DĖL LIETUVOS VYSTYMO BANKO STEIGIMO (lvb)

Lietuvos vystymo bankas) yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė,

steigiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kartu su Europos rekonstrukcijos ir

vystymo banku, suteikiant galimybę dalyvauti ir kitiems Lietuvos bei užsienio

akcininkams.

Lietuvos

vystymo bankas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šiuo statutu ir

tarptautinės bankininkystės principais.

Lietuvos vystymo bankas yra juridinis asmuo,

veikiantis nepriklausomai ir savarankiškai. Banko pavadinimas yra

lietuviškai - UAB Lietuvos vystymo

bankas (sutrumpintai - LVB),

angliškai - CSC Lithuanian Development

Bank (sutrumpintai - LDB).

Straipsnio

pakeitimai

Nr.

VIII-1114, 99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-949 (99.04.14)

steigiamas skatinti Lietuvos Respublikos ekonomikos vystymąsi. Jo pagrindinė

veikla - kapitalinių investicijų ir su jomis susijusių apyvartinio kapitalo

reikmių finansavimas, teikiamas finansiškai patikimoms ir pelningoms privataus

kapitalo įmonėms. Išimtiniais atvejais LVB gali skirti lėšų ir projektams,

kuriuos įgyvendina valstybinės įmonės, tačiau tik kaip trečiosios šalies

agentas ar patikėtinis, neprisiimdamas finansinės rizikos. LVB ypač skatina

mažų ir vidutinių įmonių bei kapitalo rinkos Lietuvoje kūrimąsi ir plėtojimą.

LVB numato verstis tik tokia veikla, kuri neštų jam komercinį pelną.

LVB

finansuoja vidutiniams ir ilgiems terminams, trumpalaikės paskolos gali

būti suteiktos tik išimtiniais atvejais ir tik pritarus Direktorių valdybai.

atsako už savo prievoles visu savo turtu.

LVB

neatsako už valstybės prievoles. Valstybė neatsako už LVB prievoles, išskyrus

tuos atvejus, kai ji pati prisiima tokią atsakomybę.

LVB

neatsako už akcininkų prievoles. Akcininkai neatsako už LVB prievoles, išskyrus

ta suma, kurią jie privalo įmokėti už pasirašytas akcijas.

garantuoja savo klientų korespondentinių sąskaitų bei operacijų slaptumą.

Valdybos nariai, LVB prezidentas, banko darbuotojai, auditoriai ir kiti

asmenys, pagal įgaliojimus sužinoję informaciją, susijusią su klientų

sąskaitomis ir operacijomis, privalo ją laikyti paslaptyje. Tokia informacija

gali būti atskleista tik įstatymų nustatytais atvejais.

gali steigti savo filialus ir atstovybes Lietuvoje ir užsienyje.

Respublikos Seimo patvirtintas LVB statutas registruojamas Lietuvos banke.

LVB

gali pradėti savo veiklą po to, kai

gauna

Lietuvos banko licenciją ir yra įregistruotas Lietuvos banko registracijos

knygoje;

Lietuvos

bankui pateikiamas LVB auditoriaus patvirtinimas, kad akcinis kapitalas yra

apmokėtas pagal steigimo ir akcijų pasirašymo sutartį.

LVB

filialai ir atstovybės pradeda veiklą po įregistravimo Lietuvos banko

registracijos knygoje.

Licencija

išduodama ir bankas įregistruojamas be rinkliavos per 30 dienų nuo paraiškos ir

visų reikalingų dokumentų pateikimo Lietuvos bankui. Kartu su paraiška turi

būti pateikta

1)

banko steigimo ir akcijų pasirašymo sutartis tarp Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ir kitų galimų steigėjų, kurioje turi būti

banko

statutas,

banko

steigėjų pavadinimai ir buveinių adresai,

kiekvieno

steigėjo pasirašomų akcijų skaičius,

data,

iki kurios visos akcijos turi būti apmokėtos;

2)

steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolas, nurodantis išrinktus Direktorių valdybos

narius ir paskirtus banko auditorius;

3)

auditorių pažyma apie tai, kad pasirašytas akcinis kapitalas yra apmokėtas;

4)

Direktorių valdybos narių ir rezervinių valdybos narių pavardės bei adresai;

5)

banko prezidento pavardė ir adresas;

6)

asmenų, turinčių įgaliojimus pasirašyti banko vardu, pavardės ir adresai;

7)

Lietuvoje ir užsienyje esančių LVB filialų ir atstovybių adresai.

LVB

turi pateikti Lietuvos bankui įregistruoti visus akcininkų sprendimus

padidinti arba sumažinti LVB akcinį kapitalą, likviduoti LVB, sprendimus

paskirti likvidatorius, taip pat visus sprendimus keisti arba papildyti šiame

straipsnyje išvardintus dokumentus ir informaciją.

moka mokesčius, vadovaudamasis Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje bei

kitais Lietuvos Respublikos įstatymais.

II skyrius

LVB KAPITALAS IR AKCIJOS

akcinis kapitalas yra 10,8 milijono eurų. Akcinis kapitalas padalintas į 108

paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė 100 000 eurų.

Įmokos

į akcinį kapitalą daromos steigimo ir akcijų pasirašymo sutartyje numatyta

tvarka pinigais arba turtu.

Turtinių

įmokų vertė turi būti patvirtinta nepriklausomų ekspertų ir banko auditorių.

Darant turtines įmokas, akcijos laikomos apmokėtomis po to, kai

visuotinis akcininkų susirinkimas, remdamasis Direktorių valdybos

rekomendacija, patvirtina įmokų įvertinimą.

Straipsnio

pakeitimai

Nr.

VIII-350, 97.06.30, Žin., 1997, Nr.66-1615 (97.07.11)

Nr.

VIII-1114, 99.03.30, Žin., 1999, Nr.33-949 (99.04.14)

akcinis kapitalas gali būti didinamas visuotinio susirinkimo nutarimu

1)

išleidžiant ir išplatinant naujas apmokėtinas akcijas;

2)

pervedant dalį tikslinių ar netikslinių rezervų į akcinį kapitalą ir tokiu būdu

padidinant akcijos nominaliąją vertę arba išleidžiant naujas neapmokėtinas

akcijas;

3)

pirmuoju ir antruoju būdu vienu metu.

akcininkų susirinkimas nustato papildomos akcijų emisijos sąlygas, kapitalo

padidinimo metu išleidžiamų akcijų klases ir kiekį, pasirašymo sąlygas ir

tvarką. Pasirašytos akcijos turi būti apmokėtos per visuotinio akcininkų susirinkimo

nustatytą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip vieneri metai nuo akcijų

pasirašymo dienos.

kapitalas (tiksliniai rezervai) formuojamas kasmet atskaitant į jį ne mažiau

kaip po 10 procentų metinio pelno. Atskaitoma tol, kol atsargos kapitalas bus

visuotinio susirinkimo nustatyto dydžio, kuris negali būti mažesnis kaip 1/4

pasirašyto akcinio kapitalo balansinės vertės. Atsargos kapitalas gali būti

naudojamas nuostoliams atlyginti ar akciniam kapitalui didinti.

rezervai gali būti formuojami iš pelno, kuris liko po atskaitymų, padarytų

pagal šio įstatymo 11 straipsnį.

akcininkas turi šias turtines ir neturtines teises

1)

gauti dividendus, jeigu jie yra paskirti;

2)

gauti likviduojamo banko turto dalį;

3)

padidinus akcinį kapitalą, pirmumo teise pasirašyti naujas akcijas proporcingai

jo turimų apmokėtų akcijų vertei;

4)

parduoti ar kitaip perleisti visas ar dalį akcijų;

5)

statuto IV skyriuje nustatyta tvarka dalyvauti banko valdyme.

akcinis kapitalas gali būti sumažintas visuotinio susirinkimo nutarimu,

atsižvelgiant į kreditorių teises, taip pat nurodant kapitalo mažinimo

priežastis ir nustatant kapitalo mažinimo procedūrą.

III skyrius

LVB FUNKCIJOS

atlieka šias operacijas

1)

teikia paskolas nacionaline ir užsienio valiuta;

2)

išduoda garantijas;

3)

finansuoja kartu su kitomis institucijomis;

4)

skolinasi lėšų nacionaline ir užsienio valiuta Lietuvoje ir užsienyje,

naudodamasis visomis tinkamomis finansinėmis priemonėmis;

5)

komerciniais pagrindais valdo Lietuvos ir užsienio fondus, kurių paskirtis

atitinka banko veiklos tikslus;

6)

investuoja savo likvidžius aktyvus Lietuvoje ir užsienyje;

7)

palaiko korespondentinius ryšius su užsienio bankais ir turi juose sąskaitų

užsienio valiuta;

8)

teikia konsultacijas projektų finansavimo klausimais.

Priėmus

atskirą akcininkų nutarimą, bankas gali pradėti investuoti ir į įmonių akcinį

kapitalą. Toks nutarimas priimamas akcininkų susirinkime ne mažiau kaip 2/3

balsų dauguma laikantis visuotinių akcininkų susirinkimų vedimo taisyklių.

LVB

gali užsiimti ir kita veikla, susijusia su jo atliekamomis operacijomis.

LVB

nepriima indėlių ir neatidaro klientams atsiskaitomųjų sąskaitų.

LVB

atsižvelgia į savo investicinių sprendimų galimą poveikį aplinkai.

operacijas atlieka vadovaudamasis pripažintomis bankininkystės praktikos

normomis ir šiais principais

1)

pats pasirenka klientus, atsižvelgdamas į projektų pelningumą;

2)

paskolos ir garantijos paprastai teikiamos vidutiniams ir ilgiems terminams,

trumpam terminui jos gali būti suteiktos tik išimtiniais atvejais;

3)

gali teikti paskolas tiesiogiai skolininkams arba naudodamasis bankų -

tarpininkų paslaugomis;

4)

stengiasi kuo labiau sumažinti riziką dėl valiutų kurso kitimų;

5)

suteikdamas ar garantuodamas paskolą, LVB turi gauti atitinkamą garantiją ar

užmokestį, priklausantį nuo pagrindinio skolininko finansinio pajėgumo

įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus;

6)

teikdamas paskolas ir investuodamas LVB siekia, kad komisiniai ir kiti

mokesčiai, taip pat palūkanos už paskolas ir kitas operacijas būtų nustatomi

tokio dydžio, jog atlygintų LVB išlaidas ir atneštų bankui komercinį pelną,

taip pat atitiktų pasirinktos operacijos rinkos sąlygas;

7)

visos LVB teikiamos paslaugos yra mokamos.

operacijas LVB paprastai laikosi šių ekonominių normatyvų

1)

gautos paskolos (skolintas kapitalas) negali viršyti LVB apmokėto akcinio

kapitalo ir atsargos kapitalo sumos daugiau negu 4 kartus;

2)

investicijos į vienos įmonės arba į nuosavybės teise susijusių įmonių grupės

akcinį kapitalą negali viršyti 25 procentų šios įmonės arba įmonių grupės

įstatinio kapitalo bei 10 procentų LVB apmokėto akcinio kapitalo ir atsargos

kapitalo sumos;

3)

investicijų į įmonių akcinį kapitalą bendroji suma neturi viršyti 75 procentų

LVB apmokėto akcinio kapitalo ir atsargos kapitalo sumos;

4)

bendras vienos įmonės arba nuosavybės teise susijusių įmonių grupės

finansavimas (paskolos, garantijos, akcijos ir kt.) neturi viršyti 20 procentų

LVB apmokėto akcinio kapitalo ir atsargos kapitalo sumos;

5)

bendras vieno projekto finansavimas neturi viršyti 20 procentų LVB apmokėto

akcinio kapitalo ir atsargos kapitalo sumos.

Jeigu

šie normatyvai viršyti, Direktorių valdyba privalo nedelsdama priimti

sprendimą, kaip ir per kiek laiko pašalinti šį viršijimą.

Lietuvos

banko nustatomi ekonominiai normatyvai ir rezervai LVB nėra privalomi.

IV skyrius

LVB VALDYMO INSTITUCIJOS

valdymo institucijas sudaro

1)

visuotinis akcininkų susirinkimas;

2)

Direktorių valdyba;

3)

prezidentas.

akcininkų susirinkimas yra aukščiausioji LVB valdymo institucija. Visuotinius

susirinkimus šaukia Direktorių valdyba kasmet, ne vėliau kaip per keturis

mėnesius pasibaigus finansiniams metams.

Neeiliniai

visuotiniai susirinkimai šaukiami auditorių reikalavimu, Direktorių valdybos

nutarimu, priimtu jos iniciatyva arba raštu pareikalavus akcininkams,

turintiems ne mažiau kaip 10 procentų visų akcijų.

Apie

visuotinio susirinkimo sušaukimą kiekvienam akcininkui pranešama registruotu

laišku ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo. Pakvietimai su

nurodyta darbotvarke, valanda ir vieta turi būti išsiųsti adresais,

nurodytais akcininkų registracijos knygoje.

Visuotinio

akcininkų susirinkimo išskirtinei kompetencijai priklauso šie klausimai

1)

rekomendacijų Seimui dėl Banko statuto pakeitimų teikimas;

2)

akcinio kapitalo didinimas ir mažinimas bei kiti klausimai, numatyti šio

statuto 10 straipsnyje;

3)

LVB metinės ataskaitos ir metinės finansinės atskaitomybės, pelno

naudojimo ir paskirstymo bei nuostolių atlyginimo patvirtinimas;

4)

auditorių ir likvidatorių rinkimas bei jų atlyginimai;

5)

valdybos narių rinkimai bei jų atlyginimų nustatymas;

6)

LVB likvidavimas ar sujungimas.

Visuotinis

susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja akcininkai, turintys

daugiau kaip pusę visų balsų skaičiaus, arba jų įgalioti asmenys. Jeigu nėra

kvorumo, tai Direktorių valdyba, vadovaudamasi šio statuto 19 straipsnyje

nustatyta susirinkimų šaukimo tvarka, privalo nedelsdama sušaukti pakartotinį

susirinkimą. Pakartotinis susirinkimas turi teisę priimti nutarimus,

neatsižvelgiant į susirinkusiųjų akcininkų skaičių.

Visuotinis

susirinkimas gali spręsti tik tuos klausimus, kurie įrašyti į darbotvarkę,

išskyrus atvejus, kai susirinkime dalyvauja visi akcininkai arba jų

įgaliotiniai ir jie vieningai sutinka, kad būtų svarstomi į darbotvarkę

neįrašyti klausimai.

Visuotinis

akcininkų susirinkimas 19 straipsnio 1, 2 ir 6 punktuose nurodytais klausimais

sprendimus priima pritariant daugiau kaip 2/3 balsų, o visais kitais klausimais

- paprasta balsų dauguma.

Visuotiniame

akcininkų susirinkime gali dalyvauti akcininkai, kurių akcijos įregistruotos

LVB akcijų registracijos knygoje.

Kiekvienas

visuotinis susirinkimas yra protokoluojamas. Protokolus turi pasirašyti

visuotinio susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

Visuotiniai

akcininkų susirinkimai turi būti vedami lietuvių ir anglų kalbomis. Visi

visuotinio susirinkimo nutarimai ir su juo susiję oficialūs dokumentai

skelbiami lietuvių bei anglų kalbomis ir turi vienodą galią.

valdybą sudaro ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 9 balsavimo teisę turintys

nariai. Kiekvienam nariui paskiriamas rezervinis valdybos narys. Direktorių

valdybos rinkimų procedūrą ir jos narių skaičių nustato visuotinis

susirinkimas.

Direktorių

valdyba renkama pagal principą, kad joje būtų atstovaujama proporcingai

kiekvieno akcininko pasirašytoms ir apmokėtoms akcijoms. Direktorių valdybos

nariai ir rezerviniai valdybos nariai, išskyrus prezidentą, skiriami trejiems

metams.

Visi

Direktorių valdybos nariai privalo turėti ekonominio ir finansinio (bankinio)

darbo patirtį.

metais, praėjus ne daugiau kaip 30 dienų po metinio visuotinio susirinkimo,

Direktorių valdyba paprasta balsų dauguma renka iš savo narių Direktorių

valdybos pirmininką ir jo pavaduotoją. Tas pats žmogus gali būti išrinktas

Direktorių valdybos pirmininku ne daugiau kaip 6 metus iš eilės.

Banko

prezidentas negali būti renkamas Direktorių valdybos pirmininku ar jo

pavaduotoju. Direktorių valdybos nariai atsiskaito už savo darbą visuotiniame

akcininkų susirinkime.

Direktorių

valdybos kompetencijai priklauso visi LVB veiklos klausimai, išskyrus tuos,

kuriuos turi spręsti visuotinis akcininkų susirinkimas.

Direktorių

valdyba

1)

vadovauja ir prižiūri LVB veiklą ir atliekamas operacijas;

2)

skiria ir atleidžia LVB prezidentą;

3)

nustato LVB veiklos kryptis, patvirtina Direktorių valdybos kodeksą ir LVB

metinį biudžetą;

4)

nustato prezidento atlyginimo dydį;

5)

visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikia metinę banko ataskaitą, metinę

finansinę atskaitomybę, revizoriaus ataskaitą ir pasiūlymus dėl pelno

paskirstymo bei nuostolių atlyginimo;

6)

visuotiniam susirinkimui pateikia pasiūlymus dėl kapitalo didinimo ar mažinimo;

7)

tvirtina visas investicijas ir paskolas, jei šis įgaliojimas nėra perduotas

prezidentui.

valdybos posėdžius šaukia pirmininkas, o jo nesant, pirmininko pavaduotojas, ne

rečiau kaip 4 kartus per metus.

Posėdis

taip pat gali būti šaukiamas nors dviejų Direktorių valdybos narių arba prezidento,

arba auditoriaus (auditorių) reikalavimu, pateikus posėdžio darbotvarkę.

Direktorių

valdyba priima nutarimus, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių

arba jų įgalioti asmenys. Direktorių valdybos nutarimai priimami dalyvaujančių

ir balsuojančių narių balsų dauguma, išskyrus klausimus, išvardintus 21

straipsnio 2, 3 ir 7 punktuose, kurie priimami 2/3 dalyvaujančių ir

balsuojančių narių balsų. Kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsų surinkus po

lygiai, susirinkimo pirmininko balsas yra lemiantis.

Esant

skubiam reikalui, Direktorių valdyba gali priimti nutarimus balsuodama laiškais

ar telegrafu. Tokie nutarimai gali būti laikomi priimtais, jeigu apie

sprendžiamą klausimą yra informuoti visi Direktorių valdybos nariai ir yra

gauti teigiami atsakymai laiškais ar telegrafu mažiausiai iš pusės narių, o kai

sprendžiami 21 straipsnio 2, 3 ir 7 punktuose nurodyti klausimai - iš daugiau

kaip 2/3 valdybos narių.

Raštiški

pakvietimai balsuoti yra siunčiami registruotu paštu. Telegrafiniai pakvietimai

balsuoti turi būti siunčiami teleksu. Telegrafiniai pakvietimai balsuoti

turi būti neatidėliotinai patvirtinti telegrafiniu atsakymu. Balsavimo

laiškais ar telegrafu rezultatai yra skelbiami kitame Direktorių valdybos

posėdyje.

Kiekvienas

Direktorių valdybos posėdis yra protokoluojamas. Posėdžio protokolą pasirašo

pirmininkas ir sekretorius.

Prireikus

visi pranešimai ir dokumentai, susiję su Direktorių valdybos veikla,

pateikiami lietuvių ir anglų kalbomis.

LVB valdymo reikalus tvarko prezidentas. Prezidentas skiriamas 5 metams. Jis

gali būti pakartotinai paskirtas kitai kadencijai.

LVB

prezidentas turi būti Lietuvos Respublikos rezidentas.

Prezidentas

tvarko LVB einamuosius reikalus vadovaujant Direktorių valdybai.

Prezidentas

sprendžia LVB organizacinės struktūros klausimus, atsako už darbuotojų

priėmimą ir atleidimą.

LVB

prezidentas yra balsavimo teisės neturintis Direktorių valdybos narys.

asmenims yra suteikiamas įgaliojimas kartu pasirašyti LVB vardu. Jais gali būti

Direktorių valdybos nariai, prezidentas ir Direktorių valdybos įgalioti

asmenys.

nariai atsako prieš LVB už nuostolius, padarytus dėl jų aplaidumo arba

netinkamo pareigų atlikimo tyčia.

V skyrius

METINĖ ATASKAITA IR PELNO PASKIRSTYMAS

finansinė ataskaita turi atitikti visuotinai pripažintus buhalterinės

apskaitos standartus, taip pat Lietuvos Respublikoje galiojančias buhalterinės

apskaitos normas. Audito ataskaita ir audito atlikimo principai turi atitikti

visuotinai pripažintas buhalterinės apskaitos normas.

LVB

finansinė apskaita tvarkoma akcinio kapitalo valiuta. Sandoriai, atlikti

Lietuvos Respublikos nacionaliniais pinigais arba kitomis valiutomis, turi būti

apskaitomi banko sąskaitose pagal Lietuvos banko nustatytą kursą sandorio

dieną. Visi sandoriai, atlikti kita nei akcinio kapitalo valiuta, turi būti

perskaičiuoti LVB apskaitai naudojama valiuta pagal visuotinai pripažintus

standartus.

LVB

organizuoja buhalterinę apskaitą, atskaitomybę ir statistiką, taip pat rengia

ir pateikia ataskaitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

metinis pelnas po visų privalomų atskaitymų, tarp jų ir paskolų nuostoliams

atlyginti, skirstomas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu šio statuto

11-13 straipsniuose nustatyta tvarka.

dydį nustato visuotinis akcininkų susirinkimas Direktorių valdybos teikimu.

Dividendai išmokami tik už visiškai apmokėtas akcijas.

LVB

išmoka akcininkams dividendus, jeigu jų yra, ne vėliau kaip per 4 savaites po

pelno paskirstymo.

VI skyrius

LVB VEIKLOS KONTROLĖ IR AUDITAS

auditą atlieka pakviesti nepriklausomi auditoriai, kuriuos skiria visuotinis

akcininkų susirinkimas vieneriems metams. Direktorių valdybos nariai ir LVB

darbuotojai auditoriais negali būti.

Auditorius

turi būti arba visuotinai pripažinta tarptautinė audito firma, arba turi

atstovauti audito firmai, susijusiai su visuotinai pripažinta tarptautine

audito firma.

tikrinti pateikiamos LVB sąskaitos, buhalterinės apskaitos ir atliktų operacijų

dokumentai.

atstovaujančių mažiausiai vienam dešimtadaliui visų akcijų pageidavimu gali

būti skiriamas specialus auditorius, kuris specialiai patikrintų LVB darbą.

Toks tikrinimas atliekamas pageidavusiųjų lėšomis.

valdyba pateikia auditoriams finansinę metų apskaitą ir ataskaitą ne vėliau

kaip per keturias savaites po finansinių metų pabaigos.

Auditoriai

pateikia Direktorių valdybai savo išvadas ne vėliau kaip prieš tris savaites

iki visuotinio akcininkų susirinkimo.

Direktorių

valdyba pateikia akcininkams finansinę metų apskaitą, metinę ataskaitą ir

auditorių išvadas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki visuotinio susirinkimo.

Finansinė

metų apskaita, metų ataskaita ir auditorių išvados per 30 dienų po jų

patvirtinimo visuotiniame akcininkų susirinkime pateikiamos Lietuvos bankui.

bankas atlieka LVB veiklos priežiūrą ir auditą, remdamasis Lietuvos banko

įstatymu.

LVB VEIKLOS NUTRAUKIMAS

veikla nutraukiama, kai jis likviduojamas

1)

visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu;

2)

nemokumo ar bankroto atvejais;

3)

teismo sprendimu.

Banko

veiklos nutraukimo ir galutinio atsiskaitymo su kreditoriais procedūrų

klausimus sprendžia visuotinis akcininkų susirinkimas.

likviduoja likvidatoriai, kuriuos skiria visuotinis akcininkų susirinkimas, o

bankroto atveju - teismas.

Likvidacijos

terminui pasibaigus, likvidatoriai pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui

galutinę ataskaitą ir balansą.

veiklą, einamąją ir galutinę ataskaitą, taip pat balansą patikrina LVB

auditoriai, kurie pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui savo išvadą kartu

su likvidatorių einamąja ir galutine ataskaita.

turtas, likęs atidavus visas skolas, paskirstomas akcininkams proporcingai jų

turimų akcijų skaičiui.