TAR.DBBED95AE3D0

DĖL VIDAUS VANDENŲ KELIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

1 Articles / Provisions · Lithuania

Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2024-08-21

DĖL VIDAUS VANDENŲ KELIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO Open official source

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2024-08-21

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2009, Nr. 141-6251, i. k. 1092210ISAK0003-600

Nauja redakcija nuo 2017-06-07

Nr. 3-267, 2017-06-05, paskelbta TAR 2017-06-06, i. k. 2017-09566

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL VIDAUS VANDENŲ KELIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2009 m. lapkričio 25 d. Nr. 3-600

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 23 straipsnio 2 dalimi,

t v i r t i n u Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisykles (pridedama).

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo

ministro 2009 m. lapkričio 25 d.

įsakymu Nr. 3-600

(Lietuvos Respublikos susisiekimo

ministro 2017 m. birželio 5 d.

įsakymo Nr. 3-267 redakcija)

VIDAUS VANDENŲ KELIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelių priežiūros ir naudojimo tvarką, projektinius vidaus vandenų kelių matmenis ir jų užtikrinimo tvarką, taip pat vidaus vandenų kelių valdytojų ir naudotojų pareigas.

2. Taisyklės taikomos eksploatuojamiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliams.

3. Taisyklės privalomos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelių valdytojams, vidaus vandenų kelių naudotojams.

4. Ribą tarp jūrinių vandens kelių ir vidaus vandenų kelių ženklinimo sistemų nustato Lietuvos transporto saugos administracija.

Punkto pakeitimai

Nr. 3-381, 2019-08-05, paskelbta TAR 2019-08-05, i. k. 2019-12853

5. Jeigu vidaus vandenų kelias įrengtas upėje, jo reikmėms priskiriamas visas upės plotas, o ežeruose, tvenkiniuose ir Kuršių mariose – 150 m pločio vandens paviršiaus juosta pagal pažymėtą laivakelį.

6. Pagrindinės Taisyklėse vartojamos sąvokos

6.1. Eksploatuojamas vidaus vandenų kelias – vidaus vandenų kelias, kurio laivakelis paženklintas navigacijos ženklais arba pažymėtas locmano žemėlapyje ir yra prižiūrimas vidaus vandenų kelio valdytojo.

6.2. Garantiniai laivakelio matmenys – nustatyti mažiausi vidaus vandenų kelio laivakelio matmenys (gylis, plotis, posūkio spindulys), kurie turi būti išlaikomi esant projektiniam vandens lygiui.

6.3. Laivakelis – tam tikros grimzlės laivams plaukti tinkama vidaus vandenų kelio juosta, pažymėta navigacijos ženklais arba nurodyta locmano žemėlapyje.

6.4. Navigacijos sezonas – laikotarpis, kai eksploatuojamame vidaus vandenų kelyje vykdomi eksploatacijos, priežiūros ir tvarkymo darbai ir užtikrinamos saugios laivybos sąlygos. Navigacijos sezono pradžią ir pabaigą nustato vidaus vandenų kelio valdytojas. Pasibaigus navigacijos sezonui ir iki jo pradžios, esant palankioms hidrometeorologinėms sąlygoms, vidaus vandenų kelių valdytojai savo nustatytu laiku atlieka vagos valymo, reguliavimo ir kitus vidaus vandenų keliams ir jų infrastruktūrai tvarkyti reikalingus darbus.

6.5. Projektiniai laivakelio matmenys – laivakelio matmenys (gylis, plotis, posūkio spindulys), apskaičiuojami ir nustatomi pagal laivakelio matmenimis esant projektiniam vandens lygiui. Projektinių vidaus vandenų kelio matmenų, nurodytų Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklių priede „Projektiniai vidaus vandenų kelių matmenys“, vidaus vandenų kelio valdytojas neprivalo išlaikyti.

6.6. Projektinis vandens lygis – vandens lygis, nustatomas pagal minimalų 95 proc. tikimybės paros vidutinį vandens lygį, išmatuotą vandens matavimo stotyse.

