DĖL SĖKLŲ DAIGUMO TYRIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
Statutory Text (1 Articles)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL SĖKLŲ DAIGUMO TYRIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2003 m. spalio 17 d. Nr. 3D-436
Vilnius
Siekdamas užtikrinti tikslų sėklos daigumo rodiklio įvertinimą
1. Tvirtinu sėklų daigumo tyrimo metodiką (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1999 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 337 „Dėl sėklos kokybės nustatymo pagal Tarptautines sėklos tyrimo taisykles“ (Žin., 1999, Nr. 70-2207) 1 punktą tiek, kiek tai susiję su daigumo analize.
ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2003 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 3D-436
sėklų daigumo tyrimo metodika
Sėklų daigumo tyrimo metodika (toliau – metodika) parengta pagal Tarptautinės sėklų tyrimo asociacijos (ISTA) taisyklių 5 skyrių „Sėklų daigumo tyrimas“. Metodikoje atsispindi ISTA taisyklių pakeitimai, patvirtinti 2003 m. Šveicarijoje vykusioje ISTA neeilinėje sesijoje.
I. Tikslas
1. Metodikos tikslas yra nustatyti maksimalias tam tikrai sėklų siuntai priklausančių sėklų sudygimo galimybes. Šis rodiklis leidžia palyginti skirtingų sėklos siuntų kokybę ir numatyti sėklos vertingumą, ją sėjant laukuose.
ii. sąvokos ir apibrėžimai
2. Šioje metodikoje vartojamos sąvokos
Sėklos daigumas laboratoriniame tyrime – tai daigo pasirodymas ir išsivystymas iki tokios stadijos, kai įvertinus daigo pagrindinių dalių išvaizdą galima nuspręsti, ar iš daigo užaugtų normalus augalas, jei jis būtų auginamas dirvoje tinkamomis sąlygomis.
Daigumo procentas, užrašytas po tyrimų išduodamame dokumente, reiškia normaliai sudygusių sėklų procentinę dalį, kai daiginta šios metodikos 2 priede nurodytą laiką ir jame nustatytomis sąlygomis.
Pagrindinės daigo dalys, būtinos jo išsivystymui į pilnavertį augalą, priklausomai nuo tiriamos augalo rūšies yra šios
šaknų sistema (pirminė šaknelė, tam tikrais atvejais – gemalinės šaknelės);
daigo stiebelis (hipokotilis (poskiltis); epikotilis (antskiltis); kai kuriuose Poaceae (Gramineae) – mezokotilis; viršūninis pumpuras);
skilčialapiai (nuo vieno iki keleto);
koleoptilė (diegamakštė) (visiems Poaceae (Gramineae) šeimos augalams).
Normalūs daigai – tokie daigai, kurie augdami geros kokybės dirvoje tinkamomis drėgmės, temperatūros ir šviesos sąlygomis gali išsivystyti į pilnavertį augalą. Daigai priskiriami normaliems, jei jie atitinka vieną iš šių apibrėžimų
sveiki daigai – daigai, kurių visos pagrindinės dalys yra gerai išsivysčiusios, išaugusios, proporcingos ir sveikos;
daigai su nežymiais trūkumais – daigai, kurių pagrindinės dalys turi tam tikrų nežymių trūkumų, bet visais kitais atžvilgiais atrodo pilnaverčiai ir visapusiškai išsivystę, panašiai kaip sveiki to paties tyrimo daigai;
antrinės infekcijos pažeisti daigai – daigai, kurie aiškiai būtų atitikę sveikiems daigams arba daigams su nežymiais trūkumais keliamus reikalavimus, bet yra paveikti grybinės ar bakterinės infekcijos ir užsikrėtę ne nuo tiriamos sėklos, bet nuo kito infekcijos šaltinio.
Nenormalūs daigai – daigai, kurie nepajėgia vystytis į normalų augalą, nors jie yra auginami geros kokybės terpėje tinkamomis drėgmės, šilumos ir šviesos sąlygomis. Šie daigai priskiriami nenormaliems
pažeisti daigai – daigai, neturintys kurios nors pagrindinės dalies arba taip smarkiai ir nepataisomai pažeisti, kad nebegalės toliau proporcingai vystytis;
deformuoti ar neproporcingai išsivystę daigai – silpnai išsivystę ar turintys fiziologinių nukrypimų daigai arba daigai, kurių pagrindinės dalys deformuotos ar neproporcingos;
supuvę daigai – daigai, kurių bent viena iš pagrindinių dalių taip pažeista ar supuvusi dėl pirminės infekcijos, kad nebegali toliau normaliai vystytis.
Daugiasėkliai junginiai – sėklų junginiai, kurie gali išleisti daugiau kaip vieną daigą.
Nesudygusios sėklos – sėklos, kurios buvo daigintos šios metodikos 2 priede nurodytomis sąlygomis, bet daigumo tyrimo pabaigoje liko nesudygusios. Jos skirstomos taip
kietalukštės sėklos – tai sėklos, kurios daigumo tyrimo pabaigoje lieka kietos, nes jos neabsorbuoja vandens ir neišbrinksta;
šviežios sėklos – nesudygusios daiginant nurodytomis sąlygomis, tačiau išbrinkusios, sveikos, tvirtos ir turi galimybių išsivystyti į normalų daigą;
negyvos sėklos – tai sėklos, kurios daigumo tyrimo pabaigoje yra nei kietalukštės, nei šviežios ir neišleidusios jokios daigo dalies;
kitų grupių sėklos: tam tikromis aplinkybėmis tuščios ir nesudygusios sėklos gali būti skirstomos į tuščias, be gemalo ir kenkėjų pažeistas. Tai išsamiau aprašyta šios metodikos 23.4 punkte.
3. Normalūs daigai skirstomi į tris grupes: sveiki daigai, daigai su nežymiais trūkumais ir daigai, pažeisti antrinės infekcijos.
4. Sveikas daigas priklausomai nuo tiriamos augalo rūšies turi tam tikrą šių pagrindinių dalių derinį
4.1. gerai išvystyta šaknų sistema, kuri susideda iš
ilgos, plonos pirminės šaknelės, paprastai gausiai apaugusios šakniaplaukiais, užsibaigiančios plona viršūnėle;
antrinių šaknelių, kurios išauga per daigumo tyrimui skirtą laiką;
keleto gemalinių šaknelių, išaugusių vietoj pirminės šaknelės, jei tai daigai tokių genčių sėklų kaip Avena, Hordeum, Secale, Triticum, x Triticosecale, Cyclamen;
4.2. gerai išvystytas daigo stiebelis, susidedantis iš
tiesaus, paprastai plono, ištįsusio hipokotilio (toms rūšims, kurios dygdamos iškelia skilčialapius);
gerai išvystyto epikotilio (toms rūšims, kurios dygdamos neiškelia skilčialapių);
pailgėjusių ir hipokotilio, ir epikotilio (kai kurioms rūšims, kurios dygdamos iškelia skilčialapius);
pailgėjusio mezokotilio (tam tikroms Poaceae (Gramineae) gentims);
4.3. tipingas skilčialapių skaičius, t. y.
vienas skilčialapis, jei augalai vienaskilčiai, arba išimtiniais atvejais – dviskilčiai. Jis gali būti žalias, lapo pavidalo ar pakitęs, ir visiškai ar iš dalies likęs sėkloje;
du skilčialapiai – jei augalai dviskilčiai. Skilčialapiai, kurie dygstant sėklai iškeliami, yra žali, panašūs į lapus. Jų dydis ir forma priklauso nuo tiriamojo augalo rūšies. Skilčialapiai, kurie sėklai dygstant neiškeliami, yra pusrutulio formos, mėsingi. Jie paprastai lieka sėklos luobelėje;
nepastovus skilčialapių skaičius (2–18). Tai būdinga spygliuočiams; paprastai jų skilčialapiai yra žali, ilgi ir siauri;
4.4. žali, išsivystę pirmieji tikrieji lapeliai
vienas pirmasis tikrasis lapelis, jei daigo lapeliai išleidžiami paeiliui. Kartais pirma jo gali būti keletas lukštinių lapelių;
arba
du pirmieji tikrieji lapeliai, jei daigai turi priešinius lapelius;
4.5. viršūninis pumpuras ar daigo viršūnė, kurių išsivystymas priklauso nuo tiriamo augalo rūšies;
4.6. gerai išsivysčiusi, tiesi koleoptilė (diegamakštė), jei tai Poaceae (Gramineae) augalai. Koleoptilės viduje turi būti siekiantis viršūnėlę ir beišlendantis žalias lapelis.
5. Sveikais taip pat laikomi daigai tų medžių rūšių, kurių sėklos dygdamos iškelia skilčialapius, jei pirminės šaknelės ir hipokotilio bendras ilgis yra 4 kartus ilgesnis už sėklą, o visos išsivysčiusios dalys yra sveikos.
6. Daigas su nežymiais trūkumais. Šie trūkumai yra laikomi nežymiais
6.1. pirminė šaknelė su nedideliais pažeidimais ar augdama nežymiai atsilieka;
6.2. pirminė šaknelė turi trūkumų, bet yra pakankamai gerai išsivysčiusios antrinės šaknelės. Tai tinka kai kurioms Fabaceae (Leguminosae) gentims (ypač toms, kurių sėklos stambios: Phaseolus, Pisum, Vicia) ir Poaceae (Gramineae) gentims, pvz., Zea, bei visoms Cucurbitaceae gentims (pvz., Cucumis, Cucurbita, Citrullus), taip pat Malvaceae gentims (pvz., Gossypium). Visas genčių sąrašas pateiktas Parankinėje daigų įvertinimo knygoje („Handbook for seedling evaluation“);
6.3. yra tik viena stipri gemalinė šaknelė, jei tai Avena, Hordeum, Secale, Triticum, xTriticosecale, arba dvi, jei tai Cyclamen;
6.4. hipokotilis, epikotilis ar mezokotilis su nedideliais pažeidimais;
6.5. skilčialapiai su nedideliais pažeidimais (jei yra išlikę pusė ar daugiau normaliai besivystančio audinių ploto (toliau – 50 proc. taisyklė) ir nėra žymių, kad daigo viršūnė ar aplink ją esantys audiniai pažeisti ar supuvę);
6.6. dviskilčiuose augaluose yra tik vienas normalus skilčialapis (jeigu nėra žymių, kad daigo viršūnė ar aplink ją esantys audiniai pažeisti ar supuvę);
6.7. yra trys skilčialapiai vietoj dviejų (su sąlyga, jei jie atitinka 50 proc. taisyklę);
6.8. pirmieji tikrieji lapeliai su nedideliais pažeidimais (jei yra išlikę pusė ar daugiau normaliai besivystančio audinių ploto (50 proc. taisyklė);
6.9. yra tik vienas normalus pirmasis tikrasis lapelis, pvz., Phaseolus genties daigų (jeigu nėra žymių, kad daigo viršūninis pumpuras pažeistas ar supuvęs);
6.10. pirmieji tikrieji Phaseolus genties daigų lapeliai normaliai susiformavę, bet mažesni nei įprasta, jei jie yra didesni už ketvirtadalį normalaus lapelio dydžio;
6.11. yra trys pirmieji tikrieji lapeliai vietoj dviejų, pvz., Phaseolus genties daigų (su sąlyga, jei jie atitinka 50 proc. taisyklę);
6.12. koleoptilė (diegamakštė) šiek tiek pažeista;
6.13. koleoptilė su plyšiu, besitęsiančiu nuo viršūnėlės ne daugiau kaip 1/3 koleoptilės ilgio, jei tai Zea mays daigai; šios metodikos 1 priede esančiame 1 paveiksle pavaizduotą daigą su koleoptilės defektais galima priskirti normaliems daigams, jei pirmasis lapelis yra sveikas arba nežymiai pažeistas, kaip pavaizduota metodikos 1 priedo 2 paveiksle);
6.14. koleoptilė laisvai susisukusi ar padariusi kilpą (kadangi ji neišsilaisvinusi iš apatinio ar viršutinio žiedažvynio ar vaisiaus apvalkalų);
6.15. koleoptilė su žaliu lapu, nepasiekusiu jos viršūnėlės, tačiau lapas ilgesnis už pusę koleoptilės.
7. Daigai, pažeisti antrinės infekcijos. Dėl grybų ar bakterijų žymiai apgedę daigai priskiriami prie normalių, jeigu akivaizdu, kad užkrėtimo šaltinis yra ne tiriamoji sėkla ir jei galima nustatyti, kad daigas turi visas pagrindines dalis.
8. Nenormalūs daigai. Vieną ar keletą 9–21 punktuose išvardytų trūkumų turintis daigas vertinamas kaip nenormalus.
9. Pirminė šaknelė
9.1. neišaugusi, labai trumpa;
9.2. sustorėjusi;
9.3. sutrumpėjusi;
9.4. jos nėra;
9.5. nulūžusi;
9.6. nuo viršūnėlės suskilusi;
9.7. sutraukta, suspausta;
9.8. ištįsusi;
9.9. neišsilaisvinusi iš sėklos apvalkalų;
9.10. su neigiamu geotropizmu;
9.11. stikliška;
9.12. supuvusi dėl pirminės infekcijos.
10. Daigas vertinamas kaip nenormalus ir tais atvejais, kai yra tik viena silpna gemalinė šaknelė ar jos nėra.
11. Antrinės ar gemalinės šaknelės, turinčios vieną ar daugiau išvardytų trūkumų, laikomos nenormaliomis ir negali atstoti nenormalios pirminės šaknelės tais atvejais, kai kelių antrinių šaknelių (pvz., Cucumis) ar mažiausiai vienos stiprios gemalinės šaknelės buvimas (pvz., Triticum), arba dviejų stiprių gemalinių šaknelių buvimas (Cyclamen) lemia daigo vertę.
12. Hipokotilis, epikotilis, mezokotilis
12.1. trumpas ir storas (išskyrus Cyclamen);
12.2. nesusiformavęs gumbas (Cyclamen);
12.3. giliai įplyšęs ar nulūžęs;
12.4. skilęs per pusę;
12.5. jo nėra;
12.6. sutrauktas (suspaustas);
12.7. stipriai susisukęs;
12.8. perlenktas;
12.9. suformuota kilpa ar spiralė;
12.10. ištįsęs;
12.11. stikliškas;
12.12. supuvęs dėl pirminės infekcijos.
13. Skilčialapiai (naudoti 50 proc. taisyklę)
13.1. išbrinkę ar susisukę;
13.2. deformuoti;
13.3. perlūžę ar kitaip pažeisti;
13.4. atskirti ar jų nėra;
13.5. išblukę (pakeitę spalvą);
13.6. apmirę;
13.7. stikliški;
13.8. supuvę dėl pirminės infekcijos. Jei skilčialapiai pažeisti ar supuvę prie pat daigo prisegimo vietos ar netoli daigo viršūnėlės, tai toks daigas laikomas nenormaliu nepriklausomai nuo to, ar pasitvirtina 50 proc. taisyklė.
14. Skilčialapio trūkumai, būdingi Allium genčiai
14.1. trumpas ir storas;
14.2. sutrauktas, susiaurėjęs;
14.3. perlenktas;
14.4. suformuota kilpa ar spiralė;
14.5. be aiškios šaknies išaugos („kelio“);
14.6. ištįsęs.
15. Pirmieji tikrieji lapeliai (naudoti 50 proc. taisyklę)
15.1. deformuoti;
15.2. pažeisti;
15.3. jų nėra;
15.4. išblukę;
15.5. apmirę;
15.6. supuvę dėl pirminės infekcijos;
15.7. normalios išvaizdos, bet mažesni už 1/4 normalaus dydžio.
16. Viršūninis pumpuras ir aplink jį esantys audiniai
16.1. deformuotas;
16.2. pažeistas;
16.3. jo nėra;
16.4. supuvęs dėl pirminės infekcijos.
17. Jei viršūninis pumpuras turi trūkumų ar jo iš vis nėra, daigas laikomas nenormaliu, net jei yra išsivystę vienas ar du pažastiniai pumpurai (pvz., Phaseolus) ar ūgliai (pvz., Pisum).
18. Koleoptilė (visoms augalų rūšims, išskyrus Zea mays) ir pirmasis lapelis
18.1. deformuota;
18.2. pažeista;
18.3. jos nėra;
18.4. viršūnėlė pažeista ar jos nėra;
18.5. smarkiai perlenkta;
18.6. suformuota kilpa ar spiralė;
18.7. stipriai susisukusi;
18.8. viršūnėje plyšys ilgesnis kaip trečdalis diegamakštės ilgio;
18.9. įtrūkusi ties pagrindu;
18.10. ištįsusi;
18.11. supuvusi dėl pirminės infekcijos.
19. Pirmasis lapelis (Poaceae (Gramineae))
19.1. trumpesnis už pusę diegamakštės ilgio;
19.2. jo nėra;
19.3. suskaidytas ar kitaip deformuotas.
20. Koleoptilė (tik Zea mays)
20.1. jei įvertinimo metu pirmasis lapelis jau išaugęs, tai daigas yra nenormalus, jei pirmas lapelis yra sužalotas, kaip parodyta šios metodikos 1 priede esančiame paveiksle, ir koleoptilė turi bet kurį iš žemiau nurodytų trūkumų
20.1.1. koleoptilė įtrūkusi nuo viršūnėlės daugiau kaip per vieną trečdalį ilgio;
20.1.2. koleoptilė smarkiai perlenkta;
20.1.3. koleoptilės viršūnėlė sužalota arba jos nėra;
20.1.4. koleoptilė įtrūkusi bet kurioje vietoje žemiau viršūnėlės;
20.2. jei įvertinimo metu pirmasis lapelis dar neišaugęs
20.2.1. koleoptilės viršūnėlė sužalota arba jos nėra;
20.2.2. koleoptilė įtrūkusi nuo viršūnėlės daugiau kaip per vieną trečdalį ilgio;
20.3. lapelis išlindęs žemiau koleoptilės viršūnėlės.
21. Visas daigas
21.1. deformuotas;
21.2. sulūžęs;
21.3. skilčialapiai iškelti prieš pasirodant šaknelėms;
21.4. du neatskiriamai susilieję daigai;
21.5. išlikęs endospermo kaklelis;
21.6. geltonas ar baltas;
21.7. ištįsęs;
21.8. stikliškas;
21.9. supuvęs dėl pirminės infekcijos.
22. Daugiasėkliai junginiai. Yra keletas tipų junginių, kurie gali išleisti daugiau kaip vieną daigą
22.1. junginiai, turintys daugiau negu vieną tikrą sėklą (pvz., sudėtiniai sėklos junginiai, jei tai Dactylis, Festuca, x Festulolium ir Lolium; neatsiskyrę skeltavaisiai, jei tai Apiaceae (Umbelliferae); Beta vulgaris kamuolėliai; Tectona grandis vaisiai);
22.2. tikrosios sėklos, turinčios daugiau nei vieną gemalą. Kai kurioms rūšims tai yra normalu (poliembrionija), o kitoms tai – išimtiniai atvejai (dvyniškumas). Pastaruoju atveju dažniausiai vienas iš daigų būna silpnas ar ištįsęs, bet retkarčiais pasitaiko, kad abu daigai beveik normalaus dydžio;
22.3. susilieję gemalai. Kartais iš vienos sėklos išauga du neatskiriamai susilieję daigai.
23. Nesudygusios sėklos
23.1. kietalukštės sėklos: kietalukštiškumas yra viena iš sėklų ramybės būklės formų. Tai įprastas reiškinys daugeliui Fabaceae (Leguminosae) rūšių, bet gali pasitaikyti ir kitų šeimų sėkloms. Tokios sėklos neišbrinksta daiginamos šios metodikos 2 priede nurodytomis sąlygomis ir lieka kietos;
23.2. šviežios sėklos: daiginamos šios metodikos 2 priede nurodytomis sąlygomis, tokios sėklos išbrinksta, bet jų dygimo procesas sustabdytas (užblokuotas);
23.3. negyvos sėklos: paprastai negyvos sėklos yra minkštos, praradusios būdingą spalvą, dažnai supelijusios ir nerodo jokių daigo vystymosi žymių;
23.4. kitos grupės: esant sėklos savininko prašymui, nesudygusias sėklas galima suskirstyti taip
23.4.1. tuščios sėklos (sėklos, kurios yra visiškai tuščios, ar jose yra truputis neišsivysčiusių audinių);
23.4.2. sėklos be gemalo (sėklos, kurios turi šviežią endospermą ar gametofitinį audinį, kuriame aiškiai nėra nei gemalo ertmės, nei paties gemalo;
23.4.3. kenkėjų (vabzdžių) pažeistos sėklos (sėklos, kuriose yra vabzdžio lerva, kenkėjų ekskrementų ar kitokių dėl kenkėjų atsiradusių pažeidimų požymių ir dėl jų sėklos nebegali sudygti).
Tokių sėklų grupių gali pasitaikyti visų augalų rūšių sėklose, tačiau dažniausiai jų randama įvairių rūšių medžių sėklose.
24. Papildomi apibrėžimai
Antrinė infekcija – ligos sukėlėjas patenka nuo kitos sėklos ar daigo.
Antrinė šaknelė – sąvoka, naudojama sėklų tyrimuose ir reiškianti bet kurią kitą šaknelę, išskyrus pirminę.
Daigas – jaunas augalas, išsivystęs iš sėklos gemalo.
Daigo viršūnėlė – viršutinė daigo dalis, turinti augimo kūgelį.
Dygimas, iškeliant skilčialapius – dygimo tipas, kai skilčialapiai iškeliami virš žemės paviršiaus ant pailgėjusio hipokotilio (papildomai žr. „dygimas neiškeliant skilčialapių“).
Dygimas, neiškeliant skilčialapių – dygimo tipas, kai skilčialapiai ar panašios daigo dalys (pvz., skydelis) lieka žemėje su sėkla. Daigas iškeliamas virš žemės paviršiaus pailgėjus epikotiliui (dviskilčiams) ar mezokotiliui (kai kuriems vienaskilčiams) (papildomai žr. „dygimas iškeliant skilčialapius“).
Dviskilčiai – grupė augalų, kurių sėklos paprastai turi dvi sėklaskiltes (papildomai žr. „vienaskilčiai“).
Endospermas – maitinamasis audinys, atsirandantis po apvaisinimo ir išliekantis tam tikrose sėklose brendimo laikotarpiu kaip atsarginis maisto medžiagų audinys.
Epikotilis (antskiltis) – daigo stiebo dalis nuo skilčialapių iki pirmojo tikrojo lapelio ar jų pirmos poros.
Fitotoksinis – nuodingas augalams.
Gametofitinis audinys – maitinamasis audinys, aptinkamas spygliuočių sėklose. Jis atlieka panašias funkcijas kaip endospermas.
Gemalas – naujo augalo užuomazga sėkloje, kurią sudaro daugiau ar mažiau diferencijuotas stiebelis ir prie jo prisitvirtinusi sėklaskiltė (-ės).
Gemalinė šaknelė – rudimentinė gemalinė šaknelė, iš kurios vystosi pirminė šaknelė, kai ji dygimo metu išlenda iš sėklos apvalkalo (papildomai žr. „pirminė šaknelė“).
Geotropizmas – augalo augimo priklausomybė nuo gravitacijos
teigiamas geotropizmas – augimas žemyn (pvz., normali pirminė šaknelė);
neigiamas geotropizmas – augimas aukštyn (pvz., normalus daigas).
Hipokotilis – daigo stiebo dalis žemiau skilčialapių iki pirminės šaknelės.
Infekcija – ligų sukėlėjų įsiskverbimas ir paplitimas gyvame organizme (pvz., įvairiose daigo dalyse), dažniausiai sukeliantis (tačiau nebūtinai) ligos simptomus ar suirimą.
Kilpiška struktūra – daigo dalys (pvz., hipokotilis, koleoptilė) suformuoja kilpą ar apskritimą užuot augę tiesiai.
Koleoptilė (diegamakštė) – apvalkalas, dengiantis ir apsaugantis gemalo ir jauno daigo stiebelio augimo kūgelį kai kurių vienaskilčių augalų daiguose (pvz., Poaceae (Gramineae)).
Mezokotilis – kai kurių išsivysčiusių vienaskilčių (pvz., Poaceae (Gramineae)) daigo stiebo dalis tarp skydelio prisegimo vietos ir koleoptilės.
Pirmasis tikrasis lapelis – pirmas tikrasis lapelis ar jų pora, išauganti po skilčialapių (papildomai žr. „skilčialapiai“).
Pirminė infekcija – ligos sukėlėjas gyvena ir dauginasi pačioje sėkloje.
Pirminė šaknelė – pagrindinė daigo šaknelė, išsivysčiusi iš gemalinės šaknelės (papildomai žr. „gemalinė šaknelė“).
Sergantis – paveiktas mikroorganizmų buvimo ar jų veiklos, arba cheminių junginių.
Sėklos šaknelės – javų pirminė ir keletas antrinių šaknelių, kurios išauga iš gemalo ir vėliau išsivysto į daigo šaknų sistemą.
Skilčialapis – gemalo ir daigo pirmasis netikrasis lapelis ar jų pora (papildomai žr. „pirmasis tikrasis lapelis“).
Skydelis – skydo formos dalis, kuri kai kuriuose Poaceae (Gramineae) sudaro sėklaskiltės dalį, per kurią gemalas absorbuoja maisto medžiagas iš endospermo.
Spalvos keitimas – išblukimas, šviesėjimas, spalvos netekimas.
Sunykusi šaknelė – šaknelė su pažeista viršūnėle ar neturinti viršūnėlės, nepaisant jos ilgio (papildomai žr. „sustorėjusi šaknelė“).
Supuvimas – organinių audinių suirimas, paprastai dalyvaujant mikroorganizmams.
Susisukusi dalis – daigo dalis (pvz., koleoptilė, hipokotilis), kuri yra apsisukusi aplink pagrindinę daigo ašį
laisvai susisukusi – visiškai apsisukusi ilgąją daigo dalį;
glaudžiai susisukusi – visiškai apsisukusi trumpąją daigo dalį.
Sustorėjusi šaknelė – šaknelė, tipinga daigams, pažeistiems fitotoksinių medžiagų. Paprastai ji yra trumpa, buožiškos formos, tačiau šaknelės viršūnėlė dažnai yra sveika (papildomai žr. „sutrumpėjusi šaknelė“).
Sutrumpėjusi šaknelė – šaknelė, dažniausiai su nepažeista viršūnėle, bet per trumpa ir per silpna, kad būtų proporcinga kitoms daigo dalims.
Šakniaplaukiai – plonos ataugos, išaugusios iš šaknies paviršiaus ląstelių.
Vienaskilčiai – grupė augalų, kurių sėklose paprastai būna viena sėklaskiltė (papildomai žr. „dviskilčiai“).
Viršūninis pumpuras – daigo augimo kūgelis, apsuptas keleto daugiau ar mažiau diferencijuotų lapelių.
Iii. Tyrimo metodo esmė
25. Paprastai sėklos daigumo tyrimas lauko sąlygomis yra nepatikimas, kadangi tyrimo lygiai tomis pačiomis sąlygomis beveik neįmanoma pakartoti. Todėl buvo sukurti laboratoriniai metodai, kuriuose sudaromos tokios aplinkos sąlygos, kad dauguma tos pačios augalų rūšies bandinių sudygsta tipingiausiai, greičiausiai ir galutinai. Aplinkos sąlygos buvo standartizuotos taip, kad tyrimą kartojant gauti rezultatų skirtumai būtų kiek įmanoma artimesni tiems skirtumams, kurie atsiranda dėl pačių bandinių skirtingumo.
26. Daigumo tyrimas turi būti daromas iš švarių sėklų, išskyrus tuos atvejus, kai daigumą leidžiama nustatyti svėrinių metodu.
27. Kiekvienai augalų rūšiai turi būti taikomas atitinkamas švarios sėklos apibrėžimas. Jei sėkla siuntoje yra dražuota, tokiai sėklai taikomas grynų dražečių apibrėžimas.
28. Švari sėkla gali būti imama arba iš švarios sėklos frakcijos, gautos atlikus švarumo tyrimą pagal Sėklų švarumo nustatymo metodikos reikalavimus, arba iš tipingos pristatomojo bandinio frakcijos.
29. Sėklos prieš daiginimą turi būti niekuo neapdorotos (nepaveiktos), išskyrus priemones, rekomenduojamas šios metodikos 55–59 punktuose.
30. Galima atlikti paralelinius arba dubliuojančius tyrimus ir jų rezultatus užrašyti pagal taisykles, taikomas kartojant tyrimą, kaip nurodyta šios metodikos VII skyriuje. Jeigu po kokio nors apdorojimo atliekami papildomi tyrimai, gauti rezultatai ir naudotos priemonės nurodomi po tyrimų išduodamo dokumento skiltyje „ Kita informacija“.
31. Mėginiais išdėstytos sėklos turi būti daiginamos tinkamomis drėgmės sąlygomis ir naudojant šios metodikos 2 priede nurodytus metodus. Praėjus 2 priede nurodytam laikui, mėginių daigai ir sėklos įvertinami, suskaičiuojami, išskirstant į įvairias grupes, kurias reikia nurodyti skelbiant rezultatus (tai aprašyta šios metodikos X skyriuje).
32. Papildomų nurodymų dėl šio skyriaus nuostatų yra leidinyje „ISTA Parankinė daigų įvertinimo knyga“ („ISTA Handbook for Seedling Evaluation“).
iV. naudojamos Medžiagos
33. Daiginimo terpei paprastai naudojamas popierius arba smėlis. Žemė ar dirbtinis kompostas kaip terpė pirminiam tyrimui atlikti nerekomenduojami, išskyrus atvejus, nurodytus šios metodikos 50 punkte.
34. Popieriaus terpės. Popieriaus terpe gali būti filtrinis popierius, sugeriamasis popierius ar popierinis rankšluostis.
35. Bendrieji reikalavimai popieriaus terpėms
35.1. popierius turi būti pagamintas iš medžio, medvilnės ar kitos išvalytos augalinės celiuliozės. Popierius turi būti neužterštas bakterijomis, grybų sporomis, toksinėmis medžiagomis, kurios gali trukdyti daigo augimui ar jo įvertinimui;
35.2. tekstūra: popierius turi būti poringas, bet jo tekstūra turi būti tokia, kad daigų šaknelės augtų ant paviršiaus, bet nesiskverbtų į popierių;
35.3. stiprumas: popierius turi būti pakankamai stiprus, atsparus plėšimui, kad nesuplyštų naudojamas rankomis tyrimų metu;
35.4. drėgmės imlumas: popierius turi būti pakankamai imlus vandeniui, kad per visą tyrimo laikotarpį išlaikytų pakankamą drėgmės kiekį, reikalingą sėkloms sudygti;
35.5. pH: tikrinant terpėje, popieriaus pH turi būti 6,0–7,5, arba turi būti pateikti įrodymai, kad didesnis arba mažesnis popieriaus pH nedaro įtakos daigumo analizės rezultatams;
35.6. saugojimas: popierius turi būti laikomas vėsiame kambaryje, kuriame yra kaip galima mažesnis oro drėgnumas; jis turi būti atitinkamai supakuotas, kad būtų apsaugotas nuo nešvarumų ir pažeidimų saugojimo metu;
35.7. sterilizavimas: gali prireikti sterilizuoti popierių norint pašalinti pelėsį, kuris atsirado saugojimo metu.
36. Popieriaus terpės kokybės kontrolė: jei turima nežinomos kokybės popieriaus, jį reikia palyginti su patikrintu, žinomos kokybės popieriumi.
Dėl to daromas biologinis tyrimas, kurio metu nustatoma, ar popieriuje yra žalingų medžiagų. Šiam tyrimui naudojamos, pvz., Phleum pratense, Agrostis gigantea, Eragrostis curvula, Festuca rubra var. commutata ir Lepidum sativum sėklos, kurios yra jautrios toksinėms medžiagoms, esančioms popieriuje. Įvertinama lyginant daigų šaknelių išsivystymą ant žinomos kokybės ir ant tiriamojo popieriaus. Įvertinimas turi būti atliktas šios metodikos 2 priede nurodytu pirmo skaičiavimo laiku (galima ir anksčiau) priklausomai nuo tiriamos rūšies, kadangi toksinių medžiagų poveikis išryškėja ankstyvesnėse šaknų augimo fazėse. Toksinėmis medžiagomis paveiktos šaknys būna trumpesnės, kartais jų galiukai netenka įprastos spalvos, šaknys būna pakilę nuo popieriaus, o šaknų plaukeliai išaugę kuokštais. Varpinių augalų koleoptilė gali būti plokščia ir sutrumpėjusi.
37. Bendrieji reikalavimai smėlio terpei
37.1. sudėtis: smėlis turi būti kuo vienodesnis. Labai smulkios ir stambios dalelės turi būti pašalintos. Rekomenduojama, kad dauguma smėlio dalelių išbyrėtų pro 0,8 mm skersmens sieto skylutes ir susilaikytų ant sieto, kurio skylučių skersmuo yra 0,05 mm. Smėlyje negali būti kitų sėklų, grybų sporų, bakterijų ar toksinių medžiagų, kurios gali trukdyti sėklų dygimui, daigų augimui ar jų įvertinimui;
37.2. drėgmės imlumas: kai įpilame atitinkamą vandens kiekį, smėlio dalelės turi absorbuoti vandens kiekį, užtikrinantį sėklų dygimui palankias drėgmės sąlygas. Smėlyje turi likti pakankamai oru užpildytų porų, sąlygojančių optimalų sėklų sudygimą ir šaknų augimą;
37.3. pH: tikrinant terpėje, smėlio pH turi būti 6,0–7,5, arba turi būti pateikti įrodymai, kad didesnis arba mažesnis smėlio pH nedaro įtakos daigumo analizės rezultatams;
37.4. sterilizavimas: dėl smėlio švarumui keliamų reikalavimų kartais gali tekti prieš naudojimą smėlį plauti ir sterilizuoti. Sterilizuojant smėlį, negalima naudoti tokių cheminių medžiagų, kurios, likusios smėlyje, galėtų slopinti ar užmušti sėkloje esančių ligų pradus;
37.5. pakartotinis naudojimas: jei patogu, smėlis gali būti naudojamas keletą kartų, bet kiekvieną kartą turi būti išplaunamas, išdžiovinamas ir sterilizuojamas. Pageidautina pakartotinai nenaudoti smėlio, kuris buvo naudotas cheminėmis medžiagomis apdorotoms sėkloms daiginti, tačiau jei vis dėlto tenka jį dar kartą panaudoti, reikėtų įsitikinti, jog tos cheminės medžiagos, kurios galėjo susikaupti smėlyje, nesukelia fitotoksinių simptomų.
38. Smėlio kokybės kontrolė: įsitikinant, jog naujoje smėlio siuntoje nėra toksinių medžiagų, reikia padaryti biologinį tyrimą, panašų į tą, kuris naudojamas popieriui įvertinti ir yra aprašytas šios metodikos 36 punkte.
39. Bendrieji reikalavimai žemės terpei
39.1. sudėtis: žemė turi būti geros kokybės, nesupuolusi, be stambių dalelių. Joje neturėtų būti daug kitų sėklų, bakterijų, grybų sporų, nematodų ar toksinių medžiagų, kurios galėtų trukdyti sėklų sudygimui, daigų augimui ar jų įvertinimui;
39.2. drėgmės imlumas: kai žemė pakankamai sudrėkinta, joje turėtų būti tinkamos aeracijos sąlygos dygimui ir šaknų augimui;
39.3. pH: tikrinant terpėje, žemės pH turi būti 6,0–7,5, arba turi būti pateikti įrodymai, kad didesnis arba mažesnis žemės pH nedaro įtakos daigumo analizės rezultatams;
39.4. sterilizavimas: dėl žemės švarumui keliamų reikalavimų gali tekti prieš tyrimus žemę sterilizuoti. Sterilizuojant žemę, negalima naudoti tokių medžiagų, kurios galėtų slopinti ar sunaikinti sėkloje esančius ligų pradus;
39.5. pakartotinis naudojimas: rekomenduojama žemę naudoti tik vieną kartą.
40. Bendrieji reikalavimai komposto terpei
40.1. sudėtis: kompostas turi būti geros kokybės birus hidroponinis mišinys. Hidroponiniame mišinyje turi būti organinių medžiagų (pvz., durpių) ir, pvz., 10 proc. smėlio. Taip pat gali būti pridėta kitokių komponentų (pvz., perlito, vermikulito);
40.2. drėgmės imlumas: kartą nustačius reikalingą drėgmės kiekį, komposto drėgmės imlumas vėliau reguliariai turėtų būti patikrinamas;
40.3. pH: tikrinant terpėje, komposto pH turi būti 6,0–7,5, arba turi būti pateikti įrodymai, kad didesnis arba mažesnis komposto pH nedaro įtakos daigumo analizės rezultatams;
40.4. dezinfekavimas: dezinfekcija turi būti atliekama tokiu būdu, kuris neturi įtakos daigumui;
40.5. pakartotinai naudoti kompostą neleidžiama.
41. Bendrieji reikalavimai vandeniui
41.1. švarumas: vanduo, naudojamas terpei sudrėkinti, turi būti pakankamai švarus, jame neturėtų būti daug organinių ir mineralinių priemaišų;
41.2. kokybė: jeigu įprasto vandens kokybė netinkama, galima naudoti distiliuotą ar dejonizuotą vandenį;
41.3. pH: tikrinant terpėje, vandens pH turi būti 6,0–7,5, arba turi būti pateikti įrodymai, kad didesnis arba mažesnis vandens pH nedaro įtakos daigumo analizės rezultatams.
42. Vandens kokybės kontrolė: įsitikinant, ar naudojamo vandens kokybė yra patenkinama, reikia periodiškai jį ištirti.
v. įranga
43. Sėklų skaičiavimo prietaisai. Dažniausiai yra naudojami dviejų tipų sėklų skaičiuotuvai: skaičiavimo lentos ir vakuuminiai skaičiuotuvai
43.1. Skaičiavimo lentos.
Paprastai skaičiavimo lentos naudojamos stambioms sėkloms, tokioms kaip Zea, Phaseolus ir Pisum skaičiuoti. Skaičiavimo lentos plotas yra maždaug lygus plotui terpės, ant kurios būna išdėstomos sėklos daiginimui. Viršutinė lentos dalis – su 50 ar 100 skylučių, kurių forma ir dydis maždaug panašūs į skaičiuojamų sėklų formą ir dydį, bet pakankamai didelės, kad didžiausios bandinio sėklos tilptų į jas. Po viršutine dalimi yra dugninė lentelė; ji gali būti vientisa, slankiojanti pirmyn ir atgal arba joje gali būti atitinkamos skylutės, kurios gali būti atidaromos ar uždaromos, traukiant viršutinę ir apatinę dalį vieną priešais kitą. Skaičiuojant sėklas, apatinė dalis uždaroma ir sėklos išberiamos ant viršutinės dalies. Įsitikinus, jog visos skylutės yra užpildytos ir kad kiekvienoje skylutėje yra tik po vieną sėklą, sėklų perteklius pašalinamas. Skylutės yra atidaromos, traukiant apatinę paslankiąją lentelę, ir sėklos iškrenta ant daiginimo terpės.
43.2. Vakuuminiai skaičiuotuvai.
43.2.1. Vakuuminiai skaičiuotuvai dažniausiai naudojami skaičiuoti tokioms sėkloms, kurios yra taisyklingų formų ir turi lygų paviršių (javai, Brassica ir Trifolium rūšys). Vakuuminis skaičiuotuvas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių: vakuuminės sistemos su vamzdeliais, kuriose neapribojama oro srovė, daugelio plokštelių ar galvučių, pritaikytų prie įvairių sėklų dydžių, ir naudojamos daiginimo terpės bei vakuumo reguliavimo vožtuvo. Įprastą buitinį dulkių siurblį taip pat galima naudoti kaip vakuumo sistemą. Galvutės, turinčios 50 ar 100 skylučių, turi būti truputėlį mažesnės, negu daiginimui naudojama terpė, ir su krašteliais, kad sėklos nenuriedėtų šalin. Skylučių skersmuo turi atitikti sėklų dydį ir siurblio galingumą.
43.2.2. Skaičiuojant sėklos tolygiai pilamos ant skaičiavimo galvutės, išjungus vakuumą. Po to įjungiamas vakuumas, pašalinamas sėklos perteklius, įsitikinus, jog visos skylutės yra užpildytos ir kad kiekvienoje skylutėje yra tik po vieną sėklą. Galvutė perkeliama ant daiginimo terpės, išjungiamas vakuumas, kad sėklos galėtų nukristi ant terpės.
43.2.3. Dirbant su vakuuminiais skaičiuotuvais, reikia būti atidiems, kad sėklos nebūtų išrūšiuojamos, ir siekti išvengti nukrypimų atskiruose mėginiuose: skaičiuotuvo galvutės negalima panardinti į sėklas, nes tuomet pirmiausia bus pritraukiamos lengvos sėklos. Dėl tos pačios priežasties, kai sėklos beriamos ant skaičiavimo galvutės, vakuumas turi būti išjungtas.
44. Sėklų daiginimo aparatai
44.1. Jakobseno aparatas (Kopenhagos vonelė).
Paprastai šis aparatas sudarytas iš daiginimo plokštės, ant kurios dedamas filtrinis popierius su daiginamomis sėklomis. Pastovi popieriaus drėgmė palaikoma per knatą (tamponą), kurio galai, perėję per daiginimo plokštės skylutes ar plyšelius, pasiekia apačioje esančią vandens vonelę. Kad neišdžiūtų sėklos, daiginimo terpė uždengiama stikliniu gaubtu. Gaubto viršūnėje yra nedidelė skylutė orui patekti, bet neleidžianti pernelyg didelio išgaravimo. Reikiama temperatūra išlaikoma netiesioginiu būdu, šildant ar vėsinant vonelėje esantį vandenį arba tiesiogiai kondicionuojant daiginimo plokštelę; dažniausiai tai reguliuojama automatiškai. Aparatai gali būti naudojami visoms reikiamoms pastovioms ar kintamoms daiginimo temperatūroms išlaikyti. Tačiau atskirų Jakobseno aparatų techninės galimybės išlaikyti norimą temperatūrą be didelių nukrypimų yra nevienodos ir priklauso nuo aparato konstrukcijos.
44.2. Daiginimo spinta.
Kitokios konstrukcijos aparatas yra uždara spinta (termostatas), kurioje sėklos gali būti daiginamos tamsoje ar šviesoje. Modernios daiginimo spintos yra gerai izoliuotos ir turi šildymo ir atvėsinimo sistemas. Jose galima išlaikyti pastovią ar pagal įvairius reikalavimus kintamą temperatūrą. Temperatūra gali būti palaikoma spintoje cirkuliuojančiu vandeniu ar oru arba abiem kartu. Jei įrenginyje galima išlaikyti tik pastovią temperatūrą, tai kintamų temperatūrų ciklą galima palaikyti kilnojant sėklas iš vienos daiginimo spintos į kitą. Kai kuriose spintose drėgmė yra reguliuojama, todėl daiginamų sėklų galima ir nedengti, jos neišdžiūva (taip vadinamos „drėgnos“ spintos). Tačiau ne visose „drėgnose“ spintose išlaikomas pakankamas drėgnumas, ir jeigu dėl drėgnumo iškyla kokių nors abejonių, geriau daigumo analizes atlikti drėgmės nepraleidžiančiuose induose ar paketuose. Daiginant „sausose“ spintose, sėklos visada turi būti uždengtos.
44.3. Daiginimo kambarys.
Daiginimo kambarys – tai modifikuota daiginimo spinta. Jis sukonstruotas panašiai kaip ir spinta, tačiau yra pakankamai didelis, kad į jį galėtų įeiti darbuotojas ir daiginamų sėklų mėginius išdėstyti bet kurioje pusėje nuo centrinio praėjimo. Gali būti taikomas ir alternatyvus būdas, kai sėklų mėginiai sudedami į vežimėlį. Vežimėlis su sėklų mėginiais įstumiamas į kambarį sėklų daiginimui numatytam laikui. Kambaryje turi būti išlaikomas didelis oro drėgnumas, išskyrus tuos atvejus, kai sėklų mėginiai sudedami į drėgmės nepraleidžiančius indus ar paketus.
vi. Tyrimo atlikimo tvarka
45. Darbinis bandinys
45.1. Iš gerai išmaišytų švarių sėklų atsitiktine tvarka atskaičiuojama 400 sėklų, laikantis šios metodikos III skyriaus reikalavimų. Reikia pasirūpinti, kad sėklos nebūtų sąmoningai atrenkamos, nes tai gali iškreipti analizės rezultatus. Paprastai naudojami 100 sėklų mėginiai.
45.2. Sėklos tolygiai išdėstomos ant drėgnos terpės, paliekant vienodus tarpus tarp jų, kad greta esančios sėklos neturėtų didelės įtakos išaugančių daigų vystymuisi.
45.3. Mėginiai gali būti padalyti į mažesnės apimties pamėginius po 50 ar 25 sėklas priklausomai nuo sėklų stambumo ir reikiamų tarpų tarp jų. Tai reikalinga tam, kad būtų užtikrinamas tolygus sėklų išdėstymas, o ypač tuomet, kai sėkla užsikrėtusi pirmine infekcija. Jei sėkla labai užsikrėtusi, taip pat gali tekti keisti popieriaus terpę tarpinio daigų skaičiavimo metu.
45.4. Daugiasėkliai junginiai daigumo tyrimui neišskaidomi ir tiriami lyg būtų vienasėkliai.
46. Leidžiamos terpės, temperatūros, daiginimo trukmė ir papildomos nuorodos, įskaitant rekomenduojamas specialias poveikio priemones ramybės būklėje esantiems mėginiams, yra nurodytos šios metodikos 2 priede.
47. Popieriaus terpės taikymo metodai
47.1. AP (ant popieriaus viršaus). Sėklos daiginamos ant vieno ar daugiau sluoksnių popieriaus, kuris yra padedamas į
Jakobseno aparatą;
permatomas dėžutes ar Petri lėkšteles. Daiginimo terpė pakankamai sudrėkinama analizės pradžioje, o išgaravimą galima sumažinti uždengiant gerai pritaikytais dangteliais arba įdedant lėkšteles į plastikinius maišelius;
tiesiai ant padėklų į daiginimo spintą. Tokiu atveju santykinis oro drėgnumas spintoje turi būti kuo artimesnis prisotintam, kad sėklos neišdžiūtų. Po terpe gali būti padedamas drėgmei imlus poringas popierius ar higroskopinė vata.
47.2. TP (tarp popieriaus). Sėklos daiginamos tarp dviejų popieriaus sluoksnių. Tai gali būti atliekama taip
laisvai uždengus sėklas papildomu filtrinio popieriaus sluoksniu;
sudedant sėklas į sulenktus vokus, kurie gali būti paguldomi horizontaliai ar sustatomi vertikaliai;
sudedant sėklas į susukamus rankšluosčius (ritinėliai turi būti sustatomi vertikaliai).
Terpės su daiginamomis sėklomis laikomos uždarose dėžėse, plastikiniuose maišeliuose arba gali būti padėtos tiesiog ant padėklų daiginimo spintose, jei tik yra įmanoma palaikyti daiginimo spintoje santykinę drėgmę, labai artimą prisotintai.
47.3. KP (klostėtas popierius).
Sėklos sudedamos į popieriaus juostą, sulankstytą akordeono klosčių principu, turinčią 50 klosčių. Paprastai dedama po dvi sėklas į vieną klostę. Klostėtos juostos laikomos dėžėse, o jei spinta drėgno tipo, – atviros, apvyniojus papildoma neklostėto popieriaus juosta, kad drėgnumas būtų tolygus. Šis metodas gali būti naudojamas kaip alternatyvus, kai rekomenduojama sėklą daiginti ant popieriaus (AP) ar tarp popierių (TP).
48. Smėlio kaip terpės naudojimo metodai
48.1. AS (ant smėlio viršaus): sėklos įspaudžiamos į smėlio paviršių;
48.2. S (smėlyje): sėklos išdėstomos ant sudrėkinto smėlio paviršiaus ir užpilamos priklausomai nuo sėklos dydžio 10–20 mm nesuspausto smėlio sluoksniu. Kad būtų užtikrinamas geras apsirūpinimas oru, rekomenduojama prieš sudedant sėklas lengvai išpurenti apatinį smėlio sluoksnį.
49. Smėlis gali būti naudojamas vietoj popieriaus net ir tais atvejais, kai tai nenurodoma šios metodikos 2 priede, jei labai ligoto bandinio nebegalima įvertinti dėl popieriaus terpės užkrėtimo ligų pradais. Kartais smėlis naudojamas tyrimų tikslais bei kilus abejonių, kaip įvertinti daigus. Tačiau tokiais atvejais kaip daiginimo terpę geriau tinka naudoti žemę.
50. Metodai, naudojant žemę ir kompostą.
Paprastai nerekomenduojama naudoti žemės ir komposto terpių pirmam sėklų daiginimui. Tačiau kartais juos būtina naudoti, pavyzdžiui, kai daiguose aiškiai matyti fitotoksiniai simptomai ar kai kyla abejonių, įvertinant daigus ant popieriaus ar smėlio terpės. Paprastai žemė arba kompostas naudojami daiginimo duomenims palyginti ar įvairiems tyrimams.
51. Drėgmė ir aeravimas
51.1. Daiginimo terpė visada turi būti pakankamai drėgna, kiek reikia sėklų dygimui. Tačiau esant drėgmės pertekliui, gali būti nepakankama oro apykaita.
51.2. Pradinis vandens kiekis, kurio reikia terpei sudrėkinti, priklauso nuo daiginimo terpės rūšies, jos dydžio, taip pat nuo tiriamos sėklos rūšies ir dydžio. Optimalų vandens kiekį reikėtų nustatyti darant bandymus.
51.3. Jei įmanoma, paskesnio laistymo reikėtų vengti, nes tai padidina daigumo duomenų atskiruose mėginiuose, taip pat ir atskiruose tyrimuose svyravimus. Todėl reikia imtis visų atsargumo priemonių, užtikrinančių, jog daiginimo terpė neišdžius ir bus nepertraukiamai ir pakankamai drėkinama per visą sėklų daiginimo laikotarpį.
51.4. Kai tyrimai atliekami dėžutėse ar Petri lėkštelėse ant popieriaus (AP) ar klostėtame popieriuje (KP), paprastai nebereikia papildomų specialių priemonių aeracijai. Daiginant sėklas tarp popierių (TP), reikia pasirūpinti, kad vokai ar rulonai būtų pakankamai laisvai suvynioti ir oras tarp sėklų galėtų laisvai cirkuliuoti. Dėl tos pačios priežasties negalima suspausti viršutinio smėlio ar žemių sluoksnio, dengiančio sėklas.
52. Temperatūra
52.1. Šios metodikos 2 priede yra nurodytos temperatūros, kuriose turi būti laikoma sėkla ant terpės arba terpėje. Daiginimo aparate, spintoje ar kambaryje temperatūra turi būti kiek galima vienodžiau pasiskirsčiusi. Rekomenduojama, kad daiginant mėginius tamsoje, dirbtiniame apšvietime arba netiesioginiame natūraliame apšvietime dėl aparato įtakos temperatūra nenukryptų nuo nurodytos daugiau kaip ± 2oC.
52.2. Jei nurodytos besikeičiančios temperatūros, žemesnioji temperatūra paprastai turėtų būti išlaikoma 16 valandų, o aukštesnioji – 8 valandas. Palaipsnis temperatūros pasikeitimas per tris valandas gali būti priimtinas, tačiau sėkloms, esančioms ramybės būklėje, gali būti reikalingas staigus (per vieną valandą ar mažiau) temperatūros pasikeitimas arba mėginių su daiginamomis sėklomis pernešimas į kitą, žemesnės temperatūros, daiginimo aparatą.
53. Šviesa
53.1. Daugumos rūšių, nurodytų šios metodikos 2 priede, sėklos gali sudygti ir šviesoje, ir tamsoje. Tačiau paprastai rekomenduojama daiginimo terpę apšviesti lempomis ar netiesiogine natūralia šviesa, nes taip išauga geriau išsivystę daigai ir juos galima lengviau įvertinti. Visiškoje tamsoje išaugę daigai būna etioliuoti (neturi chlorofilo) ir balti, todėl jautresni mikroorganizmų pažeidimams. Be to, juose negalima nustatyti kai kurių defektų, pavyzdžiui, chlorofilo trūkumo.
53.2. Kai kuriais atvejais (pvz., kai kurioms tropinėms ir subtropinėms varpinėms žolėms) šviesa gali paskatinti sėklų, esančių ramybės būklėje, sudygimą (žr. 56.4 punktą). Tačiau, iš kitos pusės, yra keletas rūšių (pvz., Phacelia tanacetifolia), kurių sėkla turi būti daiginama tik tamsoje, nes šviesa gali stabdyti dygimą. Išsamesnės rekomendacijos dėl apšvietimo sąlygų ar laikymo tamsoje yra pateiktos šios metodikos 2 priedo paskutinėje skiltyje.
54. Metodo pasirinkimas. Jei 2 priede nurodomi alternatyvūs daiginimo metodai, tai reikia naudoti vieną iš jų (galimas bet kuris terpės ir temperatūros derinys). Metodo pasirinkimas daugiausia priklauso nuo tiriančios laboratorijos turimų priemonių ir patirties bei šiek tiek – nuo bandinio kilmės ir jo būklės. Jeigu pasirinktas daigumo nustatymo metodas tiriamam bandiniui kartais nelabai tiktų, reikalinga analizę pakartoti, naudojant vieną ar kelis alternatyvius metodus.
55. Priemonės dygimui paskatinti
55.1. Dėl įvairių priežasčių (pvz., ramybės būklė, kietalukštiškumas, inhibitorinės medžiagos) daigumo tyrimo pabaigoje gali likti nemažai nesudygusių kietalukščių ar šviežių sėklų. Labiau išbaigtus daigumo tyrimo rezultatus galima gauti pakartotinai atlikus analizę po sausojo saugojimo laikotarpio arba paveikus sėklas viena ar keletu iš priemonių (medžiagų), nurodytų paskutinėje šios metodikos 2 priedo 6 skiltyje ir aprašytų 56–59 punktuose.
55.2. Šios specialios apdorojimo priemonės gali būti panaudotos ir iš karto prieš atliekant analizę pirmą kartą, jeigu įtariama, jog sėklos yra ramybės būklėje.
55.3. Jei iš patirties žinoma, jog atliekant įprastą daigumo tyrimą dalis kai kurių rūšių medžių ir krūmų sėklų dėl ramybės būklės nesudygs, lentelėje nurodyta atlikti papildomą daigumo tyrimą (pageidautina tuo pačiu metu), sėklas prieš tai specialiai apdorojus.
55.4. Kai kurių augalų rūšių sėklas, nurodytas šios metodikos 59 punkte, leidžiama prieš daigumo tyrimą dezinfekuoti.
55.5. Po tyrimų išduotame dokumente turi būti nurodyti apdorojimo priemonė ir apdorojimo laikas.
55.6. Apdorojimo laikas į daiginimo tyrimo trukmę neįskaičiuojamas.
56. Metodai, naudojami ramybės būklei nutraukti
56.1. Sausas laikymas: bandinius tų rūšių, kurių sėklos ramybės periodas trumpas, dažnai pakanka kurį laiką palaikyti sausoje vietoje.
56.2. Atšaldymas: daiginimui paruošti sėklų mėginiai išdėstomi ant sudrėkintos terpės ir laikomi žemoje temperatūroje. Praėjus atšaldymo periodui, sėklos daiginamos šios metodikos 2 priedo 3 skiltyje nurodytoje temperatūroje. Paprastai žemės ūkio augalų, daržovių, gėlių, prieskoninių ir vaistinių augalų sėklos atšaldomos išlaikant jas iki septynių dienų nuo 5oC iki 10oC temperatūroje. Kartais gali tekti prailginti šį sėklų atšaldymo laikotarpį ar sėklas atšaldyti pakartotinai.
Medžių ir krūmų sėklos prieš daigumo tyrimą paprastai atšaldomos, išlaikant jas, priklausomai nuo tiriamosios rūšies, nuo dviejų savaičių iki 12 mėnesių nuo loC iki 5oC temperatūroje. Šiuo laikotarpiu reikia saugoti sėklas, kad jos neapšaltų. Sėkloms, kurioms reikalingas ilgas atšaldymo periodas ir negalima daigumo tyrimo atlikti per du mėnesius, rekomenduojama atlikti greitus sėklų gyvybingumo tyrimus (pvz., tyrimas tetrazoliu ar išskirtų gemalų tyrimas). Kai kurioms medžių ir krūmų rūšims, kurių sėkla būna nevienodai giliai ramybės būklėje, reikia paraleliai atlikti vienas kitą dubliuojančius sėklų daigumo tyrimus su atšaldytomis ir neatšaldytomis sėklomis, kaip nurodyta šios metodikos 2 priedo 2 dalyje. Jei yra galimybė, atšaldytos ir neatšaldytos sėklos turėtų būti padaiginamos tuo pačiu metu.
56.3. Pašildymas: prieš daiginimą nurodytomis sąlygomis mėginiai šildomi iki 7 dienų, laisvai cirkuliuojant ne šiltesniam kaip 30–35oC temperatūros orui. Atskirais atvejais pašildymo laikotarpį gali tekti pailginti. Kai kurių tropinių ir subtropinių augalų sėklos gali būti šildomos 40–50oC temperatūroje (pvz., Arachis hypogaea: 40oC; Oryza sativa: 50oC).
56.4. Šviesa: daiginamos sėklos turi būti apšviestos ne mažiau kaip 8 valandas per parą. Daiginant sėklas kintamoje temperatūroje, jos apšviečiamos esant aukštesniajai temperatūrai. Dienos šviesos lempų skleidžiamas šviesos intensyvumas turi būti apie 750–1250 liuksų. Apšvietimas ypač rekomenduojamas kai kurioms tropinių ir subtropinių žolių rūšims (pvz., Chloris gayana, Cynodon dactylon).
56.5. Kalio nitratas (KNO3): pradedant tyrimą, daiginimo terpės yra drėkinamos ne vandeniu, o 0,2 proc. KNO3 tirpalu, paruoštu ištirpinus 2 g KNO3 viename litre vandens. Vėliau drėkinant yra naudojamas vanduo.
56.6. Giberelino rūgštis (GA3): giberelino rūgšties metodas dažniausiai rekomenduojamas Avena sativa, Hordeum vulgare, Secale cereale, xTriticosecale, Triticum aestivum ir Valerianella locusta sėkloms. Daiginimo terpė sudrėkinama 0,05 proc. giberelino rūgšties tirpalu, paruoštu ištirpinus 500 mg GA3 viename litre vandens. Kai sėklų ramybės būvis silpniau išreikštas, terpei sudrėkinti gali pakakti 0,02 proc. GA3 tirpalo, o kai stipriau, gali būti naudojamas iki 0,1 proc. tirpalas. Kai reikalinga didesnė negu 0,08 proc. koncentracija, rekomenduojama giberelino rūgštį ištirpinti buferiniame natrio hidrofosfato tirpale. Buferinis tirpalas paruošiamas ištirpinant 1,7799 g Na2HPO4 x 2H2O ir 1,3799 g NaH2PO4 x H2O viename litre distiliuoto vandens.
56.7. Hermetiškai uždaryti polietileniniai vokai: jei įprastinio daigumo tyrimo pabaigoje randamas didelis kiekis šviežių nesudygusių sėklų (pvz., Trifolium spp.), tai pakartojus tyrimą vos pakankamo dydžio hermetiškai uždarytuose polietileno vokuose šviežios sėklos paprastai paskatinamos sudygti.
57. Sėklų kietalukštiškumo pašalinimo būdai
Daugumai rūšių, kai jų sėklose randama kietalukščių, nesiimama jokių papildomų priemonių toms sėkloms sudaiginti. Paprastai tik nurodoma, kiek rasta kietalukščių sėklų. Jei reikia pilnesnio įvertinimo (ištyrimo), naudojama keletas pagrindinių sėklų apdorojimo būdų. Sėklas galima apdoroti prieš įprastą daigumo tyrimą. Tačiau įtariant, kad panaudotos priemonės nepalankiai paveiks nekietalukštes sėklas, reikėtų apdoroti tik kietalukštes, rastas tyrimo pabaigoje.
57.1. Mirkymas: sėklos, turinčios kietus lukštus, gali daug geriau sudygti, jei jos prieš daiginimą 24–48 valandoms užmerkiamos į vandenį. Acacia spp. sėklas reikia užmerkti į beveik verdantį vandenį ir palaukti, kol tas vanduo atvės. Vandens pagal tūrį reikia imti trigubai daugiau negu turima sėklų. Po mirkymo sėklos tuoj pat padiegiamos.
57.2. Mechaninis skarifikavimas: atsargus sėklų badymas, drožimas, trynimas tarp metalo drožlių ar švitriniu popieriumi yra gana efektyvios priemonės sėklų ramybės periodui nutraukti. Reikia stengtis skarifikuoti sėklų luobelę tinkamoje vietoje, kad nebūtų pažeistas gemalas ir tai neatsilieptų daigų vystymuisi. Geriausia vieta mechaniniam skarifikavimui yra sėklos luobelės dalis prie pat sėklaskilčių viršūnės.
57.3. Skarifikavimas rūgštimi: kai kurių rūšių (pvz., Macroptilium, Brachiaria) sėklų sudygimą pagerina koncentruota sieros rūgštis (H2SO4). Sėklos mirkomos rūgštyje, kol sėklų apvalkalėlyje atsiranda mažų duobelių. Rūgšties poveikis gali būti labai greitas ar gali tęstis ilgiau kaip valandą. Todėl užmerktas sėklas reikia apžiūrėti kas keletą minučių. Po ėsdinimo rūgštimi prieš padiegiant sėklas reikia kruopščiai perplauti tekančiu vandeniu.
Oryza sativa sėklos gali būti skarifikuojamos, mirkant jas 1N azoto rūgšties (HNO3) tirpale 24 valandas. Prieš mirkymą sėklas reikėtų pašildyti 50oC temperatūroje.
58. Inhibitorinių medžiagų pašalinimo būdai
58.1. Plovimas: natūraliai susikaupusias apyvaisyje ar luobelėje inhibitorines medžiagas, trukdančias sėkloms sudygti, prieš daigumo tyrimą galima pašalinti, plaunant 25o C temperatūros tekančiu vandeniu. Po plovimo sėklos išdžiovinamos ne aukštesnėje kaip 25o C temperatūroje (pvz., Beta vulgaris).
58.2. Sėklos apvalkalų pašalinimas: kai kurių rūšių sėklų daigumas pagerėja, pašalinus kai kurias sėklų apvalkalų dalis. Veiksmingas būna žiedažvynių plaukelių ar apatinių ir viršutinių žiedažvynių pašalinimas kai kurioms Poaceae (Gramineae) rūšims.
59. Sėklų dezinfekavimas.
Tiktai Arachis hypogaea ir Beta vulgaris sėklos prieš daigumo tyrimą gali būti apdorojamos fungicidais, jei yra žinoma, kad ta sėklos siunta fungicidais neapdorota. Jei sėklos tiriant apdorojamos fungicidais, tai po tyrimų išduotame dokumente turi būti nurodytas pesticido pavadinimas, veikliosios medžiagos procentas ir apdorojimo būdas.
60. Daigumo tyrimo trukmė
60.1. Kiekvienos rūšies sėklų daigumo tyrimo trukmė yra nurodyta šios metodikos 2 priede. Apdorojimo laikotarpis, reikalingas sėklos ramybės būklei nutraukti prieš tyrimą ar jo metu, į daigumo tyrimui skirtą laiką neįskaičiuojamas.
60.2. Jei atrodo reikalinga, pvz., kai kurios sėklos dar tik pradeda dygti, nurodytas tyrimo laikotarpis gali būti pratęstas septyniomis dienomis arba puse nurodyto laikotarpio, kai tyrimo trukmė yra ilgesnė. Kita vertus, jeigu maksimalus bandinio sėklos daigumas gaunamas anksčiau negu numatytu tyrimui atlikti laiku, tyrimas gali būti užbaigtas anksčiau.
60.3. Pirmojo daigumo skaičiavimo laikas yra apytikris, bet turi būti pakankamas, kad daigai išsivystytų tiek, kad juos būtų galima teisingai įvertinti. Laikas, nurodytas šios metodikos 2 priede, yra nustatytas sėkloms daiginti aukščiausioje temperatūroje. Jeigu pasirenkama žemesnioji temperatūra, pirmasis skaičiavimas gali būti atidedamas vėlesniam laikui. Jei tyrimai atliekami smėlyje ir trunka ne ilgiau kaip 7–10 dienų, pirmas skaičiavimas gali būti praleidžiamas.
60.4. Rekomenduojami tarpiniai skaičiavimai pakankamai gerai išsivysčiusių daigų pašalinimui. Taip lengviau suskaičiuojami daigai, be to, išvengiama vienų daigų įtakos kitų vystymuisi. Tarpinių skaičiavimų laiką ir skaičių savo nuožiūra gali nustatyti tyrėjas, tačiau jų turi būti kiek galima mažiau, kad sumažėtų nepakankamai išsivysčiusių daigų pažeidimo rizika.
61. Bendrosios įvertinimo taisyklės
61.1. Kiekvienas daigas turi būti įvertinamas vadovaujantis bendraisiais principais, išdėstytais šios metodikos II skyriuje. Prieš įvertinimą pagrindinės daigo dalys turi būti pakankamai išsivysčiusios, kad būtų galima nustatyti kiekvieną nukrypimą.
61.2. Jei ant popieriaus išauga sunkiai įvertinami daigai, tyrimą reikia pakartoti, naudojant smėlį ar geros kokybės žemę. Tyrimas kartojamas šios metodikos 2 priede nurodytoje temperatūroje, esant tinkamai drėgmei ir apšvietimui.
61.3. Daigumo tyrimo pabaigoje nesudygusios sėklos priskiriamos šviežioms sėkloms šios metodikos 64 punkte aprašytu metodu.
61.4. Tiriant medžių sėklas, prieš daigumo tyrimą galima įvertinti tuščias ir vabzdžių pažeistas sėklas, bet tik esant sėklos savininko prašymui.
61.5. Daugiasėkliai junginiai laikomi vienu junginiu, o tyrimo rezultatas parodo junginių, kurie išleido nors vieną normalų daigą, procentą. Jei pageidaujama, gali būti nustatytas normalių daigų, išdygusių iš 100 junginių, skaičius arba skaičius junginių, iš kurių išdygo vienas, du ar daugiau nei du normalūs daigai.
62. Daigų įvertinimas
62.1. Daigai, kurie išsivystė tiek, kad visas jų pagrindines dalis galima tiksliai įvertinti, turi būti pašalinami iš mėginio, atliekant pirmą ar bet kurį tarpinį skaičiavimą. Labai supuvę daigai turi būti pašalinti, kad sumažėtų antrinės infekcijos rizika, bet nenormalūs daigai, turintys kitų defektų, turi būti paliekami ant daiginimo terpės iki paskutinio skaičiavimo.
62.2. Naudojant įprastas terpes daigai paprastai gali būti nesunkiai įvertinami. Tačiau kai yra daigų, kuriuos sunku įvertinti arba kai jie turi fitotoksinių simptomų, tyrimas turėtų būti pakartotas smėlyje ar žemėje šios metodikos 2 priede nurodytoje temperatūroje. Paraleliai padaiginus tos pačios augalo rūšies kitą bandinį, kuris yra žinomas kaip patenkinamo daigumo, galima turėti naudingų orientyrų daigų įvertinimui pakartotiniame tyrime.
63. Daugiasėklių junginių įvertinimas.
Kai junginys išleidžia daugiau nei vieną normalų daigą, tai nustatant daigumo procentą skaičiuojamas tiktai vienas iš jų. Pagal sėklos savininko pageidavimą gali būti nustatomas skaičius normalių daigų, išdygusių iš 100 sėklų junginių, arba skaičius sėklų junginių, kurie išleidžia vieną, du ar daugiau kaip du normalius daigus.
64. Nesudygusių sėklų įvertinimas
64.1. Kietalukštės sėklos: daigumo tyrimo pabaigoje suskaičiuojamos kietalukštės sėklos ir jų skaičius nurodomas po tyrimų išduodamame dokumente. Tačiau jei yra būtinybė prieš daigumo tyrimą pašalinti kietalukštiškumą, turi būti naudojamos šios metodikos 57 punkte aprašytos priemonės.
64.2. Šviežios sėklos: dygimui sužadinti reikia naudoti priemones, aprašytas 56 punkte, ypač – jeigu randamas didelis šviežių sėklų kiekis. Jeigu šviežių sėklų randama 5 proc. ar daugiau, tai turi būti patikrinta, ar šios sėklos turi galimybę išleisti normalius daigus. Tai galima padaryti, atlikus tyrimą tetrazoliu ar panaudojus kitą tinkamą metodą (sėklos perpjovimą, gemalų išskyrimą ar rentgeno spindulius). Abejojant, ar sėkla šviežia, ar negyva, sėkla turi būti laikoma negyva.
64.3. Negyvos sėklos: aiškiai negyvos sėklos (minkštos, supelijusios) yra suskaičiuojamos ir jų skaičius nurodomas po tyrimų išduodamame dokumente. Jeigu matoma, jog sėkla išleido kokią nors daigo dalį (pvz., pirminės šaknelės viršūnėlę), netgi supuvusią iki įvertinimo laiko, tokie daigai vertinami kaip nenormalūs, o ne kaip negyvos sėklos.
64.4. Kitos tuščių ir nesudygusių sėklų grupės: sėklos savininko prašymu gali būti nustatomas tuščių, be gemalų ar kenkėjų pažeistų sėklų kiekis; jis nurodomas po tyrimų išduodamo dokumento skiltyje „Kita informacija“. Norint aptikti šių grupių sėklas, gali būti naudojami tokie metodai
64.4.1. prieš daigumo tyrimą
tyrimas rentgeno spinduliais, kuris atliekamas tiriant daigumo analizei naudojamus mėginius;
tyrimas perpjaunant sėklas, kuris atliekamas su keturiais atskirais 100 sėklų mėginiais, pamirkius juos iki 24 valandų kambario temperatūros vandenyje. Kiekviena sėkla perpjaunama išilgai ir turinys įvertinamas bei klasifikuojama į atitinkamas grupes;
64.4.2. po daigumo tyrimo: tyrimas perpjaunant šviežias nesudygusias sėklas;
64.4.3. tuščių bei kenkėjų pažeistų sėklų kiekį galima nustatyti ir mėginių paruošimo ar įvertinimo metu atliekant tyrimą tetrazoliu.
