DĖL APLINKOS MINISTRO 2001 M. BALANDŽIO 20 D. ĮSAKYMO NR. 219 „DĖL GAMTINIŲ BUVEINIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ KRITERIJŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL APLINKOS MINISTRO 2001 M. BALANDŽIO 20 D. ĮSAKYMO NR. 219 „DĖL GAMTINIŲ BUVEINIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ KRITERIJŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2006 m. rugpjūčio 4 d. Nr. D1-368

Vilnius

Įgyvendindamas 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. spalio 27 d., Tarybos direktyva 97/62/EB) reikalavimus ir atsižvelgdamas į Borealinio regiono biogeografinio seminaro sprendimus dėl Lietuvoje sutinkamų Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių, kurių apsaugai reikia steigti saugomas teritorijas, pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2003, Nr. 108-4848; 2005, Nr. 79-2864)

1. Išdėstau 1.5 ir 1.6 punktus taip

„1.5. vietovės, kuriose yra ne mažesni kaip 0,5 ha ąžuolynų plotai, kuriuose nuolatos aptinkami niūraspalvių auksavabalių (Osmoderma eremita) suaugę individai, lervos ar yra būdingi jų veiklos požymiai, leidžiantys spręsti apie šių vabzdžių buvimą medyne;“;

„1.6. vietovės, kuriose nuolatos aptinkami Manerheimo plačiagalvių trumpasparnių (Oxyporus mannerheimii), purpurinių plokščiavabalių (Cucujus cinnaberinus) ir Šneiderio kirmvabalių (Boros schneideri) suaugę individai arba lervos;“.

2. Išdėstau 1.12 ir 1.13 punktus taip

„1.12. upės arba jų atkarpos, kuriose tinkamose buveinėse aptinkamos ovaliosios geldutės (Unio crassus) ir jos individų tankumas yra ne mažesnis kaip 0,5 ind./m2;“;

„1.13. vietovės, ne mažesnės kaip 0,5 ha, kuriose tinkamose buveinėse aptinkami siaurieji vertigai (Vertigo angustior) arba Gejerio vertigai (Vertigo geyeri), arba Moulino vertigai (Vertigo moulinsiana) ir jų individų tankumas yra ne mažesnis kaip 3 ind./m2;“.

3. Išbraukiu 1.17 punkte žodžius „sturys (Acipenser sturio)“.

4. Išdėstau 3 punktą taip

„3. Tvirtinu Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipus, kurių apsaugai būtina steigti saugomas teritorijas (pridedama).“.

5. Laikau netekusiu galios 4 punktą.

6. Papildau nurodyto įsakymo 1 priedą „Žuvų gausumas arba tankis“ šiuo 9 punktu

„9. Auksaspalvis kirtiklis Sabanejewia aurata 100 ind./ha“.

7. Papildau nurodyto įsakymo 2 priedą „Augalų gausumas ir mažiausias buveinės plotas“ šiuo 15 punktu

„15. Belapis sėmainis Buxbaumia viridis 1 0,1“.

8. Išdėstau nurodytojo įsakymo 3 priedą nauja redakcija (pridedama).

9. Papildau nurodyto įsakymo 6 priedą „Pagrindinio ardo medžių amžius miško buveinėse“ šiuo 5 punktu (buvusius 5-12 punktus laikau 6-13 punktais)

„5. 9060 Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų pušis –³ 50“.

10. Išdėstau nurodyto įsakymo 7 priedą nauja redakcija (pridedama).

11. Išdėstau nurodyto įsakymo 8 priedo pavadinimą taip

„LIETUVOJE RANDAMOS GAMTINĖS BUVEINĖS, PRISKIRIAMOS PRIE EUROPOS SĄJUNGOS PRIORITETINIŲ BUVEINIŲ“.

