Įstatymas

nurodytas išimtis.

2.

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vietos savivaldos įstatymo

1)

11 straipsnio 5 dalis, 19 straipsnio 1 dalies nuostata dėl savivaldybių merų

pavaduotojų skaičiaus, 19 straipsnio 14 dalies nuostata dėl draudimo

savivaldybės tarybos nariui dirbti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautoju, 22 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatos dėl tarybos nario

priesaikos, 22 straipsnio 2, 3, 4 dalys ir 29 straipsnio 4 dalies nuostata dėl

savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų skaičiaus įsigalioja nuo

naujų eilinių savivaldybių tarybų rinkimų;

2)

16 straipsnio 2 dalies 14 ir 16 punktai, 20 straipsnio 2 dalies 14 punktas, 31

straipsnio 4 dalies nuostata dėl pretendentų į seniūno pareigas konkurso

komisijos sudėties, 32 straipsnio nuostata dėl seniūnijų veiklos programų

sudarymo ir finansavimo, 33, 34 ir 35 straipsniai įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d.;

3) 16 straipsnio 2

dalies 15 punktas galioja iki metų, einančių prieš metus, kurių ataskaitų

rinkinius viešojo sektoriaus subjektai privalo sudaryti pagal Viešojo

sektoriaus atskaitomybės įstatymą, gruodžio 31 dienos;

4)

16 straipsnio 2 dalies 15 punkto redakcija, galiojanti nuo tų metų, kurių

ataskaitų rinkinius viešojo sektoriaus subjektai privalo sudaryti pagal Viešojo

sektoriaus atskaitomybės įstatymą, sausio 1 dienos

„15)

savivaldybės biudžeto savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio

tvirtinimas Biudžeto sandaros įstatymo ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės

įstatymo nustatyta tvarka, prireikus savivaldybės biudžeto tikslinimas;“;

5)

27 straipsnio 9 dalies 10 punktas galioja iki metų, einančių prieš metus, kurių

ataskaitų rinkinius viešojo sektoriaus subjektai privalo sudaryti pagal Viešojo

sektoriaus atskaitomybės įstatymą, gruodžio 31 dienos;

6)

27 straipsnio 9 dalies 10 punkto redakcija, galiojanti nuo tų metų, kurių

ataskaitų rinkinius viešojo sektoriaus subjektai privalo sudaryti pagal Viešojo

sektoriaus atskaitomybės įstatymą, sausio 1 dienos

„10)

kiekvienais metais reglamente nustatytais terminais ir tvarka teikia

savivaldybės tarybai išvadą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio

turto ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos, dėl pateikto

tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, savivaldybės

biudžeto ir turto naudojimo;“;

7)

1. Šio įstatymo

1. Savivaldybė

– įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas,

kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per

to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą

savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės

institucijas ir įstaigas. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo.

2.

Vietos

savivalda

– įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių

gyventojų bendruomenės, kuri turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarka

ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją.

3.

Savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės

bendruomenės interesais atsakingos institucijos

1) savivaldybės atstovaujamoji institucija –

savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises

ir pareigas;

2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios

institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės

administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios)

pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei

(pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys

viešojo administravimo teises ir pareigas;

4. Savivaldybės

kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) – subjektas,

prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir

naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas,

kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai

ištekliai.

5.

Savivaldybės centralizuota vidaus audito tarnyba – savivaldybės

administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas vidaus auditui atlikti

savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ar

kituose savivaldybės viešuosiuose juridiniuose asmenyse, pavaldus ir

atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui.

6.

Savivaldybės kontroliuojamos įmonės – savivaldybės įmonės, veikiančios

pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinės bendrovės ir

uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2

balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso

savivaldybei, ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę

įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių.

7.

Savivaldybės administravimo subjektai – savivaldybės institucijos ir

įstaigos, kiti subjektai, turintys teisės aktų suteiktus įgaliojimus,

atliekantys jiems pavestas administravimo funkcijas ir atsakingi už šių

funkcijų įgyvendinimą.

8. Savivaldybių

funkcijos – Konstitucijos nustatytos, šio ir kitų įstatymų savivaldybėms

priskirtos vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų

teikimo funkcijos.

9.

Išimtinė

savivaldybės tarybos kompetencija – Konstitucijos ir įstatymų nustatyta

kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita

savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės

kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms.

10.

Paprastoji

savivaldybės tarybos kompetencija – įstatymų nustatyta kompetencija,

kurią savivaldybės taryba įgyvendina pati arba gali perduoti savivaldybės

vykdomajai institucijai (institucijoms) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

11. Savivaldybės

bendruomenė

– savivaldybės nuolatiniai gyventojai, bendrais viešaisiais poreikiais,

interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susieti su savivaldybės taryba

ir kitais viešojo administravimo funkcijas atliekančiais savivaldybės

subjektais.

12.

Gyvenamosios

vietovės bendruomenė

– savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų

vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir

interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis

tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa,

veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.).

13.

Bendruomeninė

organizacija

– asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės

(jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios

paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su

gyvenimu kaimynystėje.

14. Seniūnaitis – seniūnijos

aptarnaujamos teritorijos gyvenamosios vietovės bendruomenės išrinktas

atstovas, turintis šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas.

15. Sueiga – seniūnijos

aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų –

seniūnaičių sueiga, sprendžianti šio įstatymo nustatytus klausimus.

16. Savivaldybės tarybos narių frakcija – ne mažesnė kaip trijų savivaldybės tarybos narių grupė,

viename iš savivaldybės tarybos posėdžių viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio

pirmininkui, deklaravusi, kad veiklą savivaldybės taryboje tęsia susivienijusi

į frakciją.

17. Savivaldybės

tarybos mažuma (opozicija) – savivaldybės tarybos nariai arba narių grupė

(grupės) ir (ar) frakcija (frakcijos), viename iš savivaldybės tarybos posėdžių

viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusi (deklaravusios),

kad nedalyvauja sudarant arba sudarytoje (sudarytose) savivaldybės vykdomojoje

institucijoje (vykdomosiose institucijose), ir nedelegavusi (nedelegavusios) į

ją (jas) arba mero, mero pavaduotojo pareigas savo atstovų.

18. Savivaldybės

tarybos dauguma

– savivaldybės tarybos nariai arba savivaldybės tarybos narių grupė (grupės) ir

(ar) frakcija (frakcijos), delegavusi (delegavusios) savo atstovų į

savivaldybės vykdomąją instituciją (vykdomąsias institucijas) arba mero, mero

pavaduotojo pareigas, arba viename iš savivaldybės tarybos posėdžių viešu

pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, nedeklaravusi (nedeklaravusios), kad

nedalyvauja sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją (vykdomąsias

institucijas) ir nedelegavusi (nedelegavusios) į ją (jas) arba mero, mero

pavaduotojo pareigas savo atstovų.

Pagrindiniai

principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra

1)

atstovaujamosios demokratijos;

2)

savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir

įstatymuose apibrėžtą kompetenciją;

3) savivaldybės

tarybos viršenybės prieš jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias

institucijas. Savivaldybės taryba turi įgaliojimus kontroliuoti jos sudarytas

ir jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias institucijas;

4)

savivaldybės vykdomųjų institucijų atskaitingumo savivaldybės tarybai.

Savivaldybės vykdomųjų institucijų sprendimai turi būti grindžiami įstatymais,

Vyriausybės ir (arba) savivaldybės tarybos sprendimais;

5) atsakingumo savivaldybės

bendruomenei. Savivaldybės tarybos nariai (toliau – tarybos nariai) už savo

veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės

bendruomenei;

6) savivaldybės

veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės

institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir

visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų

teisės aktų reikalavimus;

7) savivaldybių

ir valstybės interesų derinimo tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus;

8) bendruomenės

ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo. Savivaldybės institucijų

priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų

atskirų gyventojų teisių;

9) savivaldybės

gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės

institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti

rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas,

susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės

iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus

švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas,

susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu;

10) veiklos

skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo

subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie

tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma;

11)

viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės gyventojai

ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų

projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į

pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo

administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą;

12)

žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar

valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo

teisių ir laisvių, lygių galimybių.

ANTRASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

FUNKCIJOS

1.

Savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į

1)

savarankiškąsias. Šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir

įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais.

Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų

nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra

atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas,

savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai

tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose;

2)

valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms). Tai valstybės funkcijos, pagal

įstatymus perduotos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus.

Savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų

priėmimo laisvę. Savivaldybių veiklą įgyvendinant šias funkcijas riboja

valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai. Atskirais atvejais

valstybinės funkcijos gali būti perduotos savivaldybėms įgyvendinti sutarčių

pagrindu. Savivaldybė tokią sutartį gali sudaryti tik tuo atveju, kai

savivaldybės taryba pritaria. Šios funkcijos paprastai yra trumpalaikės ar

sezoninio pobūdžio.

2. Savivaldybių

funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo

administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų

nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba. Viešojo administravimo funkcijas

įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės vykdomoji

institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų

vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos

sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje.

Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal

sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys.

3. Bendriems

tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba

bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis

savivaldybėmis.

4. Savivaldybė

gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai

savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau už

šių funkcijų įgyvendinimą atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldybė.

Savarankiškosios

(Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos

1) savivaldybės

biudžeto sudarymas ir tvirtinimas;

2) vietinių rinkliavų nustatymas;

3) savivaldybei

nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir

disponavimas juo;

4)

savivaldybės biudžetinių įstaigų steigimas ir išlaikymas, savivaldybės viešųjų

įstaigų, savivaldybės įmonių ir kitų savivaldybės juridinių asmenų steigimas;

5) savivaldybės

teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo

programas užtikrinimas;

6) vaikų,

jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio

orientavimo organizavimas (švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas,

likvidavimas, išlaikymas, mokymo pagal formaliojo švietimo programas

organizavimas ir įgyvendinimas);

7) bendrojo

lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių kaimo gyvenamosiose vietovėse,

neatlygintino pavėžėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas;

8) vaikų ir

jaunimo papildomo ugdymo ir užimtumo organizavimas;

9)

priešmokyklinio vaikų ugdymo organizavimas (įstaigų steigimas, reorganizavimas,

likvidavimas, išlaikymas, mokymo pagal priešmokyklinio švietimo programas

organizavimas ir įgyvendinimas);

10) maitinimo

paslaugų organizavimas švietimo įstaigose, įgyvendinančiose mokymą pagal

ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo programas;

11) suaugusiųjų

neformalusis švietimas, neformaliojo ugdymo švietimo programų organizavimas ir

įgyvendinimas;

12) socialinių

paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų

steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis

organizacijomis;

13) gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir

etnokultūros puoselėjimas (dalyvavimas kultūros plėtros projektuose, muziejų,

teatrų, kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų steigimas, reorganizavimas,

pertvarkymas, likvidavimas ir jų veiklos priežiūra, savivaldybių viešųjų

bibliotekų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir jų veiklos priežiūra);

14) sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių

neįgaliųjų socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymas;

15) savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas

ir jo remontas, socialinio būsto nuoma;

16) dalyvavimas sprendžiant gyventojų užimtumo,

kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo klausimus, viešųjų ir sezoninių

darbų organizavimas;

17) pirminė

asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra (įstaigų steigimas, reorganizavimas,

likvidavimas, išlaikymas);

18) savivaldybių

sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas; parama savivaldybės gyventojų

sveikatos priežiūrai;

19) teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos

bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas;

20) statinio projektavimo sąlygų sąvado ir statybos

leidimų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka;

21) statinių naudojimo priežiūra;

22) infrastruktūros, socialinės ir ekonominės

raidos planavimas, strateginių plėtros ir veiklos planų rengimas, turizmo,

būsto, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programų rengimas;

23) dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant regionų

plėtros programas;

24) informacinės visuomenės plėtros įgyvendinimas;

25) savivaldybės saugomų teritorijų steigimas,

apsauga ir tvarkymas;

26) kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių

ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės

teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas,

inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių

matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena;

27) adresų (gatvių, pastatų, statinių ir kitų

savivaldybės teritorijoje esančių ir jai nuosavybės teise priklausančių objektų

pavadinimų, pastatų, gyvenamųjų namų ir butų numerių) suteikimas ir keitimas;

28) aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga;

29) kūno

kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas;

30) šilumos ir

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas;

31) komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas,

antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir

eksploatavimas;

32) savivaldybių

vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus

eismo organizavimas;

33) keleivių vežimo vietiniais maršrutais

organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir

mokėjimas;

34) dalyvavimas,

bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant

nusikaltimų prevencijos programas;

35)

savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo

įgyvendinimas;

36) sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas

ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose

užtikrinimas;

37) prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos

savivaldybių ar jų kontroliuojamų įmonių administruojamose turgavietėse ir

viešose vietose nustatymas;

38) sąlygų

verslo ir turizmo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas;

39) leidimų

(licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;

40)

alkoholio ir tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant išorinės

reklamos priemonių kontrolė;

41) ritualinių

paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas;

42) pagal įstatymų nustatytą kompetenciją

gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės

paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia

gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro

jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta

jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūra ir kontrolė;

43) kitos funkcijos, nepriskirtos valstybės

institucijoms.