6.7. Vidaus vandenų kelių ženklinimo schema – ženklų išdėstymo planas, sudaromas pagal batimetrinius matavimus ir vidaus vandenų kelio matmenis.

7. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse ir Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1985 m. lapkričio 15 d. rezoliucija Nr. 24 priimtose Europos vidaus vandenų laivybos taisyklėse (toliau – Europos vidaus vandenų laivybos taisyklės).

II SKYRIUS

EKSPLOATUOJAMI VIDAUS VANDENŲ KELIAI

8. Eksploatuojamuose vidaus vandenų keliuose išlaikomi vidaus vandenų kelio valdytojo nustatyti garantiniai laivakelio matmenys yra privalomi.

9. Garantiniai eksploatuojamo laivakelio matmenys užtikrinami atliekant laivakelio valymo, esamų vagos reguliavimo statinių ar įrenginių remonto, laivakelio ženklinimo, stebėjimo ir kitus reikiamus darbus.

10. Garantiniai eksploatuojamo laivakelio matmenys turi būti užtikrinami visą navigacijos sezono laikotarpį. Garantiniai laivakelio matmenys ne ilgiau kaip 72 valandas nuo jų pasikeitimo gali būti mažesni už nustatytus garantinius laivakelio matmenis, o esant ilgesniam laikotarpiui vidaus vandenų kelio valdytojas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas paaiškėjus, kad garantinių laivakelio matmenų nepavyks užtikrinti per 72 valandas, informaciją apie esamus eksploatuojamų vidaus vandenų kelių matmenis paskelbia savo interneto svetainėje.

11. Eksploatuojami tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliai ir uostai turi atitikti Europos susitarime dėl svarbiausių tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių (AGN) nustatytus techninius ir eksploatavimo matmenis.

12. Eksploatuojamų valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašus, kuriuose nurodyti šių vidaus vandenų kelių matmenys (gylis, plotis, posūkio spindulys), navigacijos sezono pradžia ir pabaiga, tvirtina jų valdytojai ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas iki navigacijos sezono pradžios paskelbia savo interneto svetainėse.

13. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdymas, tvarkymas, priežiūra ir eksploatavimas finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų, o vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių –iš savivaldybės biudžeto lėšų.

III SKYRIUS

VIDAUS VANDENŲ KELIŲ VALDYTOJŲ PAREIGOS

14. Vidaus vandenų kelių valdytojų pareigos

14.1. ženklinti eksploatuojamų vidaus vandenų kelių laivakelius;

14.2. išlaikyti eksploatuojamų vidaus vandenų kelių garantinius laivakelio matmenis

14.2.1. reguliariai stebėti laivakelio būklę ir jame vykstančius procesus, prireikus koreguoti navigacijos ženklų išdėstymo schemą, kad būtų išlaikomi eksploatuojamo vidaus vandenų kelio matmenys;

14.2.2. reguliariai tikrinti laivakelio plotį ir gylį ir informuoti vidaus vandenų kelių naudotojus apie mažiausius gylius ir pločius atskiruose vidaus vandenų kelio ruožuose;

14.2.3. analizuoti duomenis apie laivakelio būklę ir sudaryti navigacijos ženklų išdėstymo atskiruose ruožuose schemas, kad būtų užtikrinta saugi laivyba, nustatyti kranto ir plūdriųjų ženklų tipą ir skaičių;

14.3. valyti vagą, ją reguliuoti, šalinti povandenines kliūtis ir atlikti kitus darbus, siekiant išlaikyti eksploatuojamo vidaus vandenų kelio garantinius laivakelio matmenis;

14.4. prižiūrėti eksploatuojamų vidaus vandenų kelių infrastruktūrą;

14.5. dalyvauti vykdant laivų ir žmonių gelbėjimo darbus eksploatuojamuose vidaus vandenų keliuose bei gelbėjimo darbus potvynių metu ir likviduojant potvynių padarinius;

14.6. organizuoti laivų vedimą eksploatuojamais vidaus vandenų keliais (locmano paslaugos);

14.7. sudaryti eksploatuojamų vidaus vandenų kelių locmano žemėlapius ir juos išleisti;

14.8. nuolat atnaujinti savo interneto svetainėje informaciją apie vidaus vandenų kelių matmenis, navigacijos sezono pradžią ir pabaigą, navigacijos ženklų išdėstymą ar jų pakeitimus, navigacijos ženklų apšvietimą, susidariusias pavojingas vietas atskiruose eksploatuojamo vidaus vandenų kelio ruožuose.

IV SKYRIUS

VIDAUS VANDENŲ KELIŲ NAUDOTOJŲ PAREIGOS

15. Bet kokia ūkinė veikla, vykdoma vidaus vandenų keliuose ir kranto juostoje, turi būti suderinta su vidaus vandenų kelių valdytoju.

16. Vidaus vandenų transporto priemonių naudotojai privalo užtikrinti, kad jų transporto priemonės neterštų vandens telkinių, neardytų vagų ir krantų, negadintų hidrotechnikos statinių, įrenginių ir komunikacijų, nepažeistų kitų Lietuvos Respublikos vandens įstatyme numatytų vandens naudotojų teisių ir pareigų, taip pat kad būtų laikomasi aplinkos apsaugos reikalavimų.

17. Navigacijos ženklus perėjose prie prieplaukų, uostų akvatorijose, žiemos uostuose savo lėšomis įrengia ir eksploatuoja krantinių, uostų savininkai pagal Europos vidaus vandenų laivybos taisyklių nuostatas.

18. Vidaus vandenų kelių naudotojai privalo vykdyti teisėtus vidaus vandenų kelio valdytojo reikalavimus.

V SKYRIUS

VIDAUS VANDENŲ KELIŲ ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI

19. Vidaus vandenų kelių valdytojas laivakelį ženklina navigacijos ženklais vadovaudamasis Taisyklių, Europos vidaus vandenų laivybos taisyklių reikalavimais.

20. Vidaus vandenų kelių valdytojas privalo suderinti raštu su Lietuvos transporto saugos administracija vidaus vandenų kelių ženklinimo schemas, kurios skelbiamos vidaus vandenų kelių valdytojo interneto svetainėje.

Punkto pakeitimai

Nr. 3-381, 2019-08-05, paskelbta TAR 2019-08-05, i. k. 2019-12853

21. Kai vidaus vandenų kelių valdytojas priima sprendimą keisti vidaus vandenų kelių ženklinimo schemą, jis turi teisę

21.1. iš vidaus vandenų kelią žyminčių ženklų palikti tuos ženklus, kurie, jo nuožiūra, yra tinkamiausi numatytam vidaus vandenų keliui arba jų sistemai;

21.2. navigacijos ženklus papildyti kitais ženklais, kurie nenumatyti ženklinimo schemoje, su sąlyga, kad ženklų forma, spalva, simboliai neprieštaraus patvirtintai vidaus vandenų kelių ženklinimo schemai ir neklaidins naudotojų.

22. Navigacijos ženklai turi būti išdėstyti visame vidaus vandenų kelyje ir nuolat (dieną ir naktį) veikti nuo navigacijos pradžios iki pabaigos. Navigacijos ženklai, nurodantys judėjimo kryptį ir laivakelio ribas, turi būti aiškūs ir suprantami laivavedžiams ir kitiems vidaus vandenų kelių naudotojams.

23. Navigacijos ženklai turi būti išdėstyti taip, kad būtų užtikrintas matomumas nuo ženklo iki ženklo.

24. Plūdrieji navigacijos ženklai turi būti pastatyti taip, kad netrukdytų laivams ir kad būtų užtikrinta saugi laivyba laivakeliu.

