DĖL VILNIAUS

Vilniaus dailės akademijos statutą (1 priedėlis) ir Vilniaus dailės akademijai

perduotų pastatų sąrašą (2 priedėlis).

Vilniaus dailės akademiją iš valstybės biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą.

Vilniaus dailės akademiją Juridinių asmenų registre įregistruoti Vilniaus

dailės akademijos Juridinių asmenų registro ir steigimo dokumentų duomenų

pakeitimus.

netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. IX-2392 „Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto patvirtinimo“

(Žin., 2004, Nr. 117-4377).

SEIMO

PIRMININKĖ IRENA DEGUTIENĖ

Nauja

1 priedėlio redakcija nuo 2013-06-23

Nr.

XII-370,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 66-3299 (2013-06-22)

Lietuvos

Respublikos Seimo

2011

m. birželio 23 d. nutarimo

Nr.

XI-1536

(Lietuvos

Respublikos Seimo

2013

m. birželio 13 d. nutarimo

Nr.

XII-370 nauja redakcija)

1

priedėlis

VILNIAUS DAILĖS

AKADEMIJOS

STATUTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1. Vilniaus

dailės akademija (toliau – Akademija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė

aukštoji universitetinė mokykla. Akademijos steigėjas – Lietuvos Respublikos

Seimas (toliau – Seimas). Jos buveinės adresas: Maironio g. 6, LT-01124

Vilnius, Lietuvos Respublika.

2. Akademija yra

viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu ir

atsiskaitomąją sąskaitą banke.

3. Akademija

turi autonomiją, kuri yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje,

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – Mokslo ir studijų

įstatymas) ir Akademijos statute (toliau – Statutas).

4.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir Statute nustatyta tvarka

Akademijos autonomija derinama su atsakomybe ir atskaitomybe visuomenei ir

steigėjui, tačiau nė viena šio statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad

būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota aukštosios

mokyklos autonomija.

5. Akademija

naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti

Akademijos teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

(toliau – Vyriausybė), įvertinusi Akademijos tarybos (toliau – Taryba)

motyvuotą nuomonę. Jeigu Taryba nesutinka, teritorijos ribas ar valstybės

pastatų valdytojus gali keisti Seimas.

II SKYRIUS

AKADEMIJOS

MISIJA, VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR

PRINCIPAI

6.

Plėtodama

intensyvią meno ir mokslinę tiriamąją veiklą, turėdama visuotinai pripažintą

aukštą reputaciją, Akademija siekia kurti, tobulinti ir skleisti meninės

kūrybos, meninių tyrimų ir socialinių bei humanitarinių mokslų žinias, ugdyti aukštos kvalifikacijos specialistus,

įnešančius reikšmingą indėlį į Lietuvos ir pasaulio visuomenę.

7. Pagrindiniai

Akademijos veiklos tikslai

1) sudaryti

sąlygas asmeniui įgyti meno praktika, meniniais ir moksliniais tyrimais grindžiamą

kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį

universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją;

2)

laiduoti tokį meninės kūrybos, meninių ir mokslinių tyrimų bei studijų lygį,

kuris leistų Akademijai lygiateisiais pagrindais dalyvauti tarptautinio

bendradarbiavimo veikloje, būti aktyvia ir atsakinga tarptautinės akademinės

bendruomenės nare;

3) rengti

menininkus ir mokslininkus, stiprinti meninių ir mokslinių tyrimų bei studijų

poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai bei demokratinės ir pilietinės

visuomenės ugdymui;

4) ugdyti

visapusiškai išsilavinusią, etiškai brandžią ir atsakingą, kūrybingą ir verslią

asmenybę;

5) sudaryti

sąlygas asmens tęstiniam mokymuisi, įgytos kvalifikacijos kėlimui ir

persikvalifikavimui;

6) meno, mokslo,

šviečiamąja ir kita kultūrine veikla skatinti Lietuvos regionų ir visos šalies

pažangą;

7) saugoti Akademijos kultūros paveldą, tęsti, puoselėti ir

plėtoti jos tradicijas, saugoti visą nuo Akademijos įkūrimo sukauptą

materialųjį ir nematerialųjį turtą.

8. Įgyvendindama

savo veiklos tikslus, Akademija turi teisę

1) nustatyti

savo organizacinę ir valdymo struktūrą;

2) šiame statute

nustatyta tvarka rinkti Akademijos savivaldos institucijas;

3) nustatyti

studijų, meninės kūrybos, meninių ir mokslinių tyrimų tvarką ir turinį;

4) teikti ir

panaikinti kvalifikacinius laipsnius ir kvalifikacijas, mokslo laipsnius

(mokslo daktaro, meno daktaro), pedagoginius ir

garbės vardus;

5) savarankiškai

sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio

fiziniais ir juridiniais asmenimis;

6) gauti paramą

pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau – Labdaros ir

paramos įstatymas);

7) įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigti ribotos civilinės atsakomybės

juridinius asmenis ir į juos investuoti Tarybos nustatytomis sąlygomis ir

tvarka, kai toks sprendimas yra susijęs su Akademijos vykdoma studijų

organizavimo ir meninės kūrybos ar mokslinių tyrimų veikla, taip pat steigti

savo filialus ir atstovybes;

8) turėti savo

vėliavą, emblemą, ceremonijų aprangą ir kitą atributiką; jų sukūrimo ir

naudojimo tvarką nustato Akademijos senatas (toliau – Senatas);

9) saugoti

Akademijos archyve Akademijos archyvinius dokumentus, Akademijos muziejuje –

Akademijoje sukauptas meno vertybes, bibliotekoje – menininkų, mokslininkų,

kultūros ir meno veikėjų rankraščius ir kitą medžiagą, vertingą meno, mokslo ir

kultūros istorijai. Akademijos archyvo, muziejaus ir bibliotekos medžiaga

kitoms įstaigoms gali būti perduodama tik gavus Senato pritarimą;

10) kitas

įstatymuose ir šiame statute nustatytas teises.

9. Pagrindiniai

Akademijos uždaviniai

1) sudaryti

sąlygas įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, grindžiamą menine kūryba,

meniniais ir (ar) moksliniais tyrimais;

2) vykdyti

studijas pagal universitetinių studijų

programas, jungtines studijų programas kartu su kitomis mokslo ir studijų

institucijomis (tarp jų ir užsienio), taip pat studijų programas, suteikiančias

dvigubą kvalifikacinį laipsnį;

3) plėtoti

meninę kūrybą, meninius ir mokslinius tyrimus, rengti mokslininkus ir tyrėjus

menininkus, savo meninės kūrybos ir tyrimų srityse bendradarbiauti su Lietuvos

ir užsienio partneriais;

4) vykdyti

meniniais ir moksliniais tyrimais pagrįstą praktinę ekspertinę veiklą, tenkinančią

žmogaus, visuomenės ir valstybės poreikius; teikti savo veiklos kryptis

atitinkančias paslaugas asmenims, valstybės institucijoms ir kitiems

subjektams;

5) savarankiškai

ar bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio partneriais rengti ir įgyvendinti

meno, mokslinius ir kitus Akademijos veiklos kryptis atitinkančius projektus;

6) aktyviai

dalyvauti kuriant ir plėtojant Europos aukštojo mokslo, meninių ir mokslinių

tyrimų erdvę;

7) skelbti

meninių ir mokslo tiriamųjų darbų rezultatus, rengti ir leisti vadovėlius,

mokomuosius ir kitus leidinius;

8) viešai

reikšti nuomonę svarbiais meninės kūrybos, mokslo ir visuomenės raidos

klausimais.

10. Akademijos veikla ir bendruomenės narių santykiai

grindžiami šiais svarbiausiais principais

1)

akademinės ir kūrybinės laisvės bei dorovės;

2) meninės

kūrybos, meninių ir mokslinių tyrimų bei studijų

vienovės;

3)

akademinės bendruomenės narių solidarumo, bendradarbiavimo ir tarpusavio pagarbos;

4)

lygių galimybių ir sąžiningos konkurencijos;

5)

visuomenės moralinio, kultūrinio, socialinio, ekonominio ir technologinio

tobulėjimo skatinimo;

6)

tarptautinės partnerystės stiprinimo;

7)

veiklos kokybės užtikrinimo;

8)

skaidraus išteklių paskirstymo;

9)

demokratiško, skaidraus ir subsidiaraus sprendimų priėmimo;

10)

atvirumo, atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei.

III SKYRIUS

PAGRINDINĖS

AKADEMIJOS VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS.

SVARBIAUSIOS

MENO, MOKSLO IR STUDIJŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMO

NUOSTATOS

11.

Pagrindinės Akademijos veiklos sritys – švietimas, meninė kūryba, meniniai ir

moksliniai tyrimai, kultūros sklaida.

12.

Pagrindinės Akademijos veiklos rūšys – visų pakopų universitetinių studijų vykdymas ir visų rūšių meniniai ir moksliniai tyrimai,

eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) ir technologijų plėtra.

13.

Akademija gali verstis ir kita teisės aktuose neuždrausta veikla, jeigu tai

neprieštarauja Akademijos misijai, veiklos tikslams, uždaviniams ir principams.

14.

Akademijos meno ir mokslo veiklos vadybos pagrindinės nuostatos nustatomos ir

kiti su meno ir mokslo veikla susiję klausimai reglamentuojami Senato

patvirtintame Meno ir mokslo veiklos reglamente.

15.

Vadovaudamiesi Meno ir mokslo veiklos reglamentu, šią veiklą koordinuoja Senato

sudaryti komitetai.

16.

Akademijoje vykdomos visų pakopų ir formų universitetinės studijos.

17. Pagrindines

studijų programų rengimo ir vykdymo vadybos nuostatas nustato Senato

patvirtintas Studijų reglamentas.

18.

Vadovaudamasis Studijų reglamentu, studijų procesą koordinuoja Senato sudarytas

komitetas.

IV SKYRIUS

AKADEMIJOS VALDYMAS

19. Akademijos

kolegialūs valdymo organai yra Taryba, Senatas

ir vienasmenis valdymo organas – Akademijos rektorius (toliau – rektorius).

20. Akademijos

valdymas grindžiamas demokratijos, subsidiarumo, savivaldos ir efektyvumo

principais.

pirmasis SKIRSNIS

TARYBA

21.

Taryba atlieka šias funkcijas

1) įvertinusi

Senato siūlymus tvirtina Akademijos viziją ir misiją, rektoriaus pateiktą

Akademijos strateginį veiklos planą;

2) įvertinusi

Senato siūlymus teikia Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus;

3) rektoriaus

teikimu svarsto ir tvirtina Akademijos struktūrą ir jos pertvarkos planus;

4) įvertinusi

Senato siūlymus nustato Akademijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų

darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo,

naudojimo ir disponavimo jais tvarką;

5) įvertinusi

Senato siūlymus nustato rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo

tvarką;

6) renka, skiria

į pareigas ir atleidžia iš jų rektorių;

7) nustato

Akademijos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

8) tvirtina

Akademijos vidaus tvarkos taisykles;

9) rektoriaus

teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų

programos įgyvendinimu, dydžius;

10) įvertinusi

Senato siūlymus nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes

užtikrinti studijų bei meno ir mokslo veiklos kokybę;

11) svarsto

rektoriaus pateiktą Akademijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina jos

įvykdymo ataskaitą;

12) įvertinusi

Senato išvadą tvirtina rektoriaus pateiktą Akademijos metinę veiklos ataskaitą;

13) įvertinusi

Senato siūlymus tvirtina Akademijos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir

teikia juos Seimui;

14) rūpinasi

parama Akademijai;

15)

rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai Akademijos interneto

svetainėje kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos;

16) atlieka

kitas šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

22. Taryba

sudaroma iš 9 narių tokia tvarka

1) vieną Tarybos

narį skiria Akademijos studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos

nėra, – visuotinis susirinkimas (konferencija)

daugiau kaip pusės visų jo (jos) narių balsų dauguma; jeigu šis Tarybos narys

netenka Akademijos studento statuso, ta pačia tvarka į jo vietą renkamas kitas

Tarybos narys;

2) keturis Tarybos

narius iš Akademijos akademinės bendruomenės (išskyrus studentus), kuriems

keliami kvalifikaciniai reikalavimai nustatyti šio statuto 24 punkte, renka,

skiria ir atšaukia Senatas. Tas pats asmuo vienu metu negali būti Senato ir

Tarybos nariu. Akademijos akademinių kamieninių padalinių tarybos teikia

Senatui po vieną kandidatą į Tarybos narius. Senatas išrenka keturis Tarybos

narius iš pateiktų kandidatų slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma. Tais

atvejais, kai iš dviejų vienodą balsų skaičių gavusių kandidatų reikia išrinkti

vieną, rengiamas pakartotinis balsavimas. Išrinktu laikomas daugiausia Senato

narių balsų gavęs kandidatas. Jeigu ir per pakartotinį balsavimą kandidatai

surenka vienodą balsų skaičių, Tarybos nariu tampa vyresnis pagal amžių kandidatas.

Jeigu Tarybos nario darbo santykiai Akademijoje nutrūksta, į jo vietą skiriamas

kitas Tarybos narys šiame statute nustatyta tvarka;

3) ne mažiau

kaip penkis kandidatus į Tarybos narius, nepriklausančius Akademijos personalui

ir studentams, kelia Senatas ir ne mažiau kaip du – Akademijos studentų

atstovybė. Iškeltų kandidatų sąrašas teikiamas Aukštojo mokslo tarybai

įvertinti. Jeigu Aukštojo mokslo tarybos įvertinime teikiama išvada, kad

kandidatas neatitinka Mokslo ir studijų įstatyme Tarybos nariams keliamų

reikalavimų, jo kandidatūra toliau nesvarstoma. Senato nustatyta tvarka viešo

konkurso būdu trys iš Senato iškeltų kandidatų skiriami Tarybos nariais. Vienas

Tarybos narys iš Akademijos studentų atstovybės iškeltų kandidatų viešo

konkurso būdu skiriamas Tarybos nariu Akademijos studentų atstovybės nustatyta

tvarka. Jeigu Akademijos personalui ir studentams nepriklausantis Tarybos narys

tampa atitinkamai Akademijos personalo nariu ar studentu, į jo vietą skiriamas

kitas Tarybos narys šiame statute nustatyta tvarka.

23. Tarybos

sudėtį ir jos pirmojo posėdžio laiką ir vietą viešai skelbia Senato

pirmininkas.

24. Akademijos

akademinės bendruomenės nariai (išskyrus studentus), skiriami Tarybos nariais,

turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus: jų pagrindinė darbovietė turi

būti Akademija ir jie turi eiti konkurso būdu užimtas pareigas, būti

nepriekaištingos reputacijos ir vadovautis Akademijos vertybėmis ir visuomenės

interesais, taip pat turėti žinių bei gebėjimų, padedančių siekti Akademijos tikslų

ir įgyvendinti jos misiją.

25. Tarybos nariu, nepriklausančiu Akademijos akademinei

bendruomenei, gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis

atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo

srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų paskirtam Tarybos nariui) ir

turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti Akademijos tikslų,

pripažįstantis Akademijos vertybes ir siekiantis įgyvendinti jos misiją.

