LT
DĖL APLINKOS MINISTRO 2002 M. BIRŽELIO 27 D. ĮSAKYMO NR. 340 „DĖL APLINKOS ORO TARŠOS ŠALTINIŲ IR IŠ JŲ IŠMETAMŲ TERŠALŲ INVENTORIZACIJOS ATASKAITOS ĮFORMINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
Statutory Text (1 Articles)
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL APLINKOS MINISTRO 2002 M. BIRŽELIO 27 D. ĮSAKYMO NR. 340 „DĖL APLINKOS ORO TARŠOS ŠALTINIŲ IR IŠ JŲ IŠMETAMŲ TERŠALŲ INVENTORIZACIJOS ATASKAITOS ĮFORMINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2008 m. liepos 10 d. Nr. D1-371
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 340 „Dėl Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos įforminimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 81-3500) ir išdėstau jį nauja redakcija
„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL APLINKOS ORO TARŠOS ŠALTINIŲ IR IŠ JŲ IŠMETAMŲ TERŠALŲ INVENTORIZACIJOS IR ATASKAITŲ TEIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 19 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.9 punktu
1. Tvirtinu Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisykles (toliau – Taisyklės) (pridedama).
2. Nustatau, kad Taisyklės įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d.“
APLINKOS MINISTRAS ARTŪRAS PAULAUSKAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. D1-371 redakcija)
APLINKOS ORO TARŠOS ŠALTINIŲ IR IŠ JŲ IŠMETAMŲ TERŠALŲ INVENTORIZACIJOS IR ATASKAITŲ TEIKIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklės (toliau – Taisyklės) privalomos taršos šaltinių naudotojams, kurie ūkinės veiklos vykdymo metu į aplinkos orą išmeta teršalus.
2. Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos tikslas
2.1. nustatyti (patikslinti) ūkinės veiklos objekto aplinkos oro taršos šaltinius bei jų parametrus;
2.2. nustatyti (patikslinti) iš ūkinės veiklos objekto taršos šaltinių išmetamą teršalų kiekį ir jų sudėtį;
2.3. nustatyti ūkinės veiklos objekto išmetamų teršalų valymo įrenginių veikimo efektyvumą.
3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos
Įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelių rūšių tiesiogiai ir techniškai susijusi ūkinė veikla.
Kubinis metras normaliosiomis sąlygomis (Nm3) – išmetamųjų dujų tūrio vienetas, perskaičiuotas sausoms dujoms, esant normaliosioms sąlygoms, t. y. 273 K (0 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa (760 mm Hg) slėgiui.
Neorganizuotas (išsklaidytos) taršos šaltinis – įrenginys ar vieta, neskirti specialiai teršalams į aplinkos orą išmesti. Tai gali būti atviros žaliavų ar atliekų saugojimo aikštelės ar kt.
Organizuotas taršos šaltinis – įrenginys, skirtas specialiai teršalams į aplinkos orą išmesti.
Taršos šaltinis – įrenginys ar vieta iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą.
Teršalų išsiskyrimo šaltinis – tai technologinis įrenginys, žaliavų ar produkcijos paskirstymo aikštelė ir pan., iš kurio išsiskiria teršalai.
Valymo įrenginiai – tai gamybos proceso metu išsiskiriančių oro teršalų gaudytuvai arba teršalų nukenksminimo įrenginiai.
4. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus
4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymą (Žin.,1999, Nr. 98-2813);
4.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 408 „Dėl Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 8-213; 2001, Nr. 83-2903; 2003, Nr. 79-3610);
4.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829);
4.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. D1-711 „Dėl Leidimų atlikti aplinkos ir taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų tyrimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin.,2005, Nr. 4-81; 2007, Nr. 108-4444);
4.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. D1-68 „Dėl stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 39-1281);
4.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 528 „Dėl oro teršalų valymo įrenginių registravimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 109-3496);
4.7. Lietuvos Respublikos valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1996 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 1 „Dėl valstybės koordinačių sistemos įvedimo tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 11-302, Nr. 66-1594);
4.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 395 „Dėl į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo patvirtinimo ir apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“ (Žin., 1999, Nr. 108-3159; 2005, Nr. 92-3442, Nr. 147-5364; 2006, Nr. 79-3130; 2007, Nr. 32-1168).
II. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI INVENTORIZACIJAI ATLIKTI
5. Įvertinami visi teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į aplinkos orą šaltiniai, išmetamas į orą teršalų kiekis ir sudėtis ne ilgesniam kaip 5-erių metų laikotarpiui.
6. Išsiskyrusių bei išmetamų teršalų kiekis ir sudėtis nustatoma instrumentiniais matavimais. Matavimai atliekami vadovaujantis galiojančiomis metodinėmis rekomendacijomis [4.5], galiojančiais normatyviniais dokumentais bei standartais. Tuos teršalus, kurių išmetamą kiekį instrumentinių matavimų būdu nustatyti nėra galimybės (neįmanoma įrengti ėminio ėmimo vietos, neorganizuotas išmetimas, nėra metodikos), įvertinti galima skaičiavimo būdu pagal patvirtintą skaičiavimo metodiką [4.8].
7. Jeigu veiklos vykdytojas iki ankstesnės inventorizacijos ataskaitos galiojimo pabaigos oficialiu raštu kreipiasi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – RAAD), kurio kontroliuojamoje teritorijoje vykdoma ūkinė veikla, patvirtindamas, kad ūkinės veiklos objekte anksčiau atliktos inventorizacijos ataskaita visiškai atitinka esamą būklę, RAAD gali priimti sprendimą (atsakyti oficialiu raštu) dėl ankstesnės inventorizacijos ataskaitos galiojimo pratęsimo.
8. Įvykus ūkinės veiklos pakeitimui (įrenginio ar jo technologijos pakeitimas arba išplėtimas), dėl kurio pasikeitė objekto ūkinės veiklos poveikis aplinkos orui, RAAD turi teisę reikalauti parengti naują arba papildyti galiojančią inventorizacijos ataskaitą.
9. Ūkinės veiklos objektams, kuriems iškelta bankroto byla arba kreditoriai vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo numatyta tvarka), bet kuriuose dar vyksta ūkinė veikla, leidimui [4.3] gauti (atnaujinti, koreguoti) inventorizaciją galima atlikti ir matavimo, ir skaičiavimo būdu.
10. Vykdomos ūkinės veiklos teršalų išsiskyrimo bei išmetimo į aplinkos orą šaltinių bei iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją atlikti bei inventorizacijos ataskaitą rengti gali tiek ūkinės veiklos objekto specialistai, tiek ir pagal sutartis dirbančių įmonių, organizacijų ar įstaigų, išskyrus vykdančius aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kompetentingi specialistai, kurie gali atlikti visišką arba tik dalinę (pvz., inventorizuoti tik taršos šaltinius) inventorizaciją [4.4] .
11. Ūkinės veiklos vykdytojams, sudarantiems inventorizacijos ar atskiros jos dalies rengimo sutartį su kita įmone, organizacija ar įstaiga, rekomenduojama sutartyje numatyti ir jų atsakomybę už atliktus darbus.
12. Už tai, kad stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų instrumentinius matavimus atliktų tik nustatyta tvarka leidimus turinčios laboratorijos, atsako ūkinės veiklos vykdytojas.
13. Inventorizacijos atlikimą, ataskaitos parengimą ir, esant reikalui, jos tikslinimą savo lėšomis atlieka bei už inventorizacijos ataskaitoje pateikiamus galutinius duomenis atsako ūkinės veiklos vykdytojas.
14. Parengta inventorizacijos ataskaita raštu teikiama vertinti RAAD, kurio kontroliuojamoje teritorijoje vykdoma ūkinė veikla. Kartu turi būti pateikiamas ir jos įrašas kompiuterinėje laikmenoje.
15. Turi būti parengiami ne mažiau kaip du inventorizacijos ataskaitos egzemplioriai, iš kurių vienas lieka RAAD, kitas – ūkinės veiklos objekte.
III. INVENTORIZACIJOS ATASKAITOS STRUKTŪRA IR ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI
16. Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą sudaro
16.1. titulinis lapas;
16.2. rengėjų sąrašas;
16.3. turinys;
16.4. bendri duomenys apie ūkinės veiklos objektą;
16.5. priedai.
17. Inventorizacijos ataskaitos tekstas turi būti išspausdintas vadovaujantis raštvedybą reglamentuojančiais teisės aktais. Naudojami terminai, apibrėžimai ir santrumpos turi atitikti Lietuvoje galiojančių teisės aktų ir kitų normatyvinių dokumentų nuostatas.
18. Visi inventorizacijos ataskaitos puslapiai, įskaitant ir priedus, turi turėti vientisą numeraciją, pradedant tituliniu puslapiu.
19. Titulinis lapas. Tai pirmasis inventorizacijos ataskaitos puslapis, kuriame turi būti
19.1. tikslus ūkinės veiklos objekto pavadinimas ir adresas;
19.2. nurodytas ūkinės veiklos objekto kodas;
19.3. nurodyti inventorizacijos atlikimo metai;
19.4. nurodytas ūkinės veiklos vykdytojo vardas, pavardė, parašas bei šį parašą patvirtinantis spaudas.
20. Į rengėjų sąrašą turi būti įrašyti visi asmenys, įskaitant ir ūkinės veiklos objekto specialistus, kurie rengė inventorizacijos ataskaitą ar atskirą jos dalį. Jei inventorizacijos ataskaitą rengė ne viena organizacija – nurodoma, kokią jos dalį, kokia organizacija (sutarties kopija pateikiama priede) ir kada parengė. Visi rengėjai tai patvirtina parašais. Prie kiekvieno rengėjo pavardės nurodomi jo kontaktiniai duomenys.
21. Turinys. Turinyje nurodomi visų skyrių bei pridedamų priedų pavadinimai, taip pat puslapių numeriai.
22. Bendri duomenys apie ūkinės veiklos objektą. Šiame inventorizacijos ataskaitos skyriuje turi būti pateikiama
22.1. ūkinės veiklos objekte vykdomų veiklos rūšių, dėl kurių į aplinkos orą išmetami teršalai, aprašymas, nurodant konkrečius į aplinkos orą išmetamus teršalus;
22.2. nurodoma gaminama produkcija ir žaliavų ir/ar medžiagų sunaudojimo gamyboje šiai produkcijai pagaminti balansas;
22.3. energetinių įrenginių pajėgumai ir jų naudojamos kuro rūšys bei jų kiekis;
22.4. neorganizuoti stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai turi būti apibūdinami atskirai nuo organizuotų stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių;
22.5. ūkinės veiklos objekto sklypo planas (schema) su pažymėtais stacionariais aplinkos oro taršos šaltiniais ir oro teršalų valymo įrenginiais, nurodant kiekvieno jų numerį.
23. Inventorizacijos ataskaitos įforminimas
23.1. pateikiami praėjusių kalendorinių metų oro teršalų valymo įrenginių veikimo efektyvumo rodikliai, išmetamų teršalų kokybinės ir kiekybinės (t/metus) charakteristikos, taip pat pateikiamos teršalų išsiskyrimo ir išmetimo šaltinių inventorizacijos pradžios dienos charakteristikos;
23.2. matavimams atlikti svarbu parinkti optimalų technologinio ciklo momentą (technologinį režimą, degimo režimą ir pan.);
23.3. susisteminti duomenys įrašomi į inventorizacijos ataskaitos lenteles.
24. Inventorizacijos ataskaitos lentelių pildymas (2 priedas)
24.1. 1 lentelės „Teršalų išsiskyrimo šaltiniai“ pildymas
24.1.1. lentelės pirmojoje skiltyje nurodoma, kokiai veiklos rūšiai priklauso teršalų išsiskyrimo šaltiniai (rašyti šešiaženklį kodą). Veiklos rūšių sąrašas nurodytas 1 priede;
24.1.2. lentelės antrojoje skiltyje nurodomi cechų, barų pavadinimai arba jų numeriai;
24.1.3. lentelės trečiojoje skiltyje skiltyje nurodomas įrenginių, iš kurių išsiskiria teršalai, pavadinimas;
24.1.4. lentelės ketvirtojoje skiltyje įrašomi išsiskyrimo šaltinių numeriai pagal ūkinės veiklos objekte sudarytą jų išdėstymo schemą. Šaltinių numeracija neturi keistis. Naujam išsiskyrimo šaltiniui suteikiamas anksčiau nenaudotas numeris. Likvidavus teršalų išsiskyrimo šaltinį, jo numeris toliau nenaudojamas. Išsiskyrimo šaltinio numeris susideda iš dviejų dalių. Pirma dalis – trijų ženklų taršos šaltinio, prie kurio prijungtas išsiskyrimo šaltinis (keli šaltiniai), numeris, antra dalis – dviejų ženklų išsiskyrimo šaltinio numeris. Visi organizuoti taršos šaltiniai numeruojami nuo 001 iki 599, o neorganizuoti stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai – nuo 601 iki 999;
24.1.5. penktojoje ir šeštojoje skiltyse nurodomas vidutinis bendras įrenginio veikimo laikas per parą ir per visus praėjusius kalendorinius metus;
24.1.6. septintojoje ir aštuntojoje skiltyse įrašomi teršalų kodai ir pavadinimai. Teršalų kodai ir pavadinimai pateikti [4.2] 2 priedo 1 priedėlyje;
24.1.7. lentelės devintojoje skiltyje įrašomas išsiskyrimo šaltinyje (šaltiniuose) išsiskyręs vidutinis teršalų kiekis (t/metus);
24.2. lentelės 2.1 (Stacionarių taršos šaltinių fiziniai duomenys) pildymas
24.2.1. lentelės pirmojoje skiltyje įrašomas įrenginys ar vieta, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą, antrojoje skiltyse įrašomas taršos šaltinio numeris pagal ūkinės veiklos objekte sudarytą jų išdėstymo schemą;
24.2.2. lentelės trečiojoje skiltyje įrašomos aplinkos oro taršos šaltinių koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje [4.7];
24.2.3. ketvirtojoje ir penktojoje skiltyse įrašomas taršos šaltinio aukštis nuo žemės paviršiaus ir išmetimo angos parametrai. Jei nėra galimybės nustatyti neorganizuotų taršos šaltinių parametrus, sąlyginai priimama: taršos šaltinio aukštis – 10 m, išėjimo angos skersmuo – 0,5 m;
24.2.4. lentelės šeštojoje skiltyje įrašomas išmetamųjų dujų srauto greitis, septintojoje – temperatūra, aštuntojoje – tūrio debitas organizuoto taršos šaltinio išėjimo angoje arba neorganizuoto taršos šaltinio paviršiuje. Jei nėra galimybės nustatyti neorganizuotų taršos šaltinių parametrus, sąlyginai priimama: išmetamųjų dujų srauto greitis – 3–5 m/s, temperatūra – 0 °C;
24.2.5. lentelės devintojoje skiltyje įrašoma taršos šaltinio teršalų išmetimo trukmė (val./metus);
24.3. lentelės 2.2 (Tarša į aplinkos orą) pildymas
24.3.1. lentelės pirmojoje skiltyje nurodoma, kokiai veiklos rūšiai priklauso teršalų išsiskyrimo šaltiniai, prijungti prie taršos šaltinio, nurodyto šios lentelės trečiojoje ir ketvirtojoje skiltyse. Veiklos rūšių sąrašas nurodytas 1 priede;
24.3.2. lentelės antrojoje skiltyje nurodomi konkretūs cechų, barų pavadinimai arba jų numeriai;
24.3.3. lentelės trečiojoje skiltyje įrašomas įrenginys ar vieta, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą;
24.3.4. lentelės ketvirtojoje skiltyje įrašomi taršos šaltinių numeriai pagal ūkinės veiklos objekte sudarytą jų išdėstymo schemą;
24.3.5. penktojoje ir šeštojoje skiltyse įrašomi teršalų kodai ir pavadinimai. Teršalų kodai ir pavadinimai pateikti [4.2] 2 priedo 1 priedėlyje;
24.3.6. septintojoje skiltyje užrašomi vienetai, kuriais pateikiami vienkartiniai dydžiai (mg/Nm3 ar g/s);
24.3.7. aštuntojoje ir devintojoje skiltyse įrašomas iš taršos šaltinio į aplinkos orą išmetamų teršalų galimas maksimalus ir vidutinis kiekis;
24.3.8. lentelės dešimtojoje skiltyje įrašomas atskirų į aplinkos orą išmestų per kalendorinius metus teršalų kiekis, įvertinant teršalų išsiskyrimo šaltinių veikimo laiką ir režimą. 10-tosios skilties duomenys turi būti susumuojami atskirai pagal kiekvieną veiklos rūšį (eilutėse „Iš viso pagal veiklos rūšį“) ir visam įrenginiui (eilutėje „Iš viso įrenginiui“);
24.4. 3 lentelės (aplinkos oro teršalų valymo įrenginiai) pildymas
24.4.1. lentelės pirmojoje skiltyje įrašomas taršos šaltinio numeris, kuris turi atitikti 2.1 lentelės antrojoje skiltyje įrašytą numerį;
24.4.2. lentelės antrojoje ir trečiojoje skiltyse įrašomas oro teršalų valymo įrenginių ar jų grupės (jei yra dviejų pakopų valymas) pavadinimas ir kodas pagal [4.6]. Prie pavadinimų papildomai reikia pateikti informaciją, kuri detaliau apibūdintų valymo įrenginius;
24.4.3. lentelės ketvirtojoje ir penktojoje skiltyse įrašomi teršalų, kurie turi būti surinkti (nukenksminti) antrojoje skiltyje minimais valymo įrenginiais (ar vienu įrenginiu), kodai ir pavadinimai pagal [4.2] 2 priedo 1 priedėlį;
24.4.4. lentelės šeštojoje ir septintojoje skiltyse įrašomas teršalų kiekis, patekęs į šiems teršalams surinkti (nukenksminti) skirtus įrenginius;
24.4.5. lentelės aštuntojoje ir devintojoje skiltyse įrašomas kiekvieno teršalo, patekusio į jam surinkti (nukenksminti) skirtą valymo įrenginį, kiekis, kuris buvo nesurinktas valymo įrenginiu ir išmestas į aplinkos orą;
24.4.6. dešimtojoje skiltyje įrašomas valymo įrenginio faktinis valymo efektyvumas pagal kiekvieną valomą teršalą. Faktinis įrenginio valymo efektyvumas yra apskaičiuojamas;
24.5. 4 lentelės (Į aplinkos orą išmetami teršalai, jų išvalymas (nukenksminimas) pildymas
24.5.1. lentelės pirmojoje ir antrojoje skiltyse įrašomas teršalo pavadinimas ir kodas pagal [4.2];
24.5.2. trečiojoje skiltyje įrašomas iš visų stacionarių taršos šaltinių (organizuotų ir neorganizuotų) į aplinkos orą išmestas teršalų kiekis (iš viso bei pagal atskirus teršalus), kuris nebuvo nukreiptas į valymo įrenginius, taip pat kiekis nesurinktų (nenukenksmintų) teršalų, kurie praėjo pro ne jiems valyti skirtus valymo įrenginius;
24.5.3. ketvirtojoje skiltyje įrašomas teršalų kiekis, nevalytas patekęs į aplinkos orą iš organizuotų taršos šaltinių, taip pat kiekis nesurinktų (nenukenksmintų) teršalų, kurie praėjo pro ne jiems skirtus valymo įrenginius;
24.5.4. penktojoje skiltyje įrašomi duomenys tik apie tuos teršalus, kurie pateko į aplinkos oro teršalų valymo įrenginius ir buvo juose surinkti (nukenksminti);
24.5.5. šeštojoje skiltyje įrašomas ataskaitiniais metais faktiškai valymo įrenginiais surinktas (nukenksmintas) teršalų kiekis;
24.5.6. septintojoje skiltyje įrašomas valymo įrenginiais surinktų teršalų kiekis, kuris grąžintas tolesnei gamybai arba realizuotas kitiems vartotojams tolesniam perdirbimui;
24.5.7. aštuntojoje skiltyje įrašomas bendras išmestų į aplinkos orą teršalų kiekis (po valymo ir išmestų nevalytų);
24.6. 5-oje lentelėje (Medžiagų paskirstymo balansas) nurodomas gamyboje naudojamos medžiagos arba susidariusio (dėl cheminių, fizikinių ar kitokių pokyčių) ingrediento pasiskirstymas. Šiuo būdu patikslinamas instrumentiniu matavimo būdu nustatytas teršalų kiekis.
Šią lentelę rekomenduojama pildyti tik pagal tuos gamybos procesus, kuriuose naudojami tirpikliai ir dažai.
_________________
Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių
1 priedas
VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS
01
DEGINIMAS ENERGIJOS GAMYBOJE Combustion in energy and transformation industry
0101
Elektrinės Publik power
010101
Deginimo įrenginiai >= 300 MW (katilai)
010102
Deginimo įrenginiai >= 50 ir < 300 MW (katilai)
010103
Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai)
010104
Dujų turbinos
010105
Stacionarus varikliai
0102
Rajoninės katilinės District heating plants
010201
Deginimo įrenginiai>= 300 MW (katilai)
010202
Deginimo įrenginiai >= 50 ir < 300 MW (katilai)
010203
Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai)
010204
Dujų turbinos
010205
Stacionarus varikliai
0103
Naftos perdirbimo įmonės Petroleum refining plants
010301
Deginimo įrenginiai >= 300 MW(katilai)
010302
Deginimo įrenginiai >= 50 ir < 300 MW (katilai)
010303
Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai)
010304
Dujų turbinos
010305
Stacionarus varikliai
010306
Technologinės aukštakrosnės
0104
Kietojo kuro transformavimo įmonės Solid fuel transformation plants
010401
Deginimo įrenginiai >= 300 MW (katilai)
010402
Deginimo įrenginiai >= 50 ir < 300 MW (katilai)
010403
Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai)
010404
Dujų turbinos
010405
Stacionarus varikliai
010406
Koksavimo krosnys
010407
Kitos (anglies dujofikavimas, suskystinimas, ...)
0105
Anglies kasyba, naftos/dujų gavyba, kompresorinės stotys Coal mining, oil/gas extraction, pipeline compressors
010501
Deginimo įrenginiai >= 300 MW (katilai)
010502
Deginimo įrenginiai>= 50 ir < 300 MW (katilai)
010503
Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai)
010504
Dujų turbinos
010505
Stacionarus varikliai
010506
Kompresorinės stotys
02
NEPRAMONINIO DEGINIMO ĮMONĖS Non-industrial combustion plants
0201
Komercinės ir žinybinės katilinės Commercial and institutional plants
020101
Deginimo įrenginiai >= 300 MW (katilai)
020102
Deginimo įrenginiai >= 50 ir < 300 MW (katilai)
020103
Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai)
020104
Stacionarios dujų turbinos
020105
Stacionarus varikliai
020106
Kiti stacionarus įrengimai
0202
Gyvenamųjų namų katilinės Residential plants
020201
Deginimo įrenginiai >= 50 MW(katilai)
020202
Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai)
020203
Dujų turbinos
020204
Stacionarūs varikliai
020205
Kiti įrenginiai (krosnys, židiniai/žaizdrai, ...)
0203
Katilinės, esančios žemės ūkio, miškininkystės ir vandens kultūrų auginimo sektoriuose Plants in agriculture, forestry and aquaculture
020301
Deginimo įrenginiai >= 50 MW (katilai)
020302
Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai)
020303
Stacionarios dujų turbinos
020304
Stacionarūs varikliai
020305
Kiti stacionarus įrenginiai
03
PRAMONINIS DEGINIMAS Combustion in industry
0301
Deginimas katiluose, dujų turbinose ir stacionariuose įrenginiuose Combustion in boilers, gas turbines and stationary equipments
030101
Deginimo įrenginiai >= 300 MW (katilai)
030102
Deginimo įrenginiai >= 50 ir < 300 MW (katilai)
030103
Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai)
030104
Dujų turbinos
030105
Stacionarūs varikliai
030106
Kiti stacionarus įrenginiai
0302
Kontaktinės ar bekontaktinės technologinės aukštakrosnės Process furnaces without contact
030203
Lydymo aukštakrosnės
030204
Tinko/gipso deginimo krosnys
030205
Kitos aukštakrosnės
0303
Kontaktiniai technologiniai procesai Processes with contact
030301
Aglomeravimo ir granuliavimo įrenginiai
030302
Plieno ir geležies tarpinio kaitinimo krosnys
030303
Pilkojo ketaus lydymo krosnys
030304
Pirminė švino gamyba
030305
Pirminė cinko gamyba
030306
Pirminė vario gamyba
030307
Antrinė švino gamyba
030308
Antrinė cinko gamyba
030309
Antrinė vario gamyba
030310
Antrinė aliuminio gamyba
030311
Cemento gamyba
030312
Kalkių gamyba (įskaitant: geležies ir plieno bei popieriaus-celiuliozės procesus)
030313
Asfaltbetonio Įrenginiai
030314
Lakštinio stiklo gamyba
030315
Stiklo taros gamyba
030316
Stiklo vatos gamyba (išskyrus aprišimą)
030317
Kitų stiklo gaminių gamyba
?)3?)31S
Mineralinės vatos gamyba (išskyrus aprišimą)
030319
Plytų ir čerpių/koklių gamyba
030320
Aukštos kokybės keraminių medžiagų gamyba
030321
Popieriaus pramonė (džiovinimo procesai)
030322
Aliuminio oksido gamyba
030323
Magnio gamyba (dolomito gryninimas)
030324
Nikelio gamyba (terminiai procesai)
030325
Emalės gamyba
030326
Kiti
04
GAMYBOS PROCESAI Production processes
0401
Procesai naftos pramonėje Processes in petroleum industries
040101
Naftos perdirbimas
040102
Skystas katalitinis krekingas – CO katilas
040103
Sieros regeneravimo įrenginys
040104
Naftos produktų saugojimas ir paskirstymas
040105
Kiti
0402
Procesai geležies ir plieno pramonėje Processes in iron and steel industries
040202
Aukštakrosnės pakrovimas
040203
Ketaus išleidimas iš krosnies
040204
Kietas bedūmis kuras
040205
Marteno krosnis
040206
Pagrindinė plieno lydymo krosnis su deguonies įpūtimu į fakelą ar vonią
040207
Plieno gamybos elektrinė krosnis
040208
Valcavimo įrenginiai
040209
Aglomeravimo ir granuliavimo įrenginiai (išskyrus 030301)
040210
Kiti
0403
Procesai spalvotųjų metalų pramonėje Processes in non-ferrous metal industries
040301
Aliuminio gamyba (elektrolizė)
040302
Metalų lydinių gamyba
040303
Silicio gamyba
040304
Magnio gamyba (išskyrus 030323)
040305
Nikelio gamyba (išskyrus 030324)
040306
Metalų lydinių apdirbimas
040307
Cinkavimas
040308
Galvanizacija
040309
Kiti
0404
Procesai neorganinės chemijos pramonėje Processes in inorganic chemical industries
040401
Sieros rūgšties gamyba
040402
Azoto rūgšties gamyba
040403
Amoniako gamyba
040404
Amonio sulfato gamyba
040405
Amonio nitrato gamyba
040406
Amonio fosfato gamyba
040407
NPK trąšų gamyba
040408
Šlapalo gamyba
040409
Anglies pigmento gamyba
040410
Titano dioksido gamyba
040411
Grafito gamyba
040412
Kalcio karbido gamyba
040413
Chloro gamyba
040414
Fosfatinių trąšų gamyba
040415
Neorganinės chemijos pramonės gaminių saugojimas ir paskirstymas
040416
Kiti
0405
Procesai organinės chemijos pramonėje Processes in organic chemical industries
040501
Etileno gamyba
040502
Propileno gamyba
040503
1,2 dichloroetano gamyba (išskyrus 040505)
040504
Vinilchlorido gamyba (išskyrus 040505)
040505
1,2 dichloroetanas + vinilchlorido gamyba (balansiniai procesai)
040506
Polietileno (mažo tankio) gamyba
040507
Polietileno (didelio tankio) gamyba
040508
Polivilchlorido gamyba
040509
Polipropileno gamyba
040510
Stireno gamyba
040511
Polistireno
040512
Stireno butadieno gamyba
040513
Stireno-butadieno latekso gamyba
040514
Stireno-butadieno gumos (SBG) gamyba
040515
Akrilonitrilo-butadieno-stireno (ABS) dervų gamyba
040516
Etileno oksido gamyba
040517
Formaldehido gamyba
040518
Etilbenzeno gamyba
040519
Ftalio anhidrido gamyba
040520
Akrilonitrilo gamyba
040521
Adipo rūgšties gamyba
040522
Organinės chemijos pramonės gaminių saugojimas ir paskirstymas
040523
Glioksilo rūgšties gamyba
041)524
Halogenintų angliavandenilių gamyba
040525
Pesticidų gamyba
040526
Patvariųjų organinių junginių gamyba
040527
Kiti (fitosanitarija,...)
0406
Procesai medienos, celiuliozės, maisto, gėrimų ir kitose pramonėse Processes in wood, paper pulp, food, drink and other
040601
Medžio drožlių plokščių gamyba
040602
Nebaltintos sulfatinės celiuliozės/kraftpopierio gamybos procesas
040603
Celiuliozės gamybos rūgščiojo sulfito procesas
040604
Celiuliozės gamybos neutralaus sulfito pusiau cheminis procesas
040605
Duona ir kitą maisto produktų gamyba
040606
Vyno gamyba
040607
Alaus gamyba
040608
Spirito gamyba
040610
Bituminės stogo dangos gamyba
040611
Kelio dengimas asfaltu
040612
Cemento gamyba (dekarbonizacijos procesas)
040613
Stiklo gamyba (dekarbonizacijos procesas)
040614
Kalkių gamyba (dekarbonizacijos procesas)
040615
Galvaninių elementų/akumuliatorių gamyba
040616
Mineralinių rūdų gavyba
040617
Kiti (kartu su asbesto ir produktų iš asbesto gamyba)
040618
Kalkakmenio ir dolomito naudojimas
040619
Kalcinuotosios sodos gamyba ir naudojimas
05
IŠKASTINIO KURO GAVYBA IR PASKIRSTYMAS Extraction and distribution of fossil fuels
0501
Kietojo iškastinio kuro išgavimas ir pirminis apdorojimas Extraction and 1st treatment of solid fossil
050101
Atviroji kasyba
050102
Šachtinė kasyba
050103
Kietojo kuro saugojimas
0502
Skystojo iškastinio kuro išgavimas, pirminis apdorojimas ir krovimas Extraction, 1st treatment and loading of liquid
050201
Darbai sausumoje
050202
Darbai jūroje
0503
Dujinio iškastinio kuro išgavimas, pirminis apdorojimas ir krovimas Extraction, 1st treatment and loading of gaseous
050301
Desulfuracija sausumoje
050302
Darbai sausumoje (visi kiti, išskyrus desulfuraciją)
050303
Darbai jūroje
0504
Skystojo kuro paskirstymas (išskyrus benzino paskirstymą 0505) Liquid fuel distribution (except gasoline distribution (except 0505)
050401
Jūriniai terminalai (tanklaiviai, paskirstymas ir saugojimas)
050402
Kitas paskirstymas ir saugojimas (įskaitant vamzdynus)
0505
Benzino paskirstymas Gasoline distribution
050501
Paskirstymas naftos perdirbimo gamykloje
050502
Saugojimas ir paskirstymas terminaluose bei transportavimas (išskyrus 050503)
050503
Degalinės (kartu su automobilių degalų baku užpildymu)
0506
Dujų paskirstymo tinklai Gas distribution networks
050601
Dujotiekis (išskyrus 010506)
050603
Dujų paskirstymo tinklai
0507
Geoterminės energijos išgavimas Geothermal energy extraction
06
TIRPIKLIŲ IR KITŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMAS Solvent and other product use
0601
Dažymas Paint application
060101
Dažymas automobilių gamyboje
060102
Dažymas automobilių taisyme
060103
Dažymas statyboje (išskyrus 060107)
060104
Dažymas buityje (išskyrus 060107)
060105
Elektros ričių dangos dažymas
060106
Dažymas laivų statyboje
060107
Medienos dažymas
060108
Kitas pramoninis dažymas
060109
Kitas nepramoninis dažymas
0602
Nuriebalinimas, sausas valymas ir elektronika Degreasing, dry cleaning and electronics
060201
Metalų nuriebalinimas
060202
Sausas valymas
060203
Elektroninių komponentų gamyba
060204
Kitas pramoninis valymas
0603
Cheminių medžiagų gamyba ar perdirbimas Chemicals products manufacturing or processing
060301
Poliesterio perdirbimas
060302
Polivinilchlorido perdirbimas
060303
Poliuretano perdirbimas
060304
Polistireno putų perdirbimas
060305
Gumos perdirbimas
060306
Vaistinių medžiagų gamyba
060307
Dažų gamyba
060308
Poligrafinių dažų gamyba
060309
Klijų gamyba
060310
Bitumo porodara
060311
Rišamųjų medžiagų magnetinių juostų, plėvelės ir fotografijų gamyba
060312
Tekstilės taurinimas
060313
Odų rauginimas
060314
Kiti
0604
Kitas tirpikliu panaudojimas ir su tuo susiję darbai Other use of solvents and related activities
060403
Spausdinimo pramonė
060404
Riebalų maistinio aliejaus ir nemaistinės alyvos ekstrahavimas
060405
Klijų ir rišamųjų medžiagų panaudojimas
060406
Medienos impregnavimas
060407
Transporto priemonių antikorozinis apdorojimas ir saugojimas
060408
Tirpiklių naudojimas buityje (kiti, nesusiję su dažymu)
060409
Autotransporto priemonių deparafinavimas
060411
Vaistinių medžiagų panaudojimas buityje
060412
Kiti (sėklų beicavimas, ...)
0605
N2O panaudojimas Use of N2O
060501
Anestezija
060502
Kiti
09
ATLIEKŲ TVARKYMAS IR ŠALINIMAS Waste treatment and disposal
0902
Atliekų deginimas Waste incineration
090201
Buitinių ir komunalinių atliekų deginimas
090202
Pramoninių atliekų deginimas (išskyrus deginimą fakele)
090203
Deginimas naftos perdirbimo įmonių fakeluose
090204
Deginimas chemijos pramonės įmonių fakeluose
090205
Nuotekų dumblo deginimas
090206
Deginimas dujų ir naftos gavybos fakeluose
090207
Medicininių atliekų deginimas
090208
Naudotų alyvų deginimas
090209
Deginimas kitų pramonės įmonių fakeluose
0904
Kietųjų atliekų šalinimas ant žemės Solid waste disposal on land
090401
Tvarkomi sąvartynai
090402
Netvarkomi sąvartynai
090403
Kitas
0907
Žemės ūkio atliekų deginimas atviru būdu Open burning of agricultural wastes
0909
Kremavimas Cremation
090901
Gyvulinių atliekų deginimas
090902
Gyvulinių skeletų deginimas
0910
Kitas atliekų tvarkymas Other waste treatment
091001
Pramoninių nuotekų valymas
091002
Buitinių nuotekų valymas
091003
Dumblo paskleidimas
091005
Kompostavimas
091006
Biodujų gamyba
091009
Kitas
10
ŽEMĖS ŪKIS Agriculture
1001
Žemės ūkio kultūrų auginimas su trąšomis Cultures with fertilisers
1002
Žemės ūkio kultūrų auginimas be trąšų Cultures without fertilisers
1003
Ražienų, šiaudų deginimas laukuose On-field burning of stubble, straw,..
1004
Fermentacija virškinamajame trakte Enteric fermentation
1005
Mėšlo tvarkymas Manure management
1006
Pesticidų naudojimas Use of pesticides
11
Kiti šaltiniai ir absorbentai Other sources and sinks
12
NEGAMYBINE VEIKLA Non-manufacturing activities
1201
Krovos darbai Loading/unloading
1202
Kita Other
_________________
Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių
2 priedas
1 lentelė. TERŠALŲ IŠSISKYRIMO ŠALTINIAI
Veiklos rūšies kodas
Cecho ar kt. pavadinimas arba Nr.
Teršalų išsiskyrimo šaltiniai
pavadinimas
Nr.
darbo laikas, val.
išsiskyrę teršalai
per parą
per metus
pavadinimas
kodas
kiekis, t/metus
1
2
3
4
5
6
7
8
9
2.1 lentelė. STACIONARIŲJŲ TARŠOS ŠALTINIŲ FIZINIAI DUOMENYS
Taršos šaltiniai
Išmetamųjų dujų rodikliai pavyzdžio paėmimo (matavimo) vietoje
pavadinimas
Nr.
koordinatės
aukštis, m
išmetimo angos matmenys, m
srauto greitis, m/s
temperatura, °C
tūrio debitas, Nm3/s
teršalų išmetimo trukmė, val./m
1
2
3
4
5
6
7
8
9
2.2 lentelė. TARŠA Į APLINKOS ORĄ
Veiklos rūšies kodas
Cecho ar kt. pavadinimas arba Nr.
Taršos šaltiniai
Teršalai
Tarša
vienkartinis dydis
metinė t/metus
pavadinimas
Nr.
pavadinimas
kodas
vnt.
vidut.
maks.
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Iš viso pagal veiklos rūšį
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Iš viso pagal veiklos rūšį
Iš viso įrenginiui
3 lentelė. APLINKOS ORO TERŠALŲ VALYMO ĮRENGINIAI
Taršos šaltinio Nr.
Valymo įrenginiai
Teršalai
Prieš valymą
Po valymo
Valymo efektyvumas, %
pavadinimas
kodas
pavadinimas
kodas
maks. vienk.
t/metus
maks. vienk.
t/metus
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
4 lentelė. Į aplinkos orą išmetami teršalai, ių išvalymas (nukenksminimas)
Teršalai
Išmesta į aplinkos orą be valymo
Pateko į valymo įrenginius
Iš viso išmesta į aplinkos orą t/metus
pavadinimas
kodas
iš viso
iš organizuotų taršos šaltinių
iš viso
įrenginiais surinkta (nukenksminta)
iš viso
utilizuota
1
2
3
4
5
6
7
8
5 lentelė. MEDŽIAGŲ PASKIRSTYMO BALANSAS
Pradinės medžiagos pavadinimas
Sunaudojimas t/metus
Gamybos proceso pavadinimas
Išsiskiriančio ingrediento pavadinimas
Išsiskiriančio ingrediento kiekis
Ingrediento pasiskirstymo balansas
Atliekų utilizacija
į aplinkos orą
į vandenį
į produkciją
į atliekas
pavadinimas
kiekis
vieta
pradinė medžiaga
iš jos grynos
išmetama
sugaunama
išmetama
sugaunama
pradinės medžiagos kiekis
ingrediento kiekis
pradinės medžiagos kiekis
ingrediento kiekis
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
_________________