DĖL ANTROJO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ

Neoficialus

nutarimo tekstas

Nutarimas

skelbtas: Žin., 2006, Nr. 74-2827

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL ANTROJO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ

RESTRUKTŪRIZAVIMO ETAPO STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

2006 m. birželio 29 d. Nr. 647

Vilnius

Įgyvendindama

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004−2008 metų programos įgyvendinimo

priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d.

nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 525

punktą ir Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos,

patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr.

335 (Žin., 2003, Nr. 28-1147),

3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutaria

1. Patvirtinti Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo etapo strategiją (pridedama).

2. Įpareigoti apskričių viršininkus

2.1. iki 2006 m. gruodžio 1 d. parengti apskričių

sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planus (2007–2008

metai) ir suderinus juos su regiono plėtros tarybomis pateikti Sveikatos

apsaugos ministerijai tvirtinti;

Punkto

pakeitimai

Nr.

772, 2006-08-04,

Žin., 2006, Nr. 88-3458 (2006-08-12)

2.2. apie apskričių sveikatos priežiūros įstaigų

antrojo restruktūrizavimo etapo planų įgyvendinimo rezultatus kasmet vasario 1

d. informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją, užtikrinant teikiamos

informacijos patikimumą ir objektyvumą.

3. Sveikatos apsaugos ministerija turi

3.1. iki 2006 m. gruodžio 30 d. išnagrinėti ir

patvirtinti pateiktus apskričių sveikatos priežiūros įstaigų antrojo

restruktūrizavimo etapo planų projektus;

3.2. kontroliuoti apskričių sveikatos priežiūros

įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planų įgyvendinimą;

3.3. siūlyti investicijų projektus, skirtus apskričių

sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planams įgyvendinti,

prioritetine tvarka įtraukti į kasmet rengiamus Lietuvos Respublikos valstybės

biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir

Valstybės investicijų programos projektus;

3.4. (Neteko galios).

Punkto

pakeitimai

Nr.

1229,

2007-11-13, Žin., 2007, Nr. 122-5008 (2007-11-27)

[Papildyta

punktu nuo 2006-08-12]

4. Nustatyti, kad 2006 metais iš Privalomojo sveikatos

draudimo fondo biudžeto finansuojamos steigėjų patvirtintos sveikatos

priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programos, kurioms pritarė Sveikatos

apsaugos ministerija ir Privalomojo sveikatos draudimo taryba.

Punkto

pakeitimai

Nr.

772,

2006-08-04, Žin., 2006, Nr. 88-3458 (2006-08-12)

L. e. Ministro Pirmininko

pareigas Zigmantas Balčytis

L. e. sveikatos apsaugos

ministro pareigas Žilvinas Padaiga

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2006 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 647

ANTROJO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO

ETAPO STRATEGIJA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo etapo strategija parengta siekiant optimizuoti sveikatos

priežiūros įstaigų tinklą ir gerinti paslaugų struktūrą atsižvelgiant į

gyventojų sveikatos priežiūros poreikius.

2. Antrasis sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo etapas (toliau vadinama – antrasis restruktūrizavimo etapas)

apima 2006−2008 metus, per jį bus užtikrintas pagrindinių strateginių sveikatos

apsaugos sistemos plėtrą reglamentuojančių dokumentų įgyvendinimo tęstinumas ir

vientisumas

2.1. Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcijos,

patvirtintos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. spalio 30 d.

nutarimu Nr. I-1939 (Žin., 1991, Nr. 33-893);

2.2. Lietuvos sveikatos programos, patvirtintos

Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin.,

1998, Nr. 64-1842);

2.3. Valstybės ilgalaikės raidos strategijos,

patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.

IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029);

2.4. Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo

strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d.

nutarimu Nr. 335 (Žin., 2003, Nr. 28-1147).

II. PIRMOJO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ

RESTRUKTŪRIZAVIMO ETAPO (2003–2005 METAI) REZULTATAI

3. Pirmasis sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo etapas apėmė 2003−2005 metus.

4. Pirmojo etapo tikslai, uždaviniai, prioritetai,

kriterijai ir siekiami rezultatai nustatyti Sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo strategijoje. Konkretūs minėtosios strategijos nuostatų

įgyvendinimo veiksmai, priemonės, terminai ir atsakingi vykdytojai numatyti

Vilniaus ir Kauno apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo

planuose, patvirtintuose sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. V-754 (Žin., 2004, Nr. 7-153), ir

apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planuose,

patvirtintuose sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.

V-804 (Žin., 2004, Nr. 30-999).

Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos 3 punkte numatyta,

kad pagal pasiektus pirmojo etapo rezultatus bus nustatomi antrojo etapo

kriterijai ir siekiami rezultatai.

5. Pirmojo sveikatos priežiūros įstaigų

restruktūrizavimo etapo rezultatai rodo, kad šalies mastu įvyko šie sveikatos

apsaugos sistemos pagrindinių rodiklių pokyčiai

5.1. apsilankymų pas pirminės sveikatos priežiūros gydytojus,

tenkančių vienam gyventojui, padaugėjo nuo 3,7 iki 3,9;

5.2. hospitalizacijos rodiklis 100-tui gyventojų

sumažėjo nuo 23,2 iki 20,2 ligonio. Taigi iki restruktūrizavimo pradžios kasmet

daugiau kaip 23 gyventojai iš 100 gydyti ligoninėse. Po pirmojo

restruktūrizavimo etapo tokių gyventojų sumažėjo 3;

5.3. vienas pacientas vidutiniškai gydosi ligoninėje 2

dienomis trumpiau, nes vidutinė gulėjimo ligoninėje trukmė sutrumpėjo nuo 10

iki 8 dienų;

5.4. lovos užimtumas padidėjo nuo 284 iki 308 dienų;

5.5. lovos apyvarta pagerėjo nuo 28 iki 35 pacientų.

6. Veiksmingesnė tapo sveikatos priežiūros paslaugų

struktūra

6.1. penktadaliu, arba 5000, sumažinta lovų bendrojo

pobūdžio ir specializuotose ligoninėse;

6.2. stacionarinių paslaugų apimtis sumažėjo 8 procentais;

6.3. ambulatorinių paslaugų padaugėjo 6 procentais;

6.4. slaugos apimtis padidėjo 15 procentų;

6.5. įsteigta 600 dienos stacionaro vietų.

7. Reorganizavus sveikatos priežiūros įstaigų tinklą,

ligoninių Lietuvoje sumažėjo 22 juridiniais vienetais

7.1.

Šv.Jokūbo ligoninė Vilniuje reorganizuota skaidymo būdu, išdalijant paslaugas

Vilniaus miesto universitetinei ligoninei ir Vilniaus greitosios pagalbos

universitetinei ligoninei;

7.2. Vilniaus Centro ligoninė prijungta prie Vilniaus

universiteto ligoninės Santariškių klinikų;

7.3.

Respublikinė tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė, Respublikinė Santariškių

tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė, Vilniaus tuberkuliozės ligoninė,

Vilniaus apskrities Vyžulionių tuberkuliozės ligoninė ir Vilniaus universitetinė

infekcinė ligoninė sujungtos, suvienijant jas į naują juridinį asmenį

Respublikinę tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninę;

7.4.

Respublikinė universitetinė ligoninė Vaiko raidos centras prijungta prie

Vilniaus universiteto vaikų ligoninės;

7.5.

Kauno klinikinė infekcinė ligoninė prijungta prie Kauno 2-osios klinikinės

ligoninės;

7.6.

Kauno P.Mažylio gimdymo namai prijungti prie Kauno 2-osios klinikinės

ligoninės;

7.7.

Viršužiglio reabilitacijos ligoninė ir Kauno Romainių tuberkuliozės ligoninė

filialo teisėmis prijungtos prie Kauno medicinos universiteto klinikų,

Kulautuvos tuberkuliozės ligoninė tapo Romainių tuberkuliozės ligoninės filialo

struktūriniu padaliniu;

7.8.

Garliavos ligoninė prijungta prie Kauno apskrities ligoninės;

7.9.

Kauno medicinos universiteto Onkologijos ligoninė filialo teisėmis prijungta

prie Kauno medicinos universiteto klinikų;

7.10.

Kauno psichiatrijos ligoninė prijungta prie Kauno apskrities ligoninės;

7.11.

Skuodo ligoninė filialo teisėmis prijungta prie Klaipėdos apskrities ligoninės;

7.12.

Palangos ligoninė filialo teisėmis prijungta prie Klaipėdos jūrininkų

ligoninės;

7.13.

Klaipėdos vaikų tuberkuliozės ligoninė „Smiltelė“ skyriaus teisėmis prijungta

prie Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės;

7.14.

Šilutės vaikų tuberkuliozės ligoninė „Eglutė“ filialo teisėmis prijungta prie

Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės;

7.15.

Priekulės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė reorganizuota skaidymo būdu,

išdalijant paslaugas Klaipėdos ligoninei ir Gargždų ligoninei;

7.16.

Pagryžuvio tuberkuliozės ligoninė prijungta prie Šiaulių tuberkuliozės ir

plaučių ligų ligoninės;

7.17.

Panevėžio tuberkuliozės ligoninė prijungta prie Panevėžio infekcinės ligoninės.

8.

Kai kuriose ligoninėse, kuriose teikiamų tam tikrų sveikatos priežiūros

paslaugų apimtis negalėjo užtikrinti reikiamo šių paslaugų saugumo pacientams,

uždaryti arba sujungti neurologijos, tuberkuliozės, kardiologijos,

infektologijos ir kiti skyriai.

9.

Iš rajono ligoninių, kuriose gimdymų skaičius neatitiko Sveikatos priežiūros

įstaigų restruktūrizavimo strategijoje patvirtinto minimalaus 300 gimdymų per

metus skaičiaus, gimdymo paslaugos perkeltos į kitų rajonų akušerijos skyrius,

užtikrinant geresnį gimdyvių saugumą ir paslaugų kokybę. Akušerijos skyriai

uždaryti šiose ligoninėse

9.1.

Druskininkų;

9.2.

Ignalinos rajono;

9.3.

Kupiškio;

9.4.

Molėtų;

9.5.

Naujosios Akmenės;

9.6.

Pakruojo;

9.7.

Plungės;

9.8.

Prienų;

9.9.

Skuodo;

9.10.

Šilalės;

9.11.

Varėnos;

9.12.

Zarasų.

10.

Didžiųjų Lietuvos miestų sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo

problemos papildomai nagrinėjamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio

planavimo komiteto posėdžiuose, ypač daug dėmesio skiriant ligoninių

koncentravimui stambesniuose juridiniuose vienetuose ir atsisakant perteklinių

ligoninėms priklausančių patalpų plotų. Platus atstovavimas visų šalių

interesams ir siūlomų alternatyvų teigiamų bei neigiamų padarinių vertinimas

šiuose posėdžiuose leidžia priimti racionaliausią sprendimą

10.1.

Išnagrinėjus Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigų tolesnio

restruktūrizavimo eigą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo

komiteto 2005 m. balandžio 13 d. posėdyje priimtas sprendimas Vilniaus mieste

suformuoti tris ligoninių kompleksus, iš kurių vienas būtų pavaldus Sveikatos

apsaugos ministerijai, antrasis – Vilniaus apskrities viršininkui,

trečiasis – Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Įgyvendinant šį sprendimą ir

sujungiant ligonines, numatoma išlaisvinti 92 tūkst. kv. metrų šiuo

metu ligoninių naudojamo ploto.

10.2.

Analogiškas sprendimas priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio

planavimo komiteto 2005 m. lapkričio 9 d. posėdyje apsvarsčius Kauno miesto

sveikatos priežiūros įstaigų tolesnio restruktūrizavimo eigą.

10.3.