26. Kvalifikacinius reikalavimus studentų skiriamiems

Tarybos nariams nustato Akademijos studentų atstovybė.

27. Tarybos

nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės.

28. Tarybos kadencija – penkeri metai.

29. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta šiais atvejais

1) pasibaigus

Tarybos kadencijos laikui;

2) kai Tarybos

narys atsistatydina savo noru;

3) sustabdžius

jo įgaliojimus šio statuto 34 punkte nustatyta

tvarka;

4) Tarybos

nariui pradėjus eiti Respublikos Prezidento, Seimo ar Vyriausybės nario,

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, rektoriaus pareigas

arba Tarybos nariui pradėjus eiti vadovaujamas pareigas kitų aukštųjų mokyklų

valdymo organuose;

5) kai asmuo

nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų;

6) Tarybos

nariui – studentui – netekus Akademijos studento statuso;

7) pasibaigus

Tarybos nario – Akademijos darbuotojo – darbo santykiams einant pagrindines

pareigas Akademijoje;

8) Tarybos

nariui šiurkščiai pažeidus Akademijos darbuotojų ir (ar) studentų etikos

kodeksą.

30. Pradėdamas eiti pareigas, Tarybos narys pirmajame

Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Senato nariai ir kiti Akademijos

bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Akademijos ir

visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatyme

nustatytas funkcijas. Tarybos nario įsipareigojimo

Akademijai tekstą ir jo pasirašymo ceremonijos aprašą tvirtina Senatas. Tarybos

nario įgaliojimai prasideda nuo Tarybos nario įsipareigojimo pasirašymo.

31. Taryba per pirmąjį posėdį, pirmininkaujant vyriausiam

pagal amžių posėdyje dalyvaujančiam Tarybos nariui, slaptu balsavimu visų

Tarybos narių balsų dauguma išrenka Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininkas

gali būti atšauktas ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių rašytiniu teikimu slaptu

balsavimu visų Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos pirmininku negali būti

Akademijos personalui priklausantis asmuo ar studentas.

32. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Visus

sprendimus Taryba priima paprasta posėdyje

dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu

juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Tarybos sprendimai įsigalioja

juos paskelbus Akademijos interneto svetainėje.

33. Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise gali

dalyvauti rektorius.

34. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo šiame statute,

Tarybos darbo reglamente ar Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas pareigas arba

nepasirašo šio statuto 30 punkte nurodyto

įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas Tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka

sustabdo Tarybos nario įgaliojimus ir kreipiasi į tą Tarybos narį paskyrusį

subjektą, prašydamas skirti naują Tarybos narį.

35. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki

kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį iki Tarybos kadencijos pabaigos Mokslo

ir studijų įstatyme ir šiame statute nustatyta tvarka skiria subjektas, skyręs

Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujasis Tarybos narys pareigas

pradeda eiti po to, kai jis pasirašo šio statuto 30 punkte nurodytą

įsipareigojimą ir apie jo paskyrimą Tarybos nariu paskelbia Senato pirmininkas.

36. Tarybos nariams už veiklą einant Tarybos nario

pareigas ir atitinkamų funkcijų atlikimą iš Akademijos lėšų gali būti

atlyginama pagal pasirašytas Tarybos nario ir Akademijos sutartis. Išmokos

dydis nustatomas pagal rektoriaus patvirtintą Akademijos dėstytojo valandinio

atlyginimo vidurkį.

37. Tarybos veiklai reikiamas darbo organizavimo sąlygas

užtikrina rektorius.

antrasis SKIRSNIS

SENATAS

38. Senatas yra Akademijos akademinių reikalų valdymo

organas. Senato kadencija – penkeri metai.

39. Senatas atlieka šias funkcijas

1) tvirtina

studijų, meno veiklos, meninių ir mokslinių tyrimų, eksperimentinės

(socialinės, kultūrinės) plėtros ir kitas programas ir teikia rektoriui

siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Akademijos struktūros pertvarkos,

reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir

visos Akademijos meno veiklos, meninių ir mokslinių tyrimų kokybę ir lygį;

2) nustato

studijų tvarką;

3) tvirtina

vidinę meno veiklos, meninių ir mokslinių tyrimų bei studijų kokybės užtikrinimo

sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

4) nustato

dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus,

dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas

organizavimo tvarką;

5) šaukia

Akademijos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems

Akademijos veiklos klausimams aptarti. Apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą

(konferenciją) informuoja akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš septynias

kalendorines dienas Akademijos interneto svetainėje ir kitais Senato

nustatytais būdais;

6) šiame statute

nustatyta tvarka renka, skiria ir atšaukia Tarybos narius;

7) svarsto ir

teikia siūlymus Tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus pareigas;

8) svarsto ir

teikia siūlymus Tarybai dėl Akademijos vizijos ir misijos, strateginio veiklos

plano;

9) svarsto ir

teikia siūlymus Tarybai dėl Statuto pakeitimų;

10) svarsto ir

teikia siūlymus Tarybai dėl Akademijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų

administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise

valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;

11) svarsto ir

teikia siūlymus Tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo,

atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;

12) svarsto ir

skelbia išvadą dėl Tarybos metinės veiklos ataskaitos;

13) suteikia ir

panaikina akademiniams padaliniams kamieninio padalinio statusą ir tvirtina

kamieninių ir šakinių padalinių nuostatus;

14) rektoriaus

teikimu tvirtina mokslo ir pedagoginio personalo konkursų ir atestacijos

komisijų sudėtį;

15) sudaro

studijų, mokslo ir meno bei kitai akademinei veiklai vykdyti būtinus komitetus

ir skiria jų pirmininkus;

16) sudaro

akademinės etikos, emeritūros ir kitas būtinas komisijas ir tvirtina jų

nuostatus;

17) svarsto ir

tvirtina metines akademinių kamieninių padalinių veiklos ataskaitas;

18) svarsto ir

teikia siūlymus Tarybai dėl rektoriaus pateiktos

Akademijos metinės veiklos ataskaitos;

19) svarsto ir

teikia siūlymus Tarybai dėl Akademijos

reorganizavimo arba likvidavimo planų;

20) akademinio

kamieninio padalinio tarybos siūlymu, atsižvelgdamas į asmens mokslinės ar

pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus, teikia

Akademijos garbės ir kitus vardus;

21) inicijuoja

Akademijos meno veiklos, meninių ir mokslinių tyrimų bei studijų kokybės

auditą;

22) atlieka

kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

40. Senato darbo tvarka nustatoma Senato patvirtintame

Senato darbo reglamente. Senato posėdžius ne rečiau kaip tris kartus per

semestrą šaukia Senato pirmininkas arba ne mažiau kaip 1/3 Senato narių.

41. Senatą sudaro 30 narių. Senato nariai yra renkami

nariai ir nariai pagal pareigas. Renkamais Senato nariais gali būti Akademijos

akademinės bendruomenės nariai, taip pat kitų institucijų darbuotojai.

42. Senato nariai pagal pareigas yra rektorius, studijų

reikalų prorektorius bei meno ir mokslo reikalų prorektorius.

43. Šešis studentų atstovus į Senatą skiria Akademijos

studentų atstovybė savo narių visuotiniame susirinkime dalyvaujančių narių

balsų dauguma, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas

(konferencija).

44. Renkami šie Senato nariai: Akademijos profesoriaus ir

vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys – jie turi sudaryti ne

mažiau kaip 40 procentų Senato narių; Akademijos docento ir vyresniojo mokslo

darbuotojo pareigas einantys asmenys – jie turi sudaryti ne mažiau kaip 20

procentų Senato narių. Šių narių kvotas akademiniams kamieniniams padaliniams

nustato Senato rinkimų komisija Senato darbo reglamente nustatyta tvarka. Pagal

nustatytas kvotas Senato narius slaptu balsavimu renka akademinių kamieninių

padalinių tarybos. Jeigu Senato nario įgaliojimai nutrūksta iki Senato

kadencijos pabaigos, naujas Senato narys einamajai Senato kadencijai skiriamas

(renkamas) šiame statute nustatyta tvarka.

45. Senato narių

pagal pareigas kadencija – iki rektoriaus kadencijos pabaigos, renkamų Senato

narių kadencija – penkeri metai, studentų – dveji metai (bet ne ilgiau kaip iki

studijų Akademijoje pabaigos ar jų pertraukimo).

46. Ne vėliau kaip per dvi savaites nuo oficialaus Senato

narių sąrašo paskelbimo dienos rektorius sušaukia pirmąjį Senato posėdį. Jam

pirmininkauja vyriausias pagal amžių posėdyje dalyvaujantis Senato narys.

Pirmajame Senato posėdyje slaptu balsavimu išrenkami Senato pirmininkas ir jo

pavaduotojas. Senato pirmininkas ir jo pavaduotojas laikomi išrinktais, jeigu

už juos balsavo daugiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių Senato narių. Senato

pirmininku negali būti Akademijos administracijos darbuotojas. Senato

pirmininkas ir jo pavaduotojas gali būti atšaukti ne mažiau kaip 2/3 Senato

narių balsų dauguma. Senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne

mažiau kaip 2/3 Senato narių.

47. Senato pirmininkas, atlikdamas savo pareigas, privalo

vadovautis bendraisiais Akademijos interesais. Kai nėra Senato pirmininko,

Senato posėdžiams pirmininkauja jo pavaduotojas.

48. Už savo

veiklą Senatas kiekvienais metais ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo

kalendorinių metų pabaigos atsiskaito Akademijos bendruomenei.

trečiasis SKIRSNIS

REKTORIUS

49. Rektorius yra vienasmenis Akademijos valdymo

organas. Rektorius veikia Akademijos vardu ir jai atstovauja.

50. Rektorius atlieka šias funkcijas

1) vadovauja

Akademijai, organizuoja jos veiklą, užtikrindamas Akademijos strateginio

veiklos plano įgyvendinimą;

2) sudaro

nuolatinius meno, mokslo, studijų, strateginio planavimo ir kitus, jo nuomone,

būtinus komitetus ir teikia Senatui tvirtinti jų pirmininkus iš Senato narių;

3) skiria

Akademijos prorektorius, nustato jų funkcijas ir įgaliojimus;

4) šiame statute

nustatyta tvarka skiria Akademijos padalinių vadovus;

5) priima ir

atleidžia Akademijos darbuotojus;

6) priima ir

šalina ar atleidžia studentus ir klausytojus;

7) skatina

Akademijos darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie

tai paskelbia viešai;

8) įvertinęs

Akademijos studentų atstovybės siūlymus, teikia Tarybai tvirtinti studijų kainą

ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

9) svarsto ir

priima sprendimus, susijusius su Akademijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų

administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu,

naudojimu ir disponavimu jais;

10) leidžia įsakymus, kuriais įgyvendinami Senato

nutarimai, taip pat įsakymus, susijusius su klausimais, nepriklausančiais

išimtinei Tarybos ar Senato kompetencijai;

11) teikia klausimus Senatui ir Tarybai, inicijuoja, jo

nuomone, reikalingus Senato ir Tarybos posėdžius;

12) atsako už Akademijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų

ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;

13) teikia Senatui svarstyti ir Tarybai tvirtinti bei

viešai skelbia Akademijos metinę veiklos ataskaitą;

14) teikia

Tarybai svarstyti ir viešai skelbia Akademijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą,

teikia Tarybai tvirtinti šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

15) teikia Senatui svarstyti ir Tarybai tvirtinti Akademijos strateginį veiklos planą ir jos struktūros

pertvarkos planą;

16) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

51. Rektorių viešo konkurso būdu renka, skiria ir

atleidžia Taryba.

52. Viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti skelbia

Taryba. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5

visų Tarybos narių. Tarybos

narys, keliantis savo kandidatūrą į rektoriaus

pareigas, už save balsuoti negali. Jeigu renkant

rektorių per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas

neišrenkamas, tame pačiame Tarybos posėdyje rengiamas pakartotinis balsavimas

ir konkurse dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai, per pirmąjį balsavimą

surinkę daugiausia balsų. Jeigu pakartotinai balsuojant rektorius neišrenkamas

arba jeigu rinkimuose dalyvauja tik vienas kandidatas ir už jį per pirmąjį

balsavimą balsuoja mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių, Taryba skelbia naujus

rinkimus.

53. Rektoriumi gali būti nepriekaištingos reputacijos

asmuo, turintis mokslo ir (ar) meno daktaro laipsnį, arba pripažintas

menininkas, turintis ne trumpesnę kaip penkerių metų mokslinio ir (ar)

pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje patirtį ir vadybinės patirties.

54.

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti Tarybos nario

bei rektoriaus pareigų, jeigu jis

1)

įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus

nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2)

įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo viešiesiems

interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar

nepanaikintą teistumą;

3)

įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo

viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo

ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai;

4)

įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta

turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

5)

yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;

6)

atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų už šiurkščius pažeidimus, nurodytus

įstaigos, kurioje ėjo skiriamas arba renkamas pareigas, nuostatuose (įstatuose,

statutuose) ir nuo atleidimo iš pareigų dienos

nepraėjo treji metai;

8)

atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla dėl

neatitikties įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams

bei už teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš

darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo

treji metai.

55. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui

darbo sutartį Akademijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos

įgaliotas asmuo.

56. Rektoriaus kadencija – penkeri metai. Tas pats asmuo

rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne

anksčiau kaip po penkerių metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu

paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. Likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams

iki rektoriaus kadencijos pabaigos, Taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus

pareigoms eiti.

57. Jeigu Tarybos posėdyje Tarybos narių balsų dauguma

rektoriaus pateikta Akademijos metinė veiklos ataskaita arba metinė pajamų ir

išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita nepatvirtinama, rektorius teisės aktų

nustatyta tvarka gali būti atleistas iš pareigų.

58. Rektoriaus įgaliojimai nutrūksta pasibaigus jo

kadencijai, jam atsistatydinus, Tarybai jį atšaukus ir kitais įstatymų

nustatytais atvejais. Taryba turi teisę atšaukti rektorių, pareiškusi

nepasitikėjimą juo. Sprendimas dėl nepasitikėjimo rektoriumi priimamas slaptu

balsavimu ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma. Rektoriaus

įgaliojimams nutrūkus, ne vėliau kaip po dešimties dienų skelbiami naujo

rektoriaus rinkimai. Nutrūkus rektoriaus darbo sutarčiai, iki naujo rektoriaus

išrinkimo Taryba skiria vieną iš prorektorių laikinai eiti rektoriaus pareigas.

59. Rektorius dalį savo funkcijų įsakymu gali perduoti

prorektoriams.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

REKTORATAS

60. Rektoratas

yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą

sudaro rektorius, prorektoriai, akademinių

kamieninių padalinių vadovai. Į rektorato posėdžius rektorius gali kviesti ir

kitus asmenis.

61. Akademijos

prorektoriai yra rektoriaus pavaduotojai, atsakingi už jiems rektoriaus

pavestas funkcijas. Rektorius turi teisę atšaukti prorektoriaus teisės aktus.

Prorektorius skiria ir atšaukia rektorius. Prorektorių įgaliojimai nutrūksta

pasibaigus rektoriaus kadencijai, išskyrus atvejus, kai jie yra atleidžiami

nepasibaigus jų įgaliojimų trukmei.

