 TWh daugiaaukščiuose), o tam prireiks investicijų –

atitinkamai 9,7 ir 4,6 mlrd. litų. Šie rodikliai gauti laikant, kad

15 procentų visų grupių gyvenamųjų pastatų į energiją taupantį pastatų

atnaujinimą investuos 300 litų (1 kv. metrui), atitinkamai 40 procentų – 150

ir 45 procentai – 50 litų (1 kv. metrui).

17.5. Valstybės įmonės Registrų

centro duomenimis, 2004 metų pradžioje Lietuvoje visuomeninės paskirties

pastatų bendrasis plotas buvo 30,1 mln. kv. metrų, iš jų administracinės

paskirties pastatų – 7,9 mln. kv. metrų, viešbučių, prekybos, paslaugų,

maitinimo ir poilsio paskirties pastatų – 5,9 mln. kv. metrų,

kultūros, mokslo ir sporto paskirties pastatų – 8,7 mln. kv. metrų, gydymo

paskirties pastatų – 2,5 mln. kv. metrų, specialiosios, religinės ir kitos paskirties

pastatų – 5,1 mln. kv. metrų.

17.6. Viešosios nuosavybės

visuomeninės paskirties pastatų rekonstravimo projektuose investicijos į

energijos taupymo priemones – 20–50 procentų visų investicijų. Kita dalis

skiriama pastato elementų fizinei būklei atkurti ar jiems modernizuoti.

17.7. Techninis energijos taupymo

potencialas visuomeninės paskirties pastatuose ir jų inžinerinėse sistemose –

2,8 TWh, jeigu visų grupių pastatuose į energijos taupymo priemones būtų

investuota vidutiniškai po 160 litų (1 kv. metrui).

17.8. Siektinas ekonominis energijos

taupymo potencialas visuomeninės paskirties pastatuose ir jų inžinerinėse

sistemose – 2,5 TWh, jeigu visų grupių pastatuose į energijos taupymo priemones

būtų investuota vidutiniškai po 110 litų (1 kv. metrui).

18. Tinkamai naudojant ekonominį

efektyvaus šilumos vartojimo pastatų sektoriuje potencialą, CO2

emisijų, palyginti su 2004 metais, sumažės apie 15 procentų (1783 tūkst. tonų)

per metus, SO2 – atitinkamai 1,6 procento (565 tonomis) per metus,

NOx – 11 procentų (5040 tonų) per metus.

19. Elektros gamyba esamose visų

galių kogeneratorinėse padidėjo nuo 1846 GWh 2001 metais iki 2483 GWh 2004

metais. Vidutinės ir mažos galios kogeneratorinėse 2004 metais pagaminta

405 GWh elektros

19.1. Vidutinės ir mažos galios

kogeneratorių įdiegimo techniniu potencialu laikytina 300–330 MWel instaliuota

galia ir 1400–1500 GWh metinė elektros gamyba.

19.2. Vidutinės ir mažos galios

kogeneratorių įdiegimo ekonominiu potencialu laikytina 120–130 MWel instaliuota

galia ir 700–800 GWh metinė elektros gamyba.

20. Lietuvos transporto sektorius

1994–2003 metais suvartodavo vidutiniškai 13,73 TWh energijos per metus

(t.y. 28 procentus), taigi buvo antrasis sektorius pagal suvartojamos energijos

kiekį (po namų ūkio). Dėl mažėjančio energijos vartojimo kituose sektoriuose

transporto dalis padidėjo nuo 24,7 (1994 metais) iki 29,1 procento (2003

metais). Automobilių transportas suvartoja apie 90 procentų transporto

suvartojamos energijos.

Energijos taupymo techninis potencialas transporte – 0,92

TWh.

21. Energijos gamybos vidutinėse ir

mažose kogeneratorinėse padidinimas 753 GWh metinės elektros gamybos leis

sumažinti CO2 emisijų, palyginti su 2004 metais, apie

5 procentus (613 tūkst. tonų) per metus, SO2 – atitinkamai

0,4 procento (155 tonomis) per metus, NOx – 0,4 procento (178

tonomis) per metus. Transporto sektoriuje sutaupius 0,92 TWh, CO2

emisijų, palyginti su 2004 metais, sumažės 1,8 procento (215 tūkst. tonų) per

metus, SO2 – atitinkamai 0,1 procento (47 tonomis) per metus, NOx

– 2,8 procento (1300 tonų) per metus.

22. Vietinių, atsinaujinančių ir

atliekinių energijos išteklių naudojimo potencialas

22.1. Vietiniai, atsinaujinantys ir

atliekiniai energijos ištekliai 2004 metais sudarė 8,3 procento

(atsinaujinantys – 8,03 procento) viso šalies kuro balanso. Bendra iki

2004 metų įgyvendintuose projektuose, numatytų įrenginių, kuriuose

naudojami vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai, galia – apie 350

MW, ir didžiausia dalis skirta šilumos gamybai. Daugiau kaip 60 procentų

projektų skirta biomasei naudoti.

22.2. Pramonės įmonėse 2003 metais

panaudota apie 0,92 TWh per metus atliekinės šilumos.

22.3. Energijos, pagamintos naudojant

atsinaujinančius energijos išteklius, suvartojimas 2004 metais ir jos vartojimo

ekonominis potencialas pagal energijos išteklių rūšis (TWh per metus): mediena

– 8,03/9,8; šiaudai – 0,05/3,59; biodujos ir sąvartynų dujos – 0,02/0,4;

hidroenergija – 0,42/1,5; saulės ir geoterminė energija – 0,02/2,1; vėjo

energija – 0,00/0,85; biodegalai – 0,01/2,25. Naudojant atsinaujinančius

energijos išteklius, 2004 metais iš viso sunaudota 8,55 TWh energijos, ir

tokios energijos naudojimo ekonominis potencialas 2010 metais – 11,9 TWh,

o 2020 metais – 14,3 TWh per metus.

22.4. Elektros gamybos naudojant

atsinaujinančius energijos išteklius ekonominio potencialo didėjimas kasmet

0,2–1 procentas. Numatoma, kad 2009 metais 7,7 procento suvartotos elektros

energijos bus pagaminta iš šių išteklių. Prioritetas – vėjo energija, tada –

biomasė.

22.5. Bendras atliekinių energijos

išteklių potencialas šalies pramonės, energetikos ir nuotekų valymo įmonėse –

apie 7,5–10,5 TWh per metus. Šių išteklių panaudojimo techninis potencialas –

apie 5–6,5 TWh per metus. Atliekinių energijos išteklių panaudojimo ekonominis

potencialas – apie 4 TWh per metus.

23. Vietinių ir atsinaujinančių

energijos išteklių ekonominio 2010 metų potencialo panaudojimas energijos

gamybai leis sumažinti CO2 emisijų, palyginti su 2004 metais,

daugiau kaip 7 procentais (880 tūkst. tonų) per metus, SO2 –

atitinkamai 0,2 procento (88 tonomis) per metus, NOx – 1

procentu (471 tona) per metus. Panaudojus atliekinės šilumos ekonominį

potencialą, CO2 emisijų, palyginti su 2004 metais, sumažės apie

8 procentus (926 tūkst. tonų) per metus, SO2 – atitinkamai 0,8

procento (294 tonomis) per metus, NOx – 5,7 procento (2618 tonų) per

metus.

Iv. Programos tikslai ir uždaviniai

24. Šios Programos tikslas – didinti

energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančių energijos

išteklių naudojimą visose šalies ūkio srityse.

25. Šios Programos uždaviniai

25.1. vykdyti su darnaus vystymosi tikslais

suderintą energetikos politiką, įtraukti energetikos efektyvumą į šalies

bendrąją politiką, derinant sektorių veiksmus, sukuriant ir taikant atitinkamą

reguliavimą;

25.2. vykdyti taikomuosius mokslo tiriamuosius

darbus, informavimo ir šviečiamąją veiklą efektyvaus energijos vartojimo,

atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo klausimais.

