LT
Nutarimas paskelbtas: Žin., 2000, Nr. 111-3592
Statutory Text (1 Articles)
/me
Nutarimas paskelbtas: Žin., 2000, Nr. 111-3592
Neoficialus
nutarimo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A
S
2000 m. gruodžio 22 d.
Nr. 1486
Vilnius
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE
PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475 “Dėl
Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos
Sąjungoje rengimo tvarkos” (Žin., 1999, Nr. 38-1167), Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nutaria
1.
Patvirtinti pridedamas
1.1. Lietuvos
Respublikos derybinę poziciją “Laisvas prekių judėjimas” (1 derybinis skyrius);
1.2. Lietuvos
Respublikos derybinę poziciją “Laisvas asmenų judėjimas” (2 derybinis skyrius);
1.3. Lietuvos
Respublikos derybinę poziciją “Finansinės ir biudžetinės nuostatos” (29
derybinis skyrius).
2. Pavesti
Užsienio reikalų ministerijai pateikti 1 punkte nurodytas derybines pozicijas
Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą konferencijai.
Ministras
Pirmininkas Rolandas
Paksas
Užsienio
reikalų ministras Antanas
Valionis
________________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1486
LIETUVOS
RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA
"LAISVAS
PREKIŲ JUDĖJIMAS"
(1
DERYBINIS SKYRIUS)
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2004 m. sausio 1 d. laikoma
data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės
Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus.
Lietuvos
Respublika pritaria visam acquis
laisvo prekių judėjimo srityje.
Lietuvos
Respublika bus pasirengusi įgyvendinti laisvo prekių judėjimo acquis reikalavimus nuo įstojimo į ES
dienos.
Šiame
derybiniame skyriuje Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. sausio 1 d. farmacijos gaminių dokumentacijai suderinti su direktyvų 65/65/EEB, 75/318/EEB,
75/319/EEB reikalavimais dėl vaistų žmonėms ir su direktyvų 81/851/EEB,
81/852/EEB reikalavimais – dėl veterinarijos vaistų.
Pastraipos pakeitimai
Nr. 305, 2001 03 16, Žin., 2001, Nr.
25-827 (2001 03 23)
II. PAGRINDIMAS
Šis
derybinės pozicijos dokumentas apima visą dabar ES galiojančią vadinamąją
techninę teisę, taip pat priemones, patenkančias į Amsterdamo sutarties 28–30
(Romos sutarties 30–36) straipsnių taikymo sritį, ir viešuosius pirkimus.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė laisvo prekių judėjimo sektoriuje šiuo metu iš
dalies atitinka acquis
reikalavimus. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė bus visiškai suderinta su acquis reikalavimais ir jie bus
įgyvendinti šiame sektoriuje (išskyrus sritis, dėl kurių prašoma pereinamojo
laikotarpio) vėliausiai iki 2004 m. sausio 1 d. (žr. sektorinę dalį).
Reikiama teisinė
bazė jau sukurta horizontaliųjų priemonių srityje. Nuo 1998 m. spalio 21 d. galioja Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymas (Žin., 1998,
Nr. 92–2542),
įtvirtinantis bendruosius laisvo prekių judėjimo užtikrinimo principus ir
sudarantis teisinį pagrindą patvirtinti su skirtingais produktais susijusius
techninius reglamentus, perimančius tiek Naujojo, tiek Senojo požiūrio
direktyvų reikalavimus. Europos komitete prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
(toliau vadinama – Europos komitetas) 1999 m. vasario 13 d. buvo parengtas ir aprobuotas pasirengimo deryboms dėl Europos atitikties įvertinimo protokolo
prie Europos sutarties (PECA) pasirašymo veiksmų planas, kurio vykdymą Europos
komitetas nuolat koordinuoja. Dabar Lietuvos Respublika jau pasirengusi pradėti
oficialias derybas dėl šio protokolo pasirašymo.
1999 m. birželio 1 d. priimtas
Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 52–1673), o 2000 m. balandžio 11 d. – Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 35–972), įteisinantis
ES reikalavimus, keliamus nacionalinėms standartizacijos institucijoms.
Naujojo požiūrio
direktyvos perkeliamos ir įgyvendinamos laikantis Nacionalinėje acquis priėmimo programoje nustatytų
terminų. 1999 m. vasario 11 d. Teisės harmonizavimo komisija "Pramonė ir
prekyba pramonės gaminiais" aprobavo priemonių, skirtų Naujojo požiūrio
direktyvoms perimti, planą. Daugelis šių priemonių (teisės aktų) bus perkelta į
nacionalinę teisę iki 2003 m. sausio 1 dienos.
Derinant
Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę su ES acquis
laisvo prekių judėjimo srityje, glaudžiai bendradarbiauja valstybės
institucijos, ūkio subjektai ir įvairios profesinės organizacijos. Derinimo
procesas vyksta sklandžiai, visos grandys pamažu prisitaiko prie naujų sąlygų.
Visi suvokia, kad šiame sektoriuje suderinti Lietuvos Respublikos nacionalinę
teisę su ES acquis reikalavimais
– vienas svarbiausių žingsnių, leisiančių didinti Lietuvos verslo
konkurencingumą ES ir trečiųjų valstybių atžvilgiu.
Išsamesnė
Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės atitikimo acquis reikalavimus apžvalga pateikiama sektorinėje
dalyje.
III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS
Lietuvos
Respublika daugelyje laisvo prekių judėjimo srities sektorių jau yra sukūrusi
reikiamą administracinę infrastruktūrą acquis
reikalavimams įgyvendinti, ši infrastruktūra veikia, jos gebėjimai nuolat
tobulinami (žr. sektorinę dalį).
Ypač
daug dėmesio Lietuvos Respublikoje skiriama rinkos priežiūrai. 1999 metais
priėmus Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymą, buvo nubrėžtos aiškios
institucinio Lietuvos Respublikos rinkos priežiūros sistemos pertvarkymo
gairės. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 505 "Dėl rinkos priežiūros institucijų reorganizavimo"
(Žin., 2000, Nr. 38-1064),
nuo 2000 m. liepos 1 d. buvo įsteigtos šios valstybinio administravimo
įstaigos: Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
(toliau vadinama – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) ir Valstybinė ne
maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė
ne maisto produktų inspekcija). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 1267 "Dėl Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos
įsteigimo" (Žin., 2000, Nr. 90-2799) įsteigta
savarankiška valstybinė vartotojų teisių gynimo politikos įgyvendinimo
institucija – Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba.
IV. Sektorinė
dalis
1. Motorinės
transporto priemonės
Motorinių
transporto priemonių sektoriaus acquis
sudaro direktyvos 70/156/EEB (motorinių transporto priemonių ir jų priekabų
tipo patvirtinimas), 92/61/EEB (dviračių ir triračių motorinių transporto
priemonių tipo patvirtinimas), 74/150/EEB (ratinių žemės ūkio ir miškų
traktorių tipo patvirtinimas), taip pat direktyvos, nustatančios techninius ir
aplinkos apsaugos reikalavimus transporto priemonių sistemoms bei techninius
reikalavimus jų sudedamosioms dalims.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Mažomis
serijomis gaminamos ir perdirbamos transporto priemonės turi atitikti
susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintus
Pagrindinius techninius reikalavimus kelių transporto priemonėms. Šie
reikalavimai parengti atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Europos ekonominės
komisijos (JT EEK) taisykles ir ES direktyvas. Atliekama pagamintų transporto
priemonių techninė ekspertizė, kurios tvarką ir taisykles nustato Susisiekimo
ministerija.
Teisės
aktų, kurie reglamentuotų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo
patvirtinimą, Lietuvoje kol kas nėra. Numatyta iki 2001 metų priimti Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl kelių transporto priemonių ir jų sudedamųjų
dalių tipų atitikties įvertinimo. Šis nutarimas reglamentuos institucijų,
dalyvaujančių sistemoje, funkcijas ir atsakomybę. Be to, pagal direktyvos
70/156/EEB reikalavimus Valstybinę kelių transporto inspekciją prie Susisiekimo
ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė kelių transporto inspekcija)
numatoma įgalioti (suteikti jai įgaliotosios institucijos teisę) vykdyti kelių
transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių tipų patvirtinimo ir pripažinimo
funkcijas. Įgyvendinant šį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, iki 2001
metų II ketvirčio susisiekimo ministro įsakymu bus patvirtintos kelių
transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių tipo atitikties įvertinimo
taisyklės, taip pat techniniai reikalavimai kelių transporto priemonėms ir jų
sudedamosioms dalims bei sistemoms. Šie teisės aktai sudarys teisinę bazę,
leidžiančią tinkamai veikti transporto priemonių tipo patvirtinimo sistemai.
Suderinti
teisinę bazę su direktyvos 70/156/EEB dėl motorinių transporto priemonių ir jų
priekabų tipo patvirtinimo reikalavimais planuojama iki 2001 metų III
ketvirčio, o jos įgyvendinimas užtruktų iki 2003 metų.
Teisės
aktų, kurie reglamentuotų dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių
tipo patvirtinimą, Lietuvoje kol kas nėra. Numatoma iki 2002 metų parengti ir
susisiekimo ministro įsakymu patvirtinti techninius reikalavimus dviratėms ir
triratėms kelių transporto priemonėms ir jų sudedamosioms dalims bei sistemoms.
Tai sudarys teisinę bazę, leidžiančią tinkamai veikti dviračių ir triračių
motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo sistemai.
Numatoma,
kad visi direktyvos 92/61/EEB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto
priemonių tipo patvirtinimo reikalavimai bus įgyvendinti iki 2003 metų.
Teisės
aktus dėl žemės ūkio ir miškų traktorių pradėta derinti 1999 metais. Parengta
ES direktyvų priėmimo nacionaliniais teisės aktais programa. Pagal direktyvą
74/150/EEB ir kitas su ja susijusias direktyvas numatyta parengti žemės ir
miškų ūkio traktorių techninį reglamentą, kurį sudarys 8 dalys. Visos
reglamento dalys bus parengtos 2000–2001 metais. Tarp šių darbų taip pat
numatyta perimti ir laikyti nacionaliniais dokumentais direktyvoje 74/150/EEB
ir su ja susijusiose direktyvose teikiamus Tarptautinės standartizacijos
organizacijos nuorodinius techninius dokumentus.
Teisinę
bazę suderinti su direktyvos 74/150/EEB dėl ratinių žemės ūkio ir miškų
traktorių tipo patvirtinimo reikalavimais planuojama iki 2003 metų, o jos
įgyvendinimas užtruktų iki 2004 metų.
Už motorinių
transporto priemonių ir jų priekabų tipo pripažinimo sistemos, taip pat
dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo pripažinimo sistemos
parengimą ir įgyvendinimą atsakinga Valstybinė kelių transporto inspekcija. Už
ratinių žemės ūkio ir miškų traktorių tipo patvirtinimo teisės aktų parengimą
ir įgyvendinimą atsakinga Žemės ūkio ministerija, kuri kartu su Lietuvos žemės
ūkio inžinerijos institutu rengia teisinę bazę. Už traktorių tipo patvirtinimą
atsakinga Žemės ūkio ministerijos Valstybinė mašinų bandymų stotis, kuri yra akredituotoji
žemės ūkio technikos bandymų laboratorija ir sertifikavimo įstaiga.
2. Stiklas
Šio
sektoriaus acquis sudaro
direktyva 69/493/EEB.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė visiškai atitinka acquis reikalavimus.
Lietuvoje
krištolo stiklas dabar negaminamas, tačiau kai kurios įmonės turi įrengimus jam
gaminti. Ūkio ministro 1998 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 137 (Žin., 1998, Nr.
38-1024)
patvirtintos Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklės,
pagal kurias krištolo stiklo ženklinimas reglamentuojamas tik nurodant visoms
prekėms būtinus ženklinimo rekvizitus. Kad būtų visiškai įgyvendinta direktyva
69/493/EEB, parengtas ir ūkio ministro 1999 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 388 (Žin., 1999, Nr. 99-2866)
patvirtintas Krištolo stiklo gaminių ženklinimo techninis reglamentas. Jis
įsigaliojo nuo 2000 m. sausio 1 dienos.
Šio
sektoriaus acquis įgyvendinimą
koordinuoja Ūkio ministerija.
Rinkos priežiūrą
vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
3. Tekstilė
Šio sektoriaus acquis sudaro direktyvos 96/74/EEB,
96/73/EEB ir 73/44/EEB.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė visiškai atitinka acquis reikalavimus.
Ūkio ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 440 (Žin., 2000, Nr. 10-246)
patvirtintas Tekstilės pavadinimų techninis reglamentas (direktyvai 96/74/EEB
ir ją papildančiai direktyvai 97/37/EEB) ir Tekstilės pluoštų mišinių
kiekybinės analizės techninis reglamentas (direktyvoms 96/73/EEB ir 73/44/EEB).
Šie reglamentai įsigaliojo nuo 2000 m. birželio 15 dienos.
Šio sektoriaus acquis įgyvendinimą koordinuoja Ūkio
ministerija.
Rinkos priežiūrą
vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
Iki 2001 m. lapkričio 1 d. Lietuvos tekstilės institute bus įsteigta tekstilės produktų bandymų
laboratorija, kurią numatoma akredituoti. Parengtas verslo planas, jame
numatyta įsigytina laboratorijos įranga.
4. Avalynė
Šio sektoriaus acquis sudaro direktyva 94/11/EB.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė visiškai atitinka acquis reikalavimus.
Nuo 1998 m. liepos 1 d. Lietuvoje galioja ūkio ministro 1998 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 137 (Žin.,
1998, Nr. 38-1024)
patvirtintos Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklės,
kuriomis įgyvendinta dalis atitinkamų šio sektoriaus acquis reikalavimų.
Kad visiškai
būtų įgyvendinta direktyva 94/11/EB, ūkio ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 448 (Žin., 2000, Nr. 10-247)
patvirtintos Lietuvos Respublikoje parduodamos avalynės ženklinimo, nurodant
medžiagas, iš kurių pagamintos jos sudedamosios dalys, taisyklės. Jos
įsigaliojo nuo 2000 m. liepos 1 dienos.
Šio sektoriaus acquis įgyvendinimą koordinuoja Ūkio
ministerija.
Rinkos priežiūrą
vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
5. Mediena
Šio
sektoriaus acquis sudaro
direktyva 68/89/EEB, reglamentuojanti žaliavinės medienos klasifikavimą
valstybėse ES narėse.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Lietuvoje
mediena matuojama ir klasifikuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1996 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 155 “Dėl žaliavinės medienos
apskaitos ir ženklinimo tvarkos” (Žin., 1996, Nr. 10-265)
nuostatomis, taip pat bendru ūkio bei žemės ir miškų ūkio ministrų 1997 m. rugsėjo 26/29 d. įsakymu Nr. 300/563 (Žin., 1997, Nr. 90-2265)
patvirtintomis Apvaliosios medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis.
Kad lengviau būtų įgyvendinti teisės aktus, laikomasi Europos standartų, kurie
perimti kaip Lietuvos standartai.
Visus
direktyvos 68/89/EEB reikalavimus Lietuva perkels į nacionalinę teisę 2000
metais. Šiam tikslui numatoma parengti ir aplinkos bei ūkio ministrų įsakymu
patvirtinti taisykles, reglamentuojančias žaliavinės medienos matavimą,
klasifikavimą ir ženklinimą pagal direktyvos reikalavimus. Taisyklės bus
patvirtintos 2000 metų IV ketvirtį, o įsigalios 2001 metais.
Šio
sektoriaus acquis įgyvendinimą
koordinuoja Aplinkos ministerija.
Rinkos priežiūrą
vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
6. Maisto
produktai
Maisto produktų
sektoriuje acquis skiriama į 2
dalis: horizontaliąsias (maisto produktų ženklinimas, maisto priedai, medžiagos
ir gaminiai, besiliečiantys su maisto produktais, ir kita) ir vertikaliąsias
(maisto produktų pavadinimai, sudėties, ženklinimo reikalavimai ir kita)
direktyvas.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Daugelis
horizontaliųjų ir vertikaliųjų ES direktyvų nuostatų jau įdiegta 2000 m. balandžio 4 d. priimtame Lietuvos Respublikos maisto įstatyme (Žin., 2000, Nr. 32-893),
įsigaliojusiame nuo 2000 m. liepos 1 d., Lietuvos higienos normose, Žemės ūkio
ministerijos patvirtintuose maisto produktų privalomuosiuose reikalavimuose ir
techniniuose reglamentuose. Kitos nuostatos bus įdiegtos iki 2004 metų.
Lietuvoje
horizontalaus požiūrio direktyvų reikalavimai pradėti rengti nuo 1995 metų. Jie
įteisinami sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintomis higienos
normomis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymais,
ūkio ministro įsakymais. Valstybinės maisto kontrolės, maisto politikos ir
strategijos, maisto saugos reikalavimai išdėstyti Lietuvos Respublikos maisto
įstatyme.
Su maisto
produktų ženklinimu susijusių direktyvų – direktyvos 79/112/EEB ir ją
papildančių direktyvų 89/396/EEB, 90/496/EEB (pakeista direktyva 2000/13/EB) –
nuostatos perimtos ūkio ministro 1998 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 137 (Žin.,
1998, Nr. 38-1024)
patvirtintose Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklėse.
Taisyklės visiškai įsigaliojo 1999 m. sausio 1 dieną. Jų laikymąsi kontroliuoja
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Lietuvoje nuo 1999 m. liepos 1 d. galioja Lietuvos higienos norma HN 53:1998 “Leidžiami vartoti maisto priedai”,
kuria įteisinti ES direktyvų 89/107/EEB, 94/34/EB, 94/35/EB, 94/36/EB, 95/2/EB,
78/663/EEB, 81/712/EEB, 95/31/EB, 95/45/EB, 96/77/EB, 88/344/EEB, 92/115/EEB,
94/52/EB reikalavimai. Direktyvų, sprendimų ir reglamentų 96/85/EEB,
67/427/EEC, 97/292/EB, 88/388/EEB, 88/389/EEB, 91/71/EEB, 97/60/EB, 1599/75/EB,
92/4/EEB, 90/612/EEB, 2232/96/EB, 1999/217/EB, 1999/75/EEB nuostatos į Lietuvos
Respublikos nacionalinę teisę bus perkeltos iki 2003 metų.
Lietuvoje
nuo 1999 m. liepos 1 d. galioja higienos norma HN 16: 1998 “Medžiagos ir
gaminiai, besiliečiantys su maisto produktais”, atitinkanti direktyvų
89/109/EEB, 78/142/EEB, 80/590/EEB, 80/766/EEB, 81/432/EEB, 82/711/EEB,
85/572/EEB, 84/500/EEB, 90/128/EEB, 92/39/EEB, 93/8/EEB, 93/9/EEB, 93/10/EEB,
93/11/EEB, 93/111/EEB, 95/3/EEB, 96/11/EEB nuostatas. Direktyvos 97/48/EEB,
99/91/EEB bus įdiegtos iki 2003 metų.
Lietuvoje
veikia maisto saugos priežiūros ir kontrolės sistema, kuri bus pertvarkyta
pagal direktyvų reikalavimus iki 2004 metų.
Direktyvų
89/398/EEB, 96/84/EB, 96/8/EB, 91/321/EEB, 96/4/EB, 96/5/EB, 92/52/EEB
nuostatos, susijusios su specialios paskirties maisto produktais, bus įdiegtos
iki 2001 metų, parengus ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinus
higienos normą HN “Specialios paskirties maisto produktai”.
Direktyvų
89/397/EEB dėl valstybinės maisto produktų kontrolės, 93/99/EEB dėl papildomų
priemonių, susijusių su valstybine maisto produktų kontrole, reikalavimai
perkelti į Lietuvos Respublikos maisto įstatymą. Direktyvų reikalavimai taip
pat perkelti į Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 3, 4, 6, 7, 8, 15,
16, 17, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo 11 ir 161
straipsniais įstatymą (Žin., 1999, Nr. 90-2639),
įsigaliojusį nuo 1999 m. spalio 27 dienos.
Sritį, susijusią
su direktyva 93/43/EEB dėl maisto produktų higienos, Lietuvoje reglamentuoja
higienos norma HN 15:1998 "Maisto higiena", kuri įsigaliojo 1999 m. liepos 1 d. ir kurioje nustatyti maisto higienos reikalavimai bei maisto saugos
savikontrolės principai.
Direktyvų
315/93/EEB, 76/621/EEB, 76/895/EEB, 86/362/EEB, 86/363/EEB, 90/642/EEB dėl
teršalų maiste nuostatos įteisintos Lietuvos higienos normoje HN 54: 1998
“Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų
koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais
lygiai”. Ši higienos norma įsigaliojo 1998 m. rugsėjo 1 dieną. Su maisto produktų tarša susijusių direktyvų, sprendimų ir reglamentų 90/515/EEB, 97/194/EEB,
98/1525/EB, 99/864/EB, 99/1566/EB, 76/895/EEB, 86/362/EEB, 86/363/EEB,
90/642/EEB nuostatos bus perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę iki
2003 metų.
Direktyvos
89/108/EEB dėl valstybių ES narių įstatymų, susijusių su greitai užšaldytu
maistu, skirtu žmonių mitybai, apibendrinimo nuostatos perkeltos į sveikatos
apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Greitai gendančių maisto produktų
laikymo taisykles, kurios įsigaliojo nuo 1999 m. sausio 1 dienos.
Direktyvų
89/108/EEB, 92/1/EEB dėl temperatūros tikrinimo transporto priemonėse,
sandėliuose ir vietose, kur laikomi žmonių mitybai naudojami greitai užšaldyti maisto
produktai, 92/2/EEB dėl mėginių paėmimo procedūros ir Bendrijos analizės
metodo, skirto oficialiai temperatūros kontrolei žmonių mitybai naudojamuose
produktuose, nuostatos Lietuvoje įteisintos žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 33 (Žin., 2000, Nr. 12–309) patvirtinus
Greitai užšaldytų maisto produktų techninį reglamentą (su jo 1 ir 2 prieduose
pateiktomis Temperatūros kontroliavimo transporto priemonėse, sandėliuose ir saugyklose,
skirtose greitai užšaldytiems maisto produktams laikyti, tvarka ir Greitai
užšaldytų maisto produktų bandinių ėmimo ir jų temperatūros matavimo tvarka),
kurio nuostatos įsigalios nuo 2001 m. balandžio 1 dienos.
Reglamentas
258/97/EEB dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto ingredientų Lietuvoje bus
įdiegtas iki 2001 metų, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinus
Lietuvos higienos normą "Nauji maisto produktai".
Vertikaliųjų
direktyvų ir reglamentų (76/621/EEB, 80/891/EEB, 73/241/EEB, 73/437/EEB,
74/409/EEB, 79/796/EEB, 93/77/EEB, 93/45/EEB, 79/693/EEB, 76/118/EEB,
79/1067/EEB, 83/417/EEB, 85/503/EEB, 86/424/EEB, 80/777/EEB, 77/436/EEB,
79/1066/EEB, 87/524/EEB, 99/4/EB, 2000/36/EB) nuostatos bus perimtos kaip
techniniai reglamentai, kurie tvirtinami žemės ūkio ministro įsakymais.
Žemės
ūkio ministro 1999 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 152 (Žin., 1999, Nr. 37–1133)
patvirtinti Privalomieji cukraus kokybės reikalavimai, 1999 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 155 (Žin., 1999, Nr. 37–1134) –
Privalomieji maistinio augalinio aliejaus kokybės reikalavimai, 1999 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 204 (Žin., 1999, Nr. 47-1500) –
Privalomieji žuvų ir žuvų produktų kokybės reikalavimai,1999 m. gegužės 20 d.
įsakymu Nr. 210 (Žin., 1999, Nr. 46–1467) –
Privalomieji termiškai apdoroto geriamojo pieno, fermentinių sūrių, lydytų
sūrių, sviesto, valgomųjų ledų, raugintų pieno gėrimų kokybės reikalavimai, 1999 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 249 (Žin., 1999, Nr. 51-1654) –
Privalomieji kiaulių ir galvijų skerdenų kokybės reikalavimai, 1999 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 288 (Žin., 1999, Nr. 60–1964) –
Privalomieji kakavos ir šokolado produktų kokybės reikalavimai.
2000 metais
atitinkamais žemės ūkio ministro įsakymais (1999 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 476 (Žin., 2000, Nr. 3–86); 2000 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 54 (Žin., 2000, Nr. 18–453); 2000 m. vasario 29 d. įsakymas Nr. 60 (Žin., 2000, Nr. 20–517); 2000 m. vasario 29 d. įsakymas Nr. 61 (Žin., 2000, Nr. 20–518); 2000 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. 65 (Žin., 2000, Nr. 23–594); 2000 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. 66 (Žin., 2000, Nr. 23–595); 2000 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 163 (Žin., 2000, Nr. 46–1322); 2000 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. 176 (Žin., 2000, Nr. 48–1413); 2000 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 188 (Žin., 2000, Nr. 52–1514); 2000 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. 306 (Žin., 2000, Nr. 98–3126)
patvirtinti privalomieji abrikosų, salotų ir endivijų, salotinių cikorijų,
riebalų mišinių, jogurto, majonezo ir jo produktų, margarino ir jo produktų,
džemų ir panašių produktų, vaisių sulčių ir panašių produktų, porų, cukinijų,
baklažanų, pomidorų, dehidratuoto konservuoto pieno, laktoproteinų, skirtų
žmonėms vartoti, natūralaus mineralinio vandens, Briuselio kopūstų, negliaudytų
žirnių ir šparagų kokybės reikalavimai, atitinkantys ES direktyvų nuostatas.
2000 m. sausio 1 d.
įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 28 "Geriamasis mineralinis
vanduo", įteisinanti direktyvų 80/777/EEB, 80/778/EEB, 96/70/EEB
reikalavimus.
Už maisto
produktų sektoriaus teisinės bazės suderinimą atsakingos šios institucijos
Sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinis
mitybos centras (toliau vadinama – Respublikinis mitybos centras), Valstybinė
maisto ir veterinarijos tarnyba, Ūkio ministerija ir Žemės ūkio ministerija.
Nors esamų
administracinių pajėgumų pakanka, reorganizuojant maisto kontrolės sistemą vis
dėlto prireiks juos modernizuoti. Toliau bus stiprinamos ES reikalavimus
derinančios ir įgyvendinančios institucijos – Respublikinis mitybos centras,
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba su periferiniais padaliniais, bus
tęsiamos inspektorių mokymo programos, susipažįstama su kitų valstybių ES narių
patirtimi. Iki 2001 metų pabaigos numatoma kompiuterizuoti maisto kontrolės
regioninius padalinius, sukurti inspektorių darbo informacinę sistemą. Iki 2000
metų pabaigos didžiausias prioritetas bus skiriamas maisto kontrolės
laboratorijų pertvarkai ir savikontrolės sistemų diegimui maisto pramonėje. Tam
numatoma panaudoti lėšas iš vietos (Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas,
savivaldybių gamtos apsaugos fondai) ir užsienio (PHARE, Šiaurės šalių
investicijų bankas, Pasaulio bankas ir kt.) šaltinių. Nacionalinės
veterinarijos laboratorijos pagrindu buvo įkurta Nacionalinė maisto kontrolės
laboratorija, aprūpinta modernia įranga, taikanti naujausius tyrimo metodus ir
2000 metų gegužės mėnesį akredituota atlikti fizikinius ir cheminius,
cheminius, mikrobiologinius gyvūninių produktų, kai kurių negyvūninių produktų
ir pašarų tyrimus. Cheminius maisto produktų ir gaminių, besiliečiančių su
maisto produktais, tyrimus atlieka 2000 metų spalio mėnesį akredituota
Respublikinio mitybos centro Centrinė laboratorija.
7. Cheminės
medžiagos
Pavojingos
medžiagos ir preparatai
Šio
sektoriaus acquis sudaro 3
pagrindinės ES direktyvos: 67/548/EEB dėl pavojingų medžiagų klasifikavimo,
pakavimo ir ženklinimo, 99/45/EB (88/379/EEB) dėl pavojingų preparatų
klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo, 76/769/EEB dėl pavojingų medžiagų
tiekimo rinkai ribojimo.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Pagrindiniai
ES direktyvų 67/548/EEB ir 99/45/EB (88/379/EEB) reikalavimai perkelti į
Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę 2000 m. balandžio 18 d. priimtame Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 36-987) ir
įsigalios 2001 m. sausio 1 d.; jie išdėstyti ir Lietuvos Respublikos
nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo projekte, kuris bus priimtas 2001
metais. Direktyvos 76/769/EEB reikalavimai sveikatos apsaugos ministro 1999 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 94 (Žin., 1999, Nr.23-667) perkelti į
Lietuvos higienos normą HN 36:1999 “Draudžiamos ir ribojamos medžiagos”.
Atitinkamais
įstatymo lydimaisiais teisės aktais bus perkelti detalūs direktyvų 67/548/EEB
ir 99/45/EB (88/379/EEB) reikalavimai. Numatyta reguliari Lietuvos higienos
normos HN 36:1999 ,,Draudžiamos ir ribojamos medžiagos” peržiūra ir
pakeitimai keičiant direktyvą 76/769/EEB.
ES reikalavimus
dėl pavojingų medžiagų tiekimo rinkai ribojimo numatoma įgyvendinti iki 2001
metų, kitus reikalavimus – iki 2004 metų.
Kol kas dar
neaišku, ar Lietuvos rinkoje cirkuliuoja "naujos" cheminės medžiagos
(cheminės medžiagos, kurių nebuvo ES rinkoje iki 1981 m. rugsėjo 18 d. ir kurios nėra įtrauktos į Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašą).
Todėl gamintojai ir asmenys, tiekiantys Lietuvos rinkai pavojingas medžiagas ir
preparatus, turės juos inventorizuoti. Institucija, kuri vertins inventorizacijos
rezultatus – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija – bus pasirengusi vykdyti
cheminių medžiagų valdymo darbus nuo 2002 metų. Lietuvos Respublikos
rinkoje cirkuliuojančių pavojingų medžiagų ir preparatų inventorizavimą
numatoma užbaigti iki 2003 m. balandžio 1 dienos.
Informacija apie
"naujas" pavojingas medžiagas ir preparatus yra konfidenciali ir
neprieinama valstybėms ne ES narėms, todėl Lietuvos Respublika prašo, kad ES
padėtų įvertinti inventorizacijos rezultatus.
Už įstatymo lydimųjų teisės aktų pavojingų medžiagų ir preparatų
klausimais parengimą atsakingos Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos
ministerija. Direktyvose numatytos atsakingos rinkos priežiūros institucijos
funkcijas atlikti paskirta Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Remiantis
Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymu, cheminių medžiagų
ir preparatų tvarkymo kontrolę pagal kompetenciją atlieka Aplinkos
ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Muitinės departamento prie Finansų
ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas) įgaliotos institucijos.
Skyriaus pakeitimai
Nr. 233, 2001 02 28, Žin., 2001, Nr.
20-656 (2001 03 07)
Plovikliai
ES
teisinę bazę šioje srityje sudaro direktyvos 73/404/EEB, 73/405/EEB,
82/243/EEB, 82/242/EEB, 86/94/EEB.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Direktyvų
nuostatos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeltos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 430 (Žin., 2000, Nr. 4-115) patvirtintame
Ploviklių techniniame reglamente, kuris visiškai įsigalios 2003 m. sausio 1 dieną.
Dabar
Lietuvoje gaminamų ir įvežamų ploviklių reikalavimai yra apibrėžti bendru
sveikatos apsaugos ministro ir ūkio ministro 1998 m. gruodžio 29/30 d. įsakymu Nr. 788/437 (Žin., 1999, Nr. 3-80), kuris
priimtas kaip laikina priemonė vartotojams apsaugoti nuo kenksmingų,
neatitinkančių paskirties prekių, kol nėra tinkamos ploviklių rinkos priežiūros
sistemos. Deramai organizavus ploviklių rinkos priežiūrą, numatoma nuo 2002 m. sausio 1 d. atšaukti minėtuoju sveikatos apsaugos ministro ir ūkio ministro įsakymu
patvirtintas Biocidų, kosmetikos, asmens higienos priemonių ir buitinės
chemijos gaminių registracijos taisykles ir kita.
Šio
sektoriaus acquis įgyvendinimą
koordinuoja Ūkio ministerija.
Rinkos
priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
Trąšos
ES teisinę bazę
šioje srityje sudaro direktyvos 76/116/EEB, 77/535/EEB, 79/138/EEB, 80/876/EEB,
87/94/EEB, 88/126/EEB, 87/566/EEB, 88/183/EEB, 89/284/EEB, 89/519/EEB,
89/530/EEB, 93/1/EEB, 93/69/EEB, 95/8/EB, 96/28/EB, 97/63/EB, 98/3/EB,
98/97/EB.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė visiškai atitinka acquis reikalavimus.
Direktyvų
nuostatos nacionalinėje teisėje įtvirtintos šiais ūkio ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 451 (Žin., 2000, Nr. 52-1511)
patvirtintais techniniais reglamentais
Trąšų techniniu
reglamentu (įsigaliojo nuo 2000 m. liepos 1 d., išskyrus 35 ir 36 punktus,
kurie įsigalios Lietuvai tapus ES nare);
Trąšų analizės
metodų techniniu reglamentu (įsigaliojo nuo 2000 m. liepos 1 d., išskyrus 7 punktą, kuris įsigalios Lietuvai tapus ES nare);
Paprastųjų
amonio nitrato trąšų, turinčių didelį azoto kiekį, techniniu reglamentu
(įsigaliojo nuo 2000 m. liepos 1 d., išskyrus 16, 17 ir 19 punktus, kurie
įsigalios Lietuvai tapus ES nare).
Lietuvai tapus
ES nare, įsigalios techninių reglamentų nuostatos dėl procedūros, kurios
laikydamasi ir atsižvelgdama į technikos pažangą Lietuva turės teisę inicijuoti
reglamentu įgyvendinamų direktyvų pakeitimus.
Šio
sektoriaus acquis įgyvendinimą
koordinuoja Ūkio ministerija.
Rinkos
priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
Narkotinės
medžiagos
ES teisinę bazę
šioje srityje sudaro reglamentai
3677/90/EEB, 900/92/EEB, 3769/92/EEB ir direktyvos 92/109/EEB, 93/46/EB dėl
priemonių užkirsti kelią nelegaliai narkotinių medžiagų gamybai, Jungtinių
Tautų 1961 metų Bendroji narkotinių medžiagų konvencija, 1971 metų
Psichotropinių medžiagų konvencija, 1988 metų Kovos su neteisėta narkotinių ir
psichotropinių medžiagų apyvarta principų konvencija.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė visiškai atitinka acquis reikalavimus.
Acquis
reikalavimai perkelti į Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių
medžiagų kontrolės įstatymą, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių
medžiagų pirmtakų (prekursorių) įstatymą ir šiuos įstatymo lydimuosius teisės
aktus
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. 509 "Dėl
Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų
(prekursorių) kontrolės įstatymo įgyvendinimo" (Žin., 2000, Nr.38-1068), kuriuo,
be kita ko, patvirtinta Veiklos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių
medžiagų pirmtakais (prekursoriais), licencijavimo, registravimo ir leidimų
išdavimo tvarka. Šis nutarimas įsigaliojo 2000 m. liepos 1 dieną;
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 496 "Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1123
"Dėl žyminio mokesčio tarifų bei Žyminio mokesčio mokėjimo ir grąžinimo
tvarkos patvirtinimo" dalinio pakeitimo" (Žin., 2000, Nr.38-1057), kuriuo
nustatytas mokestis už licencijos užsiimti veikla, susijusia su prekursoriais,
išdavimą;
sveikatos
apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 526 „Dėl Lietuvos Respublikos
narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo
lydimųjų teisės aktų tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr.105-3053)
nustatytus prekursorių siuntų svorio, ženklinimo, sandorių apskaitos
reikalavimus ir kitą su prekursoriais susijusios veiklos tvarką;
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama
– Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba) viršininko 2000 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 64 "Dėl veiklos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių
medžiagų pirmtakais (prekursoriais), licencijavimo, registravimo dokumentų ir
leidimų formų tvirtinimo" (Žin., 2000, Nr.46-1337);
sveikatos
apsaugos ministro 2000 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 508 "Dėl Sveikatos
apsaugos ministerijos 1998 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 577 "Dėl
prekursorių sąrašo" papildymo" (Žin., 2000, Nr.80-2431);
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos viršininko 2000 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 102 "Dėl veiklos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis
medžiagomis, bei veiklos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų
pirmtakais (prekursoriais), licencijavimo komisijos sudarymo“ (Žin., 2000, Nr.82-2505).
Už šio
sektoriaus teisės aktų parengimą atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, už
įgyvendinimą – Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Narkotikų komisija.
Civiliniams
tikslams naudojami sprogmenys
ES teisinę bazę
šioje srityje sudaro direktyva 93/15/EEB.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Iki 2001 metų
bus parengtas ir bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų
ministro, krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtintas sprogmenų saugos
techninis reglamentas, kuriuo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę bus
perkelti visi direktyvos 93/15/EEB reikalavimai. Visiškai įgyvendinti
direktyvos reikalavimus numatoma iki 2003 metų.
Už direktyvos
reikalavimų perkėlimą ir įgyvendinimą atsakingos Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija.
Gera
laboratorinė praktika (GLP)
Šio sektoriaus acquis sudaro dvi pagrindinės
direktyvos: 87/18/EEB dėl GLP principų, 88/320/EEB dėl GLP principų laikymosi
kontrolės.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka šių direktyvų reikalavimus.
Pagrindiniai
direktyvos 87/18/EEB reikalavimai į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę
perkelti sveikatos apsaugos ministro 1999 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 155 (Žin., 1999, Nr. 35-1053).
Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 242 sudaryta
tarpžinybinė darbo grupė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui dėl GLP
parengti. Šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu numatoma perkelti
visus direktyvos 87/18/EEB ir 88/320/EEB reikalavimus iki 2001 metų, o visiškai
juos įgyvendinti – iki 2004 metų.
Už teisės aktų
parengimą ir įgyvendinimą GLP srityje atsakingos šios institucijos: Sveikatos
apsaugos ministerija, Jungtinis tyrimų centras prie Aplinkos ministerijos
(toliau vadinama – Jungtinis tyrimų centras) ir Nacionalinis akreditacijos
biuras.
8. Vaistai
Žmonėms skirtų
vaistų acquis apibrėžia vaistų
įteisinimo rinkoje, jų kontrolės, kainų ir kainų nustatymo, vaistų gamybos,
platinimo, klasifikavimo, ženklinimo, reklamos, dažiklių naudojimo principus.
Veterinarinių vaistų acquis
sudaro teisės aktai, susiję su veterinarijos preparatų įvertinimu ir
registravimu, kontrole, gamyba, nustatantys leistiną didžiausią jų likučių
kiekį, karencijos laikus (laikotarpius, per kuriuos negalima vartoti gyvūninės
kilmės produktų žmonių mitybai), duomenų apie veterinarijos preparatus apsaugos
principus, reikalavimus, keliamus dažikliams ir vaistiniams pašarų priedams.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė vaistų srityje iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Žmonėms skirti
vaistai
Lietuvoje
farmacinę veiklą reguliuoja 2 pagrindiniai įstatymai: 1991 m. sausio 31 d. priimtas Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymas (Žin., 1991, Nr.
6-161) ir 1996 m. lapkričio 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos vaistų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 116-2701). Šiuose
įstatymuose nustatytos pagrindinės farmacinės veiklos sąlygos, vaistų
registravimo pagrindai, vaistų gaminimo ir atidavimo į apyvartą ypatumai,
farmacinės veiklos ir vaistų kokybės kontrolės tvarka, klinikinių tyrimų
ypatumai, vaistų kainodaros, ženklinimo, informacijos ir reklamos principai.
Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte,
kurį numatoma priimti 2001 metais, farmacinės veiklos reikalavimai patikslinti
atsižvelgiant į ES direktyvų nuostatas. Detaliau veiklą reglamentuoja
atitinkami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir sveikatos apsaugos
ministro įsakymai. Registracijos procedūros reglamentuotos Valstybinės vaistų
kontrolės tarnybos 1998 m. balandžio 23 d. patvirtintomis taisyklėmis, kurias
numatoma išnagrinėti iš naujo ir patvirtinti sveikatos apsaugos ministro
įsakymu 2001 metais. Galiojanti teisinė bazė užtikrina, kad rinkoje būtų
saugūs sveikatai, veiksmingi, geros kokybės vaistai. Prieš atidavimą į rinką
vaistai turi būti įregistruoti Lietuvos Respublikoje. Registracijos pažymėjimas
išduodamas 5 metams. Vaistai įregistruojami vidutiniškai per pusmetį.
Farmacinė veikla, įskaitant vaistų gamybą ir prekybą, licencijuojama.
Sveikatos
apsaugos ministro 1998 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 320 “Dėl Geros klinikinės
praktikos taisyklių” (Žin., 1998, Nr. 57-1608)
patvirtintos Geros klinikinės praktikos taisyklės, sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 431 “Dėl Lietuvos Respublikoje registruotų vaistų pakuotės teksto ir
ženklinimo bei informacijos vartotojui įteisinimo taisyklių patvirtinimo”
(Žin., 1999, 85-2552) – Lietuvos Respublikoje registruotų vaistų pakuotės
teksto ir ženklinimo bei informacijos vartotojui įteisinimo taisyklės. Galioja
vaistų klasifikavimo, reklamos taisyklės. Nustatyta aiški farmacinės veiklos
licencijavimo tvarka. Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 459 “Dėl vaistų, vaistinių medžiagų ir vaistinės asortimento
prekių kainų nustatymo ir taikymo” (Žin., 2000, Nr. 70-2084) patvirtinta
Vaistų, vaistinių medžiagų ir vaistinės asortimento prekių kainų nustatymo ir
taikymo tvarka. Joje išdėstytos naujos vaistų kainodaros taisyklės aiškiai,
tiksliai ir skaidriai reglamentuoja vaistų kainų nustatymo procedūras. Vaistų
kompensavimas iš dalies atitinka ES teisę, tačiau šią sritį reglamentuojantys
teisės aktai tikslinami siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą. Vaistų
kompensavimo sistemą su acquis
reikalavimais planuojama visiškai suderinti iki 2002 metų.
Numatoma, kad
nuo 2004 m. sausio 1 d. visi Lietuvos rinkoje gaminami ir cirkuliuojantys
vaistai visiškai atitiks Geros gamybos praktikos (GGP) reikalavimus. Taigi visų
vaistų registravimo bylos iki 2004 m. sausio 1 d. bus papildytos GGP
sertifikatais.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės pavedimu yra parengta Lietuvos farmacijos pramonės
tarptautinės integracijos programa, kurioje numatytos pagrindinės priemonės,
turinčios sudaryti palankias sąlygas pertvarkyti farmacijos pramonę pagal ES
reikalavimus.
Už farmacinę
veiklą reglamentuojančių teisės aktų rengimą ir jų suderinimą su ES teise
atsakingas Farmacijos departamentas prie Sveikatos apsaugos ministerijos
(toliau vadinama – Farmacijos departamentas). Už vaistų rinkos kontrolę
atsakinga Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Jai skirtos šios funkcijos
vaistų registravimas, vaistų atidavimo į rinką ir kokybės kontrolė, vaistų
farmakopėjinių straipsnių tvirtinimas, farmacinės veiklos inspektavimas, vaistų
kainų, reklamos kontrolė, naujų vaistų ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų
priežiūra.
Farmacijos
srityje Lietuvai tikslinga glaudžiau bendradarbiauti su ES struktūromis,
reguliuojančiomis vaistų judėjimą. Bendradarbiavimas su Europos medikamentų
vertinimo agentūra (EMEA) ir kitomis tarnybomis leis lengviau integruotis į ES
rinką, dalyvauti formuojant bendrą ES vaistų politiką, gaminti ES reikalavimus
atitinkančius vaistus ir turėti galimybę juos pardavinėti ES valstybėse.
Dalyvavimas ES programose įgalins kelti specialistų kvalifikaciją, įgyvendinti
ES teisės aktų nuostatas, nustatyti ES teisės įgyvendinimui būtiną
infrastruktūrą.
Skirsniaus pakeitimai
Nr. 305, 2001 03 16, Žin., 2001, Nr.
25-827 (2001 03 23)
Veterinariniai
vaistai
Veterinarijos
preparatų įvertinimo ir registravimo srityje Lietuvos veterinarinę farmacinę
veiklą reglamentuoja 1991 m. vasario 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos
farmacinės veiklos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 6-161), 1991 m. gruodžio 17 d. – Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 2-15), 1996 m. lapkričio 19 d. – Lietuvos Respublikos vaistų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 116-2701).
Narkotinių ir psichotropinių vaistų vartojimą reglamentuoja 1998 m. sausio 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės
įstatymas (Žin., 1998, Nr. 8-161). Šiais
įstatymais nustatytos pagrindinės farmacinės veiklos sąlygos, taikomos
veterinarijos preparatams.
Veterinarinė
farmacinė veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos
įstatymu, o licencijavimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 26 d. nutarimu Nr.1390 ”Dėl vertimosi veterinarine praktika ir farmacine veikla
veterinarijoje licencijavimo tvarkos“ (Žin., 1995, Nr. 89-2006).
Veterinarinę farmacinę veiklą Lietuvoje licencijuoja Valstybinė maisto ir
veterinarijos tarnyba.
Veterinarijos
preparatų rinką kontroliuoja Valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija prie
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kuri registruoja veterinarijos
preparatus, kontroliuoja jų patekimą į rinką ir kokybę, veterinarijos preparatų
reklamą, rengia farmakopėjos straipsnius apie veterinarijos vaistus, klinikinių
veterinarijos preparatų bandymų metodiką, vaistų vartojimo instrukcijas,
tikrina farmacinę veiklą. Leidžiama vartoti tik tuos preparatus, kurie
įvertinti ir registruoti Lietuvoje. Registracijos liudijimas išduodamas 5
metams.
Už
teisės aktų parengimą atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Visiškai
baigti suderinti Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę su ES teise žmonėms
skirtų vaistų ir veterinarijos vaistų klausimais numatoma iki 2004 metų.
Lietuva prašo pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. sausio 1 d. vaistų registracijos dokumentacijai suderinti su direktyvų 65/65/EEB, 75/318/EEB,
75/319/EEB reikalavimais dėl vaistų žmonėms ir su direktyvų 81/851/EEB,
81/852/EEB reikalavimais – dėl veterinarijos vaistų. Lietuva numato 2001 metais
sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinti naujas vaistų registravimo taisykles,
visiškai atitinkančias minėtųjų direktyvų reikalavimus. Taisyklės įsigalios nuo
2004 m. sausio 1 dienos. Vaistų registravimo reikalavimai bus
retrospektyvinio pobūdžio: procedūros apims ne tik dokumentų, kurių reikia
vaistui perregistruoti, bet ir pirminės dokumentacijos peržiūrėjimą, papildymą
ir įteisinimą.
Lietuvos Respublikai pereinamasis laikotarpis sudarys
sąlygas vietinės pramonės vaistus perregistruoti pagal ACQUIS reikalavimus
nuosekliai, nustatytais 5 metų perregistravimo terminais, išskyrus 2002 ir 2003
metais registruotus vaistus, kurių bylos turi būti papildytos iki 2007 m. sausio 1 dienos. Nauji vaistai nuo 2004 m. sausio 1 d. bus registruojami tik pagal ES
reikalavimus.
Pereinamuoju laikotarpiu Lietuvos rinkoje ne pagal ES
reikalavimus įregistruotų vaistų mažės nuo 9 procentų 2004 metais, ir 2007 m. sausio 1 d. tokių vaistų visiškai nebeliks.
Lietuva, tapusi
ES nare, pereinamuoju laikotarpiu neturės neigiamos įtakos laisvam prekių
judėjimui ES šalyse, nes numatoma pagal nacionalinius reikalavimus
įregistruotus vaistus parduoti tik Lietuvoje. Lietuva supranta, kad kitos
valstybės – ES narės turės teisę uždrausti lietuviškos kilmės farmacinių
produktų pardavimą, kol jų registracija neatitiks ES ACQUIS nuostatų.
Lietuva taip pat patvirtina, kad bus pripažįstamas centrinės registracijos
atitikties įvertinimas ir abipusio pripažinimo principas.
Skirsniaus pakeitimai
Nr. 305, 2001 03 16, Žin., 2001, Nr.
25-827 (2001 03 23)
9. Kosmetika
ES teisinę bazę
šioje srityje sudaro direktyva 76/768/EEB su pakeitimais ir papildymais.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Svarbiausios
Kosmetikos direktyvos 76/768/EEB nuostatos įteisintos Lietuvos Respublikos
produktų saugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 52-1673), 2000 m. rugsėjo 19 d. priimtame Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo
įstatyme (Žin., 2000, Nr. 85-2581), įstatymo
lydimuosiuose teisės aktuose (higienos normose HN62-1996 “Draudžiamos ir
ribojamos medžiagos kosmetikos priemonėms gaminti” (Žin., 1996, Nr. 98-2252) ir
HN64-1996 “Kosmetikos ir asmens higienos priemonių mikrobinio užterštumo
kontrolės kriterijai” (Žin., 1996, Nr. 113-2594), kurios
iki 2001 metų bus papildytos).
Priemonės
Kosmetikos direktyvai 76/768/EEB (su papildymais ir pataisymais) ir dar 10
direktyvų įgyvendinti numatytos detaliame šios direktyvos įgyvendinimo
plane-programoje (jis bus įvykdytas iki 2003 metų). Pagal šį planą-programą bus
parengtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo numatyta pakeisti bendrą
sveikatos apsaugos ministro ir ūkio ministro 1998 m. gruodžio 29/30 d. įsakymą Nr. 788/437 "Dėl biocidų, kosmetikos, asmens higienos ir
buitinės chemijos gaminių registracijos" (Žin., 1999, Nr. 3-80) – atskirti
kosmetikos ir asmens higienos priemones ir įvesti jų notifikavimą vietoj
registravimo. Šis įsakymas bus patvirtintas iki 2000 metų pabaigos.
Registravimo procedūros numatoma atsisakyti nuo 2002 m. sausio 1 dienos.
Numatoma nuo 2001 m. sausio 1 d. kosmetikos ir asmens higienos priemonių registravimo liudijimų arba ne maisto
prekių higieninių pažymėjimų kontrolę atlikti ne muitinėje, bet vidaus rinkoje.
Tačiau iki 2002 m. sausio 1 d. nebus atsisakyta procedūros, kurios metu
tiekėjas (importuotojas, gamintojas, pardavėjas) privalo pateikti dokumentus,
patvirtinančius gaminio saugą sveikatai, ir juos patikrinus bus išduodamas
higieninis ne maisto prekės pažymėjimas, leidžiantis realizuoti prekę.
Kosmetikos
direktyvos 76/768/EEB įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
Valstybinis visuomenės sveikatos centras taip pat vykdo kosmetikos ir asmens
higienos priemonių registravimą ir naujų kosmetikos priemonių įvertinimą
higienos (saugos sveikatai) požiūriu, organizuoja higienos normų ir kitų
norminių aktų rengimą ir dalyvauja juos rengiant. Kosmetikos rinkos priežiūrą
Lietuvoje vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
Siekiant
sureguliuoti vidaus rinkos priežiūrą, bus stiprinamos atskiros visuomenės
sveikatos priežiūros tarnybos (cheminės analizės ir mikrobiologijos
laboratorijos), jos bus aprūpinamos modernia įranga ir akredituojamos. Numatoma
iki 2002 metų pabaigos išplėsti Valstybiniame visuomenės sveikatos centre
esančią toksikologijos laboratoriją, įdiegti alternatyvius (neeksperimentuojant
su gyvūnėliais) kosmetikos priemonių tyrimo metodus, įsteigti kosmetikos
priemonių cheminės analizės skyrių, kurį akreditavus būtų galima užtikrinti
kvalifikuotą vidaus rinkos kontrolę.
10.
Horizontaliosios ir procedūrinės priemonės (įskaitant Naująjį ir Visuotinį
požiūrį)
Bendrieji
Naujojo požiūrio principai, įskaitant Visuotinį požiūrį
Pagrindiniai
dokumentai, reglamentuojantys Naująjį požiūrį, yra Tarybos 1985 m. gegužės 7 d. rezoliucija dėl Naujojo požiūrio į techninį derinimą ir standartus.
Pagrindiniai
dokumentai, reglamentuojantys atitikties įvertinimą horizontaliu lygmeniu ir
apimantys akreditacijos sistemą, yra Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d. rezoliucija dėl Visuotinio požiūrio į atitikties įvertinimą, Komisijos
pranešimas 89/C267/03 ir Tarybos sprendimas 93/465/EEB.
Pagrindinių
ES teisės aktų, reglamentuojančių atitikties įvertinimą horizontaliu lygmeniu
ir apimančių akreditacijos sistemą, nuostatos Lietuvoje perimtos 1998 m. spalio 6 d. priimtu Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 92-2542), taip pat
Nacionalinio akreditacijos biuro 1998 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 11 “Dėl
atitikties įvertinimo procedūrų ir atitikties ženklo “CE” žymėjimo ir vartojimo
taisyklių patvirtinimo” (Žin., 1998, Nr. 25-670).
Bendrieji
Naujojo požiūrio principai išreikšti Lietuvos Respublikos standartizacijos
įstatyme, kuris priimtas 2000 m. balandžio 11 d. (Žin., 2000, Nr. 35-972).
Rengiantis
pasirašyti Europos atitikties įvertinimo protokolą, Europos komitete parengtas
ir 1999 m. vasario 13 d. aprobuotas pasirengimo pasirašyti šį protokolą priemonių
planas. Dabar Lietuvos Respublika jau pasirengusi pradėti oficialias derybas
dėl šio protokolo pasirašymo. Teisės harmonizavimo komisija "Pramonė ir
prekyba pramonės gaminiais" 1999 m. vasario 11 d. aprobavo priemonių Naujojo požiūrio direktyvoms perimti planą.
Akreditacija
Lietuvos
nacionalinės akreditacijos įstaigos funkcijas vykdo Nacionalinis akreditacijos
biuras. Jis atsakingas už atitikties įvertinimo įstaigų (bandymų, kalibravimo
laboratorijų, produktų, kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų ir
darbuotojų sertifikacijos įstaigų, kontrolės įstaigų) akreditavimą. Tai
savarankiška biudžetinė institucija.
Nacionalinis
akreditacijos biuras savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos atitikties
įvertinimo įstatymu, Europos EN 45000 serijos standartais, perimtais kaip
Lietuvos standartai, ir kitais dokumentais. Biuro politiką formuoti ir jam
pavestus uždavinius spręsti padeda Akreditacijos taryba, sudaryta iš
suinteresuotų institucijų atstovų. Biuras, pasitelkęs techninius ekspertus, atlieka
atitikties įvertinimo įstaigų akreditavimą.
2000 m. rugsėjo 1 d. duomenimis,
biuras yra akreditavęs 6 gaminių sertifikacijos įstaigas, 33 bandymų ir 18
kalibravimo laboratorijų.
Nuo
1999 metų birželio mėnesio Nacionalinis akreditacijos biuras yra EA (European
co-operation for accreditation) tikrasis narys.
1999 metais
įgyvendintas PHARE projektas dėl paramos Lietuvos akreditacijos sistemai
tobulinti pagerino specialistų kvalifikaciją ir patobulino techninę bazę. 2000
metais sėkmingai įgyvendintas "Dvynių" projektas akreditacijos
srityje.
Standartizacija
Lietuvos standartizacijos sistema organizuota vadovaujantis ES teisės
aktais ir Europos standartizacijos organizacijų dokumentais.
Lietuvoje
standartai taikomi savanoriškai. Lietuvos standartų projektus rengia ir
sutarimo pagrindu priima Lietuvos standartizacijos departamento technikos
komitetai (toliau vadinama – LST TK). Šiuo metu yra 60 LST TK, kurių narės –
pramonės įmonės, valdžios institucijos, mokslo įstaigos, vartotojų
organizacijos.
Kokybės
taryba 1999 m. gegužės 20 d. patvirtino patikslintą Darniųjų Europos standartų
priėmimo Lietuvos standartais programą, kuri nuolat atnaujinama. Pagal šią
programą iki 2000 metų pabaigos numatoma kaip Lietuvos standartus perimti visus
šiuo metu galiojančius darniuosius Europos standartus.
2000 m. balandžio 11
d. priimtas Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 35-972), kuris
visiškai įteisina Lietuvoje ES reikalavimus, keliamus nacionalinėms
standartizacijos institucijoms. Įgyvendinant ES teisės aktų, reglamentuojančių
vartotojų dalyvavimą standartizacijoje, nuostatas, 1999 m. birželio 21 d. įsteigta Lietuvos standartizacijos departamento Vartotojų komisija.
Tarybos
sprendimo 87/95/EEB, reglamentuojančio standartizaciją informacinių
technologijų ir telekomunikacijų srityse, nuostatos perkeltos į Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 981 “Dėl
telekomunikacijų techninių priemonių sertifikavimo” (Žin., 1997, Nr. 85-2139). Šios
nuostatos bus visiškai perimtos ir įgyvendintos iki 2001 metų, susisiekimo
ministro įsakymu patvirtinus telekomunikacijų galinės įrangos technines
taisykles. Šiose taisyklėse bus nustatytos detalios abipusio atitikties
pripažinimo procedūros, taikomos prekiaujant su Europos Bendrijos ir
trečiosiomis šalimis.
Už
standartizacijos veiklos organizavimą Lietuvoje atsakingas Lietuvos
standartizacijos departamentas. Jis įsteigtas 1990 m. balandžio 25 dieną. Iki 1997 metų pabaigos departamentas buvo atsakingas už standartizaciją,
metrologiją ir akreditaciją. 1998 metų pradžioje jis buvo reorganizuotas į 3
savarankiškas institucijas: Lietuvos standartizacijos departamentą (LST),
Nacionalinį akreditacijos biurą (LA) ir Valstybinę metrologijos tarnybą (VMT).
Nacionalinė standartizacija plėtojama vadovaujantis Lietuvos standartizacijos
departamento įsakymais, kurie parengti pagal Europos ir tarptautinių
standartizacijos institucijų veiklos principus.
Strateginiams
standartizacijos klausimams nagrinėti sudaryta Standartizacijos taryba, į kurią
įeina Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų, pramonininkų, vartotojų
atstovai ir Lietuvos standartizacijos departamento vadovai. Lietuvos
Respublikos valstybės politikai standartizacijos, metrologijos, atitikties
įvertinimo ir kokybės užtikrinimo srityse formuoti ir įgyvendinti sudaryta
Kokybės taryba. Lietuvos standartizacijos departamentas koordinuoja Lietuvos
standartų rengimą ir sudaro LST TK.
Šiuo
metu Lietuvos standartizacijos departamento veikla finansuojama iš biudžeto.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymą, numatoma, kad
nacionalinės standartizacijos institucijos veiklą aktyviau finansuos
ekonominiai subjektai. Lėšos iš biudžeto skiriamos standartams rengti, o pagal
PHARE projektą – Europos standartams versti į lietuvių kalbą.
Lietuvos
standartizacijos departamentas dalyvauja tarptautinių ir Europos
standartizacijos organizacijų veikloje. Nuo 1996 metų jis yra tikrasis Europos
ryšių standartų instituto (ETSI) narys, nuo 1993 metų – Europos
standartizacijos komiteto (CEN) ir nuo 1997 metų – Europos elektrotechnikos
standartizacijos komiteto (CENELEC) narys stebėtojas, nuo 1992 metų –
Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) narys korespondentas, nuo
1996 metų – Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC) asocijuotasis narys.
Padedant Danijos standartizacijos asociacijos atstovams, parengtas Lietuvos
standartizacijos departamento veiklos planas, kaip pasirengti tapti tikruoju
CEN/CENELEC nariu 2003 metų pabaigoje.
Standartizacijos
srityje 1999 metų lapkričio mėnesį pradėtas vykdyti ir sėkmingai įgyvendintas
“Dvynių” projektas, kurio pagalba buvo sustiprinti Lietuvos standartizacijos
departamento administraciniai gebėjimai tobulinti valdymo struktūrą ir
organizuoti personalo mokymą.
Šis
departamentas teikia kokybės sistemų sertifikavimo paslaugas (LST-Sert).
Notifikavimas
ES
teisinę bazę šioje srityje sudaro direktyva 98/34/EB ir iš dalies ją keičianti direktyva
98/48/EB.
Notifikavimo
procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 617 “Dėl keitimosi informacija apie standartus, techninius
reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras” (Žin., 1999, Nr. 45-1446),
perkeliantis direktyvos 98/34/EB ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO)
susitarimo dėl techninių kliūčių prekybai (WTO TBT) keistis informacija
nuostatas. Parengtas nutarimo keitimo projektas, nustatantis Informacinės
visuomenės paslaugų teikimo ir naudojimo taisyklių notifikavimo tvarką
(direktyva 98/48/EB, iš dalies keičianti direktyvą 98/34/EB). Jį numatoma
priimti dar 2000 metais.
Įsteigtas
Lietuvos standartizacijos departamento Informacijos centras veiks kaip centrinė
informacinė tarnyba (central contact unit) pagal 98/34/EB ir 98/48/EB
reikalavimus ir kaip PPO Techninių kliūčių prekybai informacinė tarnyba (WTO/TBT
Enquiry point). Valstybės valdymo institucijose įkurti ryšio punktai (contact
points).
Siekdamas
užtikrinti pasikeitimo su PPO narėmis informacija apie standartus, techninius
reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras efektyvumą, Lietuvos
standartizacijos departamentas 1999 metais tapo ISONET nariu. Vykdydamas PPO
Techninių kliūčių prekybai susitarimo standartų rengimo taisyklių reikalavimus,
Lietuvos standartizacijos departamentas 1999 m. vasario 22 d. išleido įsakymą dėl Lietuvos standartų rengimo tvarkos patikslinimo. Jame pateikti standartų
programų rengimo, standartų įforminimo ir išleidimo reikalavimai.
Institucijų
keitimasis duomenimis
Šio
sektoriaus acquis sudaro
sprendimai 99/1719/EB ir 99/1720/EB.
Šių
sprendimų nuostatų Lietuva nenumato perimti specialiais teisės aktais, nes
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė dabar visiškai atitinka sprendimų
reikalavimus.
Lietuvos
Respublikos teisinę bazę dėl institucijų keitimosi duomenimis sudaro
1996 m. rugpjūčio 13 d. priimtas
Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 86-2043);
Lietuvos
Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2000, Nr. 64-1924);
2000 m. liepos 11 d. priimtas
Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1827);
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 1418 “Dėl
valstybės registrų steigimo, projektavimo, reorganizavimo ir naudojimo” (Žin.,
1996, Nr. 116-2743);
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 726 “Dėl valstybės
registrų duomenų naudojimo ir Valstybės registrų sąrašo nuostatų patvirtinimo”
(Žin., 1997, Nr. 66-1628);
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 16 d. nutarimas Nr. 464 “Dėl
tarptautinių klasifikatorių diegimo Lietuvos Respublikoje” (Žin., 1998, Nr. 37-989);
kiti
įstatymo lydimieji teisės aktai.
ES
sprendimų nuostatos Lietuvoje įgyvendinamos vykdant Valstybės institucijų
kompiuterių tinklo (VIKT) plėtros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
administracinės informacinės sistemos, Apskričių viršininkų administracijos
informacinės sistemos, Statistikos informacinės sistemos, Bendros Baltijos
valstybių informacinės infrastruktūros, Nacionalinės Šengeno informacinės
sistemos ir kitus projektus.