62. Jeigu rektorius

ir jo paskirti prorektoriai iki jų paskyrimo į rektoriaus, prorektoriaus

pareigas ėjo Akademijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas, pasibaigus šių

asmenų penkerių metų kadencijai, jie turi teisę penkerius metus be konkurso

eiti buvusias dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas.

V SKYRIUS

AKADEMIJOS

PADALINIAI

63. Akademijos padaliniai pagal funkcijas skirstomi į

akademinius ir neakademinius, o pagal statusą – į kamieninius ir šakinius.

64. Akademiniai kamieniniai padaliniai neįeina į kitų

padalinių sudėtį ir sudaro Akademijos struktūros pagrindą, šakiniai padaliniai

yra kamieninių padalinių sudedamosios dalys. Akademiniams kamieniniams

padaliniams taikomus reikalavimus nustato ir akademiniam padaliniui kamieninio

padalinio statusą suteikia arba panaikina Senatas.

65. Akademinių padalinių pagrindinė veiklos sritis yra

meno veikla, meniniai ir (ar) moksliniai tyrimai ir (ar) studijos. Akademiniai

kamieniniai padaliniai yra fakultetas, institutas ir filialas, o

akademiniai šakiniai padaliniai yra katedra,

skyrius, studija, centras, galerija, muziejus, dirbtuvės, laboratorija ir kita.

66. Akademijoje gali būti steigiami ir kiti akademiniai

padaliniai, skirti meno, meno tiriamiesiems projektams įgyvendinti, taip pat

studentų mokomosioms praktikoms atlikti.

67. Neakademinių padalinių pagrindinė veiklos sritis yra

paslaugų, reikalingų akademinių padalinių veiklai, teikimas. Pagrindiniai

neakademiniai kamieniniai padaliniai yra administracija, biblioteka, leidykla,

ūkio, informacinių technologijų ir kitas paslaugas teikiantys Akademijos

skyriai. Neakademiniams kamieniniams padaliniams taikomus reikalavimus nustato

ir neakademiniam padaliniui kamieninio padalinio statusą suteikia arba

panaikina Senatas.

68. Akademijos filialas yra akademinis kamieninis

padalinys, atliekantis visas arba dalį

Akademijos funkcijų. Akademijos filialui taikomos fakulteto veiklos

reglamentavimo nuostatos.

69. Akademijos filialas steigiamas vykdant Tarybos

patvirtintą Akademijos struktūros pertvarkos planą ir Senato sprendimu

patvirtintus Akademijos filialo nuostatus.

Nuostatai tvirtinami išnagrinėjus Akademijos filialo steigimo iniciatorių

motyvuotą prašymą ir įvertinus Tarybos išvadas.

70. Akademinį kamieninį padalinį sudaro akademiniai ir

neakademiniai padaliniai, turintys šakinio padalinio statusą. Akademiniam

padaliniui kamieninio padalinio statusą Senatas gali suteikti ir tuo atveju,

jeigu jame nėra šakinių akademinių padalinių, tačiau vykdomos ne mažiau kaip

trijų skirtingų studijų krypčių programos.

Akademinį kamieninį padalinį valdo dekano (direktoriaus) vadovaujama taryba.

Jos nutarimai privalomi visiems padalinio darbuotojams ir studentams.

71. Fakultetas yra akademinis kamieninis padalinys,

kuriame vykdomos pirmosios ar aukštesnių pakopų studijos ir kurį sudaro ne

mažiau kaip trys akademiniai šakiniai padaliniai arba jame vykdomos ne mažiau

kaip trijų skirtingų krypčių studijų programos.

72. Institutas yra akademinis kamieninis padalinys,

kuriame vykdoma meno kūrybinė veikla, meniniai ir (ar) moksliniai tyrimai ir

(ar) aukštesnių pakopų studijos, rengiami magistrantūros baigiamieji darbai ir

meno doktorantūros (aspirantūros) projektai, taip pat mokslo (meno) daktaro

disertacijos. Institutą sudaro ne mažiau kaip trys akademiniai šakiniai

padaliniai.

73. Fakulteto taryba atsakinga už fakultete vykdomų

pagrindinių studijų programų organizavimą ir koordinavimą, fakulteto akademinio

personalo ugdymą, turimų materialinių išteklių racionalų panaudojimą ir

sprendimų dėl savo veiklos priėmimą laiku bei šių sprendimų suderinimą su

bendrąja Akademijos politika ir kitais panašių interesų turinčiais Akademijos

akademiniais kamieniniais padaliniais. Iškilus ginčui dėl fakulteto tarybos

sprendimų ir bendrųjų Akademijos interesų neatitikties, sprendimą rektoriaus

teikimu priima Senatas.

74. Fakulteto taryba

atlieka šias pagrindines funkcijas

1) tvirtina savo

darbo reglamentą;

2) renka ir

teikia rektoriui ne mažiau kaip du kandidatus į

fakulteto dekano pareigas;

3) teikia

rektoriui kandidatus į konkursų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti

atestacinę komisiją;

4) teikia

Senatui ir rektoriui siūlymus dėl akademinių

šakinių padalinių steigimo ar panaikinimo, taip pat dėl jų nuostatų tvirtinimo;

5) dekano

įsakymu tvirtina studijų programų

komitetus, atsakingus už fakultete vykdomų studijų programų parengimą ir jų

kokybę;

6) svarsto ir

teikia Senatui tvirtinti programų komitetų parengtas studijų programas;

7) siūlo Senatui

kandidatus Akademijos garbės daktaro ir kitiems garbės vardams gauti;

8) tvirtina

fakulteto veiklos planus;

9) svarsto ir

tvirtina metines dekanų ataskaitas;

10) svarsto

kitus fakulteto akademinės veiklos klausimus.

75. Fakulteto tarybą sudaro ne daugiau kaip 30 narių.

Akademinių šakinių padalinių vadovai ir fakulteto dekanas yra fakulteto tarybos

nariai pagal pareigas. Jeigu fakultete nėra šakinių akademinių padalinių, tai

fakulteto tarybos nariai pagal pareigas yra studijų programų komitetų

pirmininkai. Ne mažiau kaip 10 procentų fakulteto tarybos narių sudaro

studentai; juos skiria Akademijos studentų atstovybė. Tikslų fakulteto tarybos

narių skaičių nustato fakulteto mokslininkų, meno ir mokslo daktarų ir

pripažintų menininkų, einančių fakultete pagrindines pareigas, susirinkimas.

Kitus fakulteto tarybos narius renka fakulteto mokslininkų, meno ir mokslo daktarų

ir pripažintų menininkų, einančių fakultete pagrindines pareigas, susirinkimas,

neviršydamas nustatyto fakulteto tarybos narių skaičiaus. Fakulteto tarybos

nariu gali būti fakultete pagrindines pareigas einantis mokslininkas, meno ir

mokslo daktaras ar pripažintas menininkas, taip pat kitų institucijų

darbuotojai. Renkamų fakulteto tarybos narių kadencija – penkeri metai,

studentų – dveji metai (bet ne ilgiau kaip iki jų studijų Akademijoje pabaigos

ar jų pertraukimo). Fakulteto tarybos narių pagal pareigas kadencija sutampa su

jų darbo trukme einant šakinio padalinio vadovo pareigas, o einant studijų

programų komitetų pirmininkų pareigas, – iki atitinkamos studijų programos

akreditavimo pabaigos.

76. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia dekanas ne rečiau

kaip du kartus per semestrą. Ne mažiau kaip 1/3 fakulteto tarybos narių siūlymu

šaukiamas neeilinis tarybos posėdis ne vėliau kaip per septynias darbo dienas

nuo rašytinio siūlymo dekanui įteikimo. Siūlyme nurodoma, kokiu reikalu posėdis

šaukiamas.

77. Fakulteto tarybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu

jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 fakulteto tarybos narių. Nutarimai priimami

atviru arba slaptu balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių fakulteto tarybos

narių balsų dauguma. Fakulteto tarybos nutarimus skelbia dekanas.

78. Dekanas yra fakulteto vadovas, fakulteto

tarybos pirmininkas, veikia fakulteto vardu ir jam atstovauja. Dekanas yra

atsakingas už fakulteto

1) veiklos

atitiktį šiam statutui, įstatymams, kitiems

teisės aktams;

2) raidos

planavimą ir fakulteto veiklos plano įgyvendinimą;

3) veiksmingą

mokslo, meno veiklos ir studijų organizavimą;

4) akademinio

personalo ugdymą;

5) ūkinę ir

finansinę veiklą;

6) tarptautinius

ryšius.

79. Dekanas atlieka šias pagrindines funkcijas

1) įgyvendina

Senato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus;

2) leidžia

įsakymus ir potvarkius, privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams,

studentams ir klausytojams;

3) teikia

rektoriui siūlymus dėl studentų ir klausytojų priėmimo ir šalinimo ar atleidimo;

4) teikia

rektoriui siūlymus dėl fakulteto prodekanų ir katedrų bei kitų akademinių

šakinių padalinių vadovų skyrimo;

5) kiekvienais

metais už fakulteto veiklą atsiskaito fakulteto tarybai ir Senatui.

80. Dekaną iš fakulteto tarybos pateiktų kandidatų skiria

rektorius. Dekanas atleidžiamas iš pareigų, kai baigiasi rektoriaus

įgaliojimai. Motyvuotu sprendimu rektorius turi teisę neskirti nė vieno iš

pasiūlytų kandidatų ir kreiptis į fakulteto tarybą dėl kitų kandidatų teikimo.

Iki bus paskirtas fakulteto dekanas, rektorius paveda laikinai eiti dekano

pareigas kuriam nors fakulteto tarybos nariui.

81. Prodekanus

(dekano pavaduotojus) tvirtina rektorius dekano teikimu. Prodekanų kadencija

sutampa su dekano įgaliojimų trukme.

82. Instituto taryba atsakinga už institute

vykdomos meno ir mokslo tiriamosios veiklos koordinavimą, sąlygų antrosios ir

trečiosios pakopų studijų baigiamiesiems darbams sudarymą, tarpdisciplininių ir

tarptautinių ryšių skatinimą, instituto aukščiausios kvalifikacijos akademinio

personalo ugdymą, racionalų turimų materialinių išteklių panaudojimą ir

sprendimų dėl savo veiklos priėmimą laiku bei šių sprendimų suderinimą su

bendraisiais Akademijos interesais. Iškilus ginčui dėl instituto tarybos

sprendimų ir bendrųjų Akademijos interesų neatitikties, sprendimą rektoriaus

teikimu priima Senatas.

83. Instituto taryba atlieka šias pagrindines funkcijas

1) tvirtina savo

darbo reglamentą;

2) renka ir

teikia rektoriui ne mažiau kaip du kandidatus į

instituto direktoriaus pareigas;

3) teikia

rektoriui kandidatus į konkursų mokslo darbuotojų pareigoms eiti atestacinę

komisiją;

4) teikia

Senatui ir rektoriui siūlymus dėl instituto šakinių padalinių steigimo ar

panaikinimo, taip pat dėl jų nuostatų tvirtinimo;

5) siūlo Senatui

kandidatus Akademijos garbės daktaro ir kitiems garbės vardams gauti;

6) tvirtina

instituto veiklos planus;

7) svarsto ir

tvirtina metines instituto direktoriaus ataskaitas;

8) svarsto kitus

instituto veiklos klausimus.

84. Instituto tarybą sudaro ne daugiau kaip 15 narių.

Akademinių šakinių padalinių vadovai ir instituto direktorius yra instituto

tarybos nariai pagal pareigas. Ne mažiau kaip

20 procentų instituto tarybos narių turi eiti profesoriaus ar vyriausiojo

mokslo darbuotojo pareigas. Tikslų instituto tarybos narių skaičių ir jų

skyrimo (rinkimo) tvarką nustato Senatas. Renkamų instituto tarybos narių

kadencija – penkeri metai. Instituto tarybos narių pagal pareigas kadencija

sutampa su jų darbo einant atitinkamas pareigas trukme.

85. Instituto tarybai vadovauja instituto direktorius.

Instituto tarybos posėdžių vedimo ir organizavimo, jų teisėtumo, sprendimų

priėmimo ir skelbimo tvarka nustatoma instituto tarybos darbo reglamente,

remiantis šio statuto 72 ir 83 punktų

nuostatomis.

86. Instituto direktorius yra instituto vadovas, veikia

instituto vardu ir jam atstovauja. Direktoriaus atsakomybę ir pagrindines

funkcijas nustato rektorius, remdamasis šio statuto 72 ir 79 punktų

nuostatomis.

87. Instituto direktorių iš instituto tarybos pateiktų

dviejų kandidatų skiria rektorius. Instituto direktorius atleidžiamas iš

pareigų, kai baigiasi rektoriaus įgaliojimai. Motyvuotu sprendimu rektorius

turi teisę neskirti nė vieno iš pasiūlytų kandidatų į instituto direktoriaus

pareigas ir kreiptis į instituto tarybą dėl kitų kandidatų teikimo. Iki tol,

kol bus paskirtas instituto direktorius, rektorius paveda laikinai eiti

direktoriaus pareigas kuriam nors instituto tarybos nariui.

88. Instituto direktoriaus pavaduotojus skiria rektorius

instituto direktoriaus teikimu. Instituto direktoriaus pavaduotojų kadencija

sutampa su instituto direktoriaus įgaliojimų trukme.

89. Jeigu dekanas (instituto direktorius) paskyrimo eiti

pareigas metu eina Akademijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas,

pasibaigus jo įgaliojimų trukmei, jis turi teisę penkerius metus be konkurso

eiti buvusias dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas.

90. Akademinių ir neakademinių šakinių

padalinių nuostatus kamieninių padalinių tarybų teikimu tvirtina Senatas.

VI SKYRIUS

AKADEMIJOS

BENDRUOMENĖ

91. Akademijos akademinę bendruomenę sudaro studentai,

dėstytojai, mokslo darbuotojai, tyrėjai menininkai, kiti tyrėjai, profesoriai

emeritai.

92. Akademijos bendruomenės nariai taip pat yra

administracijos ir kiti darbuotojai, Akademijos garbės daktarai ir garbės profesoriai,

garbės mecenatai ir pensinio amžiaus buvę Akademijos darbuotojai.

93. Akademijos garbės ir kitus vardus už ypatingus

nuopelnus padedant įgyvendinti Akademijos misiją suteikia Senatas.

PIRMASIS SKIRSNIS

DĖSTYTOJAI,

MOKSLO DARBUOTOJAI, TYRĖJAI MENININKAI

94. Akademijos dėstytojų pareigybės yra šios

profesorius, docentas, lektorius ir asistentas. Asmenys, einantys ar

pretenduojantys eiti dėstytojų pareigas, privalo atitikti Mokslo ir studijų

įstatyme nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Konkursų šioms pareigoms eiti

organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato Senatas.

95. Akademijos mokslo darbuotojų pareigybės yra šios

vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo

darbuotojas, jaunesnysis mokslo darbuotojas, mokslininkas stažuotojas.

