DĖL VALSTYBĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ ĮSTAIGŲ,

Nutarimas

skelbtas: Žin., 2008, Nr. 117-4453

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL VALSTYBĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ ĮSTAIGŲ,

SUSIJUSIŲ SU INTEGRUOTŲ MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRŲ (SLĖNIŲ) PLĖTRA,

TINKLO PERTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2008 m. spalio 1 d. Nr. 989

Vilnius

Atsižvelgdama į Mokslo, technologijų ir inovacijų

plėtros komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio

4 d. nutarimu Nr. 366 (Žin., 2005, Nr. 45-1449; 2007, Nr.

114-4644), 2008

m. balandžio 14 d. posėdžio protokolą Nr. 24-325, Lietuvos Respublikos

Vyriausybė nutaria

1. Patvirtinti Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų,

susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra,

tinklo pertvarkos planą (pridedama).

2. Pavesti

2.1. Švietimo ir mokslo ministerijai parengti šiuo

nutarimu patvirtintame Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su

integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos

plane numatytais terminais šio plano įgyvendinamųjų teisės aktų projektus ir

pateikti juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei;

2.2. Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų,

Endokrinologijos, Kardiologijos, Psichofiziologijos ir reabilitacijos

institutams, dalyvaujant Kauno medicinos universitetui,

iki 2009 m. balandžio 1 d. pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai

siūlymus dėl šių institutų integravimosi į Kauno medicinos universitetą

modelio.

Ministras Pirmininkas Gediminas

Kirkilas

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas

Monkevičius

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 989

VALSTYBĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ ĮSTAIGŲ, SUSIJUSIŲ SU INTEGRUOTŲ

MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRŲ (SLĖNIŲ) PLĖTRA, TINKLO PERTVARKOS PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų,

susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra,

tinklo pertvarkos planas (toliau vadinama – šis planas) parengtas vadovaujantis

Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros

koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d.

nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489), Nacionaline

Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019),

Ilgalaike mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategija bei Lietuvos

mokslo ir technologijų baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programa,

patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu

Nr. 1646 (Žin., 2003, Nr. 121-5489), Pasaulio banko studija „Lietuva kelyje

žinių ekonomikos link“ (2003 m.), Lietuvos mokslo tarybos studija „Siūlymai

Pasaulio banko ataskaitos „Lietuva. Žinių ekonomikos plėtra“ rekomendacijoms

įgyvendinti“ (2004 m.), Lietuvos parlamentinių partijų 2007 m. birželio 14 d.

susitarimu „Dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos“, Europos

Komisijos 2007 m. balandžio 4 d. priimta žaliąja knyga „Europos mokslinių tyrimų

erdvė. Naujos perspektyvos“, Europos Sąjungos Mokslinių ir techninių tyrimų

komiteto (toliau vadinama – CREST) ekspertų grupės rekomendacijomis,

parengtomis remiantis 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programa

(patvirtinta 2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu).

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

2. Šiuo metu Lietuvoje yra 17 valstybės

mokslo institutų ir 18 universitetų mokslo institutų (toliau dažniausiai

vadinama – mokslo institutai) (čia nenagrinėjama valstybės mokslo įstaigos

statusą turinčių institucijų situacija). Esminis valstybės mokslo instituto ir

universiteto mokslo instituto valdymo skirtumas yra tai, kad valstybės mokslo

institute trečdalį tarybos narių skiria steigėjas (Lietuvos Respublikos

Vyriausybė) arba jo įgaliota institucija, o universiteto mokslo institute –

universiteto senatas. Kitus tarybos narius abiem atvejais išsirenka mokslo

instituto mokslo darbuotojai.

3. Net 30 mokslo institutų yra fizinių,

biomedicinos, technologijos mokslų sričių, 4 mokslo institutai –

humanitarinių mokslų srities, vienas institutas – socialinių mokslų srities.

Istoriškai dauguma fizinių ir technologijos mokslų sričių mokslo institutų buvo

įkurta tam, kad atliktų mokslinius tyrimus Sovietų Sąjungos pramonės ir gynybos

reikmėms. Bendru mokslo ir studijų sistemos kontekstu įvairiose mokslo srityse

skiriasi ir mokslo institutų svarba. 2004–2006 metais biomedicinos mokslų

srities mokslo institutai pagamino apie 55 procentus visos šalies

biomedicinos mokslų srities mokslinės produkcijos, fizinių mokslų srities –

atitinkamai apie 45 procentus, humanitarinių mokslų srities – apie 37

procentus, technologijos mokslų srities – apie 29 procentus, socialinių mokslų

srities – apie 3 procentus. Pažymėtina, kad visų mokslo sričių, išskyrus

humanitarinių mokslų sritį, mokslinės produkcijos produktyvumo rodikliai

(taškais) mokslo institutuose žemesni nei universitetuose. Vertinant Mokslinės

informacijos instituto duomenų bazių straipsnių, tenkančių 1 sąlyginiam

mokslininkui (sąlyginis mokslininkas lygus mokslininko etatui, arba trečdaliui

dėstytojo su moksliniu ar pedagoginiu vardu etato), vidutinis rodiklis mokslo

institutuose yra 0,4 straipsnio, o universitetuose – 0,5 straipsnio.

4. Geografiškai mokslo institutai įsikūrę Vilniuje ir

Kauno regione, išskyrus porą išimčių. Vilniuje įsikūrę 5 humanitarinių ir

socialinių mokslų sričių mokslo institutai, 15 fizinių, biomedicinos ir

technologijos mokslų sričių mokslo institutų, Kaune – 7 fizinių, biomedicinos

ir technologijos mokslų sričių mokslo institutai, Kauno apskrityje – 6 žemės

ūkio ir veterinarijos mokslų sričių mokslo institutai, vienas veterinarijos

mokslo srities mokslo institutas – Radviliškio rajone. Vienas nedidelis

biomedicinos mokslų srities mokslo institutas įsikūręs Palangoje. Iš esmės toks

išsidėstymas nulemtas istoriškai: tarpukario (1918–1940) metais nepriklausomos

Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune ir aplinkiniame regione buvo sparčiai

plėtojami žemės ūkio mokslai, o sovietmečiu pramonė ir jos poreikiams tenkinti

skirti mokslo institutai buvo telkiami Vilniuje.

5. Vilniuje mokslo institutų ir panašios tematikos

universitetų padalinių teritorinis sutelktumas – minimalus, tačiau neginčytinas

tam tikras mokslo institutų sutelktumas Visorių–Santariškių zonoje ir Vilniaus

centre, A. Goštauto gatvėje. Kaune esantys mokslo institutai įsikūrę netoli

artimos tematikos universitetų padalinių.

6. Mokslo institutuose (2006 metų

duomenys) dirba 2 010 tyrėjų (skaičiuojama etatais). Mokslo institutų tyrėjų

skaičių ir veiklos apimtį vertinant pagal pasaulinę praktiką, tai nėra didelės

įstaigos. Daugelyje ekonomiškai stiprių valstybių aukšto lygio mokslo

institutuose dirba mažiausiai po kelis šimtus tyrėjų, o Lietuvoje –

vidutiniškai 57 tyrėjai. Kai kurių Lietuvos mokslo institutų kolektyvą sudaro

vos keliolika tyrėjų etatų, t. y. visas mokslo institutas prilygtų nedideliam

standartinio mokslo instituto užsienyje skyriui. Lietuvos mokslo institutų tiek

pajamos, tiek žmogiškieji ištekliai yra gana menki – vidutiniškai apie

6,7 mln. litų. Čia mokslo institutai, kitaip nei daugelyje pažangiųjų

Vakarų valstybių, dažniausiai orientuoti į fundamentinius tyrimus. Tą

akivaizdžiai rodo pajamos, gaunamos iš mokslinių tyrimų ir eksperimentinės

plėtros (toliau vadinama – MTEP), – jos siekia vos 7 procentus visų instituto

pajamų. Tiesa, mokslo institutai užsidirba daugiau, tačiau teikdami komercines

paslaugas, o ne vykdydami MTEP veiklą.

