DĖL BRANDUOLINĖS SAUGOS REIKALAVIMŲ BSR-2.1.3-2010 „ATOMINIŲ

VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS (VATESI) VIRŠININKO

Įsakymas skelbtas: Žin., 2010, Nr. 91-4845

Neoficialus įsakymo tekstas

VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS (VATESI)

VIRŠININKO

Į S A K Y M A S

DĖL BRANDUOLINĖS SAUGOS REIKALAVIMŲ BSR-2.1.3-2010 „ATOMINIŲ

ELEKTRINIŲ AIKŠTELIŲ VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

2010 m. liepos 20 d. Nr. 22.3-58

Vilnius

Vadovaudamasis

Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 91-4316)

4 straipsnio 1 punktu ir 11 straipsnio 1 punktu bei atsižvelgdamas į Lietuvos

Respublikos atominės elektrinės įstatymo (Žin., 2007, Nr. 76-3004)

12 straipsnį,

Preambulės pakeitimai

Nr. 22.3-91,

2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5600 (2011-09-30)

tvirtinu Branduolinės saugos reikalavimus BSR-2.1.3-2010

„Atominių elektrinių aikštelių vertinimo bendrieji reikalavimai“ (pridedama).

Radiacinės apsaugos departamento direktorius,

laikinai vykdantis viršininko funkcijas Vidas

Paulikas

_________________

PATVIRTINTA

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI)

viršininko

2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 22.3-58

BRANDUOLINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI

BSR-2.1.3-2010

ATOMINIŲ ELEKTRINIŲ AIKŠTELIŲ VERTINIMO BENDRIEJI

REIKALAVIMAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Branduolinės saugos reikalavimai BSR-2.1.3-2010 „Atominių

elektrinių aikštelių vertinimo bendrieji reikalavimai“ (toliau –

Reikalavimai) nustato bendruosius reikalavimus atominės elektrinės aikštelės

vertintojui, teisės aktų nustatyta tvarka atliekančiam atominės elektrinės

aikštelės saugos analizę ir pagrindimą (toliau – AE aikštelės vertinimą),

bei bendruosius atominės elektrinės aikštelės vertinimo reikalavimus ir

principus.

2. Reikalavimai taikomi atominėms elektrinėms su korpusiniais

suslėgto ar verdančio lengvojo vandens bei kanaliniais sunkiojo vandens

reaktoriais.

21. Atominės elektrinės aikštelės vertintojas

atlikdamas AE aikštelės vertinimą turi vadovautis Lietuvos Respublikos

branduolinės saugos įstatymu (Žin., 2011, Nr. 91-4316),

šiais Reikalavimais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais branduolinės

energetikos objektų fizinę saugą, avarinę parengtį ir reagavimą į ekstremalias

situacijas, taip pat rekomenduojama atsižvelgti į šiuos Tarptautinės atominės

energijos agentūros (toliau – TATENA) dokumentus

21.1. TATENA reikalavimus „Branduolinės

energetikos objektų aikštelės vertinimo reikalavimai“ (angl. Site Evaluation

for Nuclear Installations) NS-R-3;

21.2. TATENA rekomendacijų vadovą „Seisminio

pavojaus įvertinimas vertinant branduolinių energetikos objektų aikštelę“

(angl. Seismic Hazards in Site Evaluation for Nuclear Installations)

SSG-9;

21.3. TATENA rekomendacijų vadovą „Išorinių

žmogaus veiklos sukeltų įvykių įvertinimas vertinant branduolinės elektrinės

aikštelę“ (angl. External Human Induced Events in Site Evaluation for

Nuclear Power Plants) NS-G-3.1;

21.4. TATENA rekomendacijų vadovą „Radioaktyviųjų

medžiagų sklaidos ore ir vandenyje bei gyventojų pasiskirstymo įvertinimas

vertinant branduolinės elektrinės aikštelę“ (angl. Dispersion of Radioactive

Material in Air and Water and Consideration of Population Distribution in Site

Evaluation for Nuclear Power Plants) NS-G-3.2;

21.5. TATENA rekomendacijų vadovą „Meteorologinių

įvykių įvertinimas vertinant branduolinės elektrinės aikštelę“ (angl. Meteorological

Events in Site Evaluation for Nuclear Power Plants) NS-G-3.4;

21.6. TATENA rekomendacijų vadovą „Užtvindymo

pavojų įvertinimas vertinant branduolinės elektrinės aikštelę, esančią ant

kranto“ (angl. Flood Hazard for Nuclear Power Plants on Coastal and River

Sites) NS-G-3.5;

21.7. TATENA rekomendacijų vadovą „Geotechniniai

aikštelės vertinimo aspektai ir branduolinės elektrinės pamatai ir pagrindai“

(angl. Geotechnical Aspects of Site Evaluation and Foundations for Nuclear

Power Plants) NS-G-3.6;

21.8.

TATENA dokumentą „Branduolinio saugumo rekomendacijos branduolinių medžiagų ir

branduolinių objektų fizinei apsaugai (INFCIRC/225/ 5 peržiūra)“ (angl. Nuclear

Security Recommendations on Physical Protection of Nuclear Material and Nuclear

Facilities (INFCIRC/225/Revision 5), TATENA Branduolinio saugumo

serija Nr. 13.

Įsakymas papildytas puktu

Nr. 22.3-91,

2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5600 (2011-09-30)

II SKYRIUS

SĄVOKOS

3. Šiame teisės akte vartojamos šios pagrindinės sąvokos

Atominė elektrinė (toliau – AE) – branduolinė

(atominė) elektrinė, suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos

branduolinės energijos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 119-2771;

2011, Nr. 91-4314),

kurią planuojama pastatyti vertinamoje AE aikštelėje.

AE aikštelė – teritorija, kurioje tiriama ir (ar) vertinama

galimybė statyti AE (statybos vieta) ir AE priklausančius statinius bei kurioje

planuojamas vykdyti arba vykdomas AE eksploatavimas ir su juo susijusi veikla.

AE aikštelės aplinka – tam tikra teritorija aplink AE

aikštelę, kurios dydis ir forma aikštelės vertinimo metu pasirenkama

vadovaujantis teisės aktais, rekomendacijomis ar geriausiąja praktika,

atsižvelgiant į nagrinėjamos konkrečios problemos, susijusios su AE aikštelės

saugos analize ir pagrindimu, ypatumus.

AE aikštelės vertinimas – AE aikštelės bei jos aplinkos savybių, kurios

gali turėti įtakos AE saugai, saugos analizė ir pagrindimas.

AE aikštelės vertintojas – AE projektą įgyvendinantis asmuo, kuris

Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka atlieka AE

aikštelės vertinimą, arba asmuo, turintis pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1

dalies 1, 2 ir 3 punktus išduotą licenciją AE statybai ir (arba)

eksploatavimui.

AE projektas – visuma normatyviniais techniniais dokumentais nustatytos

sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami AE sprendiniai (aiškinamoji dalis,

statinio (statinių grupės) projektas, įrenginių projektai, skaičiavimai,

brėžiniai, saugos pagrindimai ir kiti), skirta AE statybai vykdyti ir ją

eksploatuoti.

Bendroji avarija – avarinė situacija, kai AE eksploatavimo sutrikimo

metu patekę į aplinką radionuklidai išplinta už AE sanitarinės apsaugos zonos

ribų, ir jų kiekiai viršija nustatytus kriterijus.

Galutinis šilumos sugėriklis – aplinkos terpė, kurioje

išsklaidoma energijos gamybos metu nepanaudojama šiluma ar likutinė šiluma,

išsiskirianti sustabdžius AE branduolinį reaktorių.

Geologinis lūžis (angl. fault (geological) – plyšys ar

plyšių zona Žemės plutoje pagal kurio(-ių) plokščią ar išgaubtą plokštumą yra

pasislinkusios uolienos.

Išplėstinės projektinės sąlygos – AE projekte numatytos

sunkiosios avarijos bei būsenos, kurios gali susidaryti dėl mažai tikėtinų

įvykių sekų.

Normalus AE eksploatavimas – AE eksploatavimas laikantis nurodytų

eksploatavimo ribų ir sąlygų.

Paviršinis geologinis lūžis (angl. surface faulting) –

žemės drebėjimo sukeltas liekamasis žemės paviršiaus poslinkis arba uolienų

slūgsojimo vientisumo suardymas pagal geologinio lūžio plokštumą.

