DĖL VALSTYbinės APLINKOS MONITORINGO

Nutarimas

skelbtas: Žin., Nr. 2005, Nr. 19-608

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL VALSTYbinės APLINKOS MONITORINGO

2005–2010 metų PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2005 m. vasario 7 d. Nr. 130

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos

monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824; 2006, Nr.

57-2025) 7

straipsnio 3 dalimi ir siekdama užtikrinti Nacionalinėje darnaus vystymosi

strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11

d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytų

pagrindinių vidutinės trukmės uždavinių aplinkos kokybės srityje įgyvendinimą,

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria

Preambulės

pakeitimai

Nr.

830,

2008-08-27, Žin., 2008, Nr. 104-3973 (2008-09-11)

1. Patvirtinti pridedamą Valstybinę aplinkos

monitoringo 2005–2010 metų programą (toliau vadinama – Programa).

2. Pavesti Aplinkos ministerijai

2.1. vykdyti, koordinuoti Programą ir pagal

kompetenciją kontroliuoti jos vykdymą;

2.2. per 10 darbo dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo

ir iki kiekvienų tolesnių metų vasario 1 d. patvirtinti metinius Programos

įgyvendinimo priemonių, kurias vykdo Aplinkos ministerijai pavaldžios ir jos

reguliavimo sričiai priskirtos institucijos bei įstaigos,

planus;

2.3. 2007 metais iš naujo apsvarstyti Programos

finansinius poreikius 2008–2010 metų priemonėms ir prireikus teikti pasiūlymus

dėl Programos keitimo.

3. Pavesti Žemės ūkio ministerijai

3.1. vykdyti Programą ir pagal kompetenciją

kontroliuoti jos vykdymą;

3.2. per 10 darbo dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo

ir iki kiekvienų tolesnių metų vasario 1 d. patvirtinti metinius Programos

įgyvendinimo priemonių, kurias vykdo Žemės ūkio ministerijai pavaldžios ir jos

reguliavimo sričiai priskirtos institucijos bei įstaigos, planus;

3.3. užtikrinti, kad informacija apie atitinkamų metų

Programos įgyvendinimo priemonių, kurias vykdo Žemės ūkio ministerijai

pavaldžios ir jos reguliavimo sričiai priskirtos institucijos bei įstaigos,

planų įgyvendinimą būtų pateikiama Aplinkos ministerijai iki kitų metų kovo 1

dienos.

4. Pavesti Valstybinei maisto ir veterinarijos

tarnybai

4.1. vykdyti Programą ir pagal kompetenciją

kontroliuoti jos vykdymą;

4.2. per 10 darbo dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo

ir iki kiekvienų tolesnių metų vasario 1 d. patvirtinti metinius Programos

įgyvendinimo priemonių, kurias vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos

tarnyba, planus;

4.3.

užtikrinti, kad informacija apie atitinkamų metų Programos įgyvendinimo

priemonių, kurias vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, planų

įgyvendinimą būtų pateikiama Aplinkos ministerijai iki kitų metų kovo 1 dienos.

Ministras Pirmininkas Algirdas

Brazauskas

Aplinkos ministras Arūnas

Kundrotas

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130

VALSTYBINĖ

APLINKOS MONITORINGO 2005–2010 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS

NUOSTATOS

1. Valstybinėje

aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje (toliau vadinama – ši Programa;

Programa) apibrėžiami aplinkosaugos tikslai ir pagrindiniai uždaviniai, kuriems

įgyvendinti būtini gamtinės aplinkos būklės stebėjimai nacionaliniu mastu,

numatomos šių uždavinių įgyvendinimo priemonės, jų apimtis ir vykdytojai,

priemonių finansavimo sistema, lėšų poreikis ir paskirstymas nurodytuoju

laikotarpiu.

2. Ši Programa parengta

vadovaujantis

2.1. Europos

Sąjungos (toliau vadinama – ES) teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos būklės

stebėjimą ir vertinimą, informacijos apie aplinką laisvą prieinamumą,

nuostatomis, išdėstytomis: 1976 m. gegužės 4 d. Tarybos direktyvos 76/464/EEB

dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išmetamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos

(toliau vadinama – direktyva 76/464/EEB) 6, 7 ir 13 straipsniuose, 1977 m.

gruodžio 12 d. Tarybos sprendime 77/795/EEB, nustatančiame keitimosi

informacija apie Bendrijos paviršinių gėlųjų vandenų kokybę tvarką (toliau

vadinama – sprendimas 77/795/EEB), 1978 m. liepos 18 d. Tarybos direktyvos

78/659/EEB dėl gėlojo vandens, kurį reikia saugoti arba gerinti, kad būtų išsaugotos žuvys, kokybės (toliau vadinama –

direktyva 78/659/EEB) 1, 2, 3 ir 6 straipsniuose, 1979 m. balandžio 2 d.

Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau vadinama –

direktyva 79/409/EEB) 1, 2, 3, 4, 10 straipsniuose, 1979 m. gruodžio 17 d.

Tarybos direktyvos 80/68/EEB dėl požeminio vandens apsaugos nuo tam tikrų

pavojingų medžiagų keliamos taršos (toliau vadinama – direktyva 80/68/EEB) 13

straipsnyje, 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 86/280/EEB dėl tam tikrų

pavojingų medžiagų, įtrauktų į direktyvos 76/464/EEB priedo I sąrašą, išleidimo

ribinių verčių ir kokybės siektinų normų (toliau vadinama – direktyva

86/280/EEB) 1, 3, 4 ir 6 straipsniuose, 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos

direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio

šaltinių (toliau vadinama – direktyva 91/676/EEB) 5, 6 ir 7 straipsniuose, 1992

m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir

laukinės faunos ir floros apsaugos (toliau vadinama – direktyva 92/43/EEB) 1,

2, 3, 4, 6, 11, 14, 16, 17, 18 straipsniuose, 1993 m.

birželio 24 d. Tarybos direktyvos 93/53/EEB, nustatančios minimalias Bendrijos

tam tikrų žuvų ligų kontrolės priemones (toliau vadinama – direktyva 93/53/EEB) 1, 2, 3 straipsniuose, 1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvos 96/62/EB dėl

aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo (toliau vadinama – direktyva

96/62/EB) 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsniuose, 1996 m. gruodžio 18 d.

Komisijos sprendime 97/266/EB dėl informacijos apie siūlomas Natura 2000

teritorijas formos (toliau vadinama – sprendimas 97/266/EB), 1998 lapkričio 3

d. Tarybos direktyvos 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės

(toliau vadinama – direktyva 98/83/EB) 1, 5, 7, 8 ir 13 straipsniuose, 1999 m.

balandžio 22 d. Tarybos direktyvos 1999/30/EB apie sieros dioksido, azoto

dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių ir švino ribines vertes aplinkos ore (toliau vadinama – direktyva

1999/30/EB) 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsniuose, 2000 m. spalio 23 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos vandens

politikos veiksmų pagrindus (toliau vadinama – direktyva 2000/60/EB),

8, 11 ir 15 straipsniuose, 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvos 2000/69/EB dėl benzeno ir anglies monoksido aplinkos ore

ribinių verčių (toliau vadinama – direktyva 2000/69/EB) 1, 2, 3, 4, 5, 7

straipsniuose, 2001 m. vasario 22 d. Komisijos sprendime 2001/183/EB,

nustatančiame mėginių ėmimo planus ir diagnostinius metodus, taikomus

diagnozuoti ir patvirtinti tam tikras žuvų ligas, ir panaikinančiame sprendimą

92/532/EEB (toliau vadinama – sprendimas 2001/183/EB), 2002 m. vasario 12 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/3/EB dėl ozono aplinkos ore

(toliau vadinama – direktyva 2002/3/EB) 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9 straipsniuose, 2002

m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 1600/2002/EB,

nustatančio Bendrijos aplinkos apsaugos veiksmų šeštąją programą (toliau

vadinama – sprendimas 1600/2002/EB), 6 straipsnyje;

2.2.

tarptautinių sutarčių aplinkosaugos srityje (iš jų Konvencijos dėl poveikio

aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, Tarpvalstybinių vandentakių ir

tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos, Tolimųjų tarpvalstybinių

oro teršalų pernašų konvencijos ir jos protokolų, Jungtinių Tautų bendrosios

klimato kaitos konvencijos ir Kioto protokolo, Biologinės įvairovės

konvencijos, Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos,

Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos, Monrealio protokolo dėl ozono

sluoksnį ardančių medžiagų bei jo papildymų ir pataisų, Konvencijos dėl

Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Konvencijos dėl tarptautinės

reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių apsaugos, Migruojančių

laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos, Europos kraštovaizdžio konvencijos,

Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant

sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos apsaugos klausimais)

nuostatomis ir rekomendacijomis;

2.3. Valstybės

ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos

Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin.,

2002, Nr. 113-5029),

nurodytomis aplinkos apsaugos ilgalaikės plėtros kryptimis bei priemonėmis;

2.4. Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) (toliau vadinama – Nacionalinė darnaus vystymosi strategija), V skyriaus poskyryje „Aplinkos kokybė“ numatytomis priemonėmis ir 284 punkte išvardytais aplinkos būklės rodikliais;

2.5. Lietuvos

Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824), Lietuvos

Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos

Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902),

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164), Lietuvos

Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2731) ir kitų

aplinkosaugos srities įstatymų nuostatomis.

3. Rengiant šią

Programą, atsižvelgta į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano,

patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr.

IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852),

nuostatas.

4. Ši Programa susijusi su kitomis

valstybinėmis programomis – Valstybės

visuomenės sveikatos stebėsenos 2003–2005 metų programa, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1589 (Žin., 2003,

Nr. 117-5344), Nacionaline aplinkos sveikatinimo veiksmų 2003–2006 metų

programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu

Nr. 66 (Žin., 2003, Nr. 8-288),

Valstybine radiacinės saugos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2000 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 764 (Žin., 2000, Nr. 54-1584). Ši Programa ir minėtos programos, vykdomos drauge, sudarys

sąlygas sukaupti duomenis bei informaciją, leisiančius integruotai vertinti

antropogeninį poveikį gamtinei aplinkai ir aplinkos sveikumą, prognozuoti ir

valdyti gamtinės aplinkos būklę ir neigiamą ūkinės veiklos įtaką jai, užtikrinti tinkamą aplinkos kokybę Lietuvos

gyventojams ir mažinti gamtos vertybių degradavimo pavojų.

5. Ši Programa įgalins surinkti tikslius duomenis ir

kitą informaciją, kad būtų galima tinkamai vertinti gamtinės aplinkos būklę

Lietuvoje, valdyti ir prognozuoti ją tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu

mastu.

II. Esamos BŪKLĖS ANALIZĖ

6.

Gamtinės aplinkos ir antropogeninio poveikio jai problematikos, stebėjimo ir

vertinimo būklę Lietuvoje ir numatytus šioje Programoje svarbiausius pokyčius,

palyginti su Valstybine aplinkos monitoringo 1999–2004 metų programa, kuriai

pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 1 d. posėdyje

(protokolo Nr. 27, 7 klausimas), apibūdina ši informacija

6.1. Aplinkos oro būklės stebėjimo srityje

6.1.1. Aplinkosaugos politikos prioritetai aplinkos

oro būklės stebėjimo srityje neatsiejami nuo Lietuvos darnaus vystymosi

prioritetų – pagrindinių ūkio šakų poveikio aplinkai ir pavojaus žmonių

sveikatai mažinimo, pasaulio klimato pokyčių ir jų padarinių švelninimo.

Nacionalinė darnaus vystymosi strategija numato tobulinti aplinkos oro kokybės

vertinimo ir valdymo sistemą, kad užtikrintų nekenksmingą žmonių sveikatai ir

ekosistemoms oro kokybę visoje šalies teritorijoje. Pastaruoju metu Lietuvai

aktualios šios oro kokybės problemos: vietinių oro taršos šaltinių – transporto

ir energetikos pramonės – išmetami teršalai miestuose, ypač naujų gyvenamųjų

namų kompleksuose ir pramonės centruose; galimas taršos iš šiluminių elektrinių

padidėjimas pradėjus vykdyti valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės

(toliau vadinama – Ignalinos AE) eksploatavimo nutraukimo darbus; Lietuvos oro

baseino tarša iš kitų regionų atnešamais teršalais. Kad būtų tinkamai

reguliuojamas į aplinką patenkančių teršalų kiekis, svarbu turėti objektyvią

informaciją apie sieros dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių,

sunkiųjų metalų, patvarių organinių ir kitų teršalų, šiltnamio dujų ir ozono

sluoksnį ardančių medžiagų, išmetamų į atmosferą, kiekio ir koncentracijos

dinamiką, apie kitus veiksnius, sąlygojančius klimato kaitą, aplinkos

rūgštėjimą ir eutrofikaciją. Būtina stebėti radionuklidų tolimosios pernašos

įtaką pažemio atmosferos būklei ir radiacinį foną Lietuvoje.

6.1.2. Aplinkos oro kokybei stebėti ir vertinti

skirtas valstybinis aplinkos oro monitoringas Lietuvoje vykdomas nuo 1967 metų.

Didžiuosiuose miestuose ir pramonės centruose matuota pagrindinių ir kai kurių

specifinių teršalų, būdingų tai vietovei, koncentracija: bendrosios dulkės,

sieros dioksidas, anglies monoksidas, sulfatai, formaldehidas, fenolas, sieros

vandenilis, fluoro vandenilis, azoto oksidai, metalai ir benz(a)pirenas. 1999–2004

metų laikotarpiu miestų aplinkos oro kokybės monitoringo tinklas buvo

modernizuotas. 2004 metais jį jau sudarė 13 automatizuotų oro kokybės tyrimo

stočių, nepertraukiamai matuojančių azoto oksidų, sieros dioksido, anglies

monoksido, kietųjų dalelių, ozono, benzeno, tolueno koncentraciją,

meteorologinius parametrus. Pusiau automatiniu būdu matuojama bendrųjų dulkių,

policiklinių aromatinių angliavandenilių, metalų koncentracija pažemio oro

sluoksnyje.

Įgyvendinant direktyvų 96/62/EB, 1999/30/EB,

2002/3/EB, 2000/69/EB reikalavimus, šioje Programoje numatytas aplinkos oro

kokybės vertinimas aglomeracijose ir zonose, kurios Lietuvos Respublikos

aplinkos oro apsaugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 98-2813) skirstomos

atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir užterštumo lygį, pagal tuos pačius

kriterijus parenkant ir vertinimo būdus, stočių skaičių ir išdėstymą. Be to,

taip nustatyto stebėjimo vietų tinklo patikslinimas turi būti atliekamas ne

rečiau kaip kas 5 metus – tam šioje Programoje skirta atskira priemonė.

Planuotai įdiegus automatizuotą stebėjimų sistemą, diskretiniai aplinkos oro

kokybės tyrimai pakeisti į nuolatinius (tai užtikrina reikiamą duomenų kokybę).

Programoje atsižvelgta ir į svarbiausias Ketvirtosios dukterinės oro kokybės

direktyvos nuostatas, reikalaujančias tobulinti žmonių sveikatai kenksmingų teršalų

(tokių kaip metalai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai) matavimą,

analizę ir vertinimą. 2008 metais

numatoma renovuoti valstybinio aplinkos oro monitoringo sistemą ir pasirengti

patvariųjų organinių teršalų ore stebėjimams.

Punkto

pakeitimai

Nr.

830,

2008-08-27, Žin., 2008, Nr. 104-3973 (2008-09-11)

6.1.3. Iš kitų šalių atnešamą oro taršą, bendrą –

foninį – šalies oro baseino užterštumo lygį, jo pokyčius ir juos lemiančius

veiksnius leidžia analizuoti foninio oro monitoringo stočių sistema. Pirmoji

stotis buvo įrengta 1980 metais Preiloje, 1993–1994 metais įrengtos dar trys.

2004 metais veikė 3 stočių tinklas. Čia stebima ozono, sieros ir azoto

dioksidų, sulfatų, sunkiųjų metalų, nitratų ir amonio, į Lietuvą

intensyviausiai pakliūnančių su tolimosiomis oro pernašomis, koncentracija ore,

taip pat kritulių cheminė sudėtis. Preiloje esanti stotis dirba pagal

tarptautines Tolimųjų pernašų Europoje monitoringo ir įvertinimo (toliau vadinama

– EMEP) ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (toliau vadinama –

HELCOM) programas, kitos stotys – pagal Tarptautinę bendradarbiavimo sąlygiškai

natūralių ekosistemų kompleksinio monitoringo srityje programą (toliau vadinama

– ICP IM). Šios stotys jau priklauso tarptautinių stočių sistemai, jų

stebėjimai griežtai reglamentuoti ir bendri Europai, todėl šioje Programoje

pakeitimų, susijusių su foninio oro būklės stebėjimais, nenumatyta.

6.1.4. Teršalų kaupimasis ar išsisklaidymas ore labai

priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Meteorologiniai duomenys būtini, kai

reikia įvertinti oro teršalų koncentracijos pasiskirstymą erdvėje, planuojamos

ūkinės veiklos poveikį aplinkos orui ar modeliuoti įvairius scenarijus numatomų

priemonių veiksmingumui nustatyti, ar įvertinti oro kokybę modeliavimo būdu

ten, kur jos išmatuoti nėra galimybių. Šioje Programoje numatyta

18 stočių, kurios turi užtikrinti meteorologinių duomenų kiekį, būtiną

klimato pokyčiams sekti, ir sudaryti tikslesnius teršalų sklaidos žemėlapius

naudojant teršalų emisijos duomenų bazes ir matematinius modelius.

6.1.5. Įgyvendinant 1985 metų Vienos konvencijos dėl

ozono sluoksnio apsaugos (Žin, 1998, Nr. 23-570) reikalavimus, numatyta tęsti

ozono sluoksnio ir meteorologinių parametrų stratosferoje pokyčių ankstesnės

apimties stebėjimus.

6.1.6. Šioje Programoje patikslintas aplinkos oro

radiologinio monitoringo tinklas, turintis užtikrinti radioaktyviųjų

aerozolinių priemaišų sudėties nustatymą Ignalinos AE eksploatavimo ir jo

nutraukimo metu, sekti į Lietuvą patenkančius ir išnešamus radionuklidų

srautus, įvertinti teritorijos, kur galima didžiausia kolektyvinė radionuklidų

dozė gyventojams – Vilniaus miesto, – radiologinę aplinką.

6.2. Vandens būklės stebėjimo srityje

6.2.1. Požeminis vanduo yra pagrindinis geriamojo

vandens šaltinis Lietuvoje, jo apsauga svarbi tiek ekonominiu, tiek socialiniu

požiūriu. Geriamojo vandens gavybai naudojami gilūs vandens telkinių horizontai

apsaugoti geriau, tačiau gruntinis vanduo menkai apsaugotas nuo antropogeninio

poveikio. Šiuo metu realiausi potencialūs požeminių vandens telkinių teršėjai –

pasklidieji taršos šaltiniai (pavyzdžiui, intensyviosios gyvulininkystės

išleidžiamos nuotekos), tačiau ir dėl intensyvaus telkinių naudojimo gali

padidėti kai kurių cheminių medžiagų koncentracija tiek, kad vanduo taps

netinkamas naudoti.

Reguliarus požeminio vandens monitoringas Lietuvoje

pradėtas vykdyti 1946 metais. Monitoringo tinklą 1995 metais sudarė 86

valstybinio monitoringo vietos. Siekiant pritaikyti požeminio vandens

monitoringo sistemą prie ES direktyvose keliamų reikalavimų, 2001 metais

monitoringo tinklas buvo išplėstas iki 268 vietų. Šioje Programoje monitoringo

tinklą numatoma papildyti 12 naujų vietų, joje patikslintas parametrų sąrašas

ir stebėjimų dažnumas atsižvelgiant į direktyvų 2000/60/EB, 98/83/EB,

91/676/EEB, 80/68/EEB reikalavimus, taip pat į ES direktyvos dėl gruntinio

vandens apsaugos nuo užteršimo galutinio projekto principines nuostatas.

Pažymėtina, kad įgyvendinant direktyvos 91/676/EEB ir Požeminio vandens

naudojimo ir apsaugos 2002–2010 metų strategijos, patvirtintos 2002 m. sausio

25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 107 (Žin., 2002, Nr. 10-362),

nuostatas, į šios Programos 1 priede numatytą požeminio vandens monitoringo

priemonę įtrauktas ir nitratų monitoringo tinklas.

6.2.2. Paviršinio vandens telkinius

antropogeninė tarša veikia labiausiai. Su nuotekomis išleidžiamos organinės ir

biogeninės medžiagos skatina eutrofikaciją, jos pasižymi toksiškumu ir

akumuliacija. Turimų duomenų nepakanka natūraliai vandens ekosistemų būklei

įvertinti, todėl sunku numatyti priemones jai gerinti. Lėtai atnaujinama

vandentvarkos infrastruktūra gyvenvietėse, didėja mažų upių ir upelių taršos

grėsmė. Ne visi gyvulininkystės objektai laikosi pažangaus ūkininkavimo

taisyklių, todėl dalis žemės ūkyje naudojamų trąšų ir augalų apsaugos priemonių

išplaunama iš dirvožemio ir teršia vandens telkinius. Apie 70 procentų Lietuvos

upių yra sureguliuotos arba suskaidytos tvenkinių ir užtvankų, o tai trikdo

hidrologinį režimą, silpnėja savaiminis apsivalymas, sudaromos fizinės kliūtys,

lemiančios biologinės įvairovės mažėjimą. Pastaraisiais dešimtmečiais

šiltėjantis klimatas Lietuvoje skatina sausras, dėl jų senka upių vandenys,

kyla vandens temperatūra – tai taip pat kenkia ekosistemoms. Pagrindiniai

veiksniai, bloginantys ežerų kokybę, yra žemės ūkio veikla, rekreacija ir

natūralių oro pernašų sąlygų pokyčiai.

6.2.3. Pirmosios 4 hidrometrinės upių

monitoringo stotys Lietuvoje buvo įrengtos dar XIX amžiaus pradžioje. Pirmieji

upių vandens kokybės tyrimai pradėti vykdyti 1951 metais, ir iki XX amžiaus

devintojo dešimtmečio monitoringo tinklas buvo išplėstas iki 100 stebėjimo

vietų (47 upėse). 2004 metais vandens kokybės tyrimai atlikti 107 vietose

(50 upių). Reguliarūs ežerų stebėjimai pradėti 1993 metais. Nuo 1999 metų

stebėjimų tinklas apėmė 13 ežerų ir Kauno marias.

1999–2004 metais upių

ir ežerų monitoringo apimtis neatspindi antropogeninio poveikio įvairiuose

Lietuvos regionuose ir nėra pakankama upių ir ežerų būklei įvertinti pagal

direktyvos 2000/60/EB reikalavimus. Tuometės monitoringo programos priemonės

buvo skirtos daugiausia tarpvalstybinių vandens teršalų pernašų ir miestų

įtakai upių vandens kokybei įvertinti, beveik netirta mažesnių upių būklė,

akcentuoti hidrocheminiai būklės rodikliai. Šioje Programoje nurodyti naujieji monitoringo

principai, jie nustatyti atsižvelgiant į direktyvų 2000/60/EB, 91/676/EEB,

80/68/EEB, 76/464/EEB, 86/280/EEB, 78/659/EEB ir sprendimo 77/795/EEB

reikalavimus. Įgyvendinant direktyvą 2000/60/EB, reikalaujančią iki 2015 metų

pasiekti gerą vandens telkinių būklę, daugiausia dėmesio skiriama biologiniams

paviršinio vandens telkinių kokybės elementams. Būtina pasiekti visų vandens

telkinių gerą ekologinę būklę, todėl šioje Programoje numatyta kur kas daugiau

stebėjimo vietų, numatoma visur atlikti hidrobiologinius ir hidromorfologinius

tyrimus, patikslintas hidrocheminių parametrų sąrašas ir matavimų dažnumas. Be to,

vertinant tarpvalstybines vandens teršalų pernašas ir vandens telkinių apkrovas

pagal direktyvos 2000/60/EB reikalavimus, būtina matuoti hidrometrinius ir

hidrocheminius parametrus tame pačiame stebėjimo tinkle. Šioje Programoje

numatyta monitoringo tikslams naudoti daugiau hidrometrinių matavimų stočių, be

to, esamos stotys bus tobulinamos – bus automatizuojami matavimai.

6.2.4. Į Kuršių marias suteka vanduo iš 75 procentų

Lietuvos teritorijos. Tai labai eutrofikuotas vandens telkinys. Baltija vis dar

laikoma viena labiausiai užterštų jūrų. Be to, Kuršių marios ir Baltijos jūra

Lietuvai yra pagrindinis žuvų išteklių šaltinis, kurio būklė taip pat

tiesiogiai priklauso nuo taršos. Visi keturi Lietuvos upių baseinų rajonai yra

tarptautiniai, todėl aktualios ir tarptautinių vandens teršalų pernašų

problemos, ypač Nemuno baseine, kurio 50 procentų yra Baltarusijos, Rusijos

Federacijos Kaliningrado srities ir Lenkijos teritorijoje. Šiose valstybėse

susidarę teršalai per Lietuvos teritoriją tekančiomis upėmis patenka į Kuršių

marias ir Baltijos jūrą.

Hidrometeorologiniai stebėjimai 1954 metais pradėti

Kuršių mariose vėliau – Baltijos jūros pietrytinėje dalyje. Nuo 1959 metų

Kuršių mariose vykdomi reguliarūs vandens kokybės hidrocheminiai tyrimai (nuo

1977 metų – ir hidrobiologiniai), Baltijos jūroje – nuo 1964 metų. Nuo

1979 metų Baltijos jūros būklės stebėjimai atliekami ir pagal HELCOM programą.

2004 metais Kuršių mariose buvo 12 monitoringo vietų, Baltijos jūroje –

22 monitoringo vietos.

Baltijos jūros ir Kuršių marių monitoringo tinklo

struktūra šioje Programoje pataisyta atsižvelgiant į direktyvos 2000/60/EB reikalavimus – nurodytos naujos

vandens telkinių kategorijos – pakrantės ir tarpiniai vandenys. Atsižvelgta ir

į galimų grėsmių iš stambiųjų sutelktosios taršos šaltinių – naftos platformos

D-6, Būtingės naftos terminalo, dampingo zonos ir cheminio ginklo sąvartyno –

išsidėstymą. Baltijos jūros monitoringą sudarys atviros jūros ir pakrantės

vandenų monitoringas. Tarpinių vandenų – Kuršių marių ir gėlojo bei jūros

vandens susimaišymo zonos Baltijos jūros pakrantėje – būklės monitoringo

tinklui sukurti papildomai skirtos 8 stebėjimo vietos.

6.2.5. Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo

(Žin., 1997, Nr. 104-2615;

2003, Nr. 36-1544)

reikalavimus vandens telkinių būklei įvertinti turi būti vykdomas telkinių

priežiūros ir veiklos monitoringas, o pagal poreikius – tiriamasis monitoringas.

Atitinkamai suplanuotos ir šios Programos priemonės

6.2.5.1. Priežiūros monitoringas vykdomas tam, kad

būtų gauta informacijos apie bendrą šalies vandens telkinių būklę ir

ilgalaikius pokyčius. Jos reikia formuojant pagrindines priemones, turinčias užtikrinti

vandens telkinių apsaugą ateityje, papildant ir užtikrinant vandens telkinių

suskirstymą pagal tipus, nustatant vandens telkinių tipų etalonines sąlygas.

Įgyvendinant direktyvos 2000/60/EB reglamentuojamą

vandens telkinių kokybės valdymą baseinų principu, priežiūros monitoringo

tinklas parinktas taip, kad leistų įvertinti telkinių būklę kiekviename upių

baseino rajone, baseine ar pabaseinyje. Intensyvaus priežiūros monitoringo

vietos parinktos taip: pagrindinių upių ir upių, įtekančių į Baltijos jūrą,

žiotyse; vandens telkiniuose, kertančiuose Lietuvos Respublikos valstybės

sieną; vandens telkinių vietose, nustatytose pagal sprendimo 77/795/EEB

reikalavimus; svarbiausiuose ežeruose ir tvenkiniuose; žemės ūkio poveikio

upėse; etaloniniuose (sąlygiškai antropogeniškai nepaveiktuose) vandens

telkiniuose. Telkiniuose, atspindinčiuose bendrą vandens telkinių būklę, pakaks

ekstensyvaus priežiūros monitoringo. Priežiūros monitoringas bus vykdomas ir

kiekviename požeminiame vandens telkinyje arba jų grupėje, o atviroje Baltijos

jūroje, – tam, kad būtų tenkinami tarptautiniai poreikiai ir derinant su

veiklos monitoringu būtų sudarytos sąlygos nustatyti naftos platformos D-6,

Būtingės naftos terminalo ir cheminio ginklo sąvartyno galimą poveikį jūros

aplinkai.