96. Asmenys, einantys ar pretenduojantys eiti mokslo

darbuotojų pareigas, privalo atitikti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus

kvalifikacinius reikalavimus. Konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir

mokslo darbuotojų atestavimo tvarką nustato Senatas.

97. Tyrėjų menininkų kvalifikacinius reikalavimus, taip

pat konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir tyrėjų menininkų atestavimo

tvarką nustato Senatas.

98. Akademijos

dėstytojai, mokslo darbuotojai ir tyrėjai menininkai teisės aktų nustatyta

tvarka turi teisę

1) pagal

kompetenciją dalyvauti konkursuose meno, kultūros, mokslo programoms

įgyvendinti ir įvairių fondų paramai gauti;

2) disponuoti

jiems skirtomis lėšomis;

3) dalyvauti

konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

4) gauti iš

valstybės institucijų meno veiklai, meniniams tyrimams ar mokslo darbams

reikalingą informaciją;

5) dalyvauti

svarstant Statutą, Akademijos padalinių nuostatus ir veiklos kryptis;

6) dalyvauti

įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose

užsienyje;

7) dirbti

savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes;

8) savarankiškai

eksponuoti savo meno kūrybos darbus, skelbti meno tyrimų ar mokslo darbus.

99. Akademijos dėstytojai, mokslo darbuotojai ir tyrėjai

menininkai privalo laikytis Akademijos etikos kodekso, atlikti kitas

įstatymuose, šiame statute ir jų darbo sutartyse nustatytas pareigas.

100. Ginčus dėl akademinės

etikos pagal kompetenciją nagrinėja Senato sudarytos akademinių kamieninių

padalinių akademinės etikos komisijos ir centrinė akademinės etikos komisija.

Akademinės etikos komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir

jų įgyvendinimo tvarka nustatoma Senato patvirtintuose nuostatuose.

101. Kviestiniai dėstytojai ir mokslo darbuotojai yra kitų

institucijų darbuotojai, ne konkurso tvarka pakviesti į Akademiją pedagoginiam

darbui, meniniams ar moksliniams tyrimams atlikti. Kviestiniai darbuotojai

įdarbinami Senato nustatyta tvarka pagal terminuotas darbo sutartis ne

ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui.

102. Sulaukusiems pensinio amžiaus profesoriams, aktyviai

dalyvavusiems meno kūryboje ar produktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį

darbą bei pelniusiems tarptautinį pripažinimą meno ar mokslo srityse, nutraukus

darbo sutartį su Akademija, Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą.

103. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti

Akademijos meno ar mokslo veikloje ir meno ar mokslo populiarinimo veikloje.

Profesorių emeritų skaičių nustato Senatas. Profesoriams emeritams iš

Akademijos lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio mėnesinė išmoka.

104. Į Akademijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas

asmenys priimami viešo konkurso būdu Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta

tvarka.

105. Senato nustatyta tvarka dėstytojai kas penkeri metai

gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo

meniniams ar moksliniams tyrimams atlikti ir meninei, mokslinei ar pedagoginei

kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo

užmokestis.

106. Sulaukę pensinio amžiaus dėstytojai, tyrėjai

menininkai ir mokslo darbuotojai gali dirbti Akademijoje, jeigu jie atitinka

atestacijos reikalavimus.

ANTRASIS

SKIRSNIS

STUDENTAI IR

KLAUSYTOJAI

107. Akademijos studentų ir klausytojų (toliau – studentai)

statusą, jų teises ir pareigas, dalyvavimą Akademijos valdyme ir studentų

savivaldoje nustato Mokslo ir studijų įstatymas.

108. Į Akademiją studentai priimami konkurso būdu.

Bendrąją priėmimo į Akademiją tvarką nustato Mokslo ir studijų įstatymas, o

konkursinių mokomųjų dalykų ir stojamųjų egzaminų dalykų sąrašą bei konkursinio

balo sudarymo principus ir kitus kriterijus tvirtina Senatas.

109. Studentų skatinimo ir nuobaudų studentams skyrimo

tvarką nustato Senato patvirtintas Studijų reglamentas.

110. Studentas, įsitikinęs, kad jo teisės ar teisėti

interesai yra pažeisti, gali kreiptis į rektorių arba į jo įgaliotus asmenis.

Rektorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studento rašytinį pareiškimą ar

skundą, privalo per 15 kalendorinių dienų jį išnagrinėti ir atsakyti raštu.

Nepatenkintas rektoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar

skundą arba atsakymo negavęs per 15 kalendorinių dienų, studentas turi teisę

kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją.

111. Ginčų nagrinėjimo komisija sudaroma iš šešių įgaliotų

asmenų rektoriaus įsakymu. Į ginčų nagrinėjimo komisiją skiriama po lygiai

Akademijos administracijos ir studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Ginčų

nagrinėjimo komisija, gavusi studento skundą, turi jį išnagrinėti per vieną

mėnesį nuo skundo gavimo dienos. Ginčų nagrinėjimo komisijos posėdžiai yra

teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 šios komisijos narių, o

sprendimai priimami daugiau kaip pusės visų ginčų nagrinėjimo komisijos narių

balsų dauguma. Apie ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą studentas

informuojamas raštu. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Akademijoje yra

galutinis ir privalomai įgyvendinamas ne vėliau kaip per tris dienas po

sprendimo priėmimo.

TREČIASIS

SKIRSNIS

ADMINISTRACIJA

IR KITI DARBUOTOJAI

112. Akademijos administracijos ir kitų darbuotojų statusą

nustato Mokslo ir studijų įstatymas. Akademijos administracijos darbuotojų

pareigybių sąrašą rektoriaus teikimu tvirtina Senatas.

113. Darbo sutartis su Akademijos darbuotojais sudaro ir

jas nutraukia, darbuotojų skatinimo ir drausminių nuobaudų, kitus darbdavio

kompetencijai priskiriamus klausimus sprendžia rektorius ar jo įgaliotas

administracijos darbuotojas.

114. Darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisija. Darbo

ginčų komisija sudaroma, Akademijos administracijos ir darbuotojų darbo ginčai

nagrinėjami ir sprendimai įgyvendinami Lietuvos Respublikos darbo kodekso

nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

MENO, MOKSLO

VEIKLA IR STUDIJOS

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDRIEJI

PRINCIPAI

115. Studijos Akademijoje remiasi profesionalia meno

veikla, meniniais ir moksliniais tyrimais ir yra neatsiejamos nuo studentų meno

kūrybos praktikos, meninių ir (ar) mokslinių tyrimų.

116. Meno,

mokslo veikla ir studijos Akademijoje yra grindžiamos šiais principais

1) akademinės ir

kūrybos laisvės;

2) atvirumo ir

atsakomybės visuomenei;

3) meno kūrybos

praktika ir mokslo laimėjimais grindžiamų studijų prioriteto;

4) akademinės

bendruomenės narių bendradarbiavimo ir tarpusavio pagarbos;

5) sąžiningos

konkurencijos;

6) suderinamumo

su Europos aukštojo mokslo ir tyrimų erdvės nuostatomis;

7) kitais Mokslo

ir studijų įstatyme nustatytais principais.

117. Akademijos meno ir mokslo veiklos, jos lygio

vertinimo ir skatinimo tvarką, intelektinės

nuosavybės ir kitus su kūrybine veikla susijusius klausimus nustato Senatas.

118. Meno, mokslo, pedagoginės ir administracinės veiklos

rezultatai lemia asmeninę karjerą Akademijoje.

119. Mokslo ar meno daktaro laipsnį Akademija teikia

teisės aktų nustatyta tvarka.

120. Mokslininkams ir tyrėjams menininkams rengti

Akademijoje organizuojama doktorantūra pagal Senato patvirtintus doktorantūros

reglamentus. Akademija gali organizuoti doktorantūrą kartu su kitomis mokslo ir

studijų institucijomis.

121. Akademijoje vykdomos Studijų reglamente įtvirtintų rūšių

ir formų studijos, kurias, vadovaudamasis Studijų reglamentu, prižiūri

rektoriaus sudarytas Studijų komitetas. Už studijų programų turinį, jų

įgyvendinimą, įgyjamas kompetencijas, studijų kokybės reikalavimų įgyvendinimą

atsako Senato patvirtinti studijų programų komitetai.

122. Studijos Akademijoje vykdomos tik pagal įstatymų

nustatyta tvarka akredituotas studijų programas.

123. Studentai ir klausytojai turi teisę studijuoti pagal

individualų studijų planą, sudarytą Studijų reglamente nustatyta tvarka.

124. Baigusiems laipsnį suteikiančią studijų programą

asmenims išduodamas nustatytos formos diplomas ir jo priedėlis (priedas).

125. Laipsnio nesuteikiančią studijų programą ar dalines

studijas baigusiems asmenims išduodamas Senato patvirtintos formos pažymėjimas.

126. Sėkmingai baigusiems doktorantūrą asmenims

suteikiamas mokslo ar meno daktaro laipsnis ir išduodamas nustatytos formos

diplomas.

127. Rektorius turi teisę

Senato nustatyta tvarka panaikinti asmeniui suteiktą mokslo ar meno laipsnį ar kvalifikaciją,

jeigu tas laipsnis ar kvalifikacija buvo įgyti neteisėtai.

ANTRASIS

SKIRSNIS

mENO VEIKLOS, MENINIŲ IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ BEI STUDIJŲ KOKYBĖS

UŽTIKRINIMAS

128. Meno veiklos, meninių ir mokslinių tyrimų bei studijų

kokybę garantuoja Senato patvirtinta vidinė kokybės užtikrinimo sistema,

parengta laikantis tarptautinių ir nacionalinių kokybės reikalavimų ir

susitarimų.

129. Akademinės bendruomenės nariai pagal savo

kompetenciją yra atsakingi už nuolatinį Akademijos meno veiklos, meninių ir

mokslinių tyrimų bei studijų kokybės gerinimą ir bendrą Akademijos kokybės

kultūros ugdymą.

130. Akademija reguliariai Senato nustatyta tvarka atlieka

meno veiklos, meninių ir mokslinių tyrimų bei studijų veiklos savianalizę.

131. Akademijos veikla nuolat tobulinama, atsižvelgiant į

savianalizės ir išorinio vertinimo išvadas.

VIII SKYRIUS

TURTAS IR LĖŠOS

132. Akademija valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja

vadovaudamasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo

visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.

133. Akademijos turtą sudaro

1) valstybei

nuosavybės teise priklausantis ir pagal turto patikėjimo sutartį Akademijai

perduotas ilgalaikis materialusis turtas;

2) Akademijai

nuosavybės teise priklausantis turtas.

134. Akademijai nuosavybės teise priklausantis turtas yra

1) valstybės

investuotas turtas;

2) pajamos,

gautos kaip įmokos už studijas, taip pat pajamos iš meninių ir mokslinių

tyrimų, kūrybinės, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

3) lėšos ir

kitas turtas, gauti kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;

4) kiti

piniginiai ištekliai, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;

5) iš valstybės

biudžeto lėšų ir iš šio punkto 2, 3 ir 4 papunkčiuose nurodytų lėšų įgytas

turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą,

valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;

6) dovanotas

turtas;

7) paveldėtas

turtas;

8) turtinės

teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno

kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino,

prekių ženklų ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);

9) pajamos,

turtas ar kita nauda, gauta valdant, naudojant šio punkto 1–8 papunkčiuose

nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant.

135. Akademijos ūkinės ir komercinės pajamos skiriamos

viešuosius interesus

tenkinančiai veiklai finansuoti.

136. Nuosavybės teise priklausantį turtą Akademija valdo,

naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais Tarybos nustatyta tvarka.

137. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto

patikėjimo sutartį Akademijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Akademija

valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais ir valstybės turto

patikėjimo sutartimi.

138. Pajamas ir išlaidas Akademija tvarko pagal Tarybos

patvirtintą metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Rektorius kiekvienais metais (ne

vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia Tarybos patvirtintas metines pajamų ir

išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

139. Statutą ir jo pakeitimus tvirtina Seimas.

140. Šio statuto pakeitimus Seimui tvirtinti teikia

Taryba, įvertinusi Senato nuomonę. Tarybos sprendimas teikti Seimui tvirtinti

Statuto pakeitimus gali būti priimtas ne mažesne kaip 2/3 Tarybos narių balsų

dauguma.

141. Nė viena šio statuto nuostata negali būti aiškinama

taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota

valstybinės aukštosios mokyklos autonomija.

Lietuvos

Respublikos Seimo

2011

m. birželio 23 d.

nutarimo

Nr. XI-1536

2

priedėlis

VILNIAUS DAILĖS

AKADEMIJAI PERDUOTŲ PASTATŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Objekto

pavadinimas

Adresas

Bendras plotas,

m2

1.

Mokomasis korpusas

Maironio g. 6, Vilnius

1 358

2.

Mokomasis korpusas

Maironio g. 6,Vilnius

586

3.

Mokomasis korpusas

Maironio g. 6, Vilnius

5 383

4.

Mokomasis korpusas

Maironio g. 3, Vilnius

5 479

5.

Mokomasis korpusas

Maironio g. 4, Vilnius

1 232

6.

Pagalbiniai pastatai

Maironio g. 4, Vilnius

308

7.

Mokomasis korpusas

Malūnų g. 5, Vilnius

6 869

8.

Mokomasis korpusas

Malūnų g. 3, Vilnius

418

9.

Mokomasis korpusas

Malūnų g. 3, Vilnius

224

10.

Pagalbiniai pastatai

Malūnų g. 3, Vilnius

134

11.

Mokomasis korpusas

J. Jasinskio g. 16, Vilnius

1 248

12.

Bendrabutis

Latako g. 2, Vilnius

2 776

13.

Muziejus

Dominikonų g. 15/1, Vilnius

717

14.

Mokomasis korpusas

Muitinės g. 2, Kaunas

3 863

15.

Garažas

Muitinės g. 2, Kaunas

45

16.

Sandėlis

Muitinės g. 2, Kaunas

229

17.

Mokomasis korpusas

Muitinės g. 4, Kaunas

2 169

18.

Laboratorija

Gimnazijos g. 6 / A. Mackevičiaus g.

2, Kaunas

523

19.

Muziejus

Savanorių

pr. 81, Kaunas

132

20.

Mokomasis

korpusas

M.

Daukšos g. 27A, Kaunas

692

21.

Panemunės

pilis

Pilies

g. 1, Panemunė, Jurbarko r.

2 651

22.

Parodų

salė

Kęstučio

g. 3, Telšiai

367

23.

Mokomasis

korpusas

S.

Daukanto g. 16, Klaipėda

457

24.

Gamybinės

dirbtuvės

Mizarų

k., Druskininkų sav.

403

25.

Praktikų

bazė

Mizarų

k., Druskininkų sav.

534

26.

Pagalbiniai

pastatai

Mizarų

k., Druskininkų sav.

341

27.

Kūrybinės

dirbtuvės su studentų bendrabučiu

Taikos

g. 43, Neringos m., Neringos sav.

1 926

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr.

XII-370,

2013-06-13, Žin., 2013, Nr. 66-3299 (2013-06-22)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO

"DĖL VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO" 1 PRIEDĖLIO

PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2013-06-25)

aubodi@lrs.lt