Valstybinės (valstybės

perduotos savivaldybėms) funkcijos yra

1) civilinės būklės aktų registravimas;

2) įstatymų

priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų teikimas valstybės registrams;

3) civilinė

sauga;

4) priešgaisrinė sauga;

5) dalyvavimas

valdant valstybinius parkus;

6)

kompensacijų (šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui ir kt.)

skaičiavimas ir mokėjimas;

7) mokinių

nemokamo maitinimo savivaldybės įsteigtose mokyklose ir savivaldybės

teritorijoje įsteigtose nevalstybinėse mokyklose administravimas ir

nepasiturinčių šeimų mokinių, deklaravusių gyvenamąją vietą arba gyvenančių

savivaldybės teritorijoje, aprūpinimo mokinio reikmenimis administravimas;

8) socialinių

išmokų skaičiavimas ir mokėjimas;

9) savivaldybei

priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir

disponavimas juo patikėjimo teise;

10)

piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis,

butus, ūkinės ir komercinės paskirties pastatus nagrinėjimas ir sprendimų dėl

nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas;

11) valstybės

garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų

ar jų dalių ir butų, vykdymas;

12) valstybinės kalbos vartojimo ir

taisyklingumo kontrolė;

13)

savivaldybėms pagal teisės aktus priskirtų archyvinių dokumentų tvarkymas;

14) dalyvavimas

atrenkant šauktinius į karo tarnybą;

15) dalyvavimas

rengiantis mobilizacijai;

16) statistikos

duomenų teikimas;

17) dalyvavimas

rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones ir gyventojų užimtumo

programas;

18) dalyvavimas organizuojant įstatymų

numatytus rinkimus ir referendumus;

19) dalyvavimas rengiant gyventojų

apklausas ir kitokias įstatymų numatytas pilietines (gyventojų) iniciatyvas;

20) dalyvavimas

atliekant gyventojų ir būstų, taip pat kitus visuotinius surašymus;

21) vaikų ir

jaunimo teisių apsauga;

22) žemės ūkio

produkcijos kvotų administravimas;

23) žemės ūkio

valdų ir ūkininkų ūkių registravimas;

24) žemės ūkio

naudmenų ir pasėlių deklaravimo darbų administravimas;

25) stichinių

meteorologinių reiškinių, gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo ir priežiūros

programų įgyvendinimas, medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir

nuostolių nustatymas;

26) valstybei

nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas

ir naudojimas patikėjimo teise;

27) traktorių,

savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registravimas ir techninė

priežiūra;

28) kaimo

plėtros priemonių įgyvendinimo administravimas;

29) valstybės garantuojamos pirminės

teisinės pagalbos teikimas;

30) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir

gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenų tvarkymas;

31) socialinės globos teikimo asmenims su sunkia

negalia užtikrinimas;

32) informacijos apie savivaldybės institucijų ir

savivaldybės kontroliuojamų įmonių, atitinkančių Vyriausybės nustatytus

kriterijus, finansinius santykius ir apie įmones, privalančias tvarkyti

atskiras sąskaitas, kaupimas, saugojimas ir teikimas Europos Komisijai

Vyriausybės nustatyta tvarka;

33) kitos pagal įstatymus perduotos funkcijos.

TREČIASIS SKIRSNIS

VIEŠŲJŲ IR

ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS

1.

Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. Savivaldybės

institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia, išskyrus šiame

straipsnyje nustatytus atvejus. Jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos,

savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai.

2.

Kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnija

gali pati teikti viešąsias paslaugas.

3. Teikdami

savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas, jų teikėjai privalo vadovautis

įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais.

4.

Viešosios paslaugos gyventojams teikiamos teisės aktų nustatyta tvarka

atlygintinai ir neatlygintinai.

5.

Savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi

savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat.

1. Savivaldybė

administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių

paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines

ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama

viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą

ir kontrolę.

2. Savivaldybė

steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai

viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir

geros kokybės.

3.

Jeigu seniūnija, vadovaudamasi šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, pati teikia

viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas kitas

savivaldybės administracijos padalinys.

Administracines

paslaugas Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka

asmenims teikia savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės

administracija, kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

INSTITUCIJOS, JŲ SUDARYMAS IR ĮGALIOJIMAI

1. Savivaldos

teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba.

2.

Savivaldybės taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai

išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių (toliau

– tarybos nariai).

3. Savivaldybės

tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės

tarybos veiklos reglamente (toliau – reglamentas).

4.

Savivaldybės tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka

išrinkti tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai

kadencijai išrinkti tarybos nariai.

5.

Tarybos narys visas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo

teises įgyja tik po to, kai prisiekia šio įstatymo nustatyta tvarka.

6. Per du

mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo

dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas

(pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryta

savivaldybės tarybos kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti.

7. Jeigu išrinktos

naujos savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais,

esamos savivaldybės tarybos įgaliojimai tęsiasi iki savivaldybės tarybos, kuri

bus išrinkta per pakartotinius rinkimus, pirmojo posėdžio arba tiesioginio

valdymo laikino įvedimo savivaldybės teritorijoje.

8.

Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas,

savivaldybės taryba netenka įgaliojimų arba savivaldybės tarybos įgaliojimai

laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi, jeigu savivaldybės taryba

negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios

padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje.

9.

Ypatingomis aplinkybėmis, kai nei savivaldybės meras, nei savivaldybės mero

pavaduotojas (pavaduotojai) negali eiti savo pareigų dėl nuo jų nepriklausančių

priežasčių, savivaldybės tarybos posėdžiai šaukiami ir mero pareigos vykdomos

reglamento nustatyta tvarka.

1. Savivaldybės

taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos

posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės

tarybos komitetai (toliau – komitetai) ir komisijos savo posėdžiuose,

savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai,

savivaldybės kontrolierius, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos

direktorius. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir

kontroliuoja jų įgyvendinimą.

2. Savivaldybės

taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento nustatyta tvarka turi

pateikti savivaldybės bendruomenei viešą savo veiklos ataskaitą. Ataskaitą

savivaldybės tarybos vardu pateikia savivaldybės meras.

3. Savivaldybės

tarybos veikla tarp savivaldybės tarybos posėdžių tęsiama komitetuose

ir komisijose, taip pat tarybos nariams bendraujant su rinkėjais.

1. Savivaldybės

tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių

dauguma.

2. Pirmąjį

išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos

pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos

įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms

nuo ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos įgaliojimų paskutinės

dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu

savivaldybės tarybos rinkimai vyko įsteigtoje naujoje savivaldybėje arba

savivaldybėje, kurioje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti pakartotiniai

rinkimai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnyje numatytu

atveju, – ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiam

posėdžiui pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. Apie pirmojo

posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne

vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones.

Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas išrinktos naujos savivaldybės

tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šioje dalyje nustatyto termino

pabaigos, išrinktos naujos savivaldybės tarybos nariai renkasi patys kitą dieną

pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja vyriausias pagal

amžių tarybos narys.

3. Pirmajam ir

kitiems išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžiams, iki bus išrinktas

savivaldybės meras, pirmininkauja šio straipsnio 2 dalyje nustatyti asmenys.

Pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje svarstomi du

klausimai

1) priimamas

sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus

pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir

pavedimo jam eiti pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos

direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai;

2) renkamas savivaldybės

meras (toliau – meras), gali būti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir

savivaldybės administracijos direktorius. Mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir

savivaldybės administracijos direktorius negali būti skiriami, jeigu pirmajame

posėdyje meras neišrenkamas. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas,

savivaldybės taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti

ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat

pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas.

4. Kitus

savivaldybės tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai,

šaukia meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas. Savivaldybės tarybos

posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais

atvejais), – mero pavaduotojas. Meras, o kai jo nėra, – mero

pavaduotojas privalo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį, jeigu to raštu

reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus

klausimus kartu su sprendimų projektais, ne vėliau kaip per dvi savaites

nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo

pavaduotojas savivaldybės tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau

kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Jeigu meras ar jo pavaduotojas posėdyje

nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus

pasirašo savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys.

5. Savivaldybės

tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui

pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir

grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius.

Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių

reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų

projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip

artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto

tinklalapyje.

6. Savivaldybės

tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas

iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su

įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio

darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia,

dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba.

7.

Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista

savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3

dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų sprendimų

projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios.

Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais

meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti

priimti sprendimą skubos tvarka.

8.

Apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento

nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o

kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas arba

įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys ne vėliau kaip

prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios reglamento nustatyta tvarka praneša

visiems tarybos nariams, gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės

atstovui – seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama

gyvenamosios vietovės bendruomene.

9. Savivaldybės

tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma.

Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje

nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas

nepriimtas. Tarybos narių balsavimo rezultatai yra saugomi informacinėse

laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje.

10. Tarybos narys

privalo nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir

artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai ar finansiniai klausimai arba kai jo

dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

11. Savivaldybės

tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje

kalbėti kviestiems asmenims. Kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims

leidžiama kalbėti reglamento nustatyta tvarka. Kai yra techninės galimybės,

savivaldybės tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai transliuojami interneto

tinklalapyje.

12.

Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs

klausimas, savivaldybės taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.

13. Savivaldybės

tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir savivaldybės tarybos sprendimus

privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras, jo pavaduotojas ar kitas

tarybos narys. Savivaldybės tarybos posėdžių protokolus turi pasirašyti ir

savivaldybės tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, – savivaldybės

administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas

valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis savivaldybės administracijoje

pagal darbo sutartį.

Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas,

pirmininkavęs savivaldybės tarybos posėdžiui.

1. Savivaldybės

tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams

preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip

laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai.

2. Komitetai

sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos

sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės

komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės taryboje

atstovaujamų partijų arba koalicijų deleguotų atstovų skaičius. Sudarant kitus

komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo

principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus

Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto

įgaliojimus savivaldybės taryba nustato atsižvelgdama į šio straipsnio 4

dalį. Komitetų darbo tvarka nustatoma reglamente.

3. Komitetų,

išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus renka komitetų

nariai. Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos)

siūlymu, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria

savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka. Jeigu nėra paskelbta

savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką ir

pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba mero siūlymu.