6.2.5.2. Veiklos monitoringu bus ištirta vandens

telkinių, kuriuose numatyti vandensaugos tikslai gali būti nepasiekti (rizikos

vandens telkinių), būklė ir įvertinti jos pokyčiai dėl įgyvendintų priemonių.

Šis monitoringas bus vykdomas ir Baltijos jūros pakrantėje, nes būtina

užtikrinti naftos platformos D-6, Būtingės naftos terminalo ir dampingo vietų

galimo poveikio Baltijos jūrai stebėjimą ir įvertinimą. Tarpinių vandenų

veiklos monitoringas leis nepriklausomai vertinti ūkinės veiklos jūrų uoste

poveikį Baltijos jūrai ir Kuršių marioms. Kontinentinėje zonoje veiklos

monitoringas bus vykdomas upėse, ežeruose ir tvenkiniouose, kuriems grės

pavojus nepasiekti nustatytų vandensaugos tikslų.

6.3. Dirvožemio būklės stebėjimo srityje

6.3.1. ES politika dirvožemio apsaugos atžvilgiu iki

šiol nėra galutinai teisiškai sureguliuota. ES valstybėse dirvožemio apsauga

buvo įgyvendinama netiesiogiai (per direktyvą 91/676/EEB ir kitas direktyvas,

reglamentuojančias aplinkos apsaugą nuo dumblo, atliekų ar integruotos taršos).

2003 metų Europos Komisijos pranešime dėl kompleksinės dirvožemio apsaugos

strategijos formavimo akcentuojami ES valstybėms aktualūs pavojai dirvožemiui,

o Lietuvai šiuo požiūriu aktualiausios organinės medžiagos praradimo,

pasklidosios taršos, dirvožemio uždengimo ir erozijos grėsmės. Nacionalinė

darnaus vystymosi strategija pabrėžia esamas ir tikėtinas grėsmes dirvožemio

kokybei dėl natūralaus dirvožemio rūgštėjimo, taršos iš žemės ūkio ir didžiųjų

stacionarių taršos šaltinių.

6.3.2. Nuolatiniai dirvožemio stebėjimai Lietuvoje

pradėti 1992–1993 metais. Miškų dirvožemio monitoringas – sudedamoji

Tarptautinės bendradarbiavimo programos miškų būklei vertinti (toliau vadinama

– ICP Forests) dalis – vykdomas nuo 1992 metų. 1993–2002 metų laikotarpiu

buvo atlikti du 5 metų laukų dirvožemio kokybės pokyčių stebėjimų ciklai, kurių

metu (kaip ir miškų dirvožemiams) įvertintos bendros dirvožemio savybės –

reakcija, humuso, bendras ir judriųjų elementų – fosforo, kalio, kalcio,

magnio, sieros, aliuminio – ir sunkiųjų metalų kiekiai, mainų katijonai

skirtinguose dirvožemio sluoksniuose.

6.3.3. Šios Programos dirvožemio monitoringo

priemonėje numatoma stebėti dirvožemio būklę ir poveikį jai, daugiausia dėmesio

skirti rūgštėjimo, pasklidosios taršos, dirvožemio plotų užstatymo problemoms.

Šioje Programoje numatyti dirvožemio organinės medžiagos stebėjimai, kurie

įgalins surinkti informaciją apie organinės medžiagos mažėjimą viršutiniame

derlingame dirvožemio sluoksnyje. Rūgštingumo parametrų grupė leis vertinti spartėjantį

gamtinių priežasčių nulemtą dirvožemio (ypač dirbamų laukų) rūgštėjimo, kartu

ir degradavimo, procesą. Metalų, apibūdinančių pasklidąją taršą, matavimai

sudarys galimybę iš esmės patikslinti ir atnaujinti informaciją apie Lietuvos

dirvožemių būklę (ypač apie sunkiųjų metalų kiekį dirvožemiuose) tarptautiniu

lygiu. Be to, ši priemonė sudarys sąlygas vertinti galimą Ignalinos AE

eksploatavimo nutraukimo poveikį dirvožemio būklei (jeigu pradėjus intensyviai

eksploatuoti Elektrėnų šiluminę elektrinę regione padidėtų pasklidoji tarša

sieros junginiais bei vanadžiu), taip pat reikšmingo taršos emitento –

uždariosios akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“, – skleidžiančio sieros

junginius, vanadį, nikelį (tvarius teršalus, deponuojamus ir konservuojamus

dirvožemyje), ūkinės veiklos poveikį dirvožemio kokybei regioniniu lygiu.