26. Šios Programos tikslai ir

uždaviniai nustatomi atskirai pastatų ir jų inžinerinių sistemų, kogeneracijos

ir centralizuoto šilumos tiekimo, įmonių, įstaigų ir namų ūkio energijos

vartojimo įrenginių, transporto, vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių

energijos išteklių sektoriams.

27. Šios Programos tikslas pastatų ir

jų inžinerinių sistemų sektoriui: atnaujinti esamus pastatus, modernizuoti jų

energetikos sistemas. Uždaviniai

27.1. užtikrinti efektyvų esamų

pastatų naudojimą, atnaujinimą ir modernizavimą;

27.2. sustiprinti pastatų savininkų,

valdytojų ir kitų rinkos dalyvių gebėjimą prižiūrėti, atnaujinti ir

modernizuoti pastatus, gerinti jų energetines charakteristikas.

28. Šios Programos tikslas įrenginių

ir technologinių procesų srityje: didinti energijos gamybos ir vartojimo

efektyvumą kogeneracijos, centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuose, įmonių

technologiniuose procesuose, įmonių, įstaigų ir namų ūkio įrenginiuose,

transporte. Uždaviniai

28.1. sudaryti sąlygas, kad

kogeneracijos būdu iki 2020 metų būtų gaminama ne mažiau kaip 35 procentai

visos elektros energijos; padidinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemų

efektyvumą;

28.2. didinti centralizuoto šilumos tiekimo

sistemų efektyvumą;

28.3. orientuoti pramonės sektoriaus

plėtrą į naujausias ir aplinkai palankias technologijas;

28.4. didinti įmonių, įstaigų ir namų

ūkio įrenginių energetinį efektyvumą;

28.5. suderinti visų transporto rūšių

plėtrą, teikiant pirmenybę mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančiam

transportui.

29. Šios Programos tikslas vietinių, atsinaujinančių

ir atliekinių energijos išteklių sektoriui – naudoti šiuos energijos išteklius

šalies priklausomybei nuo pirminių energijos išteklių importo mažinti.

Uždavinys – siekti, kad 2010 metais atsinaujinantys energijos ištekliai

sudarytų iki 12 procentų bendrame pirminės energijos balanse, o elektros

energijos gamyba iš šių išteklių sudarytų 7 procentus visos suvartojamos

elektros energijos pagal sutartus su ES įsipareigojimus.

V. Programos įgyvendinimas

30. Šios Programos įgyvendinimas

vertinamas atsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumo didinimo naudą, kurią

patiria ne tik tiesioginiai šios Programos naudos gavėjai, bet ir kitos grupės.

Šios Programos įgyvendinimo priemonių (projektų) įgyvendinimas vertinamas pagal

intelekto produktų ar paslaugų apimtį bei kokybę, įgyvendinamų projektų

politinį, ekonominį, išteklių ir aplinkos tausojimo, socialinį, demonstracinį

ar politinį rezultatą.

31. Šios Programos įgyvendinimo

priemonės finansuojamos iš ministerijoms ir kitoms institucijoms atitinkamiems

metams patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Ši

Programa gali būti finansuojama ir savivaldybių, ES struktūrinės paramos, kitų

valstybių, tarptautinių organizacijų, verslo struktūrų lėšomis.

32. Energetikos

ministerija koordinuoja šios Programos įgyvendinimą ir jos įgyvendinimo priemonių (pagal priedą)

vykdymą.

Punkto

pakeitimai

Nr.

9, 2010-01-12,

Žin., 2010, Nr. 7-297 (2010-01-19)

VI. laukiami rezultatai

33. Įgyvendinus šios Programos

tikslus, bus gauti šie kiekybiniai energetikos rodikliai

33.1. šilumos vartojimas esamuose

pastatuose sumažės 7 procentais;

33.2. kogeneracija sudarys 20

procentų bendrame elektros gamybos balanse;

33.3. atsinaujinantys energijos

ištekliai 2010 metais sudarys iki 12 procentų bendrame pirminės energijos

balanse;

33.4. atliekinių energijos išteklių

naudojimas iki 2010 metų padidės 2 TWh;

33.5. iki 2010 metų iš

atsinaujinančių energijos išteklių turės būti gaminama 7 procentai visos

suvartojamos elektros energijos;

33.6. iki 2010 m. gruodžio 31 d. biodegalai

sudarys ne mažiau kaip 5,75 procento viso šalies rinkoje esančio benzino ir

dyzelino, skirto transportui, energijos.

34. Įgyvendinus šios Programos

tikslus, bus gauti šie kiekybiniai aplinkosaugos rodikliai

34.1. į atmosferą išmetamų šiltnamio

efektą sukeliančių dujų sumažės 8 procentais, palyginti su baziniais 1990

metais;

34.2. emisijos, tinkamai naudojant

iki 2010 metų numatytą energijos taupymo, efektyvaus transformavimo ir

vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo potencialą,

palyginti su 2004 metais, sumažės: CO2 – apie 32 procentus

(3894 tūkst. tonų) per metus, SO2 – 3 procentais (1070 tonų)

per metus, NOx – apie 21 procentą (9734 tonomis) per metus.

35. Įgyvendinus šios Programos

tikslus, bus gauti šie kokybiniai rodikliai: pagerintos gyvenimo sąlygos –

atnaujinti pastatai ir jų energetikos sistemos, jie tinkamai naudojami ir

prižiūrimi; atliekama ir apibendrinama energijos vartojimo efektyvumo ir

energijos poreikių geros vadybos projektų stebėsena; parengti teisiniai ir

metodiniai dokumentai energijos vartojimo efektyvumui ir aplinkos taršai

pozityviai reguliuoti transporto ir pramonės sektoriuose; tobulinami ir

plėtojami teisiniai ir normatyviniai dokumentai, skirti Lietuvos tarptautiniams

ir ES įsipareigojimams, susijusiems su efektyviu energijos vartojimu ir

atsinaujinančių bei atliekinių energijos išteklių naudojimu; atliekami

moksliniai tyrimai, visuomenė informuojama ir šviečiama efektyvaus energijos

vartojimo ir atsinaujinančių bei atliekinių energijos išteklių naudojimo

klausimais.

––––––––––––––––

Nacionalinės

energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programos

priedas

NACIONALINĖS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO

2006–2010 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Tikslas

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakingas vykdytojas

Įvykdymo terminai

(metais)

Didinti energi­jos

išteklių ir energijos varto­jimo efektyvu­mą, atsinauji­nančių energijos

išteklių naudoji­mą visose šalies ūkio srityse

Vykdyti su dar­naus

vystymosi tikslais suderi­n­tą energe­tikos politiką, įtraukti ener­getikos

efekty­vumą į šalies bendrąją politi­ką, derinant sektorių veiksmus, su­kuriant

ir taikant atitin­kamą reguliavi­mą

1. Parengti

Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2011–2015 metų programą

ir jos įgyvendinimo priemones

Energetikos ministerija

2009–2010

2. Rengti ir

įgyvendinti vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių

vartojimo studijas ir programas

Energetikos ministerija,

Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija

2006–2010

3. Rengti ir

įgyvendinti pagal ES direkty­vų reikalavimus teisės aktus ir normatyvinius,

techninius doku­mentus, skirtus energijos išteklių naudojimo ir energijos

vartoji­mo efektyvumui didinti

Energetikos ministerija,

Aplinkos ministerija

2006–2010

4. Rengti ir

įgyvendinti pagal ES direktyvų bei kitų tarptautinių dokumentų reikalavimus

reikiamus teisės aktus ir normatyvinius, techninius dokumentus, skirtus

vietinių, atsinau­jinančių (tarp jų biodegalų) ir atliekinių energijos

išteklių nau­dojimui didinti

Energetikos ministerija,

Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija

2006–2010

5. Rengti ir

įgyvendinti teisės aktus, normatyvinius ir techninius dokumentus,

skatinančius

5.1. energijos taupymo

priemonių gamybą ir diegimą

Energetikos ministerija

2006–2010

5.2. vietinių,

atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių (taip pat biodegalų) gamybą

ir naudojimą, šių išteklių naudojimo priemonių gamybą ir diegimą

Energetikos ministerija

2006–2010

6. Vykdyti Energetikos

chartijos sutarties ir Energetikos chartijos protokolo dėl energijos

efektyvumo ir su tuo susijusių aplinkosau­gos aspektų nurodymus – atlikti

darbus, kurie užtikrina šių tarp­tautinių dokumentų nuostatų įgyvendinimą

Energetikos ministerija,

Aplinkos ministerija, kitos valstybės institucijos

2006–2010

7. Toliau

bendradarbiauti su užsienio valstybėmis – dalyvauti tarp­tautinių fondų

veikloje ir vykdyti programas, siekiant užtikrinti spartesnį energijos

taupymo priemonių diegimą ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo

didėjimą šalies ūkyje

Energetikos ministerija

2006–2010

8. Parengti ir

patvirtinti energijos išteklių ir energijos efektyvaus naudojimo stebėsenos

(be kita ko, įvertinančios energijos taupymo priemo­nių rezultatus valstybės

mastu) taisykles

Ūkio ministerija

2006–2007

Vykdyti taiko­muosius

mokslo tiriamuosius darbus, infor­mavimo ir švie­čiamąją veiklą efektyvaus

energijos varto­jimo, atsi­naujinančių ir atliekinių ener­gijos išteklių

naudojimo klausimais

9. Skatinti bendrus

mokslo ir verslo įstaigų taikomuosius mokslo tiriamuosius ir technologinės

plėtros darbus, skirtus energijos išteklių ir energijos vartojimo

efektyvumui, taip pat atsinauji­nančių energijos išteklių naudojimui didinti

Energetikos ministerija,

Švietimo ir mokslo ministerija

2006–2010

10. Teikti informacinę, metodinę, organizacinę paramą

Lietuvos ir ES verslo subjektų, mokslo ir konsultacinių institucijų,

dalyvaujančių energijos

vartojimo ir vietinių, atsinaujinančių, atliekinių energijos išteklių

naudojimo efektyvumui didinti skirtose ES programose, bendradarbiavimui

Energetikos ministerija,

Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija,

Švietimo ir mokslo ministerija

2006–2010

11. Parengti ir nuolat

atnaujinti šios Programos tinklalapį su interakty­viu Lietuvos žemėlapiu,

informuojančiu apie sėkmingai veikian­čius atsinaujinančius ir atliekinius

energijos išteklius naudojan­čius įrenginius ir technologijas, kogeneracijos

įrenginius; tinkla­lapyje informuoti apie kitose valstybėse kuriamas ir

diegiamas naujas technologijas, skirtas energijos vartojimo efektyvumui

didinti

Energetikos ministerija

2007–2010

12. Rengti ir skleisti

informaciją apie projektų, didinančių energi­jos vartojimo efektyvumą,

finansavimo galimybes

Energetikos ministerija

2006–2010

13. Atlikti

energetikos specialistų rengimo pagal energetikos stu­dijų krypties programas

kokybės ekspertinį vertinimą

Švietimo ir mokslo

ministerija

2008

14. Nustatyti

energijos išteklių naudojimo, energiją vartojančių įrenginių ir sistemų projektavimo,

naudojimo ir priežiūros specia­listų rengimo regioninį ir struktūrinį poreikį

Ūkio ministerija, Švietimo

ir mokslo ministerija

2007–2008

15. Rengti

konferencijas, seminarus, konkursus, parodas, kurie stiprintų šalies

specialistų ir visuomenės gebėjimą efektyviau naudoti energijos išteklius ir

energiją, daugiau naudoti vieti­nius, atsinaujinančius ir atliekinius

energijos išteklius, skatinti steigiamus atsinaujinančių energijos šaltinių

demonstracinius ūkius

Energetikos ministerija,

Aplinkos ministerija, kitos suinteresuotos valstybės institucijos

2006–2010

16. Organizuoti

lankstinukų, brošiūrų, kitų leidinių gyventojams, mokiniams, studentams ir

įvairių ūkio šakų specialistams apie efektyvų vietinių, atsinaujinančių,

atliekinių ir kitų energijos išteklių naudojimą ir energijos vartojimą

rengimą ir leidybą

Energetikos ministerija,

Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija

2006–2010

17. Organizuoti

medžiagos apie energijos išteklių ir energijos taupymą bei atsinauji­nančių

ir atliekinių energijos išteklių naudojimą, energiją taupančias ir

atsinaujinančius bei atliekinius energijos išteklius naudojančias priemones,

prietaisus, įrenginius rengimą ir spausdinimą žiniasklaidos leidiniuo­se

Energetikos ministerija,

Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija

2006–2010

18. Skleisti per

televiziją ir radiją energijos taupymo idėjas ir informaciją apie šios

Programos įgyvendinimą

Energetikos ministerija,

Aplinkos ministerija

2006–2010

Atnaujinti esamus pastatus,

modernizuoti jų energetikos sistemas

Užtikrinti efektyvų esamų

pastatų naudojimą, atnaujinimą ir modernizavimą

19. Rengti

normatyvinius, techninius dokumentus pastatų aprūpi­nimo šiluma ir jų

inžinerinių energetikos sistemų rekonstravimo klausimais

Energetikos ministerija

2006–2010

20. Parengti

būtiniausiųjų energijos išteklių ir energijos taupymo priemonių diegimo

pastatuose, išlaikomuose iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų, programas

valstybės institucijos,

savivaldybės

2006–2008

21.Organizuoti ir atlikti

energetinį auditą visuomeniniuose pastatuose

Energetikos ministerija

2006–2010

22. Atlikti

įgyvendintų daugiabučiuose gyvenamuosiuose na­muose ir kituose pastatuose

energijos taupymo priemonių efektyvumo stebėseną

Aplinkos ministerija, Energetikos

ministerija

2006–2010

Stiprinti pastatų

savininkų, valdytojų ir kitų rinkos dalyvių gebėjimą prižiūrėti, atnaujinti

ir modernizuoti pastatus, gerinti jų energetines charakteristikas

23. Didinti statinių

priežiūros energinį veiksmingumą – tobulinti šią priežiūrą reglamentuojančius

teisės aktus, nustatant juose griežtesnius statinių energijos ūkio valdymo ir

taupaus energijos vartojimo reikalavimus

Aplinkos ministerija

2006–2010

Didinti energijos gamybos ir vartoji­mo efektyvumą kogeneracijos,

centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuose, įmonių technologi­niuose

procesuose, įmonių, įstaigų ir namų ūkio įrengi­niuose, transporte

Sudaryti sąlygas, kad kogeneraciniu būdu iki 2020 metų būtų gaminama

ne ma­žiau kaip 35 procentai visos elektros energijos

24. Parengti įvairių tipų ir galios

kogeneratorių įrengimo galimybių ir sąnaudų studiją ir remiantis šia studija

išleisti informacinę-metodinę medžiagą

Ūkio ministerija

2007–2008

25. Organizuoti pavyzdinių, naujausių technologijų taikymą

bendrai elektros ir šilumos gamybai (kogeneracijai)

Energetikos ministerija

2007–2010

Didinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemų

efektyvumą

26. Pagal parengtus šilumos ūkio specialiuosius

planus atnaujinti, papildyti ir įgyvendinti šilumos ūkio planavimą regla­mentuojančius

teisės aktus

Ūkio ministerija

2006–2008

Orientuoti pramonės sektoriaus plėtrą į naujausias

ir aplinkai palankias technologijas

27. Parengti savanoriškų susitarimų

tarp įmonių ir valstybės institucijų įgyvendinant energijos vartojimo

efektyvumą didinančias priemones studiją

Ūkio ministerija

2009

28. Parengti įmonių ir finansinių institucijų bendradarbiavimo

įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus galimybių

studiją ir pateikti tokių projektų finansavimo schemas

Ūkio ministerija, Finansų ministerija

2007

29. Vykdyti energijos vartojimo efektyvumo tyrimus pramonės,

transporto, žemės ūkio ir kitose įmonėse, rengti ir įgyvendinti priemones

šiam efektyvumui didinti

Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio

ministerija

2006–2010

30. Parengti energijos vartojimo efektyvumo didinimo stebėsenos,

įgyvendinus įmonėse projektus, kuriems suteikta valstybės arba ES parama,

taisykles

Ūkio ministerija

2007–2008

Didinti įmonių, įstaigų ir namų ūkio įrenginių ener­getinį

efektyvumą

31. Parengti įmonėse, įstaigose ir namų ūkyje elektrą vartojančių apšvietimo,

šildymo, aušinimo ir kitų prietaisų naudojimo (atsižvelgiant ir į budėjimo

režimą) efektyvumo didinimo studiją

Energetikos ministerija

2010

Suderinti visų transporto rūšių plėtrą, teikiant

pirmenybę mažesnį neigia­mą poveikį aplinkai daran­čiam transportui

32. Parengti Energijos išteklių ir

energijos vartojimo efektyvumo didinimo transporto sektoriuje programą

Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija

2007-2008

Naudoti vietinius, atsinaujinančius ir atliekinius energijos

išteklius šalies priklausomybei nuo pirminių energijos išteklių importo

mažinti

Siekti, kad 2010 metais atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų

iki 12 procentų bendrame pirminės energijos balanse, o elektros energijos

gamyba iš šių išteklių sudarytų 7 procentus visos suvartojamos elektros

energijos pagal sutartus su ES įsipareigojimus

33. Teikti paramą įmonėms ir organizacijoms plečiant įrenginių,

kuriuose vartojami vietiniai, atsinaujinantys ir atliekiniai energijos

ištekliai, bei šiems ištekliams ruošti ir naudoti skirtų įrenginių gamybą bei

skatinti šių įrenginių diegimą

Energetikos ministerija,

Žemės ūkio ministerija,

Aplinkos ministerija

2007–2010

34. Rengti rekomendacijas, kaip rinkti ir ruošti kūrenti

medienos atliekas, šiaudus ir kitą biokurą, kokios yra jo kūrenimo

technologijos, taip pat šių technologijų taikymo organizacines schemas, jas

įvertinti ir skatinti diegti

Energetikos ministerija,

Žemės ūkio ministerija,

Aplinkos ministerija

2006–2010

35. Parengti buitinių atliekų deginimo galimybių studiją

Aplinkos ministerija

2007–2008

36. Skatinti įgyvendinti vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių

energijos išteklių naudojimo energijos gamybai projektus, ypač pavyzdinius,

taikyti naujausias technologijas

Energetikos ministerija,

Žemės ūkio ministerija,

Aplinkos ministerija

2007–2010

37. Tirti ir vertinti

įgyvendintus vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių

naudojimo projektus, rengti tolesnio panašių projektų įgyvendinimo rekomen­dacijas

Energetikos ministerija,

Aplinkos ministerija

2007–2010

38. Tobulinti elektros

energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų

teikimo taisykles, pasirengti taikyti prekybos žaliaisiais sertifikatais

sistemą

Energetikos ministerija

2007–2010

39. Sudaryti ir kas

ketveri metai atnaujinti šalies ūkio objektuose susidarančių atliekinių

energijos išteklių duomenų bazę

Energetikos ministerija,

Aplinkos ministerija

2007–2010

Priedo

pakeitimai

Nr.

238, 2008-03-12, Žin., 2008, Nr.

33-1183 (2008-03-20)

Nr.

9, 2010-01-12, Žin.,

2010, Nr. 7-297 (2010-01-19)

––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 238, 2008-03-12, Žin., 2008, Nr.

33-1183 (2008-03-20)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2006 M. GEGUŽĖS 11 D. NUTARIMO NR. 443

"DĖL NACIONALINĖS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO 2006-2010 METŲ

PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 9, 2010-01-12,

Žin., 2010, Nr. 7-297 (2010-01-19)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2006 M. GEGUŽĖS 11 D. NUTARIMO NR. 443

"DĖL NACIONALINĖS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO 2006-2010 METŲ

PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2010-01-20)

aubodi@lrs.lt