4. Kontrolės

komitetas

1) teikia

savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės

ir audito tarnybos) veiklos rezultatų;

2) siūlo

savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose

nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;

3) svarsto

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų

metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto

papildymo ar pakeitimo, reglamento nustatyta tvarka iki einamųjų metų lapkričio

5 dienos grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;

4)

įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito

tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir

išvadą dėl jų teikia savivaldybės tarybai;

5) svarsto

savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo (savivaldybės kontrolės

ir audito tarnybos) veiklos plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir

teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo

teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus

(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos;

6) siūlo

savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo

bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;

7) periodiškai

(kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus

(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planas, savivaldybės

kontrolieriaus ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių

vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos)

atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų

pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos

direktorių arba savivaldybės tarybą dėl savivaldybės kontrolieriaus

(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) reikalavimų įvykdymo;

8)

dirba pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų

pabaigoje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai.

5. Komitetai

pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Savivaldybės

administracija, jos padaliniai, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos

ir savivaldybės kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų

sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.

6. Komitetų

darbe patariamojo balso teise reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti

visuomenės atstovai – seniūnaičiai, ekspertai ir valstybės tarnautojai.

1. Savivaldybės

taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Administracinę komisiją ir Etikos

komisiją. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš

tarybos narių. Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija),

Etikos komisijos pirmininko kandidatūrą meras teikia savivaldybės tarybos

mažumos (opozicijos) siūlymu reglamento nustatyta tvarka. Komisijų atsakingųjų

sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti

valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.

2.

Administracinė komisija nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso jos

kompetencijai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas.

3. Etikos

komisija

1) prižiūri,

kaip savivaldybės tarybos nariai laikosi šio įstatymo, Valstybės politikų

elgesio kodekso, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės

tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;

2)

analizuoja savivaldybės tarybos narių nedalyvavimo savivaldybės tarybos,

komitetų ir komisijų posėdžiuose ir šio įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo

priežastis;

3) nagrinėja

gautą informaciją dėl savivaldybės tarybos nario veiklos ar jo viešųjų ir

privačių interesų nesuderinamumo;

4)

nagrinėja savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų

vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir

pastabas dėl savivaldybės tarybos narių veiklos skaidrumo;

5)

teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl savivaldybės tarybos nario

įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis tarybos narys yra praleidęs iš eilės tris

savivaldybės tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties.

4. Įstatymų

nustatytais atvejais arba savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir

kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems

klausimams nagrinėti) komisijos.

5. Savivaldybės

tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai,

valstybės tarnautojai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir bendruomeninių

organizacijų atstovai, kiti savivaldybės bendruomenės nariai. Etikos

komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai turi sudaryti ne mažiau

kaip 1/3 komisijos narių.

6.

Savivaldybės tarybos komisijų sudarymo tvarka nustatyta reglamente. Komisijų

nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.

1.

Savivaldybės tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji.

2. Išimtinė

savivaldybės tarybos kompetencija

1) reglamento

tvirtinimas. Reglamente, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės

bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos

principų ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais;

2) mero

rinkimai, jo atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero darbo užmokesčio

nustatymas;

3) mero

pavaduotojų skaičiaus nustatymas, mero pavaduotojo (pavaduotojų) skyrimas mero

teikimu ir atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero pavaduotojo (pavaduotojų)

darbo užmokesčio nustatymas įstatymų nustatyta tvarka;

4) mero

pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sričių nustatymas mero teikimu;

5) sprendimo dėl

savivaldybės tarybos kolegijos sudarymo priėmimas ir savivaldybės tarybos

kolegijos sudarymas mero teikimu;

6) savivaldybės

tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų

darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų

tvirtinimas;

7) Kontrolės

komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimas, Kontrolės komiteto veiklos

programos tvirtinimas;

8) pretendentų į

savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisijos sudarymas, sprendimų

dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų

priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas savivaldybės

kontrolieriaus teikimu, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus šioje tarnyboje

nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito

tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir sprendimo dėl jos priėmimas,

įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas,

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos)

nuostatų tvirtinimas;

9)

savivaldybės administracijos direktoriaus (savivaldybės administracijos

direktoriaus pavaduotojo) priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų; sprendimų

dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės

(pareigybių) steigimo priėmimas; sprendimų dėl šiame įstatyme nustatytų

savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijų paskirstymo savivaldybės

administracijos direktoriui ir, jei tokia (tokios) pareigybė (pareigybės)

steigiama (steigiamos), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui

(pavaduotojams) priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos

direktoriaus teisės pavesti įgyvendinti funkcijas apribojimo priėmimas;

sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo priėmimas,

savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos

direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymas;

10) savivaldybės

administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas,

didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių

pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas

savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu;

11) sprendimų

dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių

steigimo, jų skaičiaus nustatymo ir savivaldybės tarybos sekretoriato sudarymo

priėmimas mero siūlymu;

12) sprendimo

išieškoti iš savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės

viešojo administravimo subjektų žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų

sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas,

priėmimas, kai šie savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo

sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų paskutinių šešių

mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

13) sprendimų

dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms

suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų

aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo (prireikus ir įvertinus

gyventojų nuomonę) priėmimas;

14) gyvenamųjų

vietovių ar jų dalių suskirstymo (sugrupavimo) į seniūnaitijas tvirtinimas

savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu;

15) savivaldybės

biudžeto, jo vykdymo ataskaitų rinkinio tvirtinimas Biudžeto sandaros

įstatymo nustatyta tvarka, prireikus savivaldybės biudžeto tikslinimas,

kitų piniginių išteklių naudojimo ataskaitos tvirtinimas;

16) sprendimo

dėl mero fondo sudarymo, mero fondo dydžio ir naudojimo priėmimas;

17) sprendimų

dėl papildomų ir planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų

piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų

sudarymo ir naudojimo priėmimas;

18) sprendimų

teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės

biudžeto sąskaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo

vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant

savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta;

19)

mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus,

biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės

kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į

savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka,

sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas;

20) pasiūlymų

valstybės institucijoms dėl savivaldybės teritorijoje esančių šių institucijų

padalinių veiklos gerinimo teikimas, prireikus šių padalinių vadovų išklausymas

reglamento nustatyta tvarka;

21) savivaldybės

biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės

įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių ir šeimynų (toliau –

savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas,

dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius

juridinius asmenis;

22) sprendimų

dėl viešųjų ir privačių juridinių asmenų (kurių dalininkė yra savivaldybė)

steigimo, reorganizavimo, likvidavimo priėmimas;

23) sprendimų

dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo priėmimas;

24) sprendimų

dėl tam tikros veiklos nepriklausomo audito atlikimo savivaldybės įstaigose ar

savivaldybės kontroliuojamose įmonėse priėmimas;

25) savivaldybės

vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo tvirtinimas; šiame apraše

turi būti nustatyta, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio

savivaldybės tarybos pritarimo;

26) sprendimų

dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas,

šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas,

išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu

priimtuose kituose teisės aktuose;

27) sprendimų

dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas;

28) sprendimų

dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas priėmimas; šios

paskolos naudojamos tik investicijų projektams finansuoti pagal Vyriausybės

nustatytą tvarką, laikantis įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavus

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą;

29) sprendimų

dėl koncesijų suteikimo tikslingumo priėmimas; gavus savivaldybės

kontrolieriaus išvadą iki konkurso paskelbimo, koncesijos konkurso sąlygų ir

pagrindinės koncesijos sutarties sąlygų tvirtinimas, konkurso etapų nustatymas

ir, gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą, pritarimas galutiniam koncesijos

sutarties projektui iki koncesijos sutarties pasirašymo;

30) sprendimų

dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos,

dėl pavedimo savivaldybės administracijai ir kitiems subjektams atlikti šių

darbų užsakovo funkcijas priėmimas;

31) sprendimų

dėl socialinio būsto fondo sudarymo (statybos, pirkimo ir t. t.) tvarkos, būsto

suteikimo tvarkos ir dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio

priėmimas;

32) teritorijų

planavimo dokumentų tvirtinimas įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus specialiųjų

ir detaliųjų planų tvirtinimą;

33) savivaldybės

saugomų teritorijų steigimas pagal Saugomų teritorijų įstatymo nustatytą

tvarką, savivaldybės saugomų vietinės reikšmės gamtos ir kultūros paveldo

objektų skelbimas;

34) sprendimų

dėl siūlymų keisti savivaldybės teritorijos ribas, suteikti ir keisti

savivaldybės pavadinimą, sudaryti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų

pavadinimus, teritorijų ribas teikimas Vyriausybei, taip pat gatvių, aikščių,

pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų

pavadinimų suteikimas ir keitimas pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus;

35) savivaldybės

triukšmo prevencijos veiksmų plano, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklių

ir triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių tvirtinimas, tyliųjų zonų

nustatymas. Savivaldybės vykdomosios institucijos, kitų pavaldžių viešojo

administravimo subjektų kompetencijos triukšmo valdymo srityje nustatymas ir

įgyvendinimo priežiūra;

36) taisyklių,

už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių

tvirtinimas;

37) kainų ir

tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir

viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas

paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai

tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas)

įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas

įstatymų nustatyta tvarka;

38)

sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas,

papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš

savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui)

už vaiko globą dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas;

39) savivaldybės

biudžetinės įstaigos vardu gautos paramos skirstymo taisyklių nustatymas;

40) savivaldybės

socialinių, ekonominių, kaimo plėtros ir kitų programų tvirtinimas;

41) sprendimų

dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės ir dėl bendrųjų ilgalaikių

socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų

kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų

rengimo priėmimas;

42) sprendimų

dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių

savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų

priėmimas;

43) savivaldybės

tarybos narių delegavimas į įstatymų nustatytas regionines tarybas, komisijas

ir įgaliojimų jiems suteikimas reglamento nustatyta tvarka;

44) sprendimų

skelbti vietos gyventojų apklausą priėmimas;

45) siūlymų

nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus teikimas,

kitų savivaldybės simbolių ir jų naudojimo tvarkos tvirtinimas, teisė nustatyta

tvarka už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios

vietovės) garbės piliečio vardą.

3. Paprastoji

savivaldybės tarybos kompetencija;

1) savivaldybės

biudžetinių įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų

nustatyta tvarka, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo

santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

2)

savivaldybės biudžetinių įstaigų finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas;

3) savivaldybės

viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir

atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo

santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

4) savivaldybės

viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) kolegialių organų sudarymas,

kai tai numatyta viešosios įstaigos įstatuose;

5) savivaldybės

viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) finansinių ataskaitų rinkinių

tvirtinimas;

6) savivaldybės

viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vidaus kontrolės tvarkos

nustatymas;

7) sprendimų

dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų, kitų valstybės

fondų lėšų ir materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms

įstaigoms priėmimas;

8) specialiųjų

ir detaliųjų planų tvirtinimas;

9) juridinio

asmens dalyvio kompetencijai pagal įstatymus priskirtų teisių įgyvendinimas ir

pareigų vykdymas;

10) sprendimų

dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių

atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms priėmimas.

4. Jeigu teisės

aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių

įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų,

priklauso savivaldybės tarybai.

5. Savivaldybės taryba reglamento

nustatyta tvarka prižiūri savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus

subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms)

funkcijas.

6. Išimtinei

savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba

negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.

7. Konkrečius

įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje, savivaldybės taryba reglamento

nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti savivaldybės administracijos direktoriui

arba savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams)

(jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos). Jeigu

savivaldybės vykdomoji institucija negali (dėl viešųjų ir privačių interesų

konflikto) įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų ir savivaldybės tarybos

jai perduotų įgaliojimų, šiuos įgaliojimus vykdo savivaldybės taryba.

Straipsnio pakeitimai

Nr. X-1830,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5379 (2008-11-29)

1. Savivaldybės

taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių gali sudaryti savivaldybės

tarybos kolegiją (toliau – kolegija).

2. Kolegijos

narių skaičius, darbo tvarka, posėdžių organizavimo tvarka nustatyta

reglamente.

3. Kolegija yra

savivaldybės tarybos patariamasis organas.

