DĖL MINIMALAUS DEKLARAVIMUI PRIKLAUSANČIO TURTO KAINOS DYDŽIO IR PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1995 M. RUGPJŪČIO 1 D.
Statutory Text (1 Articles)
Suvestinė redakcija nuo 1995-10-21
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1995, Nr. 63-1603, i. k. 09520BTNUTA00000005
KOMISIJA PRIVALOMAM REGISTRUOTI BRANGIAM TURTUI ĮVERTINTI, JO VIDUTINĖMS KAINOMS NUSTATYTI, SKELBTI IR INDEKSUOTI
N U T A R I M A S
DĖL MINIMALAUS DEKLARAVIMUI PRIKLAUSANČIO TURTO KAINOS DYDŽIO IR PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1995 M. RUGPJŪČIO 1 D.
1995 m. liepos 17 d. Nr. 5
Vilnius
Komisija nutaria
1. Vadovaudamasi 1995 m. gegužės 11 d. įstatymo Nr. I-890 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ pakeitimo ir papildymo“ 2 straipsnio nuostatomis, patvirtinti minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį 1995 m. rugpjūčio 1 d. 30 000 litų.
2. Patvirtinti žemiau pridedamame sąraše nurodytas privalomo registruoti brangaus turto vidutines rinkos kainas 1995 m. rugpjūčio 1 d.
KOMISIJOS PIRMININKĖ JANINA KUMPIENĖ
PATVIRTINTA
Komisijos privalomam registruoti
brangiam turtui įvertinti
1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 5
PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINĖS RINKOS KAINOS 1995 M. RUGPJŪČIO 1 D.
I. PASTATAI
Pastato pavadinimas
Ploto arba tūrio vienetas
Naujo pastato 1 m3(1m2) vidutinė rinkos kaina (įskaitant statybinių medžiagų vertę) (litais)
Kasmetinis eksplotuo-jamo pasta-to kainos sumažinimo procentas
A
1
2
3
1. Butai daugiabučiuose pastatuose
1 m2 bendrojo ploto
1.1 mūriniai arba mišrių sienų konstrukcijų
1142
0,70%
1.2 stambiaplokščiai
994
0,80%
1.3 monolitiniai
1180
0,70%
2. Gyvenamieji namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamus pastatus išvardintus 1,3 punktuose)
2.1 gyvenamieji namai
1 m3
2.1.1 skydiniai, rąstų
198
1,50%
2.1.2 mūriniai, šlakbetonio, stambiapaneliniai
150
0,80%
2.1.3 karkasiniai, žiogriniai
150
2,50%
2.1.4 plūkto molio, skydiniai (senos statybos)
119
2,00%
2.2 sodo nameliai
1 m3
2.2.1 mediniai
198
1,50%
2.2.2 mūriniai
158
1,20%
2.2.3 karkasiniai, žiogriniai
150
2,50%
2.3 mūriniai garažai, garažų boksai
1 m3
158
1,20%
2.4 ūkiniai pastatai
1 m3
2.4.1 mūriniai
158
1,20%
2.4.2 rąstų
119
2,00%
2.4.3 lentų
119
3,00%
2.5 priestatai
1 m3
2.5.1 mūriniai
158
1,20%
2.5.2 mediniai karkasiniai
150
2,50%
2.6 verandos
1 m3
2.6.1 mūrinės
158
1,20%
2.6.2 medinės
150
2,50%
2.7 rūsiai
1 m3
150
2,50%
2.8 kiemo statiniai ir įrenginiai (stoginės, šiltnamiai, terasos, tualetai ir kt.)
1 m2
2.8.1 mūriniai, betoniniai, šlakbetonio, metaliniai
158
3,00%
2.8.2 mediniai, iš molio
158
5,00%
2.8.3 šulinys iš surenkamų gelžbetoninių žiedų
1 m
315
3,00%
2.8.4 tvora iš sukaltų lentų, nedažyta
1 m2
22
5,00%
2.8.5 tvora iš sukaltų lentų, dažyta
1 m2
41
5,00%
2.8.6 tvora iš metalinių kampuočių, dažyta
1 m2
43
3,00%
2.8.7 tvora iš metalinio tinklo ant gelžbetoninių stulpelių dažyta
1 m2
28
3,00%
2.8.8 tvora iš metalinio tinklo ant medinių stulpelių dažyta
1 m2
17
5,00%
2.8.9 metalinio tinklo vartai ant betoninių stulpelių, dažyti
1 m2
86
3,00%
2.8.10 metalinio tinklo vartai ant medinių stulpelių, dažyti
vnt.
174
3,00%
2.8.11 vartai iš lentų, nedažyti
vnt.
172
5,00%
2.8.12 vartai iš lentų, dažyti
vnt.
251
5,00%
2.8.13 asfaltbetonio danga ant skaldos pasluoksnio
1 m2
20
3,00%
2.8.14 šaligatvio plytelių danga ant smėlio
1 m2
30
3,00%
2.8.15 takai ir aikštelės iš skaldos
1 m2
4.5
3,00%
2.8.16 bordiūrai
1 m
18
3,00%
2.8.17 apšiltintas metalinis garažas
1 m3
85
3,00%
2.8.18 neapšiltintas metalinis garažas
1 m3
66
3,00%
3. Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (be įrengimų vertės) – (valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, UAB gamybiniai, administraciniai ir kt. pastatai, statiniai bei patalpos)
3.1 arkiniai metaliniai sandėliai
1 m2
66
3,00%
3.2 kultūros paveldo objektai
1 m3
320
1,20%
3.3 kiti negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (išskyrus nurodytus 3.1 ir 3.2 punktuose)
1 m3
174
1,90%
Pastabos
1. Visų rūšių naujų pastatų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos jų kubatūrą (kvadratūrą), nurodytą inventorizacijos byloje arba projekte, dauginant iš kubinio (kvadratinio) metro kainos.
2. Pajamos, panaudotos pastatų ar statinių rekonstrukcijai ar perstatymui, deklaruojamos tais atvejais, kai po rekonstrukcijos ar perstatymo padidėjusi bendro ploto (tūrio) vertė, apskaičiuota padidėjusio ploto (tūrio) kvadratų (kubų) skaičių padauginus iš 1 m2 (1 m3) kainos viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį.
3. Naujai pastatytų butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina, nesant jame visų patogumų, mažinama atitinkamai
1) nesant vandentiekio – 8 %;
2) nesant kanalizacijos – 5 %;
3) nesant karšto vandens – 4 %;
4) nesant centrinio šildymo įrangos – 6 %;
5) nesant gamtinių dujų arba elektrinės viryklės – 5 %;
6) jeigu butas įrengtas mansardoje – 8 %;
7) jeigu butas įrengtas pusrūsyje – 10 %;
8) jeigu butas su bendra virtuve ar bendrabučio tipo name – 8 %;
9) jeigu butas yra pirmame arba paskutiniame (keturių ir daugiau aukštų) namo aukštuose – 1 %;
10) esant nepatogiam buto išplanavimui (bent vienas kambarys pereinamas, įėjimas į kambarį per virtuvę, įėjimas į virtuvę per kambarį, kartu įrengti vonia ir tualetas, nėra balkono ar lodžijos, rūsyje nėra sandėliuko) – 4 %.
11) jeigu butas be apdailos – 10%.
4. Naujai pastatytų butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina didinama 10 %, jeigu butas su pagerinta apdaila (parketo grindys, plytelės virtuvėj, vonioj, sanmazge, kietmedžio durys, langai ir pan.).
5. Nuo 1995 m. vasario 1 d. Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 7 patvirtinta pačių gyventojų pasistatytų pastatų bei statinių deklaravimo tvarka (Žin., 1994, Nr. 99-1994) papildoma
1) punktai 2.1 ir 2.2 galioja tik tiems pastatams ir statiniams, kurių statyba baigta ne vėliau 1993 m., t. y.
– mokesčių inspekcijos, nustatydamos būtinumą deklaruoti pajamas pastatų ar statinių įsigijimui (statyboms), vadovaujasi šių pastatų (statinių) vidutine rinkos kaina jų registravimo dienai;
– gyventojai, įsigiję pastatus ir statinius, įskaitant ir pačių pasistatytus, deklaruodami pajamas jų įsigijimui, privalo mokesčių inspekcijoms pateikti pastato ar statinio valstybinės komisijos priėmimo aktą arba atitinkamos apskrities valdytojo įsakymą dėl pastato ar statinio nuosavybės teisių pripažinimo;
2) punkto 2.3.2 lentelėje nurodytos 1994 metų 1 m3 (1 m2) kainos taikomos ir 1995 metams.
6. Pajamos, panaudotos pagrindinės lentelės 2.4-2.8 punktuose nurodytų pastatų ir statinių įsigijimui, deklaruojamos tik tais atvejais, kai šie objektai įeina į bendrą namų valdos sudėtį.
7. Eksploatuojamų pastatų (t. y. perkamų-parduodamų, paveldimų, mainomų ir dovanojamų, įskaitant ir nebaigtus, o taip pat pačių gyventojų pasistatytų pastatų ar statinių) vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos
1) atitinkamo pastato pradinę vidutinę rinkos kainą priklausomai nuo vietovės, kurioje jis randasi, pakoreguojant žemiau nurodytu koeficientu
Vietovės pavadinimas
Butai daugiabučiuose pastatuose
Gyv. namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pasta-tuose ir negyvenamus pastatus)
Negyvenami pastatai, statiniai ir patalpos
Vieno kam-bario
Dviejų ir daugiau kambarių
Gyv. namai ir kt. pastatai, išvardinti 2.4–2.8 punktuose
Sodų nameliai
Garažai, garažų boksai
Prekybos ir visuomeninio maitinimo objektai
Kitos paskirties objektai
A
1
2
3
4
5
6
7
1. Vilnius
1.1 Senamiesčio, Žvėryno, Antakalnio seniūnijos
1,4
1,4
2
0,8
1,3
1,6
1
1.2 Pilaitės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Naujamiesčio, Šnipiškių, Verkių seniūnijos
0,9
0,9
1,8
0,8
1
1,2
0,7
1.3 Lazdynų, Karoliniškių, Žirmūnų, Viršuliškių seniūnijos
0,8
0,8
1,8
-
1
1,1
0,7
1.4 Panerių, Naujininkų, Rasų Vilkpėdės seniūnijos
0,7
0,7
1,6
0,8
0,95
1
0,6
1.5 N. Vilnios seniūnija
0,7
0,7
1,5
0,7
0,9
0,9
0,6
2. Kaunas
2.1 Centras, senamiestis
1,2
1,2
1,8
-
1,2
1,6
0,7
2.2 Žaliakalnis, Dainavos mikrorajonas (Pramonės, Taikos, Draugystės gt.)
0,8
0,7
1,6
-
1,0
1,4
0,7
2.3 Eigulių, Kalniečių mikrorajonai, Kleboniškis, Lampėdžiai, Panemunė
0,7
0,6
1,4
0,7
1
1,3
0,5
2.4 A. Freda, A. Šančiai, Girstupio, Dainavos mikrorajonas (išskyrus Pramonės, Taikos, Drau-gystės gt.), Šilainiai, Sargėnai, Vilijampolė (Neris-Panerių gt.)
0,55
0,5
1,2
0,7
0,8
1,2
0,5
2.5 Aleksotas, Ž. Freda, Linksmadvaris, Panemunė – Vaidoto gt., Petrašiūnai, Zuikynė, Dainavos-Pramoninis mikrorajonai
0,5
0,45
1,1
0,7
0,8
1,1
0,5
2.6 Palemonas, Ž. Šančiai, Veršvai–Raudondvario pl., Marvelė
0,4
0,4
1
0,7
0,7
1
0,5
3. Klaipėda
3.1 Senamiestis ir Miško kvartalas
0,75
0,75
0,9
-
0,8
1
0,4
3.2 Senasis mikrorajonas
0,65
0,65
0,9
0,4
0,6
1
0,4
3.3 Naujasis mikrorajonas
0,55
0,55
0,90
-
0,6
0,8
0,4
4. Palanga
4.1 Senoji dalis
0,85
0,85
1,2
-
0,6
1,1
0,7
4.2 Naujasis mikrorajonas
0,7
0,7
1,2
0,6
0,6
1,1
0,7
4.3 Buvusios gyvenvietės
0,6
0,6
0,9
0,6
0,6
1
0,5
5. Neringa
1
1
1,2
0,4
0,5
1,1
1
6. Šiauliai
6.1 Centras
0,55
0,55
0,8
-
0,5
0,8
0,6
6.2 Zoknių rajonas
0,5
0,5
0,6
0,3
0,5
0,7
0,5
6.3 Pietinis rajonas
0,53
0,53
0,6
-
0,5
0,7
0,5
6.4 Pėsčiųjų takas
0,7
0,7
-
-
0,5
0,9
0,5
6.5 Draugystės, Žemaitės, Vytauto gatvių ir Aušros alėjos kvartalas
0,6
0,6
0,8
-
0,5
0,8
0,6
7. Panevėžys
7.1 Centras
0,5
0,5
0,5
-
0,3
0,6
0,4
7.2 Geležinkelio zona
0,35
0,35
0,5
-
0,3
0,4
0,4
7.3 Kiti rajonai
0,4
0,4
0,5
0,2
0,3
0,6
0,4
8. Alytus
8.1 Senamiestis
0,46
0,45
0,6
-
0,4
0,6
0,3
8.2 Vidzgirio mikro-rajonas
0,47
0,46
0,6
-
0,4
0,6
0,3
8.3 Dainavos mikro- rajonas
0,43
0,42
0,6
-
0,4
0,6
0,3
8.4 Putinų mikrorajonas
0,45
0,44
0,6
-
0,4
0,6
0,3
8.5 Pramonės rajonas
0,4
0,4
0,55
-
0,4
0,6
0,3
9. Marijampolė
9.1 Centras
0,6
0,6
0,5
-
0,4
0,4
0,25
9.2 Karinis miestelis
0,4
0,4
0,4
-
0,4
0,4
0,25
9.3 Kiti rajonai
0,5
0,5
0,4
-
0,4
0,4
0,25
10. Druskininkai
0,65
0,6
0,75
0,3
0,4
0,6
0,4
11. Birštonas
0,5
0,5
0,8
0,3
0,5
0,6
0,4
12. Lazdijai
0,65
0,6
0,6
0,3
0,4
0,4
0,3
13. Mažeikiai
0,4
0,4
0,5
0,3
0,3
0,4
0,25
14. Akmenė
0,25
0,25
0,3
0,15
0,2
0,3
0,2
15. Visaginas
0,35
0,35
0,3
0,3
0,3
0,4
0,3
16. Utena
16.1 Centras
0,4
0,4
0,5
-
0,3
0,5
0,3
16.2 Kiti rajonai
0,4
0,4
0,5
0,3
0,3
0,5
0,3
17. Skuodas
0,4
0,4
0,4
0,2
0,2
0,3
0,25
18. Šilalė
0,35
0,3
0,4
0,2
0,3
0,5
0,3
19. Raseiniai
0,4
0,4
0,5
0,2
0,3
0,6
0,3
20. Jurbarkas
0,3
0,3
0,4
0,2
0,3
0,5
0,3
21. Tauragė
21.1 Centras
0,5
0,45
0,6
-
0,5
0,6
0,4
21.2 Kiti rajonai
0,4
0,4
0,5
0,2
0,4
0,6
0,3
22. Telšiai
22.1 Vilniaus, Masčio, Luokės, Saulėtekio, Lygumų ir Kauno gatvės
0,35
0,35
0,4
-
0,3
0,3
0,2
22.2 Kitos gatvės
0,3
0,3
0,4
-
0,2
0,3
0,2
23. Plungė
0,35
0,35
0,4
0,2
0,2
0,3
0,2
24. Trakai
0,8
0,8
1
0,3
0,5
0,8
0,5
25. Prienai
0,3
0,3
0,6
0,2
0,2
0,5
0,3
26. Jonava ir Jonavos rajono Šveicarijos gyvenvietė
0,25
0,3
0,3
0,2
0,3
0,3
0,25
27. Kaišiadorys
0,4
0,6
0,5
0,4
0,4
0,5
0,3
28. Ukmergė
0.4
0.4
0.5
0.2
0.2
0.5
0.3
29. Kiti rajonų centrai
0,35
0,35
0,5
0,2
0,2
0,5
0,3
30. Vilniaus raj.
30.1 Gyvenvietės ir kaimai – Avižieniai, Buivy-diškės, Bukiškės, Grigai-čiai, Juodšiliai, Maišiagala, Nemenčinė, Nemėžis, D. Riešė, Rudamina, Sudervė, Trakų Vokė, Vaidotai, Pagiriai, Salininkai, Skaidiškės, Kalviškės, Galgiai, Zujūnai, Tarandė
0,8
0,8
1
0,4
0,5
0,7
0,5
30.2 Gyvenvietės ir kai-mai – Bezdonys, Buivydžiai, Dūkštos, Kalveliai, Lavoriškės, Marijampolis, Medininkai, Mickūnai, Paberžė, Rukainiai, Sužionys, Antežeriai, Gineitiškės, Bajorai