7. Visuotinai pripažinta, kad moksliniai

tyrimai ir inovacijos tampa žinių ekonomikos pagrindu. Efektyviai veikiančios

Europos mokslinių tyrimų erdvės (toliau vadinama – EMTE) sukūrimas yra

strateginė Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) iniciatyva visoje Lisabonos

strategijoje. Tačiau Lisabonos strategijos peržiūra neišvengiamai verčia

tikslinti EMTE viziją. Europos Komisija, susirūpinusi dėl per lėtos EMTE

plėtros, taip pat dėl europinių, regioninių, nacionalinių mokslinių tyrimų

programų ir politinių nuostatų fragmentiškumo, 2007 m. balandžio 4 d. priėmė

žaliąją knygą „Europos mokslinių tyrimų erdvė – naujos perspektyvos“. Joje

išdėstytos pagrindinės nuostatos, leidžiančios spręsti EMTE problemas.

Siekiama, kad EMTE būtų būdingi šie požymiai: pakankamas kompetentingų

mokslininkų, galinčių gana laisvai judėti tarp mokslo institutų, dalykų,

sektorių ir šalių, srautas; integruotas, mokslo darbuotojų komandoms iš Europos

ir viso pasaulio prieinamas mokslinių tyrimų infrastruktūros tinklas; itin

aukštos kokybės mokslo institutai, veiksmingai prisidedantys prie viešojo ir

privataus sektoriaus bendradarbiavimo; veiksmingas keitimasis informacija, ypač

tarp mokslo institutų ir pramonės atstovų, įtraukiant ir plačiąją visuomenę;

gerai koordinuotos mokslinių tyrimų programos ir prioritetai, įskaitant dideles

investicijas į Europoje bendrai programuojamą viešąją mokslo tiriamąją veiklą

kartu su bendrais prioritetais, koordinuotu įgyvendinimu ir bendru vertinimu;

atvira pasauliui Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE), ypač atkreipiant dėmesį

į kaimynines šalis ir tvirtą įsipareigojimą kartu su Europos partneriais

spręsti pasaulines problemas.

8. Kad būtų sukurta vienalytė EMTE, kurioje laisvai

judėtų žinios, lygiomis teisėmis konkuruotų mokslo institutai ir tyrėjai,

Europos Komisija siekia mažinti mokslinių tyrimų atotrūkį tarp atsiliekančiųjų

ir aukščiausiojo lygio mokslo institutų. ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo

Lietuvoje galimybės svarbios mažinant šį atotrūkį, tačiau nei šių lėšų pakanka,

nei jos gali būti garantas, kad atotrūkio nebeliks, o įsitraukimo į EMTE

problemos bus išspręstos. Nors ES struktūriniai fondai teikia puikių galimybių,

būtini ir specifiniai integracijos mechanizmai, kurie padėtų sutelkti turimą

mokslinį potencialą ir sudarytų galimybę sukurti tarptautiniu mastu stiprias

institucijas.

9. Lietuvos mokslo ir studijų potencialo

išskaidymas, kritinės masės nebuvimas – tai svarbiausios priežastys, dėl kurių

MTEP nėra pakankamai efektyvi, o universitetinių studijų veikla dar mažai

grindžiama moksliniais tyrimais. Europos Komisijos pasiūlytų EMTE stiprinimo

principų įgyvendinimas yra ypač svarbus ir gali iš esmės prisidėti prie

Lietuvos mokslo ir studijų sistemos stiprinimo, prie mokslo institutų tinklo

pertvarkos. Lietuvoje būtina suburti žmones, dirbančius MTEP srityje, telkti ir

kurti MTEP infrastruktūrą tose institucijose, kur dirba kompetentingiausi

tyrėjai ir kur įranga gali būti naudojama efektyviausiai. Kartu būtų sudarytos

sąlygos Lietuvos mokslo institucijoms įsitraukti į kuriamą EMTE mokslinių

tyrimų infrastruktūros tinklą.