VII. Tyrimo kartojimas
65. Daigumo tyrimo rezultatai laikomi nepatenkinamais, jų negalima skelbti, ir turi būti atliktas pakartotinis tyrimas tuo pačiu arba alternatyviu metodu, esant tokioms aplinkybėms
65.1. kai įtariama, jog sėklos yra ramybės būklėje (šviežios nesudygusios sėklos). Šiuo atveju atliekant vieną ar daugiau papildomų tyrimų gali būti panaudotas bet kuris ramybės būklės nutraukimo metodas, nurodytas šios metodikos 2 priedo 6 skiltyje ar aprašytas 55–59 punktuose. Išduodamame dokumente turi būti nurodytas geriausias gautas tyrimo rezultatas ir naudotas metodas;
65.2. kai tyrimo rezultatas yra nepatikimas dėl fitotoksinų ar išplitusios grybinės arba bakterinės infekcijos. Pakartotiniai tyrimai turi būti atlikti naudojant vieną ar daugiau alternatyvių metodų, nurodytų šios metodikos 2 priede, arba smėlyje, arba žemėje. Jei reikalinga, turi būti padidinami atstumai tarp sėklų. Po tyrimų išduodamame dokumente turi būti nurodytas geriausias gautas tyrimo rezultatas ir naudotas metodas;
65.3. kai yra daug daigų, kuriuos sunku įvertinti. Pakartotiniai tyrimai turi būti atlikti naudojant vieną ar daugiau alternatyvių metodų, nurodytų šios metodikos 2 priede, sėklas daiginant smėlyje arba žemėje. Išduodamame dokumente turi būti nurodytas geriausias gautas tyrimo rezultatas ir naudotas metodas;
65.4. kai akivaizdu, jog nebuvo reikiamų daiginimo sąlygų ir buvo padaryta klaidų, įvertinant ar skaičiuojant daigus. Šiuo atveju pakartotinis tyrimas turi būti atliekamas naudojant tą patį metodą. Išduodamame dokumente turi būti nurodytas pakartotinio tyrimo rezultatas;
65.5. kai sudygusių sėklų skaičius atskiruose 100 sėklų mėginiuose skiriasi, viršijant leistinus didžiausius nukrypimus, nurodytus šios metodikos VIII skyriaus „Nukrypimai“ 1 lentelėje. Pakartotinis tyrimas šiuo atveju turi būti atliktas naudojant tą patį metodą. Jeigu pakartotinio tyrimo rezultatai derinasi su pirmojo tyrimo rezultatais (t. y. skirtumai neviršija leistinų nukrypimų, nurodytų šios metodikos VIII skyriaus „Nukrypimai“ 2 lentelėje), tai išduodamame dokumente turi būti nurodomas dviejų tyrimų vidurkis.
Jeigu pakartotinio tyrimo rezultatas nesiderina su pirmojo tyrimo rezultatu ir skirtumai viršija šios metodikos VIII skyriaus „Nukrypimai“ 2 lentelėje nurodytus leistinus nukrypimus, turi būti atliekamas trečias tyrimas, naudojant tą patį metodą. Turi būti skelbiamas besiderinančių tarpusavyje tyrimų rezultatų vidurkis.
VIII. Nukrypimai
66. Vieno daigumo tyrimo rezultatų patikimumas tikrinamas nustačius keturių 100 sėklų mėginių daigumo procentų vidurkį ir palyginus jį su 1 lentelės duomenimis. Daigumo tyrimo rezultatai yra patikimi tik tuo atveju, jei skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio rezultato keturiuose mėginiuose neviršija leistino nukrypimo.
Jei sėklos buvo daigintos pamėginiais po 50 ar 25 sėklas, 100 sėklų mėginiai skaičiavimams formuojami sujungiant pamėginius, kurie daiginimo aparate buvo laikomi arčiausiai vienas kito.
1 lentelė
Daigumo vidurkis, procentais
Maksimalus nukrypimas
Daigumo vidurkis procentais
Maksimalus nukrypimas
1
2
3
1
2
3
99
2
5
87–88
13–14
13
98
3
6
84–86
15–17
14
97
4
7
81–83
18–20
15
96
5
8
78–80
21–23
16
95
6
9
73–77
24–28
17
93–94
7–8
10
67–72
29–34
18
91–92
9–10
11
56–66
35–45
19
89–90
11–12
12
51–55
46–50
20
67. Nustatant, ar dviejų to paties bandinio arba dviejų skirtingų bandinių tyrimų rezultatai derinasi tarpusavyje, kai tirta 400 sėklų, o tyrimai atlikti toje pačioje laboratorijoje arba skirtingose laboratorijose, naudojama 2 lentelė. Joje nurodyti leistini nukrypimai tarp normalių daigų, nenormalių daigų, negyvų sėklų, kietalukščių sėklų ar bet kokios šių grupių kombinacijos procentinių reikšmių. Apskaičiuojamas dviejų tyrimų rezultatų vidurkis ir palyginamas su 2 lentelės duomenimis. Tyrimai laikomi besiderinančiais tarpusavyje, jei dviejų tyrimų rezultatų skirtumas neviršija nurodyto leistino nukrypimo.
2 lentelė
Daigumo vidurkis, procentais
Maksimalus nukrypimas
Daigumo vidurkis procentais
Maksimalus nukrypimas
1
2
3
1
2
3
98–99
2–3
2
77–84
17–24
6
95–97
4–6
3
60–76
25–41
7
91–94
7–10
4
51–59
42–50
8
85–90
11–16
5
68. 3 lentelėje nurodyti leistini nukrypimai tarp normalių daigų, nenormalių daigų, negyvų sėklų, kietalukščių sėklų ar bet kokios šių grupių kombinacijos procentinių reikšmių, kai tyrimai buvo atlikti toje pačioje ar kitoje laboratorijoje iš dviejų skirtingų tos pačios siuntos bandinių, daiginta po 400 sėklų, bet antro tyrimo rezultatai yra blogesni negu pirmojo.
Iki artimiausio sveiko skaičiaus apskaičiuojamas dviejų tyrimų rezultatų vidurkis ir 3 skiltyje randamas didžiausias leistinas nukrypimas.
3 lentelė
Daigumo vidurkis, procentais
Maksimalus nukrypimas
Daigumo vidurkis procentais
Maksimalus nukrypimas
1
2
3
1
2
3
99
2
2
82–86
15–19
7
97–98
3–4
3
76–81
20–25
8
94–96
5–7
4
70–75
26–31
9
91–93
8–10
5
60–69
32–41
10
87–90
11–14
6
51–59
42–50
11
IX. Rezultatų skaičiavimas ir išreiškimas
69. Daigumo tyrimo rezultatas apskaičiuojamas kaip keturių mėginių po 100 sėklų rezultatų vidurkis. Jei mėginiai buvo išskaidyti į pamėginius po 50 ar 25 sėklas, skaičiavimams jie sujungiami į 100 sėklų mėginius.
70. Daigumo tyrimo rezultatas yra išreiškiamas normalių daigų skaičiaus procentine dalimi. Laboratorijos išduodamame dokumente jis užrašomas, jei keturių 100 sėklų mėginių tyrimo didžiausio ir mažiausio rezultatų skirtumas neviršija didžiausio leistino nukrypimo tarp jų, kaip nurodyta šios metodikos VIII skyriaus „Nukrypimai“ 1 lentelėje.
71. Nenormalių daigų, kietalukščių, šviežių ir negyvų sėklų rezultatai skaičiuojami tokiu pat būdu.
72. Normalių daigų, nenormalių daigų bei nesudygusių sėklų rezultatų suma turi būti lygi 100.
73. Apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus. Apvalinant vietoj 0,5 imamas didesnis sveikas skaičius. Pirmiausia iki artimiausio sveiko skaičiaus apvalinamas normalių daigų procentas. Apskaičiavus likusių grupių daigų procentus, visus gautus rezultatus reikia sudėti. Jei suma lygi 100, skaičiavimas baigtas. Jei suma nėra lygi 100, tai nenormalių daigų, kietalukščių, šviežių ir negyvų sėklų procentinių reikšmių skaičiavimui reikia atlikti šią koregavimo procedūrą
73.1. reikia rasti rezultatą su didžiausia dešimtaine reikšme. Šis rezultatas suapvalinamas iki didesnio sveiko skaičiaus ir laikomas galutinai apskaičiuotu. Apskaičiuojama likusių grupių procentinių reikšmių suma;
73.2. gauti rezultatai sudedami;
73.3. jei suma lygi 100, koregavimo procedūra baigta. Priešingu atveju ji kartojama;
73.4. jei reikšmės po kablelio lygios, pirmenybė teikiama tokia seka: nenormalūs daigai, kietalukštės sėklos, šviežios sėklos ir negyvos sėklos.
74. Skaičiuojant daugiasėklių junginių daigumo rezultatus, tik vienas normalus daigas iš viso junginio imamas apskaitai. Esant sėklos savininko prašymui, papildomai gali būti nurodomas skaičius junginių, kurie išleido vieną, du ar daugiau kaip du normalius daigus, išreiškiant rezultatus kaip procentą visų sėklų junginių, kurie išleido nors vieną normalų daigą, arba nurodant bendrą daigų skaičių, gautą iš nurodyto sėklų junginių skaičiaus.
x. Rezultatų paskelbimas
75. Skelbiant daigumo tyrimo rezultatus, atitinkamose išduodamo dokumento skiltyse turi būti nurodomi tokie duomenys
75.1. tyrimo trukmė;
75.2. procentais – normalūs daigai, nenormalūs daigai, kietalukštės sėklos, šviežios sėklos ir negyvos sėklos. Jeigu nerasta kurios nors iš išvardytų kategorijų, atitinkamoje skiltyje rašoma 0.
76. Laboratorijos išduodamame dokumente turi būti nurodoma ir ši papildoma informacija
76.1. naudota daiginimo terpė ir temperatūra;
76.2. bet koks specialus sėklų apdorojimas ar metodas, taikytas daiginimui paskatinti;
76.3. daigumo procentas, gautas praėjus nustatytam laikui, jeigu daiginimo trukmė buvo pratęsta ilgiau už trukmę, nurodytą šios metodikos 2 priede;
76.4. kito daigumo tyrimo rezultatas, kai šios metodikos 2 priede yra numatytas dubliuojantis tyrimas.
77. Esant sėklos savininko prašymui, išduodamame dokumente nurodoma
77.1. kokių nors papildomų tyrimų rezultatai;
77.2. nesudygusių sėklų gyvybingumas ir jam nustatyti naudotas metodas;
77.3. nesudygusių sėklų grupės (kaip nurodyta šios metodikos 64 punkte) ir joms nustatyti naudotas metodas;
77.4. daugiasėkliams junginiams: normalių daigų, išdygusių iš 100 junginių, skaičius arba junginių, kurie išleido vieną, du ar daugiau kaip du normalius daigus, dalis.
______________
Sėklų daigumo tyrimo metodikos
1 priedas
1 paveikslas. Kukurūzų koleoptilės įvertinimas
Daigai yra normalūs, jei pirmasis lapelis yra sveikas arba nežymiai pažeistas, kaip pavaizduota 2 paveiksle. Daigai yra nenormalūs, jei pirmas lapelis yra pažeistas, kaip pavaizduota 2 paveiksle.
2 paveikslas. Pirmojo lapelio vaizdas
Sveikas lapelis
Nežymiai pažeistas
Sužalotas
Sužalotas
Sužalotas
Sužalotas
Sužalotas
Daigai su 1 paveiksle pavaizduotais trūkumais priskirtini normaliems
Daigai su 1 paveiksle pavaizduotais trūkumais priskirtini nenormaliems
Daigų su koleoptilės trūkumais įvertinimui: sveiko, nežymiai pažeisto ir sužaloto pirmojo lapelio vaizdas.
______________
Sėklų daigumo tyrimo metodikos
2 priedas
SĖKLŲ DAIGUMO TYRIMO METODAI
1. Siame priede yra nurodytos leidžiamos daiginimo terpės, tyrimo trukmė ir rekomenduojamos papildomos priemonės sėkloms, esančioms ramybės būklėje, apdoroti.
2. Vartojamų santrumpų reikšmės
2.1. AP – ant popieriaus;
2.2. TP – tarp popieriaus;
2.3. KP - klostėtame popieriuje;
2.4. S – smėlyje;
2.5. AS – ant smėlio;
2.6. KNO3 – vietoj vandens naudojamas 0,2 % kalio nitrato tirpalas;
2.7. GA3 – vietoj vandens naudojamas giberelino rūgšties tirpalas;
2.8. H2S04 – prieš daigumo analizę sėklos mirkomos koncentruotoje sieros rūgštyje;
2.9. HNO3 – prieš daigumo analizę sėklos mirkomos 1N azoto rūgštyje.
2.10. TT – topografinis tyrimas tetrazoliu;
2.11. IGT – išskirtų gemalų tyrimas.
3. Alternatyvių terpių išvardijimo seka lentelėse yra vienoda ir nereiškia terpių pirmumo. TP bei AP gali būti pakeista KP (klostėtas popierius).
4. Alternatyvių temperatūrų išvardijimo seka lentelėje yra vienoda ir nereiškia pirmumo. Aukščiausia temperatūra nurodoma pirmoji.
5. Nurodytas pirmo skaičiavimo laikas yra apytikris ir taikomas, kai sėklos yra daiginamos pasirinkus aukščiausią iš alternatyvių temperatūrų, naudojant popieriaus terpę. Jeigu pasirenkama žemesnė alternatyvi temperatūra ar sėklos daiginamos smėlyje, pirmą skaičiavimą galima atlikti vėliau Jei analizės daromos smėlyje ir sėklų daigumas galutinai nustatomas po 7–10 (14) dienų, pirmą skaičiavimą galima apskritai praleisti.
6. Paprastai rekomenduojama daiginamas sėklas apšviesti, kad geriau išsivystytų daigai. Jei atskirais atvejais šviesa reikalinga ramybės būklėje esančių sėklų dygimui paskatinti arba jei šviesa gali stabdyti sėklų dygimą ir tokios sėklos turi būti daiginamos tamsoje, tas yra nurodoma paskutinėje lentelės skiltyje.
I. ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ IR DARŽOVIŲ SĖKLOS
Nurodymai
Rūšys
Papildomi nurodymai,
Pirmasis
Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo terpė
Temperatūra °C
skaičiavimas (dienos)
skaičiavimas (dienos)
sėklų ramybės būklei nutraukti
1
2
3
4
5
6
Aeschynomene americana
Amerikinės gimdos
AP
20-30; 20-35
4
14
-
Abelmoschus esculentus
Valgomieji hibiskai
AP; TP; S
20-30
4
21
-
Achillea millefolium
Paprastosios kraujažolės
AP
20-30
5
14
-
Agropyron cristatum
Skiauterėtieji varpučiai
AP
20-30; 15-25
5
14
Atšaldymas; KNO3
Agropyron desertorum
Dykuminiai varpučiai
AP
20-30; 15-25
5
14
Atšaldymas; KNO3
Agrostis canina
Šuninės smilgos
AP
20-30; 15-25; 10-30
7
21
Atšaldymas; KNO3
Agrostis capillaris
Paprastosios smilgos
AP
20-30; 15-25; 10-30
7
28
Atšaldymas; KNO3
Agrostis gigantea
Didžiosios smilgos
AP
20-30; 15-25; 10-30
5
10
Atšaldymas; KNO3
Agrostis stolonifera
Baltosios smilgos
AP
20-30; 15-25; 10-30
7
28
Atšaldymas; KNO3
Attium cepa
Valgomieji svogūnai
AP; TP; S
20; 15
6
12
Atšaldymas
Alliumfistulosum
Tuščialaiškiai česnakai
AP; TP; S
20; 15
6
12
Atšaldymas
Attium porrum
Daržiniai porai
AP; TP; S
20; 15
6
14
Atšaldymas
Attium schoenprasum
Laiškiniai česnakai
AP; TP; S
20; 15
6
14
Atšaldymas
Attium tuberosum
Gumbiniai česnakai
AP
20-30; 20
6
14
Atšaldymas
Alopecurus pratensis
Pieviniai pašiaušėliai
AP
20-30; 15-25; 10-30
7
14
Atšaldymas; KNO3
Alysicarpus vaginalis
Makštėtosios smyklės
TP
35
4
21
21 -ąją dieną perdurti išbrinkusių sėklų apvalkalėlį ir tęsti analizę iki 35 dienos. Išbrinkusias sėklas galima dvi dienas palaikyti 20° C, 0 po to dar tris dienas 35° C
Andropogon gayanus
Gajaus barzdžiai
AP
20-35
7
14
Šviesa; KNO3 (įspausti apatinę dalį į terpę)
Andropogon gerardii
Gerardo barzdžiai
AP
20-30
7
28
Atšaldymas; KNO3
Andropogon hattii
Halio barzdžiai
AP
20-30
7
28
Atšaldymas; KNO3
Andropogon scoparius
Šluoteliniai barzdžiai
AP
20-30
7
28
Atšaldymas; KNO3
Anethum graveolens
Paprastieji krapai
AP; TP
20-30; 10-30
7
21
Atšaldymas
Anthoxanthum odoratum
Kvapiosios gardūnytės
AP
20-30
6
14
-
Anthriscus cerefolium
Daržiniai builiai
AP; TP
20-30
7
21
Atšaldymas
Anthyttis vulneraria
Paprastieji perluočiai
AP; TP
20
5
10
Atšaldymas
Apium graveolens
Valgomieji salierai
AP
20-30
10
21
Atšaldymas; KNO3; šviesa
Arachis hypogaea
Valgomieji arachisai
TP; S
20-30; 25
5
10
Pašalinti lukštus
Arctium lappa
Didžiosios varnalėšos
TP; AP
20-30; 20
14
35
Atšaldymas; TT
Arrhenatherum elatius
Aukštosios avižuolės
AP
20-30
6
14
Atšaldymas
Asparagus officinalis
Vaistiniai smidrai
AP; TP; S
20-30
10
28
-
Astragalus cicer
Ilguolinės kulkšnės
TP; AP
15-25; 20
10
21
-
Astrebla lappacea
Varnalėšinės astreblos
AP
32
7
14
KNO3
Rūšys
Nurodymai: Daiginimo terpė
Temperatūra °C
Pirmasis skaičiavimas (dienos)
Galutinis skaičiavimas (dienos)
Papildomi nurodymai, įskaitant ir rekomendacijas sėklų ramybės būklei nutraukti
1
2
3
4
5
6
Atriplex hortensis Atropa bettadonna Avena sativa Avena strigosa
Daržinės balandūnės Vaistinės šunvyšnės Sėjamosios avižos Netikšės avižos
AP;TP AP;TP TP; S TP; S
20-30 20-30 20 20
7 10 5 5
28 28 10 10
- Atšaldymas Pašildymas (30-35 °C); Atšaldymas Atšaldymas; GA3
Axonopus affinis
Giminiškieji ašeniai
AP
20-35
10
21
KNO3; šviesa
Axonopus fissifolius
Siūliniai ašeniai
AP
20-35
10
21
KNO3; šviesa
Beckmannia eruciformis Beta vulgaris
Paprastosios bekmanijos Paprastieji runkeliai (visi varietetai)
AP AP; TP; S
20-30 20-30; 15-25; 20
7 4
21 14
Plovimas: daugiasėkles – 2 valandas; vienasėkles – 4 valandas; Vėl išdžiovinti ne
Borago officinalis Botriochloa insculpta
Vaistinės agurklės Bruožuotosios žiaudės
AP; TP AP
20-30; 20 20-35
5 3
14 21
aukštesnėje kaip 25° C (žr. 5.6.3. A. Dezinfekavimas) -Šviesa; KNO3
Botriochloa pertusa
Skylėtosios žiaudės
AP
20-35
3
21
Šviesa; KNO3. Įspausti
Bouteloua oligostachya
Varpingosios kamuolės
AP
20-30; 15-30
7
28
apatinę dalį į paklotą KNO3
Brachiaria decumbens
Gulsčiosios mainos
AP
20-35
7
21
H2SO4, po to KNO3; šviesa
Brachiaria humidicola
Drėgnuolinės mainos
AP
20-35
7
21
KNO3
Brachiaria mutica
Bukosios mainos
AP
20-35
7
21
H2SO4, po to KNO3
Brachiaria ruziziensis
Ruzizinės mainos
AP
20-35
7
21
H2SO4, po to KNO3
Brassicajuncea
Sareptiniai bastučiai
AP
20-30; 20
5
7
Atšaldymas; KNO3
Brassica napus Brassica napus var. napobrassica Brassica nigra
Griežčiai, rapsai Turnepsai Juodieji bastučiai
AP AP AP
20-30; 20 20-30; 20 20-30; 20
5 5 5
7 14 10
Atšaldymas Atšaldymas Atšaldymas; KNO3
Brassica oleracea Brassica perviridis
Kopūstai (visi varietetai) Žalieji bastučiai
AP AP
20-30; 20 20-30; 20
5 5
10 7
Atšaldymas; KNO3 Atšaldymas; KNO3
Brassica rapa
Rapsukai, ropės
AP
20-30; 20
5
7
Atšaldymas; KNO3
Bromus arvensis
Dirvinės dirsės
AP
20-30; 15-25
7
21
Atšaldymas; KNO3
Bromus carinatus Bromus catharticus
Pleištinės dirsės Paprastosios dirsės
AP AP
20-30; 15-25; 10-30 20-30
7 7
14 28
Atšaldymas; KNO3 Atšaldymas; KNO3
Bromus erectus
Stačiosios dirsės
AP
20-30; 15-25
7
14
Atšaldymas; KNO3
Bromus hordeaceus Bromus inermis
Švelniosios dirsės Beginklės dirsės
AP AP
20-30 20-30; 15-25
7 7
14 14
Atšaldymas Atšaldymas; KNO3
Bromus marginatus
Kraštuotosios dirsės
AP
20-30; 15-25
7
14
Atšaldymas; KNO3
Bromus riparius
Pakrantinės dirsės
AP
20-30; 15-25
7
14
Atšaldymas; KNO3
Bromus sitchensis
Sitkinės dirsės
AP
20-30; 15-25
7
21
Atšaldymas
Nurodymai
Rūšys
Papildomi nurodymai,
Pirmasis
Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo terpė
Temperatūra °C
skaičiavimas (dienos)
skaičiavimas (dienos)
sėklų ramybės būklei nutraukti
1
2
3
4
5
6
Cajanus cajan
Tikrieji kajanai
TP; S
20-30; 25
4
10
-
Calopogonium
Miltuotieji
AP
25; 20
3
10
-
mucunoides
gražiabarzdžiai
Camelina sativa
Vasarinės judros
AP
20-30
4
10
-
Cannabis sativa
Sėjamosios kanapės
AP;TP
20-30; 20
3
7
-
Capsicum spp.
