DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. RUGSĖJO 23 D. NUTARIMO NR. 1213 „DĖL

Nutarimas skelbtas: Žin., 2009, Nr. 112-4776

Neoficialus nutarimo tekstas

lietuvos respublikos

vyriausybė

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. RUGSĖJO 23 D. NUTARIMO NR. 1213 „DĖL

DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMOS IR VALSTYBĖS PARAMOS DAUGIABUČIAMS

NAMAMS MODERNIZUOTI TEIKIMO IR INVESTICIJŲ PROJEKTŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO

NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2009 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 1119

Vilnius

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė nutaria

1.

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimą

Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų modernizavimo programos ir Valstybės

paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų

energinio efektyvumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 143-5232;

2008, Nr. 36-1282)

1.1.

Išdėstyti antraštę taip

„DĖL

DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROGRAMOS IR VALSTYBĖS PARAMOS

DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI TEIKIMO IR INVESTICIJŲ PROJEKTŲ ENERGINIO

EFEKTYVUMO NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO.“

1.2.

Išdėstyti preambulę taip

„Vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti)

įstatymu (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188; 2009, Nr. 93-3961), Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti

ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo

įgyvendinimo įstatymu (Žin., 2002, Nr. 116-5189; 2009, Nr. 93-3962), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos

nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymu (Žin.,

2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889) ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės

veiklos programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9

d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), Lietuvos būsto strategiją, patvirtintą Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2004, Nr. 13-387), Lietuvos

Respublikos Vyriausybė nutaria:“.

1.3.

Išdėstyti 1.1 punktą taip

„1.1.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.“

1.4.

Išdėstyti nauja redakcija nurodytuoju nutarimu patvirtintą Daugiabučių namų

modernizavimo programą (pridedama).

2.

Neteko galios nuo 2013-07-31.

Punkto

pakeitimas

Nr.

671,

2013-07-24, Žin., 2013, Nr. 83-4153 (2013-07-30)

Ministras Pirmininkas Andrius

Kubilius

Finansų ministrė Ingrida

Šimonytė

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 1119

redakcija)

DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo)

programa (toliau vadinama – ši programa) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti

ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą

(Žin., 1992, Nr. 14-378;

2002, Nr. 116-5188;

2009, Nr. 93-3961),

Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programą, kuriai pritarta Lietuvos

Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870),

ir Lietuvos būsto strategijos,

patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr.

60 (Žin., 2004, Nr. 13-387),

tikslą – užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir

modernizavimą, racionalų energijos išteklių naudojimą. Šios programos

įgyvendinimo laikotarpis atitinka Lietuvos būsto strategijos įgyvendinimo

laikotarpį – iki 2020 metų.

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

2. Lietuvoje daugiau kaip 60 procentų

daugiabučių namų pastatyta per praėjusio amžiaus paskutinius keturis

dešimtmečius. Tada vyravo stambiaplokščių daugiabučių namų statyba. Tokie daugiabučiai

namai neekonomiški energijos vartojimo požiūriu, juos eksploatuoti žiemą

brangu, todėl mažas pajamas gaunantys gyventojai neišgali sumokėti už šilumą.

Dalį išlaidų šilumai ir karštam vandeniui nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems

gyvenantiems asmenims kompensuoja valstybė. Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos duomenimis, tokių gyventojų Lietuvoje yra apie 4 procentus.

Didėjant energijos kainoms, vis daugiau Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto

lėšų reikia skirti kompensacijoms. Daugelį energijos išteklių Lietuva

importuoja, todėl tai neigiamai veikia jos mokėjimo balansą.

3. Senstant gyvenamųjų namų fondui ir

brangstant energijos ištekliams, vis opesnė racionalaus energijos vartojimo

problema. Jos negali išspręsti pavieniai butų savininkai: reikia kompleksiškai

atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus, pereiti prie gyvenamųjų namų

rajonų (kvartalų) atnaujinimo (modernizavimo), įskaitant inžinerinės ir

socialinės infrastruktūros atnaujinimą. Taigi tikslinga šį mechanizmą tobulinti

naudojant Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) ir kitų fondų paramą,

privačių finansuotojų lėšas, didinant savivaldybių vaidmenį.

