DĖL DVARŲ PAVELDO IŠSAUGOJIMO PROGRAMOS IR
Statutory Text (1 Articles)
Nutarimas paskelbtas: Žin.,
2007, Nr. 58-2243
Neoficialus nutarimo
tekstas
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL DVARŲ PAVELDO IŠSAUGOJIMO PROGRAMOS IR
DVARŲ PAVELDO IŠSAUGOJIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PATVIRTINIMO
2003 m. balandžio 18 d. Nr. 481
Vilnius
Siekdama išsaugoti dvarų paveldą ir įgyvendindama
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo
priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d.
nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2002, Nr.
114-5100), 114
punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutaria
1. Patvirtinti pridedamas
1.1. Dvarų paveldo išsaugojimo programą;
1.2. Dvarų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo
priemones.
2. Nustatyti, kad lėšos Dvarų paveldo išsaugojimo
programai vykdyti numatomos pagal šalies finansines galimybes kasmet rengiant
atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės
investicijų programą.
Ministras Pirmininkas Algirdas
Brazauskas
Kultūros ministrė Roma
Dovydėnienė
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 481
DVARŲ PAVELDO
IŠSAUGOJIMO PROGRAMA
I. BENDROSIOS
NUOSTATOS
1. Dvarų
paveldas – viena seniausių ir ryškiausių kultūros paveldo, kuris pagal Lietuvos
Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą (Žin., 1997, Nr. 2-16) yra tarp
pagrindinių nacionalinio saugumo objektų, dalis, turinti įvairiausią sudėtinę
kultūrinę (architektūrinę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę, dendrologinę
ir kitokią) vertę.
2. Ši programa
parengta vadovaujantis Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos
(Žin., 1997, Nr. 19-411),
Europos kultūros konvencijos (Žin., 2001, Nr. 101-3599), Europos
architektūros paveldo apsaugos konvencijos (Žin., 1999, Nr. 100-2896),
Pataisytos 1992 metų Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencijos (Žin.,
1999, Nr. 100-2895),
Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (Žin.,
1995, Nr. 3-37),
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001,
Nr. 108-3902),
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 2001,
Nr. 55-1948),
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin., 2000,
Nr. 58-1704),
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391), Lietuvos
Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) ir kitų
įstatymų nuostatomis. Atsižvelgta ir į Valstybinės paminklosaugos komisijos
patvirtintą Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo ir jo integravimo į
visuomenės gyvenimą koncepciją (Žin., 2002, Nr. 96-4240).
3. Šioje
programoje numatyti dvarų paveldo išsaugojimo tikslai, prioritetai ir šios
programos įgyvendinimo priemonės iki 2008 metų.
Punkto pakeitimai
Nr. 486, 2007-05-09,
Žin., 2007, Nr. 58-2243 (2007-05-26)
4. Dvarų paveldo
išsaugojimas – šio paveldo sisteminis mokslinis ištyrimas, nustatymas ir
apskaita, teisinis reglamentavimas, saugojimas, pristatymas visuomenei,
vaidmens atkūrimas. Dvarų paveldo išsaugojimo subjektai – dvarų savininkai,
valdytojai, naudotojai (valstybė, savivaldybės, kiti juridiniai ir fiziniai
asmenys).
5. Dvarų paveldo
sisteminis mokslinis ištyrimas – valstybinės mokslinių istorinių,
archeologinių, kraštovaizdžio ir statinių architektūros, žemėtvarkos ir
žemėnaudos raidos ir kitų tyrimų sistemos principų suformulavimas ir mokslinių
tyrimų darbų tąsa – jų išplėtimas.
6. Dvarų paveldo
nustatymą ir apskaitą sudaro
6.1.
informacijos rinkimas, kaupimas, sisteminimas – valstybės, savivaldybių, kitų
juridinių ir fizinių asmenų veikla – rinkimas informacijos apie
nekilnojamuosius daiktus, galinčius turėti nekilnojamojo kultūros paveldo
kultūrinės vertės ir visuomeninės reikšmės požymių, tokios informacijos
kaupimas ir sisteminimas;
6.2. inventorizavimas
– pagal paieškos duomenis nuolat valstybės mastu vykdomas fizinės apimties,
sudėties ir būklės duomenų rinkimas, kaupimas ir sisteminimas;
6.3. apskaitos
tyrimai – apskaitai vykdyti būtini istoriografiniai, ikonografiniai, natūriniai
(ardantieji, neardantieji), kiti tyrimai;
6.4. įvertinimas
– nekilnojamojo kultūros paveldo objektų kultūrinės vertės ir visuomeninės
reikšmės nustatymas pagal inventorizavimo, tyrimo duomenis, vertinimo
kriterijus ir atrankos tvarką.
