DĖL VERSLO SĄLYGŲ GERINIMO PRIEMONIŲ MOKESČIŲ SRITYJE ĮGYVENDINIMO GRAFIKO
Statutory Text (1 Articles)
Nutarimas paskelbtas
Žin., 2002, Nr. 123-5605
Neoficialus Nutarimo Tekstas
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL VERSLO SĄLYGŲ GERINIMO PRIEMONIŲ MOKESČIŲ SRITYJE ĮGYVENDINIMO GRAFIKO
PATVIRTINIMO
2002 m. gruodžio 20 d. Nr. 2048
Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria
Patvirtinti verslo sąlygų gerinimo priemonių mokesčių
srityje įgyvendinimo grafiką (pridedama).
Ministras Pirmininkas Algirdas
Brazauskas
Ūkio ministras Petras
Čėsna
_________________________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2048
VERSLO SĄLYGŲ GERINIMO PRIEMONIŲ MOKESČIŲ
SRITYJE ĮGYVENDINIMO GRAFIKAS
Problemos, jų priežastys
Siūlomi sprendimo būdai arba veiksmai
Atsakingi vykdytojai
Priemonės įvykdymo data
1.
Lietuvos Respublikos
mokesčių administravimo įstatyme (toliau vadinama – Mokesčių administravimo
įstatymas) (Žin., 1995, Nr. 61-1525)
nepateiktas patikrinimo apibrėžimas ir nenumatyta, ar patikrinimo akto
surašymas laikomas patikrinimu, nenurodyta, kur surašomas mokesčių
apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimo aktas. Valstybinė mokesčių inspekcija
prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė mokesčių inspekcija)
patikrinimo akto surašymo nelaiko sudėtine patikrinimo dalimi ir Mokesčių
administravi-mo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 90 dienų
patikrinimo trukmę skaičiuoja be patikrinimo akto surašymo, nors patikrinimo
aktas dažniausiai rašomas mokesčių mokėtojo patalpose, vienas pareigūnas rašo
aktą, o kitas (kiti) faktiškai toliau atlieka patikrinimą, taip viršijama
90 dienų patikrinimo trukmė. Patikrinimas turėtų būti laikomas baigtu,
kai patikrinimo aktas įteikiamas mokesčių mokėtojui. Patikrinimas negali būti
pilnas, jeigu jo rezultatai neįforminti – nesurašytas patikrinimo aktas. Be
to, reikėtų atsižvelgti į tą aplinkybę, kad kilus ginčui neaiškumai dėl
mokesčių teisės aktų turinio turi būti aiškinami (Mokesčių administravimo
įstatymo 54 straipsnio 5 dalis) mokesčių mokėtojo naudai
Papildyti Mokesčių mokėtojų
patikrinimų atlikimo, patikrinimų rezultatų įforminimo ir patikrinimo aktų
tvirtinimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos
viršininko 2001 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 218, nuostata, kad
pasibaigus patikrinimui patikrinimo aktas negali būti surašomas pas mokesčių
mokėtoją; užtikrinti, kad patikrinimas nuvykus pas mokesčių mokėtoją
neviršytų Mokesčių administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatytos
90 dienų patikrinimo trukmės
Valstybinė mokesčių inspekcija
2003 metų
III ketvirtis
2.
Lietuvos Respublikos pelno
mokesčio įstatyme (toliau vadinama – Pelno mokesčio įstatymas) (Žin., 2001,
Nr. 110-3992)
2.1.
5 straipsnio 3 dalies
nuostatos nelogiškos. Turėtų
būti nustatytos dvi sąlygos: dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų
dalyviai ir tada, kai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų)
paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Pagal esamą formuluotę, jeigu dalyvis
ar jo šeimos narys turi nors 0,1 procento akcijų (dalių, pajų) paskutinę
mokestinio laikotarpio dieną, 5 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos
parengti Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo projektą –
numatyti, kad 1 punkto nuostatos apimtų vienetų savininkus, o ne visus
dalyvius
Finansų ministerija
2003 metų I ketvirtis
2.2.
nenurodyta, kaip
nuomininkas ar panaudos gavėjas apskaito remonto arba rekonstrukcijos
sąnaudas, kai nuomos arba panaudos sutartyje nenustatytas nuomos terminas.
Šiuo atveju turėtų būti atsižvelgiama į 30 metų laikotarpį, nes 30 metų
laikotarpis dėl apmokestinimo pelno mokesčiu minimas 38 straipsnio
1 dalies 1 punkte. Reikėtų numatyti, kaip nuomininkas arba panaudos
gavėjas turi elgtis, kai nuomos arba panaudos sutartis nutraukiama anksčiau
termino, nebesudarant to paties turto naujos nuomos arba panaudos sutarties
parengti Pelno mokesčio įstatymo 20
straipsnio pakeitimo projektą – nustatyti terminą, per kurį nuomininkas ar
panaudos gavėjas turi apskaityti remonto ar rekonstruk-cijos sąnaudas, kai
sutartyje nenustatytas terminas
Finansų ministerija
2003 metų I ketvirtis
2.3.
galiojanti 58 straipsnio 3
dalies nuostata nepalanki mokesčių mokėtojams. Labai pasunkėja mokesčių
mokėtojų buhalterinė apskaita (reikės dar daugelį metų sekti, ar jau
nudėvėtam turtui taikyta investicijų lengvata, jeigu taip, kuriai jo daliai –
pvz., rekonstrukcijos atveju) ir mokesčių administratoriaus darbas
(administratorius turės tikrinti, ar prieš daug metų turtui taikytos
investicijų lengvatos, kuriai jo daliai). Pagal 58 straipsnio 4 dalį mokesčių
mokėtojas pelno mokesčio tikslais negali skaičiuoti nusidėvėjimo turtui,
kuriam taikyta investicijų lengvata, apskaičiuota antruoju (sąnaudų) būdu.
Iki 2002 metų investicijų lengvata, apskaičiuota antruoju (sąnaudų) būdu,
taikyta ir išperkamosios nuomos (lizingo) būdu įsigyto turto apmokėtai
daliai, o tokio turto nusidėvėjimas, apskaičiuotas nuo visos turto vertės,
nebuvo priskiriamas prie sąnaudų, mažinančių apmokestinamąjį pelną. Tokia pat
situacija su ilgalaikiu turtu, kurio vertė padidinta dėl rekonstrukcijos arba
remonto daugiau kaip 50 procentų vertės išlaidų, ir šioms išlaidoms taikyta
investicijų lengvata antruoju (sąnaudų) būdu, o turto vertės daliai iki
padidinimo lengvata nebuvo taikoma. Tokiu atveju nusidėvėjimas neturėtų būti
skaičiuojamas tik nuo tos turto dalies, kuriai taikyta investicijų lengvata.
Tokia nuostata pateikta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio
įstatymo komentare, kurį skelbė Valstybinė mokesčių inspekcija. Pelno
mokesčių įstatyme nenumačius išlygų, kad turto, kuriam pritaikyta
investicijos lengvata, vertė, nuo kurios neskaičiuojamas nusidėvėjimas,
privalo neviršyti pačios investicijų sumos, o nusidėvėjimas privalo neviršyti
pačios investicijos sumos, būtų užkrauta papildoma mokesčių našta mokesčių
mokėtojui, pritaikiusiam investicijų apmokestinimo antrąjį (sąnaudų) būdą
parengti Pelno mokesčio įstatymo 58
straipsnio pakeitimo projektą – numatyti, kad perdavus ar panaudos būdu
investavus į kitą vienetą turtą, kuriam pritaikyta investicijų lengvata,
pajamos didinamos atsižvelgiant į turto nusidėvėjimo laipsnį; be to, tais
atvejais, kai investicijų lengvatos (antrasis būdas) pritaikytos daliai
turto, tik tai turto daliai nusidėvėjimas neskaičiuojamas
Finansų ministerija
2003 metų I ketvirtis
2.4.
59 straipsnio 2 dalyje
nustatyta, kad įstatymo 40 straipsnis („Sandorių vertės koregavimas ir netiesioginis
apmokesti-namojo pelno apskaičiavimas“) įsiga-lioja nuo 2003 m. sausio 1 d., tačiau nepasakyta, kuriais laikotarpiais sudarytų sandorių vertę mokesčių
administratorius turės teisę koreguoti
parengti Pelno mokesčio įstatymo 59
straipsnio pakeitimo projektą – numatyti, kad pagal įstatymo 40 straipsnį
koreguojama sandorių, sudarytų nuo 2003 m. sausio 1 d., vertė
Finansų ministerija
2003 metų I ketvirtis
3.
Lietuvos Respublikos
buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau vadinama – Buhalterinės apskaitos
įstatymas) (Žin., 2001,
Nr. 99-3515)
reikalaujama išrašyti
apskaitos dokumentą paslaugos suteikimo (prekės
įsigijimo) metu arba netrukus po jo. Apskaitos dokumente turi būti keletas
privalomų rekvizitų, tarp jų – asmens parašas. Dėl nuolatinio paslaugos
pobūdžio ir itin didelio vartotojų skaičiaus komunalinių, telekomunikacijų
paslaugų teikėjams netaikomas asmens parašo reikalavimas. Tobulėjant
technologijoms, atsirado galimybė naudojantis telekomunikacijų įranga (taip
pat mobiliaisiais telefonais) įsigyti ne tik telekomunikacijos, bet ir
kitokių paslaugų (900-oji linija, logotipo, melodijos įsigijimas išsiunčiant
SMS ir panašiai). Šiuo metu, remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymu, šios
paslaugos priskiriamos prie telekomunikacijų (ryšio) paslaugų, tačiau už jas
nustatytas kitokio dydžio įkainis. Tai verčia visas naudojantis
telekomunikacijų technologijomis teikiamas ar per jas įsigyjamas paslaugas
vadinti telekomunikacijų paslaugomis, nepaisant to fakto, kad tai yra kito
teikėjo suteikta kitokio pobūdžio paslauga, taip iškraipoma ekonominė ir
teisinė paslaugos esmė. Ribojama tokio mikro atsiskaitymo plėtra, mažinanti
telekomunikacijų paslaugų vartotojų galimybes patogiu jiems būdu atsiskaityti
už gaunamą paslaugą (mokėti už automobilio parkavimą ir panašiai). Atsiranda
finansinės ir mokestinės apskaitos dviprasmybių, mėginant tinkamai traktuoti
apmokėjimą už šias trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas
parengti Buhalterinės
apskaitos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo projektą – numatyti, kad
nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų (energijos, dujų, ryšių, nuomos ir kitų),
telekomunikacijų paslaugų teikimo pagal sutartis ar naudojantis
telekomuni-kacijų įranga įsigyjamų paslaugų teikimo praėjusio laikotarpio,
kuris negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo, apskaitos dokumentai išrašomi
ir pateikiami (išsiunčiami) paslaugos gavėjui ne vė-liau kaip iki kito
mėnesio 10 dienos;
taip pat 13 straipsnio pakeitimo projektą – numatyti, kad ūkine
veikla nesiverčiantiems fiziniams asmenims suteiktų nuolatinių ir ilgalaikių
paslaugų (gyvenamųjų patalpų nuomos, šalto ir karšto vandens, elektros ir
šilumos energijos, dujų tiekimo ir komunalinių paslaugų) apskaitos
dokumentuose ir teleko-munikacijų paslaugų teikėjų išrašytuose apskaitos
dokumentuose (už telekomunikacijų paslaugų teikėjų ar naudojantis
telekomunikacijų įranga kitų subjektų suteiktas paslaugas) turi būti nurodyti
šie rekvizitai: apskaitos dokumento pavadinimas, ūkio subjekto, išrašančio
dokumentą, ir (arba) ūkio subjekto, suteikusio paslaugą, pavadinimas, kodas,
apskaitos dokumento data, paslaugų gavėjo pavadinimas, paslaugų pavadinimai,
suteiktų paslaugų vertė pinigais ir (arba) jų kiekis atitinkamais matavimo
vienetais
Finansų ministerija
2003 metų I ketvirtis
Priedo pakeitimai
Nr. 600, 2003-05-14,
Žin., 2003, Nr. 49-2176 (2003-05-21)
––––––––––––––––
Pakeitimai
1.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr.
600,
2003-05-14, Žin., 2003, Nr. 49-2176 (2003-05-21)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. GRUODŽIO 20 D. NUTARIMO NR. 2048 „DĖL
VERSLO SĄLYGŲ GERINIMO PRIEMONIŲ MOKESČIŲ SRITYJE ĮGYVENDINIMO GRAFIKO PATVIRTINIMO"
PAKEITIMO
***
Pabaiga ***
Redagavo
Angonita Rupšytė (2003-05-28)
anrups@lrs.lt