DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

Nutarimas paskelbtas: Žin., 2003, Nr. 28-1147

Neoficialus nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

2003 m. kovo 18 d. Nr. 335

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001–2004 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. IX-455 (Žin., 2001, Nr. 62-2244),

nuostatas sveikatos apsaugos srityje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria

1.

Patvirtinti Sveikatos priežiūros

įstaigų restruktūrizavimo strategiją (pridedama).

2. Siūlyti savivaldybėms

2.1. vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo strategijos, patvirtintos šiuo nutarimu, nuostatomis,

patikslinti pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo programas (planus) ir iki 2003 m. birželio 1 d. pateikti juos Sveikatos apsaugos ministerijai;

2.2. ne mažiau kaip

60 procentų lėšų, gautų iš restruktūrizavimo procese atlaisvintų ir privatizuotų

savivaldybių nuosavybei priklausančių pastatų, skirti sveikatos priežiūros

įstaigoms ir technologijoms atnaujinti.

Punkto pakeitimai

Nr. 1495, 2003-12-02,

Žin., 2003, Nr. 114-5132 (2003-12-05)

3. Įpareigoti

apskričių viršininkus, vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo strategijos, patvirtintos šiuo nutarimu, nuostatomis,

patikslinti apskričių asmens sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo

planus ir suderinus juos su savivaldybėmis iki 2003 m. rugsėjo 1 d. pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai.

4. Įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją

4.1. patvirtinti sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo planus

4.1.1.Vilniaus ir Kauno apskričių – iki 2003 m. gruodžio 10 dienos;

4.1.2. kitų apskričių – iki 2003 m. gruodžio 30 dienos;

4.2. kontroliuoti apskričių sveikatos priežiūros

įstaigų restruktūrizavimo planų įgyvendinimą;

4.3. per 6 mėnesius nuo visų apskričių sveikatos

priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planų patvirtinimo parengti Valstybinę

sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programą, numatyti lėšas šiai

programai įgyvendinti ir pateikti ją tvirtinti Lietuvos Respublikos

Vyriausybei;

4.4. siūlyti prioritetine tvarka įtraukti į kasmet

rengiamus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų

finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Valstybės investicijų programos

projektus investicijų projektus, skirtus apskričių sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo planams įgyvendinti.

Punkto pakeitimai

Nr. 1495, 2003-12-02,

Žin., 2003, Nr. 114-5132 (2003-12-05)

Ministras Pirmininkas Algirdas

Brazauskas

Sveikatos apsaugos ministras Juozas

Olekas

_______________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 335

SVEIKATOS

PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO STRATEGIJA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo

strategija (toliau vadinama – Strategija) parengta įgyvendinant Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos, patvirtintos Lietuvos

Respublikos Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. IX-455 (Žin., 2001, Nr. 62-2244),

nuostatas sveikatos apsaugos srityje.

2. Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas bus

vykdomas dviem etapais

2.1. pirmasis etapas – 2003–2005 metai;

2.2. antrasis etapas – 2006–2008 metai.

3. Šioje Strategijoje restruktūrizavimo kriterijai ir

siekiami rezultatai nustatyti tik pirmajam etapui. Įvertinus pasiektus pirmojo

etapo rezultatus, 2005 metų II pusmetyje bus nustatomi antrojo etapo kriterijai

ir siekiami rezultatai, tikslinama jo trukmė.

4. Šios Strategijos pagrindinės nuostatos suformuotos

vadovaujantis išsamia esamos situacijos Lietuvoje analize, taip pat sveikatos

reformų rezultatų vertinimu Pabaltijo ir Europos Sąjungos valstybėse.

II. STRATEGIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR

PRIORITETAI

5. Pagrindiniai šios Strategijos tikslai

5.1. gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir

prieinamumą;

5.2. optimizuoti teikiamų paslaugų apimtį ir struktūrą

pagal gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikius.

6. Numatomi šie svarbiausieji uždaviniai

6.1. restruktūrizuoti sveikatos priežiūros įstaigų

tinklą;

6.2. suformuoti efektyvią apskričių ir savivaldybių

sveikatos priežiūros įstaigų sistemą;

6.3. perduoti atitinkamą valstybės ir savivaldybių

turtą sveikatos priežiūros įstaigoms valdyti, naudoti ir disponuoti juo

patikėjimo teise;

6.4. didinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos

efektyvumą.

7. Restruktūrizavimo prioritetai

7.1. ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas

plėtoti sparčiau už stacionarių paslaugų redukavimą;

7.2. restruktūrizavimą pradėti nuo didžiųjų miestų

sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkymo;

7.3. gerinant paslaugų prieinamumą, prioritetinį

dėmesį skirti bendrosios praktikos gydytojų veiklos plėtojimui kaimo vietovėse.

8. Strategijos rezultatų vertinimo rodikliai

8.1. sergamumo ir mirtingumo pokyčiai;

8.2. ambulatorinių paslaugų plėtros dinamika;

8.3. stacionarių paslaugų redukavimo dinamika;

8.4. sveikatos priežiūros paslaugų struktūros ir

išdėstymo pokyčiai, jų atitikimas pacientų poreikius;

8.5. laiko, per kurį pacientai sulaukia sveikatos

priežiūros paslaugų, trukmės mažėjimas;

8.6. sveikatos priežiūros išlaidų struktūros pokyčiai;

8.7. sveikatos sistemos veiklos ekonominio efektyvumo

pokyčiai.

III. ESAMOS būklės apžvalga

9. Lietuvoje 2001 metų pabaigoje buvo

9.1. 195 ligoninės, iš jų 189 – valstybės ir

savivaldybių (iš jų 112 – bendrojo pobūdžio, specializuotos ir reabilitacijos,

77 – slaugos ir palaikomojo gydymo);

9.2. pagal steigėjus 112 valstybės ir savivaldybių

ligoninių (ne slaugos ir palaikomojo gydymo) pasiskirsto taip: 10 ligoninių

steigėjas – Sveikatos apsaugos ministerija, 46 ligoninių steigėjai – apskričių

viršininkai, 56 ligoninių steigėjai – savivaldybių tarybos;

9.3. 894 ambulatorinės įstaigos, iš jų 436 – valstybės

ir savivaldybių, 458 – privačios;

9.4. 31628 lovos, iš jų 31523 – valstybės ir

savivaldybių ligoninėse (iš jų 2914 – slaugos ir palaikomojo gydymo

ligoninėse), 105 – privačiose įstaigose.

10. Pagrindiniai šalies sveikatos apsaugos rodikliai

vidutinė gulėjimo ligoninėje (ne slaugos ir palaikomojo gydymo) trukmė – 10,04

dienos; lovos užimtumas – 283,7 dienos; lovos apyvarta – 28,25;

hospitalizacijos rodiklis 100 gyventojų – 23,2 ligonio.

11. Pagrindinės pastarojo laikotarpio sveikatos

sistemos plėtros tendencijos buvo

11.1. pirminės sveikatos priežiūros decentralizavimas;

11.2. šeimos gydytojo institucijos formavimas;

11.3. savivaldybių teisių sveikatos priežiūros srityje

didinimas;

11.4. lovų skaičiaus mažėjimas;

11.5. didesnis dėmesys ligų profilaktikai.

12. Didžiausieji esamos sistemos trūkumai, trukdantys

užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų saugumą ir efektyvų turimų išteklių

panaudojimą, yra šie

12.1. tarp visų sveikatos priežiūros paslaugų

palyginti didelę dalį užima stacionarios paslaugos;

12.2. sveikatos priežiūros įstaigos susitelkusios

didžiuosiuose miestuose, trūksta specialistų kaime;

12.3. kai kurių ligoninių aptarnaujamų gyventojų ir

teikiamų paslaugų apimtis per maža, kad galėtų užtikrinti reikiamą paslaugų

kokybę, paciento saugumą ir aukštą gydytojo kvalifikaciją;

12.4. nepakankama vyresniojo amžiaus žmonių sveikatos

priežiūra;

12.5. nepakankamo lygio ambulatorinės slaugos paslaugų

teikimo, bendradarbiavimo tarp medicinos ir slaugos darbuotojų sistema;

12.6. nevisiškai užtikrinamas gydymo tęstinumas, kai

pacientą reikia siųsti iš vieno paslaugų profilio sveikatos priežiūros įstaigos

į kitą;

12.7. daugelio pastatų ir medicininės įrangos būklė

nepatenkinama, o sveikatos priežiūros įstaigų turto valdymas panaudos teise

nesudaro sąlygų ją gerinti.

IV.

PRIORITETINĖS RESTRUKTŪRIZAVIMO KRYPTYS

13. Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas

bus vykdomas 3 prioritetinėmis kryptimis

13.1. pirmoji kryptis – ambulatorinių paslaugų, ypač

pirminės sveikatos priežiūros, plėtra;

13.2. antroji kryptis – stacionarių paslaugų

optimizavimas ir alternatyvių veiklos formų plėtra;

13.3. trečioji kryptis – medicininės slaugos ir

ilgalaikio palaikomojo gydymo paslaugų plėtra, daugiausia dėmesio skiriant

vyresniojo amžiaus žmonių sveikatos priežiūros sistemos tobulinimui.

14. Įgyvendinant pirmąją kryptį, numatoma

14.1. skatinti privačių bendrosios praktikos gydytojų,

dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, veiklą siekiant

decentralizuoti pirminę sveikatos priežiūrą;

14.2. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004

metų programos nuostatas sudaryti privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms,

priklausančioms Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai, tokias pat veiklos

sąlygas kaip valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigoms;

14.3. didinti tyrimų ir gydymo paslaugų apimtį

ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose;

14.4. daugiau dėmesio skirti ligų prevencijai ir

tobulinti šios veiklos finansavimo modelį;

14.5. plėtoti gydytojų specialistų teikiamas

ambulatorines paslaugas;

14.6. sukurti ilgalaikio pacientų stebėjimo

(dispanserizavimo) sistemą;

14.7. tobulinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų

apmokėjimo sistemą – įvesti svertus, skatinančius teikti daugiau ir įvairesnių

paslaugų, gerinti jų kokybę, plėtoti prevencinę veiklą, labiau rūpintis kaimo

gyventojų medicininiu aptarnavimu.

15. Įgyvendinant antrąją kryptį, numatoma

15.1. optimizuoti stacionarių paslaugų apimtį ir

struktūrą, derinti tai su pacientų poreikiais, intensyvinti gydymo procesą;

15.2. plėtoti dienos stacionaro ir dienos chirurgijos

paslaugas;

15.3. tobulinti stacionarių paslaugų ir greitosios

medicinos pagalbos koordinavimo formas;

15.4. tobulinti ambulatorinės reabilitacijos

paslaugas, parengti stacionarinės reabilitacijos įstaigos reikalavimus.

16. Įgyvendinant trečiąją kryptį, numatoma

16.1. įvertinti suaugusiųjų ir vaikų medicininės

slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo paslaugų poreikius, jų integravimo į

visuomeninę globos sistemą galimybes;

16.2. plėtoti suaugusiųjų ir vaikų medicininės slaugos

ir ilgalaikio palaikomojo gydymo sistemą, ypač atkreipti dėmesį į

diferencijuotas paslaugų grupes;

16.3. nustatyti paslaugų poreikių pagal atitinkamas

grupes tenkinimo galimybes, finansavimo šaltinius, parengti jų apmokėjimo

modelį;

16.4. plėtoti ambulatorinės slaugos paciento namuose

paslaugas.

17. Restruktūrizavimas 3 kryptimis, nurodytomis šios

Strategijos 13 punkte, vykdomas optimaliai integruojant visas asmens sveikatos

priežiūros veiklos sritis, diegiant papildomą savanoriškąjį sveikatos draudimą,

atitinkamą valstybės ir savivaldybių turtą perduodant sveikatos priežiūros

įstaigoms valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, tobulinant

sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarką.

V.

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO KRITERIJAI IR SIEKIAMI

REZULTATAI

18. Įgyvendinant šios Strategijos 13.1 punkte

nurodytos pirmosios krypties nuostatas, savivaldybėms, rengiančioms pirminės

sveikatos priežiūros plėtros programas (planus), siūloma įstaigų išdėstymą

kaimo vietovėse planuoti pagal šiuos kriterijus

18.1. gyventojų išsidėstymo tankumą;

18.2. gyventojų amžiaus struktūrą;

18.3. gyventojų sveikatos būklės rodiklius;

18.4. laiką, per kurį pacientas gali pasiekti

sveikatos priežiūros įstaigą;

18.5. transporto tinklo išvystymą;

18.6. atstumą iki sveikatos priežiūros įstaigos;

18.7. gyventojų traukos centrus

(bažnyčias, prekybos taškus, seniūnijas, visuomeninius centrus ir kita).

19.

Įgyvendinant šios Strategijos 13.2 punkte nurodytos antrosios krypties

nuostatas, nustatomi šie tarpusavyje susiję siekiami rezultatai

19.1. hospitalizacijos rodiklis 100 savivaldybės

gyventojų – 18 ligonių (be reanimacijos, medicininės slaugos ir ilgalaikio

palaikomojo gydymo);

19.2. vidutinė gulėjimo ligoninėje trukmė Lietuvos

mastu – 8 dienos;

19.3. siekiami rezultatai pagal pagrindinius paslaugų

profilius ligoninėse ir jų struktūriniuose padaliniuose (šios

Strategijos priedas).

20. Stacionariosios sveikatos priežiūros įstaigos

restruktūrizuojamos pagal šiuos kriterijus

20.1. kiek suteikta stacionarių paslaugų gyventojams

sveikatos priežiūros įstaigose, esančiose savivaldybės teritorijoje, kurioje

jie gyvena;

20.2. kiek suteikta stacionarių paslaugų gyventojams

kitų savivaldybių teritorijoje veikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose;

20.3. kiek suteikta stacionarių paslaugų gyventojams,

atvykusiems iš kitų savivaldybių;

20.4. kiek sumažėjo stacionarių paslaugų, pakeitus jas

ambulatorinėmis pirminio lygio ir gydytojų specialistų paslaugomis;

20.5. kokie sveikatos priežiūros įstaigos veiklos

pastarųjų 2 metų rentabilumo rodikliai (įvertinti saldą tarp debitorinio ir

kreditorinio įsiskolinimo).

21. Įgyvendinant šios Strategijos 13.3 punkte

nurodytos trečiosios krypties nuostatas, medicininei slaugai ir ilgalaikiam

palaikomajam gydymui nustatomi

21.1. siekiamas rezultatas: lovos užimtumas – 330

dienų;

21.2. kriterijus: lovų skaičius 1000 gyventojų 0,8–1,2

lovos.

VI. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS

22. Šios Strategijos nuostatoms įgyvendinti bus

teikiami atitinkamų įstatymų pakeitimai, bus parengta Valstybinė sveikatos

priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programa, kurioje bus numatytos konkrečios

priemonės, atsakingos už jų įgyvendinimą institucijos ir įvykdymo terminai.

23. Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas

valstybės, apskričių ir savivaldybių lygmenimis vykdomas pagal bendruosius

šioje Strategijoje nustatytus principus, siekiamus rezultatus ir kriterijus.

Restruktūrizavimo planai rengiami tam pačiam laikotarpiui. Įgyvendindami

apskričių ir savivaldybių restruktūrizavimo planus, apskričių viršininkai ir

savivaldybių tarybos gali atsižvelgti į specifiką ir nustatyti papildomus

kriterijus ar kitus reikalavimus.

24.

Restruktūrizavimas vykdomas sujungiant ar skaidant atitinkamas įstaigas arba jų

struktūrinius padalinius. Priimant sprendimus dėl įstaigų dydžio, struktūros ir

išdėstymo, pagrindiniu teritoriniu stacionarių sveikatos priežiūros paslaugų

poreikių vertinimo vienetu laikomi regionai ir apskritys. Ligoninių veiklos

pagal ligų gydymo profilius tęstinumas grindžiamas gyventojų sergamumo

rodikliais, sveikatos priežiūros įstaigų turimais materialiniais, finansiniais,

žmonių ištekliais ir efektyvumo rodikliais.