Kauno medicinos universiteto Onkologijos ligoninės ir Kauno medicinos

universiteto klinikų reorganizavimo tikslingumui išnagrinėti ir įvertinti

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2005 m. liepos 15 d. potvarkiu Nr. 189

sudaryta darbo grupė. 2006 m. kovo 16 d. pasitarime pas Ministrą Pirmininką

nuspręsta konkurso būdu pasitelkti nepriklausomus ekspertus Kauno medicinos

universiteto Onkologijos ligoninės prijungimo prie Kauno medicinos universiteto

klinikų paslaugų prieinamumo ir kokybės onkologinėmis ligomis sergantiems

pacientams pokyčiams įvertinti.

10.4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui rengiamas

Klaipėdos miesto sveikatos priežiūros įstaigų tolesnio restruktūrizavimo

projektas.

11. Pirmojo restruktūrizavimo etapo rezultatai rodo,

kad pagrindiniai sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo rodikliai pagerėjo,

tačiau treji metai – per trumpas laikas stebėti svarbesnius Lietuvos gyventojų

sveikatos rodiklių pokyčius. Be to, gerėjant stacionarinės grandies veiklai,

stacionarinis mirtingumas ir toliau didėja – nuo 1,97 iki 2,28 procento.

Ambulatorinių paslaugų apimties didėjimas, senstanti populiacija, kuriai

paprastai būdinga daugybinė patologija, lemia santykinai didesnį sudėtingesnių

atvejų gydymą stacionaruose, o tai objektyviai didina mirtingumo rodiklį

ligoninėse. Išanalizavus stacionarinio ir bendrojo mirtingumo pokyčius pagal

amžiaus grupes, matyti, kad 15–44 metų ir vyresnių nei 65 metų gyventojų

stacionarinis mirtingumas kito kur kas labiau (atitinkamai 8,3 ir 15,1

procento) nei bendrasis mirtingumas (atitinkamai 3 procentai ir 6,5 procento).

Tai rodo, kad stacionarinių paslaugų mažėjimas jų prieinamumo nei jauniems, nei

pagyvenusiems pacientams sunkumų nekelia.

12.

Per pirmąjį sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapą sutaupyta

154 mln. litų, kurie panaudoti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui

ir kokybei, medikų darbo sąlygoms gerinti

12.1.

dviem dienomis trumpesnis vieno ligonio gydymas ligoninėje leido sutaupyti

40 mln. litų;

12.2.

dalies ligonių gydymo ligoninėje pakeitimas gydymu ambulatoriškai sutaupė

61 mln. litų;

12.3.

intensyvaus gydymo pakeitimas gydymu slaugos ligoninėje sutaupė 14 mln. litų;

12.4.

gydymo ligoninėje pakeitimas gydymu dienos stacionare sutaupė 39 mln. litų.

13.

Teigiamus pirmojo restruktūrizavimo etapo rezultatus lėmė šie esminiai

veiksniai

13.1.

sistemingai ir nuosekliai parengta ir plačiai aptarta teisinė bazė, problemų

nagrinėjimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Strateginio planavimo komiteto

ir Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose,

dalyvaujant apskričių, savivaldybių, sveikatos priežiūros įstaigų, asociacijų

ir kitų suinteresuotų šalių atstovams;

13.2.

restruktūrizavimo proceso tęstinumo užtikrinimas neatsižvelgiant į politinės

valdžios pokyčius;

13.3.

visų restruktūrizavimo priemonių koordinavimas ir nuolatinis stebėjimas,

metodinių dokumentų rengimas kiekvienam restruktūrizavimo žingsniui;

13.4.

betarpiškas ir aktyvus visų valdymo lygių – Sveikatos apsaugos ministerijos,

apskričių ir savivaldybių – dalyvavimas restruktūrizavimo procese;

13.5.

nuolatinė apskričių ir savivaldybių atskaitomybė apie restruktūrizavimo

priemonių įgyvendinimo eigą Sveikatos apsaugos ministerijai.

14.

Pirmojo etapo restruktūrizavimo reikmėms panaudota 55 mln. litų.

15.

Nurodytosios lėšos panaudotos šioms išlaidoms padengti

15.1.

išeitinėms kompensacijoms mokėti – 14,4 mln. litų;

15.2.

patalpoms pritaikyti kito pobūdžio sveikatos priežiūros paslaugoms teikti –

31 mln. litų;

15.3.

ambulatorinėms paslaugoms plėtoti – 9,6 mln. litų.

III. ANTROJO RESTRUKTŪRIZAVIMO ETAPO TIKSLAI,

UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS

16. Pagrindiniai antrojo restruktūrizavimo etapo

tikslai yra

16.1. nuolat gerinti sveikatos priežiūros paslaugų

kokybę ir prieinamumą;

16.2. tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų

struktūrą;

16.3. toliau restruktūrizuoti sveikatos priežiūros

įstaigų tinklą;

16.4. optimaliau naudoti žmogiškuosius, finansinius ir

materialinius išteklius.

17. Antrojo restruktūrizavimo etapo uždaviniai yra

17.1. plėtojant ir artinant prie gyventojų pirminę

sveikatos priežiūrą, siekti, kad iki 2008 metų pabaigos ne mažiau kaip 60

procentų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teiktų privačiai dirbantys

šeimos gydytojai, sudarantys su teritorinėmis ligonių kasomis teikiamų paslaugų

apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartis. Šis

procesas skatinamas šiomis priemonėmis

17.1.1. paprastinant gyventojų užsirašymo į asmens

sveikatos priežiūros įstaigas tvarką;

17.1.2. diferencijuojant apmokėjimą už suteiktas

paslaugas pagal aptarnaujamos teritorijos gyventojų tankumą (miestas, kaimas)

ir amžių;

17.1.3. tobulinant finansinio skatinimo už

profilaktinį darbą ir darbo rezultatų kokybę sistemą;

17.1.4. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių

turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412)

įtvirtinant nuostatą, kad privačioms pirminės asmens sveikatos priežiūros

įstaigoms, sudariusioms sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis ir

gaunančioms apmokėjimą už paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto, suteikiama teisė naudotis valstybei ir savivaldybėms priklausančiomis

patalpomis panaudos pagrindais;

17.2. plačiai paplitusias ligas gydant arčiau

gyventojų esančiose sveikatos priežiūros įstaigose, o naujausias technologijas

koncentruojant universitetinėse ligoninėse ir ligoninėse, kuriose pacientų

daugiausia, tobulinti stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą

šiomis priemonėmis

17.2.1. įgyvendinant diferencijuotus sveikatos

priežiūros paslaugų teikimo modelius apskrityse pagal nustatytuosius kriterijus

(paslaugų poreikį, gyventojų sveikatos būklės rodiklius, gyventojų skaičių ir

amžių, įvažiuojančių ir išvažiuojančių kitur gydytis pacientų srautus,

sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą, esamus finansinius,

materialinius bei žmogiškuosius išteklius ir panašiai), apskrities (regiono)

specifiką, apskričių administracijų ir savivaldybių nuomonę, akademinės

visuomenės, specialistų ir visuomeninių organizacijų pasiūlymus

17.2.1.1. kiekvieno iš minėtųjų modelių ambulatorinėje

grandyje planuojama stiprinti konsultacinių poliklinikų infrastruktūrą ir

skubios pagalbos (priėmimo) skyrius, plėtoti ambulatorinės reabilitacijos, dienos

stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas;

17.2.1.2. optimizuojant stacionarinę grandį,

savivaldybių ligoninėse numatoma stiprinti įstaigų infrastruktūrą, skirtą

labiausiai paplitusioms ir nesudėtingoms ligoms gydyti, o sudėtingų ligų

diagnostiką ir gydymą koncentruoti universitetų ir didžiųjų miestų ligoninėse,

geriau jas aprūpinant modernia įranga ir naujausiomis technologijomis;

17.2.2. baigiant įgyvendinti priemones, numatytas

apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planuose, kurios dėl

objektyvių ar subjektyvių priežasčių nebuvo įgyvendintos pirmajame

restruktūrizavimo etape. Šios priemonės numatomos apskričių sveikatos

priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planuose;