4. Kolegija

paprastai nagrinėja šiuos klausimus

1) analizuoja

savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių veiklą,

teikia siūlymus savivaldybės tarybai dėl šių padalinių veiklos gerinimo ir jų

vadovų išklausymo;

2) svarsto

ir teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, dėl bendrųjų

ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių,

nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų

projektų rengimo organizavimo;

3) numato

savivaldybės tarybos narių mokymo prioritetus (kiekvienais metais);

4)

svarsto klausimus dėl savivaldybės tarybos sekretoriato sudarymo arba mero

politinio (asmeninio) pasitikėjimo (jeigu sekretoriatas nesudaromas) valstybės

tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo.

1. Savivaldybės

tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati

savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus

teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės

taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo

administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos

pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo

pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats

arba savivaldybės administracijos direktorius.

2. Bet kuri šio

straipsnio 1 dalyje nurodyta savivaldybės institucija, panaikinusi kito

savivaldybės viešojo administravimo subjekto norminį administracinį teisės

aktą, prireikus perduoda klausimą iš naujo nagrinėti tam pačiam administravimo

subjektui, kurio aktas panaikintas, arba pati jį išnagrinėja ir priima tuo

klausimu norminį administracinį teisės aktą, arba pripažįsta, kad tokio akto priimti

nereikia.

3. Savivaldybių

institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti

administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui.

1.

Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės

merą ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Didžiausias

galimas savivaldybės mero pavaduotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į

savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios taryba susideda iš 41

ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys

savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, savivaldybėje, kurios taryba susideda

iš 27–31 tarybos nario, gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės

mero pavaduotojo pareigybės, kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne

daugiau kaip viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė. Meras yra

savivaldybės vadovas. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos

Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba gali nuspręsti, kad mero

pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero

pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero

pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų savivaldybės

tarybos narių dauguma.

2.

Meras, mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų savivaldybės

tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų savivaldybės tarybos narių

dauguma

1) Vyriausybės

arba Valstybės kontrolės siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus,

dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams ir

nuosavybei;

2) kai dėl

laikinojo nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų

iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika

mėnesių;

3)

kai pateikia atsistatydinimo prašymą.

3.

Be to, meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne

mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais,

savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį

sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu

sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį

klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.

4. Mero pavaduotojas

mero teikimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti

mero pavaduotoją balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma.

5. Mero, mero

pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jie netenka Lietuvos Respublikos

pilietybės ar netenka savivaldybės tarybos nario mandato.

6. Pasibaigus

savivaldybės tarybos įgaliojimams, baigiasi ir šios savivaldybės tarybos

išrinkto mero ir mero pavaduotojo įgaliojimai.

7. Po savo

kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar

nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų

(išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka šio

straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų nustatyta tvarka), turi teisę Vyriausybės

nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas

pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės

kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos

valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojo pareigas) pareigoms. Be to, šioje dalyje nustatytu atveju meras ir

mero pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos

nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje

ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios

galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar

viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu

šie asmenys iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba

atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus

priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar

valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės

kontroliuojamoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo

užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas

mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po

3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šie asmenys mero ir

mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos,

jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

Nutrūkus mero, mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą, kai jiems

nepasitikėjimą pareiškia ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių ir už tokį sprendimą

balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių, jiems išmokama 2 mėnesių jų

vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

8. Mero ir mero

pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina

savivaldybės taryba.

9. Meras ir mero

pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose

ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar

kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma, jeigu mero pavaduotojas pareigas

atlieka visuomeniniais pagrindais.

10. Mero

pavaduotojas pirmininkauja savivaldybės tarybos posėdžiui, kai priimant

sprendimą meras negali dalyvauti.

11.

Merui, mero pavaduotojui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus

nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas, nurodytas šio

straipsnio 12 dalyje, materialinę atsakomybę, darbuotojų saugą ir sveikatą.

12. Merui ir

mero pavaduotojui atostogos suteikiamos savivaldybės tarybos sprendimu

reglamento nustatyta tvarka. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į 28

kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis

Darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojui gali būti suteikiamos

šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms

ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos. Nemokamos atostogos dėl

dalyvavimo Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos

Parlamentą ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta

tvarka.

Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo

pareigų, tačiau gali atlikti tarybos nario pareigas.

13.

Meras ir mero pavaduotojas į komandiruotes vyksta reglamento nustatyta tvarka.

14. Savivaldybės

tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos

sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos

sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės

tarybos sekretoriatas (toliau – sekretoriatas). Sekretoriato finansinį, ūkinį

ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės

taryba nustato atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas gali būti

sudaromas iš mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis. Jeigu sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali

turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Mero

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos

savivaldybės tarybos narys.

15. Atstovavimo

Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms finansuoti skirto mero fondo dydis nustatomas

nedidinant bendrų savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų ir priklauso nuo

savivaldybės tarybos narių skaičiaus: savivaldybės taryba, kurioje yra 41 ir

daugiau tarybos narių, gali skirti kas mėnesį iki trijų, savivaldybės taryba, kurioje

yra 27–31 tarybos narys, iki dviejų, kitos savivaldybės – iki vieno Statistikos

departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutiniojo paskelbto

Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio sumą.

1. Meras yra

atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą.

2. Meras

1) planuoja

savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių

darbotvarkes ir teikia savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šaukia

savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės

tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus

ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;

2) reglamente

nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti

savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar

užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;

3) atstovauja

savivaldybei regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę

sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą;

4) teikia savivaldybės

tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos

direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo

(savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu) ir savivaldybės tarybos

sudaromų komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos

iš pareigų, siūlyti skirti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui;

5) teikia

savivaldybės tarybai sprendimo dėl mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos

sričių nustatymo projektą;

6) teikia

savivaldybės tarybai siūlymą dėl savivaldybės tarybos kolegijos sudarymo;

7)

teikia savivaldybės tarybai siūlymus dėl savivaldybės tarybos sekretoriato

sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų

pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo (jeigu sekretoriatas

nesudaromas);

8) tvirtina

savivaldybės tarybos sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo

kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų

sekretoriato darbuotojus;

9) vadovauja

savivaldybės tarybos sekretoriato darbui;

10) reglamente

nustatyta tvarka gali siūlyti savivaldybės tarybai pavesti savivaldybės

kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) atlikti

veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės

administravimo subjektų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir

veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir

audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto

finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir

išvadų svarstymą savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos

posėdžiuose;

11) kontroliuoja ir

prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių

vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės

tarybos sprendimus;

12) gavęs

savivaldybės tarybos pritarimą, sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės

institucijomis, kitomis savivaldybėmis ar užsienio institucijomis sutartis;

13) kontroliuoja

pasirengimą vietos gyventojų apklausai ir ją organizuoja;

14)

pagal savivaldybės tarybos nustatytą tvarką reprezentacijos reikmėms naudoja

mero fondo lėšas.

3. Meras

rūpinasi, kad

1) savivaldybei

būtų tinkamai atstovaujama Regionų plėtros taryboje ir šios tarybos priimti

sprendimai būtų tinkamai įgyvendinami savivaldybėje;

2) laiku ir

tinkamai būtų rengiami savivaldybės teritorijos raidos analizės ir ilgalaikių

socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektai,

užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė;

3) būtų

sudarytos tinkamos prielaidos ir galimybės gyvenamųjų vietovių bendruomenės

narius įtraukti į vietos reikalų tvarkymą;

4) būtų užtikrinamas

savivaldybės tarybos narių tolygus bendravimas su visais savivaldybės rinkėjais

(visoje savivaldybės teritorijoje);

5) būtų

tobulinamas savivaldybės tarybos sprendimų priėmimas ir savivaldybės tarybos

komitetų veikla;

6)

būtų deramai atstovaujama savivaldybės interesams bendradarbiaujant ir

sprendžiant klausimus su valstybės valdžios ir valstybinio administravimo

subjektais, teisėsaugos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis,

užsienio valstybių savivaldybėmis.

4. Mero

sprendimai įforminami potvarkiais.

5. Meras savo

kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš savivaldybės tarybos

narių šių sutikimu, savivaldybės administracijos direktoriaus deleguotų

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal

darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės

atstovų.

6.

Meras negali būti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų nariu.

7. Meras reglamento nustatyta

tvarka ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai

už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir visai

savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą.

8. Mero

pavaduotojas atlieka savivaldybės tarybos nustatytas funkcijas ir mero

pavedimus. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas mero

pareigas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4–8 punktuose numatytus įgaliojimus.

Mero veikla ir jo pavadavimo procedūra nustatyta reglamente.

vykdomųjų institucijų, savivaldybių merų teisės aktų įsigaliojimas

Savivaldybių

atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų, taip pat savivaldybių merų priimtų

teisės aktų įsigaliojimo tvarką nustato Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo

ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas.

PENKTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS

TARYBOS NARIAI

1. Savivaldybės

tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės

nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Išrinktos

naujos savivaldybės tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės

kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią išrinkta

nauja savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir šios tarybos narys jame

prisiekia.

2. Savivaldybės

tarybos narys turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų

1) „Aš, (vardas,

pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir

įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir

susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius

interesus. Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas,

pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir

įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir

susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius

interesus.“

3. Tarybos nario

priesaikos priėmimo tvarka

1) tarybos nario

priesaiką priima apygardos rinkimų komisijos pirmininkas;

2) tarybos narys

prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį – padėjęs ranką ant

Lietuvos Respublikos Konstitucijos, skaito priesaiką;

3) baigęs

skaityti priesaiką, tarybos narys pasirašo vardinį priesaikos lapą;

4) priesaikos

tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, taip pat

atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga

reiškia, kad savivaldybės tarybos narys neprisiekė;

5) vardiniai priesaikos

lapai perduodami priėmusiam priesaiką asmeniui, šis juos patikrina ir paskelbia

savivaldybės tarybos narių, įgijusių visas tarybos nario teises ir pareigas,

pavardes;

6) tarybos narys

turi prisiekti tame posėdyje, kuriame jis dalyvauja pirmą kartą po savivaldybės

tarybos rinkimų. Tuo atveju, kai tarybos narys prisiekia ne pirmajame

savivaldybės tarybos posėdyje, priesaiką priima Vyriausiosios rinkimų komisijos

narys pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavedimą.

4. Tarybos

narys, šio įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs, netenka savivaldybės tarybos

nario mandato. Asmuo, priimantis priesaiką, apie tai praneša Vyriausiajai

rinkimų komisijai ir ši priima atitinkamą sprendimą. Šis Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam

teismui.

5.

Tarybos narys turi teisę gauti savivaldybės tarybos nario pažymėjimą. Šį

pažymėjimą po tarybos nario priesaikos jam įteikia priesaiką priimantis asmuo.

6. Draudžiama

tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos

ar jos komitetų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir

orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą tarybos

narys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

7. Tarybos nario pareigos

ir teisės nustatytos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, reglamente.

Tarybos narys

privalo

1) dalyvauti

savivaldybės tarybos posėdžiuose;

2) būti vieno

(be Kontrolės komiteto) komiteto nariu;

3) dalyvauti

komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose;

4) nebalsuoti

savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu

klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje

tarnyboje įstatymui;

5) nuolat

bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus

atsiskaityti rinkėjams reglamento nustatyta tvarka.

Tarybos narys

turi teisę

1) šio įstatymo

nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės

institucijose;

2) reglamento

nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti

savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar

kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių gauti visą

tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais

ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti

diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl

savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos

ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl

vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų,

savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir

organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės

teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus;

3) dalyvauti ir

kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba

su jo elgesiu susiję klausimai;

4) jungtis į

frakcijas reglamento nustatyta tvarka;

5) gauti iš

savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones

tarybos nario įgaliojimams vykdyti.

sustabdymas arba jų nutrūkimas prieš terminą

1.