Prevencinių apsaugos priemonių zona – aplink AE nustatyta zona,

kurioje yra iš anksto suplanuoti skubūs apsaugomieji veiksmai, kurie turi būti

vykdomi nedelsiant po to, kai nustatyta tvarka paskelbiama apie įvykusią

bendrąją avariją ir kurių tikslas yra sumažinti determinuotųjų

jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio efektų riziką iki minimumo dar iki

radionuklidų išmetimo į aplinką ar iškart po jo.

Projektinė avarija – avarinės sąlygos, į kurias atsižvelgus yra nustatyti

kriterijai AE projektui bei kurioms esant branduolinio kuro pažeidimo ir

radioaktyviųjų išmetimų lygis neviršija leistinų ribų.

Projektinės sąlygos – AE

būsenos, apimančios normalų eksploatavimą, tikėtinus eksploatavimo įvykius ir

projektines avarijas.

Skubių apsaugos priemonių zona – aplink AE nustatyta zona,

kurioje yra iš anksto planuojama, ir atsižvelgiant į aplinkos užterštumo lygį,

pasirengta vykdyti skubius apsaugomuosius veiksmus.

SL-1 – seismingumo lygis, kurio tikimybė yra didesnė nei 1x10-2 seisminio įvykio per vienus AE

branduolinio reaktoriaus eksploatavimo metus.

SL-2 – seismingumo lygis, kurio tikimybė yra didesnė nei 1x10-4 seisminio įvykio per vienus AE

branduolinio reaktoriaus eksploatavimo metus.

Sunkioji avarija – sunkesnės nei projektinė avarija avarinės sąlygos, kai

branduolinio kuro pažeidimo ir radioaktyviųjų išmetimų lygis viršija

projektinėms avarijoms nustatytas ribas.

Tiekėjas (prekių tiekėjas, paslaugų

teikėjas, rangovas) (toliau – tiekėjas) – ūkio

subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis

asmuo ar tokių asmenų grupė, – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes,

paslaugas ar darbus.

Tikėtinas eksploatavimo įvykis –

nuokrypis nuo normalaus AE eksploatavimo sąlygų, kuris yra tikėtinas vykdant AE

eksploatavimą. Ši sąvoka apima visus įvykius, kurių tikimybinės analizės

metodais įvertintas dažnis yra lygus arba didesnis negu 10-2 per

vienerius reaktoriaus darbo metus, taip pat įvykius, priskirtus tikėtiniems

eksploatavimo įvykiams AE projekte.

Veiksnus geologinis lūžis (angl. capable fault) – geologinis

lūžis, turintis didelį uolienų poslinkio žemės paviršiuje ar arti žemės

paviršiaus slūgsančiuose sluoksniuose potencialą.

Kitos šiuose Reikalavimuose vartojamos

sąvokos ir jų apibrėžimai suprantami taip, kaip jie apibrėžiami Lietuvos

Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės

saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatyme

(Žin., 1995, Nr. 61-1533; 2004,

Nr. 73-2532),

kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose branduolinės

energijos naudojimą, gyventojų apsaugą įvykus radiacinėms ar branduolinėms

avarijoms, avarinę parengtį, ir standarte „Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai

ir aiškinamasis žodynas (ISO 9000:2005).

Punkto pakeitimai

Nr. 22.3-91,

2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5600 (2011-09-30)

4. (neteko galios 2011-10-01).

Punkto pakeitimai

Nr. 22.3-91,

2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5600 (2011-09-30)

III SKYRIUS

REIKALAVIMAI AE AIKŠTELĖS VERTINTOJUI

5. AE aikštelės vertintojas turi užtikrinti pakankamai

žmogiškųjų išteklių teisės aktų numatyta tvarka kvalifikuotai atlikti AE

aikštelės vertinimą.

6. AE aikštelės vertintojas turi turėti pakankamą skaičių

darbuotojų, suprantančių AE aikštelės vertinimo pagrindus, galinčių

kvalifikuotai nustatyti užduotis tiekėjams, prižiūrėti ir įvertinti tiekėjų

darbą bei įvertinti priimamų sprendimų įtaką būsimosios AE saugai.

IV SKYRIUS

KOKYBĖS UŽTIKRINIMO REIKALAVIMAI

7. AE aikštelės vertintojas privalo

sukurti ir įdiegti tinkamą kokybės užtikrinimo programą (kokybės vadybos

sistemą), skirtą vykdyti bei kontroliuoti su AE aikštelės vertinimu susijusią

veiklą, arba tokia programa turi būti bendros AE aikštelės vertintojo kokybės

užtikrinimo programos dalimi.