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ,

PAVADUOJANTI APLINKOS MINISTRĄ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. D1-368

redakcija)

EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS GAMTINIŲ BUVEINIŲ TIPAI, KURIŲ APSAUGAI BŪTINA STEIGTI SAUGOMAS TERITORIJAS

I. PAKRANČIŲ IR DRUSKINGOS BUVEINĖS

11. Atvira jūra ir potvynių zonos

1110 Smėlėtos pakrantės, kurios visą laiką šiek tiek apsemtos jūros vandeniu

1120 *Posidonia sąžalynai (Posidonion oceanicae)

1130 Upių žiotys

1140 Atoslūgio metu neužsemiamos dumblingos ir smėlingos lygumos

1150 *Pakrančių įlankos

1160 Didelės seklios įlankos ir užutekiai

1170 Rifai

1180 Dėl išsiskiriančių dujų susiformavusios povandeninės struktūros

12. Jūros uolos ir skardžiai arba akmenuoti paplūdimiai

1210 Vienamečių augalų bendrijos ant sąnašų

1220 Daugiamečių augalų bendrijos akmenuotuose krantuose

1230 Augalais apaugusios Atlanto ir Baltijos jūros pakrančių uolos

1240 Augalais apaugusios Viduržemio jūros pakrančių uolos su endeminių rūšių Limonium spp.

1250 Augalais apaugusios Makaronezijos pakrančių uolos su endeminių rūšių augalais

13. Atlanto pakrančių ir žemyninės druskingos žemapelkės bei druskingos pievos

1310 Salicornia ir kitų vienamečių augalų užimti dumblynai ir smėlynai

1320 Spartina vejos (Spartinion maritimae)

1330 Atlantinės druskingos pievos (Glauco-Puccinellietalia maritimae)

1340 *Žemyninės druskingos pievos

14. Viduržemio pajūrio srities ir šiltų Atlanto pakrančių druskingos žemapelkės ir druskingos pievos

1410 Viduržemio pajūrio srities pakrančių druskingos pievos (Juncetalia maritimi)

1420 Viduržemio pajūrio srities ir šiltų Atlanto pakrančių druskamėgių augalų krūmynai (Sarcocornetea fruticosi)

1430 Druskamėgių ir azotamėgių augalų krūmynai (Pegano-Salsoletea)

15. Druskingos ir gipsingos žemyninės stepės

1510 *Viduržemio pajūrio srities druskingos stepės (Limonietalia)

1520 *Iberijos gipsingosios stepės (Gypsophiletalia)

1530 *Panoninės druskingosios stepės ir druskingosios žemapelkės

16. Borealinis Baltijos archipelagas, pakrančių ir sausumos kilimo plotai

1610 Baltijos jūros eskerų salos su smėlio, žvirgždo ir uolėtų paplūdimių bei sublitoralės augalų bendrijos

1620 Borealinės Baltijos jūros salelės ir mažos salos

1630 *Borealinės Baltijos jūros pakrančių pievos

1640 Borealiniai Baltijos jūros smėlėti paplūdimiai su daugiamečių augalų bendrijomis

1650 Siauros borealinės Baltijos jūros įlankos

II. PAKRANČIŲ SMĖLIO KOPOS IR ŽEMYNINĖS KOPOS

21. Atlanto, Šiaurės jūros ir Baltijos jūros pakrančių kopos

2110 Užuomazginės pustomos kopos

2120 Išilgai jūros kranto pustomos kopos, apaugusios Ammophila arenaria (baltosios kopos)

2130 *Nurimusios pakrančių kopos apaugusios žoliniais augalais (pilkosios kopos)

2140 *Kalcio neturinčios nurimusios kopos su Empetrum nigrum

2150 * Atlanto pakrančių kalcio neturinčios nurimusios kopos (Calluno-Ulicetea)

2160 Kopos su Hippophaė rhamnoides

2170 Kopos su Salixrepens ssp. argentea (Salicion arenariae)

2180 Atlanto, žemyninės ir borealinės srities kopos apaugusios mišku

2190 Drėgni kopų duburiai

21A0 Mačeirai(Airijoje)

