TAR.A7FC4E68B4CC

DĖL 2008–2009 MOKSLO METŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ

1 Articles / Provisions · Lithuania

Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2008-11-12

DĖL 2008–2009 MOKSLO METŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ Open official source

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2008-11-12

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 61-2320, i. k. 1082070ISAKSAK-1424

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL 2008–2009 MOKSLO METŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ

2008 m. gegužės 19 d. Nr. ISAK-1424

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755; 2007, Nr. 43-1628) 56 straipsnio 14 punktu,

tvirtinu 2008–2009 mokslo metų bendruosius ugdymo planus (pridedama).

LAIKINAI EINANTI ŠVIETIMO IR MOKSLO

MINISTRO PAREIGAS ROMA ŽAKAITIENĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1424

2008–2009 MOKSLO METŲ BENDRIEJI UGDYMO PLANAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2008–2009 mokslo metų bendrieji ugdymo planai (toliau – Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programų (toliau – ugdymo programos) ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokyklose. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais sudaromas 2008–2009 mokslo metų mokyklos ugdymo planas.

2. Bendraisiais ugdymo planais siekiama skatinti mokyklas

2.1. individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį;

2.2. kurti ir tobulinti mokymo ir mokymosi modelius, kurie užtikrintų kokybišką išsilavinimą;

2.3. tikslingai planuoti ir organizuoti ugdymą optimizuojant mokymosi krūvius.

3. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos ir terminai

Adaptuota dalyko programa – išsilavinimo standartams neprilygstanti bendrojo lavinimo dalyko programa, pritaikyta asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui.

Ankstyvasis užsienio kalbos mokymas – kalbos mokymasis pradinio ugdymo programos vykdymo antraisiais – ketvirtaisiais metais.

Bendroji dalyko programa – formalizuota dalyko ugdymo tikslus, turinį, ugdymo metodus ir mokinių pasiekimus numatanti programa.

Dalyko modulis – iš anksto apibrėžta, savarankiška ugdymo ar mokymo dalyko programos dalis.

Darbinio ugdymo planas – ugdymo planas, skirtas lavinamųjų klasių mokiniams, baigusiems specialiąją pagrindinio ugdymo programą.

Dvikalbis ugdymas – tautinės mažumos mokomąja kalba mokyklos pasirinktas ugdymo modelis, pagal kurį dalis bendrųjų ugdymo programų dalykų arba dalykų modulių mokoma lietuvių kalba (valstybine).

Išlyginamoji klasė ar grupė – klasė ar grupė, skirta mokiniams, nutraukusiems mokymąsi ar nesimokiusiems kai kurių dalykų ir siekiantiems įgyti išsilavinimą; klasė ar grupė, skirta Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių, atvykusių iš užsienio, vaikams mokytis lietuvių kalbos (valstybinės).

Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas dalyko programos dalies (temos, kelių temų, skyriaus, logiškai vientisos dalies, savarankiškai išmoktos dalies) išmokimui patikrinti.

Kryptingas meninis ugdymas – įvairių meno sričių (bendrųjų meninių) gebėjimų ar nuodugnesnis ir platesnis vienos meno srities gebėjimų ugdymas.

Mobilioji grupė – ne mažesnė kaip 5 mokinių grupė sudaryta dalykui ar dalyko moduliui diferencijuotai mokyti, projektų veiklai ar pedagoginei ir specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

Mokyklos mokomoji kalba (kalbos) – kalba, kuria įgyvendinamos ugdymo programos.

Neformalusis ugdymas – bendrojo lavinimo mokykloje organizuojama ir mokinio krepšelio lėšomis finansuojama neformaliojo vaikų švietimo veikla, skirta mokinių, pasirinkusių meninę, sportinę, technologinę, sveikatinimo ar panašią veiklą, asmeninėms, socialinėms edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti.

Pagilintas dalyko mokymas – dalyko mokymas pagal išsamesnę programą, kuriai skiriamas didesnis pamokų skaičius.

Pamoka – mokytojo organizuojama nustatytos trukmės kryptinga mokinių veikla, kuria siekiama įgyti tam tikrų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose (toliau – Bendrosios programos) numatytų kompetencijų.

Pasirenkamasis dalykas – mokyklos siūlomas ir mokinio laisvai pasirenkamas mokomasis Bendruosiuose ugdymo planuose neįrašytas dalykas.

Privalomasis dalykas – Bendruosiuose ugdymo planuose įrašytas dalykas, kurį mokinys turi mokytis atitinkamoje klasėje.

Projektinė veikla – mokymo (-si) metodas, įtraukiantis mokinius į aktyvų problemos sprendimą ir padedantis ugdyti Bendrosiose programose numatytas kompetencijas.

Teminis planas – pagal Bendrąsias programas ir numatomus mokinių pasiekimus mokytojo parengtos dalyko turinio gairės mokyklos numatytam laikotarpiui.

Specialiosios pamokos – privalomos pamokos specialiųjų klasių mokiniams sutrikimą ar negalią kompensuojamiesiems įgūdžiams ugdyti.

Specialiosios pratybos – tai mokinių logopedinės, judesio ir padėties, tarties, kalbos ir klausos, orientacijos ir mobilumo, regėjimo funkcijų lavinimo, kasdienių gyvenimo įgūdžių ugdymo, Brailio rašto mokymo individualios ar grupinės pratybos.

Ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas – ugdymo turinio pritaikymas atskiram mokiniui ir mokinių grupei mokytis ir ugdytis pagal mokymosi poreikius ir polinkius.

Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991 Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

4. Mokyklos ugdymo plano projektą mokykla suderina su steigėju (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (kitų mokyklų).

5. Mokyklos ugdymo planą tvirtina mokyklos direktorius, iki 2008 m. rugsėjo 1 d.

6. Sudarydama ir įgyvendindama ugdymo planą mokykla vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-476 (Žin., 2005, Nr. 76-2770), arba Lietuvos higienos norma HN 102:2001 „Profesinio mokymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 475 (Žin., 2001, Nr. 78-2734).

7. Mokykla gali priimti sprendimus dėl dalykų programoms skiriamų valandų skaičiaus didinimo ar mažinimo (iki 10 procentų) numatytiems mokinių pasiekimams Bendrosiose programose pasiekti.

8. Mokykla pagal skirtas mokymo lėšas numato ugdymo turinio (mokymo programų, mokymo ir mokymosi metodų, konteksto, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų, mokymo (-si) ir ugdymo (-si) priemonių bei patyrimo, kurį mokinys sukaupia ugdymo procese) individualizavimo ir diferencijavimo kryptis, nustato klasių dalijimo į grupes ir mobiliųjų grupių sudarymo principus, taip pat mobiliųjų grupių skaičių.

9. Mokyklų, dirbančių pagal Netradicinio ugdymo koncepciją, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, ugdymo planus tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. Ugdymo planai Švietimo ir mokslo ministerijai teikiami iki 2008 m. rugpjūčio 1 d.

10. Mokykla, pritaikydama ir įgyvendindama ugdymo turinį, vadovaujasi Bendrosiomis programomis, kitais norminiais teisės aktais, mokyklos strateginiais tikslais atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės poreikius, turimus išteklius

10.1. nustato ugdymo turinio planavimo principus ir laikotarpius; prevencinių ir kitų programų integravimo į ugdymo turinį principus ir būdus;

10.2. priima sprendimus dėl pagilinto dalykų mokymo, kryptingo meninio ugdymo, ankstyvojo užsienio kalbų mokymo, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūlos, dvikalbio ugdymo organizavimo, antrosios užsienio kalbos mokymo nuo penktosios klasės;

10.3. nustato pasirinkto dalyko, kurso, dalyko modulio pakeitimo tvarką;

10.4. rengia dalykų integruoto pradinio ugdymo planus, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių programas;

10.5. nustato pagalbos specialiųjų poreikių mokiniams teikimo tvarką ir adaptacinio laikotarpio penktokams trukmę (ne trumpesnę kaip 1 mėnesio laikotarpį);

10.6. numato formaliojo ir neformaliojo ugdymo integravimo galimybes mokykloje, neformaliojo ugdymo organizavimo principus;

10.7. numato mokinių socialinės veiklos organizavimo principus ir būdus siedama juos su mokyklos ir vietos bendruomenės poreikiais;

10.8. priima sprendimus dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese būdų ir laikotarpių, mokinių pasiekimų mokantis menų dalykų, kūno kultūros, technologijų, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių vertinimo;

10.9. nustato mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymų dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėjimo tvarką;

10.10. priima sprendimus dėl ugdymo turinio įgyvendinimo pagal atnaujintas Bendrąsias programas, jei mokykla yra pasirengusi įgyvendinti atnaujintas Bendrąsias programas.

11. Ugdymo organizavimas 2008–2009 mokslo metais

11.1. mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., ugdymo procesas baigiamas atitinkamai

Klasė

Ugdymo proceso

Ugdymo proceso trukmė

pradžia

pabaiga

savaičių skaičius

mokymosi dienų skaičius *

1–4

09–01

05–29

160

09–01

05–29

160

6–10 (gimnazijų I–II)

09–01

06–19

183

11 (gimnazijų III)

09–01

06–19

183

12 (gimnazijų IV)

05–15

150

Pastaba:*mokymosi dienų skaičius gali būti keičiamas pasikeitus švenčių dienų datoms ar su švenčių dienomis sutampančių poilsio dienų perkėlimo tvarkai.

11.2. mokyklos dirba penkias dienas per savaitę;

11.3. mokslo metai mokyklos sprendimu pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas gali būti skirstomi trimestrais arba pusmečiais, pagal vidurinio ugdymo programą – pusmečiais. Pusmečių datas tvirtina mokyklos direktorius. Nustatoma tokia trimestrų trukmė

pirmas trimestras: rugsėjo 1 d. – lapkričio 28 d.,

antras trimestras: gruodžio 1 d. – vasario 27 d.,

trečias trimestras 1–5 klasėms: kovo 2 d. – gegužės 29 d., 6–10 (gimnazijų I–II) klasėms kovo 2 d. – birželio 19 d.;

11.4. Mokinių atostogų trukmė kalendorinėmis dienomis

Atostogos

Prasideda

Baigiasi

Rudens

2008-10-27

2008-11-02

Žiemos (Kalėdų)

2008-12-22

2009-01-04

Pavasario (Velykų)

2009-04-06

2009-04-13

Pavasario

2009-03-12

2009-03-13

Vasaros

1–5 klasės

2009-05-30

2009-08-31

6–11 (gimnazijų I–III) klasės

2009-06-21

Punkto pakeitimai

Nr. ISAK-2794, 2008-10-15, Žin., 2008, Nr. 129-4928 (2008-11-11), i. k. 1082070ISAKSAK-2794

11.5. mokykla, kurios mokomoji kalba yra tautinės mažumos kalba, suderinusi su steigėju (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (kitų mokyklų) gali keisti žiemos (Kalėdų) ir pavasario (Velykų) atostogų datas;

11.6. 1–4 ir 5 klasių mokiniams skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos (po 5 mokymosi dienas 2 kartus per ugdymo procesą). Papildomas atostogas rekomenduojama skirti

Atostogos prasideda

Atostogos baigiasi

2008-12-01

2008-12-07

2009-02-09

2009-02-15

Papildomų atostogų laikas, suderintas su mokyklos taryba, gali būti ir kitas;

11.7. dešimt ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai. Jos metu rekomenduojama vykdyti socialinę veiklą, kultūros paveldo, meninės, socialinės veiklos, profesinio informavimo, karjeros planavimo, darnaus vystymosi ir kitus projektus bendradarbiaujant su šalies muziejais, teatrais, bibliotekomis, kultūros centrais ir kitomis įstaigomis. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių;

11.8. oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, į mokyklą gali neiti 1–5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–12 klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

12. Ugdymo turinio planavimas ir mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas

12.1. ugdymo turinys mokykloje planuojamas bendrųjų ugdymo planų 11.1 punkte nurodytam mokymosi dienų skaičiui ir remiantis Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytu dalyko programai skiriamų valandų (pamokų) skaičiumi;

12.2. dalykų integruoto pradinio ugdymo planus, teminius planus ir pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas (jei nėra Bendrųjų programų) rengia ir (ar) detalizuoja mokytojai mokyklos nustatyta tvarka;

12.3. planuodamas ugdymo turinį mokytojas planuoja ir mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą, jį sieja su mokymo (-si) tikslais atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus. Vertinimo metodus mokytojai derina tarp savęs, aptaria su mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais);

12.4. vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus vadovaujamasi Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150)

12.4.1. mokiniams, besimokantiems pagal pradinio ugdymo programą, pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Pažangai ir pasiekimams vertinti taikomas formuojamasis (žodžiu ar raštu) ir diagnostinis (pagal mokyklos pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą) vertinimas;

12.4.2. pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas besimokančių mokinių pasiekimams vertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema. Mokykla gali rinktis kitas vertinimo sistemas ir nustatyti konvertavimo į dešimtbalę sistemą tvarką

12.4.2.1. pasirenkamųjų dalykų žinios ir gebėjimai gali būti vertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

12.4.2.2. etikos, tikybos, žmogaus saugos, kūno kultūros, menų ir technologijų dalykų mokymosi pasiekimai rekomenduojama vertinti įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

12.5. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

12.6. mokinių, besimokančių dalykų modulius, mokymosi pasiekimų įvertinimai gali būti įskaitomi į dalykų įvertinimus;

12.7. apie mokinių mokymosi pasiekimus mokyklos nustatyta tvarka raštu (gali būti elektroniniu būdu) informuojami mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai).

13. Mokinių mokymosi krūvis

13.1. mokyklos direktorius ar jo paskirtas asmuo

13.1.1. tvirtina mokymosi krūvio optimizavimo priemonių planą;

13.1.2. organizuoja tos pačios klasės mokinius mokančių mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi motyvacijos ir mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;

13.1.3. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir/ar kontrolę;

13.2. klasėje (grupėje) dirbantys mokytojai derina tarp savęs namų darbų apimtis ir kontrolinių darbų atlikimo datas;

13.3. mokiniams per dieną negali būti skiriama daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę;

13.4. mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį rekomenduojama skirti minimalų privalomų pamokų skaičių. Maksimalų privalomų pamokų skaičių rekomenduojama skirti suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais);

13.5. mokinių, besimokančių dailės, choreografijos, muzikos, menų mokyklose, sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigose ir baigusiųjų menų mokyklas pageidavimu gali būti atleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo. Atleidimo tvarką ir pasiekimų įvertinimų užskaitymą nustato mokykla. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą;

13.6. mokiniams, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pamokų tvarkaraštyje neturėtų būti daugiau kaip trys „langai“ (vienos ar kelių pamokų trukmės laisvo laiko tarpas tarp pamokų, į kurį neįskaičiuotas pietų pertraukai skirtas laikas). Jų metu gali vykti neformaliojo ugdymo, savišvietos ir kita veikla.

14. Neformalusis vaikų švietimas mokykloje

14.1. neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115);

14.2. neformaliojo vaikų švietimo programas mokiniai renkasi laisvai, jos yra neprivalomos ir įgyvendinamos per

14.2.1. neformaliojo ugdymo programas;

14.2.2. neformaliojo vaikų švietimo programas, kurios gali būti vykdomos ir mokykloje, kai panaudotos visos neformaliojo ugdymo valandos, finansuojamos iš mokinio krepšelio lėšų, skirtų neformaliajam vaikų švietimui;

14.2.3. pažintinę veiklą, organizuojamą pagal Mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1934 (Žin., 2007, Nr. 105-4319);

14.3. mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje yra ne mažesnis kaip 5 mokiniai gyvenvietės ir 10 mokinių savivaldybės centro ir miesto mokykloje;

14.4. neformaliojo ugdymo valandų neskiriama pasirenkamiesiems dalykams, pagilintiems dalykams ar jų moduliams mokyti;

14.5. jei mokinys pasirinko neformaliojo vaikų švietimo programą dailės, choreografijos, muzikos, menų mokykloje, sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigose ar kitose neformalųjį vaikų švietimo vykdančiose įstaigose, už neformalųjį vaikų švietimą mokykla atsiskaito pagal Mokinio krepšelio lėšų, skirtų atsiskaityti už neformalųjį vaikų švietimą, perskirstymo ir naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-386 (Žin., 2007, Nr. 34-1258), ir steigėjo (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgalioto asmens (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos),dalyvių susirinkimo (savininko) (kitų mokyklų) nustatyta tvarka.

15. Mokyklos nuožiūra gali būti skiriama pamokų

15.1. dalyko programai ar jos daliai diferencijuotai mokyti;

15.2. pagilintiems dalykams mokyti, ankstyvajai užsienio kalbai, antrajai užsienio kalbai penktojoje klasėje ir trečiajai užsienio kalbai mokyti, kryptingam meniniam ugdymui;

15.3. privalomųjų dalykų, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių ar besimokančių pagal skirtingas vidurinio ugdymo dalykų bei kursų programas mobiliosioms grupėms sudaryti;

15.4. prevencinėms ir kitoms programoms: alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, smurto, prekybos žmonėmis, ŽIV/AIDS, lytiškumo ugdymo, sveikos gyvensenos ir kita;

15.5. dvikalbiam ugdymui ir integruotam dalyko ir kalbos mokymui, jei per pamoką dirba du mokytojai: vienas – dalyko, kitas – kalbos;

15.6. integruotam informacinių technologijų ir dalyko mokymui, jei pamokos metu dirba du mokytojai: vienas – dalyko, kitas – informacinių technologijų;

15.7. individualiam darbui su mokiniu (-iais), kuriam (-iems) reikalinga papildoma mokytojo arba specialioji pedagoginė pagalba (nepadidinus privalomų pamokų skaičiaus per kai kurias pamokas dirba du mokytojai, mokytojas ir mokytojo padėjėjas arba mokytojas ir specialusis pedagogas);

15.8. pilietiškumo pagrindų dalykui mokyti 9-ojoje klasėje;

15.9. individualioms ir grupinėms konsultacijoms (mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, itin gabiems);

15.10. ir kitoms ugdymo veikloms įgyvendinant Bendrųjų programų tikslus.

16. Lietuvių kalbos (valstybinės) ir tautinių mažumų gimtųjų kalbų ugdymo organizavimas

16.1. mokykla, kurioje mokoma tautinės mažumos kalba, atsižvelgdama į mokinių kalbos gebėjimus ir poreikius apsisprendžia dėl lietuvių kalbai (valstybinei) ir gimtajai kalbai klasei skiriamų pamokų skaičiaus rinkdamasi vieną iš variantų

16.1.1. skiria Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytą pamokų skaičių per savaitę;

16.1.2. Bendruosiuose ugdymo planuose skirtas savaitines pamokas gimtajai kalbai ir lietuvių kalbai (valstybinei) sumuoja ir dalija jas per pusę;

16.1.3. Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytą gimtosios kalbos pamokų skaičių skiria lietuvių kalbai (valstybinei), o lietuvių kalbos (valstybinės) pamokų skaičių – gimtajai kalbai;

16.2. mokykla gali padidinti Bendruosiuose ugdymo planuose lietuvių kalbai (valstybinei) skiriamų pamokų skaičių panaudodama kitas galimybes: mokyklos nuožiūra skirstomas pamokas, mobiliosioms grupėms skirtas valandas ir kita;

16.3. mokiniams, baigusiems pagrindinio ugdymo programą tautinės mažumos kalba ir besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą lietuvių kalba, sudaromos galimybės toliau mokytis gimtosios kalbos ir lietuvių kalbos (valstybinės) pagal atitinkamą programą;

16.4. mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba, gali būti taikomas dvikalbis ugdymas;

16.5. jei mokinių, kurių gimtoji kalba yra kita negu mokyklos mokomoji kalba, jų gimtosios kalbos rekomenduojama mokyti vadovaujantis Tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1630 (Žin., 2006, Nr. 87-3420);

17. Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių, išvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ugdymo organizavimas

17.1. mokinio užsienio mokykloje išeitą pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos dalį vertina mokykla, į kurią kreipėsi mokinys, pageidaujantis tęsti mokymąsi. Jei reikia likviduoti kai kurių dalykų programų skirtumus, mokykla, atsižvelgusi į mokinio pageidavimus, numato būdus ir formas atsilikimui likviduoti ir atsiskaityti;

17.2. užsieniečių vaikų ir suaugusiųjų, nemokančių valstybinės kalbos ir norinčių tęsti mokymąsi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, ugdymas organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 (Žin., 2005, Nr. 109-3991);

17.3. mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, pateikę prašymą mokyklos, kurioje jie mokėsi, direktoriui, lietuvių kalbos, istorijos ar visų atitinkamos klasės dalykų gali mokytis savarankiškai pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 258 (Žin., 2003, Nr. 33-1397; 2007, Nr. 95-3860). Pageidaujantys mokytis nuotolinio mokymosi būdu kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą.

18. Ugdymo organizavimas jungtinėse klasėse

18.1. klasės jungiamos Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 (Žin., 2004, Nr. 95-3510), nustatyta tvarka;

18.2. jungtinės klasės ugdymo planą mokykla rengia pagal Bendruosiuose ugdymo planuose pradinio ir (ar) pagrindinio ugdymo programų dalykams ir jungtinei klasei nustatytą savaitinių pamokų skaičių;

18.3. pradinėje mokykloje su jungtinėmis klasėmis dirbančiam mokytojui gali būti skiriama iki 30 pamokų, be neformaliojo ugdymo, per savaitę atsižvelgus į tai, kiek klasių sujungta ir koks yra mokinių skaičius;

18.4. jungtiniam 5–6 klasių komplektui skiriama: 33 pamokos, 6–7 klasių – 34 pamokos, 7–8 klasių – 36 pamokos. Kiekvienam jungtinės klasės komplektui skiriama po 4 neformaliojo ugdymo pamokas.

19. Mokinių mokymas namuose ir savarankiško mokymosi organizavimas

19.1. vaikų, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, mokymas vyksta pagal Vaikų, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1836 (Žin., 2007, Nr. 100–4088);

19.2. sergančių mokinių mokymas namuose skiriamas ir organizuojamas pagal Moksleivių mokymo namuose organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 259/153 (Žin., 2000, Nr. 25–654)

19.2.1. mokinys gydytojo leidimu dalį pamokų gali lankyti mokykloje. Šios pamokos papildomai įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą. Mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgdama į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio mokymo namuose planą;

19.2.2. mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros;

19.3. 1–3 klasės mokiniui, mokomam namuose, skiriamos 9 savaitinės pamokos, 4 klasės – 11 pamokų, 5–6 klasės – 12 pamokų, 7–8 klasės – 13 pamokų, 9–10 klasės – 15 pamokų, 11–12 klasės – 11 pamokų. Mokyklos, kurioje mokoma tautinės mažumos kalba pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, mokiniams kiekvienoje klasėje skiriamos papildomos dvi pamokos per savaitę lietuvių kalbai (valstybinei) mokyti;

19.4. mokinių savarankiškas mokymasis organizuojamas pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą.

20. Mokymosi organizavimas išlyginamosiose klasėse ar grupėse

20.1. išlyginamosios klasės ar grupės gali būti steigiamos steigėjo (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos) dalyvių susirinkimo (savininko) (kitų mokyklų) sprendimu. Steigėjas (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimas (savininkas) (kitų mokyklų) nustato priėmimo į išlyginamąsias klases tvarką, informuoja visuomenę ir mokinių tėvus apie teikiamas paslaugas, numato finansavimo galimybes;

20.2. mokiniai išlyginamojoje klasėje ar grupėje gali mokytis visų tos klasės ugdymo plano dalykų ar tik tam tikros ugdymo srities (kalbų, gamtamokslinių, socialinių, menų, tiksliųjų mokslų) dalykų ar vieno dalyko. Išlyginamojoje klasėje ar grupėje turi būti ne mažiau kaip 5 mokiniai;

20.3. mokykla, kurioje steigiama išlyginamoji klasė ar grupė, rengia jos ugdymo planą ir tvarkaraštį;

20.4. klasės ar grupės ugdymo planas sudaromas taip, kad maksimalus mokinio pamokų skaičius per savaitę neviršytų 28 pamokų, neformaliajam ugdymui ir mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų skaičius neturi viršyti 10 savaitinių pamokų. Klasėje gali būti sudaromos mobiliosios grupės;

20.5. mokiniams gali būti siūlomi įvairūs moduliai: pasiekimų spragoms kompensuoti, dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti, naujam dalyko turiniui išmokti ir kiti;

20.6. užsieniečių vaikų, nemokančių valstybinės kalbos ir norinčių tęsti mokymąsi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, ugdymas išlyginamosiose klasėse ir grupėse organizuojamas Bendrųjų ugdymo planų 17.2 punkto nustatyta tvarka.

III. PRIEŠMOKYKLINIS IR PRADINIS UGDYMAS

21. Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m birželio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1180 (Žin., 2005, Nr. 84-3118).

22. Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas pagal Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m birželio 24 d. įsakymu Nr. 1147 (Žin, 2003, Nr. 5-214), ir Priešmokyklinio ugdymo standartą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK-1015 (Žin., 2003, Nr. 77-3525).

23. Pradinis ugdymas organizuojamas pagal Pradinio ugdymo sampratą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 113 (Žin., 2003, Nr. 18-798).

24. Mokykla

24.1. gali pasirengti ugdymo planą visai pradinio ugdymo programai įgyvendinti neviršydama Bendrųjų ugdymo planų 28, 29, 30 punktuose programai skiriamų pamokų (valandų) skaičiaus per savaitę;

24.2. įgyvendindama pradinio ugdymo programą gali nustatyti 40 arba 35 minučių pamokos trukmę arba ugdymo procesą organizuoti integruodama dalykus. Ugdymo plano dalykui per mokslo metus turi būti skiriama tiek valandų, kiek nurodyta Bendrųjų ugdymo planų 28 punkte;

24.3. mokiniams, pradedantiems pradinio ugdymo programą lietuvių mokomąja kalba, bet nemokantiems lietuvių kalbos, privalo sudaryti sąlygas ją intensyviai mokytis.

25. Mokytojas gali savo nuožiūra integruoti dalykus, organizuoti integruoto mokymosi dieną, savaitę ar ilgesnį laikotarpį. Integruotas ugdymas organizuojamas taip, kad per savaitę atskiroms ugdymo sritims – kalboms, gamtamoksliniam ir socialiniam ugdymui, matematikai, menams ir kūno kultūrai būtų skiriama proporcingai (po 1/3) ugdymosi laiko.

26. Žmogaus sauga (civilinė sauga, priešgaisrinė sauga ir saugaus eismo mokymas) pradinio ugdymo programoje integruojama į kitus dalykus.

27. Ugdymo sritys, dalykai

27.1. dorinis ugdymas: tėvai, (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka vieną dorinio ugdymo dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės) arba etiką.

27.2. užsienio kalba

27.2.1. jei mokykla pasirengusi, ankstyvasis užsienio (anglų, prancūzų ar vokiečių) kalbos mokymas vykdomas antraisiais-ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;

27.2.2. pirmąją užsienio kalbą nuo 2-osios ar 4-osios klasės mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai) iš mokyklos siūlomų kalbų: anglų, prancūzų, vokiečių;

27.2.3. ankstyvojo užsienio kalbų mokymo grupes galima sudaryti iš vienos klasės ar paralelių klasių mokinių, jei tos pačios užsienio kalbos pageidauja mokytis ne mažiau kaip 5 mokinių grupė;

27.2.4. mokyti užsienio kalbos pradinėse klasėse (grupėse) gali

27.2.4.1. užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją turintis mokytojas, išklausęs darbo su pradinių klasių mokiniais didaktikos kursą;

27.2.4.2. pradinės klasės mokytojas, turintis užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją, baigęs užsienio kalbos mokymo kursus arba dalyvaujantis perkvalifikavimo studijų programoje;

27.2.5. 4-ojoje klasėje gali būti sudaroma atskira ankstyvojo užsienio kalbos mokymo grupė, kuri nejungiama su pradedančiaisiais mokytis užsienio kalbos. Jei tokios galimybės nėra, pamokoje mokymas diferencijuojamas;

27.3. meninis ir technologinis ugdymas

27.3.1. mokykla, organizuojanti kryptingą meninį ugdymą, parengia kryptingo meninio ugdymo programą, kurią tvirtina mokyklos direktorius;

27.3.2. jei yra teatro specialistas, turintis pedagoginio darbo patirties, kaip viena iš neformaliojo ugdymo sričių rekomenduojamas teatras;

27.4. kūno kultūra

27.4.1. viena kūno kultūros pamoka per savaitę gali būti skiriama šokiui;

27.4.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės gali būti organizuojamos taip

27.4.2.1. iš įvairių klasių sudaromos 8–15 mokinių grupės, kurioms skiriamos 2 pamokos per savaitę;

27.4.2.2. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

27.4.2.3. tėvų, (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes už mokyklos ribų;

27.4.2.4. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį. Neskiriama ir neatliekama pratimų, kurie gali skatinti ligų paūmėjimą.

28. Pradinio ugdymo programos dalykų apimtis valandomis, kai pamokos trukmė – 45 minutėmis (1-ojoje klasėje – 35 minutės)

Dalykai

1–2 klasė

3–4 klasė

Iš viso valandomis.

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

128

Lietuvių kalba (gimtoji)

480

448

928

Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)

448*

896*

Lietuvių (valstybinė) kalba

160*

224*

384*

Užsienio kalba

Matematika

288

576

Pasaulio pažinimas

128

256

Dailė ir technologijos

128

128 (96*)

256 (224*)

Muzika

128

256

Kūno kultūra

192 (160*)

160

352 (320*)

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

128

224

Iš viso

1504 1600*

1536 1760*

3040 3360**

Pastaba: * mokykloje tautinės mažumos kalba.

29. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai įgyvendinti (1-ojoje klasėje pamokos trukmė – 35 minutės, 2–4 klasėse – 45 minutės)

Dalykai

Dalyko savaitinių pamokų skaičius

1–2 klasės

3–4 klasės

pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

Kalbos

Lietuvių kalba (gimtoji)

Užsienio kalba (anglų ar prancūzų ar vokiečių)

Matematika

Pasaulio pažinimas

Meninis ir technologinis ugdymas

Dailė ir technologijos

Muzika

Kūno kultūra

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui

22 – 1-ojoje, 22 – 2-ojoje klasėje

22 – 3-iojoje, 22 – 4-ojoje klasėje

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

7**

Maksimalus pamokų skaičius mokiniui

22 – 1-ojoje, 24* – 2-ojoje klasėje

24* – 3-iojoje, 24* – 4-ojoje klasėje

Neformalusis ugdymas

12**

Pastabos:* tik mokiniams, pasirinkusiems ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą;**mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų ir neformaliojo ugdymo valandų skaičius nurodytas 1–4 klasėms (keturioms klasėms) bendrai, esant daugiau klasių komplektų atitinkamai didėja ir šių pamokų skaičius.

30. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai įgyvendinti mokykloje tautinės mažumos kalba (1-ojoje klasėje pamokos trukmė – 35 minutės, 2–4 klasėse – 45 minutės)

Dalykai

Dalyko savaitinių pamokų skaičius

1–2 klasės

3–4 klasės

pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

Kalbos

Gimtoji kalba

28*

Lietuvių kalba (valstybinė)

12*

Užsienio kalba (anglų ar prancūzų ar vokiečių)

Matematika

Pasaulio pažinimas

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

Dailė ir technologijos

Muzika

Kūno kultūra

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui

22 – 1-ojoje, 24 – 2-ojoje klasėje

25 – 3-iojoje, 25 – 4-ojoje klasėje

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

7**

Maksimalus pamokų skaičius mokiniui

22 – 1-ojoje, 24 – 2-ojoje klasėje

26 – 3-iojoje, 26 – 4-ojoje klasėje

Neformalusis ugdymas

12**

Pastabos: *šios pamokos gali būti perskirstomos; „mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų ir neformaliojo ugdymo valandų skaičius nurodytas 1–4 klasėms (keturioms klasėms) bendrai, esant daugiau klasių komplektų atitinkamai didėja ir šių pamokų skaičius.

31. Pamokų, skaičių klasei sudaro: minimalus pamokų skaičius mokiniui, mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos, neformaliojo ugdymo valandos ir dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, pamokų skaičius. Pradinio ugdymo programai įgyvendinti klasė į grupes gali būti dalijama

31.1. doriniam ugdymui, jeigu vieną dorinio ugdymo dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės) arba etiką pasirinko ne mažiau kaip 5 mokiniai;

31.2. ankstyvajam užsienio kalbos mokymui, lietuvių kalbai (valstybinei) mokyti mokyklose tautinės mažumos kalba, jeigu klasėje mokosi ne mažiau kaip 20 mokinių;

31.3. lietuvių kalbai (gimtajai) mokyti mokyklose, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.

IV. PAGRINDINIS UGDYMAS

32. Pradedančiam mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniui (klasei) mokykla skiria adaptacinį laikotarpį (nuo 1 mėn. iki 1–2 trimestrų, pusmečio, mokslo metų)

32.1. pirmąjį pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimo mėnesį mokinių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami. Mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus siekdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo (-si) pasiekimus;

32.2. adaptaciniu laikotarpiu rekomenduojama mokinių pažangos ir pasiekimų pažymiais nevertinti;

32.3. adaptaciniam laikotarpiui trunkant mokslo metus mokinių pasiekimai pusmečio/trimestro pabaigoje įvertinami aprašomuoju būdu.

33. Socialinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ir jai skiriama ne mažiau kaip 5 pamokų (valandų) trukmės veikla per mokslo metus. Ši veikla yra ugdymo proceso dalis, gali būti vykdoma ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai, metu. Socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės projektais, kultūrinėmis bei socializacijos programomis.

34. Mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programą, gali rinktis dalykų pagilinto mokymosi programas

34.1. lietuvių kalbos (valstybinės), užsienio kalbos ir kūno kultūros – 5-ojoje klasėje;

34.2. kitų dalykų kaip modulių pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį;

34.3. mokiniai gali tęsti pradėtą kryptingą meninio ugdymo programą.

35. Pagrindinio ugdymo programos antrojoje dalyje gali būti sudaromos sąlygos mokiniams pasirinkti dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 (Žin., 2008, Nr. 35-1260).

36. Ugdymo sritys, dalykai

36.1. dorinis ugdymas: tėvai, (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų pats pasirenka, pritarus tėvams, vieną dorinio ugdymo dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės) arba etiką.