8. AE aikštelės vertintojas kokybės

užtikrinimo programą privalo taikyti visoms veikloms, kurios gali turėti įtakos

AE saugai arba kurių metu nustatomi AE projektavimui ar saugos užtikrinimui

reikalingi aikštelės parametrai (AE aikštelės tyrimai, vertinimas, inžineriniai

darbai bei kita).

9. AE aikštelės vertintojas privalo sukurti, patvirtinti ir

įdiegti kokybės užtikrinimo programą kiek galima anksčiau iki AE aikštelės

vertinimo veiklos pradžios.

10. Kokybės užtikrinimo programa privalo apimti

10.1. darbų organizavimą ir planavimą;

10.2. darbų kontrolę;

10.3. reikalavimus darbuotojų kvalifikacijai ir jų mokymui;

10.4. AE aikštelės vertinimo darbų patikrą;

10.5. dokumentavimą.

11. Kokybės užtikrinimo programoje nustatyti reikalavimai

gali būti diferencijuoti atsižvelgiant į konkrečios vykdomos AE aikštelės

vertinimo veiklos svarbą AE saugai.

12. AE aikštelės vertinimo rezultatus

turi patikrinti ir įvertinti bei parengti AE aikštelės vertinimo patikros

ataskaitą AE aikštelės vertinime nedalyvavę, turintys pakankamą kvalifikaciją

bei patirtį asmenys ir (arba) AE aikštelės vertintojo darbuotojai.

Kvalifikacijos, patirties ir kiti reikalavimai patikros vykdytojams turi būti

nustatyti AE aikštelės vertintojo kokybės užtikrinimo programoje ar joje

numatytuose dokumentuose.

13. Atliekant AE aikštelės vertinimą būtina atsižvelgti į

esamą pasaulinę AE aikštelių vertinimo patirtį.

V SKYRIUS

BENDRIEJI SAUGOS UŽDAVINIAI

14. (neteko galios 2011-10-01)

Punkto pakeitimai

Nr. 22.3-91,

2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5600 (2011-09-30)

15. (neteko galios 2011-10-01)

Punkto pakeitimai

Nr. 22.3-91,

2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5600 (2011-09-30)

16. (neteko galios 2011-10-01)

Punkto pakeitimai

Nr. 22.3-91,

2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5600 (2011-09-30)

VI SKYRIUS

AE AIKŠTELĖS VERTINIMAS

17. Šiame skyriuje pateikiami bendrieji reikalavimai ir

principai, kuriais remiantis AE aikštelės vertintojas turi pagrįsti AE

aikštelės tinkamumą.

I SKIRSNIS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

18. AE aikštelės vertinimo metu turi būti išanalizuotos AE

aikštelės savybės, kurios gali turėti įtakos AE saugai, atsižvelgiant į galimą

jų kitimą numatomais AE statybos, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo

laikotarpiais. Turi būti išnagrinėti ir įvertinti

18.1. išoriniai gamtiniai ir žmogaus veiklos sukelti įvykiai

AE aikštelėje ir jos aplinkoje;

18.2. AE aikštelės bei aplinkos savybės, turinčios įtakos AE

saugai, radionuklidų išmetimų, susidariusių normalaus AE eksploatavimo ir

galimų avarijų metu, sklaidai bei šių išmetimų poveikis gyventojams ir

aplinkai;

18.3. AE aikštelės ir jos aplinkos savybės, galinčios turėti

įtakos reagavimui į ekstremalias situacijas;

18.4. AE aikštelės ir jos aplinkos

savybės, galinčios turėti įtakos užtikrinant AE fizinę saugą AE statybų ir

eksploatavimo laikotarpiu;

18.5. galutinio šilumos sugėriklio savybės.

19. AE aikštelė gali būti pripažįstama atitinkančia saugos

reikalavimus, jei jos tinkamumas pagrindžiamas vadovaujantis visais šių

Reikalavimų 18 punkte nurodytais aspektais. AE aikštelė pripažįstama

netinkama, jei jos trūkumai negali būti kompensuojami atitinkamai pagrįstais AE

projekto techniniais sprendimais bei organizacinėmis priemonėmis.