7. Dvarų paveldo
apsaugos teisinis reglamentavimas yra
7.1. įstatyminės
bazės parengimas, priežiūros ir naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ar
specialiųjų sąlygų (toliau vadinama – naudojimo apribojimai) pagal apskaitos
duomenis nustatymas apsaugos reglamentuose;
7.2. įrašymas į
Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (toliau vadinama
– Registras);
7.3. įrašymo į
Registrą juridinio fakto, naudojimo apribojimo juridinio fakto registravimas
viešajame (nekilnojamojo turto) registre, tokio paveldo teritorijų ir apsaugos
zonų ribų įforminimas Nekilnojamojo turto kadastre;
7.4. apsaugos ir
integravimo į visuomenės gyvenimą užtikrinimas teritorijų planavimo
dokumentuose (Lietuvos Respublikos bendrasis planas ir kiti planai).
8. Dvarų paveldo
saugojimas – tokių vertybių stebėsenos (monitoringo), priežiūros ir tvarkymo
darbai ir jų kontrolė.
9. Dvarų paveldo
pristatymas visuomenei – informacijos apie dvarų paveldą ir jų apsaugą
skleidimas, tokias vertybes populiarinančių renginių organizavimas,
informacinių leidinių, kitokios paveldosaugos literatūros leidyba, skatinimas
organizuoti kultūrinius renginius kultūros paveldo objektuose.
10. Dvarų
paveldo vaidmens atkūrimas – priemonės, užtikrinančios dvarų paveldo
išsaugojimą – pritaikymą gyvenamajai, reprezentacinei, žemės ūkio ir pramonės,
sociokultūrinei ir kitokiai istoriškai susiformavusiai paskirčiai, kuri turi
kuo labiau atitikti šiandieninę žmogaus veiklą ir poreikius, drauge išsaugoti
šios kultūros vertybės sudėtį, apimtį, charakterį, struktūrą ir aplinką.
11. Šios
programos įgyvendinimą koordinuoja Kultūros ministerija.
II. PROGRAMOS
TIKSLAI
12. Šios
programos svarbiausiasis tikslas – užtikrinti sąlygas dvarų paveldą
įvairiapusiškai integruoti į bendrą šalies ekonominę, socialinę, kultūrinę
plėtrą, išsaugoti šias kultūros paveldo vertybes, įtvirtinti nuostatą, kad
išsaugotas dvarų paveldas padeda stiprinti tautinį tapatumą, plačiau
supažindinti pasaulį su Lietuvos kultūros istorija.
13.
Numatoma
13.1. nustatyti
dvarų paveldo išsaugojimo darbų mastą, organizavimo principus, lėšų dvarų
paveldui sistemiškai moksliškai ištirti, nustatyti, apskaityti, šio paveldo
registrui suformuoti poreikį;
13.2. teisinėmis
priemonėmis reglamentuoti dvarų paveldo išsaugojimą, savininkų ir valdytojų
suinteresuotumą;
13.3. pagrįsti
ir numatyti lėšų, būtinų dvarų paveldo stebėsenai organizuoti, jam prižiūrėti
ir tvarkyti, skyrimą;
13.4. užtikrinti
dvarų paveldo propagavimą, visuomenės švietimą;
13.5. sudaryti
skleidžiant informaciją sąlygas išsaugoti dvarų paveldą;
13.6.
išnagrinėti galimybes pritraukti šiai ir kitoms programoms, susijusioms su
dvarų paveldo išsaugojimu, įgyvendinti privačias investicijas iš Lietuvos ir
užsienio, imtis šios veiklos;
13.7. parengti
metodinius dvarų paveldo vaidmens atkūrimo reikalavimus, atitinkamą teisinę
bazę.
III. DVARŲ
PAVELDO IŠSAUGOJIMO SITUACIJA
14. Šiuo metu už
nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą atsakingos institucijos nustato ir
apskaito tik dvarų sodybas ir palivarkus (toliau vadinama – dvarų sodybos),
tokio paveldo archeologinius objektus.
