DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS

Nutarimas

skelbtas: Žin., 2007, Nr. 1-17

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS

INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO įstatymo koncepcijos patvirtinimo

2006 m. gruodžio 29 d. Nr. 1367

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria

Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės

informacinių išteklių valdymo įstatymo koncepciją (pridedama).

Ministras Pirmininkas Gediminas

Kirkilas

Vidaus reikalų ministras Raimondas

Šukys

_________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2006 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1367

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ

VALDYMO įstatymo koncepcija

I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS

1.

Lietuvos Respublikos valstybės

informacinių išteklių valdymo įstatymo koncepcija (toliau vadinama – ši

Koncepcija) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008

metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 52

punktą ir atsižvelgiant į Įstatymų koncepcijų rengimo metodikos, patvirtintos

teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 277 (Žin., 2002,

Nr. 1-10), 3.1

punkto nuostatą.

ii. Įstatymo reguliavimo

dalyko ir tikslų bendroji charakteristika

2.

Šios Koncepcijos pagrindu siūloma

parengti Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą

(toliau vadinama – Įstatymas), kuriame bus nustatyta valstybės informacinių

išteklių samprata, reglamentuoti valstybės informacinių išteklių kūrimo bei

valdymo teisiniai ir organizaciniai principai, valstybės informacinių išteklių

naudojimas teikiant viešąsias elektronines paslaugas, duomenų mainai.

3.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos

(toliau vadinama – ES) poziciją dėl elektroninės valdžios skatinimo ES

valstybėse narėse, valstybės informacinių išteklių valdymo reglamentavimą

galima priskirti prie prioritetinių dalykų. Atsižvelgiant į tai, kad

svarbiausieji visuomeniniai santykiai turi būti reglamentuojami įstatymuose, o

ne įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, pasirinkta valstybės

informacinius išteklius reglamentuoti įstatymu.

4.

Įstatyme bus apibrėžtos šios

valstybės informacinių išteklių ir kitų su valstybės informaciniais ištekliais

susijusių dalykų sąvokos

Duomenys –

informacija, perkelta į informacijos ir elektroninių ryšių technologijomis

paremtas priemones, siekiant ją kaupti, saugoti, analizuoti ar atlikti kitus

tvarkymo veiksmus.

Duomenų mainai

– duomenų siuntinėjimas tarp funkcinių vienetų pagal taisykles, valdančias

duomenų perdavimą ir koordinuojančias keitimąsi jais.

Informacija

– žinios, kuriomis disponuoja viešojo administravimo institucija ar kitas

juridinis asmuo, kuriam pavesta vykdyti viešojo administravimo funkcijas

(toliau vadinama – viešojo administravimo institucija).

Valstybės informaciniai ištekliai – informacija, kuria

disponuoja viešojo administravimo institucija,

atlikdama jai pavestas funkcijas (išskyrus vidaus administravimą), taip pat informacijos

ir elektroninių ryšių technologijomis paremtos priemonės tai informacijai

kaupti, saugoti ir apdoroti.

Valstybės informacinių išteklių valdymas – valstybės informacinių išteklių

tvarkymo tikslų ir priemonių nustatymas, jų tvarkymo ir priežiūros

organizavimas, valstybės tarnautojų ir/arba darbuotojų, informacijos ir elektroninių ryšių technologijų priemonėmis tvarkančių duomenis, veiklos organizavimas ir

kontrolė.

5.

Bendrieji Įstatymo

tikslai yra šie

5.1.

reglamentuoti

valstybės informacinių išteklių kūrimą;

5.2.

reglamentuoti

valstybės informacinių išteklių tvarkymą ir priežiūrą;

5.3.

reglamentuoti duomenų

mainus tarp viešojo administravimo institucijų;

5.4.

reglamentuoti

valstybės informacinių išteklių panaudojimą teikiant elektronines viešąsias

paslaugas, vykdant valstybės valdymą ir visuomenės informavimą;

5.5.

reglamentuoti sąnaudų,

kylančių tvarkant ir prižiūrint valstybės informacinius išteklius, finansavimą;

5.6.

nustatyti institucijų, kurios

atsakingos už valstybės informacinių išteklių kūrimo, tvarkymo ir panaudojimo

koordinavimą, teises, pareigas ir atsakomybę.

iii. Kitų teisės aktų,

reguliuojančių tą pačią visuomeninių santykių sritį, charakteristika

6.

Šiuo metu kai kuriuose Lietuvos

Respublikos teisės aktuose esama nuostatų, kurios arba tik iš dalies susijusios

su valstybės informacinių išteklių valdymo reglamentavimu, arba neužtikrina

visapusiško reglamentavimo, nors ir įtvirtina teisės normas, susijusias su

valstybės informacinių išteklių valdymu.

7.

Lietuvos respublikos valstybės registrų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 86-2043; 2004, Nr. 124-4488) nustato

valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų steigimą, tvarkymą,

reorganizavimą, likvidavimą, valstybės registrų sistemą ir bendruosius

valstybės registrų sąveikos principus. Lietuvos respublikos valstybės registrų įstatymas reguliuoja tik vieną

valstybės informacinių išteklių dalį – valstybės registrus (kadastrus) ir

žinybinius registrus.

8.

Lietuvos Respublikos dokumentų ir

archyvų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr.

57-1982)

reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių,

valstybės įgaliotų asmenų, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių

asmenų veiklos dokumentų valdymą ir naudojimą, nustato valstybinės archyvų sistemos

kompetenciją ir uždavinius.

9. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 10-236; 2005, Nr. 139-5008) užtikrina asmenims

teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų,

nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką, reguliuoja valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Tačiau šis

įstatymas nereglamentuoja duomenų mainų tarp viešojo administravimo

institucijų.

10.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos

įstatymas (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2003, Nr. 15-597)

reglamentuoja santykius, kurie atsiranda automatiniu būdu tvarkant asmens

duomenis, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas

rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita.

11.

Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1945)

reglamentuoja tarnybinę pagalbą – viešojo administravimo institucijos,

priimdamos administracinius sprendimus, gali kreiptis į kitas viešojo

administravimo institucijas ir prašyti informacinės bei kitokios pagalbos.

12.

Bendrųjų duomenų saugos

reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 4 d.

nutarimu Nr. 952 (Žin., 1997, Nr. 83-2075; 2003, Nr. 2-45), tikslas –

sudaryti sąlygas automatiniu būdu saugiai tvarkyti duomenis valstybės

registruose ir kitose valstybės informacinėse sistemose. Minėtame nutarime

nustatyti saugaus duomenų tvarkymo reikalavimai, saugaus darbo su duomenimis

taisyklės, tačiau jos netaikomos, kai automatiniu būdu tvarkomi duomenys,

sudarantys įslaptintą informaciją, išskyrus duomenis, sudarančius riboto

naudojimo informaciją.

13.

Valstybės informacinių sistemų

steigimo ir įteisinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 451 (Žin., 2004, Nr. 58-2061), nustato

valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo procedūrą.

14.

Informacinės visuomenės plėtros

komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. spalio 15

d. įsakymas Nr. T-131 „Dėl valstybės informacinių sistemų kūrimo metodinių

dokumentų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 155-5679)

reglamentuoja informacinės sistemos plėtros pokyčių visumą ir specifikacijos

rengimą.

15.

Atlyginimo už valstybės registrų

ir kadastrų duomenų teikimą dydžių nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 739 (Žin.,

2005, Nr. 82-3024),

nustato atlyginimo už valstybės registrų ir kadastrų duomenų teikimą dydžius ir

apmokėjimą už duomenų teikimą. Tačiau šis aprašas yra taikomas tik valstybės

registrams (kadastrams) ir žinybiniams registrams.

16.

Šiame skyriuje pateiktų teisės

aktų charakteristika leidžia daryti išvadą, kad visi šie teisės aktai

reglamentuoja tik valstybės informacinių išteklių valdymo fragmentus.

Pakankamai reglamentuojami tik valstybės registrai, o informacijos ir

elektroninių ryšių technologijų priemonėmis paremtų valstybės informacinių

išteklių ir informacijos valdymo reglamentavimas – nei išsamus, nei pakankamas.

iv. Keičiamų ar panaikinamų

teisės normų efektyvumo

analizė

17.

Vadovaujantis šios Koncepcijos III

skyriuje pateikta teisės aktų, reguliuojančių tą pačią visuomeninių santykių

sritį, charakteristika, galima teigti, kad šiuo metu nėra vieno įstatymo, kuris

reglamentuotų valstybės informacinių sistemų steigimą, tvarkymą, reorganizavimą

ir likvidavimą. Esamieji teisės aktai tik fragmentiškai reglamentuoja valstybės

informacinių išteklių valdymą.

18.

Priėmus šį Įstatymą, būtų

tikslinga Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 54-1492), kuris

apibrėžia valstybės turto sandarą, priskirti valstybės informacinius išteklius

(išskyrus informacijos ir elektroninių ryšių technologijomis paremtas

priemones) prie nematerialiojo turto, nes šiame Įstatyme bus reglamentuotos

tokio nematerialiojo turto tvarkymo ir priežiūros sąlygos.

v. Užsienio valstybių

teisėkūros apžvalga

19.

Rengiant šią Koncepciją,

vadovautasi ES valstybių narių (Estijos, Čekijos ir kitų) teisės aktais,

susijusiais su valstybės informacinių išteklių valdymu. Šiose valstybėse

informacijos saugojimas ir valdymas reglamentuotas įstatymais ir kitais teisės

aktais.

20.

Estijos Respublikos duomenų

bazės įstatymas (paskelbtas „Riigi Teataja“ [RT], 1997, No. 27, 423) numato

Valstybės duomenų bazių registro sukūrimą. Pagal minėtąjį įstatymą

valstybinėmis duomenų bazėmis laikomi nacionaliniai registrai, valstybės

registrai ir kitos valstybinių institucijų turimos duomenų bazės; jis

reguliuoja duomenų bazių informacijos naudojimą, duomenų kaupimą, apdorojimą

duomenų bazėse ir net nustato duomenų rinkimo principus.

21.

Čekijos Respublikos viešojo

administravimo informacinių sistemų įstatymas (priimtas 2000 m. rugsėjo 14 d.)

reglamentuoja viešojo administravimo informacinių sistemų sąvoką ir viešojo

administravimo informacinių sistemų kūrimo principus, taip pat atitinkamas

asmenų, susijusių su viešojo administravimo informacinių sistemų kūrimu,

naudojimu ir plėtote, teises ir pareigas.

22.

Kanados valstybės informacijos

valdymo strategija (priimta 2003 m. gegužės 1 d.) atskyrė informacijos

valdymą nuo informacinio valdymo ir apibrėžė šias sąvokas. Kanados priėjimo

prie informacijos įstatymas (priimtas 2000 m. gegužės 31 d.) reguliuoja

informacijos prieinamumą ir prieinamumo apribojimus, reglamentuoja informacijos

perdavimą, apmokėjimą už gautą informaciją, numato informacijos apsaugą.

23.

Jungtinių Amerikos

Valstijų Memorandumo Vyriausybės departamentų ir institucijų vadovams

Nr. A–130 (priimto 2002 m. kovo 19 d.) tikslas – sukurti federalinių

informacinių išteklių valdymo strategiją. Memorandume apibrėžtas informacijos gyvavimo ciklas

stadijos, per kurias informacija perduodama, tipiškai apibūdinamos kaip

kūrimas, rinkimas, apdorojimas, skleidimas, naudojimas, saugojimas ir

perdavimas. Informacinių išteklių valdymo sąvoka apima tiek pačią informaciją,

tiek su ja susijusius išteklius – žmones, įrengimus, kapitalą, informacijos ir elektroninių ryšių technologijomis

paremtas priemones. Jame labai išsamiai

apibūdintos informacinės technologijos, taip pat

informacijos valdymas.

24.

Šiame skyriuje pateikta užsienio

valstybių teisėkūros apžvalga leidžia daryti išvadą, kad užsienio valstybėse

svarbiausieji valstybės informacinių išteklių kūrimo ir valdymo klausimai

reglamentuojami įstatymais. Viena iš svarbiausiųjų nuostatų, įteisintų užsienio

valstybių įstatymuose, – įtvirtintas informacinių išteklių naudojimas

tarpinstitucinėje veikloje ir teikiant viešąsias paslaugas.

vi. TARPTAUTINĖS teisės, ES

teisės normų ir principų analizė

25.

