Legislator Case Law & Legislation
TAR.B4C610E533FE LT

DĖL VERSLO SĄLYGŲ GERINIMO PRIEMONIŲ MOKESČIŲ SRITYJE ĮGYVENDINIMO GRAFIKO

1 Articles / Provisions · Lithuania
Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2003-05-14

Nutarimas paskelbtas

Žin., 2002, Nr. 123-5605

Neoficialus Nutarimo Tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL VERSLO SĄLYGŲ GERINIMO PRIEMONIŲ MOKESČIŲ SRITYJE ĮGYVENDINIMO GRAFIKO

PATVIRTINIMO

2002 m. gruodžio 20 d. Nr. 2048

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria

Patvirtinti verslo sąlygų gerinimo priemonių mokesčių

srityje įgyvendinimo grafiką (pridedama).

Ministras Pirmininkas Algirdas

Brazauskas

Ūkio ministras Petras

Čėsna

_________________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2048

VERSLO SĄLYGŲ GERINIMO PRIEMONIŲ MOKESČIŲ

SRITYJE ĮGYVENDINIMO GRAFIKAS

Problemos, jų priežastys

Siūlomi sprendimo būdai arba veiksmai

Atsakingi vykdytojai

Priemonės įvykdymo data

1.

Lietuvos Respublikos

mokesčių administravimo įstatyme (toliau vadinama – Mokesčių administravimo

įstatymas) (Žin., 1995, Nr. 61-1525)

nepateiktas patikrinimo apibrėžimas ir nenumatyta, ar patikrinimo akto

surašymas laikomas patikrinimu, nenurodyta, kur surašomas mokesčių

apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimo aktas. Valstybinė mokesčių inspekcija

prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė mokesčių inspekcija)

patikrinimo akto surašymo nelaiko sudėtine patikrinimo dalimi ir Mokesčių

administravi-mo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 90 dienų

patikrinimo trukmę skaičiuoja be patikrinimo akto surašymo, nors patikrinimo

aktas dažniausiai rašomas mokesčių mokėtojo patalpose, vienas pareigūnas rašo

aktą, o kitas (kiti) faktiškai toliau atlieka patikrinimą, taip viršijama

90 dienų patikrinimo trukmė. Patikrinimas turėtų būti laikomas baigtu,

kai patikrinimo aktas įteikiamas mokesčių mokėtojui. Patikrinimas negali būti

pilnas, jeigu jo rezultatai neįforminti – nesurašytas patikrinimo aktas. Be

to, reikėtų atsižvelgti į tą aplinkybę, kad kilus ginčui neaiškumai dėl

mokesčių teisės aktų turinio turi būti aiškinami (Mokesčių administravimo

įstatymo 54 straipsnio 5 dalis) mokesčių mokėtojo naudai

Papildyti Mokesčių mokėtojų

patikrinimų atlikimo, patikrinimų rezultatų įforminimo ir patikrinimo aktų

tvirtinimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos

viršininko 2001 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 218, nuostata, kad

pasibaigus patikrinimui patikrinimo aktas negali būti surašomas pas mokesčių

mokėtoją; užtikrinti, kad patikrinimas nuvykus pas mokesčių mokėtoją

neviršytų Mokesčių administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatytos

90 dienų patikrinimo trukmės

Valstybinė mokesčių inspekcija

2003 metų

III ketvirtis

2.

Lietuvos Respublikos pelno

mokesčio įstatyme (toliau vadinama – Pelno mokesčio įstatymas) (Žin., 2001,

Nr. 110-3992)

2.1.

5 straipsnio 3 dalies

nuostatos nelogiškos. Turėtų

būti nustatytos dvi sąlygos: dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų

dalyviai ir tada, kai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų)

paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Pagal esamą formuluotę, jeigu dalyvis

ar jo šeimos narys turi nors 0,1 procento akcijų (dalių, pajų) paskutinę

mokestinio laikotarpio dieną, 5 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos

parengti Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo projektą –

numatyti, kad 1 punkto nuostatos apimtų vienetų savininkus, o ne visus

dalyvius

Finansų ministerija

2003 metų I ketvirtis

2.2.

nenurodyta, kaip

nuomininkas ar panaudos gavėjas apskaito remonto arba rekonstrukcijos

sąnaudas, kai nuomos arba panaudos sutartyje nenustatytas nuomos terminas.

Šiuo atveju turėtų būti atsižvelgiama į 30 metų laikotarpį, nes 30 metų

laikotarpis dėl apmokestinimo pelno mokesčiu minimas 38 straipsnio

1 dalies 1 punkte. Reikėtų numatyti, kaip nuomininkas arba panaudos

gavėjas turi elgtis, kai nuomos arba panaudos sutartis nutraukiama anksčiau

termino, nebesudarant to paties turto naujos nuomos arba panaudos sutarties

parengti Pelno mokesčio įstatymo 20

straipsnio pakeitimo projektą – nustatyti terminą, per kurį nuomininkas ar

panaudos gavėjas turi apskaityti remonto ar rekonstruk-cijos sąnaudas, kai

sutartyje nenustatytas terminas

Finansų ministerija

2003 metų I ketvirtis

2.3.

galiojanti 58 straipsnio 3

dalies nuostata nepalanki mokesčių mokėtojams. Labai pasunkėja mokesčių

mokėtojų buhalterinė apskaita (reikės dar daugelį metų sekti, ar jau

nudėvėtam turtui taikyta investicijų lengvata, jeigu taip, kuriai jo daliai –

pvz., rekonstrukcijos atveju) ir mokesčių administratoriaus darbas

(administratorius turės tikrinti, ar prieš daug metų turtui taikytos

investicijų lengvatos, kuriai jo daliai). Pagal 58 straipsnio 4 dalį mokesčių

mokėtojas pelno mokesčio tikslais negali skaičiuoti nusidėvėjimo turtui,

kuriam taikyta investicijų lengvata, apskaičiuota antruoju (sąnaudų) būdu.

Iki 2002 metų investicijų lengvata, apskaičiuota antruoju (sąnaudų) būdu,

taikyta ir išperkamosios nuomos (lizingo) būdu įsigyto turto apmokėtai

daliai, o tokio turto nusidėvėjimas, apskaičiuotas nuo visos turto vertės,

nebuvo priskiriamas prie sąnaudų, mažinančių apmokestinamąjį pelną. Tokia pat

situacija su ilgalaikiu turtu, kurio vertė padidinta dėl rekonstrukcijos arba

remonto daugiau kaip 50 procentų vertės išlaidų, ir šioms išlaidoms taikyta

investicijų lengvata antruoju (sąnaudų) būdu, o turto vertės daliai iki

padidinimo lengvata nebuvo taikoma. Tokiu atveju nusidėvėjimas neturėtų būti

skaičiuojamas tik nuo tos turto dalies, kuriai taikyta investicijų lengvata.

Tokia nuostata pateikta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio

įstatymo komentare, kurį skelbė Valstybinė mokesčių inspekcija. Pelno

mokesčių įstatyme nenumačius išlygų, kad turto, kuriam pritaikyta

investicijos lengvata, vertė, nuo kurios neskaičiuojamas nusidėvėjimas,

privalo neviršyti pačios investicijų sumos, o nusidėvėjimas privalo neviršyti

pačios investicijos sumos, būtų užkrauta papildoma mokesčių našta mokesčių

mokėtojui, pritaikiusiam investicijų apmokestinimo antrąjį (sąnaudų) būdą

parengti Pelno mokesčio įstatymo 58

straipsnio pakeitimo projektą – numatyti, kad perdavus ar panaudos būdu

investavus į kitą vienetą turtą, kuriam pritaikyta investicijų lengvata,

pajamos didinamos atsižvelgiant į turto nusidėvėjimo laipsnį; be to, tais

atvejais, kai investicijų lengvatos (antrasis būdas) pritaikytos daliai

turto, tik tai turto daliai nusidėvėjimas neskaičiuojamas

Finansų ministerija

2003 metų I ketvirtis

2.4.

59 straipsnio 2 dalyje

nustatyta, kad įstatymo 40 straipsnis („Sandorių vertės koregavimas ir netiesioginis

apmokesti-namojo pelno apskaičiavimas“) įsiga-lioja nuo 2003 m. sausio 1 d., tačiau nepasakyta, kuriais laikotarpiais sudarytų sandorių vertę mokesčių

administratorius turės teisę koreguoti

parengti Pelno mokesčio įstatymo 59

straipsnio pakeitimo projektą – numatyti, kad pagal įstatymo 40 straipsnį

koreguojama sandorių, sudarytų nuo 2003 m. sausio 1 d., vertė

Finansų ministerija

2003 metų I ketvirtis

3.

Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau vadinama – Buhalterinės apskaitos

įstatymas) (Žin., 2001,

Nr. 99-3515)

reikalaujama išrašyti

apskaitos dokumentą paslaugos suteikimo (prekės

įsigijimo) metu arba netrukus po jo. Apskaitos dokumente turi būti keletas

privalomų rekvizitų, tarp jų – asmens parašas. Dėl nuolatinio paslaugos

pobūdžio ir itin didelio vartotojų skaičiaus komunalinių, telekomunikacijų

paslaugų teikėjams netaikomas asmens parašo reikalavimas. Tobulėjant

technologijoms, atsirado galimybė naudojantis telekomunikacijų įranga (taip

pat mobiliaisiais telefonais) įsigyti ne tik telekomunikacijos, bet ir

kitokių paslaugų (900-oji linija, logotipo, melodijos įsigijimas išsiunčiant

SMS ir panašiai). Šiuo metu, remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymu, šios

paslaugos priskiriamos prie telekomunikacijų (ryšio) paslaugų, tačiau už jas

nustatytas kitokio dydžio įkainis. Tai verčia visas naudojantis

telekomunikacijų technologijomis teikiamas ar per jas įsigyjamas paslaugas

vadinti telekomunikacijų paslaugomis, nepaisant to fakto, kad tai yra kito

teikėjo suteikta kitokio pobūdžio paslauga, taip iškraipoma ekonominė ir

teisinė paslaugos esmė. Ribojama tokio mikro atsiskaitymo plėtra, mažinanti

telekomunikacijų paslaugų vartotojų galimybes patogiu jiems būdu atsiskaityti

už gaunamą paslaugą (mokėti už automobilio parkavimą ir panašiai). Atsiranda

finansinės ir mokestinės apskaitos dviprasmybių, mėginant tinkamai traktuoti

apmokėjimą už šias trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas

parengti Buhalterinės

apskaitos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo projektą – numatyti, kad

nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų (energijos, dujų, ryšių, nuomos ir kitų),

telekomunikacijų paslaugų teikimo pagal sutartis ar naudojantis

telekomuni-kacijų įranga įsigyjamų paslaugų teikimo praėjusio laikotarpio,

kuris negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo, apskaitos dokumentai išrašomi

ir pateikiami (išsiunčiami) paslaugos gavėjui ne vė-liau kaip iki kito

mėnesio 10 dienos;

taip pat 13 straipsnio pakeitimo projektą – numatyti, kad ūkine

veikla nesiverčiantiems fiziniams asmenims suteiktų nuolatinių ir ilgalaikių

paslaugų (gyvenamųjų patalpų nuomos, šalto ir karšto vandens, elektros ir

šilumos energijos, dujų tiekimo ir komunalinių paslaugų) apskaitos

dokumentuose ir teleko-munikacijų paslaugų teikėjų išrašytuose apskaitos

dokumentuose (už telekomunikacijų paslaugų teikėjų ar naudojantis

telekomunikacijų įranga kitų subjektų suteiktas paslaugas) turi būti nurodyti

šie rekvizitai: apskaitos dokumento pavadinimas, ūkio subjekto, išrašančio

dokumentą, ir (arba) ūkio subjekto, suteikusio paslaugą, pavadinimas, kodas,

apskaitos dokumento data, paslaugų gavėjo pavadinimas, paslaugų pavadinimai,

suteiktų paslaugų vertė pinigais ir (arba) jų kiekis atitinkamais matavimo

vienetais

Finansų ministerija

2003 metų I ketvirtis

Priedo pakeitimai

Nr. 600, 2003-05-14,

Žin., 2003, Nr. 49-2176 (2003-05-21)

––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

600,

2003-05-14, Žin., 2003, Nr. 49-2176 (2003-05-21)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. GRUODŽIO 20 D. NUTARIMO NR. 2048 „DĖL

VERSLO SĄLYGŲ GERINIMO PRIEMONIŲ MOKESČIŲ SRITYJE ĮGYVENDINIMO GRAFIKO PATVIRTINIMO"

PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Angonita Rupšytė (2003-05-28)

anrups@lrs.lt

Need to analyze how this provision applies to your matter?

Cross-reference this statute against case law, commentaries, and related legislative provisions inside Legislator AI.

Open in Legislator →