17.3. plėtojant slaugos ir ilgalaikio palaikomojo

gydymo paslaugų sistemą, siekti, kad iki 2008 metų ne mažiau 80 procentų šių

paslaugų būtų teikiama bendrojo pobūdžio ligoninėse ir ne mažiau 50 procentų

slaugos paslaugų būtų teikiama kartu su socialinėmis (globos) paslaugomis. Šis

procesas skatinamas tokiomis priemonėmis

17.3.1. kuriant ir diegiant diferencijuotą slaugos

paslaugų ir ilgalaikio palaikomojo gydymo paslaugų sistemą;

17.3.2. plėtojant slaugos paslaugas, teikiamas

pacientų namuose;

17.3.3. didinant ambulatorinės slaugos apimtį,

plėtojant jos formas;

17.3.4. kuriant slaugos paslaugų dienos stacionarus;

17.4. gerinant greitosios medicinos pagalbos paslaugų

teikimo kokybę ir operatyvumą, reorganizuoti greitosios medicinos pagalbos

teikimo sistemą. Šis procesas skatinamas tokiomis priemonėmis

17.4.1. reorganizuojant šiuo metu savivaldybėse esamas

55 dispečerines tarnybas, jų veiklą koordinuojant su Vidaus reikalų

ministerijos sistemoje veikiančiu Bendruoju pagalbos centru;

17.4.2. įgyvendinant greitosios medicinos pagalbos

automobilių parko atnaujinimo programą, siekiant, kad nuolat būtų atnaujinami

senesni kaip 7 metų automobiliai;

17.4.3. diegiant dispečerinėse tarnybose ir greitosios

medicinos pagalbos automobiliuose šiuolaikines ryšio priemones;

17.5. gerinant reabilitacijos paslaugų kokybę, siekti,

kad kiekvienos savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose būtų kuriami

ambulatorinės reabilitacijos skyriai, o stacionarinė reabilitacija

optimizuojama;

17.6. siekiant tinkamiau naudoti sveikatos priežiūros

išteklius, tobulinti sveikatos priežiūros įstaigų turto valdymą šiomis

priemonėmis

17.6.1. perduodant viešosioms sveikatos priežiūros

įstaigoms kaip dalininko įnašą valstybei ir savivaldybėms priklausantį

kilnojamąjį turtą, didinant viešosios įstaigos kapitalą, jei valstybė ir (ar)

savivaldybė yra jų dalyvė, išskyrus brangią medicinos įrangą, kurios kriterijus

nustato Sveikatos apsaugos ministerija;

17.6.2. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (išskyrus

brangią medicinos įrangą) amortizacinius atskaitymus įskaičiuojant į valstybės

nustatomų sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, šias kainas didinant

minėtųjų amortizacinių atskaitymų dalimi;

17.6.3. valstybės kapitalo investicijas naudojant tik

brangiai medicinos įrangai įsigyti ir ypatingos svarbos objektams statyti;

17.6.4. diegiant turto valdymo koncesijos pagrindais

bandomuosius projektus, o pasiteisinus jų veiksmingumui priimti sprendimus dėl

platesnio jų taikymo;

17.6.5. lėšas, gautas pardavus sveikatos priežiūros

įstaigų nenaudojamus pastatus, naudojant naujiems sveikatos priežiūros objektams

statyti, renovuoti ar įrangai įsigyti;

17.7. siekiant geresnės paslaugų kokybės ir adekvataus

apmokėjimo už paslaugas, tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų kainodaros

sistemą šiomis priemonėmis

17.7.1. palaipsniui didinant sveikatos priežiūros

paslaugų bazines kainas;

17.7.2. skatinant konkurenciją ir suteikiant sveikatos

priežiūros įstaigoms teisę teikti paslaugas kainomis, mažesnėmis už valstybės

nustatytas sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas;

17.7.3. rengiamuose mokamų paslaugų teikimą

reglamentuojančių teisės aktų pakeitimo (papildymo) projektuose numatant mokamų

paslaugų kainų liberalizavimo principus ir tvarką;

17.8. skatinant papildomąjį (savanoriškąjį) sveikatos

draudimą, parengti ir įgyvendinti šiam tikslui reikalingų teisinių priemonių ir

finansinių svertų kompleksą

17.8.1. nustatyti papildomuoju (savanoriškuoju)

sveikatos draudimu draudžiamų arba privalomojo sveikatos draudimo lėšomis

apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų krepšelį;

17.8.2. skatinti gyventojus, jų darbdavius ir draudimo

bendroves plėtoti papildomąjį (savanoriškąjį) sveikatos draudimą ir tobulinti

jo formas;

17.9. stiprinant mokslo ir mokymo plėtros bazę, pagal

išgales numatyti didesnį finansavimą sveikatos moksliniams tyrimams, plačiau

juos diegti, tobulinti specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą.

IV. ANTROJO RESTRUKTŪRIZAVIMO ETAPO VERTINIMO

KRITERIJAI

18. Pagrindiniai antrojo restruktūrizavimo etapo

tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai yra

18.1. vidutinės gyvenimo trukmės pailgėjimas ne mažiau

kaip vienu mėnesiu kasmet;

18.2. ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų

apimties padidėjimas ne mažiau kaip 5 procentais;

18.3. slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo

paslaugų apimties padidėjimas 3–5 procentais;

18.4. dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų

apimties padidėjimas ne mažiau kaip 10 procentų;

18.5. stacionarių paslaugų bendrojo pobūdžio ir

specializuotose ligoninėse apimties sumažėjimas 3–5 procentais;

18.6. greitosios medicinos pagalbos automobilių parko

atnaujinimas ne mažiau kaip 10 procentų.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19. Apskričių viršininkams rengiant apskričių

sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planus (2007−2008

metai) dalyvauja savivaldybės, sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės

ligonių kasos. Apskričių sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo

etapo planų rengimą organizuoja ir metodiškai jam vadovauja Sveikatos apsaugos

ministerija ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Punkto

pakeitimai

Nr.

772,

2006-08-04, Žin., 2006, Nr. 88-3458 (2006-08-12)

20. Patvirtinti apskričių sveikatos priežiūros įstaigų

antrojo restruktūrizavimo etapo planai įgyvendinami pasirašant dvišales

sveikatos priežiūros įstaigų ir teritorinių ligonių kasų sutartis.

21. Sveikatos apsaugos ministerija

21.1. 2009 metų I pusmetį apsvarsto antrojo

restruktūrizavimo etapo rezultatus ir 2009 metų III ketvirtį pateikia juos

Lietuvos Respublikos Vyriausybei;

21.2. 2009 metų II pusmetį numato sveikatos apsaugos

sistemos perspektyvines raidos 2009–2015 metais kryptis.

22. Antrojo restruktūrizavimo etapo tikslams ir

uždaviniams įgyvendinti bus naudojama Europos Sąjungos finansinė parama,

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, Lietuvos Respublikos valstybės

biudžeto ir savivaldybių biudžetų, taip pat kitų finansavimo šaltinių lėšos.

23. Sutaupytos

sveikatos apsaugos sistemos lėšos, įgyvendinus atitinkamas restruktūrizavimo

priemones, naudojamos sveikatos apsaugos sistemos reikmėms.

24. Antrojo

restruktūrizavimo etapo nuostatoms įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerija

parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei atitinkamų teisės aktų

pakeitimų projektus, priima reikiamus teisės aktus.

Punkto

pakeitimai

Nr.

1229,

2007-11-13, Žin., 2007, Nr. 122-5008 (2007-11-27)

––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 772, 2006-08-04,

Žin., 2006, Nr. 88-3458 (2006-08-12)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2006 M. BIRŽELIO 29 D. NUTARIMO NR. 647

"DĖL ANTROJO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ETAPO

STRATEGIJOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

1229,

2007-11-13, Žin., 2007, Nr. 122-5008 (2007-11-27)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2006 M. BIRŽELIO 29 D. NUTARIMO NR. 647

"DĖL ANTROJO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ETAPO

STRATEGIJOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Vilija Tamaliūnienė (2007-11-27)

vitama@lrs.lt