4. Nuo 1996 metų Lietuvos Respublikoje

buvo įgyvendinamas Energijos taupymo (būsto) demonstracinis projektas, pagal

kurį sudarytos finansinės, teisinės, institucinės galimybės atnaujinti

daugiabučius namus. Įgyvendinant šį projektą, daugiabučių namų modernizavimo

investicijų projektai buvo finansuojami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto

(toliau vadinama – valstybės biudžetas) ir Pasaulio banko įsteigto apyvartinio

fondo lėšomis.

5. Nuo 2005 metų pagal šią programą

įgyvendinami daugiabučių namų modernizavimo projektai finansuojami valstybės

biudžeto, gyventojų ir komercinių bankų suteiktų paskolų be užstato lėšomis. Šiai

programai įgyvendinti konkurso būdu atrinkti 7 komerciniai bankai, su kuriais

būsto savininkai pasirašė apie 300 paskolų sutarčių už daugiau kaip 83 mln. litų.

6. Šios programos įgyvendinimo pradžioje

norinčių pasinaudoti jos galimybėmis butų savininkų buvo gerokai mažiau negu

skirta lėšų. Valstybės parama 2007 metais padidinta nuo 30 iki 50 procentų. Brangstanti

šilumos energija paskatino daugiabučių namų gyventojus aktyviau pasinaudoti šios

programos teikiamomis galimybėmis. Investicijų projektų gausėjo, tačiau dėl

valstybės paramai skirtų lėšų stokos nuo 2008 metų birželio nauji daugiabučių

namų modernizavimo projektai nebuvo priimami, todėl teko ieškoti naujų šios programos

finansavimo galimybių. Europos Komisija 2008 metais pritarė, kad 86 mln. litų

iš Ignalinos 2007–2013 metų programos lėšų būtų naudojama energijos efektyvumo

priemonėms įgyvendinti daugiabučiuose namuose.

7. Sukurtas daugiabučių gyvenamųjų namų

atnaujinimo (modernizavimo) finansavimo kreditavimo mechanizmas naudojant

komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų kreditinius išteklius, gyventojų

lėšas, valstybės biudžeto, savivaldybių lėšas sudarė sąlygas gyventojams

modernizuoti daugiabučius gyvenamuosius namus, kuriuose jie gyvena, tačiau

valstybės paramai reikalingų lėšų stoka stabdė šios programos įgyvendinimą.

8. Šios programos įgyvendinimas skatintas

ir didinant savivaldybių vaidmenį. Iš pradžių būsto atnaujinimo programą turėjo

tik Vilniaus miesto savivaldybė, kuri kitų miestų savivaldybėms tapo geru

pavyzdžiu, kaip rengti ir įgyvendinti būsto atnaujinimo (modernizavimo) programas.

Šiuo metu apie pusė šalies savivaldybių papildomai skatina būsto savininkus –

teikia jiems papildomą paramą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo)

investicijų projektams parengti ir įgyvendinti.

9. Daug ekonomiškai išsivysčiusių valstybių

įgyvendina valstybės remiamas pastatų atnaujinimo (modernizavimo) programas,

kurios dažniausiai siūlo lengvatinį finansavimą, informacinę ir kitokią paramą

daugiabučių namų savininkams, nepasiturinčioms šeimoms, savivaldybėms, švietimo

ir mokslo institucijoms, ligoninėms ir kitoms įstaigoms. Programų dalyviams

kompensuojama dalis projektų parengimo ir įgyvendinimo išlaidų. Paprastai

tokios programos socialiai orientuotos.

10. Vienas iš svarbiausių Lietuvos būsto

strategijos tikslų – užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą,

atnaujinimą (modernizavimą) ir racionalų energijos išteklių vartojimą.

Strategijoje numatyta, kad iki 2020 metų pagal galimybes ir ekonominį

tikslingumą bus atnaujinti (modernizuoti) esami daugiabučiai namai, jų

inžinerinė techninė įranga.

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

11. Šios programos tikslas – skatinti

daugiabučių namų butų savininkus atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus,

siekiant geresnės gyvenimo kokybės, racionalaus energinių išteklių naudojimo ir

biudžeto išlaidų mažinimo būsto šildymo išlaidoms kompensuoti.

12. Šios programos uždaviniai

12.1. užtikrinti, kad teikiama valstybės

parama skatintų daugiabučių namų butų savininkus įgyvendinti energiniu požiūriu

efektyvius atnaujinimo (modernizavimo) projektus;

12.2. skatinti daugiabučių namų atnaujinimą

(modernizavimą) – viešinti jį, informuoti ir konsultuoti daugiabučių namų butų

savininkus, rengti tipinius ir demonstracinius projektus, galimybių studijas, mokyti

būsto sektoriaus dalyvius ir panašiai.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

13. Pagal šią programą valstybės paramos,

taip pat savivaldybių, ES struktūrinių fondų, gyventojų ir kitomis lėšomis iki

2020 metų bus siekiama modernizuoti 70 procentų (24 000) daugiabučių namų,

kurių statybos leidimai išduoti iki 1993 metų, šiluminės energijos sąnaudos

modernizuotų daugiabučių namų naudingojo ploto vienetui sumažės iki 30 procentų,

palyginti su šiluminės energijos sąnaudomis prieš namo atnaujinimą (modernizavimą),

apie 400 tūkst. tonų per metus sumažės išmetamo į atmosferą anglies dioksido.

14. Šios programos tikslo įgyvendinimas

bus vertinamas pagal šiuos kriterijus

14.1. kiek daugiabučių namų per metus

atnaujinta (modernizuota) pasinaudojus teikiama valstybės parama;

14.2. kiek sumažėjo šiluminės energijos

sąnaudos atnaujintų (modernizuotų) daugiabučių namų naudingojo ploto vienetui

(procentais);

14.3. kiek sumažėjo išmetamo į atmosferą

anglies dioksido atnaujintų (modernizuotų) daugiabučių namų naudingojo ploto

vienetui (procentais);

14.4. kiek skatinimo iniciatyvų

įgyvendinta;

14.5. kiek paskatinta potencialių

paramos gavėjų.

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA IR ATSKAITOMYBĖ

15. Šios programos įgyvendinimo

priemonės planuojamos trejiems metams (1 priedas).

Šių priemonių įgyvendinimo planus rengia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia

Aplinkos ministerija.

16. Šios programos 1 priede nurodyti atsakingieji vykdytojai kasmet iki

balandžio 15 d. rengia ir teikia

Aplinkos ministerijai informaciją apie priemonių vykdymą.

17. Aplinkos ministerija koordinuoja

šios programos įgyvendinimo priemonių vykdymą, organizuoja

šios programos stebėseną, rengia ir kasmet iki gegužės 1 d. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei jų

vykdymo ataskaitas.

18. Savivaldybėms

rekomenduojama naudoti papildomas daugiabučių namų savininkų skatinimo

atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus priemones. Įgyvendinant

veiksmingą regionų urbanistinę politiką, savivaldybėms rekomenduojama rengti grupės daugiabučių namų, pavienių gyvenamųjų rajonų

(kvartalų) atnaujinimo programas, esant galimybėms finansiškai remti daugiabučių

namų savininkus, rengiančius ir įgyvendinančius atnaujinimo (modernizavimo)

projektus, teikti pirmenybę projektams, kurie įgyvendinami pagal savivaldybių

parengtas šią programą atitinkančias grupės

daugiabučių namų ar gyvenamųjų rajonų (kvartalų) atnaujinimo (modernizavimo)

programas.

19. Daugiabučių namų butų savininkai,

siekdami dalyvauti šioje programoje ar ją atitinkančiose savivaldybių

patvirtintose programose, rengia atnaujinimo (modernizavimo) projektus. Šie projektai

rengiami pagal Aplinkos ministerijos tvirtinamą tvarkos aprašą. Juose

turi būti numatoma pasiekti ne mažesnę nei D pastato energinio naudingumo klasę,

sumažinti skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas ne mažiau kaip 20

procentų, palyginti su šiluminės energijos sąnaudomis iki projekto įgyvendinimo,

ir užtikrinti, kad įgyvendinus projektą skaičiuojamosios šiluminės energijos

sąnaudos, atsižvelgiant į namo dydį, neviršytų dydžių, nurodytų 2 priede.