36.2. kalbos

36.2.1. antrosios užsienio kalbos mokymas privalomas nuo 6-osios klasės. Mokinys antrąją užsienio kalbą pasirenka iš anglų, latvių, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių ir kitų kalbų;

36.2.2. mokykla iki vidurinio ugdymo programos vykdymo pradžios negali keisti pradėtų mokinį mokyti užsienio kalbų;

36.2.3. mokinio, atvykusio į mokyklą, kurios mokomoji kalba yra kita negu jis mokėsi anksčiau, mokymosi kalbos pasiekimus įvertina mokykla. Jei mokinio pasiekimai neatitinka Bendrosiose programose apibrėžtų reikalavimų, turi būti sudaromos sąlygos atsilikimui likviduoti;

36.3. informacinės technologijos

36.3.1. informacinių technologijų pradedama mokyti 5-ojoje klasėje pagal Informacinių technologijų bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1432 (Žin., 2005, Nr. 94-3518), pagal šią programą dalyko mokymasis tęsiamas 6-ojoje, 7-ojoje ir 8-ojoje klasėse;

36.3.2. 9–10 (gimnazijos I–II) klasėse informacinių technologijų mokoma pagal Informacinių technologijų bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1015 ( Žin., 2003, Nr. 77-3525);

36.4. socialinis ugdymas

36.4.1. pilietiškumo pagrindų ugdymas gali būti integruojamas su socialine veikla;

36.4.2. 2008–2009 mokslo metais pilietiškumo pagrindams mokyti gali būti skiriama po 1 pamoką 9-ojoje ir 10-ojoje (gimnazijos I–II) klasėse. Pilietiškumo pagrindams mokyti 9-ojoje (gimnazijos I) klasėje mokykla gali skirti pamokų iš mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų. Jei 9-ojoje (gimnazijos I) klasės mokiniai 2008–2009 mokslo metais pilietiškumo ugdymo pagrindų nesimokys, 2009–2010 mokslo metais šiam dalykui 10-ojoje klasėje turės būti skiriamos 2 pamokos per savaitę;

36.4.3. tautos istorija mokykloje tautinės mažumos kalba gali būti siūloma kaip pasirenkamasis dalykas arba istorijos modulis;

36.5. meninis ugdymas: pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį mokiniams vietoj muzikos ir dailės gali būti siūloma mokytis pagal integruotą menų programą;

36.6. technologinis ugdymas: mokinius, besimokančius pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, pradedama mokyti technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso programą, po kurios mokiniai renkasi vieną iš penkių siūlomų technologinių programų;

36.7. kūno kultūra

36.7.1. gali būti nuo 5-osios klasės sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės, sugrupuotos iš paralelių ar gretimų klasių mokinių;

36.7.2. jei kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę, būtina sudaryti sąlygas visiems mokiniams dar bent vieną valandą lankyti jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (iš jų ir šokio) toje pačioje mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje;

36.7.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose pažymiais nevertinami, įrašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Jos gali būti organizuojamos taip

36.7.3.1. iš įvairių klasių sudaromos 8–15 mokinių grupės, kurioms skiriamos 2 pamokos per savaitę;

36.7.3.2. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

36.7.3.3. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes už mokyklos ribų;

36.7.4. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, kurie gali skatinti ligų paūmėjimą.

37. Pagrindinio ugdymo programos pirmosios ir antrosios dalies dalykų programų apimtys valandomis

Dalykai

5–6 klasė

7–8 klasė

Iš viso valandų pagrindinio ugdymo programos pirmajai daliai

Iš viso valandų pagrindinio ugdymo programos antrajai daliai (9–10 klasė )

Iš viso valandų pagrindinio ugdymo programai (5–10 klasė)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

143

217

Lietuvių kalba (gimtoji)

335

370

705

333

1038

Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)

335*

370*

705*

296*

1001*

Lietuvių kalba (valstybinė)

207*

222*

429*

296*

725*

Užsienio kalba (1-oji)

207

222

429

222

651

Užsienio kalba (2-oji)

148

222

148

370

Matematika

276

296

572

259

831

Gamta ir žmogus

138

Ekonomika

Biologija

111

222

Fizika

111

148

259

Chemija

148

222

Informacinės technologijos

106

180

Istorija

138

148

286

148

434

Pilietiškumo pagrindai

37 (37)**

74**

Geografija

148

222

111

333

Dailė

143

217

Muzika

143

217

Technologijos

138

111

249

91 (74*)

340 (323*)

Kūno kultūra

170 (138*)

148

318 (286*)

148

466 (434*)

Žmogaus sauga

Iš viso: Mokykloje tautinės mažumos kalba

1860 1961*

2183 2257*

4043 4218*

2249 2343*

6329 6598*

Pastabos:* mokykloje tautinės mažumos kalba;** 10 (gimnazijos II) klasės mokiniai pilietiškumo pagrindų 1 pamoką turėjo 8 klasėje, todėl bendras pamokų skaičius dalykui 74, o pagrindinio ugdymo programai: 6329 valandos ir – 6598* valandos pagrindinio ugdymo programai tautinės mažumos kalba.

38. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti

Dalykai

Minimalus savaitinių pamokų skaičius dalykui

5–6 klasės

7–8 klasės

pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5–8 klasės)

pagrindinio ugdymo programos antroji dalis (9–10 ir I–II gimn. klasės)

pagrindinio ugdymo programa (5–10 klasės)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

Kalbos

Lietuvių kalba (gimtoji)

Užsienio kalba (1-oji)

Užsienio kalba (2-oji)

Matematika

Pasaulio pažinimas

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus

Biologija

Fizika

Chemija

Informacinės technologijos

Socialinis ugdymas

Istorija

Pilietiškumo pagrindai

1**;1

Geografija

Ekonomika

Meninis ir technologinis ugdymas

Dailė ir technologijos

Dailė

Muzika

Technologijos

2,5

9,5

Kūno kultūra

Žmogaus sauga

0,5

2,5

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui

26 – 5-ojoje, 28 – 6-ojoje klasėje

29 – 7-ojoje, 30 – 8-ojoje klasėje

113

30 – 9-ojoje, 31 – 10-ojoje klasėje

174

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

12***

14*

Maksimalus pamokų skaičius mokiniui

27 – 5-ojoje, 29 – 6-ojoje klasėje

30 – 7-ojoje, 31 – 8-ojoje klasėje

117

32 – 9-ojoje, 32 – 10-ojoje klasėje

181

Neformalusis ugdymas

12***

Pastabos:*pamokos skiriamos mokymui diferencijuoti ir individualizuoti, integruotiems dalykams dėstyti ir kita; ** 2008–2009 mokslo metais gali būti skiriama 1 pamoka 9-ojoje (gimnazijos I) klasėje; 10-ojoje (gimnazijos II) klasėje pamoka privaloma;*** mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų ir neformaliojo ugdymo valandų skaičius nurodytas 5–8 klasėms (keturioms klasėms), esant daugiau klasių komplektų atitinkamai didėja ir pamokų skaičius.

39. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pagrindinio ugdymo programai tautinės mažumos kalba įgyvendinti

Dalykai

5–6 klasės

7–8 klasės

Pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5–8 klasės)

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis (9–10 ir 1–2 gimn. klasės)

Pagrindinio ugdymo programa (5–10 klasės)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

Kalbos

Gimtoji kalba

20*

28*

Lietuvių kalba (valstybinė)

12*

20*

Užsienio kalba

Matematika

Pasaulio pažinimas

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus

Biologija

Fizika

Chemija

Informacinės technologijos

Socialinis ugdymas

Istorija

Pilietiškumo pagrindai

1***; 1

Geografija

Ekonomika

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

Dailė ir technologijos

Dailė

Muzika

Technologijos

2,5

9,5

Kūno kultūra

Žmogaus sauga

0,5

2,5

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui

27 – 5-ojoje,

30 – 7-ojoje,

118

32 – 9-ojoje,

182

30 – 6-ojoje klasėje

31 – 8-ojoje klasėje

32 – 10-ojoje klasėje

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

10****

10**

Maksimalus pamokų skaičius mokiniui

28 – 5-ojoje,

31 – 7-ojoje,

32 – 9-ojoje,

185

30 – 6-ojoje klasėje

32 – 8-ojoje klasėje

32 – 10-ojoje klasėje

Neformalusis ugdymas

12****

Pastabos:*šios pamokos gali būti perskirstomos;**pamokos skiriamos mokymui individualizuoti ir diferencijuoti; *** 2008–2009 mokslo metais gali būti skiriama 1 pamoka 9-ojoje (gimnazijos I) klasėje; 10-ojoje (gimnazijos II) klasėje pamoka privaloma; ****mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų ir neformaliojo ugdymo valandų skaičius nurodytas 5– 8 klasėms (keturioms klasėms), esant daugiau klasių komplektų atitinkamai didėja ir pamokų skaičius.

40. Pamokų skaičių klasei sudaro: minimalus pamokų skaičius mokiniui, mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos, neformaliojo ugdymo valandos ir dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, pamokų skaičius. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti klasė į grupes gali būti dalijama

40.1. doriniam ugdymui, jeigu vieną dorinio ugdymo dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės) arba etiką pasirinko ne mažiau kaip 5 mokiniai;

40.2. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai) mokyti, lietuvių (valstybinės) tautinės mažumos mokomąja kalba mokyklose ir informacinėms technologijoms, technologijoms mokyti, jeigu klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys. Jeigu pakanka mokyklai skiriamų mokymo lėšų, informacinėms technologijoms ir technologijoms mokyti klasė į grupes gali būti dalijama ir esant mažiau mokinių;

40.3. lietuvių kalbai (gimtajai) mokyti mokyklose, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.

41. Ugdymo organizavimas jaunimo mokykloje ir vaikų socializacijos centruose

41.1. jaunimo mokykla ugdymą organizuoja vadovaudamasi Jaunimo mokyklų koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. ISAK-2549 (Žin., 2006, Nr. 7-263), VII skyriaus „Ugdymo proceso organizavimas“ nuostatomis;

41.2. vaikų socializacijos centrą veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu (Žin., 2007, Nr. 80-3214);

41.3. jaunimo mokyklos ir vaikų socializacijos centrai rengia ugdymo planus laikydamiesi Bendrųjų ugdymo planų 38, 39 punkto dalykų sąrašo ir neviršydami maksimalaus mokiniui skirto pamokų skaičiaus

41.3.1. mokiniams gali būti sudaromos sąlygos rinktis dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu;

41.3.2. jaunimo mokyklos ir vaikų socializacijos centrai gali didinti ar mažinti iki 20 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose nustatytą pamokų skaičių atskiriems dalykams atsižvelgdami į mokinių turimą patirtį, polinkius ir poreikius Bendrosiose programose numatytiems mokinių pasiekimams pasiekti neviršydami nurodytos Bendruosiuose ugdymo planuose klasei skirtos bendros valandų sumos;

41.3.3. 8–10 klasėje technologinis ugdymas ir integruotas technologijų kursas integruojamas su ikiprofesiniu mokymu. Savaitinių pamokų skaičius atskirose klasėse toks: 8-ojoje klasėje – 3, 9–10 klasėse – 4 savaitinės pamokos;

41.3.4. žmogaus sauga integruojama į ikiprofesinį mokymą;

41.4. jaunimo klasėse, skirtose 16–17 metų dirbantiems jaunuoliams, ugdymas organizuojamas pagal suaugusiųjų ugdymo programas ir ugdymo planus. Rekomenduojama šių klasių ugdymo planus ir tvarkaraščius sudaryti taip, kad dalį pamokų mokiniai galėtų lankyti su tos mokyklos mokiniais.

42. Ugdymo organizavimas dailės, muzikos, menų gimnazijoje, konservatorijose ir Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje

42.1. technologijų dalykas gali būti keičiamas menų (muzikinėmis ar dailės) technologijomis;

42.2. meninio ugdymo dalykai gali būti integruojami į neformalųjį ugdymą;

42.3. individualaus muzikinio ugdymo pamokos, suderintos su mokytojais, mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos tarybos pritarimu gali būti organizuojamos šeštadieniais;

42.4. mokyklos gali koreguoti iki 25 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose nustatyto ugdymo turinio;

42.5. bendras pamokų ir neformaliojo ugdymo pamokų skaičius gali būti didinamas 1–2 pamokomis.

43. Profesinės mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį kartu su profesinio mokymo programa, ugdymą organizuoja pagal Bendrųjų ugdymo planų 38, 39 punktus

43.1. technologijų dalyko, numatyto pagrindinio ugdymo programoje, nemokoma, dalykui skirtos pamokos ir mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos atitenka profesinio mokymo programos dalykams mokyti;

43.2. žmogaus saugos programa integruojama į profesinio mokymo programą.

V. VIDURINIS UGDYMAS

44. Vidurinis ugdymas 11–12 (III–IV gimnazijų) klasėse organizuojamas pagal Vidurinio ugdymo programos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Žin., 2006, Nr. 76-2930), ir gali būti atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašą.

45. Mokykla, vykdanti vidurinio ugdymo programą, iš anksto informuoja mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokyklos teikiamas ugdymo turinio pasirinkimo galimybes ir padeda mokiniams susidaryti individualius ugdymosi planus dvejiems metams

45.1. pirmaisiais programos vykdymo metais planuojama 37 savaitėms (183 mokymosi dienoms), antraisiais – 30 savaičių (150 mokymosi dienoms);

45.2. mokiniai renkasi dalykų programų kursus, mokyklos siūlomus pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius. Civilinės saugos ir Priešgaisrinės saugos mokymo programos integruojamos į vidurinio ugdymo programos ugdymo turinį;

45.3. dešimties ugdymo proceso dienų, skirtų kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai, metu vidurinio ugdymo programoje gali būti

45.3.1. ne mažiau kaip 2 dienos skiriamos Civilinės saugos mokymo programos bendrojo lavinimo mokykloms, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-2117 (Žin., 2006, Nr. 5-169), ir Priešgaisrinės saugos mokymo programos bendrojo lavinimo mokykloms, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. ISAK-820/TV-208 (Žin., 2003, Nr. 60-2743), veiklai įgyvendinti 11-osiose klasėse;

45.3.2. 12-ųjų klasių mokiniams šių dienų skaičius jų pageidavimu ir mokyklos sprendimu gali būti mažinamas.

46. Keisti dalyką ar dalyko programos kursą mokinys gali, atsiskaitęs (išlaikęs įskaitą) iš naujai pasirinkto dalyko programos ar dalyko programos kurso skirtumo. Jei įskaita išlaikoma pusmečio ar mokslo metų pabaigoje, įvertinimas, prie kurio pažymimas kursas raidėmis B (bendrasis) arba A (išplėstinis), įrašomas stulpelyje prie pusmečio ar metinių pažymių. Mokiniui, kuris mokysis pagal dalyko programos bendrąjį kursą ir kurį tenkina turimas išplėstinio kurso įvertinimas, laikyti įskaitos nereikia.

47. Atsižvelgdama į mokinių gebėjimus, poreikius, mokykla gali skirti dalyko programos bendrajam ar išplėstiniam kursui daugiau pamokų per savaitę negu numatyta Bendrųjų ugdymo planų 55, 56 punktuose neviršydama maksimalaus pamokų skaičiaus per savaitę. Nesant galimybių sudaryti mobiliosios grupės, mokiniai mokosi savarankiškai pagal Savarankiško mokymosi tvarką. Į mokinio savarankiško mokymosi krūvį įskaitomas dalyko kursui skirtas pamokų skaičius.

48. Ypač gabūs dalykui mokiniai išplėstiniam kursui gali skirti mažiau pamokų per savaitę nei numato Bendrieji ugdymo planai, jei tokių mokinių yra daugiau kaip 5, jiems kursui mokytis gali būti sudaroma atskira mobilioji grupė atsižvelgus į turimas mokymo lėšas.

49. Pagal vidurinio ugdymo programą siekiant diferencijuoti ugdymą gali būti sudaromos mobiliosios grupės

49.1. mokytis to paties dalyko programos kurso iš panašių mokymosi pasiekimais mokinių;

49.2. mokytis pagal tą pačią programą iš gretimų klasių, profesinio mokymo grupių ar mokyklų mokinių;

49.3. iš skirtingų mokomųjų kalbų mokyklų (klasių) mokinių;

49.4. iš mokinių, pasirinkusių tą patį dalyką (kai programos nediferencijuojamos kursais), pasirenkamąjį dalyką arba modulį;

49.5. mokiniams, pasirinkusiems tą patį dalyko kursą.

50. Profesinio mokymo programos moduliai

50.1. į vidurinio ugdymo programą profesinio mokymo programos moduliai įtraukiami pagal Bendrojo lavinimo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-716 (Žin., 2008, Nr. 34-1234);

50.2. mokinys, pasirinkęs profesinio mokymo programos modulį, nesimoko menų, technologijų arba integruotų menų ir technologijų dalykų; vietoj jų mokosi profesinio mokymo programos dalykų;

51. Profesinės mokyklos vidurinio ugdymo programą vykdo pagal Bendrųjų ugdymo planų 58 punkto pirmąją pastraipą ar 58.8 punktą

51.1. vidurinio ugdymo programa baigiama per dvejus metus; dalykų ir bendrojo išplėstinio kursų apimtys dvejiems mokslo metams nustatomos pagal Bendrųjų ugdymo planų 54 punktą;

51.2. kalbos kultūros ir specialybės kalbos modulio programa integruojama į lietuvių kalbos programą;

51.3. informacinės technologijos yra privalomas profesinio mokymo programos dalykas;

51.4. profesinio mokymo programos dalykai gali būti mokomi vietoj menų, technologijų arba integruotų menų ir technologijų dalykų;

51.5. mokykla gali siūlyti mokiniui rinktis iš menų srities menų dalykus, artimus mokinio pasirinktai profesinio mokymo programai arba integruoja į neformalųjį ugdymą.

52. Dailės, muzikos, menų gimnazijos bei konservatorijos, Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla

52.1. mokinio pasirinktą ugdymo turinį skiria menų dalykams, dalykų išplėstiniams kursams;

52.2. meninio ugdymo dalykus integruoja į neformalųjį ugdymą;

52.3. iš menų ir technologijų ugdymo srities siūlo tik menų dalykus;

52.4. mokinio pamokų ir neformaliojo ugdymo valandų skaičių gali padidinti 1–2 pamokomis.

53. Ugdymo sritys, dalykai

53.1. dorinis ugdymas. Mokinys renkasi – tikybą arba etiką;

53.2. kalbos: lietuvių kalbos (gimtosios) išplėstiniu kursu 11–12 (gimnazijų III–IV) rekomenduojama mokyti ne daugiau kaip 25-is mokinius klasėje (grupėje), esant didesniam mokinių skaičiui rekomenduojama vieną pamoką iš dalykui numatytų per savaitę skirti individualizuotam ir diferencijuotam mokymui, atsižvelgus į mokinių gebėjimus ir polinkius, mobiliosiose grupėse;

53.3. meninis ugdymas

53.3.1. mokykla, siekdama mokymosi tęstinumo, mokiniams, kurie 9–10 (gimnazijos I–II) klasėse mokėsi pagal integruotą meninio ugdymo programą, gali rekomenduoti rinktis: fotografijos, grafinio dizaino, kino ir vaizduojamojo meno, kompiuterinių muzikos technologijų programas. Mokiniai gali rinktis ir kitas meninio ugdymo programas (dailę, muziką, šokį, teatrą);

53.3.2. mokiniai, pasirinkę bendrąjį menų dalyko kursą, to dalyko meninei raiškai gali skirti vieną pamoką per dvejus metus iš dalykui skiriamų pamokų, pasirinkę išplėstinį kursą – dvi pamokas per dvejus metus. Meninė raiška gali būti integruojama į neformalųjį ugdymą. Ji pažymiu nevertinama, dienyne įrašomas įrašas „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Jei mokinys pasirinko meninę raišką ir ji įvertinta įrašu neįskaityta“, mokiniui negali būti išvestas patenkinamas menų dalyko pusmečio ar metinis įvertinimas;

53.3.3. integruotą menų ir technologijų kurso programą rengia mokyklos mokytojai;

53.4. technologijos

53.4.1. mokiniai gali rinktis programas: turizmo ir mitybos technologijas; statybos ir medžio apdirbimo technologijas; taikomojo meno, amatų ir dizaino technologijas; tekstilės ir aprangos technologijas; verslo ir vadybos technologijas. Mokykla gali siūlyti ir kitas technologijų programas;

53.4.2. mokiniams, kurie 9–10 (gimnazijos I–II) klasėse mokėsi pagal mitybos programą, siūloma rinktis turizmo ir mitybos technologijų programą; tiems, kurie mokėsi pagal tekstilės programą – tekstilės ir aprangos technologijų programą; pagal konstrukcinių medžiagų programą – statybos ir medžio apdirbimo technologijų programą; pagal dizaino ir technologijų programą – taikomojo meno, amatų ir dizaino technologijų programą. Verslo ir vadybos technologijų programą mokiniai gali rinktis neatsižvelgdami į tai, pagal kokią technologijų programą buvo mokęsi prieš tai;

53.4.3. mokiniams, pasirinkusiems išplėstinį technologijų kursą ir planuojantiems baigus programą mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą, technologijų dalyko moduliai-atitinkamoje mokykloje įskaitomi pagal Bendrojo lavinimo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitymo tvarkos aprašą ir ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-72 (Žin., 2008, Nr. 8-297);

53.5. kūno kultūra

53.5.1. mokinys renkasi bendrąją kūno kultūrą ar norimą sporto sritį (sporto šaką). Pamokos gali būti integruojamos ir derinamos su neformaliuoju sportiniu ugdymu mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje;

53.5.2. mokiniams, kurie 9–10 (gimnazijos I–II) klasėse mokėsi modulius: varžybų organizavimas ir teisėjavimas, sveika gyvensena, neolimpinės sporto šakos ir kitus, sudaromos galimybės juos tęsti. Mokykla gali siūlyti naujus modulius: aviacijos sporto šakos, technikos sporto šakos, turizmas, keliautojų sportas, orientavimosi sportas, šokis, kūno dizainas ir kitus;

53.5.3. specialiosiose medicininės fizinio pajėgumo grupėse kūno kultūros ugdymas organizuojamas taip, kaip numato Bendrųjų ugdymo planų 36.7.3 punktas;

53.6. informacinės technologijos: informacinių technologijų kursas yra pasirenkamasis. Jei mokykla nesudarė tinkamų sąlygų įgyti pagrindinio ugdymo informacinių technologijų išsilavinimo standartuose numatytų esminių gebėjimų ir pasiekimų, tai, patikrinus mokinių gebėjimus, mokyklos sprendimu informacinių technologijų kursas gali būti padarytas privalomas.

54. Vidurinio ugdymo programos dalykų bendrojo ir išplėstinio kurso apimtys. Nurodoma dvejų mokslo metų savaitinių pamokų ir kursui skirtų valandų skaičius

Dalykai

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

savaitinių pamokų skaičius

programos apimtis valandomis

savaitinių pamokų skaičius

programos apimtis valandomis

Tikyba

–

Etika

–

Gimtoji kalba

268

335

Lietuvių kalba (valstybinė)

268

335

Užsienio kalba (1-oji)

201

268

Užsienio kalba (2-oji)

134

201

Istorija

134

201

Geografija

134

201

Integruotas socialinių mokslų kursas

134

–

Matematika

201

298

Informacinės technologijos

134

Biologija

134

201

Fizika

134

238

Chemija

134

201

Integruotas gamtos mokslų kursas

134

–

Menai

134

201

Technologijos

134

201

Integruotas menų ir technologijų kursas

134

201

Bendroji kūno kultūra

4–6

134–201

268

Pasirinkta sporto šaka

4–6

134–201

–

Pasirenkamieji dalykai

–

Projektinė veikla

–

55. Bendrajam ar išplėstiniam dalyko kursui skirtų pamokų suma per savaitę dvejiems mokslo metams

Dalykai

Privalomas bendrojo lavinimo branduolys (bendrasis kursas)

Mokinio galimi individualaus ugdymo plano dalykai ir jiems skiriamos pamokos per savaitę per dvejus metus

Privalomas ugdymo turinys dailės, muzikos, menų gimnazijoms ir konservatorijoms

Privalomas ugdymo turinys, kai į Vidurinio ugdymo programą integruoti profesinio mokymo moduliai

bendrasis kursas

išplėstinis kursas

Dorinis ugdymas

Tikyba

–

Etika

–

Kalbos

Lietuvių kalba (gimtoji)

Užsienio kalba (1-oji)

Užsienio kalba (2-oji)

Socialinis ugdymas

Istorija

Geografija

Integruotas socialinių mokslų kursas

–

Matematika

Informacinės technologijos

Gamtamokslinis ugdymas

Biologija

Fizika

Chemija

Integruotas gamtos mokslų kursas

–

Menai, technologijos, integruotas menų ir technologijų kursas

Menai

34**

Dailė

Muzika

Teatras

Šokis

Kompiuterinės muzikinės technologijos

Grafinis dizainas

Fotografija

Kinas ir vaizduojamasis menas

Integruotas menų ir technologijų kursas

Technologijos

34**

Turizmas ir mityba

Statyba ir medžio apdirbimas

Lengvoji pramonė

Taikomasis menas, amatai ir dizainas

Verslas ir vadyba

Kitos technologijų programos

Kūno kultūra

4*–6*

Bendroji kūno kultūra

4–6

Pasirinkta sporto šaka

4–6

–

Žmogaus (civilinė ir priešgaisrinė) sauga

0,5***

–

0,5***

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

Projektinė veikla

Privalomi branduolio dalykų kursai

Mokinio pasirinktas mokymo turinys

Iki 26

Iki 34

Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius per savaitę

28 pamokos per savaitę

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

32 pamokos per savaitę; konservatorijų, dailės, menų ir muzikos gimnazijos ir klasių ar grupių su integruotais profesinio mokymo moduliais mokiniui – 34 pamokos per savaitę

Neformalusis ugdymas

8 valandos (4 valandos – 11 kl. ir 4 valandos – 12 kl.) per savaitę

Mobiliosios grupės

24 valandos per savaitę dvejiems metams

Klasei skiriamų pamokų skaičius per savaitę vidurinio ugdymo programai įgyvendinti

52 pamokos

Pastabos: * renkasi mokinys ** dalį šių pamokų mokinys gali skirti bendrojo lavinimo dalykų išplėstiniams kursams, intensyvindamas menų ar technologijų mokymąsi; ***integruojama į dalykų mokymo turinį.

56. Bendrajam ar išplėstiniam dalyko kursui skirtų pamokų suma per savaitę dvejiems mokslo metams tautinės mažumos kalba

Dalykai

Privalomas bendrojo lavinimo branduolys (bendrasis kursas)

Mokinio galimi individualaus ugdymo plano dalykai ir jiems skiriamos pamokos per savaitę per dvejus metus

Privalomas ugdymo turinys dailės, muzikos, menų gimnazijoms ir konservatorijoms

Privalomas ugdymo turinys, kai į Vidurinio ugdymo aprašą integruoti profesinio mokymo moduliai

bendrasis kursas

išplėstinis kursas

Dorinis ugdymas

Tikyba

–

Etika

–

Kalbos

Gimtoji kalba

Lietuvių kalba (valstybinė)

Užsienio kalba

Socialinis ugdymas

Istorija

Geografija

Integruotas socialinių mokslų kursas

–

Matematika

Informacinės technologijos

Gamtamokslinis ugdymas

Biologija

Fizika

Chemija

Integruotas gamtos mokslų kursas

–

Menai, technologijos, integruotas menų ir technologijų kursas

Menai

32**

Dailė

Muzika

Teatras

Šokis

Kompiuterinės muzikinės technologijos

Grafinis dizainas

Fotografija

Kinas ir vaizduojamasis menas

Integruotas menų ir technologijų kursas

Technologijos

32**

Turizmas ir mityba

Statyba ir medžio apdirbimas

Lengvoji pramonė

Taikomasis menas, amatai ir dizainas

Verslas ir vadyba

Kitos technologijų programos

Kūno kultūra

4*–6*

Bendroji kūno kultūra

4–6

Pasirinkta sporto šaka

4–6

–

Žmogaus (civilinė ir priešgaisrinė) sauga

0,5***

–

0,5***

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

Projektinė veikla

Privalomi branduolio dalykų kursai

Mokinio pasirinktas mokymo turinys

Iki 22

Iki 32

Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius per savaitę

29 pamokos per savaitę

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

33 pamokos per savaitę; konservatorijų, dailės, menų ir muzikos gimnazijos ir klasių ar grupių su integruotais profesinio mokymo moduliais, mokiniui – 36 pamokos per savaitę

Neformalusis ugdymas

8 valandos (4–11 kl. ir 4–12 kl.) per savaitę

Mobiliosios grupės

24 valandos per savaitę per dvejus metus

Klasei skiriamų pamokų skaičius per savaitę vidurinio ugdymo programai įgyvendinti

53 pamokos

Pastabos: *renkasi mokinys; **dalį šių pamokų mokinys gali skirti bendrojo lavinimo dalykų išplėstiniams kursams, intensyvindamas menų ar technologijų mokymąsi; *** integruojama į dalykų mokymo turinį.

57. Bendrajam kursui skirtų pamokų suma per savaitę dvejiems mokslo metams adaptuotai vidurinio ugdymo programai įgyvendinti

Dalykai

Privalomas bendrojo lavinimo branduolys (bendrasis kursas)

Mokinio galimi individualaus ugdymo plano dalykai ir jiems skiriamos savaitinės pamokos per dvejus metus (bendrasis kursas)

Privalomas ugdymo turinys dailės, muzikos menų gimnazijoms ir konservatorijoms

Privalomas ugdymo turinys, kai į Vidurinio ugdymo aprašą integruoti profesinio mokymo moduliai

Dorinis ugdymas

Tikyba

Etika

Kalbos

Lietuvių kalba (gimtoji)

Užsienio kalba (1-oji)

Užsienio kalba (2-oji)

Socialinis ugdymas

Istorija

Geografija

Integruotas socialinių mokslų kursas

Matematika

Informacinės technologijos

Gamtamokslinis ugdymas

Biologija

Fizika

Chemija

Integruotas gamtos mokslų kursas

Menai, technologijos, integruotas menų ir technologijų kursas

Menai

Dailė

Muzika

Teatras

Šokis

Kompiuterinės muzikinės technologijos

Grafinis dizainas

Fotografija

Kinas ir vaizduojamasis menas

Integruotas menų ir technologijų kursas

Technologijos

Turizmas ir mityba

Statyba ir medžio apdirbimas

Lengvoji pramonė

Taikomasis menas, amatai ir dizainas

Verslas ir vadyba

Kitos technologijų programos

Kūno kultūra

4*–6*

Bendroji kūno kultūra ar gydomoji gimnastika

4–6

Pasirinkta sporto šaka

4–6

Žmogaus (civilinė ir priešgaisrinė) sauga

0,5**

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai, specialiosios pamokos

Projektinė veikla

Socialinė adaptacija

1–2

Privalomi branduolio dalykų kursai

Mokinio pasirinktas mokymo turinys

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

28 pamokos per savaitę; konservatorijų, dailės, menų ir muzikos gimnazijų ir klasių ar grupių su integruotais profesinio mokymo moduliais, mokiniui – 30 pamokų per savaitę

Neformalusis ugdymas

8 savaitinės valandos (4 valandos – 11 klasėms ir 4 valandos – 12 klasėms)

Mobiliosios grupės

20 savaitinių valandų per dvejus metus

Pastabos: *renkasi mokinys; **integruojama į dalykų mokymo turinį.

58. Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimas kartu su profesinio mokymo programa, kai mokymosi trukmė – 3 metai

58.1. bendrajam dalykų kursui skirtų pamokų suma per savaitę dvejiems mokslo metams

Dalykai

Bendrojo lavinimo branduolys (bendrasis kursas), valandos per savaitę

Skiriamas valandų skaičius programai

I–II kursas

III kursas

Iš viso I–III kurse

1. Profesinio mokymo dalykai

1154

1411

2565

Ekonomikos ir verslo pagrindai

120

Civilinė sauga

Informacinės technologijos

Profesijos mokymas (teorija ir praktika), baigiamieji kvalifikacijos egzaminai

2335

Iš jų gamybinei praktikai

600

2. Bendrasis lavinimas

Dorinis ugdymas

Tikyba

Etika

Kalbos

Lietuvių kalba (gimtoji)

272

Užsienio kalba

204

Socialinis ugdymas

136

Istorija

Geografija

Integruotas socialinių mokslų kursas

Matematika

204

Gamtamokslinis ugdymas

136

Biologija

Fizika

Chemija

Integruotas gamtos mokslų kursas

Kūno kultūra**

136

Bendroji kūno kultūra

Pasirinkta sporto šaka

Iš viso

1156

Mokinių laisvai pasirenkamų kursų (dalykų) valandos

280

Iš viso valandų programai

2590

1451

4041

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

I–II kurse 34 pamokos per savaitę

Neformalusis ugdymas

400 valandų

Mobiliosios grupės

380 valandų

Pastabos: * renkasi vieną ugdymo srities dalyką; ** kūno kultūrai III kurse skiriama 40 valandų.

58.2. mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d. Mokymosi procesą sudaro 40 ugdymo proceso savaičių ir atostogos: žiemos (Kalėdų), pavasario (Velykų). Jų trukmė nurodyta Bendrųjų ugdymo planų 11.4 punkte. Rudens atostogų neskiriama. Vasaros atostogų trukmė – 8 savaitės. Baigiamajame kurse pavasario (Velykų) atostogų gali būti neskiriama;

58.3. baigiamieji kvalifikacijos egzaminai yra sudedamoji profesinio mokymo dalis;

58.4. baigiamajame kurse 15 savaičių skiriama gamybinei praktikai įmonėje, įstaigoje, ūkininko ūkyje ar mokykloje, jeigu yra bazė, atitinkanti realias darbo sąlygas;

58.5. profesijos praktiniam mokymui skiriama 60–70 procentų profesiniam mokymui skirtų valandų; gamybinė praktika gali būti ištisinė arba suskaidyta į atskiras dalis; ji atliekama išklausius su praktika susijusius profesijos dalykus;

58.6. mokymo grupė, kurioje yra daugiau kaip 20 mokinių, dalijama į du pogrupius pamokoms

58.6.1. profesijos praktinio mokymo;

58.6.2. kai profesijos teorija ir praktinis mokymas organizuojamas kartu ir moko tas pats profesijos mokytojas;

58.7. darbuotojų saugos ir sveikatos mokoma pagal Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio profesinio mokymo programas, darbuotojų saugos ir sveikatos programų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. ISAK-1953 (Žin., 2005, Nr. 118-4275), naudojant profesijos mokymui skirtas valandas;

58.8. aplinkosauginis ugdymas integruojamas į profesinį mokymą;

58.9. bendrajam dalykų kursui skirtų pamokų suma per savaitę dvejiems mokslo metams, kai mokymosi trukmė – 3 metai tautinės mažumos kalba grupėms

Dalykai

Bendrojo lavinimo branduolys (bendrasis kursas), valandų per savaitę

Skiriamas valandų skaičius programai

I–II kursas

III kursas

Iš viso I–III kurse

1. Profesinio mokymo dalykai

1154

1411

2565

Ekonomikos ir verslo pagrindai

120

Civilinė sauga

Informacinės technologijos

Profesijos mokymas (teorija ir praktika), baigiamieji kvalifikacijos egzaminai

2335

Iš jų gamybinei praktikai

600

2. Bendrasis lavinimas

Dorinis ugdymas

Tikyba

Etika

Kalbos

Lietuvių kalba (valstybinė)

272

Gimtoji kalba

272

Užsienio kalba

136

Socialinis ugdymas

136

Istorija

Geografija

Integruotas socialinių mokslų kursas

Matematika

204

Gamtamokslinis ugdymas

136

Biologija

Fizika

Chemija

Integruotas gamtos mokslų kursas

Kūno kultūra**

136

Bendroji kūno kultūra

Pasirinkta sporto šaka

Iš viso

1360

Mokinių laisvai pasirenkamų kursų (dalykų) valandos

224

Iš viso valandų programai

2738

1451

4189

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

I–II kurse 36 pamokos per savaitę

Neformalusis ugdymas

400 valandų

Mobiliosios grupės

380 valandų

Pastabos: * renkasi vieną ugdymo srities dalyką; ** kūno kultūrai III kurse skiriama 40 valandų.

VI. GYDYMO ĮSTAIGOSE BESIGYDANČIŲ VAIKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

59. Ugdymas ligoninėje organizuojamas pagal Vaikų mokymo gydymo įstaigose tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. ISAK-132/V-36 (Žin., 2004, Nr. 103-3806)

59.1. atskira klasė ligoninės mokykloje komplektuojama, susidarius penkių ar didesnei mokinių grupei. Esant 1–4 mokiniams, komplektuojama jungtinė klasė;

59.2. mokiniai, kuriems taikomas lovos režimas, mokomi individualiai, taip pat gydytojui rekomendavus;

59.3. ligoninės mokykla ar jai priskirta kita bendrojo lavinimo mokykla vadovaujasi atitinkamos klasės dalykų sąrašu ir neviršydama 13 pamokų per savaitę mokymosi krūvio 1–5 klasių mokiniams 15–16 pamokų – 6–7 klasių ir 18 pamokų per savaitę krūvio 8–10 klasių mokiniams ugdymo planą sudaro pati.

60. Ugdymo organizavimas sanatorinėje mokykloje

60.1. sanatorinė mokykla, skirta mokiniams, kuriems reikia sveikatą tausojančio režimo, pradinį ir pagrindinį ugdymą organizuoja vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 28, 29, 38, 39 punktais neviršydama minimalaus mokinio pamokų skaičiaus per savaitę ir koreguodama ugdymo planus pagal ligos pobūdį ir gydytojų rekomendacijas;

60.2. sanatorinės mokyklos, skirtos vaikams, atvykusiems trumpai gydytis į sanatoriją, ugdymą organizuoja pagal Bendrųjų ugdymo planų 62, 63 punktus.

61. Vidurinio ugdymo programą sanatorinės mokyklos įgyvendina vadovaudamosi Vidurinio ugdymo programos aprašu. Ugdymo procesas organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 54 ar 55, 56 arba 57 punktais.

62. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ir pagrindinio ugdymo programai sanatorinėje mokykloje, skirtoje vaikams, atvykusiems trumpai gydytis į sanatoriją, įgyvendinti

Dalykai

Minimalus savaitinių pamokų skaičius dalykui

1–2 klasės

3–4 klasės

pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)

5–6 klasės

7–8 klasės

pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5–8 klasės)

pagrindinio ugdymo programos antroji dalis (9–10 ir 1–2 gimn. klasės)

pagrindinio ugdymo programa (5–10 klasės)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

Kalbos

Lietuvių kalba (gimtoji)

Užsienio kalba (1-oji)

Užsienio kalba (2-oji)

Matematika

Pasaulio pažinimas

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus

Biologija

Fizika

Chemija

Informacinės technologijos

Socialinis ugdymas

Istorija

Pilietiškumo pagrindai

Geografija

Ekonomika

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

Dailė ir technologijos

Dailė

Muzika

Technologijos

Kūno kultūra

Žmogaus sauga

0,5

2,5

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

Minimalus privalomų pamokų skaičius

22,5 – 7-ojoje, 23,5 – 8-ojoje klasėje

22 – 9-ojoje 23 – 10-ojoje klasėje

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

Maksimalus pamokų skaičius mokiniui

16 – 1-ojoje, 19 – 2-ojoje klasėje

16 – 3-iojoje, 19 – 4-ojoje klasėje

19 – 5-ojoje, 19 – 6-ojoje klasėje

22,5 – 7-ojoje, 24 – 8-ojoje klasėje

24 – 9-ojoje 24 – 10-ojoje klasėje

132

Neformalusis ugdymas

Pastaba: *pamokos, skirtos mokymui individualizuoti ir diferencijuoti.

63. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ir pagrindinio ugdymo programai sanatorinėje mokykloje, skirtoje vaikams, sergantiems įvairiomis tuberkuliozės formomis, įgyvendinti

Dalykai

Minimalus savaitinių pamokų skaičius dalykui

1–2 klasės

3–4 klasės

Pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)

5–6 klasės

7–8 klasės

pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5–8 klasės)

pagrindinio ugdymo programos antroji dalis (9–10 ir I–II gimn. klasės)

pagrindinio ugdymo programa (5–10 klasės)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

Kalbos

Lietuvių kalba (gimtoji)

Užsienio kalba (1-oji)

Užsienio kalba (2-oji)

Matematika

Pasaulio pažinimas

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus

Biologija

Fizika

Chemija

Informacinės technologijos

Socialinis ugdymas

Istorija

Pilietiškumo pagrindai

Geografija

Ekonomika

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

Dailė ir technologijos

Dailė

0–1

0–2

0–4

Muzika

0–1

0–2

0–4

Technologijos

Kūno kultūra

Žmogaus sauga

0,5

2,5

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

Minimalus privalomų pamokų skaičius

17 – 1-ojoje, 23 – 2-ojoje klasėje

21 – 3-iojoje, 22 – 4-ojoje klasėje

23 – 5-ojoje, 24 – 6-ojoje klasėje

25,5 – 7-ojoje, 25,5 – 8-ojoje klasėje

25 – 9-ojoje, 25 – 10-ojoje klasėje

147

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

Maksimalus pamokų skaičius mokiniui

18 – 1-ojoje, 21 – 2-ojoje klasėje

22 – 3-iojoje, 23 – 4-ojoje klasėje

25 – 5-ojoje, 26 – 6-ojoje klasėje

26 – 7-ojoje, 26 – 8-ojoje klasėje

103

26 – 9-ojoje, 26 – 10-ojoje klasėje

155

Neformalusis ugdymas

Pastaba: *pamokos, skirtos mokymui individualizuoti ir diferencijuoti.

VII. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ UGDYMAS

64. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas bendrojo lavinimo mokyklos bendrojoje klasėje

64.1. mokiniui, turinčiam vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, specialiąją pagalbą per pamokas gali teikti mokytojo padėjėjas;

64.2. mokyklos direktoriaus įsakymu judesio ir padėties sutrikimų turintis mokinys gali būti atleistas nuo technologijų pamokų;

64.3. dalykų Bendrąsias programas modifikuoja ar adaptuoja dalyko mokytojas, konsultuojamas mokyklos specialiojo pedagogo ar logopedo. Jeigu mokykloje jų nėra, mokytoją konsultuoja mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai;

64.4. mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pagal modifikuotą programą, ugdymo rezultatai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus, o kuriam rekomenduota mokytis pagal adaptuotą pradinio, adaptuotą pagrindinio arba adaptuotą vidurinio programą, – pagal mokytojo programose numatytus pasiekimus;

64.5. specialioji pedagoginė pagalba, specialiosios pratybos mokiniams teikiama per pamokas, išskyrus logopedines pratybas, kurios, atliekamos ne per pamokas, o suderintu su mokiniu laiku;

64.6. mokyklos specialiojo ugdymo komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu specialiųjų poreikių mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą – neprigirdintys, turintys vidutinį ar žymų kalbos neišsivystymą, autizmą (normalus intelektas), elgesio, emocijų ir socializacijos sutrikimų, skaitymo ir/ar rašymo sutrikimų, ribotą intelektą, sutrikusį intelektą ar sergantys psichikos ligomis, – gali nesimokyti vienos (pirmosios ar antrosios) užsienio kalbos, o mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba – užsienio kalbos. Antrosios užsienio kalbos pamokos gali būti skiriamos pirmajai kalbai mokyti, arba atvirkščiai, o mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba – lietuvių kalbai. Leidimas mokiniui nesimokyti vienos užsienio kalbos įforminamas direktoriaus įsakymu;

64.7. mokyklos specialiojo ugdymo komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu, suderinus su mokinio tėvais, specialiųjų poreikių mokiniai, turintys intelekto sutrikimų ir besimokantys pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą, gali nesimokyti fizikos ir chemijos, tačiau mokiniui išlaikomas minimalus pamokų skaičius, numatytas Bendruosiuose ugdymo planuose;

64.8. jei mokykloje nėra nei specialiojo pedagogo (tiflopedagogo, surdopedagogo), logopedo, kiekvienam specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniui, kuriam mokyklos specialiojo ugdymo komisija nustatytu laikotarpiu rekomendavo papildomą pedagoginę arba specialiąją pedagoginę pagalbą, gali būti skiriama iki 2 valandų per savaitę pedagoginei pagalbai, jeigu pakanka mokymo lėšų.

65. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas specialiosiose mokyklose ar bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose klasėse

65.1. gydomosios kūno kultūros pamokoms (taikomosios fizinės veiklos pamokoms) gali būti sudaromos ne didesnės kaip 10 mokinių grupės;

65.2. kiekvienai 6–8 mokinių specialiajai medicininei grupei skiriamos 2–3 kūno kultūros pamokos per savaitę.

66. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų įgyvendinimas specialiojoje mokykloje ar bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose klasėse

66.1. specialiosios mokyklos mokiniai, turintys didelių ir labai didelių judesio ir padėties sutrikimų, mokomi pagal mokyklos individualius ugdymo planus, rengiamus vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 19 punkto reikalavimais;

66.2. specialiosios mokyklos, vykdančios vidurinio ugdymo programas, vadovaujasi Bendrųjų ugdymo planų 55, 56, 57 punktais. Kurtiesiems gestų kalbai mokytis per dvejus metus iš mokinio pasirinkto ugdymo turinio pamokų skiriamos dvi pamokos per savaitę;

66.3. logopedinės, tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualios ir grupinės pratybos, išskyrus vedamas P-6 klasių kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, vyksta po pamokų. P klasės kurtiesiems ir neprigirdintiesiems tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualios ir grupinės pratybos integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos pamokas, 1–6 klasių mokiniams – į lietuvių kalbos pamokas, pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti;

66.4. sutrikusios regos vaikams sensomotorikai ir regėjimui lavinti (abilitacinėms pratyboms) iki aštuntosios klasės skiriama po vieną valandą per savaitę kiekvienoje klasėje;

66.5. kiekvienam nereginčiam mokiniui mobilumo lavinimo individualioms pratyboms skiriama po 1 pamoką per savaitę. Šios pamokos gali būti skiriamos ir kasdienio gyvenimo bei komunikaciniams įgūdžiams ugdyti;

66.6. kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, individualioms pratyboms (iki ketverių metų) mokyti Brailio rašto skiriama po 1 pamoką per savaitę. Kiekvienam aklam, turinčiam regėjimo likutį (regėjimo aštrumas 0,01–0,04), ir silpnaregiui (regėjimo aštrumas 0,05–0,1) mokiniui vizualinėms funkcijoms lavinti gali būti skiriama iki 1 pamokos pagal skirtas mokymo lėšas;

66.7. kurtieji mokomi totaliosios komunikacijos žodiniu ar dvikalbiu metodu, atsižvelgiant į individualius kiekvieno mokinio gebėjimus bei tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus;

66.8. technologijų pamokoms klasės dalijamos į grupes. Minimalus mokinių skaičius grupėje: turinčiųjų fizinių ir judėjimo sutrikimų – 5, sutrikusios kalbos – 5, aklųjų – 3, silpnaregių – 5, kurčiųjų – 4, neprigirdinčiųjų – 5. Grupėje esant mažiau mokinių jungiamos paralelių arba gretimų klasių mokinių grupės;

66.9. turintys judesio ir padėties sutrikimų mokiniai savo prašymu (už mokinį iki 14 metų prašymą pateikia vienas iš tėvų (globėjų), 14–16 metų vaikas – turintis vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą mokyklos sprendimu gali nesimokyti antrosios užsienio kalbos. Antrosios užsienio kalbos pamokos jiems gali būti skiriamos pirmajai užsienio kalbai mokytis arba savarankiškam šios kalbos mokymuisi;

66.10. kurtieji ir neprigirdintieji, kurie mokosi pagal specialiojo pagrindinio ugdymo programą specialiosiose kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklose ir turi kompleksinių sutrikimų, pateikę prašymą (už mokinį iki 14 metų prašymą teikia vienas iš tėvų (globėjų), 14–16 metų vaikas – turintis vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą mokyklos sprendimu gali nesimokyti užsienio kalbų. Užsienio kalbų pamokų laikas gali būti skiriamas lietuvių kalbai mokyti.

67. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę specialiosios mokyklos ar specialiosios klasės kurtiems ir neprigirdintiems mokiniams pradinio ir pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti

Dalykai

Minimalus savaitinių pamokų skaičius dalykui

P kl.

1 kl.

2 kl.

3 kl.

4 kl.

pradinio ugdymo programa (P-4 klasėje)

5 kl.

6 kl.

7 kl.

8 kl.

9 kl.

10 kl.

pagrindinio ugdymo programa (5–10 klasėje)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

Kalbos

Gestų kalba

2–3

1–2

Lietuvių kalba (gimtoji)

6–7

7–8

6–8

Užsienio kalba

Komunikacinė veikla*

Matematika

4–5

24–26

Pasaulio pažinimas

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus

Biologija

Fizika

Chemija

Pažintinė veikla***

Informacinės technologijos

Socialinis ugdymas

Istorija

Pilietiškumo pagrindai

Geografija

1–2

Ekonomika

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

Dalykinė praktinė veikla

Dailė

Muzikos ritmika

Technologijos

2–4

12–21

Kūno kultūra

Meninė veikla****

Žmogaus sauga

0,5

2,5

Pasirenkamieji dalykai, moduliai

Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius

114

29,5

30,5

177,5

Specialiosios pratybos*

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

3**

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

120

185

Neformalusis ugdymas

Pastabos:* specialiosios pratybos skiriamos tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualioms pratyboms: P-5 klasėse skiriama po 2 pamokas, 6–12 klasėse – po 1 pamoką kiekvienam mokiniui per savaitę; kochlearinių implantų naudotojams: P-5 klasėse skiriama po 3 pamokas, 6–12 klasėse – po 2 pamokas kiekvienam mokiniui per savaitę (iš mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų); **pamokos skiriamos mokymui individualizuoti ir diferencijuoti bei karjeros projektavimo gebėjimams ugdyti; į komunikacinę veiklą įeina šios veiklos sritys: lietuvių kalbos, bendravimo, gestų kalbos mokymasis; ***į pažintinę veiklą įeina socialinės, kultūrinės, gamtinės aplinkos pažinimas, elementarių matematinių vaizdinių susiformavimas; ****į meninę veiklą įeina muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas.

68. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę specialiosios mokyklos ar specialiosios klasės sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniams pradinio ir pagrindinio ugdymo įgyvendinti

Dalykai

Minimalus savaitinių pamokų skaičius dalykui

P klasė

1–2 klasės

3–4 klasės

pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)

5–6 klasės

7–8 klasės

pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5–8 klasės)

pagrindinio ugdymo programos antroji dalis (9–10 klasės)

pagrindinio ugdymo programa (5–10 klasės)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

Kalbos

Lietuvių kalba (gimtoji)

Užsienio kalba

Matematika

Pasaulio pažinimas

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus

Biologija

Fizika

Chemija

Informacinės technologijos

Socialinis ugdymas

Istorija

Pilietiškumo pagrindai

Geografija

Ekonomika

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

Dailė ir technologijos

Dailė

Muzika

Technologijos

Kūno kultūra

Žmogaus sauga

0,5

2,5

Pasirenkamieji dalykai, moduliai

Minimalus privalomų pamokų skaičius

23 ir 23

23 ir 24

115

27 ir 29

29 ir 29

114

29 ir 30

173

Specialiosios pamokos*

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

10**

Maksimalus pamokų skaičius

24 ir 24

24 ir 25

119

29 ir 30

30 ir 31

120

32 ir 32

182

Neformalusis ugdymas

Pastabos:*specialiosios pamokos tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriamos: po 1 pamoką P-4 klasėse kiekvienam mokiniui, 5–8 klasėse – po 2 pamokas 3 mokiniams, 9–10 klasėse – po 0,5 pamokos kiekvienam mokiniui per savaitę; **pamokos skiriamos mokymui individualizuoti ir diferencijuoti.

69. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę specialiosios mokyklos ar specialiosios klasės judesio ir padėties sutrikimų turintiems mokiniams pradinio ir pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti

Dalykai

Minimalus savaitinių pamokų skaičius dalykui

1–2 klasės

klasės

pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)

5–6 klasės

7–8 klasės

pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5–8 klasės)

pagrindinio ugdymo programos antroji dalis (9–10 ir (gimnazijų I–II) klasės)

pagrindinio ugdymo programa (5–10 klasės)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

Kalbos

Lietuvių kalba (gimtoji)

Užsienio kalba (1-oji)

Užsienio kalba (2-oji)

Matematika

Pasaulio pažinimas

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus

Biologija

Fizika

Chemija

Informacinės technologijos

Socialinis ugdymas

Istorija

Pilietiškumo pagrindai

Geografija

Ekonomika

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

Dailė ir technologijos

Dailė

Muzika

Technologijos

Kūno kultūra

Žmogaus sauga

0,5

2,5

Pasirenkamieji dalykai, moduliai

Minimalus privalomų pamokų skaičius

22 ir 22

22 ir 23

25 ir 27

29 ir 30

111

30 ir 30

171

Specialiosios pamokos*

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

8**

Maksimalus pamokų skaičius

25 ir 29

27 ir 29

110

28 ir 29

30 ir 31

117

32 ir 32

181

Neformalusis ugdymas

Pastabos: *specialiosios pamokos skiriamos gydomajai kūno kultūrai. Sergantiems cerebriniu paralyžiumi vaikams 1–10 klasėse individualioms koreguojamosioms pratyboms skiriama po 2 pamokas kiekvienam mokiniui per savaitę. ** pamokos skiriamos mokymui individualizuoti ir diferencijuoti.

70. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę specialiosios mokyklos ar specialiosios klasės sutrikusios regos mokiniams pradinio ir pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti

Dalykai

Minimalus savaitinių pamokų skaičius dalykui

P klasė

1–2 klasės

3–4 klasės

pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)

5–6 klasės

7–8 klasės

pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5–8 klasės)

pagrindinio ugdymo programos antroji dalis (9–10 klasės)

pagrindinio ugdymo programa (5–10 klasės)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

Kalbos

Lietuvių kalba (gimtoji)

Užsienio kalba (1-oji)

Užsienio kalba (2-oji)

Matematika

Pasaulio pažinimas

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus

Biologija

Fizika

Chemija

Informacinės technologijos

Socialinis ugdymas

Istorija

Pilietiškumo pagrindai

Geografija

Ekonomika

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

Dailė ir technologijos

Dailė

Muzika

Technologijos

Kūno kultūra

Žmogaus sauga

0,5

2,5

Pasirenkamieji dalykai, moduliai

Minimalus privalomų pamokų skaičius

22 ir 23

23 ir 23

112

26 ir 28

29 ir 30

113

29 ir 30

172

Specialiosios pamokos*

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

12**

Maksimalus pamokų skaičius mokiniui

23 ir 24

24 ir 24

116

27 ir 29

30 ir 31

117

32 ir 32

181

Neformalusis ugdymas

Pastabos: *pamokos, skirtos abilitacinėms (sensomotorikos ir regėjimo lavinimas) pratyboms; **pamokos, skirtos mokymui individualizuoti ir diferencijuoti.

71. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę specialiojo pradinio, specialiojo pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti specialiosiose klasėse nežymiai protiškai atsilikusiems mokiniams

71.1. pirmas variantas, kai pamokų trukmė 1-ojoje klasėje – 35 minutės, 2–10 klasėse – 40 minučių

Klasė Dalykas

Iš viso 1–10 klasėse

pamokų skaičius

trukmė minutėmis

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

395

Kalbos

Lietuvių kalba (gimtoji)

2205

Matematika

1340

Pasaulio pažinimas

390

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus

160

Biologija

240

Informacinės technologijos

160

Socialinis ugdymas

Istorija

320

Pilietiškumo pagrindai

Geografija

400

Ekonomika

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

Dailė

395

Muzika

395

Teatriniai žaidimai

–

Technologijos

2230

Kūno kultūra

985

Specialiosios pamokos

Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius

244

9655

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

795

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

264

10450

Neformalusis ugdymas

1350

71.2. antras variantas (pamokos trukmė – 35 minutės)

Klasė Dalykas

Iš viso 1–4 klasėje

pamokų skaičius

trukmė minutėmis

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

140

Lietuvių kalba (gimtoji)

1155

Matematika

630

Pasaulio pažinimas

315

Dailė

175

Muzika

175

Teatriniai žaidimai

–

Technologijos ir sauga

315

Kūno kultūra ir ritmika

455

Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius

3360

Specialiosios pamokos

–

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

140

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

3500

Neformalusis ugdymas

315

71.3. trečias variantas (integruotas ugdymas)

Klasė Dalykas

Iš viso 1–4 klasėje

trukmė minutėmis

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

155

Lietuvių kalba (gimtoji)

1205

Matematika

620

Pasaulio pažinimas

310

Dailė

155

Muzika

155

Teatriniai žaidimai

Technologijos ir sauga

770

920

310

Kūno kultūra ir ritmika

465

Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius

Specialiosios pamokos

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

155

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

770

920

3530

Neformalusis ugdymas

310

71.4. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse skiriama po 0,5 pamokos per savaitę kiekvienam mokiniui, turinčiam kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų, 5–10 klasėse – po 10 minučių per savaitę kiekvienam mokiniui, turinčiam kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų;

71.5. individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms 1–10 klasėse skiriama po 2 pamokas per savaitę kiekvienam mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi.

72. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę specialiojo pradinio, specialiojo pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti specialiosiose klasėse nežymiai protiškai atsilikusiems mokiniams tautinės mažumos kalba

72.1. pirmas variantas: kai pamokų trukmė 1-ojoje klasėje 35 minutės, 2–10 klasėse – 40 minučių

Klasė Dalykas

Iš viso 1–10 klasėse

pamokų skaičius

trukmė minutėmis

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

395

Kalbos

Gimtoji kalba

2165

Lietuvių kalba (valstybinė)

1120

Matematika

1340

Pasaulio pažinimas

390

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus

160

Biologija

240

Informacinės technologijos

160

Socialinis ugdymas

Istorija

320

Pilietiškumo pagrindai

Geografija

400

Ekonomika

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

Dailė

395

Muzika

395

Teatriniai žaidimai

–

Technologijos

2230

Kūno kultūra

985

Specialiosios pamokos

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui

271

10735

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

8 315

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

279

11050

Neformalusis ugdymas

1350

72.2. antras variantas (pamokos trukmė – 35 minutės)

Klasė Dalykas

Iš viso 1–4 klasėje

pamokų skaičius

trukmė minutėmis

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

140

Gimtoji kalba

1120

Lietuvių kalba (valstybinė)

385

Matematika

595

Pasaulio pažinimas

315

Dailė

175

Muzika

175

Teatriniai žaidimai

–

Technologijos ir sauga

315

Kūno kultūra ir ritmika

385

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui

103

3360

Specialiosios pamokos

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

140

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

107

3500

Neformalusis ugdymas

315

72.3. trečias variantas (integruotas ugdymas)

Klasė Dalykas

Iš viso 1–4 klasėje

trukmė minutėmis

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

155

Gimtoji kalba

1125

Lietuvių kalba (valstybinė)

Matematika

620

Pasaulio pažinimas

310

Dailė

155

Muzika

155

Teatriniai žaidimai

Technologijos ir sauga

735

920

960

1000

310

Kūno kultūra ir ritmika

385

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui

Specialiosios pamokos

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

155

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

735

920

960

1000

3770

Neformalusis ugdymas

310

72.4. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse skiriama po 0,5 pamokos per savaitę kiekvienam mokiniui, turinčiam kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų, 5–10 klasėse – po 10 minučių per savaitę kiekvienam mokiniui, turinčiam kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų;

72.5. individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms 1–10 klasėse skiriama po 2 pamokas per savaitę kiekvienam mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi.

73. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę specialiojo pradinio, specialiojo pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti klasėse sutrikusios regos ir nežymiai protiškai atsilikusiems mokiniams. Pamokų trukmė parengiamojoje ir pirmojoje klasėje – 35 minutės, 2–10-osiose klasėse – 40 minučių

Klasė Dalykas .

Iš viso P-10 klasėse

pamokų skaičius

trukmė minutėmis

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

430

Kalbos

Lietuvių kalba (gimtoji)

2500

Matematika

1720

Pasaulio pažinimas

460

Gamtamokslinis ugdymas

160

Gamta ir žmogus

240

Biologija

Informacinės technologijos

160

Socialinis ugdymas

Istorija

320

Pilietiškumo pagrindai

Geografija

400

Ekonomika

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

Dailė

Muzika

730

Teatriniai žaidimai

–

430

Technologijos

2140

Kūno kultūra ir ritmika

1090

Specialiosios pamokos

345

Sensomotorikos ir regėjimo lavinimas

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui

277

1086 5

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

590

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

292

1145 5

Neformalusis ugdymas

1400

73.1. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse skiriama po 0,5 pamokos per savaitę;

73.2. kiekvienam mokiniui, turinčiam kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų, 5–10 klasėse skiriama po 10 minučių per savaitę.

74. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę specialiojo pradinio, specialiojo pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti specialiosiose klasėse sutrikusio intelekto bei judesio ir padėties sutrikimų turintiems mokiniams

74.1. pirmas variantas (pamokų trukmė 1-ojoje klasėje – 35 minutės, 2–10 klasėse – 40 minučių)

Klasė Dalykas

Išviso 1–10 klasėse

pamokų skaičius

trukmė minutėmis

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

395

Kalbos: Lietuvių kalba (gimtoji)

2325

Matematika

1500

Pasaulio pažinimas

390

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus

160

Biologija

240

Informacinės technologijos

160

Socialinis ugdymas

Istorija

320

Pilietiškumo pagrindai

Geografija

400

Ekonomika

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

Dailė

395

Muzika

395

Teatriniai žaidimai

–

Technologijos ir sauga

2230

Kūno kultūra ir ritmika

985

Specialiosios pamokos: Gydomoji kūno kultūra

785

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui

271

10720

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

555

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

285

11275

Neformalusis ugdymas

1030

74.2. antras variantas (pamokų trukmė – 35 minutės)

Klasė Dalykas

Iš viso 1–4 klasėje

pamokų skaičius

trukmė minutėmis

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

140

Lietuvių kalba (gimtoji)

1190

Matematika

630

Pasaulio pažinimas

315

Dailė

175

Muzika

175

Teatriniai žaidimai

–

Technologijos ir sauga

315

Kūno kultūra ir ritmika

420

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui

3360

Specialiosios pamokos: Gydomoji kūno kultūra

455

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

140

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

113

3955

Neformalusis ugdymas

315

74.3. trečias variantas (integruotas ugdymas)

Klasė Dalykas

Iš viso 1–4 klasėje

trukmė minutės

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

155

Lietuvių kalba (gimtoji)

1205

Matematika

620

Pasaulio pažinimas

310

Dailė

155

Muzika

155

Teatriniai žaidimai

Technologijos ir sauga

875

1040

310

Kūno kultūra ir ritmika

430

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui

3340

Specialiosios pamokos: Gydomoji kūno kultūra

500

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

155

Maksimalus mokinio pamokų skaičius (minutėmis)

875

1040

3995

Neformalusis ugdymas

310

74.4. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse skiriama po 0,5 pamokos per savaitę kiekvienam mokiniui, turinčiam kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų, 5–10 klasėse skiriama po 10 minučių per savaitę kiekvienam mokiniui, turinčiam kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų;

74.5. individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms 1–10 klasėse skiriama po 2 pamokas per savaitę kiekvienam mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi.

75. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę specialiojo pradinio, specialiojo pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti specialiosiose klasėse kurtiems nežymiai protiškai atsilikusiems mokiniams

Klasė Dalykas

Iš viso 1–10 klasėse

pamokų skaičius

trukmė minutėmis

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

395

Kalbos

Lietuvių kalba (gimtoji)

2335

Gestų kalba

705

Matematika

1580

Pasaulio pažinimas ir socialinė adaptacija

470

Gamtamokslinis ugdymas

160

Gamta ir žmogus

160

Biologija

Informacinės technologijos

160

Socialinis ugdymas

Istorija

320

Pilietiškumo pagrindai

Geografija

160

Ekonomika

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

Dailė

395

Muzikos ritmika

235

Technologijos

2230

Kūno kultūra

1105

Specialiosios pamokos

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui

264

10450

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

590

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

279

11040

Neformalusis ugdymas

1030

75.1. tarties, kalbos ir klausos lavinimo pratyboms 1–3 klasėse skiriama po 2 pamokas per savaitę;

75.2. 4–5 klasėse skiriama po 1,5 pamokos, 6–10 klasėse – po 0,5 pamokos per savaitę kiekvienam mokiniui.

76. Specialiųjų pradinio ugdymo, specialiųjų pagrindinio ugdymo, lavinamųjų klasių darbinio ugdymo programų įgyvendinimas mokyklose

76.1. mokiniai per technologijų pamokas mokosi vienos srities arba įvairių sričių darbų. Jei mokoma vienos srities, ne mažiau kaip dvi pamokos skiriamos technologijoms. Rekomenduojama mokyti žemės ūkio, medžio, metalo, tinkavimo, dažymo, elektrotechnikos, namų aplinkos tvarkymo ir remonto, siuvimo, mezgimo, valgių gaminimo ir kitų namų ūkio darbų. Jei klasė dalijama į grupes, minimalus mokinių skaičius grupėje – 5 mokiniai;

76.2. individualios ir grupinės specialiosios pratybos gali būti atliekamos ne pamokų metu;

76.3. lavinamosios klasės vidutiniškai, žymiai ar labai žymiai protiškai atsilikusiems ir turintiems kompleksinių sutrikimų mokiniams: vidutiniškai protiškai atsilikusiems ir turintiems įvairių regos, klausos, judesio ir padėties sutrikimų mokiniams mokytojas sudaro individualias ugdymo programas;

76.4. lavinamųjų klasių mokinių pažanga ir ugdymo (-si) pasiekimai pažymiais nevertinami;

76.5. lavinamosiose klasėse visų dalykų (išskyrus gydomąją kūno kultūrą arba taikomąją fizinę veiklą) moko vienas mokytojas. Išimtys taikomos lietuvių (valstybinės) kalbos tautinės mažumos kalba mokykloje, dorinio ugdymo (tikybos), muzikos, technologijų, kūno kultūros dalykams, jei mokytojas atsisako mokyti šių dalykų ar neturi tam reikiamo išsilavinimo;

76.6. mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdama į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualu mokymo namuose planą;

76.7. kurčneregių mokymas organizuojamas vadovaujantis Rekomendacijomis dėl kurčneregių asmenų ugdymo, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras;

76.8. Bendruosiuose ugdymo planuose nurodomas minimalus dalyko ar veiklos srities pamokų skaičius mokiniui per savaitę. Mokykla, naudodama savo nuožiūra skirstomas pamokas, gali jį padidinti sudarydama mobiliąsias grupes dalykui mokyti, tačiau nedidindama mokiniui maksimalaus pamokų skaičiaus per savaitę.

77. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę specialiojo pradinio, specialiojo pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti lavinamosiose klasėse turintiems kompleksinių sutrikimų mokiniams: vidutiniškai protiškai atsilikusių, turinčių įvairių regos, klausos, judesio ir padėties sutrikimų (pamokos trukmė – 1-ojoje klasėje – 35 minutės, 2–10 klasėse – 40 minučių)

Klasė Dalykas

Iš viso 1–10 klasėms

pamokų skaičius

trukmė minutėmis

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

395

Lietuvių kalba arba gimtoji kalba

1425

Lietuvių kalba (valstybinė)

790

Matematika

950

Pasaulio pažinimas

1425

Meninis lavinimas Sensomotorinis lavinimas

3 2

30 4

1185 150

Technologijos, sauga

1200

Kūno kultūra

790

Pasirenkamieji dalykai

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui

17 ir 19*

18 ir 20*

20 ir 22*

190 210

7515 8265*

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

1185

Specialiosios pamokos: Gydomoji kūno kultūra

790

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

22 ir 24*

24 ir 26*

240 252

9490 9960*

Neformalusis ugdymas

790

Pastaba:* mokykloms tautinės mažumos kalba.

77.1. individualioms ir grupinėms logopedinėms pratyboms 1–6 klasėse skiriama po 2 pamokas 3 mokiniams, 7–10 klasėse – po 1 pamoką 3 mokiniams per savaitę;

77.2. individualioms koreguojamosioms kūno kultūros pratyboms (tik cerebriniu paralyžiumi sergantiems vaikams) 1–10 klasėse skiriama po 2 pamokas kiekvienam mokiniui per savaitę.

78. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę specialiojo pradinio, specialiojo pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti specialiosiose lavinamosiose klasėse mokiniams, turintiesiems kompleksinių sutrikimų: žymiai ar labai žymiai protiškai atsilikusiems, turintiems įvairių regos, klausos, judesio ir padėties sutrikimų (pamokos trukmė 1-ojoje klasėje – 35 minutės, 2–10 klasėse – 40 minučių)

Klasė Dalykas

Iš viso 1–10 klasėms

pamokų skaičius

trukmė minutėmis

Veiklos sritys

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

395

Komunikacinė veikla

1740

Pažintinė veikla

1585

Orientacinė veikla

1425

Meninė veikla

1425

Fizinė veikla

945

Minimalus pamokų skaičius mokiniui

190

7515

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

1185

Specialioji veikla: Gydomoji kūno kultūra

790

Maksimalus pamokų skaičius mokiniui

240

9490

Neformalusis ugdymas

790

78.1. individualioms ir grupinėms logopedinėms pratyboms 1–6 klasėse skiriama po 2 pamokas 3 mokiniams, 7–10 klasėse – po 1 pamoką 3 mokiniams per savaitę;

78.2. individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms 1–10 klasėse skiriama po 2 pamokas per savaitę kiekvienam mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi.

79. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę specialiojo pradinio ugdymo programoms įgyvendinti, ugdant kurčneregius mokinius

Ugdymo metai Veikla

III

Iš viso pamokų

Veiklos sritis

Dorinis ugdymas

Komunikacinė veikla

Pažintinė veikla

Orientacinė veikla

Meninė veikla

Fizinė veikla

Minimalus pamokų skaičius mokiniui

Specialioji veikla

Gydomoji gimnastika

Regos lavinimas

Klausos lavinimas

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

Neformalusis ugdymas

Pastaba: kiekvienam sergančiam cerebriniu paralyžiumi kurčneregiam mokiniui 1–4 klasėse individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms skiriama po 2 pamokas per savaitę.

80. Lavinamųjų klasių mokinių, baigusių specialiąją pagrindinio ugdymo programą, darbinis ugdymas

80.1. vidutiniškai protiškai atsilikusiems mokiniams, turintiems kompleksinių sutrikimų: įvairių regos, klausos, judesio ir padėties sutrikimų bei vidutinio protinio atsilikimo derinių

Ugdymo metai Veikla

III

Iš viso I–III mokymosi metais

Darbinio ugdymo veikla*

Meniniai darbai

Buities kultūra

Namų ūkio darbai

Bendrasis lavinimas

Komunikacinė veikla

Taikomoji matematika

Pilietiškumo ugdymas

Kūno kultūra

Meninis lavinimas (dailė, muzika)

Iš viso

Neformalusis ugdymas

Pastaba:* įvairių darbinio ugdymo veiklos rūšių pamokų skaičių per savaitę galima keisti atsižvelgus į mokinių gebėjimus, mokyklos galimybes ir tėvų bei mokinių pageidavimus.

80.1.1. individualioms ir grupinėms logopedinėms arba kitoms specialiosioms pratyboms darbinio ugdymo I–III mokymosi metais skiriama po 1 pamoką 3 mokiniams per savaitę;

80.1.2. individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms darbinio ugdymo I–III mokymosi metais skiriama po 2 pamokas per savaitę kiekvienam mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi;

80.2. kurčių sutrikusio intelekto mokinių

Ugdymo metai Veikla

III

Iš viso pamokų I–III mokymosi metais

Darbinio ugdymo veikla*

Meniniai darbai

Savitvarka

Namų ruoša

Bendrasis lavinimas

Kalbos ir bendravimo ugdymas

Gestų kalba

Sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba

Taikomoji matematika

Pilietiškumo ugdymas

Kūno kultūra

Meninis ugdymas (dailė)

Iš viso

Neformalusis ugdymas

Pastaba:* įvairių darbinio ugdymo veiklos rūšių pamokų per savaitę skaičių galima keisti atsižvelgus į mokinių gebėjimus, mokyklos galimybes ir tėvų bei mokinių pageidavimus.

80.3. žymiai ar labai žymiai protiškai atsilikusių mokinių, taip pat mokinių, turinčių kompleksinių sutrikimų: vidutiniškai, žymiai ar labai žymiai protiškai atsilikusių mokinių, turinčių įvairių regos, klausos, judesio ir padėties sutrikimų

Ugdymo metai Dalykai

III

Iš viso pamokų I–III mokymosi metais

Darbinio ugdymo veikla*

Meniniai darbai

Savitvarka

Namų ruoša

Bendrasis lavinimas

Komunikacinė veikla

Pažintinė veikla

Orientacinė veikla

Meninė veikla

Fizinė veikla

Iš viso

Neformalusis ugdymas

Pastaba:* įvairių darbinio ugdymo veiklos rūšių pamokų per savaitę skaičių galima keisti atsižvelgus į mokinių gebėjimus, mokyklos galimybes ir tėvų bei mokinių pageidavimus.

80.3.1. individualioms ir grupinėms logopedinėms arba kitoms specialiosioms pratyboms darbinio ugdymo I–III mokymosi metais skiriama po 1 pamoką 3 mokiniams per savaitę;

80.3.2. individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms darbinio ugdymo I–III mokymosi metais skiriama po 2 pamokas per savaitę kiekvienam mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi.

81. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę specialiojo pradinio, specialiojo pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti, mokant namuose sergančius nežymiai protiškai atsilikusius specialiųjų poreikių mokinius

Klasė Dalykas

Iš viso pamokų

Lietuvių kalba

Logopedinės pratybos

Pasaulio pažinimas

Matematika

1,5

13,5

Gamta ir žmogus

0,5

Biologija

0,5

1,5

Istorija

0,5

Geografija

0,5

Technologijos

Socialinė adaptacija

Gydomoji kūno kultūra arba kūno kultūra

0,5

5,5

Iš viso

82. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę specialiojo pradinio, specialiojo pagrindinio ugdymo programoms tautinės mažumos kalba įgyvendinti, mokant namuose sergančius nežymiai protiškai atsilikusius specialiųjų poreikių mokinius

Klasė Dalykas

Iš viso pamokų

Mokymosi (gimtoji) kalba

2,5

Logopedinės pratybos

Pasaulio pažinimas

Lietuvių kalba

Matematika

1,5

Gamta ir žmogus

0,5

Biologija

0,5

1,5

Istorija

0,5

Geografija

0,5

Technologijos

Socialinė adaptacija

Gydomoji kūno kultūra arba kūno kultūra

0,5

Iš viso

83. Ikimokyklinio amžiaus specialiųjų poreikių vaikų ugdymas

83.1. ikimokyklinio amžiaus žymiai ir labai žymiai protiškai atsilikusių vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, ir vaikų, turinčių kitų judesio ir padėties sutrikimų, taip pat sergančių mokyklinio amžiaus vidutiniškai, žymiai ar labai žymiai protiškai atsilikusių vaikų, turinčių judesio ir padėties sutrikimų (sergančių specialiųjų poreikių ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo procesas yra visuminis, integruotas ir neskaidomas į atskiras veiklas)

83.1.1. veiklos kryptys ir joms skiriamos valandos per savaitę

Veiklos kryptys

Skiriama valandų per savaitę

ikimokyklinis amžius

Komunikacinė veikla

Pažintinė ir orientacinė veikla

Meninė veikla

Ritmika, gydomoji gimnastika

Darbinė veikla

83.1.2. mokinį, dėl sveikatos nelankantį specialiosios grupės ar lavinamosios klasės, namuose ugdo specialusis pedagogas;

83.1.3. specialusis pedagogas, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) sudaro ugdymo programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus;

83.2. ikimokyklinio amžiaus aklų ir silpnaregių vaikų ugdymas

83.2.1. veiklos kryptys ir joms skiriamos valandos per savaitę

Veiklos kryptys

Skiriama valandų per savaitę

Supažindinimas su aplinka

Orientacija erdvėje ir savarankiškas judėjimas

Sensomotorinis lavinimas

Savitarnos, buitinių įgūdžių ugdymas

83.2.2. aklą ar silpnaregį vaiką, nelankantį specialiosios ikimokyklinės ugdymo įstaigos ar grupės, namuose ugdo tiflopedagogas;

83.2.3. tiflopedagogas, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) sudaro ugdymo programą, ugdo specialiuosius vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus;

83.3. ikimokyklinio amžiaus kurčių ir neprigirdinčių vaikų ugdymas

83.3.1. veiklos kryptys ir joms skiriamos valandos per savaitę

Veiklos kryptys

Skiriama valandų per savaitę

Komunikacinė veikla (gestų kalbos mokymas, lietuvių kalba, bendravimas)

Pažintinė veikla (socialinė, kultūrinė, gamtinė aplinka, elementarus matematiniai vaizdiniai)

Tarties mokymas ir klausos lavinimas

83.3.2. kurčią ar neprigirdantį vaiką, nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos, namuose ugdo surdopedagogas ar logopedas;

83.3.3. surdopedagogas ar logopedas, atsižvelgdamas į individualius vaiko gebėjimus ir klausos sutrikimo laipsnį, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) sudaro ugdymo programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus;

83.4. ikimokyklinio amžiaus kurčneregių vaikų ugdymas

83.4.1. veiklos kryptys ir joms skiriamos valandos per savaitę

Veiklos kryptys

Skiriama valandų per savaitę

Motyvuotos veiklos ryšiui su aplinka skatinimas

Socialinis lavinimas

Sensomotorinis lavinimas

Taktilinės gestų kalbos mokymas

83.4.2. dirbti su kurčneregiu gali tiflopedagogas arba surdopedagogas, turintis specialųjį pasirengimą;

83.4.3. tiflopedagogas arba surdopedagogas atsižvelgdamas į individualius vaiko gebėjimus ir klausos sutrikimo laipsnį kartu su tėvais sudaro ugdymo programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus (globėjus, rūpintojus).

84. Apakusių 18 metų ir vyresnių asmenų socialinis ugdymas namuose

84.1. veiklos kryptys ir joms skiriamos valandos per savaitę

Veiklos kryptys

Skiriama valandų per savaitę

Brailio rašto mokymas

Orientacija erdvėje ir savarankiškas judėjimas

Savitarnos, buitinių įgūdžių ugdymas

Kompiuterinis raštingumas

84.2. apakusį 18 metų ir vyresnį asmenį namuose moko tiflopedagogas;

84.3. dalykai parenkami ir ugdymo programa sudaroma atsižvelgus į apakusio asmens gebėjimus ir pageidavimus;

84.4. Brailio raštui mokyti skiriama iki 60 valandų, orientacijos erdvėje ir savarankiško judėjimo – iki 90 valandų, savitarnos ir buitiniams įgūdžiams lavinti – iki 60 valandų.

VIII. SUAUGUSIŲJŲ MOKYMAS

85. Mokymosi proceso trukmė besimokantiems pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas 1–11 klasių mokiniams – 160 mokymosi dienų. Mokymosi procesas prasideda rugsėjo 1 d., baigiasi gegužės 29 d., 12-ųjų klasių mokiniams mokymosi proceso trukmė – 145 dienos, mokymosi procesas baigiasi gegužės 15 d.

86. Suaugusiųjų mokyklų, mokymo centrų ir bendrojo lavinimo mokyklų suaugusiųjų klasių mokiniams skiriamos žiemos (Kalėdų) ir pavasario (Velykų) atostogos. Rudens atostogų neskiriama. Atostogų trukmė nurodyta Bendrųjų ugdymo planų 11.4 punkte.

87. Suaugusiųjų mokyklų, mokymo centrų ir bendrojo lavinimo mokyklų suaugusiųjų klasės gali būti komplektuojamos kelis kartus per mokslo metus.

88. Neformaliojo ugdymo valandos suaugusiųjų mokyklose, mokymo centruose ir bendrojo lavinimo mokyklų suaugusiųjų klasėse gali būti skiriamos pasirinktoms saviraiškos programoms: meniniams, kalbiniams, sportiniams, sveikatos ugdymo, moksliniams, technologiniams, socialiniams, komunikacinių technologijų ir kitokiems mokinių gebėjimams ugdyti, mokiniams konsultuoti, neformaliajam švietimui.

89. Suaugusiųjų pradinio ir pagrindinio ugdymo programų įgyvendinimas

89.1. socialinė veikla suaugusiųjų mokyklų, mokymo centrų ir bendrojo lavinimo mokyklų suaugusiųjų klasių mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą, nėra privaloma;

89.2. 18 metų ir vyresni suaugusiųjų mokyklų, mokymo centrų ir bendrojo lavinimo mokyklų suaugusiųjų klasių mokiniai, besimokantys pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, gali nesimokyti menų dalykų ir kūno kultūros. Mokiniui, nepasirinkusiam kūno kultūros ar menų, šių dalykų pamokos gali būti skiriamos pagal mokinio poreikius kitiems pasirinktiems dalykams mokytis;

89.3. dalykai ir jiems skiriamų savaitinių pamokų skaičius suaugusiųjų pradinio, suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti

1–2 klasės

3–4 klasės

Pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)

5–6 klasės

7–8 klasės

Pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5–8 klasės)

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis (9–10 klasės)

Pagrindinio ugdymo programa (5–10 klasė)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

Kalbos

Lietuvių kalba (gimtoji)

Užsienio kalba (1-oji)

Užsienio kalba (2-oji)

Matematika

Pasaulio pažinimas

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus

Biologija

Fizika

Chemija

Informacinės technologijos

Socialinis ugdymas

Istorija

Pilietiškumo pagrindai

Geografija

Ekonomika

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

Dailė ir technologijos

Dailė

Muzika

Technologijos

2,5

9,5

Kūno kultūra

Žmogaus sauga

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

Minimalus privalomų pamokų skaičius

18 ir 20

18 ir 22

21 ir 22

121

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

Maksimalus pamokų skaičius mokiniui

13 ir 13

13 ir 16

21 ir 21

21 ir 24

24 ir 24

135–150

Neformalusis ugdymas

0–6

0–12

0–7

89.4. dalykai ir jiems skiriamų savaitinių pamokų skaičius suaugusiųjų pradinio, suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti tautinių mažumų kalba mokyklose

1–2 klasės

3–4 klasės

Pradinio ugdymo programa (1–4 klasės)

5–6 klasės

7–8 klasės

Pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5–8 klasės)

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis (9–10 klasės)

Pagrindinio ugdymo programos (5–10 klasės)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

Kalbos

Gimtoji kalba

Lietuvių kalba (valstybinė)

Užsienio kalba

Matematika

Pasaulio pažinimas

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus

Biologija

Fizika

Chemija

Informacinės technologijos

Socialinis ugdymas

Istorija

Pilietiškumo pagrindai

Geografija

Ekonomika

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

Dailė ir technologijos

Dailė

Muzika

Technologijos

2,5

9,5

Kūno kultūra

Žmogaus sauga

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

Minimalus privalomų pamokų skaičius

20 ir 20

20 ir 22

22 ir 22

126

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

Maksimalus pamokų skaičius mokiniui

13 ir 15

15 ir 18

21 ir 21

21 ir 24

24 ir 24

135–150

Neformalusis ugdymas

0–6

0–12

0–7

89.5. suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimas jungtinėse klasėse

Klasės

5–6 klasė

6–7 klasė

7–8 klasė

Minimalus pamokų skaičius per savaitę

Pamokų skaičius

Neformalusis ugdymas

Iš viso

90. Suaugusiųjų vidurinio ugdymo programos įgyvendinimas

90.1. mokytis pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą priimami asmenys, siekiantys įgyti vidurinį išsilavinimą, ir asmenys, įgiję vidurinį išsilavinimą ir pageidaujantys pakartotinai mokytis kai kurių dalykų ar dalykų modulių pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą ir Modulinio mokymosi tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ISAK-1756 (Žin., 2007, Nr. 95-3858);

90.2. 18 metų ir vyresnis mokinys gali nesirinkti kūno kultūros. Šiuo atveju minimalus dalykų skaičius, įrašomų į Brandos atestatą, sumažinamas iki 8;

90.3. 11-ojoje klasėje mokiniai renkasi vieną dalyką iš menų, technologijų ar integruotų menų ir technologijų;

90.4. suaugusiųjų mokyklų, mokymo centrų ir bendrojo lavinimo mokyklų suaugusiųjų klasių mokiniai 11-ojoje klasėje privalomąją užsienio kalbą renkasi laisvai;

90.5. suaugusiųjų mokyklos, mokymo centrai ir bendrojo lavinimo mokyklos, turinčios suaugusiųjų klases, į vidurinio ugdymo programą gali įtraukti profesinio mokymo programos modulius;

90.6. suaugusiųjų mokyklų, mokymo centrų ir bendrojo lavinimo mokyklų suaugusiųjų klasių mokiniai dalį vidurinio ugdymo programos mokosi individualiai;

90.7. suaugusiųjų vidurinio ugdymo dalykų programos bendrojo ir išplėstinio kursų apimtys valandomis prilyginamos dalykų vidurinio ugdymo programų bendrojo ir išplėstinio kursų apimtims pagal Vidurinio ugdymo aprašą;

90.8. suaugusiųjų mokyklų, mokymo centrų ir bendrojo lavinimo mokyklų suaugusiųjų klasių mokinių profesinis konsultavimas vykdomas iš šioms veikloms skirtų mokinio krepšelio lėšų pagal Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijas;

90.9. vyresni kaip 18 metų asmenys, baigę adaptuotą pagrindinio ugdymo programą ir pateikę pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą bei pažymą apie pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės bendrojo lavinimo dalyko (-ų) programos (-ų) adaptavimą ir mokymosi pasiekimus, priimami mokytis pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą;

90.10. dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius suaugusiųjų vidurinio ugdymo programai įgyvendinti (neakivaizdiniu ir stacionaro būdu)

Dalykai

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

stacionaras

neakivaizdinis mokymas

programos apimtis val.

stacionaras

neakivaizdinis mokymas

programos apimtis val.

Tikyba

0,5

–

Etika

0,5

–

Gimtoji kalba

201

268

Lietuvių kalba (valstybinė)

134

201

Užsienio kalba (1-oji)

167

201

Užsienio kalba (2-oji)

100

167

Istorija

1,25

134

Geografija

1,25

134

Integruotas socialinių mokslų kursas

1,25

–

Matematika

167

268

Informacinės technologijos

0,5

100

Biologija

1,25

134

Fizika

1,25

167

Chemija

1,25

134

Integruotas gamtos mokslų kursas

1,25

–

Menai

1,5

0,5

1,5

Technologijos

1,5

0,5

1,5

Integruotas menų ir technologijų kursas

1,5

0,5

1,5

Bendroji kūno kultūra

1,5

0,5

1,5

100

Pasirinkta sporto šaka

1,5

0,5

–

Pasirenkamieji dalykai

–

Projektai

–

90.11. dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius suaugusiųjų vidurinio ugdymo programai įgyvendinti (lentelėje nurodoma dvejų mokslo metų savaitinių pamokų suma. Programos apimties grafoje nurodoma kurso apimtis valandomis, o skliaustuose – klasėje dėstomų valandų ir individualaus mokymosi valandų skaičius)

Dalykai

Privalomas bendrojo lavinimo branduolys (bendrasis kursas)

Mokinio galimi individualaus ugdymo plano dalykai ir jiems skiriamos savaitinės pamokos per dvejus metus stacionarui

Mokinio galimi individualaus ugdymo plano dalykai ir jiems skiriamos savaitinės pamokos per dvejus metus neakivaizdiniam mokymui

Programos apimtis valandomis

bendrasis kursas

išplėstinis kursas

bendrasis kursas

išplėstinis kursas

bendrasis kursas valandomis

išplėstinis kursas valandomis

Dorinis ugdymas

–

Tikyba

–

0,5

–

Etika

–

0,5

–

Kalbos

Lietuvių kalba (gimtoji)

268 (201 kurso valandų ir 67 ind. mokymosi)

335 (268 kurso valandų, ir 67 ind. mokymosi)

Užsienio kalba (1-oji)

201 (167 kurso valandų ir 34 ind. mokymosi)

268 (201 kurso valandų ir 67 ind. mokymosi)

Užsienio kalba (2-oji)

134 (100 kurso valandų ir 34 ind. mokymosi)

201 (167 kurso valandų ir 34 ind. mokymosi)

Socialinis ugdymas

Istorija

1,25

134 (67 kurso valandų ir 67 ind. mokymosi)

201 (134 kurso valandų ir 67 ind. mokymosi)

Geografija

1,25

134 (67 kurso valandų ir 67 ind. mokymosi)

201 (134 kurso valandų ir 67 ind. mokymosi)

Integruotas socialinių mokslų kursas

–

1,25

–

134 (67 kurso valandų ir 67 ind. mokymosi)

–

Matematika

201 (167 kurso valandų ir 34 ind. mokymosi)

301 (268 kurso valandų ir 33 ind. mokymosi)

Informacinės technologijos

0,5

67 (67 kurso valandos )

134 (100 kurso valandų ir 34 ind. mokymosi)

Gamtamokslinis ugdymas

Biologija

1,25

134 (67 kurso valandų ir 67 ind. mokymosi)

201 (134 kurso valandų ir 67 ind. mokymosi)

Fizika

1,25

134 (67 kurso valandų ir 67 ind. mokymosi)

234 (167 kurso valandų ir 67 ind. mokymosi)

Chemija

1,25

134 (67 kurso valandų ir 67 ind. mokymosi)

201 (134 kurso valandų ir 67 ind. mokymosi)

Integruotas gamtos mokslų kursas

–

1,25

–

134 (67 kurso valandų ir 67 ind. mokymosi)

–

Menai, technologijos, integruotas menų ir technologijų kursas

1,5*

Menai

134 (50 kurso valandų ir 84 ind. mokymosi)

201 (67 kurso valandų ir 134 ind. mokymosi)

Dailė

1,5

0,5

1,5

Muzika

1,5

0,5

1,5

Teatras

1,5

0,5

1,5

Šokis

1,5

0,5

1,5

Kompiuterinės muzikinės technologijos

1,5

0,5

1,5

Grafinis dizainas

1,5

0,5

1,5

Fotografija

1,5

0,5

1,5

Kinas ir vaizduojamasis menas

1,5

0,5

1,5

Integruotas menų ir technologijų kursas

1,5

0,5

1,5

134 (50 kurso valandų ir 84 ind. mokymosi)

201 (67 kurso valandų ir 134 ind. mokymosi)

Technologijos

134 (50 kurso valandų ir 84 ind. mokymosi)

201 (67 kurso valandų ir 134 ind. mokymosi)

Turizmas ir mityba

1,5

Statyba ir medžio apdirbimas

1,5

Lengvoji pramonė

1,5

Taikomasis menas, amatai ir dizainas

1,5

Verslas ir vadyba

1,5

Kitą technologijų programos

1,5

Kūno kultūra

1,5*

Bendroji kūno kultūra

1,5

0,5

1,5

134 (50 kurso valandų ir 84 ind. mokymosi)

268 (100 kurso valandų ir 168 ind. mokymosi)

Pasirinkta sporto šaka

1,5

–

0,5

–

134 (50 kurso valandų ir 84 ind. mokymosi)

Žmogaus (civilinė ir priešgaisrinė) sauga

0,5**

–

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

Projektai

Privalomi branduolio dalykų kursai

Mokinio pasirinktas mokymo turinys

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

Stacionariu būdu besimokantiesiems – 23 pamokos per savaitę, neakivaizdiniu būdu – 11 pamokų per savaitę

Neformalusis ugdymas

Stacionariu būdu besimokantiesiems – 8 valandos (4–11 kl. ir 4–12 kl.) per savaitę, neakivaizdiniu būdu besimokantiesiems – 4 valandos per savaitę

Mobiliosios grupės

14 valandų per savaitę per dvejus metus besimokantiesiems stacionariu būdu, 6 valandos per savaitę per dvejus metus – besimokantiesiems neakivaizdiniu būdu

Pastabos: *renkasi mokinys; **integruojama į dalyką mokymo turinį.

90.12. dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius suaugusiųjų vidurinio ugdymo programai įgyvendinti tautinės mažumos kalba mokykloje (lentelėje nurodoma dvejų mokslo metų savaitinių pamokų suma)

Dalykai

Privalomas bendrojo lavinimo branduolys (bendrasis kursas)

Mokinio galimi individualaus ugdymo plano dalykai ir jiems skiriamos savaitinės pamokos per dvejus metus stacionarui

Mokinio galimi individualaus ugdymo plano dalykai ir jiems skiriamos savaitinės pamokos per dvejus metus neakivaizdiniam mokymui

bendrasis kursas

išplėstinis kursas

bendrasis kursas

išplėstinis kursas

Dorinis ugdymas

Tikyba

–

0,5

–

Etika

–

0,5

–

Kalbos

Gimtoji kalba

Lietuvių kalba ( valstybinė)

Užsienio kalba

Socialinis ugdymas

Istorija

1,25

Geografija

1,25

Integruotas socialinių mokslų kursas

–

1,25

–

Matematika

Informacinės technologijos

0,5

Gamtamokslinis ugdymas

Biologija

1,25

Fizika

1,25

Chemija

1,25

Integruotas gamtos mokslų kursas

–

1,25

–

Menai, technologijos, integruotas menų ir technologijų kursas

1,5*

Menai

Dailė

1,5

0,5

1,5

Muzika

1,5

0,5

1,5

Teatras

1,5

0,5

1,5

Šokis

1,5

0,5

1,5

Kompiuterinės muzikinės technologijos

1,5

0,5

1,5

Grafinis dizainas

1,5

0,5

1,5

Fotografija

1,5

0,5

1,5

Kinas ir vaizduojamasis menas

1,5

0,5

1,5

Integruotas menų ir technologijų kursas

1,5

Technologijos

Turizmas ir mityba

1,5

Statyba ir medžio apdirbimas

1,5

Lengvoji pramonė

1,5

Taikomasis menas, amatai ir dizainas

1,5

Verslas ir vadyba

1,5

Kitos technologijų programos

1,5

Kūno kultūra

1,5*

Bendroji kūno kultūra

1,5

0,5

1,5

Pasirinkta sporto šaka

1,5

–

0,5

–

Žmogaus (civilinė ir priešgaisrinė) sauga

0,5**

–

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

Projektinė veikla

Privalomi branduolio dalykų kursai

Mokinio pasirinktas mokymo turinys

Minimalus mokinio privalomų savaitinių pamokų skaičius

Maksimalus mokinio pamokų skaičius

Stacionariu būdu besimokantiesiems – 23 pamokos per savaitę, neakivaizdiniu būdu – 11 pamokų per savaitę

Neformalusis ugdymas

Stacionariu būdu besimokantiesiems – 8 valandos (4 valandos – 11 klasių ir 4 valandos – 12 klasių) per savaitę, neakivaizdiniu būdu besimokantiesiems – 4 valandos per savaitę

Mobiliosios grupės

14 valandų per savaitę per dvejus metus besimokantiesiems stacionariu būdu, 6 valandos per savaitę per dvejus metus – besimokantiesiems neakivaizdiniu būdu

Pastabos: *renkasi mokinys; **integruojama į dalykų mokymo turinį.

91. Suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų įgyvendinimas moduliniu būdu

91.1. suaugusiųjų mokyklos, mokymo centrai ar bendrojo lavinimo mokyklos, turinčios suaugusiųjų klases, sudaro sąlygas mokiniams mokytis moduliniu būdu pagal Modulinio mokymosi tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ISAK-1756 (Žin., 2007, Nr. 95-3858). Moduliniu būdu gali būti mokomasi vieno, kelių ar visų pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos dalykų. Jei mokiniai moduliniu būdu mokosi pagal pradinio ugdymo programą, minimalus pamokų skaičius per savaitę yra 10, jei mokosi pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą – 19;

91.2. suaugusiųjų pradinio ugdymo programos įgyvendinimas besimokantiesiems moduliniu būdu

Dalykai

Moduliai ir mokymosi metai

Iš viso valandų

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

136

Kalbos

Lietuvių kalba (gimtoji) arba gimtoji kalba

204

816

Užsienio kalba

Matematika

102

408

Pasaulio pažinimas

136

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

Dailė ir technologijos

}

136

Muzika

Kūno kultūra

136

91.3. suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimas besimokantiems moduliniu būdu

Dalykas

Mokykla lietuvių kalba

Mokykla tautinės mažumos kalba

mokymosi metai

valandų skaičius

mokymosi metai

valandų skaičius

Dorinis ugdymas

1 2–6

34 37

1 2-6

34 37

Gimtoji kalba

1 2-6

136 148

Lietuvių kalba (gimtoji) ir lietuvių kalba (valstybinė)

1 2–6

136 148

1 2-6

136 148

Užsienio kalba (1-oji)

1 2–6

68 74

1 2-6

68 74

Užsienio kalba (2-oji)

1 2–5

68 74

Matematika

1 2–6

102 111

1 2-6

102 111

Biologija

1–4

1-4

Fizika

1–2 3–4

37 74

1-2 3-4

37 74

Chemija

1 2 3

74 37 74

1 2 3

74 37 74

Informacinės technologijos

Istorija

1 2–6

68 74

1 2-6

68 74

Pilietiškumo pagrindai

Gamta ir žmogus

Geografija

1 2–4 5

34 37 74

1 2-4 5

34 37 74

Ekonomika

Dailė

1 2–6

34 37

1 2-6

34 37

Muzika

1 2–6

34 37

1 2-6

34 37

Technologijos

1–3 4 5–6

74 37 68

1-3 4 5-6

74 37 68

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

91.4. suaugusiųjų vidurinio ugdymo programos įgyvendinimas besimokantiesiems moduliniu būdu

91.4.1. dalykai ir jiems skiriamų valandų skaičius

Dalykas

11–12 klasės kurso moduliai

mokymosi metai

valandų skaičius

Dorinis ugdymas

1–2

Lietuvių kalba (gimtoji) ir gimtoji kalba

1–2

Lietuvių kalba (valstybinė)

1–2

Užsienio kalba (1-oji)

1–2

Užsienio kalba (2-oji)

1–2

Matematika

1 2

65 97

Biologija

1–2

Fizika

1 2

32 65

Chemija

1–2

Informacinės technologijos

1–2

Istorija

1–2

Geografija

1–2

Dailė

1 2

32 16

Muzika

1 2

32 16

Teatras

1 2

32 16

Šokis

1 2

32 16

Technologijos

1 2

32 16

Bendroji kūno kultūra

1 2

32 16

Pasirinkta sporto šaka

1 2

32 16

Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

91.4.2. vidurinio ugdymo programos moduliams yra nurodytos branduolio kursui ir pasirenkamajam dalykui skirtos valandos;

91.4.3. išplėstiniam kursui mokyti modulio valandų skaičius papildomas valandomis, nurodytomis Bendrųjų ugdymo planų 90.10 punkte. Valandos dauginamos iš 34 ir vienodai padalijamos kiekvienam moduliui.

92. Suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų įgyvendinimas neakivaizdiniu būdu

92.1. suaugusiųjų mokyklos, mokymo centrai ar bendrojo lavinimo mokyklos, turinčios suaugusiųjų klases, sudaro sąlygas mokiniams mokytis neakivaizdiniu būdu pagal Neakivaizdinio mokymosi tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ISAK-1757 (Žin., 2007, Nr. 95-3859). Neakivaizdiniu būdu besimokantiems mokiniams privalomąsias savaitines pamokas sudaro grupinės ir individualios konsultacijos;

92.2. suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimas besimokantiesiems neakivaizdiniu būdu (grupinės ir individualios konsultacijos)

Dalykas

Grupinės konsultacijos

5-oji klasė

6-oji klasė

7-oji klasė

8-oji klasė

9-oji klasė

10-oji klasė

Iš viso

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

0,25

1,5

Lietuvių kalba (gimtoji) ir gimtoji kalba

1,5–2

9–12

Lietuvių kalba (valstybinė )

1–1,5

6–9

Užsienio kalba (1-oji)

1–1,5

6–9

Užsienio kalba (2-oji)

0,5–1

2,5–5

Matematika

1,25–1,5

7,5–9

Ekonomika

0,25

Biologija

0,5

0,5–1

3–5

Fizika

0,5

0,75–1

2,75–4

Chemija

0,75–1

2,25–3

Informacinės technologijos

0,5

0,75–1

1,75–2

Istorija

0,5

0,5–1

3–5

Pilietiškumo pagrindai

0,25

Geografija

0,5

2,5

Dailė

0,25

1,5

Muzika

0,25

1,5

Technologijos

0,5

0,25

0,5

0,25

2,5

Pasirenkamieji dalykai

Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos

1–1,75

1–2

6–7,75

Iš viso (grupinėms konsultacijoms)

Individualus darbas

Individualios konsultacijos

0–4

0–5

0–25

Projektai

0–1

0–2

0–7

Iš viso

92.3. neakivaizdiniu būdu besimokančių mokinių vidurinio ugdymo programos dalykų individualioms konsultacijoms skiriama iki 8 savaitinių pamokų per dvejus mokslo metus;

92.4. neakivaizdiniu būdu besimokančių mokinių grupinėms konsultacijoms skiriama iki 11 pamokų per savaitę;

92.5. suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimas besimokantiems neakivaizdiniu būdu (privalomos įskaitos)

Dalykas

Įskaitos

5-oji klasė

6-oji klasė

7-oji klasė

8-oji klasė

9-oji klasė

10-oji klasė

Iš viso įskaitų

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

Lietuvių kalba (gimtoji) ir gimtoji kalba

Lietuvių kalba (valstybinė)

Užsienio kalba (1-oji)

Užsienio kalba (2-oji)

Matematika

Biologija

Fizika

Chemija

Informacinės technologijos

Istorija

Pilietiškumo pagrindai

Geografija

Ekonomika

Dailė

Muzika

Technologijos

Pasirenkamieji dalykai

Mokyklos nuožiūra skirstomos įskaitos

0–1

0–2

0–1

0–7

Iš viso (įskaitoms)

27–28

31–32

37–38

38–40

39–40

205–212

92.6. neakivaizdiniu būdu besimokantys mokiniai laiko visų savo individualaus ugdymo plano dalykų įskaitas. Besimokantieji vidurinio ugdymo programos dalykų laiko visų savo individualaus ugdymo plano dalykų įskaitas. Įskaitų skaičius nustatomas dvejiems mokslo metams ir yra toks, kiek pamokų per savaitę yra skirta mokytis dalykui, tačiau įskaitų per mokslo metus negali būti mažiau negu dvi. Jei mokinys mokosi pagal išplėstinį dalyko programos kursą, įskaitų per dvejus mokslo metus negali būti mažiau kaip aštuonios.

_________________

Pakeitimai

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-2794, 2008-10-15, Žin., 2008, Nr. 129-4928 (2008-11-11), i. k. 1082070ISAKSAK-2794

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. ISAK-1424 "Dėl 2008–2009 mokslo metų bendrųjų ugdymo planų" pakeitimo

DĖL 2008–2009 MOKSLO METŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ

Statutory Text (1 Articles)

Need to analyze how this provision applies to your matter?