Paprikos
AP; TP; S
20-30
7
14
KNO3
Carthamus tinctorius
Dažiniai dygminai
AP; TP; S
20-30; 25
4
14
-
Carum carvi
Paprastieji kmynai
AP
20-30
7
21
-
Cenchrus ciliaris
Blakstienotieji amuožiai
AP; S
20-35; 20-30
7
28
Pašildymas; atšaldymas; KNO3
Cenchrus setigerus
Šeriuotieji amuožiai
AP
20-35
3
14
Pašildymas (40 °C); KNO3
Centrosema pascuorum
Ganyklinės centrosemos
AP
35
3
7
-
Centrosema pubescens
Plaukuotosios centrosemos
AP
20-35
4
10
-
Chamaecrista rotundifolia
-
AP
20-30
4
14
-
Chloris gayana
Gajaus žaliuonės
AP
20-35; 20-30
7
14
Šviesa; atšaldymas; KN03
Cicer arietinum
Sėjamieji avinžirniai
TP; S
20-30; 20
5
8
-
Cichorium endivia
Daržinės trūkažolės
AP
20-30; 20
5
14
KNO3
Cichorium intybus
Paprastosios trūkažolės
AP
20-30; 20
5
14
KNO3
Citrullus lanatus
Tikrieji arbūzai
TP; S
20-30; 25
5
14
Naudoti KP
Claytonia perfoliata
Permautalapės kleitonijos
TP
10
7
21
-
Corchorus capsularis
Tikrieji džiutai
AP; TP
30
3
5
-
Corchorus olitorius
Ilgavaisiai džiutai
AP; TP
30
3
5
-
Coriandrum sativum
Blakinės kalendros
AP; TP
20-30; 20
7
21
-
Coronilla varia
Dvispalviai raženiai
AP; TP
20
7
14
-
Crotalaria brevidens
Trumposios krotaliarijos
TP
20-30
4
10
-
Crotalariajuncea
Vikšrinės krotaliarijos
TP; S
20-30
4
10
-
Crotalaria lanceolata
Siauralapės krotaliarijos
TP
20-30
4
10
-
Crotalaria pallida
Miltuotosios krotaliarijos
TP
20-30
4
10
-
Crotalaria spectabilis
Puošniosios krotaliarijos
TP
20-30
4
10
-
Cucumis melo
Sėjamieji melionai
TP; S
20-30; 25
4
8
Naudoti KP
Cucumis sativus
Paprastieji agurkai
AP; TP; S
20-30; 25
4
8
Naudoti KP
Cucurbita maxima
Didieji moliūgai
TP; S
20-30; 25
4
8
Naudoti KP
Cucurbita moschata
Muskusiniai moliūgai
TP; S
20-30; 25
4
8
Naudoti KP
Cucurbita pepo
Paprastieji moliūgai
TP; S
20-30; 25
4
8
Naudoti KP
Cuminum cyminum
Kmyniniai kuminai
AP
20-30
5
14
-
Cyamopsis tetragonoloba
Raguotieji ciamopsiai
TP
20-30
5
14
-
Cynara cardunculus
Dygieji artišokai
TP; S
20-30
7
21
-
Cynodon dactylon
Pirštuotosios knisažolės
AP
20-35; 20-30
7
21
Atšaldymas; KNO3; šviesa
Cynosurus cristatus
Paprastosios kietavarpės
AP
20-30
10
21
Atšaldymas; KNO3
Dactylis glomerata
Paprastosios šunažolės
AP
20-30; 15-25
7
21
Atšaldymas; KNO3
Daucus carota
Paprastosios morkos
AP;TP
20-30; 20
7
14
-
Deschampsia cespitosa
Kupstinės šluotsmilgės
AP
20-30; 20
7
16
Atšaldymas; KNO3
Deschampsia flexuosa
Lanksčiosios šluotsmilgės
AP
20-30; 20
7
16
Atšaldymas; KNO3
Desmodium intortum
Vytulinėsjakšūnės
AP
20-30
4
10
H2S04
Desmodium uncinatum
Colinės jakšūnės
AP
20-30
4
10
H2S04
Rūšys
Nurodymai: Daiginimo terpė
Temperatūra °C
Pirmasis skaičiavimas (dienos)
Galutinis skaičiavimas (dienos)
Papildomi nurodymai, įskaitant ir rekomendacijas sėklų ramybės būklei nutraukti
1
2
3
4
5
6
Dichantium aristatum
Akuotuotosios duokos
AP
20-35
7
21
KNO3
Dichondra repens Digitaria eriantha Echinochloa crus-galli
Šliaužiančiosios stuburtės Pagulusiosios rietmenės Paprastosios rietmenės
AP AP AP
20-30 20-30 20-30; 25
7 4 4
21 10 10
- - Pašildymas (40°C)
Ehrharta calycina Eleusine coracana
Taurelinės erhartos Tamsiosios pirštūnės
AP AP
20 20-30
7 4
21 8
Atšaldymas KNO3
Elymus trachycaulus
Elimai
AP
20-30; 15-25
5
14
Atšaldymas; KNO3
Elytrigia elongata
Pailgieji varpučiai
AP
20-30; 15-25
5
21
Atšaldymas; KNO3
Elytrigia intermedia
Melsvieji varpučiai
AP
20-30; 15-25
5
28
Atšaldymas; KNO3
Elytrigia repens
Paprastieji varpučiai
AP
20-30; 15-25
7
21
Atšaldymas; KNO3
Eragrostis curvula
Kleivosios posmilgės
AP
20-35; 15-30
6
10
Atšaldymas; KNO3
Eragrostis tef
Abisininės posmilgės
AP
20-30
4
10
Atšaldymas; KNO3
Eruca sativa Fagopyrum esculentum Festuca arundinacea
Sėjamosios gražgarstės Sėjamieji grikiai Nendriniai eraičinai
AP; TP AP; TP AP
20 20-30; 20 20-30; 15-25
4 4 7
7 7 14
Atšaldymas; KNO3
Festucafiliformis
Siūliniai eraičinai
AP
20-30; 15-25
7
21
Atšaldymas; KNO3
Festuca heterophylla
Įvairialapiai eraičinai
AP
20-30; 15-25
7
21
Atšaldymas; KNO3
Festuca ovina
Aviniai eraičinai
AP
20-30; 15-25
7
21
Atšaldymas; KNO3
Festuca pratensis
Tikrieji eraičinai
AP
20-30; 15-25
7
14
Atšaldymas; KNO3
Festuca rubra
Raudonieji eraičinai
AP
20-30; 15-25
7
21
Atšaldymas; KNO3
Festulolium braunii
Brauno eraičinsvidrės
AP
20-30; 15-25; 20
5
14
Atšaldymas; KNO3
Foeniculum vulgare Fragaria spp. Galega orientalis Glycine max
Paprastieji pankoliai Žemuogės, braškės Rytiniai ožiarūčiai Gauruotosios sojos
AP; TP AP AP; TP TP; S
20-30 20-30; 20 20 20-30; 25
7 7 5 5
14 28 14 8
-
Gossypium spp.
Vilnamedžiai
TP; S
20-30; 25
4
12
-
Hedysarum coronarium Helianthus annuus Hibiscus cannabinus Holcus lanatus
Vainikiniai kirveniai Paprastosios saulėgrąžos Kanapiniai ibiskai, kenafai Pūkuotosios vilnūnės
AP; TP TP; S TP; S AP
20-30; 20 20-30; 25; 20 20-30 20-30
7 4 4 6
14 10 8 14
Pašildymas; atšaldymas Atšaldymas; KNO3
Hordeum vulgare
Paprastieji miežiai
TP; S
20
4
7
Pašildymas (30-35 °C); atšaldymas; GA3
Ipomoea aąuatica Koeleria macrantha Lablab purpureus Lactuca sativa
Vandeninės ipomėjos Lieknosios kelerijos Egiptinės lobijos Sėjamosios salotos
TP; S AP TP; S AP; TP
30 20-30 20-30; 25 20
4 5 4 4
10 14 10 7
- Atšaldymas 5 dienas 10°C; šviesa - Atšaldymas
Nurodymai
Rūšys
Papildomi nurodymai,
Pirmasis
Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo terpė
Temperatūra °C
skaičiavimas (dienos)
skaičiavimas (dienos)
sėklų ramybės būklei nutraukti
1
2
3
4
5
6
Lagenaria siceraria
Paprastieji ilgmoliūgiai
TP; S
20-30
4
14
Naudoti KP
Lathyrus cicerą
Aviniai pelėžirniai
S
20
5
10
-
Lathyrus hirsutus
Plaukuotieji pelėžirniai
TP; S
20
7
14
-
Lathyrus sativus
Sėjamieji pelėžirniai
TP; S
20
5
14
-
Lens culinaris
Valgomieji lęšiai
TP; S
20
5
10
Atšaldymas
Lepidium sativum
Sėjamosios pipirnės
AP
20-30; 20
4
10
Atšaldymas
Lespedeza juncea
Vikšrinės lespedezos
TP
20-35
7
21
-
Lespedeza stipulacea
Korėjinės lespedezos
TP
20-35
5
14
-
Lespedeza striata
Dryžuotosios lespedezos
TP
20-35
7
14
-
Leucaena leucocephala
Šviesiagalvės leucenos
AP; TP
25
4
10
Perpjauti sėklą
Linum usitatissimum
Sėjamieji linai
AP; TP
20-30; 20
3
7
Atšaldyti
Lolium x boucheanum
Bušo svidrės
AP
20-30; 15-25; 20
5
14
Atšaldyti; KNO3
Lolium multiflorum
Gausiažiedės svidrės
AP
20-30; 15-25; 20
5
14
Atšaldyti; KNO3
Lolium perenne
Daugiametės svidrės
AP
20-30 ; 15-25; 20
5
14
Atšaldyti; KNO3
Lolium rigidum
Šiurkščiosios svidrės
AP
20-30; 15-25
5
14
Šviesa; KNO3 Atšaldymas 7 dienas 5 °C; jei reikia, 3 dienas atšaldyti ir tęsti daiginimo analizę 15-25 °C prailginant daiginimą 4 d.
Lotononis bainesii
Bainezio lotononiai
AP
20-30
7
21
-
Lotus corniculatus
Paprastieji garždeniai
AP; TP
20-30; 20
4
12
Atšaldymas
Lotus tenuis
Siauralapiai garždeniai
AP; TP
20-30; 20
4
12
Atšaldymas
Lotus uliginosus
Pelkiniai garždeniai
AP; TP
20-30; 20
4
12
Atšaldymas
Luffa acutangula
Briaunotosios plaušenės
TP; S
30
4
14
-
Luffa aegyptiaca
Egiptinės plaušenės
TP; S
20-30; 30
4
14
-
Lupinus albus
Baltažiedžiai lubinai
TP; S
20
5
10
Atšaldymas
Lupinus angustifolius
Siauralapiai lubinai
TP; S
20
5
10
Atšaldymas
Lupinus luteus
Geltonžiedžiai lubinai
TP; S
20
10
21
Atšaldymas
Lycopersicon esculentum
Valgomieji pomidorai
AP; TP; S
20-30
5
14
KNO3
Macroptilium
Raudonosios sparnuotės
AP
25
4
10
H2SO4
atropurpureum
Macroptilium lathyroides
Pelėžirninės sparnuotės
AP
25
4
10
H2SO4
Macrotyloma axillare
Statieji vepšiai
TP
25
4
10
H2SO4; perpjauti sėklą
Macrotyloma uniflorum
Vienažiedžiai vepšiai
AP; S
20-30; 25
4
10
Perpjauti sėklą
Medicago arabica
Arabinės liucernos
AP; TP
20
4
14
-
Medicago italica
Italinės liucernos
AP; TP
20; 15
4
14
-
Medicago lupulina
Apyninės liucernos
AP; TP
20
4
10
Atšaldymas
Medicago orbicularis
Apskritavaisės liucernos
AP; TP
20
4
10
Atšaldymas
Medicago polymorpha
Įvairiosios liucernos
AP; TP
20
4
14
-
Medicago rugosa
Raukšlėtosios liucernos
AP; TP
20
4
14
-
Medicago sativa
Mėlynžiedės liucernos
AP; TP
20
4
10
Atšaldymas
Medicago scutellata
Skydinės liucernos
AP; TP
20
4
14
-
Medicago tornata
Aštriosios liucernos
AP; TP
20; 15
4
14
-
Rūšys
Nurodymai: Daiginimo terpė
Temperatūra °C
Pirmasis skaičiavimas (dienos)
Galutinis skaičiavimas (dienos)
Papildomi nurodymai, įskaitant ir rekomendacijas sėklų ramybės būklei nutraukti
1
2
3
4
5
6
Medicago truncatula Meluotus albus Meluotus indicus Meluotus officinalis Melinis minutiflora
Bukosios liucernos Baltažiedžiai barkūnai Indiniai barkūnai Geltonžiedžiai barkūnai Smulkiažiedžiai medūnai
AP;TP AP;TP AP;TP AP; TP AP
20 20 20 20 20-30
4 4 3 4 7
10 7 14 7 21
Atšaldymas Atšaldymas Atšaldymas; KNO3
Momordica charantia Mucuna pruriens Nasturtium officinale Neonotonia wightii Nicotiana tabacum
Tikrieji svaidreniai Deringo kūjoklės Paprastieji režiukai Didžiosios neonotonijos Paprastieji tabakai
TP; S AP; S AP; TP AP AP
20-30; 30 20-30; 30 20-30 20-30; 10-35 20-30
4 3 4 4 7
14 14 14 10 16
Perpjauti sėklą KNO3
Ocimum basilicum
Kvapieji bazilikai
AP
20-30
4
14
KNO3
Oenothera Hermis
Dvimetės nakvišos
AP
20-30; 20
7
21
KNO3
Onobrychis viciifolia Origanum majorana Origanum vulgare Ornithopus compressus Ornithopus sativus Oryza sativa
Sėjamieji esparcetai Kvapieji mairūnai Paprastieji raudonėliai Plokščiosios seradėlės Sėjamosios seradėlės Sėjamieji ryžiai
AP; TP; S AP AP AP AP;TP AP; TP; S
20-30; 20 20-30; 20 20-30; 20 15 20 20-30; 25
4 7 7 7 7 5
14 21 21 21 14 14
Atšaldymas Pašildymas (50 °C); 24 vai. mirkyti H20 ar HNO3
Panicum antidotale Panicum coloratum Panicum maximum
Dantytosios soros Įvairiaspalvės soros Gvinėjinės soros
AP AP AP
20-30 20-35 15-35; 20-30
7 7 10
28 28 28
Atšaldymas; KNO3
Panicum miliaceum Panicum ramosum
Tikrosios soros Skėstašakės soros
AP; TP TP
20-30; 25 20-30
3 4
7 14
Atšaldymas; KNO3
Panicum virgatum
Rykštinės soros
AP
15-30
7
28
Atšaldymas; KNO3
Papaver somniferum Pascopyrum smithii
Daržinės aguonos
AP AP
20 20-30; 15-25
5 7
10 28
Atšaldymas Atšaldymas; KNO3
Paspalum dilatatum
Skėstašakės močeros
AP
20-35
7
28
KNO3; šviesa
Paspalum notatum
Žymėtosios močeros
AP
20-35; 20-30
7
28
H2SO4 po to KNO3
Paspalum plicatulum
Glaustosios močeros
AP
20-35
7
28
KNO3; šviesa
Paspalum scrobiculatum
Grublėtosios močeros
AP
20-30
7
20
KNO3
Paspalum urvillei
Urvilio močeros
AP
20-35
7
21
KNO3
Paspalum wettsteinii
Vetšeino močeros
AP
20-35
7
28
KNO3
Pastinaca sativa Pennisetum clandestinum
Paprastieji pastarnokai Ryžinės soruolės
AP;TP AP
20-30 20-35; 20-30
6 7
28 14
Atšaldymas; KNO3
Pennisetum glaucum Petroselinum crispum Phacelia tanacetifolia Phalaris aąuatica
Melsvosios soruolės Sėjamosios petražolės Bitinės facelijos Vandeniniai dryžučiai
AP;TP AP; TP AP;TP AP
20-30; 20-35 20-30; 20 20-30; 20; 15 20-30; 20
3 10 5 7
7 28 14 21
Atšaldymas; tamsa Atšaldymas; KNO3
Phalaris arundinacea
Nendriniai dryžučiai
AP
20-30
7
21
Atšaldymas; KNO3
Nurodymai
Rūšys
Papildomi nurodymai,
Pirmasis
Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo terpė
Temperatūra °C
skaičiavimas (dienos)
skaičiavimas (dienos)
sėklų ramybės būklei nutraukti
1
2
3
4
5
6
Phalaris canariensis
Kanariniai dryžučiai
AP; TP
20-30; 15-25
7
21
Atšaldymas; KNO3
Phaseolus coccineus
Raudonžiedės pupelės
TP; S
20-30; 20
5
9
-
Phaseolus lunatus
Lenktasėklės pupelės
TP; S
20-30; 25
5
9
-
Phaseolus vulgaris
Daržinės pupelės
TP; S
20-30; 25; 20
5
9
-
Phleum bertolonii
Bertolonio motiejukai
AP
20-30; 15-25
7
10
Atšaldymas; KNO3
Phleum pratense
Pašariniai motiejukai
AP
20-30; 15-25
7
10
Atšaldymas; KNO3
Physalis pubescens
Gauruotieji dumplainiai
AP
20-30
7
28
KNO3
Pimpinella anisum
Anyžinės ožiažolės
AP; TP
20-30
7
21
-
Piptatherum miliaceum
Sorokiniai kantūtviai
S
15
7
42
Atšaldymas
Pisum sativum
Sėjamieji žirniai
TP; S
20
5
8
-
Poa annua
Vienametės miglės
AP
20-30; 15-25
7
21
Atšaldymas; KNO3
Poa bulbosa
Gumbuotosios miglės
AP
15-25
10
35
KNO3
Poa compressa
Plokščiosios miglės
AP
15-25; 10-30
10
28
Atšaldymas; KNO3
Poa nemoralis
Miškinės miglės
AP
20-30; 15-25; 10-30
10
28
Atšaldymas; KNO3
Poapalustris
Pelkinės miglės
AP
20-30; 15-25; 10-30
10
28
Atšaldymas; KNO3
Poapratensis
Pievinės miglės
AP
20-30; 15-25; 10-30
10
28
Atšaldymas; KNO3
Poa secunda
-
AP
20-30; 15-25; 10-30
7
28
Atšaldymas; KNO3
Poa trivialis
Paprastosios miglės
AP
20-30; 15-25
7
21
Atšaldymas; KNO3
Portulaca oleracea
Paprastosios portulakos
AP; TP
20-30
5
14
Atšaldymas
Psathyrostachys juncea
-
AP
20-30
5
14
Atšaldymas
Pseudoroegneria spicata
-
AP
20-30; 15-25
7
21
Atšaldymas; KNO3
Psophocarpus
Keturskiautės ronūnės
TP; S
20-30; 30
4
14
-
tetragonolobus
Pueraria lobata
Skiautėtosios puerarijos
TP
20-30
5
14
-
Pueraria phaseolo ides
Pupelinės puerarijos
AP
25
4
10
H2SO4
Raphanus sativus
Valgomieji ridikai
AP; TP; S
20-30; 20
4
10
Atšaldymas
Rheum rhaponticum
Pontiniai rabarbarai
AP
20-30
7
21
-
Ricinus communis
Paprastieji ricinmedžiai
TP; S
20-30
7
14
-
Rosmarinus officinalis
Kvapieji rozmarinai
AP
20-30; 20
7
28
-
Rumex acetosa
Valgomosios rūgštynės
AP
20-30
3
14
Atšaldymas
Sanguisorba minor
Mažosios kraujalakės
AP; TP
20-30; 20
7
28
-
Satureja hortensis
Daržiniai dašiai
AP
20-30
5
21
-
Schizachyrium scoparium
-
AP
20-30
7
28
Atšaldymas; KNO3
Scorzonera hispanica
Valgomosios gelteklės
AP; TP; S
20-30; 20
4
8
Atšaldymas
Secale cereale
Sėjamieji rugiai
AP; TP; S
20
4
7
Atšaldymas; GA3
Sesamum indicum
Indiniai sezamai
AP
20-30
3
6
-
Setaria italica
Italinės šėrytės
AP; TP
20-30
4
10
-
Setaria sphacelata
Svilėsinės šėrytės
AP
20-35
7
21
KNO3
Sinapis alba
Baltosios garstyčios
AP
20-30; 20
3
7
Atšaldymas
Solanum melongena
Baklažanai
AP; TP; S
20-30
7
14
-
Solanum tuberosum
Valgomosios bulvės
AP
20-30
3
14
GA3 1500 ppm 24 vai.
Sorghastrum nutans
Nusvirusiosios sorguolės
AP
20-30
7
28
Atšaldymas; KNO3
Sorghum x almum
Aukštieji sorgai
AP;TP
20-35; 20-30
5
21
Atšaldymas
Nurodymai
Rūšys
Papildomi nurodymai,
Pirmasis
Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo terpė
Temperatūra °C
skaičiavimas (dienos)
skaičiavimas (dienos)
sėklų ramybės būklei nutraukti
1
2
3
4
5
6
Sorghum bicolor
Dvispalviai sorgai
AP; TP
20-30; 25
4
10
Atšaldymas
Sorghum bicolor x
Dvispalviai sorgai x
AP; TP
20-30
4
10
Atšaldymas
sudanense
Sudaniniai sorgai
Sorghum halepense
Alepiniai sorgai
AP; TP
20-35; 20-30
7
35
-
Sorghum sudanense
Sudaniniai sorgai
AP; TP
20-30
4
10
Atšaldymas
Spergula arvensis
Dirviniai kežiai
AP
20
4
10
-
Spinacia oleracea
Daržiniai špinatai
AP; TP
15; 10
7
21
Atšaldymas
Stylosanthes guianensis
Gvinėjinės stilosantės
AP
20-35; 20-30
4
10
H2SC>4
Stylosanthes hamata
Kablinės stilosantės
AP
20-35; 10-35
4
10
Perpjauti sėklą
Stylosanthes humilis
Žemosios stilosantės
AP
20-30; 10-35
2
5
Perpjauti sėklą
Stylosanthes scabra
Šiurkščiosios stilosantės
AP
20-35
4
10
Perpjauti sėklą
Taraxacum officinale
Paprastosios kiaulpienės
AP
20-30; 20
7
21
-
Tetragonia tetragonoides
Zelandiniai špinokai
TP; S
20-30; 20
7
35
Pašalinti minkštimą plovimas
Thymus vulgaris
Vaistiniai čiobreliai
AP
20-30; 20
7
21
-
Tragopogon porrifolius
Valgomieji puteliai
AP; TP
20
5
10
Atšaldymas
Trifolium alexandrinum
Egiptiniai dobilai
AP; TP
20
3
7
-
Trifolium balansae
Sūpuokliniai dobilai
AP
15; 20
4
10
Atšaldymas
Trifolium campestre
Ganykliniai dobilai
AP; TP
20
4
14
-
Trifolium dubium
Mažieji dobilai
AP;TP
20
5
14
Atšaldymas
Trifolium f ragiferum
Pūstavaisiai dobilai
AP; TP
20
3
7
-
Trifolium glomeratum
Glaustažiedžiai dobilai
AP; TP
20
4
10
-
Trifolium hirtum
Plaukuotieji dobilai
AP; TP
20
4
10
-
Trifolium hybridum
Rausvieji dobilai
AP;TP
20
4
10
Atšaldymas; hermetiškas polietileno vokas
Trifolium incarnatum
Purpuriniai dobilai
AP;TP
20
4
7
Atšaldymas; hermetiškas polietileno vokas
Trifolium lappaceum
Kibieji dobilai
AP;TP
20
3
7
Atšaldymas
Trifolium pratense
Raudonieji dobilai
AP; TP
20
4
10
Atšaldymas
Trifolium repens
Baltieji dobilai
AP;TP
20
4
10
Atšaldymas; hermetiškas polietileno vokas
Trifolium resupinatum
Persiniai dobilai
AP;TP
20
4
7
-
Trifolium semipilosum
Pusplikiai dobilai
TP; S
20; 15
3
7
-
Trifolium sąuarrosum
Šeriuotieji dobilai
AP; TP
20; 15
4
14
Atšaldymas
Trifolium subterraneum
Gulsčiastiebiai dobilai
AP; TP
20; 15
4
14
Tamsa
Trifolium vesiculosum
Pūslėtieji dobilai
AP; TP
20; 15
4
10
-
Trigonellafoenum-
Vaistinės ožragės
AP; TP
20-30; 20
5
14
-
graecum
Trisetum flavescens
Gelsvosios visgės
AP
20-30
7
21
Atšaldymas; KNO3
x Triticosecale
Kvietrugiai
AP; TP; S
20
4
8
Pašildymas (30-35 °C);
atšaldymas; GA3
Triticum aestivum
Paprastieji kviečiai
AP; TP; S
20
4
8
Pašildymas (30-35 °C);
atšaldymas; GA3
Triticum durum
Kietieji kviečiai
AP; TP; S
20
4
8
Pašildymas (30-35 °C);
atšaldymas; GA3
Nurodymai
Rūšys
Papildomi nurodymai,
Pirmasis Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo terpė
Temperatūra °C
skaičia-skaičiavimas vimas (dienos) (dienos)
sėklų ramybės būklei nutraukti
1
2
3
4
5
6
Triticum spelta
Spelta
TP; S
20
4
8
Pašildymas; (30-35 °C)
atšaldymas; GA3
Urochloa mosambicensis
Mozambikinės briestės
AP
20-35
7
21
GA3; KNO3
Valerianella locusta
Salotinės sultenės
AP; TP
20; 15
7
28
Atšaldymas, GA3
Vicia benghalensis
Bengaliniai vikiai
TP
20
5
10
-
Vicia ervilia
Lęšiniai vikiai
TP; S
20
5
8
-
Viciafaba
Pupos
TP; S
20
4
14
Atšaldymas
Vicia narbonensis
Plačialapiai vikiai
TP; S
20
5
10
-
Vicia pannonica
Vengriniai vikiai
TP; S
20
5
10
Atšaldymas
Vicia sativa
Sėjamieji vikiai
TP; S
20
5
14
Atšaldymas
Vicia villosa
Ruginiai vikiai
TP; S
20
5
14
Atšaldymas
Vigna angularis
Japoninės vignos
TP; S
20-30
4
10
-
Vigna marina
Pajūrinės vignos
TP
20-30
4
8
-
Vigna mungo
Urdinės vignos
TP; S
20-30; 25; 20
4
7
-
Vigna radiata
Spindulinės vignos
TP; S
20-30; 25
5
7
-
Vigna subterranea
Dirvinės vignos
TP; S
20-30; 30; 25
5
10
-
Vigna unguiculata
Kininės vignos
TP; S
20-30; 25
5
8
-
Zea mays
Sėjamieji kukurūzai
TP; S
20-30; 25; 20
4
7
-
Zoysiajaponica
Japoninės zoisijos
AP
20-35
10
28
KNO3
II. MEDŽIŲ IR KRŪMŲ SĖKLOS
Rūšys
Nurodymai
Papildomi nurodymai,
Pirmasis Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo
Temperatūra °C
skaičia
skaičia
sėklų ramybės būklei
terpė
vimas (dienos)
vimas (dienos)
nutraukti
1
2
3
4
5
6
Abies alba
Europiniai kėniai
AP
20-30
7
28
Atšaldymas 21 dieną 3-5°C
Abies balsamea
Balzaminiai kėniai
AP
20-30
7
28
Atšaldymas 21 dieną 3-5°C
Abies cilicica
Kilikiniai kėniai
AP
20-30
7
28
Atšaldymas 21 dieną 3-5°C
Abies firma
Tvirtieji kėniai
AP
20-30
7
28
Atšaldymas 21 dieną 3-5°C
Abiesfraseri
Prazerio kėniai
AP
20-30
7
28
Atšaldymas 21 dieną 3-5°C
Abies homolepis
Lygiažvyniai kėniai
AP
20-30
7
28
Atšaldymas 21 dieną 3-5°C
Abies lasiocarpa
Subalpiniai kėniai
AP
20-30
7
28
Atšaldymas 21 dieną 3-5°C
Abies magnifica
Puikieji kėniai
AP
20-30
7
28
Atšaldymas 21 dieną 3-5°C
Abies numidica
Numidiniai kėniai
AP
20-30
7
28
Atšaldymas 21 dieną 3-5°C
Abies sachalinesis
Sachalininiai kėniai
AP
20-30
7
28
Atšaldymas 21 dieną 3-5°C
Abies amabilis
Švelnieji kėniai
AP
20-30
7
28
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną atšaldant 3-5 °C
Abies cephalonica
Graikiniai kėniai
AP
20-30
7
28
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną atšaldant 3-5 °C
Abies concolor
Pilkieji kėniai
AP
20-30
7
28
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną atšaldant 3-5 °C
Abies grandis
Aukštieji kėniai
AP
20-30
7
28
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną atšaldant 3-5 °C
Abies nordmanniana
Kaukaziniai kėniai
AP
20-30
7
28
Dubliuojantis tyrimas.