15. Istorijos ir
kultūros paminklų sąrašuose buvo 128 dvarų sodybos, jų fragmentai ir pavieniai
statiniai. 1991 metais į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų
sąrašą įrašytos 789 dvarų sodybos (86 papildytos sudėtinėmis dalimis). Į laikinąją
istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtrauktos 7 dvarų sodybos, jų pavieniai
statiniai. Šiuo metu į Registrą įrašyta 100 dvaro sodybų, iš jų 7 paskelbtos
kultūros paminklais. Valstybės saugomų objektų sąrašuose (pildytuose iki 1994
metų) likusios 488 dvarų sodybos ir jų fragmentai. 375 dvarų sodybos įvertintos
ekspertų, jos siūlomos įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ar
skelbti kultūros paminklais. Neinventorizuotos ir neįvertintos 175 dvarų
sodybos, o Registre be parengtų apskaitos dokumentų 17 dvarų sodybų.
16. Įrašytų į
Registrą dvarų sodybų, teritorijų ir apsaugos zonų ribų planai perduodami
Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojui, tačiau jose esančių žemės
sklypų savininkams, valdytojams taikomi paveldosaugos reikalavimai
neįregistruojami, todėl neveiksmingi. Iki šiol neįteisintas reikalavimas
nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos zonų ribas sutapatinti su
nekilnojamojo turto žemės sklypo (sklypų) ar jo dalių ribomis. Šią nuostatą
įteisinus, nereikėtų atskirai žymėti teritorijų ir apsaugos zonų ribų, tačiau
reikėtų perdaryti parengtus planus.
17.
Reikšmingiausių dvarų sodybų apskaitos dokumentų rengimą ir skelbimą kultūros
paminklais stabdo Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos
įstatyme numatytas reikalavimas gauti savininkų sutikimus. Nemažai labai
vertingų dvarų sodybų pastatų privatizuoti, ir tarp kelių ar keliolikos
savininkų ar valdytojų dažnai atsiranda tokių, kurie šiam pasiūlymui
nepritaria. Kadangi nėra galimybių suinteresuoti savininkus mokesčių ar
kitokiomis lengvatomis, dvarų sodybų kompleksai neturi kultūros paminklo
statuso.
18. Nemažai
mūrinių, o ypač medinių dvarų sodybų pastatų, jų želdynai labai prastos fizinės
būklės, dėl to negrįžtamai prarandami. Vienintelė priemonė informacijai apie
tokias sodybas išsaugoti – detali inventorizacija atliekant fotogrametrinius
matavimus ir išsamus istorinių želdynų fiksavimas, tačiau lėšų šiems darbams
skiriama per mažai. Viena iš dvarų sodybų struktūros savybių – net ir vienas
neišsiskiriantis statinys formuoja sodybos visumos planinę tūrinę erdvę ir yra
svarbus komplekso komponentas, kurį praradus dvarų sodybų struktūros nuvertėja.
19. Istorijos ir
kultūros paminklų (archeologijos) sąrašuose buvo 5 dvarvietės. Į naujai
išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą įrašytos 9, o į laikinąją
istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtraukta 1 dvarvietė. Šiuo metu į
Registro archeologinių vietų sąrašą įrašytos 29 dvarvietės, iš jų 6 paskelbtos
kultūros paminklais. Artimiausiu metu į Registro archeologinių vietų sąrašą
siūloma įrašyti 19 dvarviečių (3 – iš istorijos ir kultūros paminklų
(archeologijos) respublikinės reikšmės sąrašo, 3 – iš tokio paties vietinės
reikšmės sąrašo, 1 – iš laikinosios istorijos ir kultūros paminklų apskaitos
sąrašo ir 12 surastų naujų). Registre yra 2 dvarvietės be parengtų apskaitos
dokumentų.
20. Pagrindinis
dvarų sodybų apsaugos dokumentas yra apsaugos reglamentas, įteikiamas vertybių
savininkams, kurie privalo laikytis šio dokumento reikalavimų. Iš 588 dvarų sodybų,
esančių valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašuose, tokie reglamentai
surašyti beveik 40 sodybų. Kol nustatomi dvarų sodybų naudojimo apribojimai
neįregistruojami Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, jie praktiškai
neveikia, todėl būtina kuo skubiau parengti dvarų sodybų apsaugos reglamentus.
Apsaugos reglamento parengimo kaina priklausomai nuo dvaro sodybos dydžio
(kompleksinių dalių gausos) – nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų.
