TAR.D64CC570DDE9

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO

1 Articles / Provisions · Lithuania

Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2024-12-03

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO Open official source

Suvestinė redakcija nuo 2024-12-03

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 9-255, i. k. 1032230ISAK00A1-213

Nauja redakcija nuo 2018-07-10

Nr. A1-352, 2018-07-04, paskelbta TAR 2018-07-09, i. k. 2018-11639

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO

2003 m. gruodžio 22 d. Nr. A1-213

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 1002 „Dėl Pavyzdinio ministerijų darbo reglamento patvirtinimo“ 2 punktu,

tvirtinu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo reglamentą (pridedama).

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos

ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. A1-213

(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos

ir darbo ministro 2024 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. A1-827

redakcija)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS DARBO REGLAMENTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ministerija) darbo tvarką.

2. Ministerijos valstybės tarnautojai bei darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (toliau kartu – darbuotojai), be jų veikloje taikomų teisės aktų, vadovaujasi ministerijos misija, vizija ir vertybėmis (1 priedas).

II SKYRIUS

MINISTERIJOS STRUKTŪRA IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

3. Ministerijai vadovauja ministras, kuris priima ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – viceministrus, ministerijos kanclerį, ministro patarėją (patarėjus), ministro atstovą spaudai ir kitus ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus (toliau kartu – politinę komandą) – ir koordinuoja jų veiklą.

4. Ministras savo įgaliojimų vykdymo laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie ministro prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją.

5. Ministras įsakymu nustato ministerijos struktūrą.

6. Politinė komanda atsakinga už

6.1. prioritetų ir alternatyvų siūlymą ir pasirinkimą bei svarbiausių sprendimų priėmimą;

6.2. viešą ministerijos valdymo srities problemų ir sprendimų pristatymą žiniasklaidai, politikams, socialiniams partneriams, pilietinės visuomenės organizacijoms ir kitoms suinteresuotoms grupėms;

6.3. priskirtų sričių veiklos koordinavimą ir rezultatus;

6.4. socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų, kitų suinteresuotų grupių identifikavimą ir aiškią komunikaciją su jais;

6.5. pavaldžių darbuotojų iniciatyvos ir tinkamai atliktų darbų įvertinimą.

7. Ministerijos administracijos padaliniai (toliau – padaliniai) atsakingi už

7.1. nustatytos veiklos srities tikslų siekimą, rodiklių stebėseną ir problemų analizę – identifikuoja ir nagrinėja problemas, analizuoja duomenis, nagrinėja problemų mastą ir svarbą;

7.2. efektyvaus lėšų naudojimo ir problemų sprendimo būdų siūlymą – remiantis kitų valstybių praktika, moksliniais tyrimais, atlikta situacijos ar duomenų analize ir kt.;

7.3. nustatytos veiklos srities problemų ir sprendimų prioretizavimą (svarbiausiųjų išskyrimą) ir siūlymą politinei komandai juos prioretizuoti politinėje darbotvarkėje;

7.4. politinės komandos pasirinktų sprendimų įgyvendinimą, stebėseną ir patobulinimų siūlymą.

III SKYRIUS

KOMUNIKACIJA

8. Komunikacija tarp darbuotojų, politinės komandos, įstaigų prie ministerijos ir kitų ministerijai pavaldžių įstaigų bei kitų ministerijų vykdoma žodžiu, telefonu, per nuotolinio bendravimo platformas ir elektroniniu paštu. Oficialus dokumentas arba oficialus elektroninis dokumentas rengiamas tik kai kitomis komunikacijos priemonėmis negalima pasiekti rezultato ir (ar) tokia dokumento forma yra privaloma.

9. Politinė komanda turi reguliarius pasitarimus su jų srities padalinių vadovais ir pavaldžių įstaigų vadovais. Padalinių vadovai turi reguliarius pasitarimus su jiems pavaldžiais darbuotojais. Šių pasitarimų metu aptariami einamieji darbai, taip pat motyvacijos, tobulėjimo ir kiti klausimai. Padalinio vadovo ir to padalinio darbuotojo individualių pasitarimų metu rekomenduojama vadovautis Dvišalio pasitarimo gairėmis (2 priedas).

10. Jei pasitarimai nereguliarūs, siekiant greičiau priimti sprendimus, rekomenduojama pasitarimo kvietime nurodyti siekiamą tikslą, kliūtis jam pasiekti ir galimas sprendimo alternatyvas.

11. Politinė komanda ir padalinys, atsakingas už ryšius su visuomene, užtikrina, kad ministerija operatyviai ir aiškiai informuotų visuomenę apie savo valdymo srities situaciją, problemas, sprendimo būdus ir veiklos rezultatus.

12. Padalinio vadovas ministro paskirtam politinės komandos nariui ir padaliniui, atsakingam už ryšius su visuomene, reguliariai ir pagal užklausas operatyviai teikia informaciją apie

12.1. stebimus poveikio rodiklius ir jų pokyčius;

12.2. lėšų panaudojimą;

12.3. identifikuotas naujas problemas ir jų sprendimo būdus;

12.4. pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių siūlo keisti prioritetus ir (ar) anksčiau siūlytus sprendimo būdus.

13. Ministerija nuolat konsultuojasi su visuomene dėl ministerijos valdymo srityje esamų problemų ir jų sprendimo būdų.

14. Prieš konsultacijas su visuomene padalinys pagal kompetenciją kartu su politinės komandos nariu nustato interesų grupes (fizinius asmenis, asociacijas, nevyriausybines organizacijas, profesines sąjungas, darbdavių organizacijas ir kitus subjektus), kuriems aktuali problema, ir numatomą problemos sprendimo poveikį joms.

15. Komunikuojant rekomenduojama naudotis Aiškios komunikacijos gairėmis (3 priedas).

IV SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMAS

16. Ministro įsakymu iš darbuotojų ir kitų asmenų gali būti sudaromos komisijos, darbo grupės, taip pat organizuojamas projekto įgyvendinimas, paskiriant užduotims (pavedimams) atlikti projekto vadovą ir projekte dirbančius darbuotojus. Sudaromų komisijų ir darbo grupių vadovai turi teisę gauti visą jų uždaviniams reikalingą informaciją ir pagalbą.

17. Padalinių vadovai, politinė komanda ir darbuotojai vadovaujasi savo pareigybių aprašymais ir padalinių nuostatais.

18. Teisės aktų projektų rengimą politinė komanda ir padaliniai inicijuoja tik įvertinę, kad galimybės problemą išspręsti be papildomos teisėkūros nėra ar kad to reikalauja teisės aktai.

19. Vertindamas teisėkūros iniciatyvos poreikį ir (ar) siūlydamas jos iniciatyvą, padalinys ir jį kuruojantis politinės komandos narys nustato: tikslą, esamą situaciją (duomenys, kliūtys pasiekti tikslą), galimas teisinio reguliavimo alternatyvas, pliusus ir minusus, kodėl pasirinkta teisėkūros iniciatyva, palyginti su kitomis teisėkūros iniciatyvomis ir (ar) alternatyvomis, yra geriausia ir kokios bus siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės.

20. Pasirašytus ministro įsakymus jų pasirašymo dieną registruoja už dokumentų valdymą atsakingas padalinys pagal bendrąją numeraciją nuo metų pradžios iki pabaigos.

21. Bendrą kelių ministrų įsakymą įformina ir registruoja jį iniciavusios ministerijos atsakingas padalinys. Registravimo numerį suderina įsakymo projekto rengėjas arba už dokumentų valdymą atsakingas padalinys.

22. Pasirašyti ir užregistruoti ministro įsakymai (jų kopijos, išrašai) nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiami ar išsiunčiami juos vykdyti (ar su jų turiniu susipažinti) turinčioms įstaigoms, institucijoms ir (ar) konkretiems darbuotojams.

23. Teisės technikos siūlymai ir (ar) redakcinio pobūdžio pastabos dėl rengiamo teisės akto projekto jo rengėjams teikiami elektroniniu paštu (oficialioje ministerijos išvadoje jie neteikiami).

V SKYRIUS

KITŲ DOKUMENTŲ PASIRAŠYMAS IR VALDYMAS

24. Ministras pasirašo

24.1. ministerijos ir pavaldžių įstaigų metinius planus;

24.2. ministerijos organizacinę struktūrą;

24.3. dokumentus, kuriais nurodoma ministro pozicija dėl jam pamatinių ir (ar) itin svarbių klausimų;

24.4. dokumentus, siunčiamus Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui ir jo pavaduotojams, Seimo komitetų ir pakomitečių pirmininkams, Seimo nariams, Ministrui Pirmininkui, ministrams, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkui ir Konstitucinio Teismo teisėjams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, Seimo kontrolierių įstaigos vadovui, valstybės kontrolieriui, Lietuvos banko valdybos pirmininkui, generaliniam prokurorui;

24.5. tarptautines sutartis ir susitarimus, dokumentus, siunčiamus tarptautinių Europos Sąjungos ir kitų valstybių institucijų vadovams, Lietuvos ir užsienio valstybių ambasadų bei nuolatinių atstovybių vadovams;

24.6. bendradarbiavimo susitarimus (sutartis), memorandumus, nebent šiuos dokumentus jo pavedimu įgaliotas pasirašyti viceministras pagal veiklos sritis arba ministerijos kancleris;

24.7. kitus teisės aktais numatytus dokumentus.

25. Ministerijos kancleris pasirašo

25.1. sutartis ir susitarimus, kuriais ministerija prisiima finansinius įsipareigojimus, išskyrus sutartis, kurias pasirašo kitas darbuotojas, paskirtas ministro įsakymu;

25.2. ministerijos administracijos veiklos dokumentus;

25.3. finansinius ir (ar) biudžeto dokumentus;

25.4. raštus dėl sutarčių vykdymo;

25.5. raštus, siunčiamus Respublikos Prezidento priimamajam, Seimo priimamajam, Ministro Pirmininko kancleriui, Seimo kontrolieriams, valstybės kontrolieriaus pavaduotojui, ministerijoms, jei atsakoma į kitų ministerijų kanclerių pasirašytus raštus;

25.6. kitus teisės aktais numatytus dokumentus.

26. Viceministrai pagal ministro nustatytas veiklos sritis pasirašo

26.1. reikšmingas teisės aktų aiškinimo konsultacijas;

26.2. dokumentus, kuriuose išsakoma nuomonė dėl politinių klausimų (problemų prioriteto, jų pasirinkto sprendimų būdo);

26.3. raštus, siunčiamus Respublikos Prezidento patarėjams, Seimo narių padėjėjams, Ministro Pirmininko vyriausiajam patarėjui ir ministerijoms, jei atsakoma į kitų ministerijų viceministrų pasirašytus raštus;

26.4. dokumentus, siunčiamus tarptautinėms, Europos Sąjungos ir kitų valstybių institucijoms;

26.5. kitus teisės aktais numatytus dokumentus.

27. Dokumentus, prieš juos pasirašant ministrui, viceministrui pagal ministro nustatytą veiklos sritį ar ministerijos kancleriui, derina dokumento rengėjas (-ai) ir padalinio (-ių) vadovas (-ai). Pastabose dėl teikiamo derinti dokumento trumpai išdėstoma dokumento esmė.

28. Padalinio vadovas jo veiklos srityje pasirašo

28.1. informacinio pobūdžio dokumentus;

28.2. tarnybinės pagalbos prašymus;

28.3. prašymus kitoms institucijoms, įstaigoms ar organizacijoms atsakyti pagal jų kompetenciją;

28.4. dokumentus, kuriais juridiniams ar fiziniams asmenims pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą;

28.5. atsakymus į juridinių ir fizinių asmenų prašymus ir skundus, išskyrus tuos atsakymus, kuriuos pagal kompetenciją pasirašo viceministrai ar ministerijos kancleris;

28.6. atsakymus į juridinių ir fizinių asmenų prašymus ar skundus, jei ministerijos nuomonė prašyme ar skunde nagrinėjamu klausimu jau buvo pateikta anksčiau ir ji nepasikeitė;

28.7. atsakymus į prašymus pateikti ministerijos turimą informaciją ar dokumentus;

28.8. kitus teisės aktais numatytus dokumentus.

29. Pasirašymo teisę turintys asmenys turi teisę deleguoti teisę pasirašyti dokumentą kitam darbuotojui, išskyrus atvejus, kai toks delegavimas draudžiamas vadovaujantis teisės aktais.

30. Už ministerijos veiklos dokumentų valdymą atsako padalinys, atsakingas už asmenų aptarnavimą ir dokumentų valdymą.

VI SKYRIUS

TARPTAUTINIAI SANTYKIAI

31. Ministerijos pozicijos tarptautinių organizacijų komitetuose ir Europos Sąjungos institucijose rengiamos, derinamos su ministru ir (ar) viceministru pagal ministro nustatytą veiklos sritį ir padaliniu, atsakingu už tarptautinį bendradarbiavimą.

32. Užsienio valstybių oficialių asmenų, tarptautinių institucijų ir organizacijų atstovų susitikimus su ministru, viceministrais ir ministerijos kancleriu (toliau kartu – ministerijos vadovybe) koordinuoja padalinys, atsakingas už tarptautinį bendradarbiavimą, o logistika rūpinasi padalinys, atsakingas už žmonių išteklių valdymą.

33. Informaciją politinei komandai dėl užsienio valstybių oficialių asmenų, tarptautinių institucijų ir organizacijų atstovų susitikimų su ministerijos vadovybe parengia padalinys, atsakingas už tarptautinį bendradarbiavimą, kartu su kitais padaliniais pagal jų veiklos sritis, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki susitikimo, nebent apie susitikimą buvo informuota vėliau.

34. Apie numatomus ir įvykusius ministerijos vadovybės susitikimus su oficialiais užsienio valstybių asmenimis tarptautinių institucijų ir organizacijų atstovais padalinys, atsakingas už tarptautinį bendradarbiavimą, informuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją. Jei šiuose susitikimuose aptariami Europos Sąjungos klausimai, ataskaitos pateikiamos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai.

35. Padaliniai organizuojamų tarptautinių renginių programas suderina su padaliniu, atsakingu už tarptautinį bendradarbiavimą. Padalinys, atsakingas už tarptautinį bendradarbiavimą, apibendrina informaciją (parengia ministerijos organizuojamų tarptautinių renginių suvestinę) ir ją teikia ministerijos vadovybei ir padaliniams.

36. Komandiruotės į užsienį organizuojamos ministro nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

TOBULĖJIMAS

37. Politinė komanda ir padalinių vadovai sudaro sąlygas darbuotojams tobulėti.

38. Politinė komanda, padalinių vadovai, darbuotojai nuolat kelia savo kvalifikaciją ir ne rečiau kaip kartą per metus tiesioginiam vadovui pristato, ko išmoko ir ką pritaikė darbe.

______________

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos darbo reglamento

1 priedas

MINISTERIJOS MISIJA, VIZIJA IR VERTYBĖS

1. Misija – mes dirbame, kad sudarytume sąlygas kiekvienam savarankiškai, atsakingai, oriai ir laimingai gyventi.

2. Vizija – ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi.

3. Vertybės: pagarba ir pagalba, profesionalumas, komandiškumas, atvirumas ir tobulėjimas.

4. Pagarba ir pagalba

4.1. klausome, girdime, padedame;

4.2. esame skirtingi, bet lygūs;

4.3. gerbiame kitų laiką ir darbą;

4.4. elgiamės su kitais taip, kaip norime, kad su mumis elgtųsi;

4.5. įgaliname veikti savarankiškai.

5. Profesionalumas

5.1. išmanome savo veiklos sritį, dalijamės žiniomis;

5.2. esame atsakingi ir savarankiški;

5.3. veikiame konstruktyviai ir efektyviai;

5.4. mąstome plačiai, veikiame taikliai;

5.5. mokame nusistatyti prioritetus.

6. Komandiškumas

6.1.1. pastebime ir pagiriame;

6.1.2. esame sąžiningi;

6.1.3. kalbamės, dalijamės, susitariame;

6.1.4. įveikiame iššūkius ir džiaugiamės drauge;

6.1.5. pasitikime savimi ir kitais.

7. Atvirumas ir tobulėjimas

7.1.1. suprantame prasmę, siekiame tikslo;

7.1.2. ieškome efektyviausių sprendimų ir juos pritaikome;

7.1.3. nežinome – sužinosime, nemokame – išmoksime, suklydome – pasitaisysime;

7.1.4. rodome iniciatyvą;

7.1.5. priimame iššūkius kaip galimybes.

____________

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos darbo reglamento

2 priedas

DVIŠALIO PASITARIMO GAIRĖS

1. Šios gairės nėra privalomos ir nustato tik Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (toliau – darbuotojai), ir jų tiesioginių vadovų dvišalių pokalbių principus ir rekomendacijas.

2. Dvišalių pokalbių tikslas

2.1. pastebėti ir pagirti už gerai atliktas užduotis;

2.2. pastebėti darbuotojų potencialą;

2.3. didinti darbuotojų įsitraukimą ir motyvaciją;

2.4. jausti komandos ir atskirų jos narių emocinę būseną;

2.5. laiku išgirsti problemas (lūkesčius) ir padėti jas išspręsti (įgyvendinti).

3. Pokalbių metu aptariama

3.1. iškeltų tikslų pasiekimo pažanga;

3.2. kompetencijos ir jų ugdymo pažanga ar poreikis;

3.3. savijauta, motyvacija, iššūkiai, lūkesčiai;

3.4. santykis su tiesioginiu vadovu, komanda ir kitais kolegomis;

3.5. asmeninio gyvenimo ir darbo pusiausvyra;

3.6. grįžtamasis ryšys;

3.7. reikalinga pagalba;

3.8. veiklos ir procesų tobulinimo pasiūlymai;

3.9. kiti aktualūs klausimai.

4. Tema (-os) pasirenkama (-os) pagal aktualumą einamuoju metu. Nebūtina vieno pokalbio metu aptarti visų klausimų.

5. Dvišalių pokalbių metu neturi būti aptariamos tik darbų vykdymo ataskaitos, tačiau nukrypti į pokalbyje nedalyvaujančių asmenų ar įvykių aptarimus nerekomenduojama.

6. Pokalbiai rengiami periodiškai, pvz., kartą per savaitę ar kitu sutartu dažnumu.

7. Rekomenduojama pokalbių (geriau trumpesnių, bet dažnesnių) trukmė – 15–60 min.

8. Taip pat rekomenduojama

8.1. pokalbius planuoti iš anksto, kad abi pusės galėtų jiems pasiruošti (pokalbis neturi vykti tą pačią dieną, kurią jis suplanuotas);

8.2. pažymėti kalendoriuje pasikartojančius pokalbius bent pusei metų į priekį;

8.3. stengtis neatšaukti sutarto susitikimo. Jeigu taip nutiko, nedelsiant susitarti dėl kito laiko;

8.4. būti punktualiems – ateiti (jei vyksta nuotoliu, prisijungti) į pokalbį laiku;

8.5. įdėmiai klausytis vienas kito. Pašalinti iš aplinkos viską, kas gali blaškyti: išjungti telefono garsą, pritildyti kompiuterio pranešimus ir kt.;

8.6. pasidalyti grįžtamuoju ryšiu, į kurį darbuotojas ar vadovas gali reaguoti jautriai;

8.7. išnaudoti pokalbius, siekiant geriau pažinti vienas kitą ir nustatyti lūkesčius, kaip kartu gerinti darbą;

8.8. pokalbio pabaigoje aptarti, ką darbuotojas ir tiesioginis vadovas įsipareigojo atlikti iki kito pokalbio.

9. Susidarius kebliai, netikėtai situacijai ar esant kitam poreikiui, tiek darbuotojas, tiek tiesioginis vadovas gali inicijuoti papildomą pokalbį.

________________

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo reglamento

3 priedas

AIŠKIOS KOMUNIKACIJOS GAIRĖS

1. Šios gairės neprivalomos ir nustato tik Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ministerija) valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (toliau – darbuotojai), komunikacijos principus ir rekomendacijas.

2. Rengiant pasitarimus, priimant sprendimus ir kitaip komunikuojant, taikomas GROW (angl. Goal, Reality, Options, Way-forward) modelis

2.1. Tikslas

2.1.1. nustatoma, kokiems žmonėms ir kaip norime padėti (pvz., bedarbiams susirasti darbą);

2.1.2. galima nurodyti ministerijos ir jos padalinių tikslus (pvz., didinti užimtumą);

2.1.3. visuomeninių santykių teisinis reguliavimas nėra tikslas, tai gali būti priemonė.