Neatšaldant ir 21 dieną atšaldant 3-5 °C
Abies pinsapo
Ispaniniai kėniai
AP
20-30
7
28
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną atšaldant 3-5 °C
Abies procera
Kilmingieji kėniai
AP
20-30
7
28
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną atšaldant 3-5 °C
Abies veitchii
Vičo kėniai
AP
20-30
7
28
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną atšaldant (3-5 °C)
Acacia spp.
Akacijos
AP
20-30; (20)
7
21
1. Perdurti sėklą nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu ir 3 valandoms užmerkti 2. (Užmerkti 1 valandai sėklas į koncentruotą H2SO4, po apdorojimo rūgštimi sėklas atidžiai perplauti tekančiu vandeniu)
Rūšys
Nurodymai
Papildomi nurodymai,
Daiginimo terpė
Temperatūra °C
Pirmasis skaičia svimas (dienos)
Galutinis skaičiavima (dienos)
įskaitant ir rekomendacijas sėklų ramybės būklei nutraukti
1
2
3
4
5
6
Acer campestre (S; AP)
Trakiniai klevai
(20)
(7)
(21)
1. Naudoti TT 2. (Naudoti IGT) 3. (Atšaldymas 2 mėnesius 1-5 °C. Naudinga prieš analizę pašalinti apyvaisį). Šviežios, nedžiovintos sėklos paprastai ilgiau nedygsta, turi ilgesnį ramybės periodą negu džiovintos ir/ar išlaikytos
Acer negundo (S; (AP))
Uosialapiai klevai
(20)
(7)
(21)
1. Naudoti TT 2. (Naudoti IGT) 3. (Atšaldymas 2 mėnesius 1-5 °C. Naudinga prieš analizę pašalinti apyvaisį). Šviežios, nedžiovintos sėklos paprastai ilgiau nedygsta, turi ilgesnį ramybės periodą negu džiovintos ir/ar išlaikytos
Acerplatanoides (S; (AP))
Paprastieji klevai
(20)
(7)
(21)
1. Naudoti TT 2. (Naudoti IGT) 3. (Atšaldymas 2 mėnesius 1-5 °C. Naudinga prieš analizę pašalinti apyvaisį). Šviežios, nedžiovintos sėklos paprastai ilgiau nedygsta, turi ilgesnį ramybės periodą negu džiovintos ir/ar išlaikytos
Acer pseudoplatanus (jovarai)
Platanalapiai klevai (S; (AP))
(20)
(7)
(21)
1. Naudoti TT 2. (Naudoti IGT) 3. (Atšaldymas 2 mėnesius 1-5 °C. Naudinga prieš analizę pašalinti apyvaisį). Šviežios, nedžiovintos sėklos paprastai ilgiau nedygsta, turi ilgesnį ramybės periodą negu džiovintos ir/ar išlaikytos
Acer saccharum (S; (AP))
Cukriniai klevai
(20)
(7)
(21)
1. Naudoti TT 2. (Naudoti IGT) 3. (Atšaldymas 2 mėn. 1-5 °C. Naudinga prieš analizę pašalinti apyvaisį). Šviežios, nedžiovintos sėklos paprastai ilgiau nedygsta, turi ilgesnį ramybės periodą negu džiovintos ir/ar išlaikytos
Nurodymai
Rūšys
Papildomi nurodymai,
Pirmasis
Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo
Temperatūra °C
skaičia
skaičia
sėklų ramybės būklei
terpė
vimas (dienos)
vimas (dienos)
nutraukti
1
2
3
4
5
6
Acer palmatum
Vėduokliniai klevai
1. Naudoti TT
-
-
-
-
2. (Naudoti IGT)
(S; (AP))
(20)
(7)
(21)
3. (Atšaldymas 4 mėnesius 1-5 °C. Naudinga prieš analizę pašalinti apyvaisį)
Acer rubrum
Raudonieji klevai
S; (AP)
20
7
21
-
Acer saccharinum
Sidabriniai klevai
S; (AP)
20
7
21
-
Aesculus hippocastanum Paprastieji kaštonai
AS; (S)
20-30; (20)
7
21
48 valandoms užmerkti
sėklas. Nupjauti saitavietės
galiuką. Nešalinti sėklos
apvalkalų nuo sėklų, kurios
bus sėjamos. Šviežias sėklas
gali reikėti atšaldyti
Ailanthus altissima
Aukštieji ailantai
AP
20-30
7
21
Apyvaisio pašalinimas po 24 valandų mirkymo gali pagreitinti sėklų sudygimą
Alnus cordata
Širdžialapiai alksniai
AP
20-30
7
21
-
Alnus glutinosa
Juodalksniai
AP
20-30
7
21
-
Alnus incana
Baltalksniai
AP
20-30
7
21
-
Alnus rubra
Raudonieji alksniai
AP
20-30
7
21
-
Amorpha fruticosa
Krūminės amorfos
AP
20-30
10
28
Šviesa
Betula papyrįfėra
Popieržieviai beržai
AP
20-30
7
21
-
Betula pendula
Karpotieji beržai
Tiriama, naudojant svėrinių metodą (žr. 13 skyriaus priedą)
Betula pubescens
Plaukuotieji beržai
~
-
-
-
Tiriama, naudojant svėrinių metodą (žr. 13 skyriaus priedą)
Calocedrus decurrens
Kalifominiai kedročiai
AP
20-30
7
28
1. Atšaldymas 28 dienas 3-5°C
-
-
-
-
2. Naudoti TT
3. (Naudoti IGT)
Caragana arborescens
Paprastosios karaganos (akacijos, žirnmedžiai)
AP
20-30
7
21
Perdurti sėklą nudrožti ar nudildinti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu, mirkyti 3 vai.
Carpinus betulus
Paprastieji skroblai
-
-
-
-
1. Naudoti TT
(S)
(20)
(14)
(42)
2. (Drėgnoje terpėje išlaikyti 1 mėnesį 20 °C, po to 4 mėnesius 3-5 °C)
Castanea sativa
Valgomieji kaštonai
AS; (S)
20-30
7
21
Sėklas mirkyti 48 valandas, nupjauti saitavietės galiuką ir pašalinti sėklos apvalkalą
Catalpa spp.
Katalpos
AP
20-30
7
21
-
Cedrela spp.
Kedreniai
AP
20-30
7
28
-
Nurodymai
Rūšys
.
Papildomi nurodymai,
Pirmasis
Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo
Temperatūra °C
skaičia
skaičia
sėklų ramybės būklei
terpė
vimas (dienos)
vimas (dienos)
nutraukti
1
2
3
4
5
6
Cedrus atlantica
Atlasiniai kedrai
AP
20; (20-30)
7
21
Atšaldymas 21 dieną 3-5 °C
Cedrus deodora
Himalajiniai kedrai
AP
20; (20-30)
7
21
Atšaldymas 21 dieną 3-5 °C
Cedrus libani
Libaniniai kedrai
AP
20; (20-30)
7
21
Atšaldymas 21 dieną 3-5 °C
Chamaecyparis
Lausono puskiparisiai
AP
20; (20-30)
7
28
-
lawsoniana
Chamaecyparis
Nutkiniai puskiparisiai
AP
20; (20-30)
7
28
Atšaldymas 21 dieną
nootkatensis
3-5 °C
Chamaecyparis obtusa
Bukieji puskiparisiai
AP
20-30
7
21
-
Chamaecyparis pisifera
Žirniasėkliai puskiparisiai
AP
20-30
7
21
-
Chamaecyparis thyoides
Tujiniai puskiparisiai
-
-
-
-
1. Naudoti TT
(AP)
(20)
(7)
(28)
2. (Atšaldymas 90 dienų 3-5 °C)
Cornus mas
Geltonosios sedulos
-
-
-
-
Naudoti TT
Cornus sanguinea
Raudonosios sedulos
-
-
-
-
Naudoti TT
Corylus avellana
Paprastieji lazdynai
-
-
-
-
1. Naudoti TT
(S)
(20; (20-30))
(14)
(35)
2. (Pašalinti apyvaisį ir atšaldyti 2 mėnesius 3-5 °C)
Cotoneaster spp.
Kauleniai
-
-
-
-
Naudoti TT
Crataegus monogyna
Vienapiestės gudobelės
-
-
-
-
1. Naudoti TT
(S)
(20-30)
(7)
(28)
2. (Drėgnoje terpėje išlaikyti 3 mėn. 25 °C, po to 9 mėnesius atšaldyti 3-5 °C)
Cryptomeriajaponica
Japoninės kriptomerijos
AP
20-30
7
28
-
Cupressus arizonica
Arizoniniai kiparisai
AP
20-30
7
28
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną atšaldant 3-5 °C
Cupressus macrocarpa
Stambiavaisiai kiparisai
AP
20-30
14
35
-
Cupressus sempervirens
Visžaliai kiparisai
AP
20
7
28
-
Cydonia oblonga
Paprastosios cidonijos (svarainiai)
~
-
-
-
Naudoti TT
Cytisus scoparius
Šluotiniai sausakrūmiai
AP
20-30
7
28
Perdurti sėklą nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu, mirkyti 3 valandas
Elaeagnus angustifolia
Siauralapiai žilakrūmiai
-
-
-
-
Naudoti TT
Eucalyptus spp.
Eukaliptai
Visos Eucalyptus rūšys turi būti tiriamos, naudojant svėrinių metodą (žr. 13 skyriaus priedą)
Euonymus europaeus
Europiniai ožekšniai
-
-
-
-
1. Naudoti TT
(AP)
(20-30)
(7)
(28)
2. (Atšaldymas 45 dienas 3-5 °C)
Fagus sylvatica
Parastieji bukai
AP
3-5
1. Analizės trukmė priklauso nuo ramybės periodo ir kraštutiniu atveju gali reikti apie 24 savaičių 2. (Naudoti TT)
Rūšys
Nurodymai
Papildomi nurodymai,
Daiginimo terpė
Temperatūra °C
Pirmasis skaičia vimas (dienos)
Galutinis skaičiavimas (dienos)
įskaitant ir rekomendacijas sėklų ramybės būklei nutraukti
1
2
3
4
5
6
Frcccinus spp.
Uosiai
(AP)
(20-30)
(14)
(56)
1. Naudoti TT 2. (Naudoti IGT) 3. (Pieš analizę 2 mėnesius 20 °C, po to 7 mėnesius 3-5 °C)
Ginkgo biloba Gleditsia triacanthos
Dviskiaučiai ginkmedžiai Tridyglės gledičijos
AP; TP AP
20-30; 20 20
10 7
30 21
Pašalinti sėklos apvalkalą 1. Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu ir 6 valandas mirkyti 2. (Užmerkti sveiką sėklą į koncentruotą sieros rūgštį ir laikyti, kol atsiras duobutės ant sėklos apvalkalo paviršiaus. Po to atidžiai išplauti vandenyje)
Ilex aąuifolium Juniperus communis
Dygialapiai bugieniai Paprastieji kadagiai
(AP;(S))
(20)
(14)
(28)
Naudoti TT 1. Naudoti TT 2. (Atšaldymas 90 dienų 3-5 °C)
Juniperus scopulorum
Uoliniai kadagiai
(AP;(S))
(15)
(14)
(42)
1. Naudoti TT 2. (Prieš analizę 60 dienų 20 °C, po to 40 dienų 3-5 °C).
Juniperus virginiana
Virgininiai kadagiai
(AP;(S))
(15)
(14)
(28)
1. Naudoti TT 2. (Prieš analizę 60 dienų 20 °C po to 45 dienas 3-5 °C)
Koelreuteria paniculata
Gausiažiedės kelreiterės
-
-
-
-
Naudoti TT
Laburnum alpinum
Alpiniai pupmedžiai
AP
20-30
7
21
1. Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu ir 3 valandas mirkyti. 2. (Užmerkti sveiką sėklą 1 valandai į koncentruotą H2SO4. Rūpestingai išplauti vandenyje)
Laburnum anagyroides
Paprastieji pupmedžiai
AP
20-30
7
21
1. Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu ir 3 valandas mirkyti 2. (Užmerkti sveiką sėklą 1 valandai į koncentruotą H2SO4. Rūpestingai išplauti vandenyje)
Nurodymai
F
Lūšys
Papildomi nurodymai,
Pirmasis Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo
Temperatūra °C
skaičia
skaičia
sėklų ramybės būklei
terpė
vimas (dienos)
vimas (dienos)
nutraukti
1
2
3
4
5
6
Larix decidua
Europiniai maumedžiai
AP
20-30
7
21
Larix x eurolepis
Plačiažvyniai maumedžiai
AP
20-30
7
21
-
Larix gmelinii
Gmelino maumedžiai
AP
20-30
7
21
-
Larix laricina
Amerikiniai maumedžiai
AP
20-30
7
21
-
Larix sibirica
Sibiriniai maumedžiai
AP
20-30
7
21
-
Larix kaempferi
Japoniniai maumedžiai
AP
20-30
7
21
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną atšaldant 3-5 °C
Larix occidentalis
Vakariniai maumedžiai
AP
20-30
7
21
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną atšaldant 3-5 °C
Ligustrum vulgare
Paprastieji ligūstai
-
-
-
-
Naudoti TT
Liąuidambar styraciflua
Tikrieji dervamedžiai
AP
20-30
7
21
Analizės metu jautrus išdžiūvimui
Liriodendron tulipifera
Gelsvažiedžiai tulpmedžiai
-
-
-
-
1. Naudoti TT
(AP)
(20-30)
(7)
(28)
2. (Atšaldymas 60 dienų 3-5 °C)
Mahonia aąuifolium
Dyglialapės mahonios
-
-
-
-
Naudoti TT
Malus sargentii
Krūminės obelys
-
-
-
-
Naudoti TT
Malus sylvestris
Miškinės obelys
-
-
-
-
Naudoti TT
Malus spp. (ėxcept M.
Obelys (išskyrus 0.
-
-
-
-
1. Naudoti TT
sylvestris, M. sargentii)
miškinį, 0. krūminę)
-
-
-
-
2. (Naudoti IGT)
Malva sylvestris
Miškinės dedešvos
AP
20-30; 20
7
21
-
Morus spp.
Šilkmedžiai
AP
20-30
14
28
-
Nothofagus obliąua
Kreivalapiai notofagai
AP
20-30
7
28
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant 28 dienas 3-5 °C
Nothofagus procera
Išlakieji notofagai
AP
20-30
7
28
-
Picea abies
Paprastosios eglės
AP
20-30
7
21
-
Picea engelmannii
Engelmano eglės
AP
20-30
7
21
-
Picea koyamai
Kojamos eglės
AP
20-30
7
21
-
Picea mariana
Juodosios eglės
AP
20-30
7
21
-
Picea omorika
Serbinės eglės
AP
20-30
7
21
-
Picea orientalis
Rytinės eglės
AP
20-30
7
21
-
Picea polita
Puošniosios eglės
AP
20-30
7
21
-
Picea pungens
Dygliosios eglės
AP
20-30
7
21
-
Picea rubens
Raudonosios eglės
AP
20-30
7
21
-
Picea glauca
Baltosios eglės
AP
20-30
7
21
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant 21 dieną 3-5 °C
Picea glehnii
Glėno eglės
AP
20-30
7
21
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant 21 dieną 3-5 °C
Picea jezoensis
Ajaninės eglės
AP
20-30
7
21
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant 21 dieną 3-5 °C
Picea sitchensis
Sitkinės eglės
AP
20-30
7
21
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant 21 dieną 3-5 °C
Nurodymai
Rūšys
Papildomi nurodymai,
Pirmasis Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo
°C
skaičia
skaičia
sėklų ramybės būklei
terpė
vimas (dienos)
vimas (dienos)
nutraukti
1
2
3
4
5
6
Pinus albicaulis
Baltakamienės pušys
AP
20-30
7
28
Atšaldymas 28 dienas 3-5 °C
Pinus aristata
Akuotosios pušys
AP
20-30
7
14
-
Pinus banksiana
Bankso pušys
AP
20-30
7
14
-
Pinus canariensis
Kanarinės pušys
AP
20
7
28
-
Pinus caribaea
Karibinės pušys
AP
20-30
7
21
-
Pinus cembra
Kedrinės pušys
-
-
-
-
1. Naudoti TT
-
-
-
-
2. (Naudoti IGT)
(S)
(20-30)
(7)
(28)
3. (Atšaldymas 6-9 mėnesius 3-5 °C)
Pinus cembroides
Riešutinės pušys
S
20
7
28
Atšaldymas 21 dieną3-5 °C
Pinus clausa
Uždarosios pušys
AP; (AS)
20
7
21
Jautrios perteklinei drėgmei
Pinus contorta
Suktaspyglės pušys
AP
20-30
7
21
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant 21 dieną 3-5 °C
Pinus coulteri
Kultero pušys
-
-
-
-
1. Naudoti TT
-
-
-
-
2. (Naudoti IGT)
(S)
(20-30)
(7)
(28)
3. (Atšaldymas 60-90 dienų 3-5 °C)
Pinus densiflora
Hondinės pušys
AP
20-30
7
21
Atšaldymas 14 dienų
Pinus echinata
Ežinės pušys
AP
20-30
7
28
-
Pinus edulis
Valgomosios pušys
AP
20-30
7
28
Šviesa 16 vai. ar daugiau
Pinus elliottii
Elioto pušys
AP
22; 20-30
7
28
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant 14 dienų 3-5 °C
Pinus flexilis
Lanksčiosios pušys
AP
20-30
7
21
Atšaldymas 21 dieną3-5 °C
Pinus glabra
Plikosios pušys
AP
20-30
7
21
Atšaldymas 21 dieną3-5 °C
Pinus halepensis
Alepinės pušys
AP
20
7
28
-
Pinus heldreichii
Heldreicho pušys
_
_
_
_
1. Naudoti TT
-
-
-
-
2. (Naudoti IGT)
(AP)
(20-30)
(7)
(28)
3. (Atšaldymas 42 dienas 3-5 °C)
Pinus jeffreyi
Džefrio pušys
AP; (S)
20-30
7
28
1. Atšaldymas 28 dienas 3-5°C
-
-
-
-
2. Naudoti TT
-
-
-
-
3. (Naudoti IGT)
Pinus kesiya (khasya)
Styrančiosios pušys
AP
20-30
7
21
-
Pinus koraiensis
Korėjinės pušys
-
-
-
-
1. Naudoti TT
-
-
-
-
2. (Naudoti IGT)
(S)
(20-30)
(7)
(28)
3. (Prieš analizę 2 mėnesius 25 °C, po to 3 mėnesius 3-5 °C)
Pinus lambertiana
Lamberto pušys
_
_
_
_
1. Naudoti TT
-
-
-
-
2. (Naudoti IGT)
(AP;(S))
(20-30)
(7)
(28)
3. (Atšaldymas 60-90 dienų 3-5 °C)
Pinus merkusii
Merkusio pušys
AP
20-30
7
21
-
Nurodymai
Rūšys
Papildomi nurodymai,
Pirmasis
Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo
°C
skaičia
skaičia
sėklų ramybės būklei
terpė
vimas (dienos)
vimas (dienos)
nutraukti
1
2
3
4
5
6
Pinus monticola
Kalvinės pušys
1. Naudoti TT
-
-
-
-
2. (Naudoti IGT)
(AP)
(20-30)
(7)
(28)
3. (Atšaldymas 60-90 dienų 3-5 °C)
Pinus mugo
Kalninės pušys
AP
20-30
7
21
-
Pinus muricata
Dygiosios pušys
AP
20-30
7
21
-
Pinus nigra
Juodosios pušys
AP
20-30
7
21; (14)
-
Pinus oocarpa
Kiaušiniškosios pušys
AP
20-30
7
21
-
Pinus palustris
Pelkinės pušys
S; (AP)
20
7
21
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant 14 dienų 3-5 °C
Pinus parviflora
Japoninės pušys
-
-
-
-
1. Naudoti TT
-
-
-
-
2. (Naudoti IGT)
(AP; (S))
(20-30)
(7)
(28)
3. (Atšaldymas 6-9 mėnesius 3-5 °C)
Pinus patula
Svyrančiosios pušys
AP
20; (20-30)
7
21
-
Pinus peuce
Balkaninės pušys
-
-
-
-
1. Naudoti TT
-
-
-
-
2. (Naudoti IGT)
(AP;(S))
(20-30)
(7)
(28)
3. (Atšaldymas 6 mėnesius 3-5 °C)
Pinus pinaster
Pajūrinės pušys
AP
20
7
35
1. Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant 28 dienas 3-5 °C. Šviesa daugiau kaip 16 valandų per parą 2. (Naudoti TT)
Pinus pinea
Kalinės pušys
AP
20
7
28
Prieš analizę mirkyti 1 parą
Pinus ponderosa
Geltonosios pušys
AP
20-30
7
21
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant 21 dieną 3-5 °C
Pinus pumila
Žemosios pušys
-
-
-
-
1. Naudoti TT
(S)
(20-30)
(7)
(21)
2. (Atšaldymas 4 mėnesius 3-5 °C)
Pinus radiata
Spindulinės pušys
AP
20
7
28
-
Pinus resinosa
Sakingosios pušys
AP
20-30; (25)
7
14
-
Pinus rigida
Šiurkščiosios pušys
AP
20-30
7
14
-
Pinus strobus
Veimutinės pušys
AP
20; 20-30
7
28
1. Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant 28 dienas 3-5 °C 2. (Naudoti TT)
Pinus sylvestris
Paprastosios pušys
AP
20-30; (20)
7
21
Rytų ir Viduržemio regionuose gali reikti atšaldyti 21 dieną3-5 °C
Pinus tabuliformis
Plokščiaviršūnės pušys
AP
20-30
7
14
-
Nurodymai
Rūšys
Papildomi nurodymai,
Pirmasis
Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo
°C
skaičia
skaičia
sėklų ramybės būklei
terpė
vimas (dienos)
vimas (dienos)
nutraukti
1
2
3
4
5
6
Pinus taeda
Terpentininės pušys
AP
22; 20-30
7
28
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant 28 dienas 3-5 °C
Pinus taiwanensis
Taivaninės pušys
AP
20-30
7
21
-
Pinus thunbergii
Tunbergo pušys
AP
20-30
7
21
-
Pinus virginiana
Virgininės pušys
AP
20-30
7
21
-
Pinus wallichiana
Verkiančiosios pušys
AP
20-30
7
28
-
(P. excelsa)
Platanus spp.
Platanai
AP
20-30
7
21
-
Populus spp.
Tuopos
AP
20-30
3
10
-
Prunus avium
Trešnės
-
-
-
-
1. Naudoti TT
-
-
-
-
2. (Naudoti IGT)
(S)
(20-30; 20)
(7)
(28)
3. (Atšaldymas 3-4 mėnesius 3-5 °C)
Prunus padus
Paprastosios ievos
_
_
_
_
1. Naudoti TT
-
-
-
-
2. (Naudoti IGT)
(S)
(20-30; 20)
(7)
(28)
3. (Atšaldymas 3-4 mėnesius 3-5 °C)
Prunus serotina
Vėlyvosios ievos
_
_
_
_
1. Naudoti TT
-
-
-
-
2. (Naudoti IGT)
(S)
(20-30; (20))
(7)
(28)
3. (Atšaldymas 3-4 mėnesius 3-5 °C)
Pseudotsuga menziesii
Didžiosios pocūgės
AP
20-30
7
21
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną atšaldant 3-5 °C
Pyrus spp.
Kriaušės
-
-
-
-
1. Naudoti TT
-
-
-
-
2. (Naudoti IGT)
(S)
(20-30)
(7)
(28)
3. (Atšaldymas 3-4 mėnesius 3-5 °C)
Quercus spp.
Ąžuolai
AS; (S)
20
7
28
Iki 48 valandų sėklas mirkyti, nupjauti saitavietės galiuką ir pašalinti sėklos apvalkalą
Robinia pseudoacacia
Baltažiedės robinijos
AP
20-30
7
14
1. Perdurti sėklą nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu ir 3 valandoms užmerkti 2. (Sveiką sėklą užmerkti į koncentruotą H2SC>4 ir laikyti, kol atsiras duobutės ant apvalkalo paviršiaus. Rūpestingai išplauti vandenyje)
Rosaspp.fenceptR.
Erškėčiai (išskyrus
-
-
-
-
1. Naudoti TT
multįflora)
gausiažiedžius erškėčius)
(S)
(20)
(35)
(70)
2. (Atšaldymas 12 mėnesių drėgnoje terpėje)
Rūšys
Nurodymai
Papildomi nurodymai,
Daiginimo terpė
Temperatūra °C
Pirmasis skaičia vimas) (dienos)
Galutinis skaičiavimas (dienos)
įskaitant ir rekomendacijas sėklų ramybės būklei nutraukti
1
2
3
4
5
6
Rosa multiflora
Gausiažiedžiai erškėčiai
(AP)
(10-30)
(7)
(28)
1. Naudoti TT 2. (Atšaldymas 28 dienas
Salix spp. Seąuoia sempervirens Seąuoiadendron giganteum Sophorajaponica
Gluosniai Visažalės sekvojos Didieji mamutmedžiai Japoninės soforos
AP AP AP
20-30 20-30 20-30
7 7 7
14 21 28
3-5°C) Naudoti TT
Sorbus spp.
Šermukšniai
(S)
(20-30)
(7)
(28)
1. Naudoti TT 2. (Atšaldymas 4 mėnesius 3-5 °C)
Spartium junceum
Vikšriniai pelekrūmiai
AP
20
7
14
Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu ir užmerkti 3 valandoms
Syringa reflexa
Svyrančiosios alyvos
AP
20
7
21
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 27 dienas atšaldant 3-5 °C
Syringa villosa Syringa vulgaris Tcaodium distichum
Gauruotosios alyvos Paprastosios alyvos Dvieiliai taksodžiai
AP AP S
20-30 20 20-30; (20)
7 7 7
21 21 28
1. Atšaldymas 30 dienų
-
-
-
-
3-5 °C 2. (Naudoti TT)
Taxus spp.
Kukmedžiai
(S)
(20-30)
(7)
(28)
1. Naudoti TT 2. (Atšaldymas 9 mėnesius 3-5 C)
Tectona grandis Thuja occidentalis Thuja orientalis Thuja plicata
Didieji tikmedžiai Vakarinės tujos Rytinės tujos Didžiosios tujos
s AP AP AP
30 20-30 20 20-30
14 7 7 7
28 21 21 21
Išmirkyti vandenyje, po to 3 dienas džiovinti. Visa tai pakartoti 6 kartus
Tilia cordata
Mažalapės liepos
(S)
(20-30)
(7)
(28) (28)
1. Naudoti TT 2. (Naudoti IGT) 3. (Atšaldymas 6-9 mėnesius 3-5 °C)
Tilia platyphyllos
Didžialapės liepos
(S)
(20-30)
(7)
(28) (28)
1. Naudoti TT 2. (Naudoti IGT) 3. (Atšaldymas 6-9 mėnesius 3-5 °C)
Tsuga canadensis
Kanadinės cūgos
AP
15
7
28
Atšaldymas 28 dienos 3-5 °C
Rūšys
Nurodymai
Papildomi nurodymai,
Daiginimo terpė
Temperatūra °C
Pirmasis Galutinis skaičia- skaičiavimas vimas (dienos) (dienos)
įskaitant ir rekomendacijas sėklų ramybės būklei nutraukti
1
2
3
4
5
6
Tsuga heterophytta
Kalifominės cūgos
AP
20
7
35
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant 21 dieną 3-5 °C
Ulmus americana Ulmus parviflora Ulmus pumila
Amerikinės vinkšnos Smulkialapės guobos Žemaūgiai skirpstai
AP AP AP
20-30; (20) 20-30; (20) 20-30; (20)
7 7 7
14 14 14
Galima pašalinti apyvaisį Galima pašalinti apyvaisį Galima pašalinti apyvaisį
Viburnum opulus
Paprastieji putinai
-
-
-
-
Naudoti TT
Zelkova serrata
Dantytieji skirpstulai
AP
10-30
7
28
Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant
14 dienų 3-5 °C
III. GĖLIŲ, PRIESKONINIŲ IR VAISTINIŲ AUGALŲ SĖKLOS
Nurodymai
Rūšys
Papildomi nurodymai,
Pirmasis
Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo terpė
Temperatūra °C
skaičiavimas (dienos)
skaičiavimas (dienos)
sėklų ramybės būklei nutraukti
1
2
3
4
5
6
Abutilon x hybridum
Hibridiniai galeniai
AP; TP
20-30; 20
5-7
21
-
Achillea filipendulina
Vingiorykštinės kraujažolės
AP; TP
20-30; 20
5
14
Šviesa
Achillea ptarmica
Pievinės kraujažolės
AP; TP
20-30; 20
5
14
Šviesa
Achillea umbellata
Skėtinės kraujažolės
AP; TP
20-30; 20
5
14
Šviesa
Adonis vernalis
Pavasariniai adoniai
AP; TP
15; 10
7-14
35
Atšaldymas; KNO3
Ageratum houstonianum Meksikiniai Žydrūnai
AP
20-30; 20
3-5
14
-
Agrimonia eupatoria
Vaistinės dirvuolės
AP
20-30
7-14
60
Mirkyti sėklą 24 valandas, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo.
Alcea rosea
Aukštosios piliarožės
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį
sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu.
Althaea hybrids
Svilarožių hibridai
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Perdurti sėklą nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu.
Althaea officinalis
Vaistinės svilarožės
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
-
Afyssum argenteum
Sidabriniai laibeniai
AP
20-30; 20; 15
4-7
21
Atšaldymas; KNO3
Afyssum montanum
Kalniniai laibeniai
AP
20-30; 20; 15
4-7
21
Atšaldymas; KNO3
Amaranthus caudatus
Uodeguotieji burnočiai
AP
20-30; 20
4-5
14
Atšaldymas; KNO3
Amaranthus cruentus
Raibieji burnočiai
AP
20-30; 20
4-5
14
Atšaldymas; KNO3
Amaranthus hybridus
Mišrūniniai burnočiai
AP
20-30; 20
4-5
14
Atšaldymas; KNO3
Amaranthus tricolor
Trispalviai burnočiai
AP
20-30; 20
4-5
14
Atšaldymas; KNO3
Amberboa moschata
Muskusinės šimterūnės
AP; TP
20-30; 20; 15
4-7
21
Atšaldymas
Ammobium alatum
Sparnuotosios sagutės
AP; TP
20-30; 20
5-7
14
-
Anagallis arvensis
Raudonžiedžiai progailiai
AP
20-30; 15
7-10
21
Atšaldymas; KNO3
Anchusa azurea
Žydrieji godai
AP; TP
20-30; 20
5-7
21
-
Anchusa capensis
Afrikiniai godai
AP; TP
20-30; 15
5-7
21
-
Anemone coronaria
Darželinės plukės
AP
20; 15
7-14
28
Atšaldymas
Anemone silvestris
Lieknosios plukės
AP
20; 15
7-14
28
Atšaldymas
Angelica archangelica
Šventagaršvės
AP; TP
20-30
7-10
28
Šviesa; atšaldymas
Antirrhinum majus
Didieji žioveniai
AP
20-30; 20
5-7
21
Atšaldymas; KNO3
Aąuilegia alpina
Alpiniai sinavadai
AP; TP
20-30; 15
7-14
28
Šviesa; atšaldymas
Aąuilegia canadensis
Kanadiniai sinavadai
AP; TP
20-30; 15
7-14
28
Šviesa; atšaldymas
Aguilegia chrysantha
Auksažiedžiai sinavadai
AP; TP
20-30; 15
7-14
28
Šviesa; atšaldymas
Aąuilegia x cultorum
Darželiniai sinavadai
AP; TP
20-30; 15
7-14
28
Šviesa; atšaldymas
Aąuilegia vulgaris
Paprastieji sinavadai
AP; TP
20-30; 15
7-14
28
Šviesa; atšaldymas
Arabis alpina
Alpiniai vaistučiai
AP
20-30; 15
5-7
21
Atšaldymas; KNO3
Arabis x arendsii
Arendso vaistučiai
AP
20-30; 15
5-7
21
Atšaldymas; KNO3
Arabis blepharophylla
Blakstienlapiai vaistučiai
AP
20-30; 15
5-7
21
Atšaldymas; KNO3
Arabis caucasica
Kaukaziniai vaistučiai
AP
20-30; 15
5-7
21
Atšaldymas; KNO3
Arabis procurrens
Tįsieji vaistučiai
AP
20-30; 15
5-7
21
Atšaldymas; KNO3
Arabis scopoliana
Skopoliniai vaistučiai
AP
20-30; 15
5-7
21
Atšaldymas; KNO3
Arctotis stoechadifolia
Darželiniai arktočiai
AP; TP
20-30; 20; 15
7
21
Šviesa
Nurodymai
Rūšys
Papildomi nurodymai,
Pirmasis Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo
Temperatūra °C
skaičia
skaičia
sėklų ramybės būklei
terpė
vimas (dienos)
vimas (dienos)
nutraukti
1
2
3
4
5
6
Armeria maritima
Pajūrinės gvaizdės
AP;TP
20-30; 15
4-7
21
KNO3
Artemisia absinthium
Kartieji kiečiai (pelynai)
AP
20-30
4-7
21
-
Artemisia dracunculus
Peletrūnai
AP
20-30
4-7
21
-
Artemisia maritima
Pajūriniai kiečiai
AP
20-30
4-7
21
-
Artemisia vulgaris
Paprastieji kiečiai
AP
20-30
4-7
21
-
Asclepias tuberosa
Gumbiniai kiemaliai
AP
20-30
7
28
-
Asparagus densiflorus
Tankiažiedžiai smidrai
AP; TP; S
20-30; 20
7-14
35
Mirkyti vandenyje 24 vai.
Asparagus setaceus
Šeriškieji smidrai
AP; TP; S
20-30; 20
7-14
35
Mirkyti vandenyje 24 vai.
Aster alpinus
Alpiniai astrai
AP
20-30; 20
3-5
14
Atšaldymas
Aster amellus
Kalniniai astrai
AP
20-30; 20
3-5
14
Atšaldymas
Aster dumosus
Krūminiai astrai
AP
20-30; 20
3-5
14
Atšaldymas
Aubrieta deltoidea
Paprastosios aubretės
AP
20; 15; 10
7
21
Atšaldymas
Aurinia saxatilis
Uolinės aurinijos
AP
20-30; 20; 15
4-7
21
Atšaldymas; KNO3
Begonia Semperflorens -
Visadžydžių begonijų
AP
20-30; 20
7-14
21
Atšaldymas
Cultorum group
veislių grupė
Begonia x tuberhybrida
Gumbinės begonijos
AP
20-30; 20
7-14
21
Atšaldymas
Beilis perennis
Daugiametės saulutės
AP
20-30; 20
4-7
14
Atšaldymas
Brachyscome iberidifolia
Darželinės trumpakuodės
AP
20-30; 15
4-7
14
-
Brizą maxima
Didžiosios ašarėlės
AP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas
Browallia viscosa
Lipniosios brovalijos
AP; TP
20-30; 20
7
21
-
Brunnera macrophylla
Stambialapės bruneros
AP;TP
20-30; 20
7
21
-
Calceolaria x
Hibridinės
AP
20-30; 15
7
21
Atšaldymas; KNO3
herbeohybrida
kalceoliarijos
Calceolaria polyrrhiza
Gausiašaknės kalceoliarijos
AP
20-30; 15
7
21
Atšaldymas; KNO3
Calendula officinalis
Vaistinės medetkos
AP;TP
20-30; 20
4-7
14
Šviesa; atšaldymas; KNO3
Callistephus chinensis
Kininiai ratiliai
AP
20-30; 20
4-7
14
Šviesa
Campanula carpatica
Karpatiniai katilėliai
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Campanulafragilis
Trapieji katilėliai
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Campanula garganica
Blyškieji katilėliai
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Campanula glomerata
Tankiažiedžiai katilėliai
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Campanula lactiflora
Blankiažiedžiai katilėliai
AP;TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Campanula medium
Darželiniai katilėliai
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Campanula persicifolia
Didžiažiedžiai katilėliai
AP;TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Campanula
Portenšliago katilėliai
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
portenschlagiana
Campanula pyramidalis
Piramidiniai katilėliai
AP;TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Campanula rapunculus
Pakrūminiai katilėliai
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Castalis tragus
Ožiniai kastaliai
AP; TP
20-30; 20; 15
4-7
14
Šviesa; atšaldymas; KNO3
Celosia argentea
Sidabrinės celiozijos
AP
20-30; 20
3-5
14
Atšaldymas
Centaurea americana
Amerikinės bajorės
AP; TP
20-30; 20; 15
4-7
21
Šviesa; atšaldymas; mirkyti vandenyje 24 vai.
Centaurea cyanus
Rugiagėlės
AP; TP
20-30; 20; 15
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Centaurea dealbata
Balsvosios bajorės
AP; TP
20-30; 20; 15
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Nurodymai
Rūšys
Papildomi nurodymai,
Pirmasis Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo
Temperatūra °C
skaičia
skaičia
sėklų ramybės būklei
terpė
vimas (dienos)
vimas (dienos)
nutraukti
1
2
3
4
5
6
Centaurea gymnocarpa
Pilkavaisės bajorės
AP; TP
20-30; 20; 15
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Centaurea imperialis
Kilniosios bajorės
AP; TP
20-30; 20; 15
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Centaurea macrocephala
Stambiagraižės bajorės
AP; TP
20-30; 20; 15
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Centaurea montana
Kalninės bajorės
AP; TP
20-30; 20; 15
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Centaurea ragusina
Ragūzinės bajorės
AP; TP
20-30; 20; 15
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Cerastium tomentosum
Pūkuotosios glažutės
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
KNO3
Cheiranthus cheiri
Paprastosios smalkos
AP
20-30; 20; 15
4-5
14
Šviesa; atšaldymas; KNO3
Chelidonium majus
Didžiosios ugniažolės
AP
20-30
7-14
28
Atšaldymas
Chrysanthemum carinata
Margažiedės skaistažiedės
AP; TP
20-30; 15
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Chrysanthemum coronaria
Vainikinės skaistažiedės
AP; TP
20-30; 15
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Chrysanthemum indicum
Indinės chrizantemos
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Chrysanthemum segėtum
Dirvinės skaistažiedės
AP; TP
20-30; 15
4-7
21
Atšaldymas
Clarkia amoena
Maloniosios klarkijos
AP; TP
20-30; 15
4-7
14
Šviesa; atšaldymas
Clarkia pulchella
Puošniosios klarkijos
AP
20-30; 15
3-5
14
Šviesa; atšaldymas
Clarkia unguiculata
Naguotosios klarkijos
AP
20-30; 15
3-5
14
Šviesa; atšaldymas
Cleome hassleriana
Haslerio kleomės
AP
20-30; 20
7
28
KNO3
Cnicus benedictus
Kartieji šventadagiai
AP; TP; S
20-30
7
21
Atšaldymas
Cobaeascandens
Kobėjos lipikės
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
-
Coix lacrymajobi
Jobo ašarės
TP
20-30
7-10
21
-
Coleostephus multicaulis
-
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Coleus blumei
Darželiniai margeniai
AP; TP
20-30; 20
5-7
21
Šviesa
Consolida ajacis
Darželiniai raguoliai
AP; TP
20; 15; 10
7-10
21
Atšaldymas
Consolida regalis
Dirviniai raguoliai
AP; TP
20; 15; 10
7-10
21
Atšaldymas
Convolvulus tricolor
Trispalviai vijokliai
AP; TP
20-30; 20
4-7
14
Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo
Coreopsis basalis
Drumondo gludai
AP; TP
20-30; 20
4-7
14
Šviesa; atšaldymas; KNO3
Coreopsis lanceolata
Siauralapiai gludai
AP; TP
20-30; 20
4-7
14
Šviesa; atšaldymas; KNO3
Coreopsis maritima
Pajūriniai gludai
AP; TP
20-30; 20
4-7
14
Šviesa; atšaldymas; KNO3
Coreopsis tinctoria
Darželiniai gludai
AP
20-30; 20
4-7
14
Atšaldymas; KNO3
Cosmos bipinnatus
Paprastosios kosmėjos
AP; TP
20-30; 20
3-5
14
Šviesa; atšaldymas; KNO3
Cosmos sulphureus
Geltonosios kosmėjos
AP; TP
20-30; 20
3-5
14
Šviesa; atšaldymas; KNO3
Cyclamen persicum
Persimai ciklamenai
AP; TP; S
20; 15
14-21
35
KNO3; mirkyti vandenyje 24 valandas
Cymbalaria muralis
Gulsčiosios cimbalarijos
AP
15; 10
4-7
21
Atšaldymas
Cynoglossum amabile
Darželinės šunlielės
AP; TP
20-30; 20
4-7
14
Šviesa; atšaldymas; KNO3
Dahlia pinnata
Didžiagraižiai jurginai
AP; TP
20-30; 20; 15
4-7
21
Atšaldymas
Datura metei
Stambiažiedės durnaropės
AP; TP; S
20-30; 20
5-7
21
Atšaldymas; kietalukščių sėklų skarifikavimas
Datura stramonium
Paprastosios durnaropės
AP; TP; S
20-30; 20
5-7
21
Atšaldymas; kietalukščių sėklų skarifikavimas
Delphinium x belladonna
Poniškieji pentiniai
AP; TP
20-15; 10
7-10
21
Šviesa; atšaldymas
Delphinium cardinale
Raudonieji pentiniai
AP; TP
20; 15; 10
7-10
21
Atšaldymas
Delphinium x cultorum
Darželiniai pentiniai
AP; TP
20; 15; 10
7-10
21
Šviesa; atšaldymas
Delphinium formosum
Nuostabieji pentiniai
AP; TP
20; 15; 10
7-10
21
Šviesa; atšaldymas
Delphinium grandiflorum
Stambiažiedžiai pentiniai
AP; TP
20; 15; 10
7-10
21
Šviesa; atšaldymas
Dianthus barbatus
Šiurpiniai gvazdikai
AP; TP
20-30; 20
4-7
14
Atšaldymas
Dianthus caryophyllus
Tikrieji gvazdikai
AP; TP
20-30; 20
4-7
14
Atšaldymas
Nurodymai
Rūšys
Papildomi nurodymai,
Pirmasis Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo
Temperatūra °C
skaičia
skaičia
sėklų ramybės būklei
terpė
vimas (dienos)
vimas (dienos)
nutraukti
1
2
3
4
5
6
Dianthus chinensis
Kininiai gvazdikai
AP; TP
20-30; 20
4-7
14
Atšaldymas
Dianthus deltoides
Šiliniai gvazdikai
AP; TP
20-30; 20
4-7
14
Atšaldymas
Dianthus plumarius
Plunksnuotieji gvazdikai
AP; TP
20-30; 20
4-7
14
Atšaldymas
Digitalis lanata
Gauruotosios rusmenės
AP
20-30; 20
4-7
14
Atšaldymas
Digitalis purpurea
Paprastosios rusmenės
AP
20-30; 20
4-7
14
Atšaldymas
Dimorphotheca pluvialis
Melsvosios laumakės
AP; TP
20-30; 15
4-7
14
Šviesa; atšaldymas; KNO3
Doronicum orientale
Rytinės laumenės
AP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas; KNO3
Dorotheanthus bellidiformis
Saulutinės daratėlės
AP; TP
20; 15
5-7
35
Atšaldymas; KNO3
Echinacea purpurea
Rausvažiedės ežiuolės
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Echinops ritro
Žydrieji bandreniai
AP; TP
20-30
7-14
21
-
Echium fastuosum
Puošnieji ežeiniai
AP; TP
20-30; 20
4-7
14
-
Echium plantagineum
Gyslotiniai ežeiniai
AP; TP
20-30; 20
4-7
14
-
Erigeron speciosus
Puošniosios šiušelės
AP
20-30; 20
7
28
-
Erysimum x allionii
Maršalo tvertikai
AP
20-30; 20; 15
4-7
14
Atšaldymas; KNO3
Eschscholzia californica
Geltonžiedės ešolcijos
AP; TP
15; 10
4-7
14
KNO3
Fatsia japonica
Japoninės facijos
AP
20-30; 20
7-14
28
-
Freesia refracta
Laužtinės frezijos
AP; TP
20; 15
7-10
35
Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo. Atšaldymas
Gaillardia aristata
Akuotosios gailiardijos
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Gaillardia pulchella
Puošniosios gailiardijos
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Galega officinalis
Vaistiniai ožiarūčiai
AP; TP
20-30; 20
3-5
14
Mirkyti sėklą 24 valandas
Galeopsis segėtum
Daržinės aklės
AP; TP
20-30; 20
7
21
Atšaldymas; dildyti kietalukštes sėklas
Gazania rigens
Standžiosios gazanijos
AP;TP
20-30; 15
4-7
21
Atšaldymas
Gentiana acaulis
Bestiebiai gencijonai
AP
20-30; 20
7-14
28
Atšaldymas
Geranium hybrids
Snapučių hibridai
AP; TP
20-30
7
28
Perdurti sėklą nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo
Gerberajamesonii
Dailiosios gerberos
AP
20-30; 20
4-7
14
-
Geum x borisii
Boriso žiognagės
AP;TP
20-30; 20
7-10
21
Šviesa
Geum ąuellyon
Čilinės žiognagės
AP; TP
20-30; 20
7-10
21
Šviesa
Gilia tricolor
Trispalvės gilijos
AP; TP
20-30; 15
4-7
14
-
Gomphrena globosa
Dobilinės gomfrenos
AP; TP
20-30; 20
4-7
14
KNO3
Goniolimon tataricum
Totoriniai kampuoliai
AP; TP
15; 10
5-7
21
Mirkyti 24 valandas
Grevillea robusta
Tvirtosios grevilėjos
AP
20-30
7-10
28
Atšaldyti; KNO3
Gypsophila elegans