VI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS IR VALSTYBĖS PARAMA

20. Ši programa įgyvendinama daugiabučių

namų butų savininkų, finansuotojų, valstybės ir savivaldybių biudžetų, ES

struktūrinių fondų, Ignalinos 2007–2013 metų programos ir kitomis lėšomis.

21. Šiai programai įgyvendinti ir

finansuoti steigiamas Kontroliuojantysis fondas (toliau vadinama – fondas),

kuris formuojamas pagal Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos

plėtros banko tarybos iniciatyvą JESSICA (Joint European Support for Susstainable

Investment in City Areas) iš ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto,

tarptautinių institucijų ir finansuotojų lėšų.

22. Daugiabučių namų butų savininkams,

įgyvendinantiems pagal šią programą ar ją atitinkančias savivaldybių patvirtintas

programas parengtus atnaujinimo (modernizavimo) projektus, teikiama Lietuvos

Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams

namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nustatyta valstybės parama

valstybės remiamoms daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) priemonėms,

nurodytoms 3 priede, įgyvendinti.

––––––––––––––––––––

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos

1 priedas

DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO )

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2009–2011 METŲ PRIEMONĖS

Uždaviniai

Priemonės pavadinimas

Atsakingieji vykdytojai

Įvykdymo terminas (metai)

Numatomi finansavimo šaltiniai

1. Užtikrinti, kad teikiama

valstybės parama skatintų daugiabučių namų butų savininkus įgyvendinti

energiniu požiūriu efektyvius atnaujinimo (modernizavimo) projektus

1.1. Teikti ir (ar) administruoti valstybės paramą: lengvatinius

kreditus atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti, kompensuoti 50

procentų atnaujinimo (modernizavimo) projektų parengimo ir statybos techninės

priežiūros vykdymo išlaidų, kompensuoti 15 procentų investicijų į daugiabučių

namų atnaujinimo (modernizavimo) priemones, kurios padės pasiekti ne mažesnę

kaip C pastato energinio naudingumo klasę (pagal 2 priedą), apmokėti

atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo išlaidas ir kredito draudimo

įmoką nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims, kompensuoti

jiems lengvatinį kreditą ir palūkanas

Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra

2009–2011

valstybės biudžeto, ES struktūrinės paramos ir kitos lėšos

2.

Skatinti daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą) – viešinti jį,

informuoti ir konsultuoti daugiabučių namų butų savininkus, rengti tipinius ir

demonstracinius projektus, galimybių studijas, mokyti būsto sektoriaus dalyvius

ir panašiai

2.1. Parengti ir

įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) viešinimo priemones

(pranešimai spaudai, radijo ir

televizijos laidos ir reportažai, skrajutės ir kitos priemonės)

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, Aplinkos ministe­rija,

Finansų ministerija

2009–2011

ES struktūrinės paramos lėšos

2.2. Teikti konsultacijas

daugiabučių namų butų savininkams, organizuoti būsto sektoriaus dalyviams seminarus,

mokymo ir kitus renginius daugiabučių namų priežiūros, atnaujinimo

(modernizavi­mo), racionalaus energijos išteklių naudojimo klausimais

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, Aplinkos ministerija

2009–2011

ES struktūrinės paramos lėšos

2.3. Kasmet parengti ne mažiau kaip 5 tipinius daugiabučių namų

atnaujinimo (modernizavimo) projektus

Aplinkos ministerija, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra

2009–2011

valstybės biudžeto, ES struktūrinės paramos lėšos

2.4. Parengti alternatyvių energijos šaltinių ir rekuperacinių

sistemų naudojimo modernizuojant daugiabučius namus galimybių studiją

Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija, Būsto ir urbanistinės

plėtros agentūra

2010

ES struktūrinės paramos lėšos

–––––––––––––––––

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos

2 priedas

DAUGIABUČIO NAMO SKAIČIUOJAMOSIOS

ŠILUMINĖS ENERGIJOS SĄNAUDOS

1. Kai planuojama pasiekti D

energinio naudingumo klasę, atnaujinimo (modernizavimo) projekte

skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos, atsižvelgiant į namo dydį, turi

būti ne didesnės kaip

1.1. 110 kwh/m2/metus,

kai daugiabučio namo naudingasis plotas – daugiau kaip 3000 kv. metrų;