20. AE aikštelės vertinimas turi būti atliktas prieš

pradedant rengti AE projektą. AE aikštelės vertinimo metu gautų rezultatų

pagrindu AE aikštelės vertintojas nustato kriterijus ir sąlygas, kuriais

vadovaujantis turi būti rengiamas AE projektas.

21. AE aikštelės vertinimui naudojami kriterijai ir

prielaidos bei AE aikštelės ar jos aplinkos parametrai turi atitikti esamą ir

(ar) prognozuojamą aikštelės būseną visais AE gyvavimo etapais. AE

projektavimo, statybos ar eksploatavimo metu paaiškėjus naujoms branduolinės

saugos požiūriu svarbioms aplinkybėms, turi būti atliktas atitinkamos apimties

papildomas AE aikštelės vertinimas. Jo rezultatų pagrindu turi būti atlikti

atitinkami AE aikštelės vertinimo dokumentų bei, esant būtinybei, AE projekto

pakeitimai.

Punkto pakeitimai

Nr. 22.3-91,

2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5600 (2011-09-30)

22. AE eksploatavimo metu ar nutraukiant AE eksploatavimą AE

aikštelės ir jos aplinkos savybės, kurios gali turėti įtakos AE saugai, turi

būti nuolatos stebimos ir analizuojamos.

II SKIRSNIS

IŠORINIŲ ĮVYKIŲ ANALIZĖ

23. Analizuojant išorinius

įvykius, turi būti nustatytas ir ištirtas išorinių gamtinių ir žmogaus veiklos

(įskaitant tyčinės) galimų sukelti įvykių (geologinių reiškinių, meteorologinių

reiškinių, potvynių, orlaivio sudužimo, sprogimų, gaisro, įvykių dėl aplinkinių

civilinių objektų veiklos ir kitų) galimas poveikis AE saugai. Taip pat turi

būti atsižvelgta į galimus šiame punkte nurodytų įvykių derinius. Išorinių

įvykių atrankos kriterijus turi nustatyti ir pagrįsti jų taikomumą AE aikštelės

vertintojas.

Punkto pakeitimai

Nr. 22.3-91,

2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5600 (2011-09-30)

24. AE aikštelės vertintojas pagal šių Reikalavimų

23 punkto nuostatas turi sudaryti išsamiai analizuojamų įvykių sąrašą bei

parengti jo pagrindimą, kuriuos privalo suderinti su Valstybine atominės

energetikos saugos inspekcija (toliau – VATESI).

25. Turi būti surinkta visa racionaliai įmanoma surinkti

informacija apie šių Reikalavimų 23 punkte nurodytus įvykius, įvykusius AE

aikštelėje ar jos aplinkoje. Ši informacija turi būti išanalizuota ir panaudota

nustatant galimą poveikį AE saugai. AE aikštelės aplinka konkrečiam įvykiui

analizuoti turi būti pasirinkta tokio dydžio, kad surinkta informacija

patikimai apibūdintų šį įvykį.

26. AE aikštelės vertinimo metu turi

būti nustatyti išoriniai poveikiai ir (ar) jų deriniai, kurie turi būti

įvertinti AE projekte. Jie turi būti aprašomi naudojant atitinkamus parametrus,

kurių vertės, atsižvelgiant į išorinio poveikio pobūdį, turi būti parenkamos

taikant priimtinas metodikas ar nustatomos AE aikštelės vertinimo metu.

Parametrai turi būti parinkti tokie, kad būtų galima juos taikyti AE

projektavimo metu.

27. Išorinių įvykių analizei turi būti naudojami

deterministiniai ir (ar) tikimybiniai metodai, pritaikyti analizuoti situaciją

AE aikštelėje ar AE aikštelės aplinkoje.

28. Išorinius įvykius būtina aprašyti ir susisteminti taip,

kad juos būtų galima naudoti nustatant jų įtaką AE saugai. AE aikštelės

tinkamumas turi būti nustatytas atsižvelgiant į šių įvykių dažnį ir galimas

pasekmes.

281. Atliekant išorinių įvykių vertinimą turi būti

nustatyti seismingumo lygiai SL-1 ir SL-2.