2.2. Realybė

2.2.1. apžvelgiama esama situacija (pvz., kas ir kodėl neturi darbo, palyginti su kitomis ES šalimis, kokia šiuo metu tendencija (gerėja, stabili ar blogėja));

2.2.2. įvardijama konkreti kliūtis siekiant tikslo (pvz., motyvacijos dirbti stoka). Tam galima taikyti „5 kodėl“ metodą;

2.2.3. apžvelgiamas konkrečios kliūties mastas ir priežastys (pvz., kiek žmonių neturi motyvacijos, kodėl, kiek laiko, kokiose srityse ir pan.).

2.3. Alternatyvos

2.3.1. pateikiami galimi sprendimo būdai – kas ir ką darys, kaip tai keis žmonių elgesį (pvz., finansinės paskatos, išskaitų mažinimas, psichologo konsultacijos ir kt.);

2.3.2. įvertinami kiekvienos alternatyvos privalumai ir trūkumai (pvz., kaina, kokybė ir pokyčio greitis);

2.3.3. įvertinama, kuris siūlomas sprendimas yra efektyviausias konkrečioje situacijoje (pvz., greičiausias ir pigiausias).

2.4. Tolesni veiksmai

2.4.1. fiksuojamas priimtas sprendimas (-ai);

2.4.2. jei sprendimui priimti informacijos neužtenka, fiksuojama, kokios papildomos informacijos ar analizės reikia sprendimui priimti, kas ir iki kada ją pateiks (atliks), kito pasitarimo laikas ir vieta.

3. Turinio raštu rengimas

3.1. Antraštės

3.1.1. formuluojamos kaip teiginiai ir atspindi esminę mintį, pvz., „reforma didins užimtumą“;

3.1.2. vengiama bendrinių pavadinimų ar temos įvardijimo, pvz., „dėl reformos, dėl rašto ir pan.“.

3.2. Paragrafai

3.2.1. trumpi – iki 8 eilučių ir iki 5 trumpų sakinių

3.2.2. kiekvienas paragrafas prasideda esminiu teiginiu (1 sakinys);

3.2.3. faktai, pagrindžiantys teiginį (2–3 sakiniai);

3.2.4. apibendrinimas, išvada ar pasiūlymas (1 sakinys).

3.3. Informacijos aktualumas ir pateikimas

3.3.1. pateikiama tik aktuali ir būtina informacija;

3.3.2. duomenys pateikiami teiginiui pagrįsti;

3.3.3. skaičiai apvalinami iki informacijos gavėjui svarbių dydžių (pateikiamas kontekstas (daug tai ar mažai) ir (ar) tendencija);

3.3.4. jei įmanoma, duomenys pateikiami grafiškai;

3.3.5. vengiama perteklinių duomenų ir vartojami tik būtini žodžiai;

3.3.6. sakiniai formuluojami atkleidžiant, kas ir ką daro ir (ar) kas ir ką turės daryti kitaip.

4. Paragrafo (teiginio, pagrindimo, išvados) pavyzdžiai

4.1. Lietuva geriau už kitus susitvarkė su krizėmis. Pusėje EBPO valstybių darbuotojų perkamoji galia nėra pasiekusi iki COVID pandemijos buvusio lygio, o Lietuvos žmonių perkamoji galia augo sparčiausiai tarp EBPO valstybių. Galime didžiuotis puikiai įveikę krizes;

4.2. Turime imtis priemonių užimtumui didinti. Nedirba daug – apie 160 tūkst., t. y. yra apie 8 proc., darbingo amžiaus asmenų (ES vidurkis – apie 6 proc.). 100 tūkst. bedarbių pradėjus dirbti, ekonominė nauda Lietuvai viršytų 1,2 mlrd. EUR per metus. Didesnis užimtumas turi būti prioritetas;

4.3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra viena svarbiausių ministerijų. Ji perskirsto net apie 40 proc. viešųjų finansų, o reguliuojama sritis apima visus gyventojus – nuo vaikų iki darbuotojų bei senjorų. Šios ministerijos sprendimai daro didžiausią įtaką gyventojams.

____________

Pakeitimai