10. Mokslo ir studijų sistema dar nelabai

patraukli intelektualiausiems specialistams. Sutelkus Lietuvoje turimą

intelekto potencialą, sudarius sąlygas racionaliau naudoti mokslinei

infrastruktūrai skiriamas lėšas, atnaujinus mokslinius tyrimus vykdančių

institucijų įrangą, kompetentingi tyrėjai galėtų geriau realizuoti savo

gebėjimus tiek spręsdami MTEP uždavinius, tiek rengdami aukščiausios

kompetencijos specialistus. Šios institucijos taptų pastebimos tarptautiniu

mastu, įsitrauktų į tarptautines organizacijas, sprendžiančias MTEP problemas,

kurios svarbios ir Lietuvai, pagaliau galėtų geriau pasinaudoti EMTE

teikiamomis galimybėmis.

11. Verslo investicijų laipsnį į MTEP daugiausia lemia

Lietuvos verslo struktūra, kurioje mokslo rezultatams imliausi aukštųjų ir

vidutiniškai aukštų technologijų verslo sektoriai užima ganėtinai mažą dalį.

Lietuvoje 2006 metais verslo išlaidos MTEP sudarė vos 28 procentus visų šalies

MTEP išlaidų. Ryškią takoskyrą tarp verslo subjektų ir mokslo bei studijų

institucijų daugiausia lemia tai, kad maži, siauros specializacijos mokslo

institutai gali pasiūlyti menką savo paslaugų spektrą verslo įmonėms, kai

reikia spręsti joms iškylančias MTEP problemas. Kita vertus, maži mokslo

institutai nepajėgia steigti ir išlaikyti mokslo rezultatų komercializavimo padalinių.

Tai taip pat neprisideda prie naujų mokslui imlaus verslo įmonių kūrimosi.

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis,

Lietuvoje užimtumas aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų pramonėje

sumažėjo vidutiniškai nuo 3 procentų 2003 metais iki 2,5 procento 2005 metais.

Tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo užimtumas ir aukštųjų technologijų (žinių

reikalingame) paslaugų sektoriuje – atitinkamais metais nuo 1,7 procento iki

1,5 procento.

12. Būtinybė konsoliduoti MTEP išteklius instituciniu,

o kartu ir geografiniu požiūriu pabrėžiama ne tik ES strateginiuose

dokumentuose. Ne kartą į tai buvo atkreiptas dėmesys ir situaciją Lietuvoje

vertinusių ekspertų išvadose, kurias pateikė Norvegijos mokslinių tyrimų

tarybos studija „Lietuvos mokslinių tyrimų vertinimas“ (1996 m.), Pasaulio

banko studija „Lietuva kelyje žinių ekonomikos link“ (2003 m.), Lietuvos mokslo

tarybos studija „Siūlymai Pasaulio banko ataskaitos „Lietuva. Žinių ekonomikos

plėtra“ rekomendacijoms įgyvendinti“ (2004 m.), Lietuvos humanitarinių ir

socialinių mokslų darbo grupės Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų

infrastruktūrų plėtros Europos mokslinių tyrimų erdvės kontekste galimybių

studija (2005 m.), Atvirojo koordinavimo metodo CREST mišriosios politikos

ekspertų grupės Lietuvos įvertinimo ataskaita (2007 m.), Nacionalinės plėtros

instituto Mokslo ir studijų infrastruktūros optimizavimo studija (2008 m.).

III. PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

13. Šio plano tikslas – sutelkti turimus žmogiškuosius

ir materialiuosius MTEP išteklius, kad būtų sudarytos sąlygos kuo efektyviau

panaudoti MTEP potencialą sprendžiant šaliai svarbius uždavinius, kartu

racionaliau panaudojant ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės

biudžeto lėšas žmogiškųjų išteklių ir MTEP infrastruktūros plėtrai.

14. Siekiant šio plano 13 punkte nurodyto tikslo,

reikia įvykdyti šiuos uždavinius

14.1. atsižvelgiant į būtinumą, reorganizuoti mokslo

institutus: prijungti juos prie universitetų arba sujungti tarpusavyje pagal

atliekamų tyrimų kryptį ar sritį ir sudaryti naujus juridinius asmenis –

valstybinius mokslinių tyrimų institutus;“

14.2. naujus valstybinius mokslinių tyrimų institutus

arba jų administracinius centrus įkurti ir šių institutų padaliniams numatomus

naujus pastatus statyti tuose pačiuose pastatų kompleksuose, kaip ir įkuriant

analogiškus tyrimus vykdančius universitetų padalinius, kurių pastatų

kompleksai jau pastatyti arba statomi integruotuose mokslo, studijų ir verslo

centruose (slėniuose);

14.3. sudaryti palankias sąlygas kaupti sutelkto

mokslinio potencialo sukurtus mokslo rezultatus, pasinaudojant integruotuose

mokslo, studijų ir verslo centruose (slėniuose) kuriamų mokslo ir verslo

sąveiką skatinančių centrų teikiamomis galimybėmis.

Punkto

pakeitimai

Nr.

1632,

2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 147-6585 (2009-12-12)

15. Šio plano 13 punkte nurodyto tikslo

bus siekiama laikantis tokio principo: kuo daugiau prisidėti prie šalies

socialinės ir ekonominės plėtros galima per intensyvesnę aukštojo mokslo

sklaidą ir didesnio masto mokslinius tyrimus, sudarančius sąlygas plėtoti

verslą.

IV. MOKSLO INSTITUTŲ PERTVARKOS VEIKSMAI

16. Įgyvendinant šį planą, numatomi tokie veiksmai

16.1. Bus įsteigtas Gyvybės mokslų centras, jungiant

šiuos mokslo institutus

16.1.1. Biochemijos institutą;

16.1.2. Biotechnologijos institutą.

16.2. Bus įsteigtas valstybinis mokslinių tyrimų

institutas Inovatyvios medicinos centras, jungiant šiuos mokslo institutus

16.2.1. Vilniaus universiteto Imunologijos institutą;

16.2.2. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir

klinikinės medicinos institutą.

16.3. Bus įsteigtas valstybinis mokslinių tyrimų

institutas Gamtos tyrimų centras, jungiant šiuos mokslo institutus

16.3.1. Vilniaus universiteto Ekologijos institutą;

16.3.2. Geologijos ir geografijos institutą;

16.3.3. Botanikos institutą.

16.4. Bus įsteigtas valstybinis mokslinių tyrimų

institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, jungiant šiuos mokslo

institutus

16.4.1. Chemijos institutą;

16.4.2. Fizikos institutą;

16.4.3. Puslaidininkių fizikos institutą.

16.5. Bus įsteigtas valstybinis mokslinių tyrimų

institutas Agrarinių ir miškų mokslų centras, jungiant šiuos mokslo institutus

16.5.1. Lietuvos žemdirbystės institutą;

16.5.2. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės

institutą;

16.5.3. Lietuvos miškų institutą.

16.6. Prie Lietuvos žemės ūkio universiteto bus

jungiami

16.6.1. Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio

institutas;

16.6.2. Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio

inžinerijos institutas.

16.7. Prie Lietuvos veterinarijos akademijos bus

jungiami

16.7.1. Lietuvos veterinarijos akademijos

Veterinarijos institutas;

16.7.2. Lietuvos veterinarijos akademijos

Gyvulininkystės institutas.

16.8. Prie Kauno technologijos universiteto bus

jungiami

16.8.1. Kauno technologijos universiteto Maisto

institutas;

16.8.2. Kauno technologijos universiteto Fizikinės

elektronikos institutas;

16.8.3. Kauno technologijos universiteto Architektūros

ir statybos institutas.

16.9. Prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto

bus jungiamas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos

institutas;

16.10. Prie Vilniaus universiteto bus jungiami

16.10.1. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos

ir astronomijos institutas;

16.10.2. Biochemijos institutas ir Biotechnologijos

institutas, kurių pagrindu įkuriamas Gyvybės mokslų centras;

16.10.3. Matematikos ir informatikos institutas.

16.11. (neteko galios).

16.12. Bus atliktos galimybių studijos

16.12.1. dėl poreikio ir galimybės įkurti Energetinio

saugumo centrą;

16.12.2. dėl poreikio ir galimybės steigti

Informatikos ir informacinių technologijų mokslo centrą Matematikos ir

informatikos instituto ir Vilniaus universiteto pagrindu;

16.12.3. dėl Lietuvos humanitarinių ir socialinių

mokslų institucijų sistemos konsolidavimo ir plėtros.

Punkto

pakeitimai

Nr.

1244,

2008-11-24, Žin., 2008, Nr. 139-5509 (2008-12-04)(papildyta 16.11. punktu)

Nr.

1632,

2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 147-6585 (2009-12-12)

V. MOKSLO INSTITUTŲ INTEGRACIJA

17. Šio plano 16.1–16.5 punktuose nurodytų mokslo

institutų jungimuisi ir bendros veiklos formavimui rekomenduojama įsteigti

asociacijas, kurios teiktų siūlymus dėl

17.1. mokslo institutų plėtojamų mokslinių tyrimų

krypčių koordinavimo;

17.2. bendro mokslinių tyrimų įrangos įsigijimo

poreikio formavimo;

17.3. mokslo institutų mokslinių tyrimų tolesnių

krypčių (infrastruktūros kūrimas, bendros veiklos formavimas);

17.4. atstovavimo asociacijos narių interesams

integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose (slėniuose) statant pastatus,

skirtus būsimųjų valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklai;

17.5. veiksmų derinimo dalyvaujant tarptautinėse

mokslo programose ir vykdant privačių subjektų užsakymus.

Punkto

pakeitimai

Nr.

1632,

2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 147-6585 (2009-12-12)

18. Švietimo ir mokslo ministerija Lietuvos

Respublikos Vyriausybei pateikia nutarimų projektus

18.1. iki 2009 m. gruodžio 1 d. – dėl

18.1.1. šio plano 16.6–16.11 punktuose nurodytų mokslo

institutų reorganizavimo;

18.1.2. Energetinio saugumo centro įkūrimo pagal

atitinkamas šio plano 16.12.1 punkte nurodytos galimybių studijos išvadas;

18.1.3. (neteko galios);

18.1.4. Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų

institucijų sistemos konsolidavimo ir plėtros pagal atitinkamas šio plano 16.13.3

punkte nurodytos galimybių studijos išvadas;

18.2. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – dėl

18.2.1. valstybinio mokslinių tyrimų instituto

Inovatyvios medicinos centro įkūrimo;

18.2.2. valstybinio mokslinių tyrimų instituto

Gamtos tyrimų centro įkūrimo;

18.2.3. valstybinio mokslinių tyrimų instituto

Agrarinių ir miškų mokslų centro įkūrimo;

18.3. iki 2010 m. kovo 15 d. – dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro įkūrimo.

Punkto

pakeitimai

Nr.

1244,

2008-11-24, Žin., 2008, Nr. 139-5509 (2008-12-04)

Nr.

1632,

2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 147-6585 (2009-12-12)

––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1244, 2008-11-24,

Žin., 2008, Nr. 139-5509 (2008-12-04)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 M. SPALIO 1 D. NUTARIMO NR. 989 "DĖL

VALSTYBĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ ĮSTAIGŲ, SUSIJUSIŲ SU INTEGRUOTŲ MOKSLO, STUDIJŲ IR

VERSLO CENTRŲ (SLĖNIŲ) PLĖTRA, TINKLO PERTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO"

PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1632, 2009-12-02,

Žin., 2009, Nr. 147-6585 (2009-12-12)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 M. SPALIO 1 D. NUTARIMO NR. 989 "DĖL

VALSTYBĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ ĮSTAIGŲ, SUSIJUSIŲ SU INTEGRUOTŲ MOKSLO, STUDIJŲ IR

VERSLO CENTRŲ (SLĖNIŲ) PLĖTRA, TINKLO PERTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO"

PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2009-12-15)

aubodi@lrs.lt