Įsakymas papildytas puktu

Nr. 22.3-91,

2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5600 (2011-09-30)

282. Tiriama AE aikštelė turi būti pripažinta netinkama,

jei remiantis patikimais duomenimis nėra įrodyta, kad veiksnaus geologinio

lūžio joje nėra. Jei veiksnus geologinis lūžis yra už AE aikštelės ribų, turi

būti įrodyta, kad šio lūžio įtaka AE saugai gali būti patikimai kompensuota

techninėmis priemonėmis. Veiksnaus geologinio lūžio nustatymui turi būti

pasirinktas kvartero periodas, kurio dabartinė geochronologinė apimtis yra

nustatyta 2,58 milijono metų. Geologinio lūžio veiksnumas turi būti nustatytas

remiantis geologiniais, geofiziniais, geodeziniais ir seismologiniais

duomenimis. Geologinis lūžis turi būti laikomas veiksniu, jeigu yra nustatomas

atitikimas šioms sąlygoms

282.1. jeigu yra nustatyti kvartero periode

vykusių tektoninių judesių ir (ar) periodiškai pasikartojančių tektoninių

judesių požymiai (žymios tektoninės deformacijos ir (ar) uolienų sluoksnių

vientisumo nutraukimas ir (ar) kiti), kurie pagrįstai leidžia daryti išvadą

apie ateityje galimai pasikartosiančius tektoninius judesius žemės paviršiuje

ar arti žemės paviršiaus slūgsančiuose sluoksniuose;

282.2. jeigu nustatoma, kad geologinis lūžis yra

struktūriškai susijęs su žinomu veiksniu geologiniu lūžiu, ir judesiai pagal

vieną iš geologinių lūžių gali sukelti judėjimą žemės paviršiuje ar arti žemės

paviršiaus slūgsančiuose sluoksniuose pagal kitą geologinį lūžį;

282.3. jeigu maksimali potencinė žemės drebėjimo

magnitudė, susijusi su seismogenine struktūra, yra pakankamai didelė tokiame

gylyje, kuriame ji pagrįstai gali sukelti tektoninės sandaros nulemtus

sluoksnių judesius žemės paviršiuje ar arti žemės paviršiaus slūgsančiuose

sluoksniuose AE aikštelėje.

Įsakymas papildytas puktu

Nr. 22.3-91,

2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5600 (2011-09-30)

III SKIRSNIS

RADIOLOGINIO POVEIKIO NUSTATYMAS

29. AE aikštelės vertinimo metu turi būti atliktas galimo

radionuklidų išmetimo į aplinką įvertinimas bei ištirtas ir išanalizuotas

radiologinis poveikis gyventojams ir aplinkai normalaus eksploatavimo, tikėtinų

eksploatavimo įvykių ir avarijų atveju.

291. Modeliuojant radionuklidų išmetimus esant

projektinėms ir išplėstinėms projektinėms sąlygoms, būtina šių išmetimų

nuklidinę bei cheminę sudėtį ir atitinkamus aktyvumus nustatyti remiantis

patikima AE projektuotojų ir (arba) kitų šalių reguliuojančiųjų institucijų

pateikiama informacija.

Įsakymas papildytas puktu

Nr. 22.3-91,

2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5600 (2011-09-30)

292. Modeliuojant radionuklidų išmetimus

sunkiosios avarijos atveju būtina daryti prielaidą, kad atitinkamuose

išmetimuose yra ne mažiau nei 100 TBq aktyvumo 137-ojo cezio izotopo, o kitų

nei cezio izotopų yra tiek, kad radioaktyviųjų medžiagų išmetimų sukeltas

poveikis, praėjus trims mėnesiams, negali būti mažesnis už tą, kurį sukeltų 100

TBq aktyvumo 137-ojo cezio izotopo išmetimas.

Įsakymas papildytas puktu

Nr. 22.3-91,

2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5600 (2011-09-30)

30. Nustatant galimą radiologinį poveikį, turi būti

išnagrinėta radionuklidų pernaša ir kaupimasis bei įvertinti visi galimi

išorinės ir vidinės apšvitos keliai, atsižvelgiant į

30.1. topografines, meteorologines, hidrologines,

hidrogeologines ir kitas fizines AE aikštelės bei jos aplinkos savybes, kurios

gali turėti įtakos radionuklidų sklaidai;

30.2. biologinės aplinkos savybes (augmeniją, gyvūniją ir

kitas);

30.3. žemės naudojimą ir vandens išteklius;

30.4. gyventojų pasiskirstymą už AE aikštelės ribų.

31. Radiologinio poveikio analizės

rezultatai ir išvados turi parodyti vertinamos AE aikštelės atitikimą

kriterijams, kurie

31.1. turi būti nustatyti atsižvelgiant į VATESI branduolinės

saugos reikalavimuose ir branduolinės saugos taisyklėse nustatytus AE projekto

priimtinumo kriterijus;

31.2. turi būti nustatyti taip, kad AE aikštelės atitikimas

jiems parodytų, kad nėra veiksnių, dėl kurių AE projektas negalės atitikti

VATESI branduolinės saugos reikalavimuose ir branduolinės saugos taisyklėse

nustatytų priimtinumo kriterijų.

Punkto pakeitimai

Nr. 22.3-91,

2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5600 (2011-09-30)

311. Radiologinio poveikio analizė turi būti

atlikta pakartotinai vėlesniuose AE gyvavimo etapuose vadovaujantis VATESI

branduolinės saugos reikalavimais ir branduolinės saugos taisyklėmis

311.1.naudojant tikslius projektuojant AE

nustatytus parametrus, reikalingus radionuklidų poveikio analizei;

311.2. atliekant AE modifikacijas, galinčias

turėti įtakos radionuklidų išmetimui į aplinką.

Įsakymas papildytas puktu

Nr. 22.3-91,

2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5600 (2011-09-30)

IV SKIRSNIS

REAGAVIMO Į EKSTREMALIAS SITUACIJAS GALIMYBĖS

32. AE aikštelės vertinimo metu turi būti

32.1. išanalizuota ir įvertinta galimybė už AE aikštelės ribų

taikyti reikiamas avarinės parengties priemones. Šios analizės metu turi būti

įvertintas gyventojų skaičius ir jų pasiskirstymas AE aikštelės aplinkoje,

esama infrastruktūra, žemės ir vandens naudmenų naudojimo sąlygos bei kiti

veiksniai, galintys turėti įtakos avarinės parengties priemonių taikymui.

Analizuojama aplinka turi apimti numatomas skubių, prevencinių ir kitų apsaugos

priemonių zonas;

Punkto pakeitimai

Nr. 22.3-91,

2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5600 (2011-09-30)

32.2. išanalizuotos ir įvertintos AE aikštelės bei jos

aplinkos savybės, galinčios turėti įtakos likviduojant avarijas, gesinant

gaisrus bei vykdant kitokius darbus ekstremalių situacijų AE ar jos aplinkoje

metu.

V SKIRSNIS

FIZINĖS APSAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMO GALIMYBĖS

33. AE aikštelės vertinimo metu turi

būti išanalizuota ir įvertinta galimybė taikyti reikiamas fizinės apsaugos

priemones. Šios analizės metu turi būti įvertintos AE aikštelės ir jos aplinkos

savybės, galinčios turėti įtakos fizinės apsaugos priemonių taikymui ar jų

veiksmingumui: vietovės topografija, aplinkoje esanti infrastruktūra,

meteorologinės sąlygos bei kiti veiksniai. Į analizuojamą aplinką turi patekti

numatoma statybvietė ir kita AE aikštelės aplinkoje esanti

teritorija (-os), kurioje (-iose) numatoma vykdyti AE statybos

darbus, saugoti arba surinkti strategines prekes, saugai svarbias

konstrukcijas, sistemas ir komponentus, ir kurią (-as) numatoma apsaugoti

neteisėto užvaldymo ir teroro akto prevencijos tikslais.

VI SKIRSNIS

GALUTINIO ŠILUMOS SUGĖRIKLIO SAVYBĖS

34. AE aikštelės vertinimo metu turi

būti išanalizuotos galutinio šilumos sugėriklio savybės. Galutinis šilumos

sugėriklis turi užtikrinti AE išsiskyrusios šilumos nuvedimą, įskaitant šilumos

nuvedimą iš panaudoto branduolinio kuro išlaikymo baseinų, normalaus

eksploatavimo metu, iškart po branduolinio reaktoriaus sustabdymo ir pakankamai

ilgą laiką po jo esant projektinėms ar išplėstinėms projektinėms sąlygoms. Turi

būti įvertintas galimas išorinių įvykių (žemės drebėjimų, potvynių, ekstremalių

sausrų ir kitų) ir žmogaus veiklos, įskaitant tyčinę, poveikis galutiniam

šilumos sugėrikliui.

