TAR.A8F4A0CB0999

DĖL PRIVALOMO REGISTRUOTI NEKILNOJAMOJO IR KILNOJAMOJO TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1998 M. GEGUŽĖS 1 D.

1 Articles / Provisions · Lithuania

Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 1998-05-14

DĖL PRIVALOMO REGISTRUOTI NEKILNOJAMOJO IR KILNOJAMOJO TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1998 M. GEGUŽĖS 1 D. Open official source

Suvestinė redakcija nuo 1998-05-14

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 40-1093, i. k. 098205KNUTA00000002

KOMISIJA PRIVALOMAM REGISTRUOTI TURTUI ĮVERTINTI PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS

N U T A R I M A S

DĖL PRIVALOMO REGISTRUOTI NEKILNOJAMOJO IR KILNOJAMOJO TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1998 M. GEGUŽĖS 1 D.

1998 m. balandžio 8 d. Nr. 2

Vilnius

Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šiuo nutarimu brangaus turto bei paveldimo ar dovanojamo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuriam nustatyta teisinė registracija arba numatyta dovanojimo sutarties sudarymo notarinė forma, vidutinės rinkos kainos patvirtintos vykdant Lietuvos Respublikos 1993 m. gruodžio 9 d. įstatymą „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1304; 1995, Nr. 44-1075) ir Lietuvos Respublikos paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymą (Žin., 1995, Nr. 53-1277; 1996, Nr. 62-1462).

Komisija nutaria

1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 103 (Žin., 1996, Nr. 7-182) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1008 (Žin., 1997, Nr. 86-2168), patvirtinti žemiau pridedamame sąraše nurodytas privalomo registruoti brangaus turto ir paveldimo ar dovanojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas 1998 m. gegužės 1 d.

2. Atsižvelgdama į suvestinį vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksą, kuris 1998 m. kovo mėn., palyginus su 1995 m. balandžio mėn., sudarė 1,499, patvirtinti minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį 1998 m. gegužės 1 d. 45 000 litų.

KOMISIJOS PIRMININKĖ J. KUMPIENĖ

PATVIRTINTA

Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti

1998 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 2

PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO IR PAVELDIMO AR DOVANOJAMO NEKILNOJAMOJO IR KILNOJAMOJO TURTO VIDUTINĖS RINKOS KAINOS

1998 m. gegužės 1 d.

I. PASTATAI

1 lentelė

Pastato pavadinimas

Ploto arba tūrio vienetas

Naujo pastato 1 m3 (1 m2) vidutinė rinkos kaina (įskaitant statybinių medžiagų vertę) (litais)

Kasmetinis eksploatuojamo pastato kainos sumažinimo procentas (%)

1. Butai daugiabučiuose pastatuose

1 m2 bendrojo ploto

1.1. mūriniai arba mišrių konstrukcijų

1575

0,8

1.2. stambiaplokščiai

1371

0,8

1.3. monolitiniai

1628

0,7

1.4. rąstų

682

1,5

1.5. karkasiniai, žiogriniai

472

2,5

1.6. žiogriniai apmūryti

715

2,5

2. Gyvenamieji namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus, išvardytus 1 ir 3 punktuose)

2.1. gyvenamieji namai

1 m3

2.1.1. skydiniai – rąstų

2.1.1.1. iki 200 m3

256

1,5

2.1.1.2. daugiau kaip 200 m3

193

1,5

2.1.2. mūriniai vieno aukšto

2.1.2.1. iki 150 m3

256

0,8

2.1.2.2. daugiau kaip 150 m3

174

0,8

2.1.3. mūriniai dviejų aukštų

156

0,8

2.1.4. mūriniai daugiaaukščiai

273

0,8

2.1.5. stambiaplokščiai

222

0,8

2.1.6. karkasiniai, žiogriniai

179

2,5

2.1.7. plūkto molio, keramzitbetonio, skydiniai (senos statybos)

140

2,0

2.1.8. Alytaus ENSK (senos statybos)

325

1,5

2.1.9. šlakbetonio

125

0,8

2.2. gyvenamųjų namų priestatai

1 m3

2.2.1. mūriniai

228

1,2

2.2.2. blokiniai

174

1,2

2.2.3. mediniai karkasiniai

170

3,6

2.3. sodo nameliai

1 m3

2.3.1. mediniai

240

1,5

2.3.2. mūriniai

193

1,2

2.3.3. karkasiniai, žiogriniai

179

2,5

2.4. garažai, garažų boksai

1 m3

2.4.1. mūriniai

169

1,2

2.4.2. blokiniai

206

1,2

2.4.3. metaliniai neapšiltinti

2,0

2.4.4. metaliniai apšiltinti

2,0

2.5. ūkiniai pastatai

1 m3

2.5.1. mūriniai

152

1,2

2.5.2. blokiniai

1,2

2.5.3. mediniai karkasiniai apšiltinti

135

3,0

2.5.4. mediniai karkasiniai neapšiltinti

3,0

2.5.5. rąstų

142

2,0

2.6. ūkinių pastatų priestatai

1 m3

2.6.1. plytų ir blokų

115

1,2

2.6.2. mediniai karkasiniai apšiltinti

135

3,0

2.6.3. mediniai karkasiniai neapšiltinti

3,0

2.7. verandos

1 m3

2.7.1. mūrinės vieno aukšto

169

1,2

2.7.2. mūrinės dviejų aukštų (įskaitant mezoninus)

145

1,2

2.7.3. medinės, karkasinės vieno ir dviejų aukštų, atviros medinės vieno aukšto

193

2,5

2.7.4. atviros mūrinės dviejų aukštų

1,2

2.7.5. atviros medinės dviejų aukštų

115

2,5

2.8. rūsiai

1 m3

145

kaip pagr. past.

2.8.1. pusrūsiai

121

kaip pagr. past.

2.8.2. kiemo mūriniai

222

1,2

2.9. mansardos

1 m3

2.9.1. mūrinės

140

kaip pagr. past.

2.9.2. medinės

135

kaip pagr. past.

2.10. kiemo statiniai ir įrenginiai (stoginės, terasos, tualetai ir kt.)

2.10.1. mūriniai, betoniniai, šlakbetonio, metaliniai

1 m2

187

2,0

2.10.2. mediniai rąstų, iš molio

1 m2

184

3,0

2.10.3. mediniai karkasiniai

1 m2

5,0

2.10.4. šulinys iš surenkamų gelžbetoninių žiedų

1 m

262

1,2

2.10.5. tvora iš sukaltų lentų, nedažyta

1 m2

5,0

2.10.6. tvora iš sukaltų lentų, dažyta

1 m2

5,0

2.10.7. tvora iš metalinių kampuočių, dažyta

1 m2

3,0

2.10.8. tvora iš metalinio tinklo ant gelžbetoninių stulpelių, dažyta

1 m2

3,0

2.10.9. tvora iš metalinio tinklo ant medinių stulpelių, dažyta

1 m2

5,0

2.10.10. metalinio tinklo vartai ant betoninių stulpelių, dažyti

1 m2

104

3,0

2.10.11. tvora iš g/b elementų

1 m2

2,0

2.10.12. metalinio tinklo vartai ant medinių stulpelių, dažyti

vnt.

211

3,0

2.10.13. vartai iš lentų, nedažyti

vnt.

211

5,0

2.10.14. vartai iš lentų, dažyti

vnt.

301

5,0

2.10.15. asfaltbetonio danga ant skaldos pasluoksnio

1 m2

3,0

2.10.16. šaligatvio plytelių danga ant smėlio

1 m2

3,0

1 m2

3,0

2.10.18. bordiūrai

1 m

3,0

2.11. šiltnamiai

1 m2

2.11.1. metalinio rėmo įstiklinti

3,0

2.11.2. medinio rėmo įstiklinti

5,0

2.11.3. medinio rėmo dengti plėvele

5,0

3. Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (be įrengimų vertės) – (valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, UAB gamybiniai, administraciniai ir kt. pastatai, statiniai bei patalpos)

3.1. arkiniai metaliniai sandėliai

1 m3

3.1.1. neapšiltinti

2,0

3.1.2. apšiltinti

126

2,0

3.2. kultūros paveldo objektai

1 m3

374

1,2

3.3. administraciniai visuomeniniai

1 m3

3.3.1. vieno aukšto plytų administraciniai

228

0,8

3.3.2. dviejų ir daugiau aukštų plytų ir blokiniai administraciniai

240

0,8

3.3.3. vieno aukšto plytų bankinės paskirties

296

0,8

3.3.4. dviejų aukštų plytų bankinės paskirties

3.3.4.1. iki 2000 m3

286

0,8

3.3.4.2. 2001–3000 m3

256

0,8

3.3.5. trijų aukštų plytų bankinės paskirties

289

0,8

3.3.6. keturių aukštų plytų bankinės paskirties

314

0,8

3.4. vieno aukšto parduotuvės, maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai

1 m3

3.4.1. plytų

314

0,8

3.4.2. blokų

327

0,8

3.5. dviejų aukštų parduotuvės, maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai

1 m3

3.5.1. plytų

282

0,8

3.5.2. blokų

299

0,8

3.6. gamybiniai mūriniai

1 m3

140

1,2

3.7. sandėliai mūriniai

1 m3

135

1,2

3.8. kuro rezervuarai

1 m3

3.8.1. vienasieniai 1–10 m3 talpos

113*

3,0

3.8.2. dvisieniai 15–50 m3 talpos

228*

3,0

3.9. kiti negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (išskyrus nurodytus 3.1–3.8 punktuose)

1 m3

210

1,9

VIETOVĖS PATAISOS KOEFICIENTAI

2 lentelė

Vietovės pavadinimas

Butai daugiabučiuose pastatuose

Gyvenamieji namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus)

Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos

vieno ir dviejų kambarių

trijų ir daugiau kambarių

gyv. namai ir kt. pastatai, išvardyti 1 lentelės 2.1–2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus

sodų nameliai, 1 lentelės 2.3 punktas

garažai, garažų boksai, 1 lentelės 2.4 punktas

prekybos ir maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai

gamybinės paskirties, buitinio aptarnavimo objektai

bankų pastatai ir jų centriniai filialai

Administracinės (biurų) patalpos

kitos paskirties objektai

patalpos, priklausančios įmonės (įstaigos) pastatų kompleksui

atskirai įrengtos patalpos (butuose, namuose ir pan.)

1. Vilnius

1.1. Senamiesčio, Žvėryno seniūnijos ir Naujamiesčio seniūnijoje Gedimino prospektas, Goštauto, Pamėnkalnio, Jasinskio, Tumo-Vaižganto, Kražių, Dainavos gatvės

1,65

1,50

2,10

1,20

1,70

1,40

1,90

1,50

1,60

1,30

1.2. Antakalnio seniūnija (išskyrus Kairėnų, Antavilių, Dvarčionių, Šilėnų, Karačiūnų, Vismaliūkų, Veržuvų mikrorajonus ir Balžių gatvę)

1,30

1,40

1,90

0,80

1,10

1,60

1,25

1,80

1,35

1,50

1,25

1.3. Pilaitės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Naujamiesčio (išskyrus gatves, paminėtas 1.1 punkte), Šnipiškių, Verkių seniūnijos

1,20

1,15

1,80

0,80

1,00

1,25

1,00

1,40

1,25

1,30

0,90

1.4. Lazdynų, Karoliniškių, Žirmūnų, Viršuliškių seniūnijos ir Antakalnio seniūnijoje Kairėnų, Antavilių, Dvarčionių, Šilėnų, Karačiūnų, Vismaliūkų, Veržuvų mikrorajonai ir Balžių gatvė

1,15

1,10

1,60

0,65

1,00

1,20

1,00

1,30

1,20

1,25

0,90

1.5. Panerių, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės, N. Vilnios seniūnijos

1,00

1,50

0,60

0,80

1,10

1,00

1,30

1,20

1,25

0,90

1.6. 1.1–1.5 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai

0,50

2. Kaunas

2.1. Naujamiestis (išskyrus Laisvės alėjos fasadinės pusės I aukštą), Senamiestis

1,05

1,00

1,60

1,25

1,50

0,70

1,75

0,75

1,10

0,65

2.2. Laisvės alėja (fasadinės pusės I aukštas)

1,20

1,15

1,75

1,30

1,70

1,00

1,95

1,05

1,25

0,95

2.3. Savanorių prospektas (fasadinės pusės I aukštas)

1,45

0,90

1,70

0,95

1,15

0,85

2.4. Žaliakalnis, 1–3 mikrorajonai

0,90

0,80

1,20–1,40

1,05

1,35

0,65

1,65

0,70

0,95

0,60

2.5. Eigulių, Kalniečių, Dainavos mikrorajonai

0,75

0,65

1,20

0,75

0,90

1,10

0,55

1,55

0,60

0,80

0,50

2.6. Šilainiai, Smėliai, Lampėdžiai

0,70

0,60

1,10

0,70

0,85

1,00

0,50

1,45

0,55

0,75

0,45

2.7. Panemunė, Senoji ir Naujoji Vilijampolė, Kaniūkai, Romainiai, Veršvai, Kleboniškis (išskyrus Briedžių taką), Sargėnai

0,65

0,60

0,95

0,70

0,80

0,95

0,50

1,35

0,55

0,70

0,45

2.8. Aleksotas, Linksmadvaris, 1,2 Aukštieji Šančiai, 1,2 Petrašiūnai, Freda

0,60

0,55

0,85

0,65

0,75

0,90

0,50

1,25

0,55

0,65

0,45

2.9. Vytėnai (tik kvartalas, apribotas Vytėnų gatve ir magistrale Vilnius–Kaunas)

0,60

0,50

0,95

0,60

0,70

0,85

0,45

1,15

0,50

0,65

0,40

2.10. Kiti gyvenamieji rajonai

0,50

0,40

0,70

0,50

0,65

0,80

0,40

1,05

0,45

0,55

0,35

2.11. 2.1–2.10 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai

0,35

3. Klaipėda

3.1. Senamiestis

1,00

0,95

1,00

0,90

1,20

0,90

1,30

0,90

1,00

0,80

3.2. Miško kvartalas, Alksnynės ir Pietinės gatvių rajonas

0,90

0,85

0,95

0,80

1,00

0,80

1,30

0,90

1,00

0,70

3.3. 3.1–3.2 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai

0,50

3.4. Senasis mikrorajonas

0,75

0,70

0,90

0,50

0,60

1,00

0,75

1,30

0,80

0,90

0,70

3.5. Naujasis mikrorajonas

0,70

0,65

0,90

0,60

0,80

0,45

1,10

0,60

0,75

0,40

3.6. 3.4–3.5 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai

0,40

4. Palanga

4.1. Senoji dalis

1,10

1,00

1,35

0,80

1,30 **

0,90

1,35

0,90

1,10

0,80

4.2. Naujasis mikrorajonas

0,90

0,80

1,00

0,80

1,10 **

0,75

1,35

0,80

1,00

0,70

4.3. 4.1–4.2 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai

0,50

4.4. Buvusios gyvenvietės

0,75

0,70

1,00

0,60

1,00 **

0,60

1,20

0,70

0,75

0,50

5. Neringa

5.1. Nidos ir Juodkrantės gyvenvietės

1,80

1,50

1,60

0,80

1,40 **

1,10

1,45

1,05

1,30

1,00

5.2. Kitos gyvenvietės

1,20

1,10

1,20

0,60

1,10 **

1,05

1,35

1,00

1,05

1,00

6. Šiauliai

6.1. Centras

0,60

0,50

1,20

0,50

1,00

0,75

1,35

0,80

0,90

0,70

6.2. Zoknių rajonas

0,40

0,70

0,30

0,45

0,70–0,80

0,50

1,00

0,60

0,70

0,30–0,40

6.3. Pietinis rajonas

0,55

0,50

1,00

0,50

0,80–1,00

0,60

1,25

0,70

0,65

0,50–0,60

6.4. Pėsčiųjų takas

1,00

0,90

0,50

1,20–1,50

1,10

1,75

1,25

1,50

1,10

6.5. Draugystės, Žemaitės, Vytauto, Aušros al. kvartalas

0,75

0,70

1,20

0,50

1,00–1,20

0,90

1,45

1,05

1,20

0,50–0,60

6.6. Pabalių, Vairo, Spindulio, Dubijos ir Medelyno rajonai

0,50

1,00

0,40

0,50

0,90

0,60

1,15

0,75

0,65

0,45

7. Panevėžys

7.1. Centras

0,65

0,60

0,50

0,70

0,55

1,10

0,70

0,50

7.2. Geležinkelio zona

0,50

0,45

0,50

0,40

0,65

0,55

1,00

0,65

0,50

7.3. Kiti rajonai

0,60

0,55

0,50

0,20

0,40

0,65

0,55

1,00

0,65

0,50

8. Alytus

8.1. Senamiestis

0,70

0,60

0,90

0,60

0,90

0,50

1,10

0,45

0,60

0,45

8.2. Vidzgirio mikrorajonas

0,65

0,50

0,80

0,60

0,80

0,50

1,00

0,45

0,50

0,45

8.3. Dainavos ir Putinų mikrorajonai

0,55

0,45

0,80

0,50

0,70

0,45

0,90

0,40

0,45

0,40

8.4. Pramonės ir geležinkelio stoties rajonai

0,50

0,40

0,70

0,40

0,50

0,45

0,80

0,40

8.5. Nauji kvartalai ir karinis miestelis

0,45

0,35

0,60

0,30

0,40

0,50

0,45

0,80

0,40

8.6. 8.1–8.5 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai

0,25

9. Marijampolė

9.1. Centras

0,70

0,60

0,70

0,60

0,80

0,55

1,00

0,50

0,80

0,50

9.2. Karinis miestelis

0,65

0,55

0,45

0,55

0,40

0,75

0,40

0,55

0,40

9.3. Kiti rajonai

0,65

0,60

0,55

0,35

0,45

0,60

0,40

0,80

0,40

0,60

0,40

10. Druskininkai

10.1. Centras

0,60

0,50

0,80

0,70

0,80

0,45

1,00

0,40

0,50

0,40

10.2. Kalviškių rajonas

0,55

0,40

0,70

0,60

0,70

0,45

0,90

0,40

10.3. Gardino gatvė

0,50

0,40

0,70

0,30

0,50

0,60

0,45

0,80

0,40

10.4. 10.1–10.3 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai

0,25

11. Birštonas

0,60

0,80

0,40

0,50

0,80

0,40

1,05

0,40

0,65

0,40

11.1. 11 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai

0,20

12. Visaginas

0,30

0,20

0,30

0,40

0,30

0,70

0,35

0,40

0,30

13. Utena

13.1. Centras

0,60

0,55

0,60

0,50

0,40

0,80

0,60

0,75

0,40

13.2. Kiti rajonai

0,50

0,40

0,35

0,45

0,35

0,80

0,45

0,65

0,35

14. Tauragė

14.1. Centras

0,50

0,40

0,70

0,50

0,60

0,40

0,80

0,40

0,60

0,40

14.2. Tarailių rajonas

0.35

0,25

0,50

0,30

0,45

0,30

0,70

0,30

0,45

0,30

14.3. Kiti rajonai

0,40

0,30

0,60

0,35

0,55

0,30

0,80

0,30

0,55

0,30

14.4. 14.1–14.3 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai

0,15

15. Telšiai

15.1. Vilniaus, Masčio, Luokės, Saulėtekio, Lygumų, Tulpių, Birutės, Kęstučio, Kauno gatvės

0,30

0,25

0,40

0,35

0,40

0,25

0,70

0,40

0,30

15.2. Respublikos gatvė, Turgaus aikštė

0,30

0,25

0,55

0,25

0,40

0,25

0,70

0,45

0,50

0,40

15.3. Kitos gatvės

0,30

0,25

0,40

0,20

0,25

0,40

0,25

0,70

0,40

0,30

15.4. 15.1–15.3 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai

0,15

16. Lazdijai

0,50

0,45

0,70

0,20

0,40

0,70

0,40

0,75

0,35

0,45

0,35

17. Varėna

17.1. I Varėna

0,35

0,30

0,50

0,25

0,20

0,40

0,30

0,60

0,30

17.2. II Varėna

0.50

0,40

0,60

0,25

0,40

0,50

0,35

0,75

0,30

0,40

0,30

18. Raseiniai

0,40

0,30

0,50

0,30

0,50

0,30

0,75

0,30

0,50

0,30

18.1. 18 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai

0,15

19. Kėdainiai

0,30

0,50

0,20

0,25

0,50

0,45

0,80

0,50

0,40

20. Jonava

0,35

0,40

0,20

0,45

0,40

0,30

0,70

0,35

0,40

0,30

20.1. 20 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai

0,15

21. Kaišiadorys

0,50

0,40

0,65

0,50

0,30

0,75

0,35

0,55

0,30

21.1. 21 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai

0,15

22. Prienai

0,40

0,60

0,30

0,60

0,40

0,80

0,45

0,40

22.1. 22 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai

0,20

23. Šakiai

0,50

0,40

0,55

0,25

0,30

0,50

0,40

0,75

0,35

0,60

0,35

24. Kupiškis

0,25

0,40

0,20

0,25

0,50

0,45

0,70

0,45

0,40

25. Biržai, Pasvalys

0,40

0,50

0,20

0,35

0,50

0,45

0,70

0,50

0,40

26. Pakruojis

0,30

0,50

0,20

0,30

0,50

0,30

0,70

0,35

0,30

27. Kelmė

0,35

0,50

0,20

0,30

0,50

0,30

0,70

0,35

0,30

28. Radviliškis

28.1. Laisvės alėja, Daukanto gatvė, Eibariškių mikrorajonas, Durpynas

0,30

0,50

0,20

0,30

0,50

0,30

0,75

0,35

0,30

28.2. Kitos gatvės

0,35

0,50

0,20

0,30

0,50

0,30

0,75

0,30

29. Joniškis

0,35

0,50

0,20

0,30

0,50

0,35

0,75

0,40

0,50

0,30

30. Šilalė

0,35

0,30

0,60

0,20

0,50

0,25

0,75

0,30

0,40

0,25

31. Jurbarkas

0,40

0,30

0,50

0,20

0,50

0,25

0,75

0,30

0,50

0,25

31.1. 31 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai

0,15

32. Plungė

32.1. Dariaus ir Girėno, Stoties, Birutės gatvės ir Parko alėja

0,30

0,25

0,40

0,30

0,40

0,25

0,65

0,40

0,30

32.2. Kitos gatvės

0,35

0,30

0,45

0,20

0,30

0,40

0,25

0,65

0,40

0,30

32.3. 32.1–32.2 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai

0,15

33. Anykščiai

0,40

0,35

0,50

0,25

0,30

0,50

0,35

0,75

0,30

0,40

0,30

34. Ukmergė

34.1. Centras, Pivonijos kvartalas

0,40

0,35

0,50

0,30

0,50

0,35

0,75

0,30

0,40

0,30

34.2. Kiti rajonai

0,35

0,30

0,50

0,25

0,30

0,50

0,35

0,75

0,30

0,40

0,30

35. Širvintos

0,40

0,35

0,50

0,30

0,50

0,35

0,75

0,30

0,40

0,30

36. Mažeikiai

0,40

0,35

0,55

0,30

0,40

0,55

0,35

0,75

0,40

0,30

36.1. 36 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai

0,20

37. Akmenė, Naujoji Akmenė

0,15

0,35

0,20

0,30

0,25

0,55

0,20

38. Venta

0,25

0,20

0,35

0,20

0,30

0,25

0,55

0,20

39. Skuodas

0,35

0,30

0,40

0,25

0,50

0,30

0,75

0,35

0,25

39.1. 39 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai

0,20

40. Trakai

0,80

0,90

0,35

0,50

0,80

0,45

0,90

0,70

0,80

41. Šalčininkai

0,35

0,50

0,20

0,55

0,35

0,70

0,50

0,30

42. Švenčionys

0,40

0,55

0,30

0,40

0,70

0,40

43. Vilkaviškis

0,50

0,55

0,30

0,60

0,50

0,75

0,45

0,60

0,45

44. Rokiškis

0,45

0,40

0,60

0,20

0,40

0,50

0,35

0,70

0,40

0,45

0,30

45. Kretinga

45.1. Centras ir Naujasis mikrorajonas

0.50

0,45

0,50

0,30

0,50

0,40

0,70

0,40

0,50

0,30

45.2. Kiti rajonai

0.35

0,35

0,40

0,20

0,40

0,35

0,70

0,35

0,30

46. Gargždai

0,45

0,40

0,50

0,20

0,30

0,50

0,35

0,70

0,40

0,45

0,30

47. Šilutė

0,35

0,40

0,20

0,50

0,35

0,70

0,35

0,40

0,30

48. Ignalina

0,50

0,30

0,50

0,20

0,50

0,25

0,70

0,30

0,45

0,30

49. Molėtai

0,50

0,35

0,50

0,30

0,20

0,50

0,35

0,70

0,35

0,45

0,30

50. Zarasai

0,30

0,50

0,20

0,50

0,30

0,70

0,35

0,30

51. Kiti rajonų centrai

0,35

0,50

0,20

0,50

0,35

0,70

0,35

0,40

0.25

52. Vilniaus r.

52.1. Gyvenvietės ir kaimai – Avižieniai, Buivydiškės, Bukiškės, Grigaičiai, Juodšiliai, Maišiagala, Nemenčinė, Nemėžis, D. Riešė, Rudamina, Sudervė, Trakų Vokė, Vaidotai, Pagiriai, Salininkai, Skaidiškės, Kalviškės, Galgiai, Zujūnai, Tarandė, Daniliškės, Salotė, Pilaitė, Kryžiokai, Gineitiškės, Bajorai, Antežeriai

0,70

0,90

0,50

0,45

0,80

0,50

0,70

0,60

0,45

52.2. Bezdonys, Buivydžiai, Dūkštos, Daržininkai, Airėnai, Kalveliai, Kyviškės, Dobromiškė, Kuprijoniškės, Pikeliškės, Vaičiūnai, Šumskas, Lavoriškės, Marijampolis, Medininkai, Mickūnai, Paberžė, Rukainiai, Gužionys, Pavilionys, Naujakiemis Trakų Vokės seniūnijoje, Riešės kaimas Avižienių seniūnijoje, Šatrininkai, Kreivalaužiai

0,35

0,50

0,35

0,25

0,60

0,40

0,35

0,30

52.3. Parudaminys, Glitiškės, Geišiškės, Raudondvaris, Karvys, D. Kabiškės, Skaisteriai, Rudausiai, Kena, Mostiškės, Vėriškės, Arvydai

0,25

0,35

0,20

0,40

0,30

0,25

0,20

52.4. Kitos kaimo vietovės

0,25

0,15

0,20

0,15

53. Kauno r.

53.1. Kačerginė, Kulautuva

0,40

0,60

0,40

0,30

0,70

0,40

0,45

0,40

53.2. Garliava, Raudondvaris, Jonučiai, Mastaičiai, Žiegždriai

0,55

0,45

0,55

0,30

0,60

0,40

0,45

0,60

0,40

53.3. Gyvenvietės ir kaimai – Alšėnai, Teleičiai, Senava, Naugardiškiai, Karmėlava, Ramučiai, Neveronys, Domeikava, Užliedžiai, Noreikiškės, Giraitė, Ringaudai

0,40

0,55

0,40

0,30

0,60

0,40

0,45

0,40

53.4. Vilkija, Girionys, Šlienava, Viršužiglis, Piliuona, Babtai, Čekiškė, Lapės, Šatijų sodas

0,30

0,40

0,30

0,40

0,30

0,35

0,30

54. Klaipėdos r.

54.1. Tauralaukio, Plytinės, Jakų, Rimkų, Paupio, Karklės, Sudmantų gyvenvietės

0,40

0,35

0,50

0,20

0,40

0,35

0,40

0,30

55. Kretingos r.

55.1. Vydmantai

0,40

0,35

0,50

0,20

0,50

0,35

0,40

0,30

56. Šiaulių r.

56.1. Vijolių, Ginkūnų, Kairių, Bridų, Sutkūnų, Dainių, Lieporių, Vinkšnėnų gyvenvietės, Gegužių kaimas

0,30

0,70

0,20

0,30

0,40–0,50

0,30

0,40

0,20–0,30

56.2. Naisiai, Ringuvėnai, Micaičiai, Bubiai, Einoraičiai, Aukštelkės gyvenvietė

0,20

0,45

0,20

0,30

0,30–0,40

0,30

0,20–0,25

56.3. Voveriškiai

0,25

0,40

0,20

0,30

0,30–0,40

0,40

0,20–0,30

56.4. Kuršėnų centras

0,35

0,30

0,45

0,20

0,25

0,50

0,40

0,30

56.5. Kuršėnų likusi dalis

0,25

0,20

0,35

0,20

0,35

0,30

0,25

56.6. Sveikatingumo kompleksas, Kurtuvėnų landšaftinis draustinis

0,40

57. Kelmės r.

57.1. Tytuvėnai

0,20

0,30

0,20

0,30–0,40

0,30

0,25

0,20–0,30

57.2. Užventis

0,15

0,20

0,30

0,25

0,20

58. Radviliškio r.

58.1. Baisogala, Šeduva

0,25

0,20

0,30

0,20

0,75

0,25

58.2. Tyruliai

0,20

0,30

0,20

59. Joniškio r.

59.1. Žagarė

0,20

0,30

0,20

0,25

0,20

60. Pakruojo r.

60.1. Linkuva

0,25

0,20

0,30

0,25

0,20

60.2. Jovarų, Pakruojo kaimai

0,20

0,30

0,20

0,30

0,25

0,20

61. Panevėžio r.

61.1. Gyvenvietės ir kaimai – Vaivadai, Staniūnai, Skynimai, Paliūniškis, Velžys, Piniava, Molainiai, Pažagieniai, Dembava, Stetiškės

0,35

0,20

0,30

0,40

0,35

0,40

0,30

62. Biržų r.

62.1. Gyvenvietės ir kaimai – Pabiržė, Biržų priemiestis

0,35

0,30

0,35

0,20

0,30

0,40

0,25

0,30

63. Lazdijų r.

63.1. Seirijai, Leipalingis, Gailiūnai

0,35

0,30

0,40

0,20

0,40

0,25

0,20

0,30

0,20

64. Varėnos r.

64.1. Merkinė, Neravai, Grūtas

0,35

0,40

0,20

0,40

0,25

0,20

0,30

0,20

65. Alytaus r.

65.1. Daugai, Simnas, Miklusėnų gyvenvietė

0,30

0,20

0,30

0,25

0,20

0,30

0,20

66. Marijampolės r.

66.1. Kumelionių gyvenvietė

0,45

0,50

0,25

0,40

0,30

0,40

0,30

66.2. Mokolų gyvenvietė

0,45

0,50

0,25

0,40

0,30

0,40

0,30

66.3. Kazlų Rūda

0,45

0,50

0,25

0,30

0,40

0,30

0,70

0,30

0,40

0,30

66.4. Kalvarija

0,45

0,50

0,25

0,30

0,40

0,30

0,70

0,30

0,40

0,30

67. Šakių r.

67.1. Kudirkos Naumiestis

0,35

0,20

0,25

0,40

0,30

0,40

0,30

67.2. Gelgaudiškis

0,35

0,30

0,35

0,20

0,25

0,40

0,30

0,40

0,30

68. Jurbarko r.

68.1. Jurbarkų gyvenvietė, Smalininkai

0,20

0,40

0,30

0,15

69. Tauragės r.

69.1. Taurų gyvenvietė, Tauragės dvaras

0,25

0,20

0,50

0,15

0,30

0,25

0,20

69.2. Skaudvilė

0,25

0,20

0,40

0,20

0,35

0,20

0,15

70. Telšių r.

70.1. Degaičių, Ryškėnų, Rainių, Viešvėnų gyvenvietės

0,25

0,20

0,30

0,20

0,25

0,20

0,25

0,20

70.2. Varnių m.

0,20

0,30

0,20

0,15

0,20

71. Plungės r.

71.1. Plateliai, Rietavas

0,25

0,20

0,30

0,20

0,15

0,20

71.2. Miesteliai Telšių ir Plungės rajonuose

0,20

0,15

0,20

0,15

0,20

0,15

0,20

72. Trakų r.

72.1. Grigiškės

0,70

0,60

0,80

0,60

0,70

0,60

0,50

72.2. Elektrėnai

0,40

0,50

0,25

0,35

0,45

0,40

72.3. Vievis

0,40

0,50

0,35

0,30

0,45

0,40

72.4. Lentvaris

0,60

0,80

0,50

0,60

0,50

72.5. Rūdiškės, Aukštadvaris, Senieji Trakai, Semeliškės, Onuškis

0,35

0,45

0,25

0,15

0,30

0,15

0,25

0,15

72.6. Trakų, Senųjų Trakų, Grigiškių, Vievio, Elektrėnų, Semeliškių, Grendavės, Rūdiškių, Aukštadvario, Lentvario, Onuškio seniūnijos

0,30

0,40

0,15

0,30

0,15

0,20

0,15

73. Švenčionių r.

73.1. Pabradė, Švenčionėliai

0,35

0,45

0,30

0,40

0,35

73.2. Gyvenvietės ir kaimai – Cirkliškės, Kaltanėnai, Adutiškės, Nagūnai, Svirkai, Strunaičiai, Sariai

0,30

0,20

0,30

0,20

0,25

74. Vilkaviškio r.

74.1. Kybartai

0,40

0,20

0,40

0,35

0,70

0,35

0,40

0,35

74.2. Virbalis

0,35

0,20

0,40

0,35

0,70

0,30

0,40

0,30

75. Šalčininkų r.

75.1. Eišiškės, Baltoji Vokė

0,30

0,20

0,30

0,25

0,20

75.2. Šalčininkų, Jašiūnų, Akmaninės, Dainavos, Eišiškių, Deveniškių, Gerviškių, Pobarės, Kalesninkų, Poškonių, Turgelių, Butrimonių seniūnijos

0,20

76. Rokiškio r.

76.1. Juodupė, Pandėlys

0,20

0,25

0,20

0,30

0,25

0,30

0,25

0,20

76.2. Obeliai

0,20

0,25

0,30

0,20

0,30

0,25

0,30

0,25

0,20

76.3. Kavoliškis

0,20

0,40

0,30

0,25

0,30

0,25

0,20

77. Šilalės r.

77.1. Kvėdarna

0,15

0,30

0,15

0,30

0,20

0,15

78. Ignalinos r.

78.1. Strigailiškių, Palūšės, Ginučių kaimai

0,30

0,20

0,40

0,35

0,20

79. Molėtų r.

79.1. Jaurų, Kirneilos, Kanapelkos, Ažubalių, Bebrusų, Pabebrusės, Palakajos, Šnėriškių, Pašekščių, Šniūriškio kaimai

0,20

0,35

0,20

0,25

0,20

80. Utenos r.

80.1. Klovinių, Nemeikščių, Naujasodžio, Šilinės, Mockėnų, Padbuožės, Grybelių, Atkotiškio kaimai

0,30

0,25

0,40

0,35

0,40

0,25

81. Akmenės r. kaimo tipo gyvenvietės

0,15

0,20

0,25

0,20

0,15

82. Kitos miesto tipo gyvenvietės

0,30

0,20

0,30

0,25

0,50

0,25

0,35

0,20

83. Miesteliai (tradiciniai)

0,25

0,30

0,20

0,30

0,25

0,30

0,20

84. Kitos kaimo tipo gyvenvietės

84.1. Visi veikiantys objektai

0,20

0,20–0,30

0,20

0,20–0,30

0,20

0,25

0,15–0,25

84.2. Visi neveikiantys objektai

0,05

84.3. Kultūros paveldo objektai

0,30

Pastabos

1. Visų rūšių naujų pastatų statybinė vertė apskaičiuojama jų kubatūrą (kvadratūrą), nurodytą inventorizavimo byloje arba projekte, dauginant iš 1 m2 (1 m3) kainos.

2. Pajamos, panaudotos pastatų ar statinių rekonstrukcijai ar perstatymui, deklaruojamos tais atvejais, kai po rekonstrukcijos ar perstatymo padidėjusi bendro ploto (tūrio) vertė, apskaičiuota padidėjusio ploto (tūrio) kvadratų (kubų) skaičių padauginus iš 1 m2 (1 m3) kainos, viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą ši nuostata netaikoma).

3. Butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina, nesant jame visų patogumų, mažinama atitinkamai

1) nesant vandentiekio – 8%;

2) nesant kanalizacijos – 5%;

3) nesant karšto vandens – 4%;

4) nesant centrinio šildymo įrangos – 6%;

5) nesant gamtinių dujų arba elektrinės viryklės – 5%;

6) jeigu butas įrengtas mansardoje – 8%;

7) jeigu butas įrengtas pusrūsyje – 15%;

8) jeigu butas įrengtas rūsyje – 25%;

9) jeigu butas su bendra virtuve ar bendrabučio tipo name – 20%. Jei gyvenamojo namo laiptinėje per visus aukštus iš bendrabučio tipo butai perdaryti į butus su visais patogumais – 3–5%;

10) jeigu butas yra pirmame arba paskutiniame (keturių ir daugiau aukštų) namo aukštuose – 5%;

11) esant nepatogiam buto išplanavimui (bent vienas kambarys pereinamas, įėjimas į kambarį per virtuvę, įėjimas į virtuvę per kambarį, kartu įrengti vonia ir tualetas, nėra balkono ar lodžijos, rūsyje nėra sandėliuko) – 4%;

12) jeigu butas be apdailos – 10%;

13) butų pradinė vidutinė rinkos kaina (pagal 3 pastabos 1–4 punktus) nemažinama, jeigu yra įrengti pagal šiuos punktus atitinkami vidaus inžineriniai tinklai;

14) butas monolitiniame name – 4%;

15) rekonstrukcijos metu panaikinus patogumus (pagal 3 pastabos 11 punktą) vidutinė rinkos kaina nemažinama.

4. Butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina didinama 20%, jeigu butas su pagerinta apdaila (parketo grindys, plytelės virtuvėje, vonioje, sanmazge, kietmedžio durys, langai ir pan.)

Punkto pakeitimai

Nr. 3, 1998-05-05, Žin., 1998, Nr. 44-1234 (1998-05-13), i. k. 098205KNUTA00000003

5. Gyventojai, įsigiję pastatus ir statinius, įskaitant ir pačių pasistatytus, deklaruodami pajamas jų įsigijimui, privalo mokesčių inspekcijoms pateikti pastato ar statinio valstybinės komisijos priėmimo aktą, atitinkamos apskrities viršininko įsakymą dėl pastato ar statinio nuosavybės teisių pripažinimo arba notarinę sutartį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą ši nuostata netaikoma).

6. Pajamos, panaudotos 1 lentelės 2.4–2.11 punktuose nurodytų pastatų ir statinių įsigijimui, deklaruojamos tik tais atvejais, kai šie objektai įeina į bendrą namų valdos sudėtį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą ši nuostata netaikoma).

7. * – Vakarų šalių gamybos rezervuarų kainos nustatymui 1 lentelės 3.8 punkte nurodytas kainas dauginti iš koeficiento 1,8.

8. Įvertinant kiemo statinius ir įrenginius (stogines, terasas, tualetus ir kt.), esančius prie negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų, taikomos kainos, nurodytos 1 lentelės 2.10 punkte (kiemo statiniai ir įrenginiai). Esant valdoje įvairios paskirties negyvenamiesiems pastatams, statiniams ir patalpoms, vietovės pataisos koeficientas kiemo statiniams ir įrenginiams taikomas toks pat kaip valdoje santykinai didžiausią vertę turintiems negyvenamiesiems pastatams, statiniams ir patalpoms.

9. Eksploatuojamų pastatų (t. y. perkamų-parduodamų, paveldimų, mainomų ir dovanojamų) vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos

1) atitinkamo pastato pradinę kainą priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, pakoreguojant vietovės pataisos koeficientu (2 lentelė);

2) nustatant rinkos kainą butams daugiabučiuose rąstų, karkasiniuose, žiogriniuose ir žiogriniuose apmūrytuose pastatuose (1 lentelės 1.4, 1.5 ir 1.6 punktai), taikomi gyvenamųjų namų ir kitų pastatų vietovės pataisos koeficientai (2 lentelės 3 skiltis);

3) pradinę vidutinę pastato rinkos kainą, pakoreguotą atitinkamu pataisos koeficientu priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, po kiekvienų kalendorinių metų (pradedant nuo priėmimo eksploatacijon metų) sumažinant 1 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau neviršijant bendro 70% nusidėvėjimo. Išimtiniais atvejais, esant netolygiam (didesniam už normatyvinį) pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimui, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės filialų sprendimu butų daugiabučiuose pastatuose nusidėvėjimas gali būti vertinamas (nepriklausomai nuo eksploatacijos metų) iki 10% ir tuo pačiu procentu sumažinta pradinė vidutinė rinkos kaina;

4) lovų tipo bendrabučiuose butų kaina mažinama 50%, netaikant pastabų 3 punkto 9 papunktyje numatyto kainos mažinimo procento.

10. ** – nustatyti koeficientai, be nurodytų 6 skiltyje objektų, taikomi ir poilsio namams. Kitose vietovėse poilsio namams taikomi kitos paskirties objektų (2 lentelės 11 skiltis) vietovės pataisos koeficientai.

11. Suteikti teisę Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei ir jos filialams nustatyti koeficientus Komisijos nustatytose ribose

gyvenamiesiems namams ir kitiems pastatams, išvardytiems 1 lentelės 2.1–2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus, 1,20–1,40 (žr. 2 lentelės 2.4 punkto 3 skiltį), prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, privačioms gydymo įstaigoms, grožio salonams 0,70–1,50 (žr. 2 lentelės 6.2, 6.3, 6.4, 6.5 punktų 6 skiltį), kitos paskirties objektams 0,30–0,60 (žr. 2 lentelės 6.2, 6.3, 6.5 punktų 11 skiltį). Kitose kaimo tipo gyvenvietėse gyvenamiesiems namams ir kitiems pastatams, išvardytiems 1 lentelės 2.1–2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus, 0,20–0,30 (žr. 2 lentelės 84.1 punkto 3 skiltį), prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, privačioms gydymo įstaigoms, grožio salonams 0,20–0,30 (žr. 2 lentelės 84.1 punkto 6 skiltį), kitos paskirties objektams 0,15–0,25 (žr. 2 lentelės 84.1 punkto 11 skiltį). Prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, privačioms gydymo įstaigoms, grožio salonams 0,30–0,50 (žr. 2 lentelės 56.1, 56.2, 56.3, 57.1 punktų 6 skiltį), kitos paskirties objektams 0,20–0,30 (žr. 2 lentelės 56.1, 56.2, 56.3, 57.1 punktų 11 skiltį).

12. Įkainojant nebaigtos statybos gyvenamuosius namus, esant pamatams, sienoms, pertvaroms, perdengimams ir stogui, jų vertę nustato Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės filialai (šis punktas taikomas nebaigtos statybos pirkimo, paveldėjimo, mainų ir dovanojimo atvejais).

13. Apskaičiuojant pačių gyventojų pasistatytų pastatų ar statinių vidutinę rinkos kainą, vietovės koregavimo koeficientai naujos statybos objektams netaikomi, jeigu objekto priėmimo naudoti aktas arba apskrities viršininko įsakymas dėl nuosavybės teisių pripažinimo išduotas po 1996 m. vasario 1 d. (įskaitant ir nebaigtos statybos objektus).

14. Įvertinant pastatus po rekonstrukcijos, kai nesikeičia pastato tūris ir plotas, tačiau pakeisti pagrindiniai elementai, pajamų deklaravimui vadovaujamasi pastato inventorizacinių verčių skirtumu po ir prieš rekonstrukciją. Vykdant ilgalaikę pastato rekonstrukciją, kai pastato tūris nesikeičia, taikyti Komisijos 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 7 (1996 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 4 redakcija (Žin., 1996, Nr. 105-2426)) 2 punkte išdėstytą tvarką ir koeficientus.

15. Parduodant, dovanojant, įkeičiant ar kitais būdais perleidžiant kitam asmeniui nebaigtus statyti (savo jėgomis ar rangos būdu) visų rūšių pastatus ar statinius (įskaitant butus), jų vidutinė rinkos kaina apskaičiuojama kaip ir pačių gyventojų pasistatytiems pastatams ar statiniams pagal Komisijos 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 7 (1996 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 4 redakcija (Žin., 1996, Nr. 105-2426)) papildomai dauginant iš statybos užbaigtumo procento.

16. Nustatant rinkos kainą veikiantiems inžineriniams tinklams taikyti vietovės pataisos koeficientą – 1,00, neveikiantiems – 0,50.

17. Bankinės paskirties patalpoms taikomi administracinių (biurų) patalpų vietovės pataisos koeficientai (žr. 2 lentelės 9,10 skiltis).

II. ŽEMĖ

(ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKU IR VANDENS TELKINIAIS)

3 lentelė

Žemės sklypo paskirtis

Bazinė kaina ir pataisos koeficientai

1. Ne žemės ūkio ir miškų paskirties žemės sklypai

Bazinė kaina – Lt/m2

1.1. Vilniaus, Kauno, Palangos miestuose

1.2. Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestuose

1.3. Miestuose, kurių dydis 20 001 – 100 000 gyventojų

1.4. Miestuose, kurių dydis 5 001 – 20 000 gyventojų

1.5. Kituose miestuose, miesteliuose ir urbanizuotose kaimų teritorijose

1.6. Kitose vietovėse

Pataisos koeficientai

K1 – žemės sklypas neužstatytas ir yra neparengtoje užstatymui teritorijoje (nėra pagrindinių inžinerinių komunikacijų)

0,4

K2 – žemės sklypas yra arti miesto visuomeninio centro

1,6

K3 – žemės sklypas yra arti miesto kvartalo centro arba (kai sklypas yra kaimo vietovėje) – arti (iki 2–5 km) nuo miesto

1,2

K4 – žemės sklypas naudojamas (numatomas naudoti) ūkinei-komercinei veiklai

1,5

K5 – žemės sklypas yra prie ežero arba kitoje rekreacijai tinkamoje teritorijoje

3,0

K6 – toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla arba maža paklausa

0,6

K7 – toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų paklausa

1,5

2. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai ir žemės ūkio paskirties žemė miestuose

Bazinė kaina – 150 Lt/a Pataisos koeficientai

K8 – žemės (sodo) sklype yra inžinerinės komunikacijos gyvenamajam namui įrengti

1,5

K9 – žemės (sodo) sklypas yra mieste arba arti jo, kai gyventojų skaičius mieste: daugiau kaip 100 000 10 000 – 100 000

1,5 1,2

K10 – toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa

0,5

3. Kiti kaimo vietovėje esantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai (įskaitant įsiterpusius miškus ir vandens telkinius)

Bazinė kaina – 1 500 Lt/ha Pataisos koeficientai

K11 – žemės sklypas yra arti (iki 2 km) nuo miesto arba iki 100 m nuo magistralinio kelio

parduodant su sodyba

2,0

parduodant be sodybos

1,4

K12 – žemės ūkio naudmenų našumo balas didesnis kaip 40

1,1

K13 – žemės ūkio naudmenos sudaro (proc. nuo bendro žemės sklypo ploto)

iki 50 proc.

1,0

51–80 proc.

1,1

daugiau kaip 80 proc.

1,2

K14 – žemė yra prastos ūkinės vertės, toli nuo gerų kelių

0,6

K15 – žemės sklypas yra iki 3 ha žemės ūkio naudmenų ir jame yra

gyvenamasis namas

1,2

galimybė statyti pastatus (pakeičiant tikslinę paskirtį)

2,0

numatoma ūkinės-komercinės paskirties objekto statyba

3,0

K16 – žemės sklypas yra iki 3 ha žemės ūkio naudmenų ir išsidėstęs prie ežero arba kitoje rekreacijai tinkamoje teritorijoje

5,0

K17 – toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa

0,5

K18 – žemės sklypas yra į miestų administracines ribas įjungtoje teritorijoje

5,0

4. Miškų ūkio paskirties žemė (įskaitant stačiojo miško kainą)

Bazinė kaina – 3 000 Lt/ha Pataisos koeficientai

K19 – brandaus amžiaus miškas pagal vyraujančias medynų rūšis ir (arba) jame leidžiami pagrindiniai kirtimai

ąžuolynai, uosynai

5,0

pušynai

4,0

eglynai

3,5

beržynai, juodalksnynai

2,0

drebulynai

1,5

K20 – kiti miškai

esant žemės paklausai

1,0

nesant žemės paklausos

0,5

Pastabos

1. Žemės rinkos kaina apskaičiuojama dauginant bazinę kainą iš atitinkamų koeficientų sandaugos. Šiuos koeficientus konkrečiam žemės sklypui pritaiko ir žemės savininkui arba Valstybinei mokesčių inspekcijai užsakius parengia (pažymos forma) Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė.

2. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei koeficientų parinkimui reikalingą medžiagą ir informaciją teikia

2.1. apskričių viršininkų administracijos miestų (rajonų) žemėtvarkos skyriai – žemės (sodo) sklypų teritorijos, kuriose yra inžinerinės komunikacijos gyvenamajam namui įrengti, informaciją apie galimybę statyti pastatus pakeičiant tikslinę paskirtį arba neleidžiamą pastatų statybą, duomenis apie rekreacijai tinkamas teritorijas, kaupiamus žemės rinkos tyrimo duomenis;

2.2. savivaldybių architektai – teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose turi būti nustatyti miestų visuomeniniai centrai, miestų kvartalų centrai, užstatytos ir parengtos užstatymui teritorijos, teritorijos zonavimas pagal užstatymo pobūdį, rekreacinės teritorijos;

2.3. miškų urėdijos – informaciją apie miško brandumą ir (arba) jame leidžiamus kirtimus.

3. Nesant patikimos informacijos koeficientų K1, K2, K3, K5, K6, K7, K8, K10, K14, K15, K16, K17, K18, K19, K20 reikšmės prilyginamos 1,00.

4. Miestuose ir rajonuose, kuriuose yra apskrities viršininko patvirtinta miesto, rajono teritorijos zonavimo pagal vidutinę rinkos kainą schema, vietoj 3 lentelėje nurodytų bazinės žemės kainos ir pataisos koeficientų naudojamos minėtoje schemoje nustatytos kainos.

III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

A. AUTOMOBILIŲ KAINOS PAGAL MARKES IR MODELIUS

4 lentelė

Automobilio

Variklio

Naujo automobilio

markė ir modelis

galingumas

darbinis

vidutinė rinkos

tūris, tūkst. cm3

kaina (litais)

1. Opel

1.1. Opel markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

1.1.1. Corsa

54–60

40–44

1,0–1,4

37 473

1.1.2. Combo

1,4–1,7

40 150

1.1.3. Vectra

100

1,6

59 489

115

1,8

79 204

1.1.4. Tigra

1,4

66 000

1.1.5. Frontera

115–136

85–100

2,0–2,5

89 445

1.1.6. Omega

136

100

2,0

69 850

210

154

3,0

129 800

1.2. Opel markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

1.2.1. Opel

54–60

40–44

1,2–1,7

39 002

1.2.2. Opel

61–100

45–73

1,4–1,6

61 117

1.2.3. Opel

101–136

74–100

2,0–2,5

82 383

1.2.4. Opel

137–210

101–154

3,0

129 800

2. BMW

2.1. BMW markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

2.1.1. 3 serija

90–115

66–84

1,6–2,5

109 291

116–150

85–110

1,8–2,5

127 132

151–195

111–143

2,3–2,8

139 890

321

236

3,0

177 415

2.1.2. 5 serija

140–150

103–110

2,0–2,5

147 094

151–195

111–143

2,3–2,8

169 587

196–235

144–173

3,5

204 641

236–286

174–210

4,0

314 400

2.1.3. 7 serija

140–195

103–143

2,5–2,8

230 521

196–235

144–173

3,5

264 212

236–290

174–213

4,0

307 478

291–330

214–243

5,0

401 584

2.1.4. 8 serija

286–290

210–213

4,0

351 322

291–380

214–279

5,0

483 254

2.2. BMW markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

2.2.1. BMW

90–115

66–84

1,6–2,5

109 422

2.2.2. BMW

116–150

85–110

1,8–2,5

147 398

2.2.3. BMW

151–195

111–143

2,3–2,8

163 421

2.2.4. BMW

196–235

144–173

3,5

241 799

2.2.5. BMW

236–290

174–213

4,0

294 901

2.2.6. BMW

291–326

214–240

5,0

325 899

2.2.7. BMW

380

279

5,0

505 603

3. Peugeot

3.1. Peugeot markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

3.1.1. Peugeot 106

50–60

37–44

1,0–1,5

37 201

3.1.2. Peugeot 306

70–75

51–55

1,4–1,9

47 298

1,6

48 782

135

2,0

66 411

3.1.3. Peugeot 406 Berlin

75–90

55–65

1,6–1,9

60 834

91–112

66–82

1,8–2,1

66 042

135

2,0

66 487

194

143

3,0

105 501

3.1.4. Peugeot 406 Break

75–112

55–82

1,8–1,9

65 500

135

2,0

71 372

3.1.5. Peugeot 406 Familiale

110–135

81–99

2,0–2,1

74 883

3.1.6. Peugeot 605

110–135

81–99

2,0–2,1

90 837

170

125

3,0

121 422

3.1.7. Peugeot 806

1,9

86 273

123

2,0

84 698

3.1.8. Peugeot Partner

60–75

44–55

1,1–1,9

43 522

3.2. Peugeot markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

3.2.1. Peugeot

50–75

37–55

1,0–1,9

43 598

3.2.2. Peugeot

76–105

56–77

1,6–1,9

56 876

3.2.3. Peugeot

106–135

78–99

1,8–2,5

76 232

3.2.4. Peugeot

136–170

100–125

3,0

124 273

4. Hyundai

4.1. Hyundai markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

4.1.1. H 100

2,5

64 500

4.1.2. Accent

1,5

38 500

4.1.3. Sonata

105

2,0

63 500

4.1.4. Lantra

128

1,8

55 500

4.1.5. Coupe

140

103

2,0

67 000

4.2. Hyundai markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

4.2.1. Hyundai

80–105

59–77

1,5–2,5

55 500

4.2.2. Hyundai

106–140

78–103

1,8–2,0

61 250

5. Audi

5.1. Audi markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

5.1.1. A3

90–105

66–77

1,6–1,9

76 874

110–125

81–92

1,8–1,9

82 231

150

110

1,8

85 900

5.1.2. A4

90–110

66–81

1,6–1,9

97 423

111–125

82–92

1,8

98 642

150–165

110–121

1,8–2,6

118 576

193

142

2,8

125 368

5.1.3. A6

110

1,9

116 489

150

110

1,8–2,5

125 795

165

121

2,4

136 194

193

142

2,8

146 197

5.1.4. A8

193

142

2,8

235 422

230

169

3,7

252 794

300–340

220–250

4,2

339 422

5.2. Audi markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

5.2.1. Audi

90–110

66–81

1,6–1,9

89 424

5.2.2. Audi

111–125

82–92

1,8

90 833

5.2.3. Audi

126–150

93–110

1,8–2,6

112 641

5.2.4. Audi

151–193

111–142

2,4–2,8

165 722

5.2.5. Audi

194–230

143–169

3,7

252 025

5.2.6. Audi

231–300

170–220

4,2

302 773

5.2.7. Audi

301–340

221–250

4,2

357 599

6. Honda

6.1. Honda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

6.1.1. Preliude

133

2,0

92 950

185

136

2,2

106 600

6.1.2. Civic 3D

1,4

52 289

114

1,5

59 160

160

118

1,6

73 600

6.1.3. Civic 4D Sedanas

1,4

56 500

114

1,5

62 150

160

118

1,6

80 100

6.1.4. Civic 5D Liftback

75–90

55–66

1,4

60 533

114

1,5

68 100

169

1,8

86 900

6.1.5. Accord

115

1,8

75 833

131

2,0

85 200

150

110

2,2

96 900

6.1.6. Shuttle

150

110

2,2

105 150

6.1.7. Legend

205

151

3,5

192 800

6.1.8. 4WD

128

2,0

94 528

6.2. Honda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

6.2.1. Honda

90–110

66–81

1,4

55 327

6.2.2. Honda

111–130

82–96

1,5–2,0

73 425

6.2.3. Honda

131–160

97–118

1,6–2,2

90 800

6.2.4. Honda

161–205

119–151

1,8–3,5

123 225

7. Nissan

7.1. Nissan markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

7.1.1. Micra

1,0

34 384

7.1.2. Almera

1,4

49 785

100

1,6

54 324

7.1.3. Primera

90–100

66–73

1,6–2,0

67 241

130

2,0

72 340

7.1.4. Maxima

140

103

2,0

90 232

193

142

3,0

115 584

7.1.5. Patrol

115

4,2

123 698

7.1.6. Terano II

116

2,4

100 541

118

2,4

114 692

125

2,7

115 685

7.2. Nissan markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

7.2.1. Nissan

55–90

40–66

1,0–2,0

43 254

7.2.2. Nissan

91–100

67–73

1,6

58 798

7.2.3. Nissan

101–140

74–103

2,0–4,2

64 286

7.2.4. Nissan

141–193

104–142

3,0

115 632

8. Volvo

8.1. Volvo markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

8.1.1. S40

90–140

66–103

1,8–2,0

88 685

160–200

118–147

1,9–2,0

94 750

8.1.2. S70

140

103

2,5

120 345

170–193

125–142

2,5

125 240

240–250

176–184

2,3

174 147

8.1.3. V70

193

142

2,5

149 660

240–250

176–184

2,3

214 250

8.1.4. C70

240

176

2,3

250 450

8.1.5. 940S

134

2,3

121 350

8.1.6. S90

180–204

132–150

3,0

173 025

8.2. Volvo markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

8.2.1. Volvo

90–115

66–84

1,8–1,9

67 345

8.2.2. Volvo

116–140

85–103

2,0–2,5

111 768

8.2.3. Volvo

141–195

104–143

2,0–3,0

135 290

8.2.4. Volvo

196–250

144–184

1,9–3,0

169 399

9. Škoda

9.1. Škoda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

9.1.1. Felicia

58–68

43–50

1,3

31 200

1,6–1,9

37 092

9.1.2. Felicia Combi

58–75

43–55

1,3–1,9

38 494

9.1.3. Octavia

1,6

49 400

90–125

66–92

1,6–1,9

61 240

9.2. Škoda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

9.2.1. Škoda

55–65

40–48

1,3

31 475

9.2.2. Škoda

66–75

49–55

1,3–1,9

37 400

9.2.3. Škoda

76–125

56–92

1,6–1,9

61 240

10. Subaru

10.1. Subaru markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

10.1.1. Impreza

1,6

71 597

115

2,0

88 159

10.1.2. Legacy

115

2,0

88 443

155

114

2,5

118 551

10.1.3. Forester

115

2,0

103 200

10.2. Subaru markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

10.2.1. Subaru

90–110

66–81

1,6

71 576

10.2.2. Subaru

111–130

82–96

2,0

93 615

10.2.3. Subaru

131–155

97–114

2,5

118 587

11. Renault

11.1. Renault markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

11.1.1. Twingo

1,2

36 989

11.1.2. Clio

1,2

37 189

1,4

43 069

11.1.3. Kangoo

55–75

40–55

1,2–1,9

45 065

11.1.4. Megane

65–90

48–65

1,4–1,9

47 543

11.1.5. Coupe

90–115

65–85

1,6–2,0

54 496

150

110

2,0

70 094

11.1.6. Classic

65–75

48–55

1,4–1,9

48 889

1,6

52 415

115

2,0

57 099

11.1.7. Scenic

75–90

55–65

1,4–1,6

57 905

100

1,9

65 828

115

2,0

67 134

11.1.8. Laguna

85–95

62–70

1,8–2,2

63 694

115

2,0

74 923

140

103

2,0

81 239

11.1.9. Nevada

1,8

33 621

115

2,0–2,2

74 156

11.1.10. Safrane

115–138

84–101

2,0–2,2

104 790

170

125

2,5

117 558

11.1.11. Espace

115

2,0–2,2

110 685

170

125

3,0

151 329

11.2. Renault markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

11.2.1. Renault

55–70

40–53

1,2–1,9

42 289

11.2.2. Renault

71–80

54–58

1,4

45 631

11.2.3. Renault

81–90

59–65

1,6–2,2

54 664

11.2.4. Renault

91–100

66–73

1,8

64 127

11.2.5. Renault

101–120

74–88

2,0–2,2

79 438

11.2.6. Renault

121–150

89–110

2,0

89 099

11.2.7. Renault

151–170

111–125

2,5–3,0

124 332

12. Mazda

12.1. Mazda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

12.1.1. 323 Mio

72–90

53–66

1,5–2,0

43 818

12.1.2. 323 Neo

1,5

46 046

12.1.3. Famillia

72–116

53–85

1,5–2,0

50 950

12.1.4. Forte

90–116

66–85

1,5–1,8

58 693

144–147

106–108

1,9–2,0

75 395

12.1.5. 626 SDN

90–91

66–67

1,8

60 181

116–118

85–118

2,0

71 164

12.1.6. 626 HB

1,8

62 178

116–118

85–88

2,0

73 183

12.1.7. Xedos 9

167–170

123–125

2,5

129 043

12.1.8. 626 STW NEW

1,8

69 833

118

2,0

84 440

12.2. Mazda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

12.2.1. Mazda

72–90

53–66

1,5–2,0

49 928

12.2.2. Mazda

91–115

67–85

1,8

65 468

12.2.3. Mazda

116–120

86–88

2,0–2,5

75 497

12.2.4. Mazda

121–140

89–103

2,0

82 349

12.2.5. Mazda

141–170

104–125

2,0–2,5

129 043

13. Chrysler ir Jeep

13.1. Chrysler ir Jeep markių automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

13.1.1. Jeep Cherokee

115–118

85–87

2,5

95 490

178

131

4,0

111 644

13.1.2. Jeep Grand Cherokee

115–177

85–130

2,5–4,0

154 800

212–241

156–177

5,2–5,9

194 682

13.1.3. Jeep Wrangler

118

2,5

74 684

177

130

4,0

83 478

13.1.4. Chrysler Neon

115–133

85–98

1,8–2,0

68 126

13.1.5. Chrysler Stratus

133

2,0

94 208

163

120

2,5

114 236

13.1.6. Chrysler Voyager

115–151

85–111

2,4–2,5

124 026

178

131

3,3–3,8

141 086

13.1.7. Chrysler Grand Voyager

115–151

85–111

2,4–2,5

129 809

158–178

116–131

3,3–3,8

146 900

13.1.8. Chrysler Viper

383

282

8,0

363 440

13.2. Chrysler ir Jeep markės automobiliai pagal šių markių variklio pagrindines charakteristikas

13.2.1. Chrysler ir Jeep

116–150

85–110

1,8–2,5

112 528

13.2.2. Chrysler ir Jeep

151–185

111–136

2,4–4,0

119 434

13.2.3. Chrysler ir Jeep

186–212

137–156

5,2

181 820

13.2.4. Chrysler ir Jeep

213–383

157–282

5,9–8,0

285 492

14. Volkswagen

14.1. Volkswagen markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

14.1.1. VW Passat

90–100

66–73

1,6–1,9

78 233

110–125

81–92

1,8–1,9

84 060

150

110

1,8–2,3

83 084

193

142

2,8

105 311

14.1.2. VW Sharan

90–115

66–84

1,9–2,0

88 630

174

128

2,8

114 455

14.1.3. Polo

50–65

37–48

1,0–1,9

43 766

66–75

49–55

1,6

45 548

76–100

56–73

1,4–1,9

52 354

14.1.4. Golf

1,8–1,9

66 565

100

1,6–1,9

61 464

110

1,9

71 451

14.2. Volkswagen markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

14.2.1. Volkswagen

50–89

37–65

1,0–1,9

44 252

14.2.2. Volkswagen

90–115

66–84

1,6–2,0

74 190

14.2.3. Volkswagen

116–125

85–92

1,8

74 819

14.2.4. Volkswagen

126–150

93–110

1,8–2,3

83 084

14.2.5. Volkswagen

151–193

111–142

2,8

109 883

15. Fiat

15.1. Fiat markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

15.1.1. Punto

55–75

40–55

1,1–1,2

34 660

15.1.2. Bravo

80–103

59–76

1,4–1,6

43 000

147

108

2,0

64 000

15.1.3. Brava

80–118

59–87

1,4–1,8

46 466

15.1.4. Marea

103

1,6

51 950

118

1,8

55 500

15.1.5. Coupe

113

1,8

91 000

147

108

2,0

106 000

15.2. Fiat markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

15.2.1. Fiat

55–75

40–55

1,1–1,2

34 660

15.2.2. Fiat

76–100

56–73

1,4–2,5

42 450

15.2.3. Fiat

101–120

74–88

1,6–2,5

55 800

15.2.4. Fiat

121–150

89–110

2,0

85 000

16. Ford

16.1. Ford markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

16.1.1. Ka

1,3

33 528

16.1.2. Fiesta

1,3–1,8

38 009

1,2

40 601

16.1.3. Escort

60–70

44–65

1,8

54 347

1,6–1,8

56 460

115

1,8

67 704

16.1.4. Mondeo

1,6–1,8

57 168

115

1,8

63 551

130

2,0

66 373

170

125

2,5

78 724

16.2. Ford markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

16.2.1. Ford

60–90

44–66

1,3–1,8

49 350

16.2.2. Ford

91–115

67–84

1,8

66 080

16.2.3. Ford

116–130

85–96

2,0

71 935

16.2.4. Ford

131–170

97–125

2,5

88 710

16.2.5. Ford

171–210

126–154

2,9

132 240

17. Toyota

17.1. Toyota markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

17.1.1. Starlet

1,4

40 550

17.1.2. Corolla

72–86

53–63

1,3–2,0

53 364

110

1,6

57 431

17.1.3. Avensis

90–110

66–81

1,6–2,0

78 393

128

2,0

85 842

17.1.4. Celica

115

1,8

88 782

175

128

2,0

122 817

17.1.5. Camry

130

2,2

104 063

190

140

3,0

129 534

17.1.6. Lexus

227

167

3,0

200 503

284

209

4,0

306 207

17.1.7. Previa

135

2,4

110 803

17.1.8. Land Cruiser

125–178

92–131

3,0–3,4

125 884

17.1.9. Rav 4

129

2,0

89 633

17.1.10. Hilux

79–90

58–66

2,4

81 677

17.2. Toyota markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

17.2.1. Toyota

70–90

37–65

1,3–2,4

62 131

17.2.2. Toyota

91–120

66–88

1,6–1,8

69 249

17.2.3. Toyota

121–130

89–96

2,0–2,2

92 720

17.2.4. Toyota

131–170

97–123

2,4

110 803

17.2.5. Toyota

171–215

124–158

2,0–3,4

127 064

17.2.6. Toyota

216–265

159–195

3,0–4,0

253 355

18. Citroen

18.1. Citroen markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

18.1.1. Saxo

60–70

44–51

1,1–1,5

39 789

71–120

52–88

1,4–1,6

50 635

18.1.2. ZX

70–80

51–59

1,4–1,9

48 781

18.1.3. Xantia

70–92

51–68

1,6–1,9

64 969

103–150

69–110

1,8–2,0

75 045

18.1.4. XM

130–150

69–110

2,0–2,5

118 237

170

125

3,0

147 856

18.1.5. Evasion

123–150

90–110

2,0

102 789

18.2. Citroen markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

18.2.1. Citroen

60–70

44–51

1,1–1,5

39 983

18.2.2. Citroen

71–95

52–70

1,4–1,9

53 250

18.2.3. Citroen

96–120

71–88

1,6–1,8

63 464

18.2.4. Citroen

121–150

89–110

2,0

100 545

18.2.5. Citroen

151–170

111–125

3,0

147 901

19. Mercedes–Benz

19.1. Mercedes–Benz markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

19.1.1. A 168

90–102

66–75

1,4–1,7

75 716

19.1.2. C 202 (Sedan)

95–136

70–100

1,8–2,2

113 018

137–170

101–125

2,4–2,5

131 166

193

142

2,3–2,8

139 318

19.1.3. C 202 (T – modelis)

95–122

70–90

1,8–2,2

117 918

136–170

100–125

2,0–2,5

134 756

193

142

2,3–2,8

147 470

19.1.4. E 210 (Sedan)

95–136

70–100

2,0–2,9

137 279

150–177

110–130

2,4–3,0

150 640

193–220

142–162

2,8–3,2

188 739

279

205

4,3

245 002

19.1.5. E 210 (T – modelis)

129–150

95–110

2,4–2,9

154 603

170–204

125–150

2,4–3,0

179 301

220

162

3,2

215 597

279

205

4,3

258 104

19.1.6. S 140

177–231

130–170

2,8–3,2

249 660

279–320

205–235

4,2–5,0

339 841

394

290

6,0

520 713

19.1.7. SLK

136–193

100–142

2,0–2,3

140 482

19.1.8. SL

193–231

142–170

2,8–3,2

322 591

320–394

235–290

5,6–6,0

490 871

19.1.9. CLK

136–193

100–142

2,0–2,3

143 393

220

162

3,2

189 976

19.1.10. CL

279

205

4,2

389 408

320

235

5,0

433 953

394

290

6,0

567 005

19.2. Mercedes–Benz markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

19.2.1. Mercedes–Benz

90–129

66–95

1,4–2,9

111 765

19.2.2. Mercedes–Benz

130–136

96–110

2,0–2,5

132 864

19.2.3. Mercedes–Benz

137–197

111–145

2,3–3,0

247 444

19.2.4. Mercedes–Benz

198–231

146–170

2,8–3,2

228 930

19.2.5. Mercedes–Benz

232–279

171–205

4,2–4,3

307 947

19.2.6. Mercedes–Benz

280–320

206–235

5,0

392 174

19.2.7. Mercedes–Benz

321–394

236–290

6,0

541 894

20. Rover

20.1. Rover markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

20.1.1. Rover 200

1,4

51 500

103

1,4

54 500

111

1,6

58 800

20.1.2. Rover 400

103

1,4

59 750

111

1,6

63 000

20.1.3. Rover 600

115

1,8

109 200

131

2,0

119 700

158–200

116–147

2,0–2,3

196 300

20.2. Rover markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

20.2.1. Rover

75–105

90–77

1,4

71 375

20.2.2. Rover

106–115

78–84

1,6–1,8

73 500

20.2.3. Rover

116–135

85–99

2,0

119 700

20.2.4. Rover

136–200

100–147

2,0–2,3

129 450

21. Daewoo

21.1. Daewoo markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

21.1.1. Daewoo Tico

0,8

26 230

21.1.2. Daewoo Nexia

78–90

57–66

1,5

43 915

21.1.3. Daewoo Espero

104

2,0

56 810

21.1.4. Daewoo Super Salon

133

2,0

88 810

21.2. Daewoo markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

21.2.1. Daewoo

42–100

31–73

0,8–1,5

35 117

21.2.2. Daewoo

101–105

74–77

2,0

56 943

21.2.3. Daewoo

106–135

78–99

2,0

88 822

22. Kia

22.1. Kia markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

22.1.1. Avella

70–91

51–66

1,3–1,5

34 482

22.1.2. Sephia

80–109

58–80

1,5–1,8

44 683

22.1.3. Clarus

116–133

1,8–2,0

54 604

22.1.4. Sportage

133

2,0

63 012

22.1.5. Pregio

113

2,7

59 065

22.2. Kia markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

22.2.1. Kia

70–95

51–70

1,3–1,5

36 993

22.2.2. Kia

96–133

71–100

1,8–2,7

57 228

23. Jaguar

23.1. Jaguar markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

23.1.1. Jaguar XJ8

240

176

3,2

289 000

260

191

4,0

330 000

23.1.2. Jaguar XJR8

370

272

4,0

348 000

23.1.3. Daimler Eight

290

213

4,0

384 000

23.1.4. Daimler Super 8

370

272

448 000

24. Suzuki

24.1. Suzuki markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas

24.1.1. Swift

53–68

39–50

1,0–1,3

38 005

24.1.2. Baleno

86–96

63–71

1,3–1,6

46 675

24.1.3. Baleno Wagon

1,6

55 505

121

1,8

60 920

24.1.4. Vitara

2,0

95 610

24.1.5. Grand Vitara

150

106

2,5

91 800

24.1.6. Samurai

1,3

52 840

24.2. Suzuki markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas

24.2.1. Suzuki

53–70

39–51

1,0–1,3

42 950

24.2.2. Suzuki

71–90

52–66

1,3–2,0

70 265

24.2.3. Suzuki

91–100

67–73

1,6

53 147

24.2.4. Suzuki

101–121

74–89

1,8

60 920

24.2.5. Suzuki

122–150

90–110

2,5

91 800

B. KITŲ AUTOMOBILIO MARKIŲ

(išskyrus išvardytas 4 lentelėje)

IR KITŲ KELIŲ EISME DALYVAUJANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KAINOS

5 lentelė

Transporto priemonės pavadinimas

Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (litais)

1. Lengvieji automobiliai

1.1. Vakarų valstybių gamybos lengvieji automobiliai

1.1.1. 51–60 AJ (38–44 kW)

38 000

1.1.2. 61–75 AJ (45–55 kW)

46 000

1.1.3. 76–90 AJ (56–66 kW)

57 000

1.1.4. 91–100 AJ (67–73 kW)

66 000

1.1.5. 101–115 AJ (74–85 kW)

68 000

1.1.6. 116–125 AJ (86–92 kW)

79 000

1.1.7. 126–135 AJ (93–99 kW)

86 000

1.1.8. 136–150 AJ (100–110 kW)

104 000

1.1.9. 151–175 AJ (111–128 kW)

123 000

1.1.10. 176–200 AJ (129–147 kW)

139 000

1.1.11. 201–250 AJ (148–184 kW)

230 000

1.1.12. 251–300 AJ (185–221 kW)

277 000

1.1.13. 301–350 AJ (222–257 kW)

357 000

1.1.14. 351–400 AJ (258–294 kW)

485 000

1.1.15. daugiau kaip 400 AJ (daugiau kaip 294 kW)

690 000

1.2. NVS gamybos lengvieji automobiliai

1.2.1. 51–200 AJ (38–147 kW)

38 000

1.2.2. 201–300 AJ (148–221 kW)

43 000

1.2.3. 301–400 AJ (222–294 kW)

58 000

2. Vakarų valstybių gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai

2.1. 61–80 AJ (45–59 kW)

47 000

2.2. 81–100 AJ (60–73 kW)

69 000

2.3. 101–150 AJ (74–110 kW)

90 000

3. Autobusai

3.1. Vakarų valstybių gamybos autobusai

3.1.1. iki 30 sėdimų vietų

224 000

3.1.2. 31–50 sėdimų vietų

851 000

3.1.3. daugiau kaip 50 sėdimų vietų

1 619 000

3.2. NVS gamybos autobusai

3.2.1. iki 30 sėdimų vietų

49 000

3.2.2. daugiau kaip 30 sėdimų vietų

124 000

3.3. Mikroautobusai

3.3.1. Vakarų valstybių ir NVS gamybos mikroautobusai

3.3.1.1. iki 9 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)

107 000

3.3.1.2. 10–17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)

117 000

4. Krovininiai automobiliai

4.1. Vilkikai

4.1.1. Vakarų valstybių gamybos vilkikai

4.1.1.1. iki 200 AJ (iki 147 kW)

108 000

4.1.1.2. 201–300 AJ (148–221 kW)

213 000

4.1.1.3. 301–400 AJ (222–294 kW)

368 000

4.1.1.4. 401–500 AJ (295–368 kW)

390 000

4.1.1.5. daugiau kaip 500 AJ (daugiau kaip 368 kW)

424 000

4.1.2. NVS gamybos vilkikai

4.1.2.1. iki 200 AJ (iki 147 kW)

66 000

4.1.2.2. 201–300 AJ (148–221 kW)

94 000

4.1.2.3. 301–400 AJ (222–294 kW)

123 000

4.1.2.4. 401–500 AJ (295–368 kW)

173 000

4.1.2.5. daugiau kaip 500 AJ (daugiau kaip 368 kW)

213 000

4.2. Sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai

4.2.1. Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai, furgonai

4.2.1.1. iki 3,5 t bendros masės

88 000

4.2.1.2. mikroautobusai–furgonai iki 3,5 t bendros masės

124 000

4.2.1.3. 3,6–6 t bendros masės

168 000

4.2.1.4. 6,1–10 t bendros masės

202 000

4.2.1.5. 10,1–20 t bendros masės

289 000

4.2.1.6. daugiau kaip 20 t bendros masės

339 000

4.2.2. NVS gamybos sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai

4.2.2.1. 6,1–10 t bendros masės

64 000

4.2.2.2. daugiau kaip 10 t bendros masės

84 000

4.3. Automobiliai-refrižeratoriai

4.3.1. Vakarų valstybių gamybos automobiliai-refrižeratoriai

4.3.1.1. iki 4 t bendros masės

100 000

4.3.1.2. 4,1–8 t bendros masės

127 000

4.3.1.3. daugiau kaip 8 t bendros masės

178 000

4.3.2. NVS gamybos automobiliai-refrižeratoriai

4.3.2.1. 4,1–8 t bendros masės

73 000

4.3.2.2. daugiau kaip 8 t bendros masės

87 000

5. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės

5.1. iki 10 t bendros masės

70 000

5.2. 10,1–20 t bendros masės

117 000

5.3. 20,1–30 t bendros masės

133 000

5.4. daugiau kaip 30 t bendros masės

175 000

6. Priekabos

6.1. Vakarų valstybių gamybos priekabos

6.1.1. 4,1–10 t bendros masės

87 000

6.1.2. daugiau kaip 10 t bendros masės

142 000

7. Puspriekabės-refrižeratoriai

7.1. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės-refrižeratoriai

7.1.1. iki 10 t bendros masės

97 000

7.1.2. 10,1–20 t bendros masės

145 000

7.1.3. 20,1–30 t bendros masės

176 000

7.1.4. daugiau kaip 30 t bendros masės

232 000

7.2. NVS gamybos puspriekabės–refrižeratoriai daugiau kaip 20 t bendros masės

72 000

Pastabos

1. Transporto priemonių galingumas AJ perskaičiuotas į galingumą kW koeficientu 1 AJ = 0,735499 kW (1 kW = 1,35962 AJ).

2. Padėvėtų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant naujos transporto priemonės kainą: po pirmų eksploatacijos metų – 30%, po dvejų metų – 38%, po trejų metų – 46%, po ketverių metų – 54%, po penkerių metų – 67%, po šešerių metų – 80%, po septynerių ir daugiau metų – 94%.

3. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos ant bazinio automobilio įrangos sudėtingumo. Sumontuotos įrangos sudėtingumą įvertina techninių apžiūrų centrai. Bazinio automobilio, panaudoto šiai transporto priemonei, kaina koreguojama atitinkamu koeficientu priklausomai nuo bazinio automobilio panaudojimo laipsnio, kurį taip pat įvertina techninių apžiūrų centrai.

4. 4 lentelėje lengvųjų automobilių vidutinės rinkos kainos apskaičiuotos ne tik pagal markes, bet ir pagal modelius. Kitų, šioje lentelėje nenurodytų modelių, automobilių kainos prilyginamos analogiškų pagal variklio galingumą tos markės automobilių kainoms.

5. Kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių nurodytos kainos iš esmės skiriasi nuo taikomų muitinėse, nes muitinėse taikomos kainos neapima visų mažmeninės kainos komponentų. Pvz., naujiems automobiliams, įvežamiems iš užsienio, muitinėse taikoma gamyklų – gamintojų pardavimo kaina, o Komisijos nurodyta kaina – galutinė mažmeninė pardavimo Lietuvos rinkoje kaina, į kurią, be minėtos kainos, įeina transportavimo, draudimo išlaidos, firmos, prekiaujančios automobiliais, pelnas, PVM bei akcizo mokestis.

IV. VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS

6 lentelė

Vandens transporto priemonės pavadinimas

Naujos vandens transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (litais)

Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas (%)

1. Transportiniai laivai

1.1. Jūrų laivai

1.1.1. Keleiviniai, keleiviniai-krovininiai laivai, keltai

1.1.1.1. iki 3 000 t vandentalpos

24 000 000

6,25

1.1.1.2. 3 001–10 000 t vandentalpos

47 400 000

6,25

1.1.1.3. daugiau kaip 10 000 t vandentalpos

80 000 000

6,25

1.1.2. Universalūs sausakrūviai ir miškovežiai

1.1.2.1. iki 5 000 t vandentalpos

13 100 000

6,25

1.1.2.2. 5 001–10 000 t vandentalpos

20 000 000

6,25

1.1.2.3. daugiau kaip 10 000 t vandentalpos

23 000 000

6,25

1.1.3. Ro–Ro tipo laivai 5 000–10 000 t vandentalpos

20 000 000

6,25

1.1.4. Universalūs „upė-jūra“ tipo laivai 5 000–10 000 t vandentalpos

10 000 000

6,25

1.1.5. Transportiniai refrižeratoriai

1.1.5.1. iki 10 000 t vandentalpos

30 000 000

6,25

1.1.5.2. 10 001–20 000 t vandentalpos

35 000 000

6,25

1.1.6. Tanklaiviai 5 000–10 000 t vandentalpos

30 000 000

6,25

1.1.7. Kiti jūrų laivai

1.1.7.1. Vilkikai

1.1.7.1.1. 1 200 AJ

6 000 000

6,25

1.1.7.1.2. 3 000 AJ

20 000 000

6,25

1.1.7.1.3. 7 800 AJ

39 000 000

6,25

1.1.7.2. Locmanų kateriai

2 000 000

6,25

1.1.7.3. Naftos-šiukšlių surinktuvai

500 000

6,25

1.1.7.4. Reido kateriai

375 000

6,25

2. Žvejybiniai laivai

2.1. Didieji traleriai-šaldytuvai

2.1.1. iki 85 m ilgio

40 000 000

6,25

2.1.2. 86–105 m ilgio

60 000 000

6,25

2.1.3. 106–125 m ilgio

89 000 000

6,25

2.2. Vidutiniai traleriai-seineriai

2.2.1. iki 55 m ilgio

14 100 000

6,25

2.2.2. 56–65 m ilgio

35 000 000

6,25

2.3. Mažieji traleriai

2.3.1. iki 26 m ilgio

1 200 000

6,25

2.3.2. 27–35 m ilgio

6 000 000

6,25

2.4. Žuvies apdorojimo laivas 170 m ilgio

270 000 000

6,25

3. Pramoginiai laivai

3.1. NVS gamybos dvivietės guminės valtys

900

6,25

3.2. Medinės valtys

600

6,25

3.3. Suomijos Respublikos gamybos guminės valtys

3.3.1. QS 230

5 000

6,25

3.3.2. QS 260 ST

5 600

6,25

3.3.3. QS 270

5 800

6,25

3.3.4. QS 270 RLRIB

8 900

6,25

3.3.5. QS 300

6 100

6,25

3.3.6. QS 330

6 400

6,25

3.3.7. QS 330 E

7 000

6,25

3.3.8. QS 380

8 500

6,25

3.3.9. QS 380 E

8 900

6,25

3.3.10. QS 430

9 500

6,25

3.4. Vandens motociklas „Bombardier“

30 000

6,25

Pastabos

1. 6 lentelėje pateiktos naujų vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujos priemonės kainą 6 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu.

2. Jeigu laivas po 10–15 metų eksploatacijos buvo atnaujintas (kapitališkai suremontuotas ir panašiai), tai konkretaus laivo vidutinė rinkos kaina Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono valdybos specialistais.

3. Kitų, 6 lentelėje nenurodytų, vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos nustatomos Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos ekspertų grupės, kuri išduos pirkėjui pažymą, reikalingą pristatyti mokesčių inspekcijai.

V. CIVILINIAI ORLAIVIAI

7 lentelė

1 dalis

Orlaivio tipas

Pagaminimo metai

Priskraidyta valandų

Variklio tipas

Variklio pagaminimo metai

Variklio priskraidytos valandos

Papildoma įranga

Vidutinė rinkos kaina (litais)

AN-2

1979

6215

1983

1920

9 956

AN-2

1979

6302

1976

3673

9 956

AN-2

1980

5488

1982

3591

11 196

AN-2

1980

4930

1981

1907

11 196

AN-2

1981

5315

1984

1997

11 196

AN-2

1982

5345

1970

4637

11 944

AN-2

1983

3857

1971

4991

12 444

AN-2

1984

3023

1984

3023

13 688

AN-2

1984

3754

1973

4956

13 688

AN-2

1984

3453

1988

20 000

AN-2

1985

2212

1976

3406

15 832

AN-2

1985

3210

1984

2060

15 432

AN-2

1986

2467

1979

3405

14 932

AN-2

1986

1830

1973

3309

20 688

AN-2

1986

1703

1979

2759

20 688

AN-2

1986

2295

1986

2295

20 688

CESSNA 172 K

1970

1985

Lyncoming 0-320

1970

1986

Atsakiklis

41 000

CESSNA 421 B

1972

6223

Continental GTSIO-520H (dviejų variklių)

1994

po 194

113 000

2 dalis

Laisvieji balionai (A klasė)

Poklasis

Vidutinė rinkos kaina (litais)

Kasmetinis eksploatuojamo baliono kainos sumažinimo procentas (%)

1200 m3–1600 m3

AX-6

72 000

8,3

1601 m3–2200 m3

AX-7

92 000

8,3

2201 m3–3000 m3

AX-8

100 000

8,3

4000 m3–6000 m3

AX-10

160 000

8,3

9000 m3–12000 m3

AX-12

220 000

8,3

Pastabos

1. 7 lentelės 2 dalyje pateiktos naujų laisvųjų balionų vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų balionų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujo laisvojo baliono kainą 7 lentelės 2 dalies paskutinėje skiltyje nurodytu procentu.

2. Kitų, 7 lentelėje nenurodytų, civilinių orlaivių vidutinė rinkos kaina nustatoma Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju kartu su aviacijos specialistais.

VI. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA

8 lentelė

Žemės ūkio technikos pavadinimas

Variklio galingumas, AJ

Naujos technikos vieneto vidutinė rinkos kaina (litais)

Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas (%)

1. Traktoriai

1.1. NVS gamybos traktoriai

1.1.1. „Kirovec“ K-700A ir kt.

200–270

220 000

1.1.2. K-701M

350

350 000

1.1.3. T-150, T-150K ir kt.

150–165

150 000

1.1.4. MTZ-1221

130

132 000

1.1.5. MTZ-892

55 000

1.1.6. DT-75, DT-75ML ir kt.

80–90

100 000

1.1.7. MTZ-82UK

42 000

1.1.8. MTZ-552

42 000

1.1.9. MTZ-80UK

39 000

1.1.10. MTZ-820

54 000

1.1.11. MTZ-520

49 000

1.1.12. JuMZ-6AKL

40 000

1.1.13. LTZ-60AB

34 000

1.1.14. LTZ-55A

29 000

1.1.15. MTZ-220

33 000

1.1.16. T-30A-80

34 000

1.1.17. T-25A

18 000

1.1.18. ChTZ-25-11

17 000

1.1.19. MTZ-082

12,5

16 000

1.2. Lenkijos Respublikos gamybos traktoriai

1.2.1. Ursus-2812

47 000

6,7

1.2.2. Ursus-2802

46 000

6,7

1.2.3. Ursus-3514

71 000

6,7

1.2.4. Ursus-4512

64 000

6,7

1.2.5. Ursus-4514

78 000

6,7

1.2.6. Ursus-5314

88 000

6,7

1.2.7. Ursus-934

109 000

6,7

1.2.8. Ursus-1134

130 000

6,7

1.2.9. Ursus-1224

119

122 000

6,7

1.2.10. Ursus-1234

119

137 000

6,7

1.2.11. Ursus-1614

155

127 000

6,7

1.2.12. Ursus-1634

155

144 000

6,7

1.3. Čekijos Respublikos gamybos traktoriai

1.3.1. Zetor-3320

50 000

6,7

1.3.2. Zetor-4320

55 000

6,7

1.3.3. Zetor-4340

69 000

6,7

1.3.4. Zetor-5320

58 000

6,7

1.3.5. Zetor-5340

70 000

6,7

1.3.6. Zetor-6320

63 000

6,7

1.3.7. Zetor-6340

74 000

6,7

1.3.8. Zetor-7320

70 000

6,7

1.3.9. Zetor-7340

80 000

6,7

1.3.10. Zetor-8540

100 000

6,7

1.3.11. Zetor-9540

104 000

6,7

1.3.12. Zetor-10540

103

116 000

6,7

1.3.13. ZTS-16245

162

159 000

6,7

1.4. Suomijos Respublikos gamybos traktoriai

1.4.1. Valmet 255 GHC

100 000

6,7

1.4.2. Valmet 365 GHC

100 000

6,7

1.4.3. Valmet 465 GHC

110 000

6,7

1.4.4. Valmet 565 GHC

112 000

6,7

1.4.5. Valmet 665 GHC

117 000

6,7

1.4.6. Valmet 865 GHC

124 000

6,7

1.4.7. Valmet 6300D

147 000

6,7

1.4.8. Valmet 6400D

155 000

6,7

1.4.9. Valmet 6600D

105

166 000

6,7

1.4.10. Valmet 6800D

115

177 000

6,7

1.4.11. Valmet 8050D

110

178 000

6,7

1.4.12. Valmet 8150D

125

187 000

6,7

1.4.13. Valmet 8450D

140

200 000

6,7

1.4.14. Valmet 8550D

160

215 000

6,7

1.4.15. Valmet 8750D

190

224 000

6,7

1.5. Kitų užsienio valstybių gamybos traktoriai

1.5.1. New Holland Ford 8340

125

180 000

6,7

1.5.2. New Holland Ford 8360

135

235 000

6,7

1.5.3. New Holland Ford 8560

160

265 000

6,7

1.5.4. New Holland Ford 8770

190

390 000

6,7

1.5.5. John Deere 6400

100

210 000

6,7

1.5.6. John Deere 6900

130

280 000

6,7

1.5.7. John Deere 7710

155

300 000

6,7

1.5.8. John Deere 7810

175

320 000

6,7

1.5.9. John Deere 8200

211

416 000

6,7

1.5.10. John Deere 8300

230

447 000

6,7

1.5.11. Massey Ferguson 6180

120

237 000

6,7

1.5.12. Massey Ferguson 8130

155

295 000

6,7

1.5.13. Massey Ferguson 6180

160

306 000

6,7

1.5.14. Massey Ferguson 399

104

178 00g

6,7

1.5.15. Steyer

145

288 000

6,7

2. Ekskavatoriai

2.1. Boreks-1203

36 000

2.2. Boreks-2101

88 000

2.3. Boreks-2102

80 000

2.4. Boreks-2103

85 000

2.5. Boreks-2201

102 000

2.6. Boreks-2203

102 000

2.7. PE-F-1B, EO-2621

74 000

3. Buldozeriai

3.1. D-606, DZ-42

70 000

3.2. DT-75, DZ-162

118 000

Pastabos

1. Padėvėtos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujos žemės ūkio technikos kainą 8 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau ne daugiau kaip 90 procentų.

2. Kitos, 8 lentelėje nenurodytos, žemės ūkio technikos vidutinėmis rinkos kainomis galima laikyti pagal variklio galingumą 8 lentelėje artimiausios tos markės žemės ūkio technikos kainas.

VII. ŠAUNAMIEJI GINKLAI

A. ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ KAINOS PAGAL MODELIUS

9 lentelė

Šaunamojo ginklo modelis

Šalis gamintoja

Naujo šaunamojo ginklo vidutinė rinkos kaina (litais)

Kasmetinis padėvėto šaunamojo ginklo kainos sumažinimo procentas (%)

1. Lygiavamzdžiai šautuvai

1.1. Merkel 201

Vokietija

11 000

1.2. Merkel 202E

Vokietija

20 000

1.3. Browning B 425 12 kal.

Belgija

8 600

1.4. Beretta 12 kal.

Italija

6 000

1.5. Benelli 12 kal.

Italija

6 900

1.6. E. Kettner 12 kal.

Vokietija

5 000

1.7. Benelli Rafaelo 12 kal.

Italija

7 600

1.8. Falkonet 12 kal.

Italija

7 100

1.9. Browning auto 12 kal.

Belgija

6 400

1.10. Franchi SPASS 12 kal.

Prancūzija

6 200

1.11. Browning Gold 12 kal.

Belgija

6 200

1.12. Antoniozoli Falcon 12 kal.

Italija

6 000

1.13. Merkel 40 12 kal.

Vokietija

6 000

1.14. Franchi Saus Bois

Italija

5 200

1.15. Franchi ASSO 12 kal.

Italija

3 900

1.16. Hunter SLF 12 kal.

Vokietija

3 700

1.17. Mossberg autom 12 kal.

JAV

3 100

1.18. Tikka 412 12 kal.

Suomija

6 000

1.19. TOZ-95-12

Rusija

2 600

1.20. Marlin 12 kal.

JAV

2 200

1.21. Brunner 12 kal.

Čekija

2 500

1.22. Winchester def. 12 kal.

JAV

2 200

1.23. IŽ-27 EM

Rusija

1 700

1.24. Mossberg 12 kal.

JAV

1 700

1.25. TOZ 34 EM

Rusija

1 600

1.26. IŽ-43 EM

Rusija

1 500

1.27. TOZ-34

Rusija

1 500

1.28. Maverick 12 kal.

JAV

1 500

1.29. IŽ-18EM

Rusija

600

1.30. TOZ-87

Rusija

2 600

1.31. TOZ-91-12

Rusija

2 700

1.32. TOZ-20-01

Rusija

800

1.33. TOZ-21-12

Rusija

1 600

1.34. IŽ-18

Rusija

600

1.35. IŽ-27M

Rusija

1 600

1.36. IŽ-43

Rusija

1 300

1.37. Saiga 410

Rusija

1 900

1.38. Saiga 410C

Rusija

2 000

1.39. SPASS-15

Prancūzija

6 500

2. Graižtviniai medžiokliniai šautuvai

2.1. Marlin 922 kal. 22 WMR

JAV

2 300

2.2. ZKM 611 kal. 22 WMR

Čekija

1 800

2.3. Marlin 70 kal. 22

JAV

1 200

2.4. Brunner BBP 500 kal. 12/30.06

Čekija

3 900

2.5. Frankonia kal. 12/7x65R

Vokietija

10 000

2.6. Simson kal. 20/30.06

Vokietija

19 000

2.7. Antoniozoli DRL kal. 12/30.06

Italija

20 000

2.8. Blaser kal. 30.06

Vokietija

19 300

2.9. Mauser M98 kal. 30.06

Vokietija

4 400

2.10. Mauser M96 kal. 30.06

Vokietija

3 200

2.11. Sauer 90 kal. 300 Win

Vokietija

11 300

2.12. Sauer 90 kal. 30.06

Vokietija

11 000

2.13. Sauer 202 kal. 30.06

Vokietija

10 300

2.14. Sauer 202 kal. 300 Win

Vokietija

11 300

2.15. Voere kal. 30.06

Austrija

9 800

2.16. Steyr-Mannlicher kal. 30.06

Austrija

8 000

2.17. Tikka M690 kal. 30.06

Suomija

4 700

2.18. ČZ-537 kal. 30.06

Čekija

2 400

2.19. ČZ-550 kal. 30.06

Čekija

2 800

2.20. Browning kal. 30.06

Belgija

7 900

2.21. Browning kal. 300 Win

Belgija

8 700

2.22. IŽ-94 Taiga kal. 12/7.62x53

Rusija

2 700

2.23. Sako kal. 300 Win

Suomija

6 000

2.24. Remington kal. 7x64

JAV

3 700

2.25. Remington kal. 300 Win

JAV

6 200

2.26. Winchester kal. 300 Win

JAV

3 800

2.27. Antoniozoli duxe kal. 300 Win

Italija

10 700

2.28. Antoniozoli kal. 12/9.3x74

Italija

6 900

2.29. Antoniozoli kal. 12/9.3x74R

Italija

14 600

2.30. Marlin 880S kal. 22

JAV

1 200

2.31. IW-15 kal. 22

Rusija

1 000

2.32. E. Kettner kal. 8

Vokietija

6 000

2.33. Antoniozoli kal. 7x64

Italija

3 700

2.34. Antoniozoli kal. 300 Win

Italija

3 700

2.35. Tikka M558/M658 kal. 308 Win

Suomija

2 300

2.36. Marlin kal. 30/30

JAV

3 000

2.37. Marlin kal. 22

JAV

1 800

3. Pistoletai

3.1. ČZ-92 kal. 6.35

Čekija

600

3.2. ČZ-83 kal. 7.65

Čekija

1 900

3.3. ČZ-83 kal. 9

Čekija

1 800

3.4. IJ70-17A kal. 9

Rusija

1 000

3.5. Daewoo kal. 9

P. Korėja

2 000

3.6. Feg R78 kal. 7.65

Vengrija

700

3.7. Bernardelli P6 kal. 7.65

Italija

1 900

3.8. Bernardelli P6 kal. 9

Italija

1 900

3.9. Bernardelli P8 kal. 7.65

Italija

2 300

3.10. Bernardelli M68 kal. 6.35

Italija

2 300

3.11. Bernardelli P8 kal. 9

Italija

2 300

3.12. Bernardelli M60 kal. 7.65

Italija

2 500

3.13. Beretta 84F kal. 9

Italija

4 000

3.14. Beretta 83F kal. 9

Italija

3 400

3.15. Beretta 81BB kal. 7.65

Italija

3 400

3.16. Feg Luger SMC 380 kal. 9 mm

Vengrija

1 100

3.17. Glock-25 kal. 9

Vokietija

2 100

3.18. Glock-28 kal. 9

Vokietija

2 100

3.19. Sig Sauer-P230 SL kal. 9

Vokietija

3 000

3.20. Sig Sauer-P232 SL kal. 9

Vokietija

3 000

3.21. Sig Sauer-P230 ALU kal. 9

Vokietija

2 600

3.22. Heckler & Koch P7K3 kal. 7.65

Vokietija

4 100

3.23. Heckler & Koch P7K3 kal. 9

Vokietija

4 100

3.24. Walther PP kal. 7.65

Vokietija

4 000

3.25. Walther PPK kal. 7.65

Vokietija

4 000

3.26. Taurus PT57SC kal. 7.65

Brazilija

2 600

3.27. Taurus PT58 kal. 9

Brazilija

2 600

3.28. Taurus PT51 kal. 6.35

Brazilija

1 200

3.29. Erma EP882 kal. 22

Vokietija

1 300

3.30. Erma EP882S kal. 22

Vokietija

1 900

3.31. Erma EP652 kal. 22

Vokietija

1 000

3.32. Erma EP752 kal. 22

Vokietija

1 400

3.33. Erma EP452 kal. 22

Vokietija

1 600

3.34. Erma EP422 kal. 22

Vokietija

3 400

3.35. Astra CUB kal. 6.35

Ispanija

700

4. Revolveriai

4.1. Arminius HW3 kal. 22

Vokietija

700

4.2. Arminius HW5 kal. 22

Vokietija

800

4.3. Arminius HW3 kal. 32

Vokietija

1 000

4.4. Arminius HW5 kal. 32

Vokietija

1 000

4.5. Rossi M20 kal. 32

Brazilija

1 200

4.6. Rossi M28 kal. 32

Brazilija

1 200

4.7. Rossi M89 kal. 32

Brazilija

1 200

4.8. Eusta 332 kal. 32

Brazilija

1 000

4.9. Eusta 432 kal. 32

Brazilija

1 000

4.10. Eusta 532 kal. 32

Brazilija

1 000

4.11. Taurus M73 kal. 22

Brazilija

1 400

4.12. Taurus M94 kal. 22

Brazilija

1 500

4.13. Taurus 85IS kal. 38

Brazilija

1 700

4.14. Taurus 82 kal. 38

Brazilija

1 500

4.15. Taurus 85S kal. 38

Brazilija

1 500

B. KITŲ ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ KAINOS

(išskyrus išvardytus 9 lentelėje)

10 lentelė

Šaunamojo ginklo pavadinimas

Naujo šaunamojo ginklo vidutinė rinkos kaina (litais)

1. Lygiavamzdžiai šautuvai

1.1. Rusijos respublikos gamybos

800

1.2. Čekijos respublikos gamybos

1 200

1.3. Vakarų valstybių gamybos

2 000

2. Graižtviniai medžiokliniai šautuvai

2.1. Rusijos respublikos gamybos

1 000

2.2. Čekijos respublikos gamybos

2 500

2.3. Vakarų valstybių gamybos

3 000

3. Pistoletai

3.1. Rusijos respublikos gamybos

800

3.2. Čekijos respublikos gamybos

1 000

3.3. Vakarų valstybių gamybos

1 500

4. Revolveriai

4.1. Rusijos respublikos gamybos

500

4.2. Čekijos respublikos gamybos

800

4.3. Vakarų valstybių gamybos

1 000

Pastabos

1. Padėvėtų šaunamųjų ginklų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo šaunamojo ginklo kainą 9 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau ne daugiau kaip 90 procentų.

2. Kitų, 9 lentelėje nenurodytų, naujų šaunamųjų ginklų vidutinės rinkos kainos nustatomos pagal autentišką šalies, pagaminusios šaunamąjį ginklą, kainą, nurodytą 10 lentelėje.

3. Jeigu ginklo savininkas arba ginklo (ginklų) paveldėtojas nesutinka su 9, 10 lentelėse nurodytomis vidutinėmis ginklų kainomis (kai ginklas yra neįprastos konstrukcijos arba papuoštas vertingomis inkrustacijomis), asmuo (savininkas arba paveldėtojas) arba institucija, įvertinanti asmens turtą, dėl ginklo vertės nustatymo gali kreiptis į Ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisiją prie Lietuvos Respublikos ginklų fondo.

VIII. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI

11 lentelė

Potencialiai pavojingo įrenginio pavadinimas

Naujo įrenginio vieneto vidutinė rinkos kaina (litais)

Kasmetinis padėvėto įrenginio kainos sumažinimo procentas (%)

1. Kėlimo kranai

1.1. Ožiniai kranai 12,5 t kėlimo galios

1.1.1. 20 m ilgio angos

160 000

6,7

1.1.2. 32 m ilgio angos

175 000

6,7

1.2. Automobiliniai kranai

1.2.1. 6,3 t kėlimo galios

65 000

8,3

1.2.2. 10 t kėlimo galios

75 000

8,3

1.3. Tiltiniai kranai 10 t kėlimo galios

1.3.1. 10,5 m ilgio angos

109 000

6,7

1.3.2. 16,5 m ilgio angos

156 000

6,7

1.4. Bokštiniai kranai 10 t kėlimo galios

180 000

8,3

2. Liftai

2.1. Elektriniai (NVS gamybos)

2.1.1. keleiviniai

2.1.1.1. devynių sustojimų 0,4 t kėlimo galios

76 000

4,0

2.1.1.2. devynių sustojimų 0,5 t kėlimo galios

97 000

4,0

2.1.2. krovininiai

2.1.2.1. šešių sustojimų 1,0 t kėlimo galios

76 000

4,0

2.1.2.2. šešių sustojimų 2,0 t kėlimo galios

84 000

4,0

2.1.2.3. šešių sustojimų 5,0 t kėlimo galios

110 000

4,0

2.1.3. ligoninių

2.1.3.1. šešių sustojimų

84 000

4,0

2.1.3.2. devynių sustojimų

96 000

4,0

2.2. Hidrauliniai Schindler firmos 0,32 t kėlimo galios

2.2.1. dviejų sustojimų

75 000

4,0

2.2.2. trijų sustojimų

90 000

4,0

3. Užsienio valstybių (išskyrus NVS) garo ir vandens šildymo katilinių įrenginiai

3.1. 23 kW galingumo

5 000

5,0

3.2. 28 kW galingumo

7 000

5,0

3.3. 50 kW galingumo

13 000

5,0

3.4. 80 kW galingumo

21 000

5,0

3.5. 105 kW galingumo

30 000

5,0

3.6. 170 kW galingumo

41 000

5,0

3.7. 225 kW galingumo

52 000

5,0

3.8. 600 kW galingumo

140 000

5,0

3.9. 1000 kW galingumo

260 000

5,0

4. NVS gamybos 12 m3 talpos autocisternos skystoms dujoms pervežti

140 000

5,0

5. Atrakcionai

5.1. Atrakcionų kompleksas „Lunaparkas“

900 000

6,7

5.2. Atrakcionas „Apžvalgos ratas“

150 000

5,0

Pastabos

1. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai priskiriami įrenginiai, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1251 (Žin., 1994, Nr. 98-1943). Technikos priežiūros tarnybos prižiūrimų potencialiai pavojingų įrenginių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1995 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 32 (Žin., 1995, Nr. 25-574).

2. Padėvėtų įrenginių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo įrenginio kainą 11 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau ne daugiau kaip 70 procentų.

______________

Pakeitimai

Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nutarimas

Nr. 3, 1998-05-05, Žin., 1998, Nr. 44-1234 (1998-05-13), i. k. 098205KNUTA00000003

Dėl komisijos patvirtintų privalomo registruoti brangaus turto vidutinių rinkos kainų taikymo

DĖL PRIVALOMO REGISTRUOTI NEKILNOJAMOJO IR KILNOJAMOJO TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1998 M. GEGUŽĖS 1 D.

Statutory Text (1 Articles)

Need to analyze how this provision applies to your matter?