1.2. 130 kwh/m2,/metus,

kai daugiabučio namo naudingasis plotas – nuo 501 iki 3000 kv. metrų;

1.3. 145 kwh/m2/metus,

kai daugiabučio namo naudingasis plotas – ne daugiau kaip 500 kv. metrų.

2. Kai planuojama pasiekti C

energinio naudingumo klasę, atnaujinimo (modernizavimo) projekte šiluminės

energijos sąnaudos, atsižvelgiant į namo dydį, turi būti ne didesnės kaip

2.1. kai šildymui naudojama energija

iš šilumos tinklų

2.1.1. 80 kwh/m2/metus,

kai daugiabučio namo naudingasis plotas – daugiau kaip 3000 kv. metrų;

2.1.2. 100 kwh/m2/metus,

kai daugiabučio namo naudingasis plotas – nuo 501 iki 3000 kv. metrų;

2.1.3. 115 kwh/m2/metus,

kai daugiabučio namo naudingasis plotas – ne daugiau kaip 500 kv. metrų;

2.2. 115 kwh/m2/metus,

nesvarbu, koks daugiabučio namo naudingasis plotas, kai šildymui naudojama energija

ne iš šilumos tinklų.

––––––––––––––––––

Daugiabučių

namų atnaujinimo (modernizavimo) programos

3 priedas

VALSTYBĖS REMIAMOS DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO

(MODERNIZAVIMO) PRIEMONĖS

I.

Energinį efektyvumą didinančios priemonės

1.

Šildymo

ir karšto vandens sistemų kapitalinis remontas ar rekonstravimas

1.1.

šilumos punkto ar katilinės (individualių katilų) ir

karšto vandens ruošimo įrenginių keitimas ar rekonstravimas

1.2.

balansinių ventilių stovams įrengimas

1.3.

vamzdynų šiluminės izoliacijos pagerinimas

1.4.

šildymo vamzdynų ir prietaisų keitimas

1.5.

individualios šilumos apskaitos, daliklių ir

termostatinių ventilių įrengimas butuose

1.6.

karšto vandens sistemos vamzdynų ir įrenginių

keitimas ar pertvarkymas

1.7.

ventiliacijos sistemos keitimas ar pertvarkymas

2.

Langų

ir lauko durų keitimas

2.1.

langų keitimas

2.2.

lauko durų keitimas

3.

Stogo

šiltinimas, įskaitant naujo šlaitinio stogo įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą)

4.

Balkonų

(lodžijų) įstiklinimas pagal vieną

projektą

5.

Fasadinių sienų šiltinimas

6.

Rūsio

perdangos šiltinimas

7.

Cokolio

šiltinimas

8.

Alternatyvios

energijos šaltinių (saulės, vėjo ir panašiai) įrangos įrengimas

II.

Kitos atnaujinimo (modernizavimo) priemonės

9.

Liftų

kapitalinis remontas ar keitimas

10.

Kitų

pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (nuotekų sistemos, elektros

instaliacijos, priešgaisrinės saugos įrenginių, geriamojo vandens vamzdynų ir

įrenginių keitimas ar pertvarkymas)

–––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

671,

2013-07-24, Žin., 2013, Nr. 83-4153 (2013-07-30)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. RUGSĖJO 23 D. NUTARIMO NR. 1213

"DĖL DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROGRAMOS IR VALSTYBĖS

PARAMOS DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI TEIKIMO IR INVESTICIJŲ PROJEKTŲ

ENERGINIO EFEKTYVUMO NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2013-07-31)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt