DĖL valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. o3-54 „dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

NUTARIMAS

DĖL valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. o3-54 „dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo

2011 m. gruodžio 12 d. Nr. O3-426

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (Žin. 2011, Nr. 123-5816) ir atsižvelgdama į Komisijos Komunalinių paslaugų skyriaus 2011 m. gruodžio 6 d. pažymą Nr. O5-341 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. O3-54 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) nutaria

Pakeisti Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodiką (toliau – Metodika), patvirtintą Komisijos 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. O3-54 (Žin., 2003, Nr. 80-3679; 2009, Nr. 39-1506)

1. Pakeisti Metodikos 4.7 punktą ir jį išdėstyti taip

„4.7. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. D1-595/1-201 (Žin., 2010, Nr. 84-4442);“

2. Pakeisti Metodikos 4.11 punktą ir jį išdėstyti taip

„4.11. Statybos techninį reglamentą STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (Žin., 2002, Nr. 81-3504; 2011, Nr. 2-66);“

3. Pakeisti Metodikos 4.12 punktą ir jį išdėstyti taip

„4.12. Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 (Žin., 2011, Nr. 76-3673);“

4. Pakeisti Metodikos 4.13 punktą ir jį išdėstyti taip

„4.13. Statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (Žin., 2005, Nr. 4-80, Nr. 16; 2010, Nr. 115-5902);“

5. Pakeisti Metodikos 4.15 punktą ir jį išdėstyti taip

„4.15. Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 4-17 (Žin., 2005, Nr. 9-299);“

6. Pakeisti Metodikos 4.16 punktą ir jį išdėstyti taip

„4.16. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 (Žin., 2009, Nr. 143-6311);“

7. Pakeisti Metodikos 4.17 punktą ir jį išdėstyti taip

„4.17. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (Žin., 2010, Nr. 127-6488);“

8. Pripažinti netekusiu galios 5.5 punktą.

9. Pakeisti Metodikos 5.8 punktą ir jį išdėstyti taip

„5.8. Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalūs tarifai – pastatų grupėms už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (eksploatavimą) savivaldybės tarybos pagal šią Metodiką nustatyti didžiausi galimi mokėjimai pasirinktam pastatui.“

10. Metodikos 13 punkte pateiktoje formulėje išbraukti koeficientą „KŠp x“ bei išbraukti žodžius „KŠp – tarifo (sąnaudų) diferencijavimo pagal šilumos punkto nuosavybės teisės subjektą koeficientas, kuris lygus 1, kai šilumos punktas priklauso pastato bendrasavininkiams arba lygus 0, kai šilumos punktas priklauso tiekėjui. Tuo atveju, kai šilumos punkto dalis (pvz., šildymo šilumokaitis ir kita su juo nepriklausomoje sistemoje susijusi įranga) nuosavybės teise priklauso tiekėjui, o kita dalis (pvz., karšto vandens šilumokaitis bei su juo susijusi įranga) priklauso pastato bendrasavininkiams, šio koeficiento reikšmė nustatoma proporcingai šių dalių sąnaudom:“ ir šį punktą išdėstyti taip

„13. Priežiūros maksimalios išlaidos visai sistemai apskaičiuojamos sumuojant atskirų sistemos dalių maksimalias išlaidas pagal šios Metodikos 5 priede pateiktą pavyzdį

S max = SŠp max + SŠs max + SKvs max Lt/metus;

čia: SŠpmax – priežiūros maksimalios išlaidos šilumos punktui;

SŠsmax – priežiūros maksimalios išlaidos šildymo sistemai;

SKvsmax – priežiūros maksimalios išlaidos karšto vandens sistemai.“

11. Pakeisti Metodikos 15 punktą vietoj skaičiaus „3“ įrašyti skaičių „6“, o vietoj skaičiaus „4“ įrašyti skaičių „7“ ir jį išdėstyti taip

„15. Konkurencijos skatinimo sąlyga, kai visos sistemos arba atskirų jos dalių priežiūros maksimalūs tarifai, nustatyti pagal 14 punktą, diferencijuojami atsižvelgiant į pastato plotą (darbų mastą) bei šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatacijos laiką po įrengimo ar renovacijos

T max dif = T max x k1 x k2 Lt/m2,

čia

k1 – tarifo diferencijavimo pagal pastato plotą (darbų masto) koeficientas. Jo rekomenduojamos reikšmės pateikiamos 6 priede;

k2 – tarifo diferencijavimo pagal šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatacijos laiką po įrengimo ar renovacijos koeficientas. Jo rekomenduojamos reikšmės pateikiamos 7 priede. Koeficientas gali būti nustatomas visai sistemai arba atskiroms jos dalims: šilumos punktui, šildymo bei karšto vandens sistemai.“

12. Papildyti Metodiką nauju 18 punktu ir jį išdėstyti taip

„18. Asmenys, pažeidę Metodikos nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“

Komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė