DĖL VALSTYBĖS REGISTRŲ INTEGRALIOS SISTEMOS

Nutarimas paskelbtas: Žin.,

2002, Nr. 83-3599

Neoficialus nutarimo

tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N

U T A R I M A S

DĖL VALSTYBĖS REGISTRŲ INTEGRALIOS SISTEMOS

KŪRIMO STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

2002 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1332

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos informacinės visuomenės plėtros

strateginį planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 984 (Žin., 2001, Nr. 71-2534), Lietuvos

Respublikos Vyriausybė nutaria

1. Patvirtinti Valstybės registrų integralios sistemos

kūrimo strategiją (pridedama).

2. Pavesti ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms

2.1. per savaitę nuo šio nutarimo įsigaliojimo

paskirti asmenis, atsakingus už jų reguliavimo sričiai priskirtų valstybės

registrų kūrimą ir integravimą į bendrą valstybės registrų sistemą, ir

informuoti apie tai Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės;

2.2. per tris savaites nuo šio nutarimo įsigaliojimo

parengti ir pateikti Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės jų reguliavimo sričiai priskirtų valstybės registrų

kūrimo ir plėtros priemones.

3. Pavesti Informacinės visuomenės plėtros komitetui

prie Susisiekimo ministerijos koordinuoti valstybės registrų integralios

sistemos kūrimą.

Punkto

pakeitimai

Nr.

1590,

2010-11-10, Žin., 2010, Nr. 134-6841 (2010-11-16)

Ministras Pirmininkas Algirdas

Brazauskas

Vidaus reikalų ministras Juozas

Bernatonis

__________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1332

VALSTYBĖS REGISTRŲ INTEGRALIOS SISTEMOS KŪRIMO

STRATEGIJA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje,

vyksta permainos: sparčiai keičiasi valstybės valdymo metodai, verslo

organizavimas, visuomenės veiklos ir gyvenimo poreikiai. Plečiasi informacinių

technologijų kūrimo ir taikymo veikla. Atsiranda naujų komunikavimo,

elektroninio viešojo administravimo, darbo, mokymosi ir kultūros plėtros

galimybių. Ypač svarbios tampa žinios apie šalies gyventojus, įmones, turtą,

gamtą, veiklą, gebėjimas naudotis informacinių technologijų teikiamomis

galimybėmis ir gauti tikslią bei išsamią informaciją apie dominančius objektus.

Gebėjimas gauti išsamią ir tikslią informaciją apie svarbius šalies

nacionalinio turto objektus skatina permainas, nes jos yra ūkinės veiklos

katalizatoriai, demokratijos plėtros, regionų ir valstybių bendradarbiavimo,

valstybės valdymo pagalbininkai.

2. Kad informacinių technologijų

priemonėmis būtų galima parodyti tikrąją svarbiausiųjų šalies objektų būklę,

sąveiką ir dinamiką, reikia sukurti visų svarbiausiųjų objektų klasių valstybės

registrus ir vadovaujantis esamais objektų ryšiais jungti juos į integralią

sistemą. Taip kuriama viena šalies nacionalinio turto registravimo ir apskaitos

sistema, kuri bus skirta teisės aktuose nustatytiems objektams registruoti,

apskaityti, registravimo duomenims teikti ir taps vienu oficialios informacijos

apie svarbius šalies objektus šaltiniu.

3. Valstybės registrų integrali sistema

turi tapti ir pagrindiniu informacijos šaltiniu valstybės institucijų ir teismų

informacinėms sistemoms, verslo ir visuomenės informavimo sistemoms, Lietuvos

įvaizdžio kūrimo pagrindu. Per bendrą objektų identifikavimą ir klasifikavimą

turi būti sudarytos sąlygos efektyviai integruoti informacines sistemas,

suteikiant galimybes kiekvienam pageidaujančiajam gauti visą saugomą įvairiuose

šaltiniuose informaciją apie dominantį objektą.

4. Valstybės registrų sistemoje

sukauptus duomenis naudoja visos valstybės ir savivaldybių institucijos, verslo

atstovai, teikdami visuomenei informavimo paslaugas.

5. Informacinės visuomenės plėtros

komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymu Lietuvos Respublikos

Seimo Informacijos analizės skyrius parengė keleto užsienio valstybių registrų

sistemų kūrimo apžvalgą, kurioje pateikiamos tose valstybėse atliktų darbų,

susijusių su registrų kūrimu, svarbiausiosios kryptys. Analizė rodo, kad

didžiumoje išsivysčiusių valstybių dėmesys sutelktas į pagrindinių registrų

reorganizavimą – jungimą į vieną sistemą. Daug dėmesio skiriama geografinių

duomenų naudojimui registrams tvarkyti. Dauguma valstybių numato per

artimiausius 2–3 metus sujungti veikiančius registrus į vientisą sistemą.

6. Užsienio valstybėse dažniausiai

kuriama ir naudojama vientisa fizinių ir juridinių asmenų, o Suomijoje

ir Švedijoje – ir nekilnojamojo turto identifikavimo sistema. Daugumos

valstybių informacinių technologijų specialistų požiūriu, tokia sistema –

vienas geriausių sprendimų.

7. Estijoje pradėta įgyvendinti registrų

modernizavimo programa, siekiant sukurti Valstybės registrą – vientisą sistemą,

kurią sudarytų registrai su unifikuota vartotojų prieiga, apsaugos serveriai,

centrinis serveris, portalas visuomenei ir institucijų informacijos sistemos.

8. Lietuvos pasirinktas kelias iš esmės

atitinka daugelio valstybių strategiją – siekiama sutvarkyti registrų teisinę

bazę, koordinuojama ir kontroliuojama registrų plėtra, daugiausia dėmesio

skiriama pagrindiniams registrams, jų sąveikai ir naudojimui, visuotinei šalies

informacinės infrastruktūros plėtrai sukuriant registrų valstybės portalą.

9. Šioje strategijoje vartojamos

sąvokos

Pirminiai registrai – registrai, kuriuose pirmą kartą registruojami objektai; suteikiamas

unikalus identifikavimo kodas; sukaupiami registravimo duomenys, kurie teikiami

kitiems registrams, informacinėms sistemoms.

Antriniai registrai – registrai, kuriuose registruojami papildomi duomenys, papildantys

pirminiame registre sukauptus duomenis.

Pagrindiniai registrai – Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatyme

nustatyti registrai, kuriuose registruojami svarbiausieji šalies objektai.

Svarbiausieji registrai – registrai, kurių duomenys naudojami daugumoje

registrų, informacinių sistemų ir kurie sudaro valstybės registrų integralios

sistemos pagrindą. Šioje strategijoje prie jų priskirti Juridinių asmenų

registras, Gyventojų registras ir Nekilnojamojo turto registras (kartu su Adresų

registru).

Registrų sąveika – pirminio objektų registravimo duomenų naudojimas kituose

registruose.

Registrų ir informacinių sistemų sąveika – objektų registravimo duomenų, sukauptų pirminiuose

ir antriniuose registruose, reguliarus perdavimas į informacinę sistemą. Ši

sąvoka aprėpia visus duomenis, kurie iš registro papildomai neapdoroti

perduodami į informacinę sistemą, nustačius, kad bet koks tolesnis apdorojimas

atliekamas informacinės sistemos priemonėmis.

Susiję registrai – sąveikaujantys du pirminiai arba pirminis ir antrinis registrai, kai

vieno registro duomenys naudojami kitame registre.

Naudotojas –

valstybės institucija, įmonė, kitas juridinis ar fizinis asmuo, kuriam teikiami

registro duomenys.

II.

REGISTRŲ BŪKLĖ

Pagrindinių

registrų būklė

Juridinių

asmenų registravimas

10. Lietuvos Respublikos civiliniame

kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatyme (Žin., 2001, Nr. 55-1940) nustatyta

sukurti registrą, kuriame vienodais principais būtų registruojami visi

juridiniai asmenys, kaupiami, atnaujinami ir perduodami tarpusavyje susijusiems

registrams, informacinėms sistemoms ir kitiems naudotojams juridinių asmenų

registravimo duomenys.

11. Šiuo metu įmonės registruojamos

vadovaujantis dabar galiojančiu Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymu

(Žin., 1990, Nr. 24-599).

Kiti Lietuvoje steigiami juridiniai asmenys registruojami ir duomenų bazės

tvarkomos atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dabartinė

juridinių asmenų registravimo institucijų infrastruktūra aprėpia keletą

ministerijų ir kitas valstybės bei savivaldybių institucijas, o registravimo

procedūros išskaidytos, nesukurta viena registravimo sistema.

12. Svarbiausiosios problemos,

susijusios su juridinių asmenų registravimu, yra šios

12.1. juridinių asmenų registravimą ir

veiklą reglamentuoja aibė skirtingų teisės aktų;

12.2. neoperatyviai teikiama daugumos

juridinių asmenų registravimo informacija;

12.3. neparengta bendra juridinių asmenų

klasifikacija;

12.4. tik iš dalies išspręsta

registravimo dokumentų spausdinimo tiesiogiai iš centrinės duomenų bazės

problema;

12.5. juridiniai asmenys registruojami

skirtingose institucijose, naudojant nesuderintą technologiją;

12.6. nėra sąveikos su Europos verslo

registru.

13. Kuriant Juridinių asmenų registrą,

reikia vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis dėl

juridinio asmens privalomo įregistravimo Juridinių asmenų registre, dokumentų

tvarkymo ir kaupimo.

Gyventojų

registravimas

14. Gyventojų registras buvo kuriamas

Lietuvos Respublikos piliečių pasų duomenų pagrindu, o nuo 1992 metų – kaupiant

civilinės būklės aktų duomenis. Dažnas registro tvarkymo įstaigos,

registravimo, duomenų kaupimo, kitų reikalavimų keitimas, pasitaikantys

pažeidimai neleido sukurti patikimos asmens duomenų tvarkymo sistemos.

Dabartinėje registro funkcionavimo schemoje numatyta, kad duomenis registrui

pateikia civilinės būklės registravimo įstaigos, migracijos tarnyba,

Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, o jais

naudojasi valstybės institucijos ir valstybės įmonės.

15. Priimtas Lietuvos Respublikos

gyventojų registro įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 28-793) ir šio

registro nuostatai numato sukurti iš esmės naują Gyventojų registrą. Jį

kuriant, reikia atsižvelgti į toliau pateikiamas pastabas ir pašalinti

nurodytuosius trūkumus.

16. Svarbiausiosios spręstinos problemos

yra šios

16.1. civilinės metrikacijos skyriuose

nesutvarkytas kompiuterinis duomenų įvedimas į Gyventojų registrą – centrinei

registro tarnybai perduodami popieriuje surašyti dokumentai;

16.2. tik iš dalies sutvarkytas duomenų

teikimas naudotojams.

Nekilnojamojo

turto registravimas

17. Nekilnojamojo turto registras kartu

su Nekilnojamojo turto kadastru ir Adresų registru aprėpia didžiausią Lietuvos

turto dalį, o jame kaupiami duomenys naudojami daugelyje šalies gyvenimo

sričių.

18. Nekilnojamojo turto registras yra

vienas iš labiausiai išbaigtų registrų Lietuvoje su visa reikiama

infrastruktūra. Sukurta registro centrinės duomenų bazės tvarkymo tarnyba, jos

filialai bei gyventojų aptarnavimo biurai. Įmonė per metus atsako į daugiau

kaip pusę milijono užklausų, pateikdama duomenis valstybės institucijoms,

fiziniams ir juridiniams asmenims.

19. Kartu reikia nurodyti, kad būtina

toliau tobulinti nekilnojamojo turto adresų formavimą, tvarkymą ir teikimą.

Adresų

tvarkymas

20. Šiuo metu adresą sudarantys

elementai kaupiami Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų,

gyvenamųjų vietovių ir gatvių registre. Duomenis registrui teikia atitinkamo

rajono, miesto savivaldybė, kurios teritorijoje yra gyvenamosios vietovės, jų

gatvės.

21. Potencialūs Adresų registro

naudotojai, registruodami savo objektus, privalo patys kiekviename registre ir

informacinėje sistemoje formuoti objektų adresus. Toks adresų formavimas

neužtikrina adresų vienovės ir atitikties skirtinguose informacijos

šaltiniuose. Sukūrus Adresų registrą, bus sutvarkytas sisteminis įvairių adreso

elementų jungimas į standartizuotus adreso įrašus, nustatančius tikslią

adresuojamojo objekto buvimo vietą.

22. Šiuo metu Adresų registras kuriamas

Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių

ir gatvių registro, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro pagrindu. Registre

kaupiami visiškai suformuotų adresų duomenys.

23. Pagrindinės priežastys, dėl kurių

dar nebaigtas kurti ir nepradėtas naudoti Adresų registras objektams tais

pačiais pagrindais adresuoti, yra šios

23.1. nepatvirtintos adresų formavimo

taisyklės, nenustatyti adreso skaitmeninio ir tekstinio atvaizdavimo formatai;

23.2. nepatvirtinti Adresų registro

nuostatai, neskiriama lėšų registrui užbaigti kurti, jo funkcionavimui

užtikrinti;

23.3. nenustatyta adresų teikimo tvarka

ir atsiskaitymas;

23.4. šiuo metu sukaupti ir sutvarkyti

adresų duomenys neaprėpia visos Lietuvos Respublikos teritorijos.

Pavadimo pakeitimai

Nr. 1455, 2004-11-17, Žin., 2004, Nr.

168-6181 (2004-11-20)

Transporto priemonių valstybės

registrai

24. Transporto priemonių registravimo

duomenys reikalingi daugeliui Lietuvos vidaus ir tarptautinio bendradarbiavimo

uždavinių spręsti. Daugeliu atvejų transporto priemonių registravimo duomenys

turi būti teikiami tarptautinėms sistemoms. Padėtis šioje srityje apskritai yra

nepatenkinama. Tik Geležinkelio riedmenų ir konteinerių registras bemaž

atitinka jam keliamus reikalavimus ir padeda spręsti vienos iš transporto šakų

uždavinius.

Šiuo metu kelių transporto priemonių

duomenis kaupia valstybės įmonė „Regitra“. Susisiekimo ministerijai pavaldžios

institucijos kaupia orlaivių, geležinkelio riedmenų ir konteinerių, jūrų ir

vidaus vandenų laivų registravimo duomenis. Žemės ūkio ministerija atsakinga už

savaeigės žemės ūkio technikos registravimo duomenų kaupimą.

25. Kompleksiškai problemą spręsti

bandyta dar prieš trejus metus. Dabar ji

sprendžiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 639 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 319 pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 1220 ir 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 487

pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2004, Nr. 86-3124). Tačiau iki šiol yra daug neišspręstų problemų

25.1. neparengti transporto priemonių valstybės registrų nuostatai;

25.2. neįdiegtas kompiuterinis

transporto priemonių registravimas;

25.3. nėra sąveikos su kitais

registrais;

25.4. duomenys naudotojams teikiami tik

popieriuje surašius pažymas;

25.5. įteisintas tik Geležinkelio

riedmenų ir konteinerių registras.

Punkto pakeitimai

Nr. 1455, 2004-11-17,

Žin., 2004, Nr. 168-6181 (2004-11-20)

Bendra

registrų būklė

26. Apibendrintai dabartinę valstybės

registrų būklę galima apibūdinti taip

26.1. valstybės registrų kūrimą ir

funkcionavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymas

(Žin., 1996, Nr. 86-2043),

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 29 d. nutarimas

Nr. 1418 „Dėl valstybės registrų steigimo, projektavimo, reorganizavimo ir

naudojimo“ (Žin., 1996, Nr. 118-2743), 1997 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 726 „Dėl valstybės registrų duomenų naudojimo ir Valstybės

registrų sąrašo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 66-1628), 1997 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. 952 „Dėl duomenų apsaugos valstybės ir vietos savivaldos

informacinėse sistemose“ (Žin., 1997, Nr. 83-2075);

26.2. patvirtinti 42 valstybės registrų

(iš įstatymuose nustatytų 178) nuostatai, 33 registrams kaupiami

registravimo duomenys, sukurtos ir užpildytos duomenų bazės

Registrų būklė

Registrų skaičius

Įstatymuose nustatyta

sukurti

178

Veikia arba

ministerijos numato sukurti

135

Patvirtinti

nuostatai

42

Duomenys

kaupiami kompiuteriuose

33

Kaupiami

tik dokumentuose

2

Duomenys

nekaupiami

7

Nuostatai

nepatvirtinti

93

Duomenys

kaupiami kompiuteriuose

52

Duomenys

kaupiami tik dokumentuose

27

Duomenys

nekaupiami

14

Kurti

nenumatoma

43

26.3. veikia pagrindiniai valstybės

registrai;

26.4. daugumoje veikiančių registrų

registruojamiems objektams suteikiamas unikalus identifikavimo kodas;

26.5. nuostatuose nustatyta registrų

sąveika dažniausiai vykdoma registravimo metu sulyginant tarpusavyje susijusių

registrų duomenis;

26.6. kai kuriuose svarbiuose

registruose kaupiami objektų geografiniai duomenys. Šiuo metu atliekami

mikrolygio grafinės duomenų bazės (GDB10LT) kūrimo darbai;

26.7. daugelio veikiančių registrų (60

procentų) informacija teikiama internete.

27. Išanalizavus veikiančius ir kuriamus

registrus, nustatytos tokios pagrindinės problemos

27.1. yra atvejų, kai kuriant registrus

nesilaikoma reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos valstybės registrų

įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 29 d. nutarime Nr. 1418 (registrai kuriami nepatvirtinus jų nuostatų,

nesilaikoma nustatytosios registrų steigimo, projektavimo tvarkos, nevykdoma

registrų priėmimo eksploatuoti procedūra);

27.2. tinkamai neveikia labai svarbūs valstybės registrai

Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registras, Lietuvos Respublikos

geležinkelio riedmenų ir konteinerių registras, Lietuvos Respublikos jūrų laivų

registras, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registras, Lietuvos

Respublikos civilinių orlaivių registras, Lietuvos Respublikos traktorių,

savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registras; Lietuvos Respublikos

adresų registro centrinė duomenų bazė bus užpildyta iki 2007 m. sausio 1 dienos;

27.3. menka pagrindinių registrų ir su jais

susijusių registrų sąveika, netaikoma tiesioginė prieiga susijusių registrų

duomenims naudoti;

27.4. kaupdami objektų geografinius

duomenis, kai kurie registrai (kadastrai) grafiškai dubliuoja vienas kitą,

todėl neracionaliai naudojami ištekliai, kartais to paties objekto ribos

neatitinka kai kurių registrų (kadastrų) pateiktų duomenų, nes nesukurta bendra

georeferencinė duomenų bazė, kuria būtų remiamasi kaupiant ir tvarkant

registruose geografinius duomenis;

27.5. neefektyviai tvarkomos registrų

informacinės infrastruktūros; valstybės registrai negrupuojami, tai leistų

sisteminti ir tinkamai centralizuoti registrų kūrimą, tvarkymą ir vienoje

vietoje sutelkti informaciją apie giminingus objektus; nekuriama registrų,

priklausančių konkrečios ministerijos reguliavimo sričiai, jungtinė

infrastruktūra;

27.6. netinkamai tvarkomas valstybės

registrų sąrašas, nesukaupti duomenys, leidžiantys operatyviai informuoti apie

visus įstatymuose nustatytus registrus, jų įteisinimo ir kūrimo eigą,

funkcionavimą;

27.7. yra atvejų (nustatyti 43 tokie

atvejai), kai ministerijos, kitos valstybės institucijos nenumato kurti

registrų arba yra tos nuomonės, kad netikslinga kurti joms įstatymuose nurodytų

kurti registrų, nesiima priemonių tokiems įstatymams patikslinti;

27.8. reikėtų tobulinti teisės aktus ir

metodinius dokumentus, kurių reikia registrų sistemai sukurti, – reglamentuoti

registrų sąveiką, duomenų teikimą, klasifikatorių kūrimą ir tvarkymą,

atsiskaitymą už registrų informacijos teikimo paslaugas;

27.9. dažnai teisės aktuose neaiškiai

apibrėžiamos sąvokos, susijusios su registrų steigimu ir funkcionavimu, ir tai

trukdo rengti ir įgyvendinti kai kurių registrų kūrimą ir funkcionavimą

reglamentuojančius teisės aktus, norminius dokumentus;

27.10. kaip pažymėjo kompanija „Computer

Associates Business Assessment & Consulting“, 2000 metų viduryje atlikusi

valstybės informacinių sistemų (ir keleto pagrindinių registrų) tyrimą,

registrai tarpusavyje neintegruoti, netinkamai naudojami registrų duomenys,

gautus duomenų rinkinius tenka konvertuoti, skirtingi automobilių, laivų,

traktorių registrai, nėra galimybių pereiti iš vieno registro į kitą, registrų

duomenys gana netikslūs.

Punkto pakeitimai

Nr. 1455, 2004-11-17,

Žin., 2004, Nr. 168-6181 (2004-11-20)

28. Apie nedrausmingus registrų

tvarkytojus byloja tas faktas, kad 52 registrai kaupia duomenis kompiuteriuose,

neturėdami patvirtintų nuostatų.

29. Ministerijų nuomone, pasenusios

įstatyminės nuostatos net dėl 43 registrų (sukurta nauja registro versija,

sujungti keli registrai, pakeistas įstatymas), tai rodo, kad nėra tinkamo

įstatymų, susijusių su registrų kūrimu, vykdymo kontrolės mechanizmo.

III.

TIKSLAI

30. Konkretinant registrų sistemos

kūrimo tikslus, vadovautasi nuostata, kad valstybės registrų integrali sistema

turi tapti vientisa šalies nacionalinio turto registravimo ir apskaitos

sistema, kuri sudarytų valstybinės šalies informacinės infrastruktūros

pagrindą. Taip būtų sudarytos galimybės visose veiklos srityse efektyviai

naudoti šiuolaikinių informacinių technologijų priemonėmis pagrįstus oficialios

informacijos apie svarbiausiuosius šalies objektus šaltinius priimant

sprendimus, garantuoti prieinamą ir patikimą viešąją informaciją.

31. Valstybė ir savivaldybės turi

prisidėti prie šalies nacionalinio turto informacinių išteklių tvarkymo

sistemos kūrimo, sudaryti sąlygas plėtoti valstybės registrus, skatinti šį

procesą, siekti informaciją apie šalies nacionalinį turtą integruoti į šalies

ir pasaulio informacinę infrastruktūrą, naudotis jos teikiamomis galimybėmis.

Šiuo tikslu numatoma

31.1. tobulinti su registrais susijusius

galiojančius teisės aktus, prireikus parengti naujus, užtikrinti jų vykdymo

kontrolę ir taip sutvarkyti informacijos apie šalies nacionalinį turtą tvarkymo

teisinį pagrindą. Bus nustatytos registrų tvarkytojų ir jų duomenų naudotojų

teisės ir pareigos, kaip kaupti, saugoti ir naudoti registrų informaciją;

31.2. užtikrinti kaupiamos informacijos

atitiktį esamai objektų būklei, jų tarpusavio ryšiams. Tam reikės numatyti

objektų identifikavimo ir pirminio registravimo duomenų įrašymo vietas, duomenų

ir jų pasikeitimų fiksavimo ir teikimo tvarką;

31.3. modernizuoti registrų tvarkymo

infrastruktūrą. Tam reikės suderinti registrų kūrimą, funkcionavimą ir

naudojimą – sukurti moderniomis informacinių technologijų priemonėmis pagrįstą

integralią valstybės registrų sistemą, kaupiančią, tvarkančią ir teikiančią

svarbių šalies objektų registravimo duomenis;

31.4. skatinti informavimo verslą.

Reikia sudaryti vienodas sąlygas valstybės institucijoms, nevalstybinėms

struktūroms, verslininkams prisidėti prie registrų kūrimo ir tvarkymo, naudotis

registrų duomenimis, skatinti visuomenės informavimo veiklą ir su registrais

susijusių paslaugų teikimą.

IV.

UŽDAVINIAI

Teisinio

pagrindo sukūrimas

32. Siekiant sukurti informacijos apie

šalies nacionalinį turtą tvarkymo teisinį pagrindą, reikia

32.1. nustatyti bendruosius integralios

registrų sistemos kūrimo ir funkcionavimo teisinio reguliavimo principus, susijusius

su registrų kūrimo nustatymu įstatyme, duomenų kaupimu, sąveika, naudojimu. Tam

reikia vadovautis šiais bendrais integralios registrų sistemos kūrimo ir

funkcionavimo reikalavimais

32.1.1. į registrų sistemą turi įeiti

visi registrai, kuriems numatomas kompiuterinis registravimo duomenų tvarkymas;

32.1.2. išimtiniais atvejais, kai ministerija

ar kita valstybės institucija registruoja negausius objektus, gali būti

atsisakyta kompiuterinio duomenų tvarkymo;

32.1.3. registro tvarkymas suprantamas

kaip įstatyme nustatyta pagrindinių veiksmų seka – tam tikrų objektų

registravimas, duomenų apie juos kaupimas ir teikimas naudotojams;

32.1.4. pagrindinių valstybės registrų,

užimančių išskirtinę vietą visoje šalies informacinėje infrastruktūroje,

kūrimas nustatomas specialiuose registrų įstatymuose. Kitų registrų kūrimas

nustatomas su tam tikrų objektų registravimu susijusios veiklos sritį

reglamentuojančiuose įstatymuose, kuriuose registrų kūrimas apibrėžiamas

nuorodomis „kurti registrą“ arba „registruoti objektus“, įstatymuose,

reglamentuojančiuose veiklos sritį;

32.1.5. prie pirminių priskiriami

registrai (kadastrai), kuriuose pirmą kartą registruojami objektai, jiems

suteikiamas unikalus identifikavimo kodas ir suformuojami pagrindiniai

registravimo duomenys, – Juridinių asmenų registras, Gyventojų registras,

Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto registras, kiti registrai, kuriuose pirmą

kartą registruojami objektai;

32.1.6. prie antrinių priskiriami

registrai, kuriuose registruojamos pirminiuose registruose užfiksuotų objektų

(subjektų) veiklos licencijos, leidimai, specializacijos, veiklos ar

disponavimo turtu apribojimai ir kiti duomenys. Visi šie registrai kuriami ir

tvarkomi privalomai naudojant pirminiuose registruose suformuotus objektų

identifikavimo kodus, kitus pirminio registravimo duomenis;

32.1.7. registrams taikomas centrinės

duomenų bazės principas, kai nepriklausomai nuo objektų registravimo vietų

skaičiaus ir teritorinio išsidėstymo visi registravimo duomenys kaupiami

vienoje (centrinėje) duomenų bazėje. Nustatoma, kad registravimo dokumentai

(jeigu jie numatomi) spausdinami ir duomenys teikiami naudotojams tik iš

centrinės duomenų bazės. Pirminis duomenų surašymas, trynimas ar keitimas

atliekamas vietinėse registravimo tarnybose, kurioms pavestos vykdyti objektų

registravimo funkcijos;

32.1.8. nustatomos dvi sudėtinės

funkcijos – registravimas ir kompiuterinis duomenų tvarkymas. Valstybės

institucijų specialistai, įgalioti registruoti objektus, analizuoja

registravimo dokumentus, formuoja registravimo duomenis ir priima sprendimą

objektą registruoti (atsisakyti registruoti). Centrinę duomenų bazę

administruoti, registro techninę ir programinę įrangą prižiūrėti ir duomenis

teikti naudotojams gali valstybės institucija, valstybės arba privati įmonė.

Registruose sukauptus duomenis teikti naudotojams gali visų nuosavybės formų

įmonės, atitinkančios nustatytuosius reikalavimus, o centrinę duomenų bazę

administruojanti institucija nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos privalo

suteikti joms šias galimybes;

32.1.9. registro nuostatuose numatoma,

kokie registruojamų objektų (subjektų) duomenys bus kaupiami ir teikiami

naudotojams užsienio kalbomis;

32.1.10. pradėjusi registrą

eksploatuoti, registro tvarkymo įstaiga tampa atsakinga už registravimo duomenų

išsamumą ir atnaujinimo operatyvumą;

32.2. nustatyti registro kūrimo ir

funkcionavimo teisinio reguliavimo principus, apibūdinančius privalomas

gyvavimo ciklo procedūras, projektinius ir norminius dokumentus. Tam reikia

vadovautis šiais registro nuoseklaus įteisinimo, steigimo, projektavimo ir

funkcionavimo reikalavimais

32.2.1. sprendžiant, ar būtina

kompiuteriniu būdu tvarkyti registravimo duomenis, reikia siekti, kad rengiant

įstatymo projektą būtų atsižvelgta į registruojamų objektų skaičių ir jų registravimo

duomenų naudojimo ekonominę ir kitokią svarbą;

32.2.2. sprendimas steigti registrą ir

tvirtinti jo nuostatus priimamas tik patvirtinus principinę registro

funkcionavimo schemą ir numačius realius registro kūrimo ir funkcionavimo

finansavimo šaltinius;

32.2.3. registras kuriamas griežtai

laikantis jo gyvavimo ciklo etapų eilės tvarkos ir parengiant visus kiekvienam

etapui nustatytus dokumentus. Svarbiausieji registro gyvavimo ciklo etapai yra

jo kūrimo nustatymas įstatyme, steigimas, kūrimas (projektavimas), priėmimas

eksploatuoti, funkcionavimas. Visų etapų turinį reglamentuoja Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtinta Valstybės kadastrų, klasifikatorių,

registrų steigimo, projektavimo ir reorganizavimo tvarka;

32.2.4. steigimo etape rengiama pirminė

registro funkcionavimo schema, išsamiai aptariama registro nuostatų projekte,

nustatomos būsimos registro sukūrimo ir eksploatavimo išlaidos, finansavimo

šaltiniai;

32.2.5. kuriant registrą, turi būti

išnagrinėtos ir įgyvendinamos nuostatos, priimtos registro steigimo etape,

tvirtinant registro funkcionavimo schemą ir registro nuostatus. Registro

projekte paprastai išskiriamos keturios pagrindinės dalys, kuriose nustatoma

registravimo sistema, duomenų kaupimo, saugojimo, apsaugos sistema, sąveika su

išoriniais informacijos šaltiniais ir duomenų teikimo (distribucijos) sistema.

Registravimo sistema turi apimti

vietinių registravimo tarnybų technines ir programines priemones ir su jų

naudojimu susijusius dokumentus, reglamentuojančius pirminį duomenų suformavimą

ar pakeitimą kompiuterinėje formoje, kontrolę ir įrašymą į centrinę duomenų

bazę.

Duomenų kaupimo, saugojimo, apsaugos

sistema turi apimti centrinės registro tarnybos ir centrinės duomenų bazės

technines, programines priemones ir su jų naudojimu susijusius dokumentus,

kurių reikia vietinių registravimo tarnybų suformuotiems registravimo duomenims

ir jų formavimo protokolams kaupti, saugoti, archyvuoti ir atkurti, priėjimo

prie centrinės duomenų bazės teisei suteikti, priėjimui organizuoti ir kontroliuoti.

Turi būti sukurtos sąveikos su

išoriniais informacijos šaltiniais procedūros ir su jomis susiję metodiniai

dokumentai, kurių reikia duomenims iš kitų registrų gauti ir registro duomenims

teikti susijusiems registrams ir informacinėms sistemoms, tvarkančioms tų pačių

objektų duomenis.

Kuriant duomenų teikimo (distribucijos)

sistemą, turi būti sukurtos tam tikros procedūros ir su jomis susiję metodiniai

dokumentai, kurių reikia naudotojams ir jų užklausoms registruoti, klausimui

dėl jų teisių gauti registro informaciją spręsti, informacijai tarpusavio

susitarimu nustatytais būdais teikti, informacijos teikimo paslaugų

kompiuteriniam žurnalui pildyti, paslaugoms ir atsiskaitymui apskaityti;

32.2.6. registras turi būti baigtas

kurti surengus jo bandomąją eksploataciją ir priėmus eksploatuoti sukurtas

priemones;

32.3. nustatyti registruose sukauptų

duomenų ilgalaikio saugojimo elektroninių kopijų formavimą, saugojimą,

naudojimą.

Informacijos

atitiktis esamų objektų būklei, jų ryšiams

33. Siekiant užtikrinti kaupiamos

informacijos atitiktį esamai objektų būklei, jų tarpusavio ryšiams, reikia

33.1. užtikrinti su registruojamais

objektais susijusių surašytų popieriuje dokumentų arba jų kompiuterinių

atitikmenų turinio ir registrų duomenų bazėse saugomų duomenų vienodumą. Šiuo

tikslu reikia vadovautis šiais registruoti pateikiamiems dokumentams ir

registro duomenų formavimui taikomais reikalavimais

33.1.1. duomenys į registrą įrašomi tik

iš nustatytų konkrečiam registrui dokumentų. Anksčiau įrašyti duomenys turi

būti pildomi, keičiami, ištrinami nustatytųjų dokumentų pagrindu;

33.1.2. techninėmis ir programinėmis

priemonėmis nustatytos pirminio dokumento klaidos duomenų bazėje gali būti

taisomos tik po to, kai pataisomas pirminis dokumentas;

33.1.3. registravimo pažymėjimai,

įvairios pažymos, kiti objekto registravimą patvirtinantys dokumentai turi būti

formuojami ir spausdinami tik registro centrinėje duomenų bazėje sukauptų

duomenų pagrindu;

33.1.4. registravimo duomenys,

registravimo pažymėjimai, kita apibendrinta informacija turi atitikti dokumente

nurodytų objektų būklę, užfiksuotą registre ataskaitinio dokumento formavimo

momentu;

33.2. nustatant, kuriuos registrus

tikslinga kompiuterizuoti ir jungti prie integralios valstybės registrų

sistemos, taip pat apibūdinant juose kaupiamus duomenis, vadovautis šiais

registrų analizės ir sisteminimo reikalavimais

33.2.1. atsižvelgti į registravimo

duomenų tvarkymo operatyvumo reikalavimus, duomenų naudojimo mastą,

kompiuterinio tvarkymo būtinumą;

33.2.2. nustatyti ir kiekvieno registro

nuostatuose aprašyti registro centrinėje duomenų bazėje kaupiamų duomenų

rinkinį, kurį sudaro unikalus objekto identifikavimo kodas, objekto

registravimo pagrindiniai rodikliai, papildomi objektą apibūdinantys rodikliai

ir kitų registrų objektų registravimo duomenys, kaupiami šiame registre.

Kiekvienam registre registruojamam

objektui reikia suteikti identifikavimo kodą. Šis kodas privalo būti unikalus

ir nekeičiamas visą objekto gyvavimo ciklą visiems tos kategorijos objektams ir

naudojamas objektui identifikuoti tiek šį kodą suformavusiame registre, tiek

visuose kituose registruose ir informacinėse sistemose, kuriuose tvarkomi to

paties objekto duomenys.

Kiekvienam registrui reikia nustatyti

objekto registravimo rodiklius, kurie išsamiai apibūdintų ir fiksuotų

svarbiausiuosius objekto parametrus.

Papildomas objekto aprašymo rodiklių

rinkinys formuojamas registruojamam objektui smulkiau apibūdinti. Šio

apibūdinimo dažniausiai reikia su tuo registru tiesiogiai susijusiai veiklos

sričiai. Nurodomas ir objekto registravimo laikas bei aplinkybės.

Kai registruojamam objektui papildomai

apibūdinti reikia kito objekto duomenų, turi būti nustatyta, iš kurio registro

ir kokių duomenų reikia. Duomenų gavimo iš kito registro ar prieigos prie jų

būdai nustatomi kiekvienam registrui individualiai;

33.3. nustatyti registruojamų objektų

klasifikavimo, klasifikatorių formavimo ir taikymo registruose tvarką.

Nacionalinių ir lokaliai formuojamų klasifikatorių taikymas registruose ir

informacinėse sistemose nustatomas vadovaujant šiais klasifikatorių formavimo ir

naudojimo reikalavimais

33.3.1. kiekviename registre reikia

nustatyti jame registruojamų objektų klasifikavimo požymių rinkinį ir spręsti

klausimą dėl atitinkamų šiam registrui skirtų klasifikatorių pritaikymo ar

sukūrimo;

33.3.2. kiekvienas registre naudojamas

klasifikatorius turi būti susietas su atitinkama registro duomenų bazės

pozicija, kurioje turi būti pateikta viena konkretaus klasifikatoriaus reikšmė.

Taip pat nustatoma, ar visais atvejais būtina pateikti tokią reikšmę;

33.3.3. kai registre numatoma naudoti

iki tol Lietuvoje nenaudotą tarptautinį klasifikatorių, registro tvarkytojas

kartu su vadovaujančiąja registro tvarkymo įstaiga privalo atlikti visus su

tokio klasifikatoriaus pritaikymu susijusius darbus (klasifikatorių išversti į

lietuvių kalbą, pritaikyti Lietuvoje, įteisinti, įsipareigoti atlikti visus

būsimus pakeitimus, organizuoti jo teikimą kitiems naudotojams);

33.3.4. reikia nustatyti, kad

vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga atsako už naujos registruojamų

objektų klasifikacijos nustatymą ir kitose sistemose naudojamų klasifikatorių

pritaikymą;

33.3.5. jeigu objektams klasifikuoti

naudojamas kitoje institucijoje tvarkomas nacionalinis ar Lietuvoje įteisintas

tarptautinis klasifikatorius, su vadovaujančiąja registro tvarkymo įstaiga turi

būti suderintas jo gavimas ir atnaujinimas;

33.3.6. reikia nustatyti, kad kiekvienas

registro tvarkytojo parengtas ar kitaip pritaikytas ir nustatytąja tvarka

įteisintas klasifikatorius tampa neatskiriama jo tvarkomo registro duomenų

dalimi, todėl yra privalomas visiems kitiems registrams ir informacinėms

sistemoms, kuriems perduodami registro duomenys;

33.4. sisteminant registruojamų objektų

geografinius duomenis, nustatyti, kokiu būdu registruose kaupiami geografiniai

duomenys, kokia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių institucijų

kompetencija, susijusi su geografinių duomenų kaupimu registruose, kaip

formuojamas georeferencinis pagrindas, kaip geografiniai duomenys teikiami

kitoms sistemoms, susijusioms su šių duomenų tvarkymu. Geografinių duomenų

kaupimas ir tvarkymas registruose turi būti organizuoti vadovaujantis šiais

geografinių duomenų formavimo ir naudojimo reikalavimais

33.4.1. visi geografinių duomenų

tvarkymo darbai turi būti skirti vientisos georeferencinės duomenų bazės (georeferencinio

pagrindo) geografiškai orientuotoms duomenų bazėms sukurti;

33.4.2. įstatymų ir kitų teisės aktų

turi būti nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių

institucijų kompetencija geografinių duomenų kaupimo registruose (kadastruose)

srityje, kad būtų išvengta darbų kartojimosi ir nereikalingų diskusijų, kuriuos

duomenis reikia pripažinti pagrindu;

33.4.3. Europos Sąjungos reikalavimams

įgyvendinti būtina paskirti instituciją, atsakingą už Lietuvos Respublikos

žemėlapio georeferencinės duomenų bazės sukūrimą ir joje sukauptų duomenų

naudojimo koordinavimą;

33.4.4. objektų, turinčių geografinio

taško, linijos ar uždara kreive apriboto ploto formą, geografinius duomenis

turi formuoti, kaupti ir teikti atitinkami kadastrai (registrai);

33.4.5. kiekvienai objektų klasei turi

būti sukurtas geografinių duomenų sluoksnis, adekvačiai atspindintis tų objektų

geografinę padėtį;

33.4.6. geografinius duomenis reikia

kaupti tuose registruose, kurių objektams nurodoma geografinė padėtis;

33.5. parengti valstybės registrų

integralios sistemos modelį, apibendrinant visus galimus įstatymuose nustatytų

registrų sąveikos atvejus. Tam reikia vadovautis šiais registrų klasifikavimo

ir jungimo į integralią sistemą reikalavimais

33.5.1. nustatomas kiekvienos objektų

klasės registras (pirminis registras), kuriame šie objektai pirmą kartą

registruojami, objektams suteikiamas identifikavimo kodas, formuojami

svarbiausieji registravimo duomenys;

33.5.2. kai registruojant vienos

kategorijos objektus reikia nurodyti kitos kategorijos objektų duomenis, turi

būti įgyvendinama pirminių registrų sąveika. Tokia procedūra pirmiausiai turi

būti taikoma tada, kai registruojant įvairių kategorijų turtą būtina nurodyti

šio turto savininko, buveinės rekvizitus;

33.5.3. papildomai kituose antriniuose

registruose registruojant pirminiame registre registruotų objektų licencijas,

leidimus, specifinę veiklą, kitas panašias teises, naudojami be teisės keisti

pirminiame registre suteiktas kodas ir reikiami registravimo duomenys. Papildomas

antrinio registravimo identifikavimo kodas ir su tuo susiję duomenys kaupiami

registro nuostatų nustatyta tvarka;

33.5.4. pirminio registro duomenys,

teikiami kitam registrui, turi aprėpti ne tik paties objekto, bet ir su juo

susijusių kitų pirminių registrų duomenis. Pavyzdžiui, teikiant nekilnojamojo

turto registravimo duomenis turi būti pateikti ir turto savininko duomenys arba

perduotas nuorodos raktas, užtikrinantis tiesioginę prieigą prie šių duomenų;

33.5.5. registrų sąveika turi būti

grindžiama objektų identifikavimo kodo naudojimu, kai duomenys teikiami

tiesiogiai arba sudaromos tiesioginės prieigos pagal nurodytą objekto

identifikavimo kodą sąlygos;

33.5.6. dauguma registrų (ypač

pagrindinių) turėtų būti integruojami geografinių informacinių sistemų (GIS)

principais 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje;

33.6. išskirti svarbiausiuosius

registrus, kurių funkcionavimo kokybė lemia visų valstybės registrų ir

valstybės informacinių sistemų duomenų kokybę ir kurie sudaro visos šalies

informacinės infrastruktūros pagrindą. Tam reikia vadovautis šiais registrų

funkcionavimo, juose sukauptų duomenų naudojimo reikalavimais

33.6.1. svarbiausieji registrai turi

registruoti juridinius ir fizinius asmenis bei nekilnojamąjį turtą kartu su jų

adresais, kaupti ir teikti duomenis visiems registrams, valstybės informacinėms

sistemoms, verslininkams, visuomenei;

33.6.2. svarbiausieji registrai turi

sudaryti logiškai susietą visumą registracijos duomenų, tinkamų naudoti visoje

šalies informacinėje infrastruktūroje;

33.6.3. įstatymų nustatyta tvarka

registruotas nekilnojamasis turtas turi būti užregistruotas Nekilnojamojo turto

registre. Kartu turi būti suformuoti, o prireikus atnaujinti atskirų

nekilnojamojo turto elementų adresai, išreiškiami atributais bei geografiniais

duomenimis;

33.6.4. nustatytų kategorijų

nekilnojamojo turto objektų adresai turi būti suformuoti iš teritorijos

administracinių vienetų, gatvių kodų ir pavadinimų, objektų ir jų dalių

nustatytųjų numerių, kiekvienai adreso elementų kombinacijai suteikiant unikalų

identifikavimo numerį, nekintamą keičiantis pavieniams adreso elementams. Taip

pat turi būti išsaugota kiekvieno adreso kitimo istorija ir sudaryta galimybė

nustatyti objekto buvimo vietą pagal bet kurios datos adresą;

33.6.5. tiesioginį ryšį su Adresų

registru privalo nustatyti Juridinių asmenų registras ir Gyventojų registras.

Visi kiti registrai ir informacinės sistemos adresus dažniausiai turi gauti

kartu su kitais juridinių ir fizinių asmenų duomenimis iš atitinkamų registrų;

33.6.6. tiesioginis priėjimas prie

Adresų registro numatomas tik tais atvejais, kai tvarkomi duomenys nesusiję nei

su juridiniais, nei su fiziniais asmenimis;

33.6.7. registrai, susiję su vienu ar

keliais svarbiausiaisiais registrais, turi nustatyti tiesioginį ryšį su

reikiamais registrais;

33.7. parengti valstybės registrų

grupavimo principus, leidžiančius sisteminti ir reikiamai centralizuoti

registrų kūrimą ir tvarkymą, vienoje vietoje sutelkti informaciją apie

giminingus objektus. Tam reikia vadovautis šiais registrų klasifikavimo ir

įtraukimo į konkrečią grupę reikalavimais

33.7.1. sugrupuoti registrus pagal

registruojamų objektų giminingumą;

33.7.2. siekiant tobulinti registrų

valdymą, centralizuoti tvarkymo infrastruktūrą, gerinti tam tikrų veiklos sričių

specialistų informavimą, registrai turi būti sugrupuoti pagal svarbiausiąsias

veiklos sritis, kurių reguliavimas priskirtas atitinkamoms ministerijoms ar

kitoms valstybės institucijoms;

33.7.3. rengiant konkrečius registrų

sisteminimo ir integravimo, registrų infrastruktūros kūrimo planus, turi būti

vadovaujamasi abiem registrų grupavimo principais – pagal objektų giminingumą

ir jų priklausomybę konkrečiai veiklos sričiai;

33.8. pasiūlyti valstybės registrų

kūrimo prioritetų sistemą, leidžiančią tinkamai nustatyti registrų sistemos

plėtros darbų eilę, kuo labiau sumažinti bendrąsias registrų kūrimo ir

funkcionavimo sąnaudas. Tam reikia vadovautis šiais registrų prioritetų

nustatymo reikalavimais

33.8.1. pirmenybė turi būti suteikta

svarbiausiesiems registrams, sudarantiems registrų sistemos branduolį.

Išskirtinio dėmesio reikalingi Juridinių asmenų registras ir Gyventojų

registras, nes juose sukaupti duomenys – daugumos kitų registrų ir valstybės

informacinių sistemų pagrindas;

33.8.2. pirmenybė turi būti suteikta ir

vadinamiesiems apribojimų registrams (Hipotekos registras, Turto arešto aktų

registras, Paieškomo turto ir asmenų registras, Teritorijų planavimo registras

ir Saugomų teritorijų registras), kurių duomenys daro įtaką daugelio kitų

kategorijų objektų registravimui, valstybės ir komercinių sistemų

funkcionavimui, padeda vykdyti daugelį valstybės nustatytų kontrolės funkcijų;

33.8.3. valstybės mastu turi būti

rūpinamasi didelės socialinės svarbos registrų (vaistų, laisvų darbo vietų,

išsilavinimo pažymėjimų, atestatų, diplomų ir kitų) kūrimu;

33.8.4. registrų, nepriskirtų prie

pirmųjų trijų kategorijų, prioritetus nustato atsakingi tvarkytojai. Tuo tikslu

ministerija, kita valstybės institucija nustato jos reguliavimo srities

registrų kūrimo eilės tvarką;

33.8.5. pirminių registrų pagrindu gali

būti kuriami specifinės paskirties antriniai registrai (švietimo ir studijų

institucijų, bibliotekų ir panašūs), papildant juos gyventojams ir darbdaviams

reikalinga išsamia informacija ir teikiant ją naudotojams. Socialinės

paskirties antriniai registrai yra vieši ir nemokamai pateikiami internete.

Registrų

infrastruktūros plėtra

34. Siekiant modernizuoti registrų

tvarkymo infrastruktūrą, reikia

34.1. sukurti valstybės registrų sąrašo

tvarkymo infrastruktūrą, leidžiančią operatyviai kaupti duomenis apie visus

įstatymuose nustatytus registrus, jų įteisinimo, kūrimo eigą ir funkcionavimą,

teikti informaciją apie registrus valstybės institucijoms, kitiems naudotojams.

Tam reikia vadovautis šiais duomenų apie registrus kaupimo ir teikimo

reikalavimais

34.1.1. registrų sąrašo tvarkytojas turi

vykdyti pirminį visų registrų registravimą ir organizuoti duomenų apie registro

būklės pasikeitimus gavimą iš atskirų registrų tvarkytojų, žiūrėti, kad

duomenys būtų išsamūs, greitai pateikiami ir atnaujinami;

34.1.2. turi būti užtikrinta prieiga

prie registrų sąrašo duomenų internete, nekuriant papildomų priemonių;

34.1.3. siekiant periodiškai ir

operatyviai valstybės institucijas informuoti apie registrų sistemos būklę,

plėtrą, turi būti sukurta ataskaitų apie registrus sudarymo ir teikimo sistema;

34.2. nustatyti apibendrintą valstybės

registrų funkcionavimo infrastruktūrą, aprėpiančią visas registravimo duomenų

kaupimo, tvarkymo ir teikimo funkcijas. Reikia vadovautis šiais registrų

infrastruktūrai keliamais apibendrintais reikalavimais

34.2.1. apibūdinant registro

infrastruktūrą, turi būti nustatyta, kokia tarnyba ar specialistas

administruoja registro centrinę duomenų bazę, registruoja objektus, formuoja

registravimo duomenis, organizuoja sąveiką su kitais registrais, teikia

duomenis informacinėms sistemoms, kitiems naudotojams;

34.2.2. atsižvelgiant į konkretaus

valstybės registro specifiką, turi būti sukurta infrastruktūra, galinti vykdyti

centrinės tarnybos, vietinių tarnybų ir duomenų teikimo (distribucijos)

tarnybos funkcijas. Šios tarnybos turi

34.2.2.1. centrinė tarnyba –

administruoti centrinę duomenų bazę, organizuoti sąveiką su išoriniais

registrais ir kitų registrų duomenis tvarkančiomis institucijomis, tvarkyti

registravimo apribojimų (jeigu jų numatyta) gavimą ir pateikimą registravimo

institucijoms;

34.2.2.2. vietinės tarnybos – tikrinti

registruoti pateiktus dokumentus, formuoti kompiuteryje ir keisti registravimo

duomenis, atlikti duomenų techninę ir loginę kontrolę, priimti sprendimą dėl

registravimo ir (jeigu tai numatyta) spausdinti registravimo pažymėjimą;

34.2.2.3. duomenų teikimo

(distribucijos) tarnyba – vykdyti visas su registro duomenų naudotojų

aptarnavimu susijusias funkcijas – registruoti naudotojus, priimti užklausas, į

jas atsakyti, vykdyti naudotojų aptarnavimo apskaitą;

34.2.3. pirminis registravimo duomenų

surašymas į kompiuterį turi būti vykdomas tiesiogiai tose institucijose,

kuriose priimami ir tikrinami registravimo dokumentai; reikia kiek įmanoma

vengti popierinių registravimo anketų pildymo ir persiuntimo į centrinę

registro tarnybą. Tokio registravimo galima imtis tik išimtiniais atvejais, kai

dėl objektyvių priežasčių neįmanoma arba netikslinga vietose duomenis formuoti

kompiuterinio registravimo būdu;

34.3. atsižvelgiant į registrų dviejų

pagrindinių tarpusavyje susijusių funkcijų (registravimo ir duomenų tvarkymo)

svarbą ir tvarkomų duomenų apimtį, nustatyti atsakingas tarnybas. Tam reikia

vadovautis šiais pagrindiniais registrų infrastruktūrai keliamais

reikalavimais

34.3.1. kiekvieno registro atveju reikia

apsispręsti, ar atskirti objektų registravimo ir duomenų tvarkymo funkcijas;

34.3.2. centrinėje registro tarnyboje

turi būti numatyta, kas administruos centrinę duomenų bazę, organizuos sąveiką

su išoriniais registrais ir duomenų teikimą;

34.3.3. objektams registruoti turi būti

įsteigtos vietinės registravimo tarnybos arba registravimo funkcijos priskirtos

jau veikiančioms institucijoms, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su

tam tikros kategorijos objektų registravimu;

34.3.4. registravimo dokumentų kontrolę

ir registravimo duomenų pirminį surašymą į kompiuterius turi vykdyti vietinių

registravimo tarnybų specialistai;

34.3.5. administruoti centrinę duomenų

bazę, vykdyti kitas centrinei registro tarnybai priskirtas funkcijas tikslinga

pavesti specializuotai informatikos įmonei, galinčiai atlikti kompiuterinį

duomenų tvarkymą, nesusijusį su sprendimų dėl registravimo priėmimu;

34.4. nustatyti registrų, priklausančių

konkrečios ministerijos reguliavimo sričiai, jungtinės infrastruktūros kūrimo

tvarką. Tam reikia vadovautis šiais jungtinei registrų infrastruktūrai

keliamais reikalavimais

34.4.1. siekti, kad visų ministerijos

reguliavimo sričiai priskiriamų registrų (išskyrus svarbiausiuosius) centrinės

duomenų bazės būtų tvarkomos vienoje ministerijos įsteigtoje ar paskirtoje

jungtinėje tarnyboje;

34.4.2. objektų registravimo funkcijos

turi būti vykdomos vietinėse tarnybose, tiesiogiai susijusiose su registruojamų

objektų reguliavimu;

34.4.3. jungtinei tarnybai turi būti

priskirtos visos išorinės sąveikos funkcijos – kitų registrų duomenų, kurių

reikia registruojamiems objektams apibūdinti papildomai, taip pat duomenų,

nustatančių registravimo apribojimus, gavimas ir perdavimas vietinėms

registravimo tarnyboms;

34.4.4. jungtinė tarnyba turi

organizuoti tvarkomų registrų duomenų perdavimą kitiems registrams,

informacinėms sistemoms, aptarnauti kitus naudotojus;

34.4.5. nustatyti, kad visos

institucijos, registruojančios tam tikros kategorijos objektus, duomenis, kurių

reikia jų veiklai, gauna tiesiogiai iš atitinkamo registro centrinės duomenų

bazės;

34.4.6. papildomi duomenys, kurių reikia

konkrečios institucijos veiklai, turi būti formuojami atskirai nuo registravimo

procedūrų, prireikus naudojant registro centrinėje duomenų bazėje sukauptus

registravimo duomenis;

34.4.7. registrų duomenų bazių

archyvavimo, atkūrimo, kitas apsaugos priemones turi įgyvendinti jungtinė

tarnyba.

Informatikos

verslo skatinimas

35. Siekiant skatinti informavimo

verslą, reikia

35.1. parengti ir įgyvendinti valstybės

registrų kūrimo ir eksploatavimo darbų pasidalijimo tarp valstybės institucijų

ir verslo struktūrų principus. Tam reikia vadovautis šiais tam tikrų darbų

vykdytojų atrankos reikalavimais

35.1.1. valstybės institucijos turi

vykdyti kuriamų registrų užsakovo funkcijas. Ar prisidėti prie kitų darbų,

susijusių su registro techniniu projektavimu, programavimu, dokumentų rengimu,

sprendžiama individualiai. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga sprendžia,

ar šiuos darbus vykdo jos paskirta institucija (padalinys), ar konkursą

laimėjusi įmonė;

35.1.2. institucijos, kurioms priskirta

tam tikros kategorijos objektų registravimo funkcija, savo veikloje daugiausia

dėmesio turi skirti registravimo dokumentų ekspertizei, pirminiam registravimo

duomenų surašymui į kompiuterį, registravimo fakto patvirtinimui (ar atmetimui)

ir registravimo dokumento spausdinimui (jeigu tai numatyta konkrečiame

registre);

35.1.3. registro duomenų bazę tvarko

valstybės institucijos specializuotas padalinys ar nustatytąja tvarka paskirta

įmonė, kita institucija. Jeigu tai tikslinga, duomenų bazių tvarkytojas gali

būti parinktas konkurso būdu;

35.2. visiems registro duomenų

naudotojams turi būti sudarytos vienodos prieigos prie valstybės registrų

duomenų sąlygos. Tam reikia vadovautis šiais registrų duomenų teikimo ir

naudojimo reikalavimais

35.2.1. visų registrų duomenys turi būti

vieši, išskyrus įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;

35.2.2. kiekviename registre turi būti

sukurtos pagrindinių registro duomenų teikimo naudotojams priemonės;

35.2.3. reikia sudaryti vienodas sąlygas

gauti duomenis iš registrų valstybės institucijoms, Lietuvoje registruotiems verslininkams ir gyventojams, šiuo tikslu nustatyti apmokėjimą

tik už faktines paslaugas;

35.2.4. siekti, kad periodiškas duomenų

teikimas būtų įteisinamas sutartimis, kuriose nurodomos visos duomenų teikimo

sąlygos, šalių teisės ir pareigos. Vienkartinių paklausimų atvejais

informacijos naudotoją derėtų identifikuoti paprastesniais būdais;

35.2.5. skatinti informacijos teikimo

naudotojams (distribucijos) verslą, sudaryti sąlygas gauti duomenis iš

oficialios informacijos šaltinių ir atsakyti į integruotas naudotojų užklausas.

V.

PRIORITETAI

Kompetencija

36. Būtina

36.1. pasiekti, kad kiekvienas valstybės

institucijos specialistas, registruojantis svarbius šalies objektus, įgytų

reikiamų teisinių ir su informacinėmis technologijomis susijusių žinių,

kuriomis vadovaudamasis galėtų priimti sprendimus dėl registravimo ir kaupti

duomenis kompiuteriuose;

36.2. suteikti valstybės institucijų

specialistams galimybę naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis

prieigai prie valstybės registrų duomenų;

36.3. sukurti atvirus visuomenei

prieigos prie valstybės registrų duomenų taškus, kad fiziniai ir juridiniai

asmenys galėtų gauti reikiamą informaciją ir naudotis ja savo veikloje;

36.4. plėtoti darbus, ugdančius

valstybės institucijų specialistų gebėjimą naudotis registrų duomenimis.

Viešasis administravimas

37. Būtina

37.1. suderinti registrų kūrimo,

funkcionavimo, sąveikos ir duomenų naudojimo teisinę bazę – tobulinti įstatymus

ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius registrų kūrimą ir integravimą,

registrų duomenų formavimą ir tvarkymą;

37.2. sukurti integralią valstybės

registrų sistemą, skirtą įstatymuose nustatytiems objektams registruoti,

apskaityti, registravimo duomenims teikti;

37.3. sukurti modernių informacinių

technologijų naudojimu pagrįstas priemones, padedančias Lietuvos Respublikos

Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms

pasinaudoti registrais vykdant joms skirtas funkcijas, įrengus svarbiausiųjų

valstybės funkcijų vykdymo duomenų tvarkymo informacines sistemas;

37.4. nustatyti kvalifikacinius

reikalavimus valstybės registrų duomenų bazių projektuotojams ir tvarkytojams,

juos taikyti viešųjų pirkimų konkursų reikalavimuose.

38. Prioritetai išdėstomi šiais etapais

38.1. 2002–2004 metai – tobulinti su

registrais susijusius galiojančius teisės aktus, prireikus parengti naujus,

užtikrinti jų vykdymo kontrolę ir taip sutvarkyti informacijos apie šalies

nacionalinį turtą tvarkymo teisinį pagrindą (pirmasis tikslas);

38.2. 2003–2004 metai – užtikrinti

kaupiamos informacijos atitiktį esamų objektų būklei, jų tarpusavio ryšiams

(antrasis tikslas);

38.3. 2003–2004 metai – modernizuoti

registrų tvarkymo infrastruktūrą (trečiasis tikslas);

38.4. 2004–2005 metai – skatinti

informavimo verslą (ketvirtasis tikslas).

VI.

REZULTATAI

39. Tikimasi, kad įgyvendinus

nurodytuosius tikslus

39.1. bus sukurta valstybės registrų

integrali sistema, registruojanti ir apskaitanti šalies nacionalinio turto

svarbiausiuosius objektus ir informacinėmis priemonėmis adekvačiai atspindinti

svarbiausiųjų šalies objektų būklę, dinamiką ir objektų tarpusavio ryšius;

39.2. bus sudarytos sąlygos kiekvienam

valstybės tarnautojui, verslininkui, gyventojui gauti informaciją apie jį

dominančius objektus, jų dinamiką, sąsajas su kitais objektais įstatymų, kitų

teisės aktų nustatyta tvarka;

39.3. bus sudarytos sąlygos registruose

sukauptus duomenis plačiai naudoti valstybės informacinėse sistemose ir taip

užtikrinti įvairių oficialios informacijos šaltinių darną, leidžiančią gauti

išsamią informaciją apie kiekvieną objektą;

39.4. pagerės gyventojų aptarnavimo sąlygos

dėl registrų pagrindu teikiamų viešųjų paslaugų, pagrįstų informacinėmis

technologijomis, plėtros;

39.5. valstybės ir savivaldybių

institucijų tarnautojai galės veiksmingiau, racionaliau ir lanksčiau spręsti

valstybės valdymo, jos išteklių naudojimo klausimus;

39.6. bus sukurtas registrų sąrašas

(Registrų registras) ir taip užtikrintas visuotinis priėjimas prie registrų

metaduomenų;

39.7. registrų sąveika bus efektyvesnė,

sumažės registravimo duomenų tvarkymo sąnaudos, bus išvengta daugkartinio tų

pačių duomenų surašymo į kompiuterius;

39.8. informatikos įmonės galės aktyviai

prisidėti prie registrų kūrimo ir funkcionavimo, plėtoti registrų duomenimis

grindžiamą verslą sparčios globalizacijos ir specializacijos sąlygomis;

39.9. tinkamai sutvarkyti svarbiausiųjų

šalies objektų registravimo duomenys leis įmonėms ir valstybės institucijoms

lengviau tapti pasaulio, Europos Sąjungos programų ir projektų, susijusių su

registrų kūrimu ir naudojimu, dalyvėmis, būti aktyviomis tų programų

vykdytojomis;

39.10. tinkamas ir profesionalus

vadovavimas registro tvarkymo įmonėms ar įstaigoms užtikrins optimalų šių

institucijų tvarkomų registrų funkcionavimą, bus atsižvelgta į moderniausius

techninius ir technologinius projektus, visa tai leis sparčiau sukurti integruotą

valstybės registrų sistemą;

39.11. pagrindiniai valstybės registrai

bus integruoti geografinių informacinių sistemų (GIS) pagrindu.

VII.

VALDYMAS

40. Siekiant užtikrinti valstybės

registrų integralios sistemos plėtros ir funkcionavimo valdymą, turi būti

nustatytos svarbiausiosios šios veiklos funkcijos ir paskirti atsakingi

vykdytojai. Bendroje valdymo schemoje turi būti suderinta Informacinės

visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Teisingumo

ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, kitų ministerijų ir valstybės

institucijų, susijusių su registrų kūrimu ir funkcionavimu, veikla.

41. Teisingumo ministerijai turėtų būti

pavesta derinti registrų kūrimą nustatančius įstatymus ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimus

41.1. derinti įstatymų ir kitų teisės

aktų projektų formuluotes, nustatančias objektų registravimo būtinumą ir

registro kūrimą, ir siekti, kad būtų tiksliai apibrėžti registro objektai,

suformuluotos svarbiausios funkcionavimo nuostatos, nurodytas privalomas kompiuterinis

duomenų tvarkymas;

41.2. išanalizuoti galiojančius registrų

kūrimą nustatančius įstatymus ir siekiant tikslesnių formuluočių rengti jų

patikslinimų projektus;

41.3. rengti kartu su Informacinės

visuomenės plėtros komitetu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

ministerijomis naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės registrų

įstatymo projektą.

42. Vidaus reikalų ministerijai turėtų

būti pavesta formuoti registrų techninę bazę, programines ir registrų sąveikos

technines priemones ir jas vykdyti.

43. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

įgaliota institucija, kuriai turėtų būti pavesta koordinuoti valstybės registrų

integralios sistemos kūrimą ir funkcionavimą

43.1. atlieka registrų teisinės bazės

analizę ir remdamasi ja rengia įstatymuose nustatytų registrų jungimo į sistemą

modelį, derina jį su ministerijomis ir teikia tvirtinti kaip valstybės

registrų integralios sistemos modelį, privalomą visiems atsakingiems registrų

tvarkytojams; papildo ar tikslina modelį kiekvieną kartą priėmus (pakeitus)

įstatymą, nustatantį naujo registro kūrimą, funkcionuojančio likvidavimą ar

kitokį registrų reorganizavimą, kai reikia tikslinti modelį;

43.2. teikia pasiūlymus dėl naujos

redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo, rengia registrų

sistemos norminių dokumentų projektus;

43.3. koordinuoja ministerijoms pavestų

registrų sąveikos schemų kūrimo ir plėtros programų rengimą, kad jos atitiktų

bendrąsias registrų sistemos modelio nuostatas;

43.4. koordinuoja registrų steigimo

paraiškų, nuostatų, techninių užduočių (specifikacijų), projektų rengimą,

registrų infrastruktūros plėtrą;

43.5. registruoja kuriamų registrų projektų technines užduotis (specifikacijas),

valstybės registrus, vykdo valstybės registrų steigimo, projektavimo ir

funkcionavimo monitoringą;

43.6. konsultuoja atsakingus registrų

tvarkytojus ir projektuotojus registrų bendraisiais klausimais.

44. Ministerijoms, kitoms valstybės

institucijoms, valstybės įmonėms, atsakingoms už registrus, turėtų būti pavesti

praktiniai valstybės registrų kūrimo darbai. Vykdančios šias funkcijas

ministerijos ir kitos valstybės institucijos, valstybės įmonės įpareigojamos

atlikti tokius darbus

44.1. rengti pirminę įstatymuose

nustatytų registrų, kuriems numatomas kompiuterinis duomenų tvarkymas, funkcionavimo

schemą, teikti steigimo paraišką;

44.2. rengti ir derinti registro

nuostatus, rengti ir įgyvendinti registro projektą, pradėti eksploatuoti

registrą;

44.3. organizuoti registro funkcionavimo

infrastruktūros kūrimą, personalo mokymą, objektų registravimą, duomenų kaupimą

ir teikimą naudotojams arba teisės aktų nustatyta tvarka pavesti atlikti šiuos

darbus kitoms įstaigoms, įmonėms ar organizacijoms.

VIII.

FINANSAVIMAS

45. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 31 d. nutarime Nr. 950 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų

(prioritetų)“ (Žin., 2001, Nr. 67-2449)

nustatyta, kad vienas iš strateginių tikslų (prioritetų) formuojant Lietuvos

Respublikos 2002–2004 metų valstybės biudžetą ir rengiant atitinkamas programas

– plėtoti informacinę visuomenę.

46. Kiekvienoje registrų kūrimo ar

plėtros programoje turi būti nurodytos šios išlaidos: registro kūrimo ar

reorganizavimo; registravimo procedūrų vykdymo ir pirminio registravimo duomenų

kaupimo; sąveikos su kitais registrais ir informacinėmis sistemomis gaunant

registravimui reikalingus duomenis arba perduodant registre sukauptus duomenis;

duomenų teikimo naudotojams; duomenų skelbimo internete, kitomis priemonėmis.

47. Už registro funkcionavimo

užtikrinimą atsako vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga. Jeigu

vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga, gavusi finansavimą, neužtikrina

(finansinėmis ir organizacinėmis priemonėmis) registro funkcionavimo, tikslinga

spręsti klausimą dėl paties registro likvidavimo arba kitos vadovaujančiosios

registro tvarkymo įstaigos paskyrimo.

48. Pagrindinis valstybės registrų

finansavimo šaltinis yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir lėšos,

gautos už teikiamas paslaugas. Taupant valstybės lėšas, reikia maksimaliai

naudotis ir kitais finansavimo šaltiniais. Todėl nustatant konkrečių valstybės

registrų finansavimą reikia pasirinkti tinkamiausią ir ekonomiškai

naudingiausią registro kūrimo ir funkcionavimo finansavimo būdą, atsižvelgiant

į registro paskirtį, naudojimo galimybes, ir vadovautis šiomis nuostatomis

48.1. reikia siekti, kad valstybės

registrai, glaudžiai susiję su kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų

panašiais registrais, būtų visiškai ar bent iš dalies finansuojami tarptautinių

fondų;

48.2. tam tikrais atvejais registrai

gali būti kuriami naudojant privačias lėšas, kai užsienio valstybės ar Lietuvos

įmonė įsipareigoja visiškai finansuoti registro kūrimą ir už tai jai suteikiama

teisė teikti registro paslaugas nustatytosiomis sąlygomis. Šios normos taikymas

turėtų būti nustatytas atskiruose teisės aktuose;

48.3. kai registrą tvarkyti pavedama

įmonei, turi būti sudaroma ilgalaikė ministerijos, atsakingos už registro

funkcionavimą, ir registro tvarkytojo sutartis, numatanti kasmet tikslinti

finansinius ir kitokius įsipareigojimus.

49. Visos sąveikos procedūros, skirtos

privalomam duomenų keitimuisi su išoriniais šaltiniais, turi būti numatytos

registro projekte ir finansuojamos iš to paties šaltinio, kaip ir visas

registro funkcionavimas.

50. Už papildomą duomenų teikimą,

susijusį su papildomu jų apdorojimu ir nepriskiriamą prie sąveikos, turi būti

atsiskaitoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais.

51. Duomenų skelbimas internete ir

teikimas kitomis visuomenės informavimo priemonėmis turi būti numatytas

registro projekte ir finansuojamas iš bendrųjų registro funkcionavimui skirtų

lėšų.

52. Valstybės registrų integralios

sistemos bendrųjų norminių dokumentų rengimas, registrų kūrimas ir

funkcionavimas turi būti finansuojami per institucijas, kurioms pavedama šiuos

projektus vykdyti.

53. Kad Lietuvos informacinės visuomenės

plėtros darbams atlikti būtų gauta daugiau užsienio lėšų, būtina aktyviau

bendradarbiauti su Europos Sąjungos fondais, tiksliau nustatyti spręstinų

problemų prioritetus, geriau naudoti Lietuvos specialistų potencialą, gautas

lėšas.

––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

1455, 2004-11-17,

Žin., 2004, Nr. 168-6181 (2004-11-20)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. RUGPJŪČIO 22 D. NUTARIMO NR. 1332 IR 2003 M. BIRŽELIO 30 D. NUTARIMO NR. 852 PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1590, 2010-11-10,

Žin., 2010, Nr. 134-6841 (2010-11-16)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. RUGPJŪČIO 22 D. NUTARIMO NR. 1332

"DĖL VALSTYBĖS REGISTRŲ INTEGRALIOS SISTEMOS KŪRIMO STRATEGIJOS

PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2010-11-16)

aubodi@lrs.lt