LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO IR OPERATYVINĖS VEIKLOS

Įstatymo pavadinime vietoj žodžių „operatyvinės veiklos“ įrašyti žodžius „kriminalinės žvalgybos“ ir Įstatymo pavadinimą išdėstyti taip

„LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO IR KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS DALYVIŲ, TEISINGUMO IR TEISĖSAUGOS INSTITUCIJŲ PAREIGŪNŲ APSAUGOS NUO NUSIKALSTAMO POVEIKIO ĮSTATYMAS“

1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „operatyvinės veiklos“ įrašyti žodžius „kriminalinės žvalgybos“, 2 dalyje vietoj žodžio „operatyvinių“ įrašyti žodžius „kriminalinės žvalgybos“, vietoj žodžių „Operatyvinės veiklos“ įrašyti žodžius „Kriminalinės žvalgybos“ ir visą straipsnį išdėstyti taip

„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymas apibrėžia pagrindines apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, nustato jų skyrimo pagrindus ir tvarką.

2. Šis įstatymas neapima apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių ir kriminalinės žvalgybos veiksmų, numatytų Baudžiamajame ir Baudžiamojo proceso kodeksuose, Teismų ir Prokuratūros įstatymuose, taip pat Kriminalinės žvalgybos įstatyme.

3. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles, negu išdėstytosios šiame įstatyme, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.“

Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip

„6. Policijos kriminalinės žvalgybos subjektai – Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir teritorinių policijos įstaigų kriminalinę žvalgybą vykdantys padaliniai.“

4 straipsnio 3 punkte vietoj žodžių „operatyvinės veiklos“ įrašyti žodžius „kriminalinės žvalgybos“ ir šį punktą išdėstyti taip

„3) kriminalinės žvalgybos slaptiesiems dalyviams;“.

5 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „operatyvinius veiksmus“ įrašyti žodžius „kriminalinę žvalgybą“, vietoj žodžių „operatyvinei veiklai“ įrašyti žodžius „kriminalinei žvalgybai“ ir šią dalį išdėstyti taip

„1. Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės gali būti taikomos, jei atliekant kriminalinę žvalgybą ar ikiteisminį tyrimą arba nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl labai sunkių ar sunkių nusikaltimų, taip pat dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 240 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba pasibaigus kriminalinei žvalgybai ar baudžiamajam procesui buvo gauta patikrintų duomenų iš viešų ar konfidencialių šaltinių, kad

1) asmenų gyvybei ar sveikatai gresia realus pavojus;

2) gali būti sunaikintas ar sugadintas asmenų turtas.“

6 straipsnio 2 punkte vietoj žodžio „operatyvinio“ įrašyti žodžius „kriminalinės žvalgybos“ ir šią dalį išdėstyti taip

„2) šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodyti asmenys, išskyrus ekspertus, specialistus ir gynėjus (atstovus), po apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių paskyrimo kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme atsisakė, vengė duoti ar davė melagingus parodymus ar suteikė kitą melagingą informaciją;“.

Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip

„3. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 punkte nurodytiems asmenims apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės gali būti taikomos policijos kriminalinės žvalgybos subjekto ar kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, išskyrus Policijos departamentą, vadovo motyvuotu teikimu. Sprendimą dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo motyvuoto teikimo gavimo dienos priima Lietuvos policijos generalinis komisaras arba Kalėjimų departamento direktorius.“

Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