Jeigu savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių,

susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, tarybos

narių įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi.

2. Tarybos nario

įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą nustatomas įstatymuose.

1. Tarybos

nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės

tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (užmokestis)

apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą

laiką, kurio trukmė patvirtinama reglamente nustatyta tvarka. Šio atlyginimo

dydį nustato savivaldybės taryba.

2. Tarybos

nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos,

pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų

nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti kas

mėnesį gali būti mokama išmoka; šios išmokos dydis tvirtinamas reglamento

nustatyta tvarka.

3.

Tarybos nariui, kuris pagal mero potvarkį atstovauja savivaldybei už

savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka

apmoka komandiruotės išlaidas.

4.

Savivaldybės tarybos, komitetų posėdžių laiku, taip pat kitais reglamento

nustatytais atvejais tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar

pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS

KONTROLĖ IR AUDITAS

(savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba)

1. Savivaldybės

kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), prižiūrėdamas

(prižiūrėdama), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas

ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės

turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai

ištekliai

1) atlieka

išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės

administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse;

2) kiekvienais

metais rengia ir reglamente nustatytais terminais ir tvarka teikia savivaldybės

tarybai išvadą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir

patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos ir išvadą dėl pateikto

tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;

3) rengia ir

savivaldybės tarybai teikia sprendimus priimti reikalingas išvadas dėl

savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų

suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių

imamas paskolas;

4) rengia ir

savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas,

suteikiančias savivaldybės tarybai pagrindą tvirtinti koncesijos konkurso

sąlygas ir pagrindines koncesijos sutarties sąlygas; savivaldybės tarybai

nustačius konkurso etapus iki koncesijos sutarties pasirašymo, rengia išvadas

galutiniam koncesijos sutarties projektui;

5) rengia ir

savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl

skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė,

ūkinės ir finansinės būklės, taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų,

teikiamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo pagal

tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo;

6) Valstybės

kontrolės prašymu teikia savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir

audito tarnybos) atliktų auditų ataskaitas ir darbo dokumentus audito išorinei

peržiūrai atlikti;

7)

atlieka įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas.

2. Savivaldybės

kontrolės ir audito funkcijoms įgyvendinti savivaldybės taryba savivaldybės

kontrolieriaus teikimu steigia (kai savivaldybės gyventojų skaičius yra

mažesnis kaip 30 tūkstančių gyventojų, gali steigti) juridinį asmenį –

savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą. Šiai tarnybai vadovauja ir už jos

veiklą atsako savivaldybės kontrolierius. Jei savivaldybės kontrolės ir audito

tarnyba nesteigiama, plane numatytam išorės auditui atlikti gali būti

pasitelkiami kitų savivaldybių kontrolieriai (kontrolės ir audito tarnybos

valstybės tarnautojai).

3. Savivaldybės

kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) turi savo antspaudą su

pavadinimu ir savivaldybės herbu. Savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas

savivaldybės tarybai. Savivaldybės taryba savivaldybės biudžete nustato

savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) skiriamų

asignavimų dydį. Savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito

tarnybos), kai nesteigiamas juridinis asmuo, finansinį, ūkinį, materialinį

aptarnavimą, neviršydama savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir

audito tarnybos) išlaidų sąmatos, atlieka savivaldybės administracija.

4. Savivaldybės

kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veikla grindžiama

nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principais.

5. Savivaldybės

kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) savo veikloje

vadovaujasi šiuo ir kitais įstatymais, valstybinio audito reikalavimais, Valstybės

kontrolės parengtomis metodikomis ir kitais teisės aktais.

6. Savivaldybės

kontrolieriaus, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojų

tarnybos santykių teisiniai pagrindai nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme ir

šiame įstatyme.

7. Savivaldybės

kontrolierius, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojai

negali būti tos savivaldybės tarybos nariais ir darbo laiku negali dalyvauti

politinių partijų veikloje. Be to, savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės

kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo pareigos nesuderinamos su

jokiomis kitomis renkamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose,

įstaigose ir įmonėse.

8. Savivaldybės

kontrolierius į pareigas priimamas konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas

Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybės kontrolierius

privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų

darbo finansų, ekonomikos, teisės, audito, kontrolės arba viešojo

administravimo srityse stažą.

9. Savivaldybės

kontrolierius

1)

jeigu sudaroma savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, tvirtina šios tarnybos

struktūrą, pareigybių sąrašą, pareigybių aprašymus ir pareiginius nuostatus.

Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų

atleidžia valstybės tarnautojus ir Darbo kodekso nustatyta tvarka priima ir

atleidžia darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, atlieka kitas

savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos personalo valdymo funkcijas;

2) leidžia

įsakymus, organizuoja savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbą,

valstybės tarnautojų mokymą ir jų kvalifikacijos tobulinimą;

3) sudaro

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos

plano projektą, gavęs savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pritarimą, su šio

plano projektu supažindina Valstybės kontrolę ir savivaldybės centralizuotą

vidaus audito tarnybą. Kasmet iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos patvirtina

ateinančių metų savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos)

veiklos planą, organizuoja jo vykdymą ir yra už tai atsakingas. Prireikus

patvirtintą planą tikslina bendra plano tvirtinimo tvarka;

4) savivaldybės

kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planą kasmet

per 10 dienų nuo jo patvirtinimo pateikia Valstybės kontrolei;

5) turi teisę

dalyvauti savivaldybės tarybos, komitetų, kolegijos (jei ji įsteigta), komisijų

posėdžiuose ir pareikšti nuomonę savo kompetencijos klausimais;

6) valstybės

kontrolieriaus rašytiniu prašymu gali dalyvauti ar pavesti savivaldybės

kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojams pagal jų kompetenciją

dalyvauti Valstybės kontrolės pareigūnų atliekamuose savivaldybės

administravimo subjektų finansiniuose ir veiklos audituose;

7)

pats atlieka ir (arba) skiria savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos

valstybės tarnautojus atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą, įgyvendina

įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas;

8) priima

sprendimus pagal atlikto finansinio ir veiklos audito ataskaitas, nurodo

savivaldybės administracijos direktoriui, audituotų subjektų vadovams jų

veiklos trūkumus ir nustato terminą, per kurį turi būti pašalinti nustatyti

teisės aktų pažeidimai. Savivaldybės administracijos direktorius, audituotų

subjektų vadovai per savivaldybės kontrolieriaus nustatytą terminą (bet ne

trumpesnį kaip 30 dienų) privalo ištaisyti audito metu nustatytus jų veiklos

trūkumus ir pažeidimus ir apie jų pašalinimą raštu pranešti savivaldybės

kontrolieriui;

9) teikia merui,

savivaldybės vykdomajai institucijai, audituotų subjektų vadovams išvadas,

ataskaitas ir sprendimus, kurie buvo priimti dėl finansinio ir veiklos audito

metu nustatytų ir nepašalintų teisės aktų pažeidimų. Audito ataskaitos ir

išvados skelbiamos savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei įmanoma, – ir per

kitas visuomenės informavimo priemones;

10) kiekvienais

metais reglamente nustatytais terminais ir tvarka teikia savivaldybės tarybai

išvadą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir patikėjimo

teise valdomo valstybės turto ataskaitos, dėl pateiktų tvirtinti biudžeto

vykdymo ataskaitų rinkinio ir savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;

11)

finansinio ir veiklos audito metu nustatęs nusikalstamos veikos požymių, apie

tai praneša teisėsaugos institucijoms;

12) imasi

prevencinių priemonių, kad būtų ištaisyti ir nepasikartotų nustatyti teisės

aktų pažeidimai;

13) nagrinėja iš

gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl

savivaldybės lėšų ir turto, patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimo,

valdymo ir disponavimo juo ir teikia išvadas dėl tokio tyrimo rezultatų;

14) įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją valstybės ir savivaldybės

institucijoms;

15) reglamente

nustatyta tvarka ir terminais teikia savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos

veiklos ataskaitą. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą

arba jos santrauką paskelbia vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto

tinklalapyje, o jei įmanoma, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones;

16) savivaldybės

tarybos arba savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto prašymu teikia informaciją

pagal savo kompetenciją;

17) atlieka

savivaldybės biudžeto vykdymo ir kitų piniginių išteklių naudojimo auditą;

18) atsako už

įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybės kontrolieriui numatytų

įgaliojimų vykdymą, taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados

pateikimą;

19)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašo

administracinių teisės pažeidimų protokolus ir įstatymų nustatyta tvarka juos

teikia nagrinėti savivaldybės tarybos Administracinei komisijai;

20) teikia

informaciją Vyriausybės atstovui apie savivaldybės kontrolieriaus teiktas

išvadas ir rekomendacijas.

10. Savivaldybės

kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojai

1) savivaldybės

kontrolieriaus pavedimu atlieka audituojamų subjektų eilinius ir veiklos plane

nenumatytus finansinius ir veiklos auditus;

2)

finansinio ir veiklos audito metu turi teisę įeiti į patalpas, gauti visus

finansiniam ir veiklos auditui atlikti reikalingus dokumentus, gauti iš

audituojamo subjekto darbuotojų reikiamus rašytinius paaiškinimus, pagal

valstybinio audito reikalavimus pasitelkti ekspertų (specialistų), turinčių

reikiamų žinių patikrinimo metu iškilusiems klausimams spręsti;

3) įstatymų

nustatyta tvarka atsako už jiems nustatytų funkcijų netinkamą atlikimą, už

nepagrįstos ar neteisingos audito išvados pateikimą;

4)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašo

administracinių teisės pažeidimų protokolus ir įstatymų nustatyta tvarka juos

teikia nagrinėti savivaldybės tarybos Administracinei komisijai.

11. Atlikdamas

(atlikdama) auditą, savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir

audito tarnyba) turi teisę atliekamo audito metu pasinaudoti savivaldybės

centralizuotos vidaus audito tarnybos atliktų auditų ataskaitomis ir darbo

dokumentais, būtinais vidaus kontrolės vertinimui atlikti, jei audito subjektas

ir tikslai sutampa, taip pat turi teisę susipažinti su atliktų kitų išorės

auditų savivaldybės įstaigose ir įmonėse dokumentais.

1. Savivaldybės

centralizuotą vidaus audito tarnybą (toliau – vidaus audito tarnyba) įsteigia

savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės administracijos struktūrą.

2. Vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai

yra karjeros valstybės tarnautojai. Pretendentų į vidaus audito tarnybos vadovo

pareigas konkurso komisiją sudaro savivaldybės administracijos direktorius.

Būti šios komisijos nariu turi būti kviečiamas Finansų ministerijos atstovas.

3. Vidaus audito

tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako tarnybos vadovas. Ši tarnyba yra

atskaitinga savivaldybės administracijos direktoriui. Jis

užtikrina vidaus audito tarnybos veiklos ir organizacinį nepriklausomumą ir šios valdymo funkcijos negali

perduoti kitiems viešojo juridinio asmens valstybės tarnautojams ar

darbuotojams.

4.

Vidaus audito tarnyba dirba pagal su savivaldybės administracijos direktoriumi

suderintą metinį vidaus audito tarnybos veiklos planą. Savivaldybės

administracijos direktorius gali pavesti vidaus audito tarnybai atlikti

metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą.

Metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali

būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderintu su

savivaldybės administracijos direktoriumi.

5. Vidaus audito

tarnyba, iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos parengusi

ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos plano projektą, teikia jį

savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai)

tarpusavio veiklos koordinavimo tikslais. Vidaus audito tarnybos veiklos plano

projektas, kai su juo susipažįsta savivaldybės kontrolierius (savivaldybės

kontrolės ir audito tarnyba), iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos teikiamas

Valstybės kontrolei. Ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos planas turi

būti suderintas su savivaldybės vykdomosios institucijos vadovu iki einamųjų

metų gruodžio 31 dienos. Patvirtintas planas tikslinamas bendra plano

tvirtinimo tvarka.

6. Vidaus audito

tarnyba savo funkcijas įgyvendina atlikdama vidaus

auditus ir jų rezultatų pagrindu formuluodama rekomendacijas. Vidaus

auditoriai atlikto audito ataskaitas pateikia savivaldybės administracijos

direktoriui ir audituotų subjektų vadovams. Šie turi priimti sprendimus dėl

vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Be to, atliktų vidaus auditų

ataskaitos gali būti teikiamos savivaldybės tarybai, savivaldybės tarybos

Kontrolės komitetui, merui ir savivaldybės kontrolieriui, kai jie raštu to

prašo.

7.

Kad būtų išsaugotas objektyvumas ir nepriklausomumas, vidaus audito

tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti savivaldybės administravimo

subjektų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir savivaldybės viešųjų juridinių

asmenų valdymo organuose, negali dalyvauti rengiant

vidaus kontrolės sistemos tobulinimo dokumentų projektus ar kuriant, nustatant

ir įgyvendinant savivaldybės administracijos ir jos padalinių, savivaldybės

kontroliuojamų įmonių ir viešųjų juridinių asmenų

vidaus kontrolę, įskaitant finansų kontrolę, jos procedūras.

8.

Vidaus audito tarnyba savo veikloje vadovaujasi Vidaus kontrolės ir vidaus

audito įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS

VYKDOMOJI INSTITUCIJA, VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTAIGOS, JŲ SUDARYMAS IR

ĮGALIOJIMAI

1.

Savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės

administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus

pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama

(steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami

vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises

ir pareigas. Savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės

tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui.

2. Savivaldybės

administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra

įstaigos vadovas. Savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ir

atleidimo tvarka nustatyta šiame ir Valstybės tarnybos įstatymuose.

3.

Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu

savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio

(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus

kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Savivaldybės

administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas (skiriami)

savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu savivaldybės

tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Tarnybines

nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui

(pavaduotojams) už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės taryba.

Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis

jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus

(direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) tarnybinius nusižengimus.

4. Dėl

savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės (pavaduotojų

pareigybių) steigimo ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo

sprendžia savivaldybės taryba. Didžiausias galimas savivaldybės administracijos

direktoriaus pavaduotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės

tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios taryboje Savivaldybių tarybų

rinkimų įstatymo nustatyta tvarka yra 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti

steigiamos ne daugiau kaip trys savivaldybės administracijos direktoriaus

pavaduotojo pareigybės, savivaldybėje, kurios taryboje Savivaldybių tarybų

rinkimų įstatymo nustatyta tvarka yra 27–31 tarybos narys, gali būti steigiamos

ne daugiau kaip dvi savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo

pareigybės; kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip viena

savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė.

5.

Savivaldybės administracijos direktoriaus atostogų ar ligos metu, taip pat kai

jis laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių, savivaldybės

administracijos direktoriaus pareigas, nustatytas šiame ir kituose įstatymuose,

taip pat kituose teisės aktuose, reglamento nustatyta tvarka atlieka

savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Jeigu savivaldybės

administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė nesteigiama, savivaldybės

administracijos direktoriaus atostogų ar ligos metu, taip pat kai jis laikinai

negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių, jo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos

teisės aktų nustatyta tvarka pavedamos atlikti kitam savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojui.

6. Pasibaigus

savivaldybės administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus

pavaduotojo kadencijai, jei šias pareigas ėję asmenys nepaskiriami naujai

kadencijai arba jei savivaldybės administracijos direktorius, administracijos

direktoriaus pavaduotojas atsistatydina ar atleidžiamas iš pareigų, išskyrus

atleidimą už tarnybinius nusižengimus, šie asmenys turi teisę Vyriausybės

nustatyta tvarka grįžti į iki paskyrimo savivaldybės administracijos

direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju eitas pareigas, o kai tokios galimybės

nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos

pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms. Be

to, šioje dalyje nustatytu atveju savivaldybės administracijos direktorius,

administracijos direktoriaus pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo

savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas

savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės

kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas

savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės

kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu šie asmenys iki paskyrimo savivaldybės

administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju tokių pareigų nėjo arba

atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus

priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar

valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės

kontroliuojamoje įmonėje, jiems išmokamos atitinkamai 2 mėnesių savivaldybės

administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo

užmokesčio dydžio išeitinės išmokos. Šios išmokos išmokamos per 2

mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas

valstybės tarnyboje anksčiau negu po 2 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis

nemokama.

7. Savivaldybės

administracijos direktorius jam įstatymų nustatytus ir savivaldybės tarybos

perduotus įgaliojimus, išskyrus šio straipsnio 8 dalies 4 ir 5 punktuose

nustatytus įgaliojimus, turi teisę, kiek ji neapribota savivaldybės tarybos

sprendimu, pavesti vykdyti savivaldybės administracijos direktoriaus

pavaduotojui (pavaduotojams). Savivaldybės administracijos direktoriaus

pavaduotojas atsiskaito savivaldybės administracijos direktoriui, o prireikus –

ir savivaldybės tarybai.

8. Savivaldybės

administracijos direktorius

1) tiesiogiai ir

asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų

įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais;

2)

tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos

sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti

įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams,

savivaldybės administracijos filialams – seniūnijoms ir į struktūrinius

padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos

kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės

teritorijoje esantiems subjektams;

3) organizuoja

savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos

struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų

veiklos nuostatus, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje;

4) administruoja

asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai;

5) savivaldybės

tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir

kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako

už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą;

6) įstatymų

nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos

darbuotojus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos

jam priskirtas personalo valdymo funkcijas;

7)

koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą,

atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas

savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas;

8) organizuoja

savivaldybės tarybos narių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal

darbo sutartis, mokymą;

9) reglamento

nustatyta tvarka atsiskaito už savo ir savivaldybės administracijos veiklą

teikdamas veiklos ataskaitas savivaldybės tarybai ir merui;

10)

reglamento nustatyta tvarka ir terminais, bet ne rečiau kaip kartą per metus

informuoja savivaldybės gyventojus apie savo veiklą;

11) teikia merui

siūlymus dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje.

9. Kai

savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, savivaldybės

administracijos direktorius ir jo pavaduotojas (pavaduotojai) yra pavaldūs ir

atskaitingi Vyriausybės įgaliotiniui.

1.

Savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro

struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės

tarnautojai ir struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos (savivaldybės

administracijos filialai). Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos

nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų

pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį

iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos

direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o

pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės

administracijos įgaliojimai nėra susiję su savivaldybės tarybos įgaliojimų

pabaiga. Savivaldybės administracija turi herbinį antspaudą ir sąskaitų

bankuose.

2. Savivaldybės

administracija

1) savivaldybės

teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų

įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;

2) įgyvendina

įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos

sprendimų;

3) įstatymų

nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų

piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja

savivaldybės turto valdymą ir naudojimą;

4) administruoja

viešųjų paslaugų teikimą;

5)

per įgaliotus valstybės tarnautojus atstovauja savivaldybei savivaldybės įmonių

ir akcinių bendrovių valdymo organuose;

6) rengia

savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus;

7) atlieka

sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės

kontrolės ir audito tarnybos) finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą.

3.

Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybos sąlygos ir tvarka

nustatyta Valstybės tarnybos įstatyme. Savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojai yra atskaitingi savivaldybės administracijos direktoriui.

4. Savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo

sutartis, negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais.

1.

Seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, veikiantis tam tikroje

savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnijų skaičių, kiekvienos seniūnijos

pavadinimą, aptarnaujamos teritorijos ribas ir seniūnijai perduodamas juridinio

asmens (savivaldybės administracijos) funkcijas sprendimu nustato savivaldybės

taryba. Jei savivaldybės taryba nesteigia seniūnijų, įstatymuose nustatytas

seniūnijų funkcijas įgyvendina kiti savivaldybės administracijos struktūriniai

padaliniai.

2.

Prireikus savivaldybės taryba seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje steigia

viešąsias įstaigas ir savivaldybės įmones. Seniūnas gali būti paskirtas šių

įstaigų ir įmonių valdymo organų nariu.

3. Seniūnija

turi sąskaitą banke. Seniūnas turi herbinius antspaudus su Vyčiu ir su

gyvenamosios vietovės, kurioje yra seniūnijos buveinė, ar savivaldybės herbu.

4. Seniūnas yra

seniūnijos vadovas. Jis yra karjeros valstybės tarnautojas. Seniūną į pareigas

skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius

vadovaudamasis šiuo ir Valstybės tarnybos įstatymais. Pretendentų į seniūno pareigas

konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4

šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos

gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai.

5. Seniūnų interesams atstovauti

valstybės institucijose ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje gali būti

steigiama Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.

1. Seniūnijos

veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos

veiklos nuostatai. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto. Kiekvienais

metais, tvirtindama savivaldybės biudžetą, savivaldybės taryba tvirtina

seniūnijų veiklos programas ir skiria joms įgyvendinti reikalingas lėšas.

Savivaldybės taryba nustato seniūnijų veiklos programų sudarymo tvarką ir

asignavimų paskirstymo kriterijus. Seniūnijos ir seniūno funkcijoms įgyvendinti

reikalingos lėšos gali būti skiriamos ir iš kitų savivaldybės biudžeto

asignavimų.

2. Seniūnija

1) neviršydama

savo įgaliojimų, seniūnijos teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja

savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;

2) prireikus

įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas bei poreikius ir pateikia

savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms

(asmenims) reikalingumo ir paramos būdų;

3) pagal

kompetenciją organizuoja vaikų teisių apsaugos prevenciją ir darbą su

probleminėmis šeimomis, kuriose auga vaikai ar apribotos tėvų teisės į vaikus;

4) kaimo vietovėse

tvarko namų ūkio knygas;

5) renka ir

savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis, reikalingus

mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;

6) renka ir

savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis apie šaukiamojo

amžiaus jaunuolius, gyvenančius seniūnijos teritorijoje;

7) kaimo

vietovėse registruoja žemės, vandens telkinių, miško sklypų savininkų,

valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir

teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;

9) dalyvauja

rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas;

10) dalyvauja

organizuojant civilinę saugą;

11) dalyvauja

rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas seniūnijos aptarnaujamoje

teritorijoje;

12) nustatyta

tvarka dalyvauja rengiant gyventojų apklausas, atliekant gyventojų ir būstų,

kitus visuotinius surašymus;

13) padeda

organizuoti Respublikos Prezidento, Seimo rinkimus, rinkimus į Europos

Parlamentą, savivaldybės tarybos rinkimus ir referendumus;

14) dalyvauja

kuriant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;

15) dalyvauja

organizuojant arba organizuoja gyventojų poilsį;

16) organizuoja

viešuosius ir visuomenei naudingus darbus;

17) organizuoja

ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių,

želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų

apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą;

18) nustatyta

tvarka gali organizuoti socialinės paramos teikimą ir pašalpų mokėjimą;

19) organizuoja

ir įgyvendina valstybės perduotas funkcijas žemės ūkio srityje;

20) tvarko

priskirtus registrus ir nustatyta tvarka teikia duomenis;

21) tvarko

gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių

asmenų apskaitą;

22) savivaldybės

tarybos sprendimu tik tuo atveju, kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, gali

laikinai teikti viešąsias paslaugas, kurias administruoti paskiriamas kitas

savivaldybės administracijos padalinys.

3.

Seniūnas

1) atlieka

seniūnijos vidaus administravimą;

2) administruoja seniūnijai skirtus asignavimus;

3)

rengia seniūnijos veiklos programas, teikia jas svarstyti seniūnijos

seniūnaičių sueigoje. Supažindina seniūnaičius su savivaldybės tarybos

patvirtintomis programomis ir aptaria skirtų asignavimų naudojimą;

4) seniūnijos

veiklos nuostatų nustatyta tvarka sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu;

5) išduoda

seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams Gyvenamosios vietos deklaravimo

įstatyme nustatytus, taip pat šeimos sudėtį ir kitokius faktinę padėtį

patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai tai pagal teisės aktus turi

būti patvirtinta kitais dokumentais;

6) seniūnijoje,

kurios aptarnaujamoje teritorijoje nėra civilinės metrikacijos įstaigų,

registruoja mirtis;

7) išduoda

leidimus laidoti, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje atlieka kapinių

priežiūrą;

8) Notariato

įstatymo nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos

teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir Civilinio kodekso nustatyta

tvarka neatlygintinai tvirtina seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų

oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus. Seniūnas notarinius

veiksmus atlieka seniūnijos patalpose. Atlikti notarinius veiksmus ne

seniūnijos patalpose seniūnas gali tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl

svarbios priežasties negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną

į savo gyvenamąją vietą;

9) pagal

kompetenciją surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja

administracinių teisės pažeidimų bylas;

10)

kontroliuoja, ar teikiant viešąsias paslaugas laikomasi teisės aktuose ir

sutartyse nustatytų reikalavimų dėl jų teikimo, nagrinėja gyventojų prašymus,

skundus dėl viešųjų paslaugų teikimo ir šiais klausimais pagal kompetenciją

priima sprendimus. Savivaldybės administracijai, kitiems viešųjų paslaugų

teikimą administruojantiems subjektams teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų

teikimo gerinimo;

11) nustatyta

tvarka prižiūri prekybą viešose vietose;

12) teikia

savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl kitų savivaldybės

administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir savivaldybės

įstaigų vadovų veiklos seniūnijai priskirtoje teritorijoje tobulinimo,

savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių

tvarkymo, vietinio susisiekimo transporto organizavimo, savivaldybei

priklausančių pastatų ir statinių remonto, paminklų, kapinių priežiūros,

viešųjų paslaugų teikimo gyventojams organizavimo;

13) prireikus

rengia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektus, rengia

savivaldybės tarybos sprendimų ir mero potvarkių projektus seniūnijos veiklos

klausimais, organizuoja ir kontroliuoja priimtų sprendimų vykdymą;

14) šaukia

seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų sueigas ir organizuoja gyventojų

susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais;

15) dalyvauja

savivaldybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijai priskirtos

teritorijos bendruomenės gyvenimu susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti

kitą seniūnijos valstybės tarnautoją;

16)

apibendrina gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas, pasiūlymus ir

teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui. Konsultuoja seniūnijai

priskirtos teritorijos gyventojus ir teikia jiems informaciją apie savivaldybės

institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą

savivaldybės teritorijoje;

17) ne rečiau

kaip kartą per metus teikia seniūnijos veiklos ataskaitą seniūnaičių sueigai ir

savivaldybės administracijos direktoriui.

4.

Seniūnijos veiklos nuostatuose gali būti seniūnijoms ir seniūnams pavesta atlikti

ir kitas funkcijas, nepriskirtas kitiems savivaldybės administracijos

struktūriniams padaliniams seniūnijai priskirtoje teritorijoje.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

ATSTOVAVIMAS

GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ BENDRUOMENĖMS

atstovo – seniūnaičio statusas

1. Iš seniūnijos

aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių yra sudaromos

seniūnaitijos. Seniūnaitijų sudarymo projektą rengia seniūnas ir teikia

savivaldybės administracijos direktoriui. Šį projektą tvirtina savivaldybės

taryba savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu.

2. Seiniūnaitijų

gyventojai šio įstatymo nustatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės

bendruomenės atstovus – seniūnaičius. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti

gyventojai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų

kolektyvai, veikiantys seniūnaitijoje.

3.

Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai

paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas. Seniūnaitis

renkamas atviru balsavimu. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris

surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų.

4.

Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai

paprastai renkami apklausiant gyventojus. Rinkimus ir apklausą organizuoja ir

sprendimus priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija.

Išrinktas seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas.

5. Seniūnaitis

renkamas 2 metams. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais. Seniūnaičio

rinkimų datą skelbia seniūnas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus

sudarytą grafiką. Seniūnaičio rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip prieš 15

dienų iki rinkimų.

6. Jeigu

seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų arba negali eiti pareigų dėl ligos,

mirties ar dėl kitų priežasčių, organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai.

Rinkimų datą skelbia seniūnas savivaldybės administracijos direktoriaus

pritarimu.

Seniūnaitis

1) atstovauja

seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir

savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose;

2) skatina

seniūnaitijos gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją (kelius,

gatves, aikštes, kapines ir kitus infrastruktūros objektus), plėtoti ir

organizuoti kaimo (miesto, miestelio) kultūrinį ir sportinį gyvenimą;

3) prireikus

dalyvauja organizuojant gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su tarybos

nariais, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu

atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų atstovais;

4) turi teisę

gauti informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos

ir jos struktūrinių padalinių, kitų savivaldybės viešojo administravimo

subjektų, apskrities viršininko administracijos ir jos padalinių, Vyriausybės

atstovo funkcijas ir darbo laiką. Šią informaciją seniūnaičiui teikia seniūnas;

5) turi teisę

gauti savivaldybės institucijų parengtus teisės aktų projektus ir priimtus

teisės aktus, susijusius su seniūnaitijos gyventojais, dalyvauti savivaldybės

tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose, kai svarstomi klausimai,

susiję su seniūnaitijos gyventojais, ir pareikšti seniūnaitijos gyventojų

nuomonę apie poreikius ir interesus šiais klausimais, siūlyti problemų

sprendimo variantus;

6)

teikia informaciją seniūnaitijos gyventojams apie savivaldybės institucijų,

savivaldybės administracijos ir jos padalinių, kitų savivaldybės viešojo

administravimo subjektų, apskrities viršininko administracijos ir jos

padalinių, Vyriausybės atstovo funkcijas, jų darbo laiką ir darbo tvarką.

1. Seniūnaičiai

seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenėms rūpimus

klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Seniūnaičių

sueigos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybė neatlygintinai

suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į

sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga

teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė seniūnaičių. Sueigai

pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas.

Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje

dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai,

lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi

sueigos protokole. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti

ir seniūnas.

2.

Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus dėl seniūnijos veiklos

programų, metinės seniūno veiklos ataskaitos įvertinimo ir svarsto kitus jiems

svarbius klausimus. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai.

3.

Sueigoje seniūnaičiai sprendžia dėl projektų (kaimo plėtros programų ir kt.),

kuriuos teikia seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje esančios bendruomeninės

organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

VIETOS GYVENTOJŲ

APKLAUSA

1.

Gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali

pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa).

2. Apklausos

rezultatai yra patariamojo pobūdžio.

3. Dalyvavimas

apklausoje yra laisvas (savanoriškas) ir grindžiamas visuotine, lygia teise

tiesiogiai pareikšti nuomonę.

4. Apklausoje

gali dalyvauti savivaldybės gyventojai, kurie turi teisę rinkti šios

savivaldybės tarybą.

5. Atrankinės

apklausos metu apklausiami gyventojai turi būti parenkami taip, kad kiekvienas,

kuris galėtų būti apklausiamas, turėtų vienodas galimybes patekti tarp

apklausiamųjų. Vertinant atrankinių apklausų rezultatus, turi būti nurodomi jų

patikimumo duomenys.

6. Apklausa yra

tiesioginė. Gyventojai apklausoje dalyvauja asmeniškai, jų reiškiamos valios

kontroliuoti neleidžiama.

7. Negalima

varžyti gyventojų teisės dalyvauti apklausoje dėl jų lyties, rasės, tautybės,

kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

1. Apklausai

gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama

savarankiškąsias ir sutartines funkcijas.

2. Apklausos dėl

savivaldybių steigimo, esamų savivaldybių panaikinimo, taip pat jų teritorijų

ribų bei centrų nustatymo ir keitimo rengiamos vadovaujantis Teritorijos

administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu.

1. Apklausos

būdai

1) tiesioginis

gyventojų nuomonės įrašymas apklausos dalyvių sąrašo lapuose;

2) gyventojų

nuomonės pareiškimas sueigoje balsuojant;

3) atrankinė

gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose;

4) atrankinė

gyventojų apklausa telefonu.

2. Apklausos

būdą pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo priima

savivaldybės taryba, atsižvelgdama į vietos sąlygas ir aplinkybes.

3. Savivaldybės

taryba patvirtina nustatytu būdu daromos apklausos tvarką ir apklausos

komisijos įgaliojimus.

Apklausa

gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių

seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) arba

gyvenamosios vietovės (kelių gyvenamųjų vietovių) teritorijoje. Apklausos

teritorija negali būti mažesnė kaip gyvenamosios vietovės teritorija.

1. Apklausos paskelbimo

iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams ir savivaldybės tarybai.

2. Gyventojai

apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 10 procentų

apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti šios savivaldybės tarybą,

reikalavimu.

3. Savivaldybės

taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4

savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu reglamento nustatyta tvarka.

teisės įgyvendinimas

1. Apklausos

paskelbimo iniciatyvos teisę gyventojai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui

sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 10 gyventojų, turinčių teisę

rinkti savivaldybės tarybą. Grupės atstovas asmeniškai pateikia merui prašymą

įregistruoti iniciatyvinę grupę.

2. Iniciatyvinės

grupės prašyme turi būti nurodyta: preliminarus arba galutinis apklausai

teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, siūlomas apklausos būdas ir

iniciatyvinės grupės koordinatorius (koordinatoriai). Be to, iniciatyvinės

grupės prašyme gali būti pasiūlyta apklausos teritorija. Prašymą pasirašo visi

iniciatyvinės grupės nariai.

3. Jeigu

iniciatyvinės grupės prašyme pažymima, kad apklausai teikiamo (teikiamų)

klausimo (klausimų) tekstas yra preliminarus, grupės atstovų prašymu

savivaldybės administracija suteikia reikalingą pagalbą rengiant galutinį

apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstą. Galutinį klausimo

(klausimų) tekstą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai ir jis pateikiamas

merui.

4. Meras paveda

savivaldybės administracijos direktoriui spręsti iniciatyvinės grupės

įregistravimo klausimą. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs

iniciatyvinės grupės prašymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas įregistruoja

iniciatyvinę grupę ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos įregistravimo

išduoda vidaus reikalų ministro patvirtintos formos gyventojų parašų dėl

reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus.

5. Gyventojų

iniciatyvos paskelbti apklausą teisei įgyvendinti nustatomas vieno mėnesio

laikotarpis. Jis skaičiuojamas nuo gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti

apklausą rinkimo lapų išdavimo dienos.

6. Jeigu per šio

straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas gyventojų parašų

skaičius, savivaldybės administracijos direktorius tolesnį parašų rinkimą

nutraukia.

7. Gyventojų

reikalavimus dėl apklausos paskelbimo kaupia iniciatyvinė grupė. Per šio

straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą surinkusi reikiamą gyventojų parašų dėl

reikalavimo paskelbti apklausą skaičių, iniciatyvinė grupė surašo parašų

rinkimo baigiamąjį aktą ir jį kartu su gyventojų reikalavimais perduoda

savivaldybės administracijos direktoriui.

1.

Jeigu per šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą yra surinktas

reikiamas parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir nenustatyta

parašų rinkimo pažeidimų (gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo

principo pažeidimų), savivaldybės taryba privalo priimti sprendimą paskelbti

apklausą.

2. Savivaldybės

taryba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo parašų rinkimo baigiamojo akto ir

gyventojų reikalavimų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos

priima sprendimą paskelbti apklausą.

3. Sprendime

paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo

(klausimų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir

vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į

apklausos komisiją deleguoti savo atstovą.

4. Savivaldybės tarybos

sprendimas paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines (regiono)

visuomenės informavimo priemones.

1. Apklausos

agitacijos kampanijos pradžia yra gyventojų iniciatyvinės grupės įregistravimo

savivaldybės administracijoje diena.

2. Apklausos

agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia

Konstituciją, įstatymus ir kitus teisės aktus.

3. Apklausos

agitacijos kampanijoje negali dalyvauti apklausos komisijos nariai.

Apklausą

organizuoja meras savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

1. Apklausa

laikoma įvykusia, jeigu savo nuomonę pateiktu (pateiktais) klausimu

(klausimais) pareiškė ne mažiau kaip 25 procentai apklausos teritorijos

gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje. Šis reikalavimas netaikomas

atrankinei apklausai.

2. Apklausos

rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos apklausos

komisija pateikia merui ir paskelbia per vietines (regiono) visuomenės

informavimo priemones.

Apklausos

rezultatai turi būti svarstomi savivaldybės tarybos posėdyje reglamento

nustatyta tvarka ir į juos gali būti atsižvelgiama priimant sprendimą dėl

apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų).

Apklausos

organizavimo išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

TURTAS IR

FINANSAI

1.

Savivaldybių turto sandara ir įsigijimo būdai, šio turto valdymo, naudojimo ir

disponavimo juo tvarka nustatyta Konstitucijoje, įstatymuose, Vyriausybės

nutarimuose ir savivaldybių tarybų sprendimuose.

2. Savivaldybei

nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais

įgyvendina savivaldybės taryba.

3.

Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir

įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų,

Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos

sprendimų nustatyta tvarka.

4. Savivaldybės

joms patikėjimo teise perduotą valstybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

1. Kai

steigiama, likviduojama savivaldybė ar keičiamos jos teritorijos ribos, kitai

savivaldybei perduodama ta savivaldybės nekilnojamojo turto dalis, kuri yra

priskiriamoje teritorijoje. Kartu su perduodamu nekilnojamuoju turtu

perduodamas ir su juo susijęs turtas, finansiniai ir kitokie įsipareigojimai

bei teisės. Kitas turtas ir skolos, įvertinus faktinę būklę ir savivaldybių

siūlymus, paskirstoma savivaldybėms Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

sprendimu.

2. Dėl šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų pertvarkymų kilusius savivaldybių turtinius ginčus

sprendžia teismas.

1. Savivaldybių

finansinius išteklius sudaro

1) pagal

įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių gaunamos savivaldybių biudžetų

pajamos;

2) pajamos iš

savivaldybių turto (nuosavybės);

3) įstatymų

nustatyta tvarka gautos baudos;

4) įstatymų

nustatytos vietinės rinkliavos;

5) savivaldybių

biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas;

6) pajamos už

savivaldybių lėšų likučius einamosiose sąskaitose;

7) pajamos, gautos

už išnuomotą valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens

telkinius, ir Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ne

žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus;

8) valstybės

biudžeto dotacijos;

9) kitos

įstatymų nustatytos pajamos;

10) negrąžintina

finansinė parama (piniginės lėšos);

11) paskolos.

2. Savivaldybės

dalį pajamų gauna iš mokesčių, kurių tarifus, neviršydamos įstatymų numatytų

dydžių, didina ar mažina savivaldybių tarybos.

3. Savivaldybių

biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms: savivaldybių

tarybų patvirtintoms socialinėms ir ekonominėms, kitoms programoms įgyvendinti,

savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui

organizuoti.

4. Savivaldybės

arba jų vardu Lietuvos savivaldybių asociacija derina teisės aktų, pagal

kuriuos numatoma keisti savivaldybių funkcijas, pajamas ir (ar) išlaidas,

projektus kartu su prie jo pridėtais finansiniais skaičiavimais.

5. Jeigu

savivaldybių biudžetų pajamos ar išlaidos dėl valstybės institucijų priimtų

teisės aktų keičiasi, pasikeitusios sumos, išskyrus sumas, kuriomis

savivaldybių biudžetai sumažėja dėl valstybinės žemės laisvosios ekonominės

zonos teritorijoje nuomos mokesčio, panaudoto žemei išpirkti iš žemės savininkų

šioje teritorijoje, kompensuojamos atitinkamai iš valstybės ar savivaldybių

biudžetų. Kompensuojamos sumos nustatomos Savivaldybių biudžetų pajamų

nustatymo metodikos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu kyla ginčas, galutinį

sprendimą priima teismas.

6. Papildomos ir

planą viršijančios biudžeto pajamos, gautos vykdant biudžetą, taip pat

sutaupytos lėšos (išlaidos) lieka savivaldybėms, išskyrus kitus įstatymuose

nustatytus atvejus.

7. Lėšos

valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skiriamos

iš valstybės biudžeto arba valstybės piniginių fondų ir pervedamos

savivaldybėms kaip specialioji tikslinė dotacija.

1. Kiekviena

savivaldybė turi savarankišką biudžetą. Savivaldybės biudžetas sudaromas ir

tvirtinamas vieniems biudžetiniams metams. Savivaldybių biudžetų rengimo,

svarstymo ir tvirtinimo procedūra nustatyta Biudžeto sandaros įstatyme

ir Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse.

2. Biudžetiniais

metais savivaldybės taryba biudžetą gali tikslinti.

3. Savivaldybės

biudžeto sudarymo pagrindas yra savivaldybės tarybos patvirtintos socialinės,

ekonominės ir kitos programos, taip pat savivaldybių funkcijoms įgyvendinti

reikalingų lėšų skaičiavimai.

4. Savivaldybės

turi sudaryti sąlygas gyventojams reglamento nustatyta tvarka svarstyti

savivaldybės biudžeto projektą.

5. Pasibaigus

biudžetiniams metams, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti atliekamas

nepriklausomas finansinis ir (ar) veiklos auditas. Jeigu nepriklausomas auditas

atliekamas, audito ataskaita turi būti viešai apsvarstyta savivaldybės tarybos

posėdyje ne vėliau kaip iki atitinkamų biudžetinių metų rugsėjo 1 dienos.

6.

Prireikus valstybės kontrolieriaus sprendimu Valstybės kontrolė gali atlikti

savivaldybių, taip pat savivaldybių įstaigų ir savivaldybių kontroliuojamų

įmonių finansinį (teisėtumo) ir veiklos auditą.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

SANTYKIAI SU VALSTYBĖS

INSTITUCIJOMIS

IR ATSTOVAVIMAS

1. Savivaldybių

santykiai su valstybės institucijomis ir įstaigomis grindžiami Konstitucija ir

įstatymais.

2. Savivaldybės

nėra pavaldžios valstybės institucijoms.

3. Centriniai ir

teritoriniai valstybinio administravimo subjektai, svarstydami su vienos

savivaldybės ar visų savivaldybių interesais susijusius klausimus, apie tai

praneša atitinkamos savivaldybės merui ar Lietuvos savivaldybių asociacijai.

Savivaldybės tarybos ar Lietuvos savivaldybių asociacijos valdymo organų raštu

pateiktus siūlymus valstybinio administravimo subjektai išnagrinėja (įvertina)

ir pateikia atsakymą.

4. Sprendimų dėl

valstybės teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų pakeitimo projektai

svarstomi su savivaldybėmis teisės aktų nustatyta tvarka.

5.

Valstybė remia savivaldybių tarybų narių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą.

6. Savivaldybės,

planuodamos ir spręsdamos visus su jomis tiesiogiai susijusius klausimus,

prireikus gali gauti konsultacijų iš valstybės institucijų.

7. Rengiami ar

svarstomi su savivaldybių veikla susiję įstatymų ir kitų teisės aktų projektai

aptariami su atskiromis savivaldybėmis arba Lietuvos savivaldybių asociacija

Seimo statuto ir Vyriausybės darbo reglamento, kitų valstybinio administravimo

subjektų nustatyta tvarka.

8.

Kasmet Vyriausybė ir Lietuvos savivaldybių asociacija Savivaldybių biudžetų

pajamų nustatymo metodikos įstatymo nurodytus rodiklius ir savivaldybių

demografinių, socialinių ir kitų rodiklių pirminius statistinius duomenis

svarsto pagal Vyriausybės patvirtintas šių rodiklių derinimo taisykles.

9.

Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos interesams ir pozicijoms

derinti šalių susitarimu sudaroma dvišalė komisija.

Vyriausybėje,

kitose valstybės institucijose ir tarptautinėse organizacijose bendriems

savivaldybių interesams atstovauja Lietuvos savivaldybių asociacija.

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

TEISINĖS GARANTIJOS IR ADMINISTRACINĖ PRIEŽIŪRA

1. Savivaldybės

dėl savo teisių pažeidimo, atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį, gali kreiptis į

teismą. Savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos pagal šiame ir

kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus.

2. Savivaldybės

tarybos sprendimai, neviršijantys tarybos kompetencijos, privalomi savivaldybės

administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms

ir organizacijoms, gyventojams.

3. Valstybinio

administravimo subjektams draudžiama savivaldybių įgaliojimus ir teises

suvaržyti ar apriboti, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

4. Savivaldybės

tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų ir mokesčių, taip pat

savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintos taisyklės, už kurių

pažeidimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, galioja visoje

savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos,

įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai

ir juridiniai asmenys.

5. Savivaldybės

turi teisę imtis visų teisėtų priemonių, kad būtų laikomasi savivaldybės

teritorijos bendrojo plano ir su jo įgyvendinimu susijusių reikalavimų.

6.

Savivaldybės turi teisę pačios ir per Lietuvos savivaldybių asociaciją

dalyvauti rengiant įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vietos

savivaldą ar nustatančių savivaldybių funkcijas, projektus, dėl parengtų

projektų pareikšti savo siūlymus ir pastabas.

1. Kaip

savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių

administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės

skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai.

2. Gyventojų

skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo

kontrolieriai; jų įgaliojimai nustatyti Seimo kontrolierių įstatyme.

3.

Savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai,

pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises,

gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

4. Savivaldybių

funkcijos ir teisių apribojimai, kai skelbiama karo ir (ar) nepaprastoji

padėtis, nustatoma specialiuose įstatymuose.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

ATRIBUTIKA IR RAŠTVEDYBA

1.

Savivaldybės turi savo atributiką.

2. Savivaldybių

atributiką ir jos naudojimo tvarką reglamentuoja Savivaldybių atributikos

įstatymas.

3. Savivaldybių

herbai yra savivaldybių nuosavybė ir Savivaldybių atributikos įstatymo

nenumatytais atvejais gali būti naudojami tik savivaldybių tarybų leidimu.

viešojo sektoriaus subjektai privalo sudaryti pagal Viešojo sektoriaus

atskaitomybės įstatymą, gruodžio 31 dienos;

8)

57 straipsnio redakcija, galiojanti nuo tų metų, kurių ataskaitų rinkinius

viešojo sektoriaus subjektai privalo sudaryti pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės

įstatymą, sausio 1 dienos

„57

straipsnis. Savivaldybių raštvedyba

Savivaldybių

raštvedyba, apskaitos, savivaldybių ataskaitų rinkinių ir konsoliduotųjų

ataskaitų rinkinių, finansiniai ir techniniai dokumentai tvarkomi

lietuvių kalba ir turi atitikti galiojančiuose teisės aktuose nustatytus

raštvedybos reikalavimus.“

3. Šio įstatymo

1 straipsnyje išdėstyto Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies

nuostatos taip pat taikomos savivaldybės administracijos direktoriui,

administracijos direktoriaus pavaduotojui (jeigu ši pareigybė buvo įsteigta),

jeigu jie į šias pareigas nebuvo paskirti naujai kadencijai arba savivaldybės

administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas

atsistatydino ar buvo atleistas iš pareigų, išskyrus atleidimą už tarnybinius

nusižengimus, iki 2003 m. spalio 14 d. Valstybės tarnautojo statusas šioje

dalyje nurodytiems asmenims atkuriamas Vyriausybės nustatyta tvarka per 3

mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo.

Straipsnio pakeitimai

Nr. X-1830,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5379 (2008-11-29)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS

ADAMKUS

______________

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1830,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5379 (2008-11-29)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2008-12-03)

autrap@lrs.lt