0,4
0,4
0,5
0,3
0,2
0,35
0,2
30.3 Kitos kaimo vietovės
0,3
0,3
0,2
0,2
0,2
0,2
0,15
31. Kauno raj.
31.1 Domeikavos apylinkė (be Domeikavos gyv., M. ir D. Lapės)
0,2
0,2
0,2
0,3
0,2
0,3
0,2
31.1.1 Domeikavos gyv. ir Vytėnų kaimas
0,3
0,3
0,6
-
0,3
0,5
0,4
31.1.2 M. ir D. Lapės
0,3
0,3
0,4
0,2
0,2
0,3
0,2
31.2 Alšėnų apylinkė
0,3
0,3
0,4
0,3
0,3
0,4
0,3
31.3 Čekiškė ir Čekiškės apylinkė
0,2
0,2
0,2
0,2
0,2
0,2
0,1
31.4 Babtų apylinkė
0,2
0,3
0,3
0,2
0,2
0,2
0,1
31.5 Garliava, Raudondvaris
0,4
0,4
0,6
0,2
0,3
0,5
0,4
31.6 Garliavos apylinkės gyvenvietės-Teleičiai, Senava, Naugardiškiai
0,25
0,25
0,6
0,25
0,25
0,4
0,25
31.7 Karmėlava, Ramučiai, Neveronys
0,3
0,3
0,5
0,4
0,3
0,5
0,3
31.8 Užliedžių gyvenvietė
0,3
0,3
0,3
0,2
0,3
0,3
0,3
31.9 Užliedžių apylinkė – Žemieji ir Aukštieji Kaniukai
0,3
0,3
0,6
-
0,3
0,6
0,5
31.10 Rokai, Vaišvydava
0,3
0,3
0,5
0,4
0,3
0,6
0,5
31.11 Vaišvydavos, Girionių, Šlėnavos, Viršužiglio, Piliuonos apylinkės ir gyvenvietės (be Vaišvydavos)
0,3
0,3
0,4
0,4
0,3
0,4
0,4
31.12 Kačerginė, Kulautuva
0,4
0,4
0,8
0,4
0,3
0,5
0,4
31.13 Ringaudai, Norei-kiškės, Kazliškių km.
0,4
0,4
0,8
0,3
0,2
0,5
0,3
31.14 Vilkija
0,2
0,4
0,4
0,2
0,2
0,4
0,3
32. Klaipėdos raj.
32.1 Plytinės, Jakų, Tauralaukio, Rimkų, Paupio, Karklės gyv.
0,3
0,3
0,5
-
0,2
0,3
0,2
33. Šiaulių raj.
33.1 Kuršėnai
0.35
0.35
0.4
0.2
0.2
0.5
0.3
33.2 Vijoklių, Ginkūnų, Gegužių, Lieporių, Vinkšnėnų gyv.
0,4
0,4
0,5
0,2
0,2
0,5
0,4
33.3 Kairių, Aukštelkės, Kužių, Sutkūnų gyv.
0,3
0,3
0,3
0,2
0,2
0,3
0,3
34. Vilkaviškio raj.
0,4
0,4
0,4
0,2
0,2
0,3
0,25
35. Šakių raj.
0,4
0,4
0,4
0,2
0,2
0,3
0,25
36. Lazdijų raj.
36.1 Seirijai
0,35
0,35
0,3
-
0,2
0,3
0,2
36.2 Leipalingis
0,3
0,3
0,2
-
0,2
0,3
0,2
37. Varėnos raj.
37.1 Merkinė
0,3
0,3
0,2
-
0,2
0,3
0,2
38. Alytaus raj.
38.1 Daugai, Simnas
0,3
0,3
0,3
-
0,2
0,3
0,2
38.2 Butrimonys
0,2
0,2
0,2
-
0,2
0,3
0,2
39. Jurbarko raj.
39.1 Jurbarkų gyv.
0,2
0,2
0,25
-
-
0,3
0,2
40. Tauragės raj.
40.1 Taurų gyv.
0,2
0,2
0,5
-
0,4
0,3
0,2
41. Trakų raj.
41.1 Grigiškės, Elektrėnai
0,5
0,5
0,6
0,2
0,4
0,5
0,3
41.2 Vievis, Lentvaris
0,4
0,4
0,4
0,2
0,3
0,4
0,3
41.3 Trakų, Senųjų Trakų, Vievio, Kariotiškio, Aukštadvario apyl.
0,3
0,3
0,3
0,2
0,2
0,2
0,2
42. Plungės raj.
42.1 Plateliai
0,3
0,3
0,4
0,2
0,2
0,3
0,15
42.2 Rietavas
0,2
0,2
0,3
0,2
0,2
0,2
0,15
43. Telšių raj.
43.1 Varniai
0,2
0,2
0,3
0,2
0,2
0,2
0,15
44. Kelmės raj.
44.1 Tytuvėnai
0,3
0,3
0,3
0,2
0,2
0,3
0,2
44.2 Užventis
0,3
0,3
0,2
0,2
0,2
0,3
0,2
45. Radviliškio raj.
45.1 Baisiogala
0,25
0,25
0,25
0,2
0,25
0,3
0,25
45.2 Šeduva
0,25
0,25
0,25
0,2
0,25
0,3
0,25
46. Kitos miesto tipo gyvenvietės
0,3
0,3
0,2
0,2
0,2
0,3
0,2
47. Kitos kaimo gyvenvietės
47.1 Visi veikiantys objektai
0,2
0,2
0,2
0,2
0,2
0,2-0,3
0,15-0,25
47.2 Visi neveikiantys objektai
-
-
-
-
-
-
0,05
47.3 Kultūros paveldo objektai
-
-
-
-
-
-
0,3
2) pradinę vidutinę pastato rinkos kainą, pakoreguotą atitinkamu koeficientu priklausomai nuo vietovės, kurioje jis randasi, po kiekvienų eksploatacijos metų sumažinant pagrindinės lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau neviršijant bendro 70% nusidėvėjimo. Išimtiniais atvejais, esant netolygiam (didesniam už normatyvinį) pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimui, inventorizavimo biurų sprendimu butų daugiabučiuose pastatuose nusidėvėjimas gali būti vertinamas (nepriklausomai nuo eksploatacijos metų) iki 10% ir tuo pačiu procentu sumažinta pradinė vidutinė rinkos kaina.
3) lovų tipo bendrabučiuose butų kaina mažinama 40%.
8. Suteikti teisę valstybės įmonei „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ ir jos filialams nustatyti veikiančių objektų kaimo gyvenvietėse konkretų vietovės koeficientą Komisijos nustatytose ribose: prekybos ir visuomeninio maitinimo objektams 0,20–0,30 (žr. vietovės koeficientų lentelės 47.1 punkto 6 skiltį); kitos paskirties objektams 0,15–0,25 (žr. vietovės koeficientų lentelės 47.1 punkto 7 skiltį).
II. ŽEMĖ (ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKO IR VANDENS TELKINIŲ)
Žemės sklypo paskirtis
1 m2 vidutinė rinkos kaina (1–3 punktuose nurodytiems žemės sklypams) (litais)
A
1
1. Privačių namų valdų žemės sklypai
1.1 Miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse
1.1.1 Vilniaus mieste
1.1.1.1 Žvėryno, Senamiesčio, Naujamiesčio seniūnijos
100
1.1.1.2 Šnipiškių, Žirmūnų, Antakalnio seniūnijos
60
1.1.1.3 kita miesto teritorija
20
1.1.2 Kauno mieste
1.1.2.1 Senamiestis
140
1.1.2.2 miesto centras
90
1.1.2.3 Žaliakalnis
70
1.1.2.4 kita miesto teritorija
30
1.1.3 Palangos mieste
70
1.1.4. Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės miestuose
1.1.4.1 miesto centras
25
1.1.4.2 kita miesto teritorija
10
1.1.5 Birštono, Druskininkų, Jonavos, Ma- žeikių, Trakų ir Utenos miestuose
15
1.1.6 miestuose – rajonų centruose (išsky- rus išvardintus 1.1.1 – 1.1.5 punktuose), Lentvario, Grigiškių, Garliavos, Kačerginės, Kulautuvos miesto tipo gyvenvietėse
10
1.1.7 kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse
6
1.2 Priemiestinėse ir kitose kaimo gyvenvietėse
1.2.1 priemestinėse kaimo gyvenvietėse
1.2.1.1 nuo Vilniaus miesto ribos 15 km spinduliu ir nuo Kauno miesto ribos 10 km spinduliu
5
1.2.1.2 nuo Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio Palangos miestų ribos 5 km spinduliu
3
1.2.1.3 nuo kitų miestų ribos 3 km spinduliu
2
1.2.2 Kitose kaimo gyvenvietėse
1.2.2.1 stambiose – daugiau kaip 200 gyventojų)
1.5
1.2.2.2 nedidelėse – 50-200 gyventojų
1
1.2.2.3 kitose vietovėse
0.5
2. Ūkinei komercinei veiklai skirti (nau- dojami) žemės sklypai, kiti ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties že- mės sklypai
Kaina skaičiuojama: 1) įkainius, nurodytus 1.1.1–1.1.5 punktuose, dauginant iš koeficiento 1,2; 2)įkainius, nurodytus 1.1.6–1.1.7 ir 1.2.1.1 punktuose, dauginant iš koeficiento 1,5; 3)įkainius, nurodytus 1.2.1.2–1.2.2.3 punktuose, dauginant iš koeficientų: 1,5, kai žemės sklype yra iš žemės ūkio įmonių pirkėjo įsigyti gamybiniai pastatai, 2) kitais atvejais.
3. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai
3.1 Respublikos miestuose bei 10 km spinduliu nuo jų ribos
2.0
3.2 kituose miestuose bei 5 km spinduliu nuo jų ribos
1.5
3.3 kitose vietovėse
1.0
1 ha vidut. rinkos kaina (4–6 punktuose nurodytiems sklypams) (litais)
4. Kita žemės ūkio paskirties žemė
4.1 Respublikos miestuose
10 000
4.2 kituose miestuose
9 000
4.3 miesto tipo gyvenvietėse
6 000
4.4 Joniškio, Kauno, Kėdainių, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Šakių, Šiaulių, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose
2 500
4.5 Biržų, Jonavos, Jurbarko, Akmenės, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Prienų, Raseinių, Šilutės, Tauragės ir Ukmergės rajonuose
2 000
4.6 Alytaus, Anykščių, Kaišiadorių, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus rajonuose
1 800
4.7 Ignalinos, Molėtų, Plungės, Šilalės, Telšių, Trakų, Utenos, Zarasų rajonuose
1 500
5. Miškų ūkio paskirties žemė
5.1 miškų urėdijoms priskirtose teritorijose
3 500
5.2 buvusieji ūkiniai miškai
3 000
6. Vandens telkiniai
6.1 žuvininkystės tvenkiniai
atitinka 4.4–4.7 punktuose nurodytus įkainius
6.2 ežerai, įeinantys į ūkininkų ūkių žemėnaudas
1 000
6.3 ežerai, priskirti ne žemės ūkio paskirties žemei
2 000
Pastaba
Į miškų ūkio paskirties žemės vidutinę rinkos kainą įeina stačiojo miško kaina.
III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS
A. AUTOMOBILIŲ KAINOS PAGAL MARKES
Automobilio markė
Variklio
Naujo automobilio vid. rinkos kaina (litais)
galingumas
darbinis tūris, cm3
AJ
KW
BMW
90–110
66–81
1,6–1,8
72 000
BMW
111–115
82–84
1,8–2,5
98 700
BMW
116–145
85–106
1,8–2,5
99 500
BMW
146–150
107–110
2
100 000
BMW
151–192
111–141
2,5
138 500
BMW
193–220
142–161
2,8–3,0
152 000
BMW
221–290
162–213
3,2–4,0
204 200
BMW
291–340
214–250
5
295 520
BMW
341–380
251–279
5
385 600
Volkswagen
45–55
33–40
1,0–1,3
61 500
Volkswagen
56–65
41–48
1,4–1,9
66 600
Volkswagen
66–75
49–55
1,6–1,9
78 500
Volkswagen
76–90
56–66
1,8–1,9
98 700
Volkswagen
91–120
67–88
2
108 000
Volkswagen
121–150
89–110
2
128 800
Volkswagen
151–175
111–128
2,8
144 500
Daewoo
41
30
0,8
23 940
Daewoo
75
55
1,5
39 600
Renault
50–70
37–51
1,3–1,9
55 800
Renault
71–90
52–66
1,8–2,2
64 570
Renault
91–100
67–73
2,0–2,5
87 630
Renault
101–115
74–84
1,8–3,0
116 370
Renault
116–155
85–113
1,8
132 850
Renault
156–170
114–125
3
150 720
Fiat
50–65
37–48
1,0–1,9
38 155
Fiat
66–75
49–55
1,1–1,9
44 510
Fiat
76–95
56–70
1,4–2,0
46 630
Nissan
55–75
40–55
1,0–2,0
72 290
Nissan
76–100
56–73
1,4–2,7
115 910
Nissan
101–125
74–92
1,6–2,4
119 250
Nissan
126–195
93–143
2,0–3,0
119 315
Audi
90–100
66–73
1,9
115 100
Audi
101–120
74–88
1,6–2,5
150 200
Audi
121–150
89–110
1,8–2,6
186 500
Audi
151–175
111–128
2,8
198 700
Audi
176–290
129–213
4,2
307 500
Honda
90–120
65–88
1,5
62 000
Honda
121–135
89–99
2
92 000
Toyota
70–90
53–65
1,3–2,0
63 440
Toyota
91–120
66–88
1,6
77 790
Toyota
121–140
89–103
2,0–2,2
104 690
Toyota
141–175
104–128
2
134 490
Toyota
176–190
129–138
3
147 090
Skoda
55–60
40–44
1,3
27 330
Citroen
71–100
52–73
1,9
72 960
Citroen
101–110
74–81
1,8–2,1
105 295
Citroen
111–125
82–92
2
105 870
Volvo
89–140
65–103
1,8–2,5
98 000
Volvo
141–170
104–125
2,5
160 000
Volvo
171–225
126–165
2,3–2,5
167 500
Hyundai
78–105
57–77
1,5–2,0
53 500
Hyundai
106–116
78–85
1,6
63 000
Mazda
55–75
40–55
1,1–1,7
45 000
Mazda
76–90
56–66
1,6
50 000
B. KITŲ AUTOMOBILIO MARKIŲ (išskyrus išvardintas A lentelėje) IR KITŲ KELIŲ EISME DALYVAUJANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KAINOS
Transporto priemonės pavadinimas
Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)
A
1
1. Lengvieji automobiliai
1.1 Vakarų valstybių gamybos lengvieji automobiliai
1.1.1 40–50 AJ (29–37 kW)
30
1.1.2 51–60 AJ (38–44 kW)
40
1.1.3 61–75 AJ (45–55 kW)
55
1.1.4 76–90 AJ (56–66 kW)
65
1.1.5 91–100 AJ (67–73 kW)
70
1.1.6 101–115 AJ (74–85 kW)
75
1.1.7 116–125 AJ (86–92 kW)
85
1.1.8 126–135 AJ (93–99 kW)
95
1.1.9 136–150 AJ (100–110 kW)
110
1.1.10 151–175 AJ (111–128 kW)
120
1.1.11 176–200 AJ (129–147 kW)
135
1.1.12 201–250 AJ (148–184 kW)
180
1.1.13 251–300 AJ (185–221 kW)
230
1.1.14 301–350 AJ (222–257 kW)
320
1.1.15 351–400 AJ (258–294 kW)
460
1.1.16 virš 400 AJ (virš 294 kW)
800
1.2 NVS gamybos lengvieji automobiliai
1.2.1 151–200 AJ (111–147 kW)
35
1.2.2 201–300 AJ (148–221 kW)
45
1.2.3 301–400 AJ (222–294 kW)
60
2. Vakarų valstybių gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai
2.1 61–80 AJ (45–59 kW)
38
2.2 81–100 AJ (60–73 kW)
65
2.3 101–150 AJ (74–110 kW)
85
3. Autobusai
3.1 Vakarų valstybių gamybos autobusai
3.1.1 iki 30 sėdimų vietų
350
3.1.2 31–50 sėdimų vietų
890
3.1.3 virš 50 sėdimų vietų
1 700
3.2 NVS valstybių gamybos autobusai
3.2.1 iki 30 sėdimų vietų
35
3.2.2 virš 30 sėdimų vietų
100
3.3 Mikroautobusai
3.3.1 Vakarų valstybių gamybos mikroautobusai
3.3.1.1 iki 9 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)
80
3.3.1.2 9–17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)
110
3.3.2 NVS valstybių gamybos mikroautobusai 9–17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)
30
4. Krovininiai automobiliai
4.1 Vilkikai
4.1.1 Vakarų valstybių gamybos vilkikai
4.1.1.1 iki 200 AJ (iki 147 kW)
160
4.1.1.2 201–300 AJ (148–221 kW)
280
4.1.1.3 301–400 AJ (222–294 kW)
360
4.1.1.4 401–500 AJ (295–368 kW)
430
4.1.1.5 virš 500 AJ (virš 368 kW)
530
4.1.2 NVS valstybių gamybos vilkikai
4.1.2.1 iki 200 AJ (iki 147 kW)
50
4.1.2.2 201–300 AJ (148–221 kW)
80
4.1.2.3 301–400 AJ (222–294 kW)
110
4.1.2.4 401–500 AJ (295–368 kW)
150
4.1.2.5 virš 500 AJ (virš 368 kW)
190
4.2 Sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai furgonai
4.2.1 Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai
4.2.1.1. iki 3,5 t bendros masės
60
4.2.1.2 3,6–6 t bendros masės
100
4.2.1.3 6,1–10 t bendros masės
130
4.2.1.4 10,1–20t bendros masės
230
4.2.1.5 virš 20 t bendros masės
330
4.2.2 NVS valstybių gamybos sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai
4.2.2.1 6,1–10 t bendros masės
35
4.2.2.2 virš 10 t bendros masės
55
4.3 Automobiliai–refrižeratoriai
4.3.1 Vakarų valstybių gamybos automobiliai-refrižeratoriai
4.3.1.1 iki 4 t bendros masės
75
4.3.1.2 4,1–8 t bendros masės
100
4.3.1.3 virš 8 t bendros masės
150
4.3.2 NVS valstybių gamybos automobiliai-refrižeratoriai
4.3.2.1 iki 4 t bendros masės
30
4.3.2.2 4,1–8 t bendros masės
50
4.3.2.3 virš 8 t bendros masės
65
5. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės
5.1.1 iki 10 t bendros masės
50
5.1.2 10,1–20 t bendros masės
90
5.1.3 20,1–30 t bendros masės
110
5.1.4 virš 30 t bendros masės
150
6. Priekabos
6.1 Vakarų valstybių gamybos priekabos
6.1.1 4,1–10 t bendros masės
60
6.1.2 virš 10 t bendros masės
110
7. Puspriekabės–refrižeratoriai
7.1 Vakarų valstybių gamybos puspriekabės-refrižeratoriai
7.1.1 iki 10 t bendros masės
80
7.1.2 10,1–20 t bendros masės
130
7.1.3 20,1–30 t bendros masės
160
7.1.4 virš 30 t bendros masės
220
7.2 NVS valstybių gamybos puspriekabės-refrižeratoriai virš 20 t bendros masės
50
Pastabos: 1. Transporto priemonių galingumas AJ perskaičiuotas į galingumą kW koeficientu 1 AJ = 0,735499 kW (1 kW = 1,35962 AJ). 2. Padėvėtų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant naujos transporto priemonės kainą: po pirmų eksploatacijos metų 25%, po dviejų metų – 34%, po trijų metų – 44%, po keturių metų – 55%, po penkių metų – 67%, po šešių metų – 80%, po septynių metų – 94%. 3. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos ant bazinio automobilio įrangos sudėtingumo. Sumontuotos įrangos sudėtingumą įvertina techninių apžiūrų centrai. Bazinio automobilio, panaudoto šiai transporto priemonei, kaina koreguojama atitinkamu koeficientu, priklausomai nuo bazinio automobilio panaudojimo laipsnio, kurį taip pat įvertina techninių apžiūrų centrai.
IV. VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS
Vandens transporto priemonės pavadinimas
Naujos vandens transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)
Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas
1. Transportiniai laivai
1.1 Jūrų laivai
1.1.1 Keleiviniai, keleiviniai-krovininiai laivai, keltai
1.1.1.1 iki 3000 t vandentalpos
12 000
6,25%
1.1.1.2 3001-10000 t vandentalpos
23 700
6,25%
1.1.1.3 virš 10000 t vandentalpos
58 700
6,25%
1.1.2 Universalūs sausakrūviai ir miškovežiai
1.1.2.1 iki 5000 t vandentalpos
13 100
6,25%
1.1.2.2 5001- 10000 t vandentalpos
20 000
6,25%
1.1.2.3 virš 10000 t vandentalpos
23 000
6,25%
1.1.3 Ro-Ro tipo laivai 5000-10000t vandentalpos
20 000
6,25%
1.1.4 Universalūs „upė-jūra“ tipo laivai 5000–10000 t vandentalpos
10 000
6,25%
1.1.5 Transportiniai refrižeratoriai
1.1.5.1 iki 10000 t vandentalpos
21 100
6,25%
1.1.5.2 10001–20000 t vandentalpos
26 000
6,25%
1.1.6 Tanklaiviai 5000–10000 t vandentalpos
30 000
6,25%
1.1.7 Kiti jūrų laivai
1.1.7.1 Vilkikai
1.1.7.1.1 1200 AJ
6 000
6,25%
1.1.7.1.2 3000 AJ
20 000
6,25%
1.1.7.1.3 7800 AJ
39 000
6,25%
1.1.7.2 Locmanų kateriai
2 000
5,40%
1.1.7.3 Naftos-šiukšlių surinktuvai
500
5,40%
1.1.7.4 Reido kateriai
375
5,70%
1.2 Upių laivai
1.2.1 Keleiviniai keltai
1.2.1.1 iki 300t vandentalpos
250
6,25%
1.2.1.2 virš 300tvandentalpos
1 800
6,25%
1.2.2 Keleiviniai laivai iki 150t vandentalpos
600
6,25%
1.2.3 Keleiviniai laivai tipo „Raketa“
500
6,25%
1.2.4 Krovininiai laivai iki 500t vandentalpos
200
6,25%
1.2.5 Krovininės baržos-aikštelės iki 65 m ilgio
210
6,25%
1.2.6 Vilkikai 200–300 AJ
300
6,25%
2. Sportiniai laivai
2.1 Motoriniai kateriai virš 10 m ilgio
50
9,0%
2.2 Jachtos
2.2.1 8–10 m ilgio
60
0,5%
2.2.2 14–16 m ilgio
600
0,5%
3. Žvejybiniai laivai
3.1 Didieji traleriai-šaldytuvai
3.1.1 iki 85 m ilgio
40 000
6,25%
3.1.2 86-105 m ilgio
60 000
6,25%
3.1.3 106–125 m ilgio
89 000
6,25%
3.2 Vidutiniai traleriai-seineriai
3.2.1 iki 55 m ilgio
14 100
6,25%
3.2.2 56–65 m ilgio
35 000
6,25%
3.3 Mažieji traleriai
3.3.1 iki 26 m ilgio
1 200
6,25%
3.3.2 27–35 m ilgio
10 000
6,25%
3.4 Žuvies apdorojimo laivas 170 m ilgio
90 000
6,25%
Pastaba: Lentelėje pateiktos naujų vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujos priemonės kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.