VII SKYRIUS

VERTINIMO REZULTATŲ DOKUMENTAVIMAS IR DERINIMAS

35. AE aikštelės bei jos aplinkos

tyrimo darbų išsamus aprašymas ir rezultatai turi būti pateikti AE aikštelės vertinimo

ataskaitoje. Šioje ataskaitoje taip pat turi būti pateiktas rezultatų

interpretavimas, atitinkamos išvados dėl AE aikštelės tinkamumo bei, jei

nustatyta AE aikštelės trūkumų, nurodoma, kokiais AE projekto techniniais

sprendimais bei organizacinėmis priemonėmis šie AE aikštelės trūkumai gali būti

kompensuojami.

36. AE aikštelės vertinimo patikros ataskaita turi būti

parengta vadovaujantis šių Reikalavimų 12 punkto nuostatomis. Šioje

ataskaitoje turi būti aprašyta patikros eiga ir rezultatai.

37. Tyrimų ir analizės rezultatai turi būti aprašyti

pakankamai išsamiai, kad būtų galima priimti pagrįstą sprendimą dėl AE

aikštelės tinkamumo.

38. Baigęs AE aikštelės vertinimą, AE

aikštelės vertintojas turi parengti, patvirtinti ir su VATESI suderinti AE

aikštelės vertinimo ataskaitą. Šią ataskaitą AE aikštelės vertintojas turi

pateikti VATESI kartu su AE aikštelės vertintojo patvirtinta AE aikštelės

vertinimo patikros ataskaita.

39. Asmuo, eksploatuojantis AE ar nutraukiantis AE

eksploatavimą ir atliekantis AE aikštelės bei jos aplinkos savybių stebėseną

vadovaujantis šių Reikalavimų 23 punktu, jos rezultatus pateikia AE periodinėse

saugos analizės vertinimo ataskaitose, rengiamose vadovaujantis Lietuvos

Respublikos branduolinės saugos įstatymo 32 straipsnio 7 dalimi.

Punkto pakeitimai

Nr. 22.3-91,

2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5600 (2011-09-30)

391. Asmuo, atliekantis pakartotinę radiologinio

poveikio analizę, vadovaudamasis šių Reikalavimų 311.1 punktu, šios

analizės rezultatus pateikia AE saugos analizės ataskaitoje.

Įsakymas papildytas puktu

Nr. 22.3-91,

2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5600 (2011-09-30)

392. Asmuo, atliekantis pakartotinę radiologinio

poveikio analizę, vadovaudamasis šių Reikalavimų 311.2 punktu, šios

analizės rezultatus pateikia numatytos AE modifikacijos saugos analizės ir

pagrindimo dokumentuose.

Įsakymas papildytas puktu

Nr. 22.3-91,

2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5600 (2011-09-30)

40. Asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka rengiasi

projektuoti, statyti, eksploatuoti AE, vykdyti AE eksploatavimo nutraukimą ar

vykdo šias veiklas, turi turėti ir saugoti visus AE aikštelės vertinimo metu

surinktus duomenis, įskaitant AE aikštelės vertinimo patikros ataskaitą ir su

VATESI suderintą AE aikštelės vertinimo ataskaitą visu atitinkamos veiklos

vykdymo laikotarpiu. Duomenys turi būti saugojami iki AE eksploatavimo

nutraukimo pabaigos.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

41. Asmuo, pažeidęs šiuos Reikalavimus, atsako Lietuvos

Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

_________________

Pakeitimai

1.

Valstybinė atominės

energetikos saugos inspekcija, Įsakymas

Nr. 22.3-91,

2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5600 (2011-09-30)

DĖL VALSTYBINĖS ATOMINĖS

ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS VIRŠININKO 2010 M. LIEPOS 20 D. ĮSAKYMO NR.

22.3-58 "DĖL BRANDUOLINĖS SAUGOS REIKALAVIMŲ BSR-2.1.3-2010 "ATOMINIŲ

ELEKTRINIŲ AIKŠTELIŲ VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI" PATVIRTINIMO"

PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

Redagavo Kristina Ramonienė

(2014-01-22)

Tel. (8 5)

266 1667