Esama
informacinė infrastruktūra Lietuvoje sudaro visas sąlygas keistis
administracijoms duomenimis. Veikia valstybinių institucijų kompiuterių
tinklas, kuriuo sujungtos visos ministerijos, departamentai, apskričių
viršininkų administracijos, savivaldybės, mokesčių inpekcijos, muitinės
padaliniai, teisėsaugos ir kitos institucijos. Interneto paslaugomis naudojasi
visos valstybės ir savivaldybių institucijos. Valstybės valdymo institucijoms
kuriama administracinė informacinė sistema. Plėtojama apskričių viršininkų
administracijų informacinė sistema, visos apskričių administracijos turi savo
interneto puslapius su vietos gyventojams rūpima informacija. Tarptautiniu
mastu keičiamasi aplinkos apsaugos monitoringo, statistikos ir kitais
duomenimis. Vykdomas Bendros Baltijos valstybių informacinės infrastruktūros
kūrimo projektas, rengiamasi kurti Nacionalinę Šengeno informacinę sistemą
(bendradarbiaujant su Suomijos specialistais).
Už
institucijų keitimosi duomenimis klausimų sprendimą iki šiol buvo atsakinga
Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, jos Informacijos ir
informatikos departamentas. Nuo 2001 metų ši ministerija naikinama, jungiama su
Vidaus reikalų ministerija, ir minėtų klausimų sprendimą perims suformuota
nauja struktūra.
11. Žaislai
Šio sektoriaus acquis sudaro Naujojo požiūrio
direktyva 88/378/EEB.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
1998 m. liepos
1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo
taisyklės, patvirtintos ūkio ministro 1998 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 137 (Žin., 1998, Nr. 38-1024).
Ūkio ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 450 (Žin., 2000, Nr. 10-248)
patvirtintas Žaislų saugos techninis reglamentas, visiškai suderintas su
direktyvos reikalavimais. Numatoma, kad visi direktyvos reikalavimai bus
įgyvendinti iki 2003 m. sausio 1 dienos.
Šio
sektoriaus acquis įgyvendinimą
koordinuoja Ūkio ministerija.
Rinkos priežiūrą
vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
12. Pramoginiai
laivai
Šio sektoriaus acquis sudaro Naujojo požiūrio
direktyva 94/25/EEB.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka šios direktyvos reikalavimus.
Lietuvoje
pramoginių laivų beveik nestatoma. Didesnių pokyčių pramoginių laivų rinkoje
artimiausiu metu nenumatoma.
Susisiekimo
ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 447 (Žin., 2000, Nr. 1-23) patvirtintas
Pramoginių laivų projektavimo, statybos, teikimo į rinką ir naudoti techninis
reglamentas, kuris įsigalios nuo 2001 m. sausio 1 dienos. 2000 metų
pradžioje baigti perimti darnieji Europos standartai šioje srityje.
Numatoma, kad teisinė bazė bus visiškai suderinta su direktyvos
94/25/EEB reikalavimais iki 2001 metų, o įgyvendinta – iki 2003 metų.
Dabar
pramoginių laivų eksploatavimo priežiūrą vykdo Valstybinė vidaus vandenų
laivybos inspekcija. Susisiekimo ministras 2000 m. rugpjūčio 2 d. pasirašė sutarties su Prancūzijos tarptautine klasifikacine bendrove “Bureau
Veritas” (pati sutartis pasirašyta 1996 m. sausio 24 d.) I priedo papildymą dėl šios bendrovės paskyrimo vykdyti notifikuotos įstaigos, vykdančios
pramoginių laivų projektavimo, statybos, teikimo į rinką, eksploatavimo
priežiūrą ir kitas techniniame reglamente numatytas funkcijas.
Susisiekimo ministro 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 309 (Žin., 2000, Nr. 100-3180)
notifikuotos įstaigos statusą Europoje turinti kompanija "Bureau
Veritas" įgaliota vykdyti pramoginių laivų statybos Lietuvoje priežiūrą.
13. Teisinė metrologija
Šio sektoriaus acquis sudaro viena Naujojo
požiūrio direktyva 90/384/EEB dėl neautomatinių svėrimo prietaisų ir Senojo
požiūrio direktyvos.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Metrologijos
veiklos teisinę bazę Lietuvoje sudaro 1996 m. liepos 9 d. priimtas Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 74-1768), kuris
nustato matavimų sąsajos pagrindus, reguliuoja santykius, atsirandančius dėl
matavimo priemonių, priskirtų teisinei metrologijai, gamybos, prekybos jomis ir
naudojimo.
Visi direktyvos
90/384 EEB reikalavimai į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkelti
Valstybinės metrologijos tarnybos viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 225 (Žin., 2000, Nr. 4-121) patvirtinus
Neautomatinių svarstyklių techninį reglamentą, kuris įsigalios 2001 m. birželio 1 dieną.
Senojo požiūrio
direktyvų reikalavimai, susiję su matavimo priemonių metrologinėmis
charakteristikomis ir/arba jų konstrukcija ir bandymais, bus įtvirtinti
įstatymo lydimaisiais teisės aktais iki 2002 metų.
Kaip jau minėta,
Valstybinė metrologijos tarnyba įkurta 1998 metų pradžioje, reorganizavus
Lietuvos standartizacijos departamentą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 1998, Nr. 29-767) pavedė
Valstybinei metrologijos tarnybai įgyvendinti metrologijos politiką Lietuvoje,
koordinuoti matavimų vienovę, organizuoti ir vykdyti mokslinę, teisinę ir
administracinę veiklą metrologijos klausimais.
Nuo 1994 metų
Valstybinė metrologijos tarnyba yra Tarptautinės teisinės metrologijos
organizacijos (OIML) narė korespondentė, nuo 1995 metų – Centrinės ir Rytų
Europos valstybinių metrologijos institucijų organizacijos (COOMET)
narė, nuo 1999 metų – Europos bendradarbiavimo teisinėje metrologijoje (WELMEC)
asocijuotoji narė. Pradėta dalyvauti valstybių ES narių metrologijos
organizacijos (EUROMET) veikloje, atliekant tarpvalstybinius matavimo vienetų
nacionalinių etalonų sulyginimus. Be to, siekiama Generalinės svorių ir matų
konferencijos asocijuotosios narystės, kuri įgalintų pasirašyti Daugiašalio
nacionalinių matavimo vienetų etalonų ir nacionalinių metrologijos institutų
išduotų matavimo ir kalibravimo liudijimų pripažinimo sutartį.
14. Įpakavimas
Šio sektoriaus acquis sudaro direktyvos
75/106/EEB, 75/107/EEB, 76/211/EEB, 80/232/EEB su jas papildančiomis
direktyvomis.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Įpakavimo
veiklos teisinė bazė Lietuvoje yra ta pati kaip ir teisinės metrologijos
sektoriuje (žr. „13. Teisinė metrologija“).
Įpakavimo
direktyvų reikalavimų įgyvendinimas Lietuvoje paliečia tiek prekių gamintojų,
tiek importuotojų interesus. Valstybinės metrologijos tarnybos viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 150 sudaryta darbo grupė atitinkamiems šios srities
nacionalinės teisės aktams parengti. Vadovaujantis parengta medžiaga ir
konsultuojantis su Europos Komisija, iki 2004 metų bus pasiekta visiško
suderinimo tiek teisėdaros, tiek priimtų teisės aktų įgyvendinimo prasme.
Už įpakavimo
direktyvų reikalavimų perkėlimą ir įgyvendinimą atsakinga Valstybinė
metrologijos tarnyba.
15. Mašinos
Šio sektoriaus acquis sudaro Naujojo požiūrio
direktyva 98/37/EB.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Socialinės
apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 (Žin., 2000, Nr. 23-601)
patvirtintas Mašinų saugos techninis reglamentas, visiškai įteisinantis
direktyvos 98/37/EB reikalavimus. Numatoma, kad visi reglamento reikalavimai
bus įgyvendinami nuo 2001 m. sausio 1 dienos. Iki šios datos bus perimti
visi reikiami šios srities darnieji Europos standartai.
Už šio
sektoriaus acquis įgyvendinimą
atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Rinkos priežiūrą
vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, o rinkos priežiūrą darbo
vietose – Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė darbo inspekcija).
Žemės ūkio
mašinų atitikties ES reikalavimams įvertinimą Lietuvoje atlieka akredituota
Valstybinė mašinų bandymų stotis, o bandymus – akredituota Valstybinės mašinų
bandymų stoties Žemės ūkio technikos bandymų laboratorija. Iki 2001 metų pabaigos
numatoma išplėsti jų akreditavimą pagal direktyvoje ir darniuosiuose Europos
standartuose numatytus reikalavimus.
16. Liftai
Šio sektoriaus acquis sudaro Naujojo požiūrio
direktyva 95/16/EB.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Socialinės
apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 106 (Žin., 2000,
Nr. 28-785)
patvirtintas Liftų techninis reglamentas, perimantis visus direktyvos reikalavimus.
Reglamentas įsigalios nuo 2001 m. liepos 1 dienos. Iki šios datos bus
perimti visi reikiami šios srities darnieji Europos standartai, ir numatoma
paskirti notifikuotą įstaigą atitikties įvertinimo procedūroms atlikti.
Už šio
sektoriaus acquis įgyvendinimą
atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Rinkos priežiūrą
vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, o rinkos priežiūrą darbo
vietose – Valstybinė darbo inspekcija.
17. Asmeninės apsaugos priemonės
Šio sektoriaus acquis sudaro Naujojo požiūrio
direktyva 89/686/EEB.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė visiškai atitinka acquis reikalavimus.
Šios direktyvos
reikalavimai įteisinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 69 (Žin., 2000, Nr. 65-1967)
patvirtintame techniniame reglamente „Asmeninės apsauginės priemonės“, kuris
įsigaliojo 2000 m. rugpjūčio 3 dieną. Iki 2001 m. sausio 1 d. numatoma perimti visus reikiamus šios srities darniuosius Europos
standartus.
Už šio
sektoriaus acquis įgyvendinimą
atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Rinkos priežiūrą
vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Valstybinė darbo inspekcija
vykdo rinkos priežiūrą darbo vietose.
18. Elektros rizika ir
elektros įrengimai
Šio sektoriaus acquis sudaro 3 Naujojo požiūrio
direktyvos: 73/23/EEB ir ją papildanti 93/68/EEB (žemos įtampos), 89/336/EEB
(elektromagnetinės dermės) ir 94/9/EB (potencialiai sprogioje aplinkoje
naudojama įranga).
Lietuvos Respublikos
nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis
reikalavimus.
1999 m. spalio 19 d.
įsakymu Nr. 351/61 (Žin., 1999, Nr. 90-2663)
patvirtintas techninis reglamentas, įteisinantis direktyvos 73/23/EEB
reikalavimus. Šis reglamentas įsigalios nuo 2001 m. sausio 1 dienos.
Už direktyvos
89/336/EEB reikalavimų perkėlimą atsakingos Susisiekimo ministerija ir Ūkio
ministerija. Iki 2001 metų I ketvirčio šių ministrų įsakymu bus
patvirtintas techninis reglamentas, visiškai įteisinantis direktyvos
reikalavimus. Reglamentas įsigalios nuo 2002 m. sausio 1 dienos.
Direktyvos
94/9/EEB nuostatos įteisintos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 432 (Žin., 2000, Nr. 7-198) patvirtintu
Įrangos ir apsaugos sistemos, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje,
techniniu reglamentu. Šis reglamentas įsigalios nuo 2003 m. birželio 30 dienos.
Visiškai
užbaigti įgyvendinti elektros rizikos ir elektros įrengimų sritį
reglamentuojančius techninius reglamentus numatoma iki 2003 m. liepos 1 dienos.
Už šio
sektoriaus acquis įgyvendinimą
atsakingos Ūkio ministerija ir Susisiekimo ministerija.
Rinkos priežiūrą
vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
19. Medicinos
prietaisai
Šio sektoriaus acquis sudaro 4 direktyvos: 2 Naujojo požiūrio direktyvos dėl
medicinos prietaisų (90/385/EEB ir 93/42/EEB), Naujojo požiūrio direktyva
98/79/EB dėl in vitro diagnostinių medicinos prietaisų ir Senojo
požiūrio direktyva 84/539/EEB dėl medicinos prietaisų, naudojamų
veterinarijoje.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Medicinos
prietaisų teikimą į rinką Lietuvoje dabar reglamentuoja
Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos sistemos įstatymas (Žin.,1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);
Lietuvos
Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (Žin., 1996, Nr.66-1572; 1998, Nr. 109-2995);
Lietuvos
Respublikos atitikties įvertinimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 92-2542);
Lietuvos
Respublikos metrologijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 74-1768);
Techninio
derinimo direktyvoms skirtų atitikties įvertinimo procedūrų įvairių etapų
modulių ir atitikties ženklo “CE” žymėjimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos
Nacionalinio akreditacijos biuro 1998 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 11 (Žin., 1998,
Nr. 25-670).
Medicinos
prietaisų žmonėms direktyvų reikalavimai bus įteisinti atitinkamuose
techniniuose reglamentuose (medicinos normose), kurie bus patvirtinti sveikatos
apsaugos ministro įsakymais 2000-2001 metais. Numatoma, kad reglamentai
įsigalios 2002 metais. Visi medicinos prietaisų Europos darnieji standartai bus
perimti kaip Lietuvos standartai iki reglamentų įsigaliojimo.
Veterinarinių
medicinos prietaisų direktyvos reikalavimai bus perimti Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos viršininko įsakymu ir įgyvendinti iki 2004 metų.
Visi medicinos
prietaisų direktyvų reikalavimai bus įgyvendinti iki 2004 metų, kai Lietuvos
įmonės bus visiškai pasirengusios gaminti medicinos prietaisus pagal direktyvų
reikalavimus.
Už medicinos
prietaisų žmonėms direktyvų reikalavimų perėmimą ir įgyvendinimą atsakinga
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos
apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė akreditavimo sveikatos
priežiūros veiklai tarnyba). Už medicinos prietaisų, naudojamų veterinarijoje,
direktyvos reikalavimų įgyvendinimą atsakinga Valstybinė maisto ir
veterinarijos tarnyba.
Medicinos
prietaisų rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros
veiklai tarnyba.
Elektrosaugos
reikalavimai tikrinami akredituotame Elektroninės aparatūros sertifikavimo
centre "Sertika", elektromagnetinės dermės – Valstybinėje radijo
dažnių tarnyboje ir panašiai. Esama bandymų ir sertifikavimo laboratorijų
infrastruktūra nėra pakankama, todėl iki 2004 metų bus įsteigtos kitos
reikiamos bandymų laboratorijos.
20. Dujų
prietaisai
Šio sektoriaus acquis sudaro Naujojo požiūrio
direktyva 90/396/EEB.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Buitinių dujų
įrenginių teikimo į rinką tvarką Lietuvoje nustato Lietuvos Respublikos
energetikos ministerijos 1994 m. gegužės 27 d. išleistos taisyklės "Dėl
įvežamų į Lietuvą buitinių dujų prietaisų ir įrenginių įteisinimo" (Žin.,
1994, Nr. 45-844),
kuriose nurodoma, kad sprendimą dėl dujų įrenginių įteisinimo Lietuvoje priima
ir tipo patvirtinimo pažymėjimą išduoda valstybės įmonė “Lietuvos dujos”,
remdamasi atliktų bandymų rezultatais ir technine dokumentacija.
Ūkio ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 449 (Žin., 2000, Nr. 8-218) patvirtintas
Dujas deginančių prietaisų saugos techninis reglamentas, atitinkantis visus
direktyvos 90/396/EEB reikalavimus. Šis reglamentas įsigalios nuo 2002 m. liepos 1 dienos.
Už direktyvos
reikalavimų perkėlimą ir įgyvendinimą atsakinga Ūkio ministerija.
Rinkos priežiūrą
vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
21. Slėginiai indai
Šio sektoriaus acquis sudaro 2 Naujojo požiūrio
direktyvos: 87/404/EEB (slėginiai indai) ir 97/23/EB (slėginė įranga) ir 5
Senojo požiūrio direktyvos: 75/324/EEB ir 94/1/EEB (aerozoliniai
išpurškikliai), 84/525/EEB, 84/526/EEB ir 84/527/EEB (dujų cilindrai).
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Direktyvai
87/404/EEB įgyvendinti ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 431 (Žin., 2000, Nr. 7-197)
patvirtintas Paprastų slėginių indų techninis reglamentas. Šis reglamentas
įsigaliojo nuo 2000 m. birželio 30 d., išskyrus 17 straipsnio 3 pastraipą, kuri
pagal ūkio ministro 2000 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. 241 (Žin., 2000, Nr. 55-1627) įsigalios
nuo 2001 m. balandžio 1 dienos.
Direktyvos
97/23/EB reikalavimams įgyvendinti ūkio ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2000, Nr. 88-2726)
patvirtintas Slėginių įrenginių techninis reglamentas, kuris įsigalios nuo 2003 m. gruodžio 31 dienos.
Senojo požiūrio
direktyvų 75/324/EEB ir 94/1/EEB reikalavimams įgyvendinti ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 433 (Žin., 2000, Nr. 7-199) patvirtintas
Aerozolinių balionėlių saugos techninis reglamentas, kuris įsigaliojo nuo 2000 m. liepos 1 dienos.
Senojo požiūrio
direktyvos 84/525/EEB, 84/526/EEB ir 84/527/EEB bus įteisintos iki 2001 metų.
Numatoma, kad
visi direktyvų reikalavimai, susiję su slėginiais indais, bus įgyvendinti iki
2004 metų.
Už direktyvų
reikalavimų perkėlimą ir įgyvendinimą atsakinga Ūkio ministerija.
Rinkos priežiūrą
vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Rinkos priežiūrą darbo vietose
vykdo Valstybinė darbo inspekcija.
22. Statybos produktai
ES teisinę bazę
šiame sektoriuje sudaro direktyva 89/106/EEB dėl valstybių ES narių
įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos
produktais, suderinimo ir sprendimai, susiję su skirtingomis statybos produktų
grupėmis.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Direktyvos
89/106/EEB ir Europos Komisijos sprendimų, susijusių su direktyva, reikalavimus
į nacionalinę teisę numatoma perkelti iki 2004 metų, aplinkos ministro
įsakymais patvirtinus atitinkamus techninius reglamentus.
Statybos
produktų atitikties įvertinimą Lietuvoje dabar reglamentuoja šie teisės aktai
Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2000, Nr. 84-2533); 1998 m. spalio 6 d. priimtas Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymas (Žin., 1998,
Nr. 92-2542);
Statybos techninis reglamentas STR 1.03.01:1996 "Statybinių medžiagų,
dirbinių, gaminių ir įrenginių sertifikavimas" (Žin., 1996, Nr. 119-2807); LST EN
45 000 serijos standartai; daugiau kaip 80 Europos standartų, kurie perimti
kaip nacionaliniai standartai (iš jų 32 yra susiję su statybos produktų
bandymais).
Statybos
produktų sertifikavimo sistema sukurta ir tobulinama pagal ES teisės aktus bei
reikalavimus. Remiantis direktyva 89/106/EEB, aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 360 patvirtinti 2 organizaciniai tvarkomieji reglamentai: STR
1.01.04:1999 "Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir "CE"
ženklinimas" ir STR 1.03.02:1999 "Statybos produktų atitikties
deklaravimas" (Žin., 1999, Nr. 98-2832). Aplinkos
ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 419 buvo patvirtintas reglamentas
STR 1. 03.03:1999 "Techniniai liudijimai. Rengimas ir tvirtinimas"
(Žin., 2000, Nr. 8-214).
Remiantis
direktyvos 89/106/EEC reikalavimais, 1999 metų gruodžio mėnesį Aplinkos
ministerija parengė ir patvirtino šešis svarbiausių reikalavimų, keliamų statybos
produktams, reglamentus: STR 2.01.01(1):1999 "Esminiai statinio
reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas" (Žin., 1999, Nr. 112-3260); STR
2.01.01(2):1999 "Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga"
(Žin., 2000, Nr. 17-424);
STR 2.01.01(3):1999 "Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata,
aplinkos apsauga" (Žin., 2000, Nr. 8-215); STR
2.01.01(4):1999 "Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga; apsauga
nuo triukšmo" (Žin., 2000, Nr. 8-216); STR
2.01.01(6):1999 "Esminiai reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos
išsaugojimas" (Žin., 1999, Nr. 107-3120). Šių
reikalavimų pagrindinės nuostatos įrašytos ir Lietuvos Respublikos statybos
įstatyme.
Aplinkos
ministerija yra patvirtinusi statybos techninį reglamentą STR 1.03.03:1999
“Techniniai liudijimai. Rengimas ir tvirtinimas” (Žin., 2000, Nr. 8-214), kuris buvo
parengtas remiantis pagrindine statybos produktų direktyva 89/106/EEB,
sprendimais 94/23/EB “Dėl Europos techninio liudijimo išdavimo bendrosios
tvarkos taisyklių” ir 97/871/EB “Dėl bendros Europos techninio liudijimo
statybos produktams formos”. 2000 metais, pradėjus diegti šį reglamentą, kur
kas lengviau tapo spręsti adaptacinio laikotarpio, susijusio su statybos
produktų atitikties vertinimu, problemas.
Statybos
produktų darnieji standartai Europoje kol kas tik rengiami, todėl jie Lietuvoje
bus diegiami priklausomai nuo sėkmingo derinimo ES.
Už statybos
produktų teisinės bazės suderinimą su acquis
reikalavimais atsakingos Aplinkos ministerija ir Ūkio ministerija.
Nuo 1994 metų
Lietuvoje veikia statybos produktų atitikties vertinimo sistema. Įsteigtas
Statybos produktų sertifikavimo centras (toliau vadinama – SPSC) nuo 1996 metų
yra įgaliotas atlikti statybos produktų sertifikavimą ir sertifikuotų produktų
atitikties priežiūrą. 1999 metais šį centrą akreditavo Vokietijos akreditacijos
įstaiga DAP ir Nacionalinis akreditacijos biuras. SPSC yra nepriklausoma pelno siekianti
organizacija. Pagal tarptautines sutartis ir nustatytą tvarką SPSC atlieka ir
užsienio šalių sertifikatų pripažinimą, rengia statybos produktų sertifikavimo
procedūrų metodinius ir normatyvinius dokumentus. SPSC taip pat yra Europos
statybos produktų atitikties įvertinimo įstaigų asociacijos narys.
Lietuvoje
statybos produktų bandymus atlieka 30 laboratorijų, 21 iš jų akreditavo
Nacionalinis akreditacijos biuras; viena iš jų yra taip pat akredituota
Vokietijos akreditacijos įstaigos DAP. Gaisrinių tyrimų centras yra tikrasis
EGOLF narys. Sertifikavimo procese minėtos laboratorijos dalyvauja pagal
subrangos su SPSC sutartis. Akredituotų bandymų laboratorijų priežiūrą atlieka
Nacionalinis akreditacijos biuras ir SPSC, neakredituotų (tik įgaliotų) – SPSC.
Statybos
produktų rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlieka statybos
produktų panaudojimo statiniuose priežiūrą.
Prie Aplinkos
ministerijos veikia Interesų derinimo taryba, sudaryta iš suinteresuotų šalių
atstovų. SPSC veiklai vadovauja Koordinacinė taryba, sudaryta iš atitikties
vertinimo sistemos dalyvių. Dauguma Aplinkos ministerijos parengtų techninių
dokumentų svarstoma kartu su gamintojų ir rangovų asociacijomis, inžinierių
sąjungomis, kitomis visuomeninėmis ir ūkinėmis organizacijomis.
23. Nesuderintos
sritys
Amsterdamo
sutarties 28-30 (Romos sutarties 30 – 36) straipsniai
Lietuvoje nuo 1995 m. sausio 1 d. yra panaikinti Bendrijos šalių kilmės prekių importo kiekybiniai apribojimai ir
lygiaverčio poveikio priemonės (pagal Europos sutarties 11 straipsnio 5
punktą).
Lietuvos vidaus
rinkoje reguliuojamos energijos išteklių kainos. Šį darbą atlieka Valstybinė
kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Lietuva dabar
taiko
automatinį
licencijavimą kai kuriems žemės ūkio produktams, importuojamiems į Lietuvą. Jis
nebebus taikomas Lietuvai įstojus į ES;
alkoholio
produktų importo ir vidaus prekybos licencijavimą (bus suderinta iki įstojimo į
ES);
tabako importo
licencijavimą (bus suderinta iki įstojimo į ES);
tabako gaminių importo ir vidaus prekybos licencijavimą (bus suderinta
iki įstojimo į ES);
naftos produktų
importo, eksporto ir vidaus prekybos licencijavimą (bus suderinta iki įstojimo
į ES);
vaistų ir vaistinių medžiagų vidaus prekybos licencijavimą (bus
suderinta iki įstojimo į ES);
narkotinių ir
psichotropinių medžiagų importo, eksporto, vidaus prekybos licencijavimą (bus
suderinta iki įstojimo į ES);
muitus ir
tarifines kvotas ES valstybių kilmės sertifikatus turintiems kai kuriems žemės
ūkio ir maisto produktams. Šie muitai ir kvotos bus panaikinti iki Lietuvos
įstojimo į ES.
Nacionaliniai
monopoliai
Lietuvos
Respublikos pozicija nacionalinių monopolių klausimu išdėstyta derybinėje
pozicijoje “Konkurencija” (6 derybinis skyrius).
Reglamentas
2679/98 (dėl vidaus rinkos funkcionavimo)
Reglamentas bus
tiesiogiai taikomas Lietuvai įstojus į ES. Atsakinga institucija – Nacionalinė
vartotojų teisių apsaugos taryba.
Sprendimas
3052/95 (nacionalinės priemonės, neatitinkančios laisvo prekių judėjimo)
Sprendimas bus
perkeltas į nacionalinę teisę įstatymo lydimaisiais teisės aktais. Atsakinga
institucija – Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba.
Reglamentas
339/93 (produktai, importuojami į ES iš trečiųjų valstybių)
Reglamentas bus
tiesiogiai taikomas Lietuvai įstojus į ES. Atsakinga institucija –Muitinės
departamentas ir Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba.
Direktyva
93/7/EEB (dėl kultūros vertybių grąžinimo)
Direktyva
93/7/EEB reglamentuoja neteisėtai iš valstybės teritorijos išvežtų kultūros
objektų grąžinimo reikalavimus. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš
dalies atitinka šios direktyvos reikalavimus. Ne vėliau kaip 2001 metais
įsigalios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis
neteisėtai iš valstybės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo
procedūrą pagal direktyvos reikalavimus. Atsakinga institucija – Kultūros
ministerija.
Ginklų kontrolė
(direktyva 91/477)
Direktyva
reglamentuoja valstybių tarpusavio bendradarbiavimo šaunamųjų ginklų apyvartos
tarp valstybių (importo, eksporto, tranzito) klausimus. Lietuvos Respublikoje
šiuos klausimus dabar iš dalies reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir
šaudmenų kontrolės įstatymas. Naujoji šio įstatymo redakcija, kurioje bus
reglamentuotos visos direktyvos 91/477 nuostatos, bus parengta ne vėliau kaip
2002 metais. Visi direktyvos reikalavimai bus įgyvendinti iki 2003 metų.
Atsakingos institucijos – Vidaus reikalų ministerija ir Ginklų fondas prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
24. Viešieji
pirkimai
Viešųjų pirkimų
kontraktų skyrimo procedūras ES reglamentuoja direktyvos 93/36/EEB, 93/37/EEB,
92/50/EEB, 93/38/EEB, 97/52/EEB, 98/4/EEB, o žalos atlyginimo procedūras –
direktyvos 89/665/EEB, 92/13/EEB.
Lietuvos
Respublikos nacionalinė teisė bemaž atitinka acquis
reikalavimus.
Lietuvoje
viešuosius pirkimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų
įstatymas (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 1999, Nr.56-1809) ir jam
įgyvendinti priimti įstatymo lydimieji teisės aktai.
Iki 2000 m. sausio 1 d. priimti įstatymo lydimieji teisės aktai, reglamentuojantys ekonomiškai
naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymą, tiekėjų (rangovų)
pasiūlytų kainų diskontavimą, Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo
komisijos veiklą, išankstinių informacinių pranešimų apie numatomus viešuosius
pirkimus einamaisiais finansiniais metais skelbimo tvarką, informacijos apie
numatomus ir vykdomus viešuosius pirkimus, sudarytas pirkimo sutartis, sutarčių
įvykdymo rezultatus kaupimo ir teikimo valstybės (savivaldybių) institucijoms
ir visuomenei tvarką, prekių, paslaugų ar darbų pirkimų, kurių vertė yra
mažesnė už nurodytą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnio
1 dalyje, tvarką, kitus viešųjų pirkimų klausimus.
Šie teisės aktai
įgyvendina svarbiausias ES direktyvų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus
(93/36/EEB, 93/37/EEB, 92/50/EEB, 93/38/EEB, 89/665/EEB, 92/13/EEB), nuostatas.
Galiojantys teisės aktai užtikrina viešųjų pirkimų procedūrų viešumą ir
skaidrumą. Nuo 1999 m. spalio 1 d. perkančiosios organizacijos informaciją apie
numatomus, vykdomus ir įvykdytus pirkimus skelbia "Valstybės žinių"
priede "Informaciniai pranešimai". Naujausių 2 direktyvų
(97/52/EEB, 98/4/EEB) nuostatos ir kitos dar neįgyvendintos pagrindinių ES
direktyvų nuostatos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę bus perkeltos
priėmus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. Lietuvos
Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo papildymo įstatymo projektas bus parengtas
iki 2003 metų. Priėmus šias pataisas, bus baigta derinti Lietuvos Respublikos
nacionalinę teisę su ES viešųjų pirkimų acquis
reikalavimais.
Iki 2003 metų
bus pasiektas visiškas Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės suderinimas su
ES viešųjų pirkimų acquis reikalavimais,
o iki 2004 metų – jų įgyvendinimas.
Viešųjų pirkimų
teisės aktų įgyvendinimui koordinuoti ir priežiūrai vykdyti įsteigta Viešųjų
pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama –
Viešųjų pirkimų tarnyba). Viešųjų pirkimų tarnyba rengia ir leidžia su Lietuvos
Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įgyvendinimu susijusius teisės aktus,
metodinius nurodymus, aiškinimus, koordinuoja veiklą, susijusią su viešaisiais
pirkimais, kontroliuoja, ar perkančiosios organizacijos pagrįstai taiko šių
pirkimų būdus, be to, organizuoja viešųjų pirkimų sistemos darbuotojų mokymą,
kaupia, analizuoja ir apibendrina informaciją apie viešuosius pirkimus,
organizuoja tiekėjų (rangovų) skundų nagrinėjimą Nepriklausomoje viešųjų
pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijoje.
Iki 2003 metų
numatoma išplėsti Viešųjų pirkimų tarnybą ir sustiprinti jos techninę bazę.
Toliau
tobulinant viešųjų pirkimų sistemą, nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d. vykdomas PHARE projektas dėl viešųjų pirkimų politikos stiprinimo. Pagrindinis šio projekto
tikslas – toliau derinti Lietuvos Respublikos nacionalinę teisinę bazę su ES
viešųjų pirkimų acquis
reikalavimais ir sukurti viešųjų pirkimų informacinę sistemą, atitinkančią
geriausią valstybių ES narių praktiką.
Įgyvendinant
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, nuo 2000 metų tiekėjų (rangovų)
skundams nagrinėti sudaryta Nepriklausoma viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo
komisija. Skundų nagrinėjimą šioje komisijoje organizuoja Viešųjų pirkimų
tarnyba.
––––––––––––––
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1486
LIETUVOS
RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA
“LAISVAS ASMENŲ
JUDĖJIMAS”
(2 DERYBINIS SKYRIUS)
I. BENDROSIOS
NUOSTATOS
2004 m.
sausio 1 d. laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi
prisiimti narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus.
Lietuvos
Respublika pritaria visam acquis
laisvo asmenų judėjimo srityje.
Lietuvos
Respublika bus pasirengusi įgyvendinti laisvo asmenų judėjimo acquis reikalavimus nuo įstojimo į ES
dienos.
Šiame
derybiniame skyriuje Lietuvos Respublika sutinka su ES bendrąja pozicija
Lietuvai „Laisvas asmenų judėjimas“ (CONF-LT 41/01), priimta 2001 m. gegužės 31 d., tokiomis sąlygomis
Pastraipos pakeitimai
Nr. 1402, 2001-11-26, Žin., 2001, Nr.
99-3553 (2001-11-28)
Lietuva išsaugo
teisę taikyti atitinkamas nacionalines priemones piliečiams tų esamų ES
valstybių, kurios Lietuvos gyventojams taikys laisvo darbo jėgos judėjimo ir
laisvės teikti paslaugas apribojimus. Jeigu nors viena esama ES valstybė taikys
nacionalines priemones kurios nors naujos ES narės piliečiams, Lietuva gali
pasinaudoti minėtosiomis apsaugos priemonėmis bet kurios naujos ES narės,
išskyrus Maltą ir Kiprą, piliečių atžvilgiu. Lietuva ir ES valstybės netaikys
didesnių suvaržymų už esančius šiuo metu;
Pastraipos pakeitimai
Nr. 1402, 2001-11-26, Žin., 2001, Nr.
99-3553 (2001-11-28)
Lietuva ES
deklaracijos forma pareikš apsisprendimą pasinaudoti siūloma tvarka ir kuo
greičiau pradėti taikyti visą ACQUIS laisvo asmenų judėjimo srityje, pabrėždama
tvirtą diferenciacijos ir lankstumo principų taikymą. Remiantis ES pozicijomis,
ES narės, vadovaudamosi savo nacionaline teise, sieks palaipsniui atverti savo
darbo rinkas Lietuvos piliečiams, tai iš esmės pagerintų jų įsidarbinimo ES
valstybėse sąlygas nuo narystės ES dienos.
Pastraipos pakeitimai
Nr. 1402, 2001-11-26, Žin., 2001, Nr.
99-3553 (2001-11-28)
II. PAGRINDIMAS
1. Profesinė
kvalifikacija ir abipusis pripažinimas
1.1. Bendrieji
principai
Bendrųjų
principų profesinės kvalifikacijos ir abipusio pripažinimo acquis sudaro 2 Tarybos
direktyvos – 89/48/EEB, 92/51/EEB, Komisijos sprendimas 97/42, Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 99/42/EB.
Abipusio
profesinių kvalifikacijų ir diplomų pripažinimo nuostatos įtvirtintos šiuose
teisės aktuose
Lietuvos
Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (Žin., 1991, Nr. 7-191);
Lietuvos
Respublikos profesinio mokymo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 98-2478);
Lietuvos
Respublikos aukštojo mokslo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 27-715);
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1460 “Dėl Lietuvos
Respublikos įstatymo “Dėl Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su
aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos
ratifikavimo” įgyvendinimo” (Žin., 1999, Nr. 110-3231)
patvirtintuose Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo
nuostatuose;
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 1 d. nutarime Nr. 624 “Dėl Profesinės
kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų ir profesinės kvalifikacijos
vertinimą ir pripažinimą vykdančių institucijų ir reglamentuojamų profesijų
sąrašo patvirtinimo” (Žin., 2000, Nr. 46-1319). Šiuo
nutarimu patvirtintos 123 reglamentuojamos profesijos ir paskirta 15
kompetentingų institucijų, kurios vykdys profesinės kvalifikacijos vertinimą ir
pripažinimą.
Svarbiausieji
veiksmai, būtini toliau perkeliant acquis
į nacionalinę teisės sistemą iki narystės ES, yra šie
parengti ir patvirtinti profesinės kvalifikacijos
vertinimą ir pripažinimą vykdančių institucijų veiklą reguliuojančius teisės
aktus (dėl profesinės kvalifikacijos vertinimo komisijų nuostatų patvirtinimo,
dėl kompetentingų institucijų veiklos koordinavimo nuostatų, dėl apeliacinės
komisijos asmenų, nesutinkančių su profesinės kvalifikacijos vertinimą ir
pripažinimą vykdančių institucijų sprendimais, apeliacijoms nagrinėti nuostatų
patvirtinimo);
stiprinti informacines funkcijas institucijose,
įgyvendinančiose 2 bendrąsias Tarybos direktyvas – 89/48/EEB ir 92/51/EEB;
siekti narystės profesinėse Europos asociacijose.
1.2. Teisininkai
Teisininkų kvalifikacijos ir abipusio pripažinimo acquis sudaro Tarybos
direktyva 77/249/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/5/EB.
Įgyvendinant su teisininkų praktika susijusius ES ACQUIS
reikalavimus, bus keičiamas (2001 metų I pusmetyje) Lietuvos Respublikos
advokatūros įstatymas (Žin., 1998, Nr. 64-1840), kurio
pakeitimai įsigalios 2003 metų III ketvirtį. Pagal galiojantį Lietuvos
Respublikos advokatūros įstatymą advokatais gali būti tik Lietuvos Respublikos
piliečiai.
Teisininkams iš valstybių ES narių jau dabar leidžiama
atstovauti Lietuvos Respublikai (išskyrus baudžiamąsias bylas).
1.3. Architektai
Architektų
kvalifikacijos ir abipusio pripažinimo ACQUIS sudaro
Tarybos direktyva 85/384/EEB ir Tarybos sprendimas 85/385/EEB.
Architektai
atestuojami nuo 1993 metų pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo
įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391),
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788) ir Lietuvos
Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 84-2533)
nuostatas, kurios numato architektų kvalifikacijos įvertinimą. Pagal Lietuvos
Respublikos statybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį statinio projektą gali
rengti užsienio projektavimo firma, turinti savo šalies institucijų išduotus
atestacijos dokumentus.
Statybos ir
urbanistikos ministerija 1996 metais patvirtino organizacinį tvarkomąjį
reglamentą "Specialistų, dirbančių teritorijų planavimo ir pagrindinėse
statybos techninės veiklos srityse, atestavimas. STR 1:02.01:1996" (Žin.,
1996, Nr. 112-2560).
Pagal šį reglamentą atestuojami aukštojo mokslo baigimo diplomą turintys
architektai, tikrinamas jų profesinis pasirengimas ir šiai profesijai būtinos
teisinės žinios. Išduotas atestatas galioja 5 metus. Architektų profesinį
pasirengimą vertina Lietuvos architektų sąjunga. Taigi taikyti 85/384/EEB
direktyvą kliūčių nėra.
1.4. Sveikatos priežiūros specialistai
Sveikatos
priežiūros specialistų
kvalifikacijos ir abipusio pripažinimo ACQUIS sudaro net 12 Tarybos direktyvų
77/452/EEB, 77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB,
80/1273/EEB, 81/1057/EEB, 89/595/EEB, 89/594/EEB, 90/658/EEB, 93/16/EB, jų
pakeitimai ir 5 Tarybos sprendimai: 75/364/EEB, 75/365/EEB, 80/156/EEB,
77/454/EEB, 78/688/EEB.
Sveikatos
priežiūros specialistus Lietuvoje rengia universitetai, kolegijos ir
aukštesniosios medicinos mokyklos. Gydytojų, gydytojų stomatologų studijų ir
podiplominių studijų (specializacijos) programos, patvirtintos aukštųjų mokyklų
mokslo tarybų, atitinka principinius ES reikalavimus studijų trukmės ir turinio
minimalaus suderinimo požiūriu. Bendrosios praktikos slaugytojų ir akušerių
rengimo kokybę reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos suderinti ir
Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinti bendrosios praktikos slaugytojų ir
akušerių rengimo standartai. Standartai parengti atsižvelgiant į ES direktyvas
ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, kaip rengti
slaugytojus. Pagal šiuos standartus parengta nauja Slaugos studijų programa ir
Akušerės specializacijos programa.
Gydytojų
ir gydytojų stomatologų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos gydytojo
medicinos praktikos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 102-2313) ir
Lietuvos Respublikos stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymas (Žin.,
1996, Nr.35-855).
Šie įstatymai suderinti su pagrindinėmis ES direktyvomis (93/16/EB,
78/686/EEB). Asmenys, norintys imtis gydytojo ar gydytojo stomatologo veiklos,
privalo turėti valstybės nustatyta tvarka pripažintą aukštąjį medicininį
išsilavinimą patvirtinantį diplomą, profesinės kvalifikacijos pažymėjimą ir
licenciją verstis medicinos praktika. Lietuvos Respublikos slaugos praktikos
įstatymo projektas, suderintas su ES direktyvos 77/453/EEB nuostatomis,
pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Numatoma, kad šis
įstatymas įsigalios 2001 metais. Sveikatos priežiūros specialistų profesinės
kvalifikacijos pripažinimo srityje nebuvo atitinkamų nacionalinės teisės aktų,
todėl buvo parengti ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 577 patvirtinti Gydytojų ir gydytojų stomatologų profesinės
kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatai, sudaryta gydytojų ir
gydytojų stomatologų profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo
komisija. Bendrosios praktikos slaugytojų ir akušerių profesinės kvalifikacijos
vertinimo ir pripažinimo nuostatus numatoma patvirtinti 2000 metų IV ketvirtį.
Taigi taikyti 93/16/EB, 78/686/EEB, 77/452/EEB ir 80/154/EEB direktyvas kliūčių
nebus.
1.5. Vaistininkai
Profesinę
kvalifikaciją ir abipusį pripažinimą farmacijos srityje reguliuoja direktyvos
85/432/EEB, 85/433/EEB ir Tarybos sprendimai 75/320/EEB, 85/434/EEB.
Lietuvos
Respublikos farmacinės veiklos įstatymas, priimtas 1991 m. sausio 31 d. (Žin., 1991, Nr. 6-161),
ir jau parengtas nurodytojo įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas
įteisina principines direktyvų nuostatas, sudaro sąlygas visiškai perkelti
ACQUIS.
Vaistininkų
rengimo universitetinių studijų programos, patvirtintos švietimo ir mokslo
ministro įsakymu, atitinka 85/432/EEB direktyvos reikalavimus, o mokymo
procesas sudaro sąlygas išmokti visko, ko reikia vaistininko profesijai.
Pagal
85/433/EEB yra parengtas vaistininkų išsimokslinimo pripažinimo tvarkos projektas,
kurį numatoma patvirtinti 2001 metų I ketvirtį. Jis įsigaliotų nuo narystės ES
dienos. Šia tvarka bus įteisintas ir vykdomas kitų Europos šalių farmacijos
mokslo diplomų pripažinimas Lietuvoje.
1.6. Veterinarijos gydytojai
Profesinę kvalifikaciją ir abipusį pripažinimą
veterinarijos srityje reglamentuoja 2 Tarybos direktyvos 78/1026/EEB,
78/1027/EEB ir Tarybos sprendimas 78/1028/EEB.
Lietuvos
Respublikos veterinarijos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 2-15), taip pat
vėlesni jo pakeitimai 1999 ir 2000 metais sudaro teisinį pagrindą ES ACQUIS
perkelti į Lietuvos teisę.
Veterinarijos
gydytojus Lietuvoje rengia Lietuvos veterinarijos akademija. Nuo 1999 mokslo
metų pradžios veterinarijos gydytojų rengimo programa Lietuvoje atitinka ES
direktyvos 78/1027/EEB reikalavimus. Veterinarijos gydytojų rengimo programai
įteisinti pagal ES direktyvą 78/1027/EEB parengti Veterinarijos gydytojų
rengimo ir veiklos nuostatai, kurie Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktoriaus įsakymu įsigalios 2001 metais.
Pagal
ES direktyvą 78/1026/EEB parengtas veterinarijos gydytojų išsimokslinimo
pripažinimo taisyklių projektas, kurį numatoma patvirtinti Valstybinės maisto
ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu 2001 metų I ketvirtį. Šios
taisyklės įsigaliotų nuo narystės ES dienos. Jos įgalintų specialistus iš
valstybių ES narių įsikurti Lietuvoje ir imtis veterinarijos gydytojo veiklos,
kaip reglamentuojama Tarybos direktyvoje.
2. Piliečių teisės
2.1. Balsavimo
teisės
ES piliečių
teisių ACQUIS sudaro Tarybos direktyvos 93/109/EB
ir 94/80/EB.
Perkeliant
direktyvos 94/80/EB nuostatas iki narystės ES dienos, bus inicijuoti Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalies pakeitimai, kad rinkimuose į
savivaldybių tarybas galėtų dalyvauti (balsuoti ir kandidatuoti) lygiomis
teisėmis su Lietuvos piliečiais visi tame Lietuvos administraciniame vienete
gyvenantys valstybių ES narių piliečiai. Atitinkamai bus inicijuojami Lietuvos
Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 53-996) ir Lietuvos
Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 91-2832) pakeitimai.
Perkeliant direktyvos 93/109/EB nuostatas, Lietuvos Respublikos teisės aktų
nustatyta tvarka bus parengtas Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos
Parlamentą įstatymas, kuris įsigalios nuo narystės ES dienos.
2.2. Teisė apsigyventi
Teisės
apsigyventi ACQUIS sudaro 5 Tarybos
direktyvos: 90/364/EEB, 90/365/EEB, 93/96/EB, 73/148/EEB ir 64/221/EEB.
Lietuvos
Respublikoje teisę apsigyventi užsieniečiams reglamentuoja 1998 m. gruodžio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties
(Žin., 1998, Nr. 115-3236).
Šiame įstatyme numatyti užsieniečių atvykimo ir išvykimo, apsigyvenimo, darbo
Lietuvos Respublikoje klausimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė šiuos
nutarimus, kuriuose reglamentuotos nurodytojo įstatymo įgyvendinimo tvarkos
nuostatos dėl teisės apsigyventi
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. 228 “Dėl Užsieniečių
atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir
išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2000, Nr. 19-465);
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 1 d. nutarimą Nr. 486 “Dėl Leidimų
gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo bei panaikinimo
tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2000, Nr. 37-1036).
Šiuo metu
Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl
užsieniečių teisinės padėties pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas,
kuriame siūloma nustatyti paprastesnę leidimų gyventi išdavimo valstybių ES
narių piliečiams procedūrą.
Numatoma, kad
nuo 2003 m. sausio 1 d. užsieniečiams bus pradėti išduoti naujo pavyzdžio
leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje. Vidaus reikalų ministro 2000 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 6 patvirtinta nauja leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje
užsieniečiams forma. (Taip pat žr. Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos
"Teisingumas ir vidaus reikalai" (24 derybinis skyrius) poskyrį
"Migracija".)
2.3. Vizos
Vizų ACQUIS sudaro 2 Tarybos reglamentai: 1683/95 ir
2317/95.
Šie klausimai
aptariami Lietuvos Respublikos derybinėje pozicijoje "Teisingumas ir
vidaus reikalai" (24 derybinis skyrius).
2.4.
Laisvas darbuotojų judėjimas
Laisvo
darbuotojų judėjimo ACQUIS sudaro Tarybos
reglamentai 1612/68, 2434/92, 1251/70, Tarybos direktyvos 62/302/EAEB,
68/360/EEB, 72/194/EEB ir sprendimai 68/359/EEB, 74/494/EEB, 93/569/EB.
Migracijos
ACQUIS sudaro Komisijos sprendimas 88/384/EEB.
Svarbiausieji
Lietuvos Respublikos teisės aktai, susiję su laisvo dirbančiųjų judėjimo
sektoriumi, yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės
padėties, Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 2-25) ir socialinės
apsaugos ir darbo ministro 2000 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. 62 “Dėl
užsieniečių įsidarbinimo Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį tvarkos
patvirtinimo” (Žin., 2000, Nr.48-1399) .
Pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus užsieniečiai darbo sąlygų, užimtumo, darbo apmokėjimo,
socialinių garantijų atžvilgiu turi tokias pat teises kaip ir Lietuvos Respublikos
piliečiai. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl
užsieniečių teisinės padėties numato, kad užsienietis, norintis įsidarbinti
pagal darbo sutartį, privalo įsigyti leidimą dirbti. Nurodytojo įstatymo
papildymo ir pakeitimo projektas numato galimybę valstybių ES narių piliečiams
ir jų šeimos nariams būti atleistiems nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.
Iki
narystės ES dienos, įgyvendinant Tarybos reglamentus, bus daromi Lietuvos darbo
biržos nuostatų, Darbo rinkos profesinio mokymo tvarkos ir kitų teisės aktų,
reglamentuojančių darbo rinkos institucijų veiklą, pakeitimai. Pakeitimai
garantuos, kad Lietuvos darbo birža valstybių ES narių piliečiams teiks tokias
pat paslaugas kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams. Dabar galiojantis
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas numato, kad į profesines
sąjungas gali burtis ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir kiti
asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje.
2.5.
Socialinės apsaugos sistemų koordinavimas
Socialinės
apsaugos sistemų koordinavimo ACQUIS sudaro Tarybos reglamentai
1408/71, 574/72, 1223/98, 1606/98, Tarybos direktyva 98/49/EB ir daugiau kaip
73 sprendimai.
Lietuvos
Respublikoje sudarytos sąlygos tiesiogiai taikyti EB steigimo sutarties 42
(buvusio 51) straipsnio nuostatas, kurios detalizuotos Tarybos reglamente
1408/71 ir Tarybos reglamente 574/72. Pastarasis reglamentas nustato EEB
1408/71 įgyvendinimo tvarką.
Lietuvos
Respublikoje sukurta įstatymų bazė, reglamentuojanti visas socialinės apsaugos
išmokas, kurias apibrėžia minėtieji reglamentai. Lietuvoje galioja bendroji
socialinės apsaugos sistema, kuri apima samdomus asmenis, savarankiškai
dirbančius asmenis ir jų išlaikytinius. Jau dabar tam skirtos išmokos mokamos į
užsienį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuva turi galiojančias
dvišales socialinės apsaugos sutartis su Čekija, Suomija, Latvija, Estija,
Baltarusija, Ukraina, Rusija, derina sutartis su Lenkija ir Vokietija.
Piniginių išmokų pervedimas į užsienį nesukelia ir nesukels rimtų finansinių
keblumų vykdyti tarptautinius įsipareigojimus (išskyrus atsiskaitymus už
suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ES šalyse). Kad būtų išvengta rimtų
finansinių sunkumų dėl medicinos paslaugų teikimo užsienio valstybėse, kuriose
šios paslaugos yra brangios, Lietuva, remdamasi Tarybos reglamento 1408/71 36
straipsnio nuostatomis, ketina pasinaudoti galimybe sudaryti su valstybėmis ES
narėmis dvišalius susitarimus dėl tarpusavio atsiskaitymų atsisakymo už
teikiamas medicinos paslaugas. Toks susitarimas jau pasirašytas su Švedija,
rengiamas susitarimo projektas su Suomija.
III.GEBĖJIMAI
ĮGYVENDINTI ACQUIS
Lietuvos
institucijos bus pajėgios įgyvendinti laisvo asmenų judėjimo ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos.
Už
išsimokslinimo pripažinimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija ir jai
pavaldžios institucijos. Įkurta speciali apeliacinė komisija, turinti spręsti
ginčus dėl akademinio išsimokslinimo ir profesinės kvalifikacijos pripažinimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja už profesinės
kvalifikacijos pripažinimą atsakingų ministerijų, taip pat kitų institucijų,
numatytų įstatymuose ir kituose teisės aktuose, veiklą šioje srityje.
Įsteigtas
Studijų kokybės vertinimo centras (toliau vadinama – SKVC), kaip informacinis
centras, vykdantis Lietuvos ENIC/NARIC funkcijas ir atliekantis mokslo ir
studijų institucijų ir programų kokybės vertinimą. Informacinę funkciją dar
prieš SKVC įkūrimą vykdė NARIC tinklai nuo 1993 metų.
Už profesinės kvalifikacijos pripažinimą
sveikatos srityje atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.
Už profesinės kvalifikacijos pripažinimą veterinarijos
srityje atsakinga Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos
tarnyba.
Už profesinės kvalifikacijos pripažinimą farmacijos
srityje atsakingas Farmacijos departamentas prie Sveikatos apsaugos
ministerijos.
Už migracijos politikos įgyvendinimą atsakinga Vidaus
reikalų ministerija.
Už
teisės aktų dėl užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo joje ir
išvykimo įgyvendinimą atsako Migracijos ir Policijos departamentai prie Vidaus
reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų
ministerijos.
Už teisinį
darbo migracijos reguliavimą atsakinga
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Organizacinės ir techninės sąlygos,
užtikrinančios laisvą darbuotojų judėjimą, Lietuvoje yra sudarytos ir
veiksmingai taikomos, tačiau numatoma jas tobulinti. Darbo rinkos politikai
įgyvendinti Lietuvoje suformuota Valstybinės užimtumo tarnybos (Lietuvos darbo
biržos) sistema, apimanti visą šalies teritoriją. Lietuvos
darbo biržos turimos kompiuterizuotos informacinės duomenų apie laisvas darbo
vietas ir asmenis, ieškančius darbo, bazės, taip pat numatomos finansinės
priemonės sudarys visas technines sąlygas integruotis į EURES tinklą iki 2003
metų.
Už visų socialinės apsaugos išmokų pagal
tarptautinius įsipareigojimus (išskyrus išmokas, susijusias su sveikatos
priežiūra) koordinavimą bus atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
o šias funkcijas vykdys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir
Respublikinė darbo birža.
Už
atsiskaitymų, susijusių su sveikatos priežiūra, koordinavimą bus atsakinga
Sveikatos apsaugos ministerija. Atsiskaitymus už suteiktas sveikatos priežiūros
paslaugas administruos ir vykdys Valstybinė ligonių kasa.
–––––––––––––––––
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1486
LIETUVOS
RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA
“FINANSINĖS IR
BIUDŽETINĖS NUOSTATOS”
(29 DERYBINIS
SKYRIUS)
I.
BENDROSIOS NUOSTATOS
2004 m. sausio 1 d.
laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti
narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus.
Lietuvos
Respublika pritaria acquis
finansinių ir biudžetinių nuostatų srityje.
Lietuvos
Respublika bus pasirengusi įgyvendinti finansinių ir biudžetinių nuostatų acquis nuo įstojimo į Europos Sąjungą
dienos.
Šiame
derybiniame skyriuje dėl Lietuvos įmokų (įnašų) į ES biudžetą Lietuvos
Respublika prašo pereinamojo laikotarpio, kurio trukmė būtų tolesnis derybų
objektas.
II. PAGRINDIMAS
ES biudžeto principų įgyvendinimas
Lietuvos
Respublika įsipareigoja suderinti vidaus teisės aktus su finansinių ir
biudžetinių nuostatų acquis,
kad įstojus į ES nebūtų kliūčių tiesiogiai taikyti ES teisės aktus.
Europos Sąjungos
acquis nenustato biudžetinės
sistemos modelio, kurį valstybės ES narės turėtų įdiegti, tačiau jos turi
užtikrinti gerą finansinį Europos Bendrijos (toliau vadinama – Bendrija)
biudžeto išteklių ir išlaidų valdymą. Biudžetas turi būti tvarkomas taip, kad
būtų galima efektyviai valdyti lėšas, einančias iš ES biudžeto ir į jį.
Diegiant
gerą finansų ir biudžeto valdymo praktiką, Lietuvoje dabar vykdoma biudžetinės
sistemos reforma. Ja siekiama pagerinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto
planavimą ir biudžeto procedūras, konsoliduoti nacionalinį biudžetą,
patobulinti finansinių išteklių valdymą ir kontrolę, padidinti procesų viešumą
ir skaidrumą, spręsti su stojimu į ES susijusius finansinius klausimus. Buvo
reformuoti 23 nebiudžetiniai fondai: dalis jų buvo panaikinta, o kitus pradėta
perskirstyti per nacionalinį biudžetą.
Vykdant
biudžetinės sistemos reformą, 2000 m. liepos 11 d. buvo priimtas Lietuvos
Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1826), kuris
įtvirtina šias svarbiausias reformos nuostatas
įvedamas
trimetis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
planavimas;
įvedamas
reikalavimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą rengti vadovaujantis
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais strateginio planavimo tikslais
(prioritetais);
nustatoma, kad
visi Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos
gali būti perskirstomi tik per nacionalinį biudžetą arba Valstybinį socialinio
draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą,
Kelių fondą, Valstybės įmonės “Ignalinos atominė elektrinė” eksploatavimo
nutraukimo fondą. Vidutinės trukmės laikotarpiu bus toliau didinamas valstybės
valdomų išteklių konsolidavimas;
apibrėžiama
nacionalinio biudžeto vykdymo kontrolė, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto
ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių institucijų
programų vertinimas;
nustatomi
informacijos apie Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių
biudžetų sudarymą, priėmimą, vykdymą, vertinimą ir kontrolę reikalavimai.
Nuosavų išteklių sistema
Esama Lietuvos
teisinė bazė ir administracinės struktūros sudaro palankias sąlygas įgyvendinti
ES reikalavimus dėl nuosavų išteklių.
Muitų tvarką
Lietuvoje reglamentuoja 1996 m. balandžio 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos
muitinės kodeksas (Žin., 1996, Nr. 52-1239),
galiojantis nuo 1998 m. sausio 1 d., taip pat 1998 m. vasario 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas (Žin., 1998, Nr. 28-727) ir jo
taikymą reglamentuojantys teisės aktai. Už šių teisės aktų įgyvendinimą
atsakingas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau vadinama –
Muitinės departamentas).
1993 m. gruodžio 22 d.
priimtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (Žin., 1994,
Nr. 3-40),
reglamentuojantis pridėtinės vertės mokesčio (toliau vadinama – PVM) surinkimą,
už kurį atsakingi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir
Muitinės departamentas. Už PVM bazės nustatymą atsakinga Finansų ministerija.
Už bendrojo
nacionalinio produkto (BNP) apskaičiavimą Lietuvoje atsakingas Statistikos
departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama –
Statistikos departamentas), kuris, bendradarbiaudamas su Europos bendrijų
Statistikos tarnyba, remiasi statistikos acquis
reikalavimais.
Bendro finansavimo sistema
Suteikiant lėšas
Lietuvos Respublikos projektams iš ES struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo ir
Bendrijos iniciatyvų, o laikotarpiu iki įstojimo – iš SAPARD, ISPA ir PHARE
stojimo paramos iniciatyvų, numatomas ir Lietuvos finansinis indėlis į šių
projektų įgyvendinimą. Taigi Lietuvos Respublikos projektai finansuojami
bendrai – iš Lietuvos ir ES finansinių šaltinių.
Lietuvos
Respublikos projektų bendro finansavimo Lietuvos dalį sudarys Lietuvos
Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos, taip pat lėšos,
neįtrauktos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Šios lėšos bus gaunamos,
skirstomos ir už jas bus atsiskaitoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės
aktais, reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų sudarymą ir vykdymą. Valstybės investicijos, kurių reikia
projektams įgyvendinti, planuojamos trimetėje Valstybės investicijų programoje.
Joje pirmenybė suteikiama projektams, įgyvendinamiems Lietuvos ir ES bendro
finansavimo pagrindu.
Pereinamojo laikotarpio pagrindimas
Pasirengimas
narystei ES ir ši narystė kainuos daug, nes reikia įgyvendinti ES reikalavimus
visose acquis srityse.
Priklausomai nuo derybų kituose derybiniuose skyriuose rezultatų gali kisti ES biudžeto
išmokų Lietuvai dydis.
Staigus
valstybės išlaidų padidėjimas pirmaisiais narystės metais, susijęs su Lietuvos
įmokomis (įnašais) į ES biudžetą, sąlygotų didelį Lietuvos biudžeto deficitą ir
makroekonominio stabilumo praradimą. Šio padidėjimo pirmaisiais narystės metais
negalėtų kompensuoti lėšos iš ES biudžeto fondų (jų skyrimas ir įsisavinimas
paprastai susiję su tam tikru vėlavimu).
Siekiant
sušvelninti Lietuvos finansinę bei ekonominę naštą ir numatant, kad laikinai
mažesnį ES biudžeto išmokų Lietuvai ar jų įsisavinimo dydį turėtų atitikti ir
atitinkamai mažesnės Lietuvos įmokos (įnašai) į ES biudžetą, šiame derybiniame
skyriuje prašoma pereinamojo laikotarpio, kuris priklausytų nuo įmokų (įnašų) į
ES biudžetą dydžio. Lietuva įsipareigoja pereinamuoju laikotarpiu
palaipsniui didinti įmokas (įnašus) į ES biudžetą. Pereinamojo laikotarpio
trukmė ir įmokų (įnašų) į ES biudžetą dydis būtų nustatomas derybų metu ir taip
pat priklausytų nuo derybų kituose skyriuose.
Kitos nuostatos
Stodama į ES,
Lietuva bus pasirengusi tapti Europos Investicijų Banko nare. Dėl įnašo į banko
kapitalą, rezervo fondą ir papildomus rezervus bus vedamos derybos pagal
protokolo dėl Europos Investicijų Banko įstatų nuostatas.
Lietuvai stojant
į ES, Lietuvos bankas bus pasirengęs pasirašymo būdu įsigyti Europos Centrinio
Banko kapitalo. Už pasirašytąjį akcinį kapitalą bus sumokėta pagal protokolo
dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko įstatų
nuostatas.
III. Gebėjimai įgyvendinti acquis
Pagrindinės institucijos,
atsakingos už finansinių ir biudžetinių nuostatų sritį, yra Finansų
ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Muitinės
departamentas, Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės
ūkio ministerijos ir Statistikos departamentas. Iki narystės ES atitinkamos
Lietuvos Respublikos institucijos bus pasirengusios tinkamai įgyvendinti ES acquis finansinių ir biudžetinių
nuostatų srityje.
Kad būtų
visiškai įgyvendinta ES acquis
finansinių ir biudžetinių nuostatų srityje ir pasirengta administruoti ES
struktūrinės paramos iniciatyvų skiriamas lėšas, Lietuvoje diegiamas acquis reikalavimus atitinkantis
finansinės kontrolės ir audito mechanizmas, kuris aptariamas Lietuvos
Respublikos derybinėje pozicijoje “Finansų kontrolė” (28 derybinis skyrius).
Lietuvoje
kuriama nuosavų išteklių sistema. Finansų ministerijoje įsteigta darbo grupė,
kuri atsakinga už nuosavų išteklių sistemos sukūrimą ir tolesnį Finansų
ministerijos administracinių gebėjimų ugdymą šioje srityje. Iki įstojimo į ES
Lietuvoje veiks tarpžinybinė koordinacinė grupė, atsakinga už ES reikalavimų
dėl nuosavų išteklių įgyvendinimą.
––––––––––––––––
Pakeitimai
1.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 233, 2001 02 28, Žin., 2001, Nr.
20-656 (2001 03 07)
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. GRUODŽIO 22 D. NUTARIMO NR. 1486 "DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE
PATVIRTINIMO" DALINIO PAKEITIMO
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 305, 2001 03 16, Žin., 2001, Nr.
25-827 (2001 03 23)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. GRUODŽIO 22 D. NUTARIMO NR. 1486 "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE
DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE PATVIRTINIMO" DALINIO PAKEITIMO
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1402, 2001-11-26, Žin., 2001, Nr.
99-3553 (2001-11-28)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. GRUODŽIO 22 D. NUTARIMO NR. 1486 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE
"DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE" PATVIRTINIMO" DALINIO PAKEITIMO
*** Pabaiga ***
Redagavo: Angonita Rupšytė (2001-11-28)
anrups@lrs.lt