22. Viduržemio jūros pakrančių kopos

2210 Nurimusios paplūdimio kopos su Crucianellion maritimae bendrijomis

2220 Kopos su Euphorbia terracina

2230 Kopų žolynai priklausantys Malcolmietalia eilei

2240 Brachypodietalia eilės kopų žolynai su vienamečiais augalais

2250 *Pakrančių kopos apaugusios Juniperus spp. krūmynais

2260 Kopos su kietalapių krūmų sąžalynais (Cisto-Levanduletalia)

2270 * Pinus pinea arba/ir Pinus pinaster pušų miškais apaugusios kopos

23. Senos, kalcio neturinčios smėlio žemyninės kopos

2310 Sausi smėlynų viržynai su Calluna ir Genista

2320 Sausi smėlynų viržynai su Calluna ir Empetrum nigrum

2330 Atviri žemyninių kopų žolynai su Corynephorus ir Agrostis

2340 *Panonijos žemyninės kopos

III. GĖLŲJŲ VANDENŲ BUVEINĖS

31. Stovinčio vandens telkiniai

3110 smėlėtųjų lygumų oligotrofiniai vandens telkiniai su labai mažai mineralinių medžiagų turinčiu vandeniu (Littorelletalia uniflorae)

3120 Viduržemio pajūrio srities vakarinės dalies smėlėtųjų lygumų oligotrofiniai vandens telkiniai su labai mažai mineralinių medžiagų turinčiu vandeniu ir Isoetes spp. formuojamomis bendrijomis

3130 Oligotrofiniai ir mezotrofiniai stovinčio vandens telkiniai su Littorelletea uniflorae ir/arba of the Isoėto-Nanojuncetea augalais

3140 Stipriai oligomezotrofiniai vandens telkiniai kurių dugne formuojasi Chara spp.

3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su Magnopotamion arba Hydrocharition tipo augalija

3160 Natūralūs distrofiniai ežerai ir kūdros

3170 * Viduržemio jūros srities laikinos kūdros

3180 *Turlogai

3190 Gipso karsto ežerai

31A0 *Transilvanijos karštųjų šaltinių garždenio sąžalynai

32. Tekančio vandens telkiniai ar jų atkarpos, kuriose vyksta natūrali ar pusiau natūrali dinamika (mažas, vidutinio dydžio ir dideles vagas turintys) ir kurių vandens kokybė liudija, jog nėra reikšmingos žalos

3220 Alpinės upės kartu su žoline jų pakrančių augalija

3230 Alpinės upės kartu su sumedėjusių augalų bendrijomis, kurias formuoja Myricaria germanica

3240 Alpinės upės kartu su sumedėjusių augalų bendrijomis, kurias formuoja Salix elaeagnos

3250 Nuolat tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su Glaucium flavum

3260 Lygumų ir priekalnių upės su Ranunculion fluitantis ir Callitricho-Batrachion augalija

3270 Upės su dumblėtomis pakrantėmis su Chenopodion rubri p. p. ir Bidention p. p. augalija

3280 Nuolat tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su Paspalo-Agrostidion bendrijomis ir apaugusios pakaitomis Salix ir Populus alba

3290 Ne visada tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su Paspalo-Agrostidion

IV. VIDUTINIO KLIMATO REGIONŲ VIRŽYNAI IR KRŪMYNAI

4010 Drėgnieji Atlantinės srities šiaurinės dalies viržynai su Erica tetralix

4020 *Drėgnieji Atlantinės srities vidutinio klimato dalies viržynai su Erica ciliaris ir Erica tetralix

4030 Europiniai sausieji viržynai

4040 *Sausieji Atlanto pakrančių viržynai su Erica vagans

4050 *Endeminiai Makaronezijos viržynai

4060 Alpiniai ir borealiniai viržynai

4070 *Krūmynai su Pinus mugo ir Rhododendron hirsutum (Mugo-Rhododendretum hirsuti)

4080 Subarktiniai Salix spp. krūmynai

4090 Endeminiai Viduržemio pajūrio srities kalnų viržynai su dygliakrūmiais

40A0 *Subkontinentiniai Panonijos paribių krūmynai

V. KIETALAPIŲ AUGALŲ KRŪMYNAI (MATORALIS)

51. Submediteraniniai ir temperatiniai krūmynai

5110 Pastovios paprastojo buksmedžio (Buxus sempervirens) bendrijos ant uolų šlaitų (Berberidion p. p.)

5120 Kalninės Cytisus purgans bendrijos

5130 Juniperus communis bendrijos viržynuose arba kalkingose pievose

5140 *Cistus palhinhae bendrijos drėgnuose pajūrio viržynuose

52. Viduržemio pajūrio srities sumedėjančių augalų matoralis

5210 Sumedėjančių augalų matoralis su Juniperus spp.

5220 * Sumedėjančių augalų matoralis su Zyziphus

5230 *Sumedėjančių augalų matoralis su Laurus nobilis

53. Šiltieji Viduržemio pajūrio srities ir priešstepiniai krūmynai

5310 Laurus nobilis krūmynai

5320 Žemaūgių karpažolių bendrijos arti skardžių

5330 Šiltieji Viduržemio pajūrio srities ir priešdykuminiai krūmynai

54. Friganos

5410 Vakarų Viduržemio pajūrio srities skardžių viršūnių friganos (Astragalo-Plantaginetum subulatae)

5420 Friganos su Sacropoterium spinosum

5430 Endeminės Euphorbio-Verbascion friganos

VI. NATŪRALIOS IR PUSIAU NATŪRALIOS PIEVOS

61. Natūralios pievos

6110 *Kalkingos arba bazofilinės pievos (laibeniniai šilokynai Alysso-Sedion albi)

6120 *Sausų smėlynų kalkingos pievos

6130 Kalaminarinės pievos su Violetalia calaminariae

6140 Pirėnų pievos su Festuca eskia ant silicio substratų

6150 Alpinės ir borealinės pievos ant silicio substratų

6160 Kalninės Ispanijos pievos su eraičinais (Festuca indigesta)

6170 Alpinės ir subalpinės pievos ant kalkingų substratų

6180 Makaronezijos normalaus drėgnumo (mezofitų) pievos

6190 Panonijos uolų pievos (Stipo-Festucetaliapallentis)

62. Pusiau natūralios sausos pievos ir krūmų facijos

6210 Pusiau natūralios sausos pievos ir krūmų facijos (Festuco-Brometalia) ant kalkingų substratų

6220 *Netikrosios stepės su varpiniais ir vienamečiais augalais Thero-Brachypodietalia

6230 *Rūšių turtingos Nardus pievos ant silicio substratų kalnų srityje (ir priekalnių srityse Europos žemyninėje dalyje)

6240 *Subpanoninės stepinės pievos

6250 *Panoninės stepinės pievos ant liosinių dirvožemių

6260 *Panoninės smėlingosios stepės

6270 *Rūšių turtingos Fenoskandijos žemumų pievos (nuo sausų iki vidutinio drėgnumo)

6280 * Šiauriniai alvarai ir plokščios kalkingos prekambro uolos

62A0 Rytinės Viduržemio pajūrio dalies sausosios pievos (Scorzoneratalia villosae)

62B0 *Kipro pievos ant serpantino uolų

63. Kietalapių medžių ganomi miškai (dehesai)

6310 Miškai su visžaliais ąžuolais (Quercus spp.)

64. Pusiau natūralios drėgnos aukštųjų žolių pievos

6410 Melvenių (Molinia) pievos ant kalkingo, durpinio arba dumblingo priemolio suspausto dirvožemio (Molinion caeruleae)

6420 Viduržemio pajūrio srities aukštųjų žolių drėgnos pievos (Molinio-Holoschoenion)

6430 Lygumų, kalnų ir alpinių sričių hidrofilinės pakrančių aukštųjų žolių bendrijos

6440 Aliuvinės upių slėnių pievos su guostynų (Cnidion dubii) bendrijomis

6450 Šiaurinės borealinės aliuvinės pievos

6460 Trodoso kalnų durpingos pievos

65. Normalaus drėgnumo (mezofitų) pievos

6510 Žemumų šienaujamos pievos (Alopecurus pratensis, Sanguisorba officinalis)

6520 Kalnų šienaujamos pievos

6530 * Fenoskandijos miškapievės

VII. AUKŠTAPELKĖS, ŽEMAPELKĖS IR LIŪNAI

71. Rūgščiosios kimininės pelkės

7110 * Aktyvios aukštapelkės

7120 Degradavusios aukštapelkės vis dar galinčios savaime atsistatyti

7130 Plokščiosios pelkės (* jei aktyvios pelkės)

7140 Tarpinio tipo pelkės ir liulančios pelkės

7150 Durpingo substrato duburiai (Rhynchosporion)

7160 Mineralinių medžiagų turtingi Fenoskandijos šaltiniai ir šaltiniuotos žemapelkės

72. Kalkingosios žemapelkės

7210 *Kalkingosios žemapelkės su Cladium mariscus ir Carex davalliana rūšimis

7220 * Šaltiniai su besiformuojančiais tufais (Cratoneurion)

7230 Šarmingosios žemapelkės

7240 *Pionierinės alpinės formacijos iš Caricion bicoloris-atro-fuscae

73. Borealinės žemapelkės

7310 *Aapos

7320 *Palsos

VIII. UOLĖTOS BUVEINĖS IR URVAI

81. Skardžiai

8110 Silicio uolienų skardžiai nuo montaninio iki sniego lygmens (Androsacetalia alpinae ir Galeopsietalia ladani)

8120 Kalkingi skardžiai nuo montaninio iki alpinio lygmens (Thlaspietea rotundifolii)

8130 Viduržemio pajūrio srities vakarinės dalies ir termofiliniai skardžiai

8140 Viduržemio pajūrio srities rytinės dalies ir skardžiai

8150 Vidurio Europos aukštumų silicio uolienų skardžiai

8160 *Vidurio Europos kalvų ir montaninio lygmens kalkingi skardžiai

82. Chazmofitų augalija uolų šlaituose

8210 Chazmofitų augalija uolų šlaituose ant kalkingų substratų

8220 Chazmofitų augalija uolų šlaituose ant silikatinių substratų

8230 Silikatinių uolų pionierinė augalija Sedo-Scleranthion arba Sedo albi-Veronicion dillenii

8240 *Klinčių grindiniai

83. Kitos uolėtos buveinės

8310 Urvai, kuriuose neleidžiama lankytis žmonėms

8320 Lavos laukai ir natūralūs urvai

8330 Jūros apsemti ar pusiau apsemti urvai

8340 Nuolatiniai ledynai

IX. MIŠKAI

90. Borealinės Europos miškai

9010 *Vakarų taiga

9020 *Epifitų turtingi Fenoskandijos hemiborealiniai natūralūs seni plačialapių miškai (Quercus, Tilia, Acer, Fraxinus arba Ulmus)

9030 *Pirminių sukcesijos stadijų natūralūs miškai ant kylančios sausumos pakrančių

9040 Šiauriniai subalpiniai/subarktiniai miškai su Čerepanovo porūšio plaukuotoju beržu (Betula pubescens ssp. Czerepanovii)

9050 Fenoskandijos žolinių augalų turtingi miškai su paprastąja egle (Picea abies)

9060 Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų arba su jais susiję

9070 Fenoskandijos miškingosios ganyklos

9080 * Fenoskandijos pelkėti lapuočių miškai

91. Temperatinės Europos miškai

9110 Bukų miškai (Luzulo-Fagetum)

9120 Atlantiniai acidofiliniai bukų miškai su bugieniais (Ilex) ir kartais kukmedžiais (Taxus) krūmų arde (Quercion robori-petraeae arba Ilici-Fagenion)

9130 Bukų miškai (Asperulo-Fagetum)

9140 Vidurio Europos subalpiniai bukų miškai su Acer ir Rumex arifolius

9150 Vidurio Europos bukų miškai ant kalkakmenio substratų (Cephalanthero-Fagion)

9160 Subatlantinai ir vidurio Europos ąžuolų ir skroblų miškai (Carpinion betuli)

9170 Ąžuolų ir skroblų miškai (Galio-Carpinetum)

9180 *Šlaitų, skardžių ir griovų liepiniai klevynai (Tilio-Acerion)

9190 Seni acidofiliniai ąžuolų (Quercusrobur) miškai smėlėtose lygumose

91A0 Seni bekočių ąžuolų miškai su Ilex ir Blechnum Britų salose

91B0 Termofiliniai Fraxinus angustifolia miškai

91C0 *Kaledonijos miškai

91D0 *Pelkiniai miškai

91E0 * Aliuviniai miškai su Alnus glutinosa ir Fraxinus excelsior (Alno-Padion, Alnion incanae, Salicion albae)

91F0 Paupiniai mišrūs Quercus robur, Ulmus laevis ir Ulmus minor, Fraxinus excelsior arba Fraxinus angustifolia miškai prie stambių upių (Ulmenion minoris)

91G0 *Panoniniai bekočio ąžuolo (Quercus petraea) ir skroblo (Carpinus betulus) miškai

91H0 *Panoniniai pūkuotojo ąžuolo (Quercus pubescens) miškai

91I0 *Eurosibiriniai stepiniai ąžuolų (Quercus spp.) miškai

91J0 * ritų salų Taxus baccata miškai

91K0 Ilyrijos Fagus sylvatica miškai (Aremonio-Fagion)

91L0 Ilyrijos ąžuolų ir skroblų miškai (Erythronio-carpinion)

91M0 Panonijos ir Balkanų burgundinio ir bekočio ąžuolo miškai

91N0 *Panonijos kontinentinių kopų krūmynai (Junipero-Populetum albae)

91P0 Lenkinio kėnio miškai (Abietum polonicum)

91Q0 Vakarų Karpatų karbonatingi pušynai

91R0 Dinarų kalnų pušynai ant dolomitų (Genistojanuensis-Pinetum)

91T0 Vidurio Europos kerpiniai pušynai

91U0 Sarmatijos stepiniai pušynai

91V0 Dakijos bukynai (Symphyto-Fagion)

92. Viduržemio pajūrio srities vasaržaliai miškai

9210 * Apeninų bukų miškai su Taxus ir Ilex

9220 * Apeninų bukų miškai su Abies alba ir Abies nebrodensis

9230 Galicijos ir Portugalijos ąžuolynai su Quercus robur ir Quercus pyrenaica

9240 Quercus faginea ir Quercus canariensis Iberijos miškai

9250 Quercus trojana miškai

9260 Castanea sativa miškai

9270 Heleniniai bukų miškai su Abies borisii-regis

9280 Quercus frainetto miškai

9290 Cupressus miškai (Acero-Cupression)

92A0 Salix alba ir Populus alba galeriniai miškai

92B0 Paupiniai miškai ne visada tekančių Viduržemio pajūrio srities upių pakrantėse su Rhododendron ponticum, Salix ir kitais augalais

92C0 Platanus orientalis ir Liquidambar orientalis miškai (Platanion orientalis)