21. Pagal
kultūrinės vertės lygmenis numatytas savivaldybių vietinis registras, kurį
pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą
gali turėti savivaldybės. Kuriant vientisą dvarų sodybų apsaugos sistemą,
būtina numatyti valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybę ir tiesioginį
rūpinimąsi dvarų paveldu. Svarbiausias dvarų sodybų įrašymo į Registrą
kriterijus – kultūrinė vertė.
22. Istoriškai
ir kompoziciškai vientisos dvarų sodybos skaidomos – privatizuojami pavieniai
pastatai, apie juos formuojamos žemės valdos, sprendžiami infrastruktūros
klausimai. Taip naikinamas jų kompleksiškumas, urbanistinė, neretai ir
kraštovaizdžio vertė. Į naujųjų savininkų nuosavybės dokumentus dažniausiai
nėra įrašomi servitutai. Kyla tokių sodybų viešo naudojimo ir vientisumo
išlaikymo problemų.
23. Lietuvos
Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Lietuvos
Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos
nesuderintos, dėl to paveldosauginiai dvarų sodybų ir šio paveldo archeologinių
objektų reikalavimai neatsispindi teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose,
kurie privalomi tokio planavimo organizatoriams, nekilnojamojo turto
savininkams ir valdytojams.
24. Kultūros
vertybių apsaugos departamentas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas
dažniausiai skiria dvarų sodybų pastatų avarijos grėsmei pašalinti (stogams
uždengti ir pamatams stiprinti). Prie šių darbų lėšomis prisideda ir
naudotojai, tačiau šių lėšų pakanka tik menkai daliai gautų paraiškų atlikti
vertybių tvarkymo darbus patenkinti. Likvidavus dvaro pastato avarinę būklę,
nepritaikomas ir nenaudojamas dvaro pastatas nyksta.
25. Būtina
išsaugoti buvusias dvarų sodybas – istorijos ir architektūros, parkų meno ir
statybos vertybes, istorinius žemėvaldos, žemėnaudos ir kaimo kraštovaizdžio
reliktus, taip pat sudaryti palankias tokių kultūros paveldo objektų
funkcionavimo sąlygas. Nėra priemonių, užtikrinančių, kad dvarų sodybos turėtų
vieną šeimininką.
26. Dvarų sodybų
propagavimui, apskaitos ir apsaugos problemų nagrinėjimui, mokslinių tyrimų
skelbimui skiriama nepakankamai dėmesio ir lėšų. Didžiumoje publikacijų apie
dvarus skelbiama tik pagrindinė informacija, trumpa istorinė apžvalga. Apie
dvarų sodybas kalbama ir per Europos paveldo dienų renginius Lietuvoje.
27. Kultūros
vertybių apsaugos departamente pradėta rengti visų įrašytų į valstybės saugomų
objektų sąrašus Lietuvos paveldo objektų sisteminė informacinė duomenų bazė.
Šioje duomenų bazėje pradėta kaupti ir sisteminti išsami informacija apie dvarų
paveldą, numatoma operatyviai atlikti minėtųjų objektų fizinės būklės analizę,
pateikti skaitmeninę fotofiksaciją.
28. Neparengta
dvarų sodybų vaidmens atkūrimo priemonių ir metodikų.
IV. PROGRAMOS
ĮGYVENDINIMAS
29. Dvarų
paveldą išsaugoti neįmanoma neatlikus sisteminių mokslinių tyrimų, kurie
apibrėžtų būtino išsaugoti objekto sudėtį ir apimtį. Sukurti valstybinės
mokslinių istorinių, archeologinių, kraštovaizdžio ir pastatų architektūros,
žemėtvarkos ir žemėnaudos raidos, socialinių, kultūros ir kitų tyrimų sistemos
principus numatyta šios programos įgyvendinimo priemonėse. Būtina parengti
Lietuvos dvarų paveldo – istorinių dvarų fizinių, funkcinių
teritorinių-erdvinių struktūrų, jų sankaupų (kompleksų), dėmenų, fragmentų,
elementų – nuosavybės santykių ir formų, paveldo sklaidos ir fizinės būklės,
esamos ekonominės ir sociokultūrinės situacijos, investicijų poreikių ir
galimybių, užsienio analogų kompleksinę analizę, nustatyti minimų objektų
ekonominės ir kultūrinės reikšmės ir vertės, jų tarpusavio santykius.
Gyvenviečių istorinės teritorinės-erdvinės sklaidos, Lietuvos kaimo
apgyvendinimo sistemos tyrimai leis moksliškai pagrįsti ir parengti
rekomendacijas, kaip rengti Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo,
tvarkymo ir naudojimo specialųjį planą.
30. Numatoma
inventorizuoti ir įvertinti valstybės saugomų objektų sąrašuose likusias dvarų
sodybas, taip pat šiuo metu nesančias sąrašuose (jeigu atliekant
inventorizaciją tokių objektų būtų rasta) dvarų sodybas. Apibendrinus ir
patikslinus ekspertų vertinimo rezultatus, numatoma parengti galutinį turinčių
kultūrinę vertę dvarų sodybų sąrašą ir pateikti pasiūlymus dėl apsaugos statuso
joms suteikimo. Sunykusias ir netekusias kultūrinės vertės požymių
inventorizuotas dvarų sodybas, įtrauktas į valstybės saugomų objektų sąrašus
(iki 1994 metų), bus siūloma neįrašyti į Registrą. Įrašyti į Registrą ir
paskelbti kultūros paminklais bus siūloma ekspertų įvertintas dvarų sodybas,
surašius apskaitos dokumentus. Manoma, kad baigus dvarų sodybų apskaitą į
Registrą bus įrašyta apie 300–350 dvarų sodybų, o kultūros paminklais paskelbta
iki 50. Numatoma ieškoti ir tirti dvarų paveldo archeologinius (dvarvietės,
dvarų sodybvietės, palivarkų vietos, senosios dvarų kapavietės ir kita)
objektus, surašyti jų apskaitos dokumentus.
31. Fiskalinė
politika turi skatinti dvarų paveldo ir pirmiausia dvarų sodybų savininkus ir
naudotojus investuoti į kultūros paveldo išsaugojimą ir puoselėjimą, o
nekilnojamojo turto apmokestinimo politika privalo būti susijusi su paveldo
apsaugos politika.
32. Visi veiklos
apribojimai, nustatomi dvarų savininkams ir valdytojams, privalo būti
įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o tai įmanoma padaryti tik
nustatytąja tvarka suformavus žemės sklypus ir kitus nekilnojamojo turto
objektus.
33. Norint
užtikrinti, kad dvarų paveldo išsaugojimo reikalavimai būtų įtraukti į
teritorijų planavimo dokumentus ir susieti su kraštotvarkos procesu, turėtų
būti parengtas Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo, tvarkymo ir
naudojimo specialusis planas.
34. Numatoma
parengti projektą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl valstybinės reikšmės
istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašo patvirtinimo, į kurį turėtų
būti įrašyti Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantys dvarų
paveldo objektai. Būtina nustatyti, kad keičiantis į dvaro sodybos (dvaro)
žemėvaldą įeinančių statinių ir žemės sklypų savininkams ar valdytojams
pirmenybė juos įsigyti būtų suteikta potencialiam pagrindiniam dvaro sodybos
savininkui (valdytojui). Dvaro sodyba turi būti valdoma vieno juridinio ar
fizinio asmens.
35. Būtina
tinkamai organizuoti dvarų paveldo objektų tvarkymo darbus, nustatyti, kuriuos
objektus pirmiausia reikia tvarkyti, racionaliai šiuos darbus finansuoti,
užtikrinti jų kokybę. Būtina nustatyti aiškią visų dvarų paveldo išsaugojimo
darbų finansavimo ar kompensavimo tvarką, prioritetus, vertinimo kriterijus ir
atrankos tvarką, skatinti privačius asmenis investuoti į dvarų paveldo objektų
tvarkymą. Visi tvarkymo darbai turi būti suskirstyti pagal prioritetus į 2
grupes: pirmoji grupė – avarijos grėsmės pašalinimas, antroji – konservavimas,
pritaikymas, restauravimas, o išimtiniais atvejais – atkūrimo darbai. Kitais
atvejais didžiausia tvarkymo darbų dalis turėtų būti finansuojama privačių
asmenų, kuriems taikomos esminės mokesčių lengvatos, naudojamos Europos
Sąjungos struktūrinės paramos lėšos, tačiau tik tada, kai tai atitinka Bendrojo
programavimo dokumento bendrąją strategiją ir priemones, techninius
reikalavimus ir atrankos kriterijus.
36.
Atsižvelgiant į specifines medžio (statybinės medžiagos, istorinio želdyno)
savybes, numatoma ypač rūpintis dvarų paveldo mediniais statiniais ir parkais,
skirti tikslinį finansavimą jų tvarkymo darbams. Kadangi Lietuvoje nėra
istorinių želdynų (parkų) restauravimo kvalifikuotų specialistų, numatoma
finansuoti jų rengimą užsienyje.
37. Siekiant
pristatyti dvarų paveldą, numatoma
37.1. pateikti
išsamią informaciją apie Lietuvos dvarų paveldą naujoje to paties pavadinimo
sisteminėje informacinėje duomenų bazėje ir interneto puslapyje; interneto
puslapyje skelbti naujausią informaciją apie dvarų paveldo būklę, investicijų
programas ir mokslinius tyrimus. Bus galima nustatyti vertingiausius dvarų
paveldo objektus (tiek valstybės, tiek privačių savininkų ar valdytojų),
kryptingiau koordinuoti skiriamas lėšas jiems tvarkyti, numatyti dvarų paveldo
integravimą į visuomenės gyvenimą;
37.2. parengti
ir išleisti Lietuvos dvarų tinklo sklaidos ir raidos žemėlapius, išleisti
atlasą „Lietuvos dvarų sodybos“.
38. Numatomos
dvarų paveldo vaidmens atkūrimo priemonės, bus parengtas planuojamų investicijų
leidinys, sudarytos sąlygos lankyti dvarų paveldo objektus, nustatyti
metodiniai naujos šių objektų paskirties parinkimo reikalavimai.
39. Šios
programos įgyvendinimas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto
lėšomis, skirtomis Kultūros ministerijai ir Kultūros vertybių apsaugos
departamentui, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų programoms finansuoti
skirtomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
lėšomis, numatomos kapitalo investicijos bus įtrauktos į Valstybės investicijų
programą. Lėšų programos įgyvendinimo priemonėms vykdyti poreikis gali būti
tikslinamas rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir
Valstybės investicijų programą.
V. LAUKIAMI
REZULTATAI
40. Įgyvendinant
šią programą
40.1. bus
užtikrintas dvarų paveldo išsaugojimas ir integravimas į visuomenės gyvenimą,
geriau naudojama Europos Sąjungos ir kita tarptautinė parama;
40.2. skatinama
Lietuvos – savitos kultūrinės etninės Europos dalies raida, gerės sąlygos
Lietuvą pristatyti Europai;
40.3. pagyvės
valstybės ekonominė, socialinė ir kultūrinė raida, kultūrinės tapatybės
elementų ir tradicijų, gyvenimo būdo ryšiai nacionaliniu, regioniniu ir
vietiniu lygiais;
41. Finansinė
parama ir fiskalinės politikos priemonės pagyvins dvarų paveldo objektų rinką,
investicijos pagerins regionų ir savivaldybių ekonominę aplinką, prisidės prie
darbo vietų kūrimo ir turimo biudžeto galimybių subalansavimo.
––––––––––––––––
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 481
DVARŲ PAVELDO
IŠSAUGOJIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
Priemonės
pavadinimas
Vykdytojas
Įvykdymo terminas
Orientacinis
lėšų poreikis
(tūkst. litų)
Finansavimo
šaltiniai
1. Sisteminių mokslinių tyrimų
atlikimas
1.1. valstybinės mokslinių istorinių,
archeologinių, kraštovaizdžio ir pastatų architektūros, žemėtvarkos ir
žemėnaudos raidos, socialinių, kultūrinių ir kitų tyrimų sistemos principų,
teminio plano parengimas ir vykdymas
Kultūros
ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Lietuvos istorijos
institutas
principų
ir teminio plano parengimas – 2004 metų II ketvirtis, vykdymas – nuolat
55
kasmet (per 5 metus – 275)
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
1.2. Lietuvos dvarų paveldo fizinių,
funkcinių teritorinių-erdvinių struktūrų, jų fragmentų ir elementų,
nuosavybės santykių ir formų, sklaidos analizė, kompleksinis ištyrimas ir
rekomendacijų, kaip šį paveldą išsaugoti, parengimas
Kultūros
ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Lietuvos istorijos
institutas
2004
metų II ketvirtis
80
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
1.3. dvarų paveldo nulemtos
gyvenviečių istorinės teritorinės-erdvinės sklaidos ir sistemos ištyrimas ir
mokslinių rekomendacijų, kaip rengti Lietuvos Respublikos dvarų paveldo
išsaugojimo, tvarkymo ir naudojimo specialiojo plano projektą, parengimas
Kultūros
ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Architektūros ir
statybos institutas
2004
metų II ketvirtis
60
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
1.4. istorinių agroformų ir agroūkio
modelių mokslinė studija, jų atkūrimo ir pavyzdinių tradicinės žemėnaudos ir
žemėvaldos teritorijų suformavimo išsaugant infrastruktūros elementus
galimybių analizė, pavyzdinių istorinių modelių projekto ir jo įgyvendinimo
projekto parengimas
Kultūros
ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Lietuvos žemės ūkio
universitetas
2004
metų II ketvirtis
75
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
2. Dvarų paveldo identifikavimas ir
apskaita
2.1. dvarų sodybų ir palivarkų
paieškos ir apskaitos metinių programų parengimas ir vykdymas
Kultūros
ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas
2005
metų IV ketvirtis
320,1 kasmet
(per 3 metus – 960,3)
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
2.2. dvarų paveldo archeologinių
objektų identifikavimo ir apskaitos metinių programų parengimas ir vykdymas
Kultūros
paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
2007
metų IV ketvirtis
115 kasmet
(per 5 metus – 565)
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
2.3. dvarų sodybų ir palivarkų
kompleksų papildymas kitomis dvarų paveldo dalimis pagal sisteminių mokslinių
dvarų paveldo tyrimų duomenis
Kultūros
paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
2007
metų IV ketvirtis
75 kasmet nuo
2004 metų (per 4 metus – 300)
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
3. Teisinis reglamentavimas
3.1. lėšų dvarų paveldo išsaugojimo ir
integravimo į visuomenės gyvenimą programoms ir projektams įgyvendinti
skyrimo pagal gaunamas paraiškas tvarkos parengimas
Kultūros
ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas
2004
metų IV ketvirtis
14
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
3.2. Europos Sąjungos struktūrinių
fondų paramos naudojimo dvarų paveldui išsaugoti galimybių analizės
parengimas, investavimo prioritetų nustatymas ir projektų rengimo metodinių
reikalavimų parengimas
Kultūros
ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas
2004
metų I ketvirtis
25
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
3.3. Lietuvos Respublikos Seimo
nutarimo dėl valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros
objektų sąrašo patvirtinimo projekto parengimas
Kultūros
ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas
2003
metų IV ketvirtis
–
3.4. Lietuvos kultūros paveldo objektų
– dvarų ir šio kultūros paveldo vietovių tinklų schemų pagal regionus
parengimas
Kultūros
paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, apskričių viršininkų
administracijos
2008
metų IV ketvirtis
500
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
3.5. regionų plėtros planų ir kitų
regionų plėtros planavimo dokumentų analizė, pasiūlymų dėl jų sudarymo
atsižvelgiant į dvarų kultūros paveldo išsaugojimą ir saugomų teritorijų
sistemą parengimas
Kultūros
ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Vidaus reikalų
ministerija
2004
metų I ketvirtis
8
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
3.6. dvarų apsaugos
reglamentų tolesnis rengimas
Kultūros
paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
2007 metų III ketvirtis–2008 metų IV ketvirtis
300
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
3.7. dvarų apsaugos reglamentų
ar specialių naudojimo sąlygų nustatytų daiktinių teisių į nekilnojamąjį
daiktą suvaržymų tolesnis registravimas
Kultūros
paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo centras,
valstybės įmonė Registrų centras
nuolat
200 kasmet
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
4. Saugojimas
4.1. dvarų paveldo objektų
tvarkyba ir neatidėliotini saugojimo darbai pagal paveldotvarkos programas
Kultūros
paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
nuolat
3000 kasmet
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
*4.11. dvarų paveldo objektų, kuriems
pirmiausiai būtini neatidėliotini saugojimo ir tvarkybos darbai, sąrašo
parengimas
Kultūros
paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
2007 metų IV ketvirtis
5
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
4.2. dvarų sodybų ir kitų
vertingiausių dvarų paveldo objektų fizinės būklės analizė, šio paveldo
savininkų ir valdytojų nustatymas, kiekvieno objekto poreikių ir tikslingumo
į jį investuoti duomenų parengimas, šių objektų ekonominės ir kultūrinės
reikšmės ir vertės, tarpusavio santykių nustatymas
Kultūros
ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas
2004
metų III ketvirtis
25
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
4.3. ilgalaikės medinių dvarų paveldo
objektų tvarkymo darbų programos parengimas ir vykdymo organizavimas
Kultūros
ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas
programa
– 2004 metų IV ketvirtis, vykdymas – neterminuotas
2500 kasmet
(per 5 metus – 12500)
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
4.4. ilgalaikės dvarų paveldo objektų
– istorinių želdynų (parkų) tvarkymo darbų programos parengimas ir vykdymo
organizavimas
Kultūros
ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Aplinkos ministerija
programa
– 2004 metų IV ketvirtis, vykdymas – neterminuotas
1500 kasmet
(per 5 metus – 9500)
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
4.5. dviejų istorinių želdynų (parkų)
restauravimo specialistų rengimas užsienio mokslo įstaigose
Kultūros
paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
2004–2007
metai
120 kasmet
(per 4 metus – 480)
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
5. Pristatymas
visuomenei
5.1. šviečiamosios kultūros paveldo
propagavimo programos sukūrimas ir įtraukimas į bendrojo vaikų ir jaunimo
lavinimo ir mokymo, suaugusiųjų švietimo ir pedagogų kvalifikacijos kėlimo
programas
Kultūros
ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Švietimo ir mokslo
ministerija
2004
metų II ketvirtis
35
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
5.2. laidų apie dvarų
paveldą ciklo per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją rengimas
Kultūros
paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
2007
metų II ketvirtis– 2008 metų IV ketvirtis
20–30 kasmet
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
5.3. dviejų tomų atlaso
„Lietuvos dvarų sodybos“ tolesnis rengimas ir leidyba
Kultūros
paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
I
tomas – 2007 metų IV
ketvirtis, II tomas – 2008 metų IV
ketvirtis
100
100
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
II
tomas – 2007 metų I ketvirtis
200 (per
2 metus – 443,2)
5.4. Lietuvos dvarų tinklo sklaidos ir
raidos žemėlapių parengimas
Kultūros
ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas
2004
metų IV ketvirtis
80
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
5.5. informacinės sisteminės duomenų
bazės „Lietuvos dvarų paveldas“ sukūrimas, jos duomenų pristatymas visuomenei
interneto puslapyje
Kultūros
ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas
2004
metų III ketvirtis
450
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
5.6. Lietuvos dvarų paveldo objektų
gido parengimas ir išleidimas lietuvių ir užsienio kalbomis
Kultūros
ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Valstybinis turizmo
departamentas prie Ūkio ministerijos
2004
metų II ketvirtis
80
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
5.7. kelio ženklų ir
rodyklių, informuojančių apie dvarų paveldo objektus, tolesnis įrengimas
Susisiekimo ministerija, Kultūros paveldo
departamentas prie Kultūros ministerijos, savivaldybės (rekomenduojama)
2007
metų
II ketvirtis– 2008 metų
IV ketvirtis
30–40 kasmet
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir savivaldybių (rekomenduojama) biudžetai,
kitos teisėtai įgytos lėšos
6. Vaidmens atkūrimas
6.1. leidinio apie numatomas
investicijas į dvarų paveldo objektus parengimas ir išleidimas
Kultūros
ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, viešoji įstaiga
Lietuvos ekonominės plėtros agentūra
2004
metų III ketvirtis
60
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
6.2. dvarų paveldo objektų integravimo
į visuomenės gyvenimą projektų, siekiančių gauti Europos Sąjungos
struktūrinių fondų lėšų, parengimas
Kultūros
paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
2007
metų IV ketvirtis
200 kasmet nuo
2004 metų
Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetas ir savivaldybių (rekomenduojama) biudžetai,
kitos teisėtai įgytos lėšos
6.3. dvarų
paveldo objektų pritaikymo analizė, metodinių naujos paskirties parinkimo
reikalavimų parengimas
Kultūros ministerijos Kultūros
vertybių apsaugos departamentas
2004 metų II ketvirtis
10
Lietuvos Respublikos valstybės
biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
Įgyvendinimo
priemonių punktų pakeitimai
Nr.
486,
2007-05-09, Žin., 2007, Nr. 58-2243 (2007-05-26)
*Pastaba: įgyvendinimo priemonės
papildomos nauju 41 punktu
–––––––––––––––––––––
Pakeitimai
1.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr.
486,
2007-05-09, Žin., 2007, Nr. 58-2243 (2007-05-26)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. BALANDŽIO 18 D. NUTARIMO NR. 481 ,,DĖL
DVARŲ PAVELDO IŠSAUGOJIMO PROGRAMOS IR DVARŲ PAVELDO IŠSAUGOJIMO PROGRAMOS
ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
***
Pabaiga ***
Redagavo
Vilija Tamaliūnienė (2007-05-28)
vitama@lrs.lt