25. Plūdrieji navigacijos ženklai turi nuolat, t. y. veikiant bangoms ir vėjui, išlaikyti vertikalią padėtį.

26. Sudarant vidaus vandenų kelių ženklinimo schemą, būtina laikytis šių reikalavimų

26.1. laivakelio riboms ženklinti ir plaukimo krypčiai reguliuoti naudojami plūdrieji ir kranto ženklai;

26.2. laivakelio riba turi būti paženklinta navigacijos ženklais ir turi atitikti nustatytus vidaus vandenų kelių matmenis (gylį, plotį, posūkio spindulį);

26.3. ženklų pastatymo vietos parenkamos remiantis naujausiais batimetriniais matavimais ir surinktais duomenimis apie laivakelio būklę, kritines vietas, vandens lygį;

26.4. navigacijos ženklai ir jų žiburiai turi būti matomi iš bet kurio laivakelio taško, esant bet kokiam vandens lygiui iki to momento, kol reikalingi laivavedžio orientacijai.

27. Dėl seklumų formavimosi procesų keičiantis upės dugno būklei, esamų navigacijos ženklų pastatymo vietos turi būti keičiamos, taip pat gali būti statomi papildomi navigacijos ženklai.

28. Navigacijos ženklai turi būti išdėstyti taip, kad jų šviesos netrukdytų kitų rūšių transporto eismui.

VI SKYRIUS

TILTŲ, ANTVANDENINIŲ IR POVANDENINIŲ KOMUNIKACIJŲ ŽENKLINIMAS

29. Tiltus, antvandenines ir povandenines komunikacijas (kabelių linijų, diukerių ir kt.) navigacijos ženklais, prieš tai jų įrengimo sąlygas suderinus su atitinkamu vidaus vandenų kelių valdytoju, ženklina ir įrengtus ženklus prižiūri jų valdytojai.

VII SKYRIUS

NAVIGACIJOS ŽENKLŲ PASTATYMO, NUĖMIMO IR ATSTATYMO TVARKA

30. Eksploatuojamuose vidaus vandenų keliuose navigacijos ženklus stato, prižiūri ir nuima vidaus vandenų kelių valdytojas.

31. Plūdrieji navigacijos ženklai eksploatuojamuose vidaus vandenų keliuose su paženklintu laivakeliu turi būti pastatyti pirmąją navigacijos sezono dieną, bet ne vėliau kaip praėjus 3 paroms po ledonešio.

32. Vandenų tėkmės nunešti, sugadinti ar sunaikinti navigacijos ženklai turi būti atstatyti per 12 valandų nuo informacijos apie tai gavimo momento.

33. Plūdrieji navigacijos ženklai nuimami paskutinę navigacijos sezono dieną, bet ne vėliau, negu vandenyje pasirodo ižas.

VIII SKYRIUS

LAIVAKELIO VALYMO IR REGULIAVIMO DARBAI

34. Laivakelio valymo ir reguliavimo darbus (esamų statinių ar įrenginių remontas) vidaus vandenų keliuose vykdo vidaus vandenų kelių valdytojas, laikydamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintų Aplinkosaugos sąlygų vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams laivybos reikmėms reikalavimų.

35. Laivakelio valymo ir reguliavimo darbai vykdomi siekiant palaikyti nustatytus vidaus vandenų kelių matmenis arba įrengti naujus vidaus vandenų kelius.

36. Asmenys apie laivakelyje pamestus laivų inkarus, sraigtus ir kitus daiktus, kurie gali kelti pavojų saugiai laivybai, nedelsdami turi informuoti vidaus vandenų kelių valdytoją.

____________________________________

Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklių

priedas

PROJEKTINIAI VIDAUS VANDENŲ KELIŲ MATMENYS

Eil. Nr.

Paviršinis vandens telkinys

Ruožo pradžia ir pabaiga

Vidaus vandenų kelių matmenys

ilgis, km

gylis, cm

plotis, m

posūkio spindulys, m

Valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai

1.1.

Nemuno upė

Juodosios Ančios upės žiotys–Birštonas

188

250

1.2.

Kauno hidroelektrinės tvenkinys

Birštonas–Kauno hidroelektrinė ir atšaka į Rumšiškes

150

250

1.3.

Nemuno upė

Kauno hidroelektrinė–Kauno krovinių prieplauka

12,5

115

250

1.4.

Nemuno upė

Kauno krovinių prieplauka–Jurbarkas ir Kauno žiemos vidaus vandenų uosto akvatorija

87,8

140

250

1.5.