92D0 Pietinės dalies paupiniai galeriniai miškai ir krūmynai (Nerio-Tamaricetea and Securinegion tinctoriae)

93. Viduržemio pajūrio srities kietalapių miškai 9310 Egėjo jūros srities Quercus brachyphylla miškai 9320 Olea ir Ceratonia miškai

9330 Quercus suber miškai

9340 Quercus ilex ir Quercus rotundifolia miškai

9350 Quercus macrolepis miškai

9360 *Makaronezijos laurų miškai (Laurus, Ocotea)

9370 * Datulių (Phoenix) sąžalynai

9380 Ilex aquifolium miškai

9390 *Krūmynai ir miškų žemaūgė augalija su Quercus alnifolia

93A0 Miškai su Quercus infectoria (Anagyro foetidae-Quercetum infectoriae)

94. Vidutinio klimato regionų kalnų spygliuočių miškai

9410 Kalnų ir alpinių sričių acidofiliniai Picea miškai (Vaccinio-Piceetea)

9420 Alpiniai Larix decidua ir/arba Pinus cembra miškai

9430 Subalpiniai ir kalnų Pinus uncinata miškai (jei ant gipso arba klinčių substrato)

95. Viduržemio pajūrio srities ir Makaronezijos kalnų spygliuočių miškai

9510 *Abies alba miškai pietų Apeninuose

9520 Abies pinsapo miškai

9530 *Submediteraniniai miškai su endeminėmis juodosiomis pušimis

9540 Viduržemio pajūrio srities miškai su endeminėmis Mesogean pušimis

9550 Kanarų pušų (endeminių) miškai

9560 *Endeminiai miškai su Juniperus spp.

9570 *Tetraclinis articulata miškai

9580 * Viduržemio pajūrio srities Taxus baccata miškai

9590 *Cedrus brevifolia miškai (Cedrosetum brevifoliae)

* – prioritetinės gamtinės buveinės.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. D1-368

redakcija)

3 priedas

LIETUVOJE SUTINKAMOS EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS GAMTINĖS BUVEINĖS, KURIŲ APSAUGAI BŪTINA STEIGTI SAUGOMAS TERITORIJAS

Eil. Nr.

Buveinės kodas

Buveinės tipas

1.

1110

Smėlio seklumos

2.

1130

Upių žiotys

3.

1150

Lagūnos

4.

1170

Rifai

5.

2110

Užuomazginės pustomos kopos

6.

2120

Baltosios kopos

7.

2130

Pilkosios kopos

8.

2140

Kopų varnauogynai

9.

2170

Kopų gluosnynai

10.

2180

Medžiais apaugusios pajūrio kopos

11.

2190

Drėgnos tarpkopės

12.

2320

Pajūrio smėlynų tyruliai

13.

2330

Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės

14.

3130

Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis

15.

3140

Ežerai su menturdumblių bendrijomis

16.

3150

Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis

17.

3160

Natūralūs distrofiniai ežerai

18.

3190

Gipso karsto ežerai

19.

3260

Upių sraunumos su kurklių bendrijomis

20.

3270

Dumblingos upių pakrantės

21.

4030

Viržynai

22.

5130

Kadagynai

23.

6120

Karbonatinių smėlynų smiltpievės

24.

6210

Stepinės pievos

25.

6230

Rūšių turtingi briedgaurynai

26.

6270

Rūšių turtingos Fenoskandijos žemumų pievos

27.

6410

Melvenynai

28.

6430

Eutrofiniai aukštieji žolynai

29.

6450

Aliuvinės pievos

30.

6510

Šienaujamos mezofitų pievos

31.

6530

Miškapievės

32.

7110

Aktyvios aukštapelkės

33.

7120

Degradavusios aukštapelkės

34.

7140

Tarpinės pelkės ir liūnai

35.

7150

Plikų durpių saidrynai

36.

7160

Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės

37.

7210

Žemapelkės su šakotąja ratainyte

38.

7220

Šaltiniai su besiformuojančiais tufais

39.

7230

Šarmingos žemapelkės

40.

8210

Karbonatinių uolienų atodangos

41.

8220

Silikatinių uolienų atodangos

42.

8310

Olos

43.

9010

Vakarų taiga

44.

9020

Plačialapių ir mišrūs miškai

45.

9050

Žolių turtingi eglynai

46.

9060

Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų

47.

9070

Medžiais apaugusios ganyklos

48.

9080

Pelkėti lapuočių miškai

49.

9160

Skroblynai

50.

9180

Griovų ir šlaitų miškai

51.

9190

Sausieji ąžuolynai

52.

91D0

Pelkiniai miškai

53.

91E0

Aliuviniai miškai

54.

91F0

Paupių guobynai

55.

91T0

Kerpiniai pušynai

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. D1-368

redakcija)

7 priedas

MINIMALUS GAMTINIŲ BUVEINIŲ PLOTAS

Eil. Nr.

Buveinės kodas

Buveinės tipas

Plotas, (ha)

1.

2110

Užuomazginės pustomos kopos

0,5

2.

2120

Baltosios kopos

1

3.

2130

Pilkosios kopos

1

4.

2140

Kopų varnauogynai

0,5

5.

2170

Kopų gluosnynai

0,5

6.

2180

Medžiais apaugusios pajūrio kopos

20

7.

2190

Drėgnos tarpkopės

0,1

8.

2320

Pajūrio smėlynų tyruliai

0,5

9.

2330

Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės

0,5

10.

3130

Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis

0,1

11.

3140

Ežerai su menturdumblių bendrijomis

5

12.

3150

Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis

5

13.

3160

Natūralūs distrofiniai ežerai

0,5

14.

3190

Gipso karsto ežerai

0.1

15.

3260

Upių sraunumos su kurklių bendrijomis

11

16.

3270

Dumblingos upių pakrantės

0,5

17.

4030

Viržynai

0,5

18.

5130

Kadagynai

0,5

19.

6120

Karbonatinių smėlynų smiltpievės

0,5

20.

6210

Stepinės pievos

0,5

21.

6230

Rūšių turtingi briedgaurynai

0,5

22.

6270

Rūšių turtingos Fenoskandijos žemumų pievos

0,5

23.

6410

Melvenynai

0,5

24.

6430

Eutrofiniai aukštieji žolynai

0,5

25.

6450

Aliuvinės pievos

5

26.

6510

Šienaujamos mezofitų pievos

1

27.

6530

Miškapievės

1

28.

7110

Aktyvios aukštapelkės

5

29.

7120

Degradavusios aukštapelkės

10

30.

7140

Tarpinės pelkės ir liūnai

0,5

31.

7150

Plikų durpių saidrynai

0,1

32.

7160

Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės

0,5

33.

7210

Žemapelkės su šakotąja ratainyte

0,1

34.

7230

Šarmingos žemapelkės

1

35.

8210

Karbonatinių uolienų atodangos

0,01

36.

8220

Silikatinių uolienų atodangos

0,01

37.

9010

Vakarų taiga

50

38.

9020

Plačialapių ir mišrūs miškai

20

39.

9050

Žolių turtingi eglynai

10

40.

9060

Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų

0,5

41.

9070

Medžiais apaugusios ganyklos

1

42.

9080

Pelkėti lapuočių miškai

20

43.

9160

Skroblynai

50

44.

9180

Griovų ir šlaitų miškai

10

45.

9190

Sausieji ąžuolynai

20

46.

91D0

Pelkiniai miškai

50(102)

47.

91E0

Aliuviniai miškai

10

48.

91F0

Paupių guobynai

10

49.

91T0

Kerpiniai pušynai

10

1 kilometrais.

2 pelkiniai eglynai.

______________