1995 m. spalio 24 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens

duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 1 straipsnyje reglamentuota,

kad pagal šią direktyvą ES valstybės narės užtikrina fizinių asmenų pagrindines

teises ir laisves, ypač jų teisę į privatumą tvarkant asmens duomenis. ES

valstybės narės nevaržo ir nedraudžia laisvo asmens duomenų judėjimo tarp ES

valstybių narių dėl priežasčių, susijusių su apsauga. Direktyvoje taip pat išdėstyti duomenų kokybės principai: ES valstybės

narės numato, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi teisingai ir

teisėtai, renkami aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais, o po to tvarkomi

su šiais tikslais suderintais būdais; asmens duomenys turi būti tinkami,

svarbūs, ne per didelės, o tik tokios apimties, kad atitiktų tikslus, kuriems

jie renkami ir (arba) vėliau tvarkomi; jie turi būti tikslūs ir, jeigu būtina,

nuolat atnaujinami. Turi būti imtasi visų reikiamų priemonių, kad netikslūs ar

neišsamūs, neatitinkantys tikslų, dėl kurių jie buvo surinkti ar po to

tvarkomi, duomenys būtų ištrinti arba ištaisyti, laikomi tokio pavidalo, kad

duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia

tikslams, dėl kurių duomenys buvo surinkti arba po to tvarkomi, pasiekti. ES

valstybės narės nurodo asmens duomenų, ilgesnį laiką saugomų dėl istorinės,

statistinės ar mokslinės paskirties, atitinkamas apsaugos priemones.

26.

Siekdama apsaugoti asmenų

privatumą ir duomenis elektroninėje erdvėje, 1981 metais Europos Taryba

priėmė konvenciją „Dėl asmenų apsaugos, susijusios su asmens duomenų automatiniu

tvarkymu“. Konvencijos tikslas – užtikrinti, kad, tvarkant asmens duomenis

automatiniu būdu, visų šalių teritorijose būtų gerbiamos kiekvieno asmens,

neatsižvelgiant į jo tautybę ir gyvenamąją vietą, teisės ir pagrindinės

laisvės, o svarbiausia – jo teisė į privatų gyvenimą. Konvencijos II skyrius

reglamentuoja pagrindinius duomenų apsaugos principus. Automatiniu būdu

tvarkomi asmens duomenys turi būti gauti ir tvarkomi sąžiningai ir teisėtai;

turi būti saugomi konkrečiam ir teisėtam tikslui ir nenaudojami kitais šiam

tikslui prieštaraujančiais būdais; asmens duomenys turi būti tinkami, svarbūs,

ne per didelės, o tik tokios apimties, kad atitiktų konkrečius tikslus; jie

turi būti tikslūs ir prireikus papildomi nauja informacija; asmens duomenys turi

būti laikomi tokio pavidalo, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima

nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo

saugomi, pasiekti. Automatiniu būdu kaupiamiems asmens duomenims apsaugoti turi

būti imtasi tinkamų apsaugos priemonių, kurios neleistų jų netyčia ar

neteisėtai sunaikinti, netyčia prarasti, neleistinai palikti juos prieinamus,

keisti ar platinti. Konvencija reguliuoja duomenų srautus, kertančius valstybės

sienas.

27.

2002 m. liepos 12 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir

privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje suderina ES valstybių narių nuostatas, užtikrinančias vienodą

pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos lygį, ypač teisę į privatumą, susijusį

su asmens duomenų tvarkymu elektroninių ryšių sektoriuje, ir užtikrinančias

laisvą tokių duomenų judėjimą bei laisvą elektroninių ryšių įrangos ir paslaugų

judėjimą Bendrijoje. Ši direktyva taikoma, kai asmens duomenys tvarkomi

teikiant Bendrijoje viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas viešaisiais

ryšių tinklais. Šios direktyvos 4 straipsnis reglamentuoja saugumą; viešai

prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas turi imtis tinkamų techninių ir

organizacinių priemonių, kad užtikrintų savo paslaugų saugumą, o tam tikrais

atvejais tokių priemonių jis turi imtis kartu su viešųjų ryšių tinklo teikėju,

kad užtikrintų ir paties tinklo saugumą.

vii. Pagrindinės visuomeninių

santykių reguliavimo nuostatos

28.

Įstatyme bus apibrėžtos su

valstybės informacinių išteklių valdymu susijusių dalykų sąvokos. Tikslus šių

sąvokų apibrėžimas leis tinkamai suvokti Įstatymo taikymo sritį, atskirti

skirtingas valstybės informacinių išteklių formas ir visuomeninius santykius,

kylančius iš valstybės informacinių išteklių naudojimo.

29.

Įstatymas nebus taikomas valstybės

registrams (kadastrams) ir žinybiniams registrams.

30.

Įstatyme bus įtvirtinta nuostata,

kad visos viešojo administravimo institucijos, atlikdamos joms priskirtas

funkcijas, gaunamą ir kuriamą informaciją, kur įmanoma, apdoroja kompiuterizuotai,

kuria valstybės informacines sistemas ir kitas informacijos apdorojimo

sistemas.

31.

Įstatymas reglamentuos valstybės

informacinių išteklių steigimą ir kūrimą, nustatys, kokios gali būti valstybės

informacinių išteklių kūrimo lėšos.

32.

Įstatyme numatoma įtvirtinti

nuostatą, kad visi valstybės informaciniai ištekliai, kurių reikia viešojo

administravimo institucijoms jų tiesioginėms funkcijoms atlikti, turi būti

laisvai prieinami, neatsižvelgiant į tai, kas tvarko tuos valstybės

informacinius išteklius ir kokia informacija jais tvarkoma, išskyrus Lietuvos

Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų įstatymų

nustatytus atvejus.

33.

Įstatymu bus nustatyti duomenų

mainų tarp viešojo administravimo institucijų valdomų valstybės informacinių

išteklių principai

33.1.

bus nustatyti standartų naudojimas

ir uždarų formatų naudojimo sąlygos realizuojant duomenų mainus tarp viešojo

administravimo institucijų valdomų valstybės informacinių išteklių;

33.2.

bus įtvirtinta nuostata dėl

neatlygintinų (išskyrus išlaidas duomenims parengti) duomenų mainų tarp viešojo

administravimo institucijų, kai jos atlieka tiesiogines savo funkcijas;

33.3.

bus įtvirtinta nuostata dėl

tolesnio valstybės informacinių išteklių naudojimo ir nustatytos naudojimo

sąlygos.

34.

Įstatymas reglamentuos valstybės

informacinių išteklių tvarkymą ir priežiūrą. Bus nustatyti valstybės

informacinių išteklių tvarkymo ir priežiūros perkamų paslaugų (angl. outsorcing)

ir prieglobos (angl. hosting) reikalavimai. Bus įtvirtinta nuostata, kad

valstybės informacinių išteklių priežiūrą gali vykdyti fiziniai ir juridiniai

asmenys, atitinkantys Įstatyme nustatytus reikalavimus.

35.

Įstatyme bus nustatytos

pagrindinių viešojo administravimo institucijų, kurios atsakingos už valstybės

informacinių išteklių funkcinio suderinamumo, kūrimo, tvarkymo, panaudojimo ir

informacijos saugos politikos formavimą, jos įgyvendinimo koordinavimą

(t. y. Susisiekimo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos), teisės,

pareigos ir atsakomybė.

Punkto

pakeitimai

Nr.

1607,

2010-11-10, Žin., 2010, Nr. 134-6858 (2010-11-16)

36.

Įstatyme bus įtvirtinta nuostata,

susijusi su nuolatiniu valstybės informacinių išteklių valdymo efektyvumo

vertinimu.

viii. Galimi numatomo

teisinio reguliavimo padariniai

37.

Įstatymo nuostata sudaryti sąlygas

institucijoms neatlygintinai naudotis informacija, kai jos siekia bendrų

tikslų, sumažins institucijų išlaidas ir tai informacijai, kurios reikia jų

tiesioginėms funkcijoms atlikti.

38.

Įstatymas sudarys galimybes kur

kas greičiau perkelti viešąsias paslaugas į elektroninę terpę, nes šiuo metu ne

visuomet įmanomi duomenų mainai, užtikrinantys reikiamų elektroninių viešųjų

paslaugų teikimą.

39.

Tinkamas informacinių išteklių

reglamentavimas ir nuolatinis efektyvumo vertinimas leis veiksmingiau naudoti

informacinius išteklius, viešojo administravimo institucijoms geriau atlikti

joms priskirtas funkcijas.

40.

Įstatymas skatins tinkamą

valstybės informacinių išteklių tvarkymą ir priežiūrą, o tai savo ruožtu mažins

valstybės informacinių išteklių dubliavimą.

41.

Gali sumažėti viešojo

administravimo institucijų gaunamos lėšos už informacijos parengimą duomenų

mainams.

42.

Sumažėjus informacijos gavimo

išlaidoms, padidės institucijų veiklos efektyvumas.

ix. Finansinis ekonominis

pagrįstumas

43.

Priėmus Įstatymą, gali padidėti

lėšų, kurios būtų naudojamos nuolatiniam valstybės informacinių išteklių

efektyvumo vertinimui, poreikis, tačiau palengvės duomenų mainų tarp skirtingų

informacinių išteklių realizavimas, mažiau lėšų reikės tokiems duomenų mainams,

bus išvengta dubliuojamų valstybės informacinių išteklių kūrimo ir plėtros.