Grakščiosios gubojos
AP; TP
20; 15
4-7
14
Šviesa
Gypsophila paniculata
Muilinės gubojos
AP;TP
20; 15
4-7
14
Šviesa
Gypsophila repens
Šliaužiančiosios gubojos
AP; TP
20; 15
4-7
14
Šviesa
Helenium autumnale
Rudeninės saulainės
AP; TP
20-30; 20
5
14
-
Helianthemum
Paprastieji sauleniai
AP; TP
20-30; 20
5-7
28
KNO
nummularium
Helianthus debilis
Gležnosios saulėgrąžos
AP; TP; S
20-30; 20
3-5
14
Atšaldymas
Helichrysum bracteatum
Darželiniai šlamučiai
AP; TP
20-30; 15
4-7
14
Šviesa; atšaldymas; KNO3
Nurodymai
Rūšys
Papildomi nurodymai,
Pirmasis Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo
Temperatūra °C
skaičia
skaičia
sėklų ramybės būklei
terpė
vimas (dienos)
vimas (dienos)
nutraukti
1
2
3
4
5
6
Heliopsis helianthoides
Siurkštieji saulakiai
AP; TP
20-30
4-7
21
Mirkyti vandenyje 24 vai.; KNO3
Heliotropium arborescens
Kvapnieji heliotropai
AP
20-30; 20
7
21
-
Helipterum
Humbolto sausučiai
AP; TP
20-30; 15
7-14
21
Atšaldymas
humboldtianum
Helipterum manglesii
Manglezo sausučiai
AP; TP
20-30; 15
7-14
21
Atšaldymas
Helipterum roseum
Rausvieji sausučiai
AP; TP
20-30; 15
7-14
21
Atšaldymas
Hesperis matronalis
Kvapiosios vakarutės
AP
20-30; 20
4-7
14
Atšaldymas; KNO3
Heteranthemis
-
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas
viscidehirta
Heuchera sanguinea
Raudonosios heišeros
AP
20-30; 20
7
21
Atšaldymas; KNO3
Hibiscus trionum
Šiurkščialapiai hibiskai
AP; TP
20-30
4-7
21
-
Hippeastrum hybrids
Meilenių hibridai
AP; TP
20-30
7-10
28
-
Hypericum perforatum
Paprastosios jonažolės
AP
20-30; 20
4-7
21
-
Hyssopus officinalis
Vaistiniai izopai, juozažolės
AP; TP
20-30; 20
4-7
14
Šviesa
Iberis amarą
Karčiosios rudgrūdėlės
AP; TP
20-30; 20; 15
4-7
14
Atšaldymas; KNO3
Iberis gibraltarica
Gibraltarinės rudgrūdėlės
AP; TP
20-30; 20; 15
4-7
14
Atšaldymas; KNO3
Iberis sempervirens
Visažalės rudgrūdėlės
AP; TP
20-30; 20; 15
4-7
14
Atšaldymas; KNO3
Iberis umbellata
Skėtinės rudgrūdėlės
AP; TP
20-30; 20; 15
4-7
14
Atšaldymas; KNO3
Impatiens balsamina
Balzaminės sprigės
AP;TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas; KNO3
Impatiens walleriana
Valero sprigės
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas; KNO3
Inula helenium
Didieji debesylai
AP
20-30; 20
7-10
28
-
Ipomoea alba
Baltosios ipomėjos
AP; TP; S
20-30; 20
4-7
21
Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo
Ipomoea purpurea
Purpuriniai sukučiai
AP; TP; S
20-30; 20
4-7
21
Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo
Ipomoea ąuamoclit
Raudonžiedės ipomėjos
AP; TP; S
20-30; 20
4-7
21
Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo
Ipomoea tricolor
Trispalvė ipomėja
AP; TP; S
20-30; 20
4-7
21
Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo
Kalanchoe blossfeldiana
Raudonžiedės kalankės
AP
20-30; 20
7-14
21
-
Kalanchoe crenata
Rinčiuotosios kalankės
AP
20-30; 20
14
21
-
Kalanchoe globulifera
Rutulinės kalankės
AP
20-30; 20
7-14
21
-
Kniphofia uvaria
Uoginės knifofijos
AP
20-30
4-7
21
-
Kochia scoparia
Šluotelinės kochijos
AP; TP
20-30; 20
3-5
14
Atšaldymas; GA3
Lathyrus latifolius
Plačialapiai pelėžirniai
AP; TP; S
20
7-10
21
Atšaldymas; perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu
Lathyrus odoratus
Kvapieji pelėžirniai
AP; TP; S
20
5-7
14
Atšaldymas
Lavandula angustifolia
Tikrosios levandos
AP; TP; S
20-30; 20
7-10
21
Atšaldymas; GA3
Lavatera trimestris
Darželinės rožūnės
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas
Legousia speculum-
Patraukliosios legūzijos
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
veneris
Leontopodium alpinum
Alpinės liūtpėdės
AP
20-30; 20
5
14
Atšaldymas
Leonurus cardiaca
Paprastosios sukatžolės
AP
20-30
5-7
42
Atšaldymas
Nurodymai
Rūšys
Papildomi nurodymai,
Pirmasis Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo
Temperatūra °C
skaičia
skaičia
sėklų ramybės būklei
terpė
vimas (dienos)
vimas (dienos)
nutraukti
1
2
3
4
5
_____________6____
Leucanthemum maximum
Didžiagraižės baltagalvės
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Leucanthemum vulgare
Paprastosios baltagalvės
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Levisticum officinale
Vaistinės gelsvės
AP; TP
20-30; 20
10
21
-
Liatris pycnostachya
Tankiagraižiai liatriai
AP
20-30
5-7
28
-
Liatris spicata
Varpuotieji liatriai
AP
20-30
5-7
28
-
Lilium regale
Karališkosios lelijos
AP; S
20-30; 20
7
28
-
Limonium bettidifolium
Saulutiniai kermėkai
AP; TP
15; 10
5-7
21
Mirkyti 24 valandas
Limonium bonduettei
Bonduelo kermėkai
AP; TP; S
20; 15
5-7
21
Mirkyti 24 valandas
Limonium gerberi
Plačialapiai kermėkai
AP; TP
15; 10
5-7
21
Mirkyti 24 valandas
Limonium sinuatum
Karpytalapiai kermėkai
AP; TP; S
15; 10
5-7
21
Mirkyti 24 valandas
Linaria bipartita
Darželinės linažolės
AP
15; 10
4-7
21
Atšaldymas
Linaria maroccana
Marokinės linažolės
AP
15; 10
4-7
21
Atšaldymas
Linaria vulgaris
Paprastosios linažolės
AP
15; 10
4-7
21
Atšaldymas
Linumflavum
Geltonieji linai
AP; TP
20-30; 15
4-7
21
KNO3
Linum grandiflorum
Stambiažiedžiai linai
AP; TP
20; 15; 10
4-7
21
KNO3
Linum narbonense
Narboniniai linai
AP; TP
20-30; 20; 15
4-7
21
KNO3
Linum perenne
Daugiamečiai linai
AP; TP
20; 15; 10
4-7
21
KNO3
Lobelia cardinalis
Purpurinės lobelijos
AP
20-30; 20
7-14
21
Atšaldymas; KNO3
Lobelia erinus
Paprastosios lobelijos
AP
20-30; 20
7-14
21
Atšaldymas; KNO3
Lobularia maritima
Pajūrinės lobularijos
AP
20-30; 20; 15
4-7
21
Atšaldymas; KNO3
Lonas annua
Vienamečiai lonai
AP
20-30
4-5
14
-
Lunaria annua
Vienametės blizgės
AP;TP
20; 15
7
21
Atšaldymas; KNO3
Lupinus hartwegii
Hartvego lubinai
AP; TP; S
20-30; 20
4-7
21
Perdurti sėklą ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu
Lupinus hybrids
Lubinų hibridai
AP; TP; S
20-30; 20
4-7
21
-
Lupinus nanus
Mažieji lubinai
AP; TP; S
20-30; 20
4-7
21
-
Lupinus polyphyllus
Gausialapiai lubinai
AP; TP; S
20-30; 20
4-7
21
-
Lychnis chalcedonica
Goštautinės gaisrenos
AP
20-30; 20
5-10
21
Šviesa
Lychnis coronaria
Vainikinės gaisrenos
AP
20-30
5-10
21
-
Malcolmia maritima
Pajūrinės malkolmijos
AP
20-30; 20; 15
4-5
14
Šviesa; atšaldymas; KNO3
Malope trifida
Triskiautės malopės
AP; TP
20-30; 20
4-7
14
Atšaldymas
Marrubium vulgare
Paprastosios šantros
AP
20-30
5-7
21
Atšaldymas
Matricaria recutita
Vaistinės ramunės
AP
20-30; 20
4-7
14
Atšaldymas
Matthiola incana
Dvimetės leukonijos
AP
20-30; 20
4-7
14
Atšaldymas; KNO3
Matthiola longipetala
Stambiažiedės leukonijos
AP
20-30; 20; 15
4-7
14
Atšaldymas; KNO3
Melissa officinalis
Vaistinės melisos
AP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas
Mentha x piperita
Pipirmėtės
AP
20-30
7-14
21
Atšaldymas; KNO3
Mimosa pudica
Jautriosios mimosos
AP; TP
20-30; 20
4-7
28
Mirkyti 24 vai. vandenyje
Mimulus cardinalis
Ryškieji puikūnai
AP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas
Mimulus cupreus
Variniai puikūnai
AP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas
Mimulus x hybridus
Darželiniai puikūnai
AP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas
Mimulus luteus
Gelsvieji puikūnai
AP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas
Mirabilis jalapa
Vakarinės dyvinutės
AP; TP; S
20-30; 20
4-7
14
Šviesa; atšaldymas
Moluccella laevis
Gluotniosios sraigūnės
AP; TP
20-30; 20
5-7
21
Šviesa; atšaldymas
Nurodymai
iušys
Papildomi nurodymai,
Pirmasis Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo terpė
Temperatūra °C
skaičia
skaičia
sėklų ramybės būklei
vimas (dienos)
vimas (dienos)
nutraukti
1
2
3
4
5
6
Myosotis hybrids
Neužmirštuolių hibridai
AP; TP
20-30; 20; 15
5-7
21
Šviesa; atšaldymas
Myosotis scorpioides
Pelkinės neužmirštuolės
AP; TP
20-30; 20; 15
5-7
21
Šviesa; atšaldymas
Myosotis sylvatica
Miškinės neužmirštuolės
AP; TP
20-30; 20; 15
5-7
21
Šviesa; atšaldymas
Nemesia strumosa
Gurklinės nemezijos
AP; TP
20; 15
5-7
21
Šviesa; atšaldymas
Nemesia versicolor
Įvairialapės nemezijos
AP; TP
20; 15
5-7
21
Šviesa; atšaldymas
Nemophila maculata
Dėmėtosios nemofilės
AP; TP
15; 10
5-7
21
Atšaldymas
Nemophila menziesii
Menzio nemofilės
AP; TP
15; 10
5-7
21
Atšaldymas
Nepeta cataria
Paprastosios katžolės
AP; TP
20-30; 20
7-14
28
Atšaldymas
Nicotiana alata
Kvapieji tabakai
AP
20-30; 20
5-7
14
KNO3
Nicotiana x sanderae
Sandėrio tabakai
AP
20-30; 20
5-7
14
KNO3
Nicotiana suaveolens
Aromatiniai tabakai
AP
20-30; 20
5-7
14
KNO3
Nierembergia
Arklinės nyrembergijos
AP
20-30; 20
5-7
21
-
hippomanica
Nigella damascena
Darželinės juodgrūdėlės
AP; TP
20-30; 20; 15
7-10
21
KNO3; 14 dienų tamsa 15 °C, po to 20-30 °C; atšaldymas
Nigella hispanica
Ispaninės juodgrūdėlės
AP; TP
20-30; 20; 15
7-10
21
KNO3; 14 dienų tamsa 15 °C, po to 20-30 °C; atšaldymas
Nigella sativa
Sėjamosios juodgrūdėlės
AP; TP
20-30; 20
7-10
21
Atšaldymas; KNO3; 15 °C
Oenothera macrocarpa
Misūrinės nakvišos
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
KNO3
Osteospermum ecklonis
Ekolono kaulasėkliai
AP; TP
20-30; 20
4-7
14
Šviesa; atšaldymas; KNO3
Papaver alpinum
Alpinės aguonos
AP
15; 10
4-7
14
KNO3
Papaver glaucum
Geltonosios aguonos
AP
15; 10
4-7
14
Šviesa; KNO3
Papaver nudicaule
Plikastiebės aguonos
AP
15; 10
4-7
14
Šviesa; KNO3
Papaver orientale
Rytinės aguonos
AP
20-30; 20
4-7
14
Atšaldymas; KNO3
Papaver rhoeas
Pūdyminės aguonos
AP
20-30; 20; 15
4-7
14
Šviesa; atšaldymas; KNO3
Pelargonium Zonale
Juostuotųjų pelargonijų
AP; TP
20-30; 20
7
28
Perdurti sėklą ar nudildyti
Group
hibridai
dalį sėklos apvalkalo
Penstemon barbatus
Barzdotieji penstemonai
AP
20-30; 15
7
21
Atšaldymas
Penstemon hartwegii
Plikažiedžiai penstemonai
AP
20-30; 15
7
21
Atšaldymas
Penstemon hybrids
Penstemonų hibridai
AP
20-30; 15
7
21
Atšaldymas
Perilla frutescens
Krūminės perilės
AP; TP
20-30; 20
5-7
21
Atšaldymas
Petunia x hybrida
Įvairiaspalvės petunijos
AP
20-30; 20
5-7
14
Atšaldymas; KNO3
Phacelia campanularia
Varpelinės facelijos
AP; TP
15; 10
3-5
21
Atšaldymas; KNO3
Phlox drummondii
Vienamečiai flioksai
AP; TP
20-30; 20; 15
5-7
21
Atšaldymas; KNO3
Phlox paniculata
Šluoteliniai flioksai
AP; TP
20; 15
5-7
21
Atšaldymas; KNO3
Phlox subulata
Ylalapiai flioksai
AP; TP
20; 15
5-7
21
Atšaldymas; KNO3
Pholistoma auritum
Ausytoji folistoma (ausytoji nemofilė)
AP; TP
15; 10
5-7
21
Atšaldymas
Physalis alkekengi
Valgomieji dumplainiai
AP
20-30
4-7
28
Šviesa; atšaldymas; KNO3
Pimpinella major
Didžiosios ožiažolės
AP; TP
20-30
7-10
21
Atšaldymas
Pimpinella saxifraga
Mažosios ožiažolės
AP; TP
20-30
5-7
21
-
Plantago lanceolata
Siauralapiai gysločiai
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
-
Nurodymai
Rūšys
Papildomi nurodymai,
Pirmasis Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo
Temperatūra °C
skaičia
skaičia
sėklų ramybės būklei
terpė
vimas (dienos)
vimas (dienos)
nutraukti
1
2
3
4
5
6
Portulaca grandiflora
Stambiažiedės portulakos
AP; TP
20-30; 20
4-7
14
Šviesa; atšaldymas; KNO3
Primula auricula
Ausytosios raktažolės
AP
20-30; 20; 15
7-14
28
Atšaldymas; KNO3
Primula denticulata
Dantytalapės raktažolės
AP
20-30; 20; 15
7-14
28
Atšaldymas; KNO3
Primula elatior
Aukštosios raktažolės
AP
20-30; 20; 15
7-14
28
Atšaldymas; KNO3
Primula japonica
Japoninės raktažolės
AP
20-30; 20; 15
7-14
28
Atšaldymas; KNO3
Primula x kewensis
Įvairiosios raktažolės
AP
20-30; 20; 15
7-14
28
Atšaldymas; KNO3
Primula malacoides
Švelniosios raktažolės
AP
20-30; 20; 15
7-14
28
Atšaldymas; KNO3
Primula obconica
Kūginės raktažolės
AP
20-30; 20; 15
7-14
28
Atšaldymas; KNO3
Primula praenitens
Blizgančiosios raktažolės
AP
20-30; 20; 15
7-14
28
Atšaldymas; KNO3
Primula veris
Pavasarinės raktažolės
AP
20-30; 20; 15
7-14
28
Atšaldymas; KNO3
Primula vulgaris
Paprastosios raktažolės
AP
20-30; 20; 15
7-14
28
Atšaldymas; KNO3
Psylliostachis suworowii
Suvorovo notnerės
AP; TP
15; 10
5-7
21
Mirkyti 24 vai. vandenyje
Pulsatilla vulgaris
Paprastosios šilagėlės
AP
20; 15
7-14
28
Atšaldymas
Ranunculus asiaticus
Azijiniai vėdrynai
AP; S
20; 15
7-14
28
-
Reseda odorata
Kvapiosios rezetos
AP; TP
20-30; 15
4-7
14
Šviesa
Rheum palmatum
Vaistiniai rabarbarai
AP; TP
20-30; 20
7
21
-
Rudbeckia fulgida
Žėrinčiosios rudbekijos
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Rudbeckia hirta
Plaukuotosios rudbekijos
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Rūta graveolens
Žaliosios rūtos
AP; TP
20-30; 20
7
28
Atšaldymas
Saintpaulia ionantha
Našlaitinės sanpaulijos
AP
20-30; 20
7-14
28
-
Salpiglossis sinuata
Lenktažiedžiai trimičiai
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas; KNO3
Salvia coccinea
Skaisčiažiedžiai šalavijai
AP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas
Salvia farinacea
Miltuotieji šalavijai
AP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas
Salvia offlcinalis
Vaistiniai šalavijai
AP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas
Salvia patens
Skėstašakiai šalavijai
AP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas
Salvia pratensis
Pieviniai šalavijai
AP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas
Salvia sclarea
Kvapieji šalavijai
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas
Salvia splendens
Raudonžiedžiai šalavijai
AP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas
Salvia viridis
Žalieji šalavijai
AP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas
Sanvitalia procumbens
Gulsčiosios sanvitalijos
AP; TP
20-30; 20
3-5
14
Atšaldymas
Saponaria calabrica
Kalabriniai putokliai
AP; TP
15; 10
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Saponaria ocymoides
Bazilikiniai putokliai
AP; TP
15; 10
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Saponaria offlcinalis
Vaistiniai putokliai
AP; TP
15; 10
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Scabiosa atropurpurea
Raudonoji žvaigždūnė
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas
Scabiosa caucasica
Kaukazinės žvaigždūnės
AP; TP
20-30; 20; 15
4-7
21
Atšaldymas
Schefflera elegantissima
Puošniosios šefleros
AP; TP
20-30
7-14
28
-
Schizanthus pinnatus
Plunksniniai skeltažiedžiai
AP; TP
15; 10
4-7
14
Atšaldymas
Senecio cineraria
Pilkšvalapės žilės
AP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas
Senecio cruentus
Mišriosios cinerarijos
AP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas
Senecio elegans
Grakščiosios žilės
AP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas
Silene pendula
Parinkusiosios naktižiedės
AP; TP
20-30; 20
7-14
28
KNO3
Silybum marianum
Tikrieji margainiai
AP; TP
20-30; 20
5-7
21
Atšaldymas
Sinningia speciosa
Dailiosios siningijos
AP
20-30; 20
7-14
28
Atšaldymas
Nurodymai
Rūšys
Papildomi nurodymai,
Pirmasis
Galutinis
įskaitant ir rekomendacijas
Daiginimo
Temperatūra °C
skaičia
skaičia
sėklų ramybės būklei
terpė
vimas (dienos)
vimas (dienos)
nutraukti
1
2
3
4
5
6
Solanum diflorum
Paprikinės kiauliauogės
AP; TP
20-30; 20
5-7
28
Šviesa; KNO3
Solanum giganteum
Didžiosios kiauliauogės
AP; TP
20-30; 20
5-7
28
Šviesa; KNO3
Solanum laciniatum
Karpytosios kiauliauogės
AP
20-30; 20
5-7
28
KNO3
Solanum marginatum
Kraštuotosios kiauliauogės
AP; TP
20-30; 20
5-7
28
Šviesa; KNO3
Stachys macrantha
Didžiažiedės notros
AP
20
7
14
-
Tagetes erecta
Didieji serenčiai
AP; TP
20-30; 20
3-5
14
Šviesa
Tagetes patula
Gvazdikiniai serenčiai
AP; TP
20-30; 20
3-5
14
Šviesa
Tagetes tenuifolia
Smulkieji serenčiai
AP; TP
20-30; 20
3-5
14
Šviesa
Tanacetum achilleifolium
Karpytosios bitkrislės
AP; TP
20-30; 15
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Tanacetum cinerariifolium
Pilkalapiai skaisteniai
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas
Tanacetum coccineum
Rausvažiedžiai skaisteniai
AP; TP
20-30; 15
4-7
21
Šviesa; atšaldymas; KN03
Tanacetum parthenium
Vaistiniai skaisteniai
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Thunbergia alata
Sparnuotosios tunbergijos
AP; TP
20-30; 20
4-7
21
-
Thymus serpyllum
Paprastiejis čiobreliai
AP; TP
20-30; 20; 15
7
21
Šviesa
Toreniafournieri
Furnerio torenijos
AP
20-30
5-7
14
KNO3
Tripleurospermum
Pajūriniai šunramuniai
AP
20-30; 20
4-7
14
Atšaldymas
maritimum
Tripleurospermum
Paprastieji šunramuniai
AP
20-30; 20
4-7
14
Atšaldymas
perforatum
Tropaeolum majus
Didžiosios nasturtės
AP; TP; S
20-30; 20; 15
4-7
21
Atšaldymas
Tropaeolum peltophorum
Skydinės nasturtės
AP; TP; S
20; 15
4-7
21
Atšaldymas
Tropaeolum peregrinum
Karpytalapės nasturtės
AP; TP; S
20; 15
4-7
21
Atšaldymas
Vaccaria hispanica
Kalkenės barškutės
AP; TP
15-10
4-7
21
Šviesa; atšaldymas
Valeriana officinalis
Vaistiniai valerijonai
AP
20-30; 20
5-7
21
Atšaldymas
Verbascum densiflorum
Didžiažiedės tūbės
AP
20-30
4-7
21
Atšaldymas
Verbascum phlomoides
Gauruotosios tūbės
AP
20-30
4-7
21
Atšaldymas
Verbascum thapsus
Smulkiažiedės tūbės
AP
20-30
4-7
21
Atšaldymas
Verbena bonariensis
Patagoninės verbenos
AP
20-30; 15
7-10
28
Atšaldymas; KNO3
Verbena canadensis
Kanadinės verbenos
AP
20-30; 15
7-10
28
Atšaldymas; KNO3
Verbena x hybrids
Verbenų hibridai
AP
20-30; 20; 15
7-10
28
Atšaldymas; KNO3
Verbena rigida
Šiurkščiosios verbenos
AP
20-30; 15
7-10
28
Atšaldymas; KNO3
Vincą minor
Mažosios žiemės
AP
20-30; 20
4-7
14
-
Viola cornuta
Tiesiaragės našlaitės
AP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas; KNO3
Viola odorata
Kvapiosios našlaitės
AP
20; 10
4-7
21
Atšaldymas; KNO3
Viola tricolor
Trispalvės našlaitės
AP
20-30; 20
4-7
21
Atšaldymas; KNO3
Xeranthemum annuum
Vienamečiai sausiukai
AP; TP
20-30; 20
4-7
14
-
Zinnia elegans
Puikiosios gvaizdūnės
AP; TP
20-30; 20
3-5
10
Šviesa; atšaldymas
Zinnia haageana
Hago gvaizdūnės
AP; TP
20-30; 20
3-5
10
Šviesa; atšaldymas
______________