25.

Valstybės ir savivaldybių investicijos į sveikatos apsaugą planuojamos ir

skirstomos atsižvelgiant į restruktūrizavimo planuose numatytą įstaigų

pertvarkymo perspektyvą.

26. Šioje Strategijoje numatytas sveikatos priežiūros

įstaigų restruktūrizavimas bus vykdomas taip

26.1. Sveikatos priežiūros įstaigų administracijos

restruktūrizavimo projektus rengia vadovaudamosi šioje Strategijoje nustatytais

kriterijais ir siekiamais rezultatais.

26.2. Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo

projektų rengimui ir tikslinimui vadovauja apskričių viršininkai ir teritorinės

ligonių kasos, remdamiesi Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių

kasos metodologiniais reikalavimais.

26.3. Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo

projektai įgyvendinami pasirašant dvišales sutartis tarp sveikatos priežiūros

įstaigų ir teritorinių ligonių kasų.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27. Šios Strategijos įgyvendinimas finansuojamas iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto lėšų.

28. Restruktūrizavimo proceso eigai kontroliuoti ir

vertinti Valstybinė ligonių kasa ir apskričių viršininkai apie pasiektus

restruktūrizavimo rezultatus kasmet teikia informaciją Sveikatos priežiūros

įstaigų restruktūrizavimo komisijai, sudarytai sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 12 d. įsakymu Nr.274 (Žin., 2002, Nr. 62-2524), ir

sveikatos apsaugos ministrui.

29. Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo

restruktūrizavimo socialinis ir ekonominis efektas apskaičiuojamas ir

pateikiamas Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo

programoje.

30. Numatoma, kad įgyvendinus pirmąjį sveikatos

priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapą pagerės sveikatos priežiūros

paslaugų prieinamumas, kokybė ir pagrindiniai sveikatos sistemos veiklos

rodikliai: sumažės bendras lovų ir hospitalizacijos atvejų skaičius, sutrumpės

vidutinė gulėjimo ligoninėse trukmė, padidės lovos užimtumas ir kita. Pasiektas

ekonominis efektas sudarys galimybę padidinti sveikatos priežiūros paslaugų

įkainius maždaug 20 procentų.

31. Nemažai restruktūrizavimo procese sutaupytų lėšų

bus skiriama kreditoriniam įsiskolinimui iš dalies padengti, kita dalis –

ambulatorinių paslaugų plėtrai, taip pat darbo užmokesčiui ir paslaugų

įkainiams didinti.

––––––––––––––––

Sveikatos

priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos

priedas

SIEKIAMI REZULTATAI PAGAL PAGRINDINIUS PASLAUGŲ

PROFILIUS LIGONINĖSE IR JŲ STRUKTŪRINIUOSE PADALINIUOSE

Eil. Nr.

Paslaugų profilio pavadinimas

Vidutinė gulėjimo trukmė (dienomis)

Lovos užimtumas (dienomis)

Minimalus gimdymų skaičius per metus (vienetais)

Maksimali gulėjimo trukmė iki operacijos (dienomis)

Minimalus sudėtingų operacijų skaičius per metus

(vienetais)

1.

Terapija*

7

300–320

x

x

x

2.

Pediatrija

7

280–300

x

x

x

3.

Chirurgija

7

300–320

x

3

nustatoma sveikatos

apsaugos ministro įsakymu

4.

Akušerija

4

230–250

300

x

x

5.

Psichiatrija

28

300–320

x

x

x

6.

Tuberkuliozė

48

300–320

x

x

x

7.

Reabilitacija

23

300–320

x

x

x

–––––––––––––––––––

* Infekcinių ligoninių ar infekcinių skyrių ligoninėse

lovos užimtumas – 280–300 dienų.

––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

1495,

2003-12-02, Žin., 2003, Nr. 114-5132 (2003-12-05)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. KOVO 18 D. NUTARIMO NR. 335 ,,DĖL SVEIKATOS

PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO STRATEGIJOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Angonita Rupšytė (2003-12-23)

anrups@lrs.lt