Papildomų lėšų Įstatymui įgyvendinti nereikės.

x. Numatoma įstatymo

struktūra

44.

Įstatymą sudarys 7 skyriai: I.

Bendrosios nuostatos; II. Valstybės informacinių išteklių kūrimas ir tvarkymas;

III. Valstybės informacinių išteklių naudojimas; IV. Priežiūra ir

koordinavimas; V. Informacijos teikimo reglamentavimas; VI. Valstybės

informacinių išteklių finansavimas; VII. Baigiamosios nuostatos.

45.

I skyriuje bus nustatyta Įstatymo

paskirtis, reguliavimo principai ir apibrėžtos pagrindinės sąvokos, įtvirtinta

nuostata, kad visos viešojo administravimo institucijos, atlikdamos joms

priskirtas funkcijas, gaunamą ir kuriamą informaciją, kur įmanoma, apdoroja

kompiuterizuotai. Bus nustatyta Įstatymo reguliavimo srities išimtis: į

Įstatymo reguliavimo sritį neįeis informacinių išteklių, sudarančių valstybės

paslaptį, valdymas.

46.

II skyriuje bus reglamentuota valstybės

informacinių išteklių steigimas, kūrimas, tvarkymas, saugumo ir integralumo

reikalavimai, informacinių išteklių kūrimo eiliškumas, taip pat valstybės

informacinių išteklių tvarkymas ir priežiūra, kai priežiūros teisės perduodamos

tretiesiems asmenims, nustatyta valstybės informacinių išteklių tvarkytojų

paskyrimo tvarka, viešojo administravimo institucijų teisės, pareigos ir

atsakomybė vykdant duomenų rinkimą, kaupimą, saugojimą ir teikimą.

47.

III skyriuje bus reglamentuota

informacinių išteklių valdymo efektyvumo vertinimas, informacinių išteklių

naudojimas viešojo administravimo institucijų funkcijoms atlikti, asmenų

naudojimasis valstybės informaciniais ištekliais.

48.

IV skyriuje bus nustatyta tų

viešojo administravimo institucijų, kurios atsakingos už valstybės informacinių

išteklių funkcinio suderinamumo, kūrimo, tvarkymo, panaudojimo ir informacijos

saugos politikos formavimą, jos įgyvendinimo koordinavimą (t. y.

Susisiekimo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Informacinės

visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos), ir tų, kurios yra

tiesiogiai atsakingos už atskirų informacinių išteklių formavimą ir tvarkymą,

atsakomybė, teisės ir pareigos.

Punkto

pakeitimai

Nr.

1607,

2010-11-10, Žin., 2010, Nr. 134-6858 (2010-11-16)

49.

V skyriuje bus nustatyta

pagrindiniai informacijos perdavimo būdai, kurie, atsižvelgiant į informacijos

išteklių pobūdį, turės būti realizuoti valstybės informacinių išteklių tvarkymo

priemonėse.

50.

VI skyriuje bus nustatyta, kokios

lėšos priskiriamos prie valstybės informacinių išteklių sąnaudų, taip pat

svarbiausieji principai: bendrieji valstybės informacinių išteklių tvarkymo ir

priežiūros sąnaudų finansavimo principai, bendrasis neatlygintino informacijos

teikimo principas, informacijos teikimo įkainių skaičiavimo principai.

51.

VII skyriuje bus nustatyta

Įstatymo įsigaliojimo data, pateikti pasiūlymai dėl susijusių teisės aktų

pakeitimo.

xi. Numatomi pakeisti ar

panaikinti teisės aktai

52.

Kartu su Įstatymu reikės keisti

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir

disponavimo juo įstatymą. Prireikus bus rekomenduojama papildyti viešojo

administravimo institucijų, atsakingų už valstybės

informacinių išteklių funkcinio suderinamumo, kūrimo, tvarkymo, panaudojimo ir

informacijos saugos politikos formavimą, jos įgyvendinimo koordinavimą (t. y.

Susisiekimo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Informacinės

visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos), nuostatus.

Punkto

pakeitimai

Nr.

1607,

2010-11-10, Žin., 2010, Nr. 134-6858 (2010-11-16)

––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1607, 2010-11-10,

Žin., 2010, Nr. 134-6858 (2010-11-16)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2006 M. GRUODŽIO 29 D. NUTARIMO NR. 1367

"DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO ĮSTATYMO

KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2010-11-17)

aubodi@lrs.lt