Nemuno upė

Jurbarkas–Atmatos upės žiotys, atšaka į Kalnėnus ir Uostadvario vidaus vandenų uosto akvatorija

127

150

350

1.6.

Kuršių marios

Atmatos upės žiotys–Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir atšakos į Nidą ir Ventę

66,9

150

500

1.7.

Kuršių marios

Nidos uostas–Lietuvos Respublikos valstybės siena

150

500

1.8.

Kuršių marios

Dreverna–Ventė

19,7

100

160

1.9.

Kuršių marios

Juodkrantė–Dreverna

7,3

120

160

1.10.

Kuršių marios

37-as navigacijos ženklas–15-as valstybės sienos taškas Skirvytėje

10,7

150

500

1.11.

Skirvytės upė

Nemuno upės ištakos–15-as valstybės sienos taškas Skirvytėje

9,7

150

160

1.12.

Šyšos upė

Šyšos upės žiotys–Šilutės stacionari vidaus vandenų prieplauka

150

160

1.13.

Mituvos kanalas

Mituvos kanalo žiotys–Jurbarko krovinių prieplauka

150

1.14.

Minijos upė

Minijos upės žiotys–Lankupiai

150

160

1.15.

Neries upė

Neries upės žiotys–Jonava

120

200

1.16.

Neries upė

Jonava–Vilnius

132,5

160

1.17.

Nevėžio upė

Nevėžio upės žiotys–Kėdainiai

160

1.18.

Karaliaus Vilhelmo kanalas

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas–Minijos upė

150

160

1.19.

Drevernos upė

Karaliaus Vilhelmo kanalas–Drevernos upė

1,9

120

160

1.20.

Pakalnės upė, Rusnaitės upė, Kuršių marios

Pakalnės upės ištakos–Rusnaitės upės žiotys Išplauka į Kuršių marias

8,4

150

160

1.21.

Iš viso

884,4

Vietinės reikšmės vidaus vandenų keliai

2.1.

Akmenos–Danės upė

Akmenos–Danės upės žiotys–Liepų g. tiltas

4,3

150

160

2.2.

Akmenos–Danės upė

Liepų g. tiltas–Klaipėdos miesto teritorijos riba

8,5

150

160

2.3.

Galvės ežeras

Trakų pusiasalis–Užutrakis

4,6

160

2.4.

Nevėžio upė

Skongalio užtvanka–Kėdainių geležinkelio tiltas

2,3

160

2.5.

Kauno hidroelektrinės tvenkinys

Kauno „Žalgirio“ jachtklubas–valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelias Birštonas–Kauno hidroelektrinė

1,2

250

160

2.6.

Kauno hidroelektrinės tvenkinys

Neptūno įlanka– valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelias Birštonas– Kauno hidroelektrinė

1,7

250

160

2.7.

Iš viso

22,6

Perspektyviniai vidaus vandenų keliai

3.1.

Zaraso ir Zarasaičio ežerai

Zaraso, Zarasaičio ežerai

160

3.2.

Jūros upė

Jūros upės žiotys–tiltas per Jūros upę kelyje Jurbarkas–Mikytai

160

3.3.

Elektrėnų tvenkinys

160

Pastabos

1. Perspektyviniuose vidaus vandenų keliuose konkretūs maršrutai (maršruto pradžia ir pabaiga) projektuojami tik prieš pradedant naudoti vidaus vandenų kelią.

2. Stacionarių prieplaukų, uostų akvatorijų ir įplaukų kanalų (atstumas nuo artimiausio vidaus vandenų kelio iki stacionarios prieplaukos ar krantinės) projektinis gylis ir plotis, kuris nebuvo nustatytas jų įrengimo projektuose, nustatomas vadovaujantis artimiausio vandens kelio projektiniais matmenimis bei hidrologiniais ir kitais rodikliais, nustatytais normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, reglamentuojančiuose stacionarių prieplaukų, uostų akvatorijų ir įplaukų kanalų įrengimą.

____________________

Priedo pakeitimai

Nr. 3-289, 2024-08-20, paskelbta TAR 2024-08-20, i. k. 2024-14646

Pakeitimai