V. CIVILINIAI ORLAIVIAI
Orlaivio tipas
Pagaminimo metai
Vidutinė rinkos kaina(litais)
Cessna 172
1968
48 000
JAK 52
1987
76 000
Pastaba: 1. Lentelėje pateiktos kainos nurodomos konkrečiam orlaivio tipui, pagamintam atitinkamais metais. Kadangi šie orlaiviai buvo įsigyti galiojant įvairiems minimaliems deklaravimui priklausančio turto kainos dydžiams, lentelėje nurodomos kainos ir tų orlaivių, kurių vertė yra mažesnė už šiuo metu galiojantį minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį. 2. Pajamos civilinių orlaivių įsigijimui visais atvejais deklaruojamos, jei jų kaina įsigijimo momentu viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį. Konkretaus orlaivio vidutinė rinkos kaina Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti, jo vidutinėms kainoms nustatyti, skelbti ir indeksuoti bus nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju kartu su aviacijos specialistais.
IV. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA
Žemės ūkio technikos pavadinimas
Naujos technikos vieneto vidutinė rinkos kai-na (tūkst. litų)
Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas
A
1
2
1. Traktoriai
1.1 NVS šalių gamybos traktoriai
1.1.1 200–270 AJ („Kirovec“ ir kt.)
105
11%
1.1.2 150–165 AJ (T-150; T-150 K ir kt.)
76
11%
1.1.3 80–90 AJ (DT-75 ir kt.)
35
11%
1.1.4 75 AJ (MTZ-82)
31
11%
1.2 Vakarų valstybių traktoriai
1.2.1 60–70 AJ (URSUS 4512; URSUS 4514 ir kt. lenkų gamybos traktoriai)
40
6,7%
1.2.2 50 AJ ir daugiau VALMET 665-4 HC ir kt.)
120
6,7%
2. Javų kombainai
2.1 NVS šalių gamybos javų kombainai
2.1.1 DON-1500
250
11%
2.1.2 SK-5 „NIVA“
120
11%
2.1.3 JENISEI-1200
100
11%
2.2 Kitų užsienio valstybių gamybos javų kombainai
2.2.1 SAMPO-2020
155
6,7%
2.2.2 E-514, E-525
350
6,7%
2.2.3 Class ir kt.
530
6,7%
3. Savaeigės šienapjovės
3.1 E-281
350
14,5%
3.2 E-304
200
14,5%
3.3 E-303 ir kt.
180
14,5%
4. Ekskavatoriai (EO-2628; EO-2629 ir kiti
55
11%
5. Buldozeriai (D-606; DZ-42 ir kt.)
40
11%
Pastaba: Padėvėtos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujos žemės ūkio technikos kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.
VII. ŠAUNAMIEJI GINKLAI
Pastaba: Visų rūšių registruojamų šaunamųjų ginklų vidutinė rinkos kaina yra mažesnė negu 30 000 Lt, todėl pajamos jų įsigijimui nedeklaruojamos.
VIII. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI
Potencialiai pavojingo įrenginio pavadinimas
Naujo įrenginio vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)
Kasmetinio padėvėto įrenginio kainos sumažinimo procentas
1. Kėlimo kranai
1.1 ožiniai kranai 12,5 kėlimo galios
1.1.1 20 ilgio angos
160
6,7%
1.1.2 32 ilgio angos
175
6,7%
1.2 automobiliniai kranai
1.2.1 6,3 t kėlimo galios
65
8,3%
1.2.2 10 t kėlimo galios
75
8,3%
1.3 Tiltiniai kranai 10 t kėlimo galios
1.3.1 10,5 m ilgio angos
109
6,7%
1.3.2 16,5 m ilgio angos
156
6,7%
1.4 Bokštiniai kranai 10 t kėlimo galios
150
8,3%
2. Liftai
2.1 Elektriniai
2.1.1 keleiviniai
60
4,0%
2.1.2 krovininiai
45
4,0%
2.1.3 ligoninių
75
4,0%
2.2 Hidrauliniai trijų sustojimų
75
5,0%
3. Garo ir vandens šildymo katilai
3.1 1 t/val. našumo garo katilas
40
5,0%
3.2 1 Gcal/val. našumo vandens šildymo katilas(aukštesnės kaip 115oC temperatūros)
30
6,7%
4. Autocisternos skystoms dujoms per- vežti
50
5,0%
5. Atrakcionai
5.1 atrakcionų kompleksas „Lunaparkas“
900
6,7%
5.2 atrakcionas „Apžvalgos ratas“
150
5,0%
Pastabos: 1. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai priskiriami įrenginiai, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1251 (Žin., 1994, Nr. 98-1943). Technikos priežiūros tarnybos prižiūrimų potencialiai pavojingų įrenginių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1995 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 32 (Žin., 1995, Nr. 25-574). 2. Padėvėtų įrenginių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo įrenginio kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu. 3. Visų Technikos priežiūros tarnyboje registruojamų kėlimo kranų, liftų, garo ir vandens šildymo katilų (naujų) vidutinė rinkos kaina yra didesnė negu 30000 Lt ir įsigijus juos kitokio tipo (negu išvardinta aukščiau pateiktame sąraše) pajamos deklaruojamos. 4. Esant didesniems garo katilo arba vandens šildymo katilo našumams negu nurodyta lentelėje, dėl kiekvienos sekančios t/val. arba Gcal/val. vidutinė rinkos kaina didinama vidutiniškai 20 tūkst. litų.
______________
Priedo pakeitimai
Nr. 6, 1995-09-16, Žin., 1995, Nr. 86-1952 (1995-10-20), i. k. 095205KNUTA00000006
Pakeitimai
1.
Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nutarimas
Nr. 6, 1995-09-16, Žin., 1995, Nr. 86-1952 (1995-10-20), i. k. 095205KNUTA00000006
Dėl Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti, jo vidutinėms kainoms nustatyti, skelbti ir indeksuoti 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 5 dalinio pakeitimo