Programos įgyvendinimo metu būtina atlikti specialų

tyrimą erozijos paplitimui įvertinti. Tai sudarytų sąlygas parengti

nuotoliniais stebėjimo metodais ir matematiniu modeliavimu pagrįstą erozijos

proceso plėtros ir intensyvumo vertinimo sistemą. Pagal šią sistemą, apimančią

kraštovaizdžio, žemėnaudos ir kritulių kiekio dinamikos duomenis, gaunama

informacija turėtų užtikrinti dirvožemių erozijos Lietuvoje žemėlapių

aktualizavimą, erozijos raidos jautriausiose zonose prognozę ir erozijos

valdymo priemonių identifikavimą.

6.4. Gyvosios gamtos būklės stebėjimo

srityje

6.4.1. Gyvosios gamtos tyrimai ir būklės vertinimas

pasižymi didele įvairove ir yra itin sunkiai unifikuojami. Gyvosios gamtos komponentų

sisteminė apsauga, paremta natūralių gamtinių buveinių išsaugojimu (tuo

sudaromos sąlygos išsaugoti pačią biologinę įvairovę), – netradicinis

aplinkosaugos požiūris, įtvirtintas direktyva 92/43/EEB. Ši direktyva numato

Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių (beveik 200) ir augalų ir gyvūnų

rūšių (maždaug 500) apsaugą suformuotame specialiame teritorijų tinkle Natura

2000, kurio dalis yra ir specialios laukinių paukščių apsaugos teritorijos,

reglamentuotos direktyva 79/409/EEB. Šio tinklo užduotis – įgyvendinti

sprendimu 1600/2002/EB patvirtintą pagrindinį artimiausio laikotarpio tikslą ir

prioritetą gyvosios gamtos srityje: iki 2010 metų sustabdyti biologinės

įvairovės nykimą ES teritorijoje. Opios išlieka ir gyvosios gamtos išteklių

neracionalaus naudojimo, nevietinių invazinių rūšių, keliančių pavojų

biologinės įvairovės kokybei ir žmonių sveikatai, plitimo problemos. Be kitų

grėsmių, kylančių dėl ūkio subjektų veiklos, biologinę

įvairovę reikia apsaugoti ir nuo genetiškai modifikuotų organizmų (toliau

vadinama – GMO) plitimo aplinkoje. Tuo tikslu būtina, atsižvelgiant į

2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl

genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką nuostatas,

užtikrinti ūkio subjektų – GMO gamintojų ar importuotojų – aplinkos monitoringo

vykdymą ir jo kontrolę, o prireikus atlikti nepriklausomą GMO grėsmės Lietuvos

biologinei įvairovei įvertinimo tyrimą.

6.4.2. Lietuvoje nuo 1988 metų sistemingiau buvo

vykdomi tik miškų būklės stebėjimai pagal ICP Forests programą, o kitų

gyvosios gamtos komponentų būklės stebėjimai iki 1993 metų buvo fragmentiški.

Nuo 1993 metų pagal pirmąją Ekologinio monitoringo programą pradėti vykdyti

sistemingi atskirų gyvosios gamtos komponentų stebėjimai nebuvo reprezentatyvūs

nacionaliniu lygiu, jie apėmė tik nedidelę dalį buveinių ir rūšių įvairovės,

daugiausia dėmesio tradiciškai buvo skiriama miškams. Stebėjimų parametrai buvo

orientuoti į taršos poveikį gyvajai gamtai, dalis gyvosios gamtos komponentų

stebėti tik papildant fizikinius ir cheminius kitų aplinkos sričių būklės

rodiklius. Valstybinėje aplinkos monitoringo 1999–2004 metų programoje jau buvo

paminėtos atskiros priemonės augalijos ir gyvūnijos būklei vertinti – miškų,

pievų, pelkių, vandens, smėlynų, laukų ir retųjų augalų, žinduolių, paukščių,

žuvų, retųjų varliagyvių ir bestuburių būklės stebėjimai. Tačiau dėl lėšų

stokos dalis sudėtingiausių stebėjimų – pavyzdžiui, retųjų rūšių ir bendrijų –

taip ir nebuvo pradėta vykdyti, kai kurios priemonės įgyvendintos siauriau, nei

planuota. Šiuo laikotarpiu buvo sukaupta bazinė informacija apie svarbiausių

gyvosios gamtos komponentų būklės pokyčius, tačiau įgyvendinant pagrindinį šiuo

metu ES taikomą kompleksinio buveinių būklės vertinimo principą reikia iš esmės

taisyti stebėjimų sąrašą ir struktūrą.

6.4.3. Daugelį šios Programos priemonių, skirtų

gyvosios gamtos būklei vertinti, sudaro stebėjimai, skirti Europos Bendrijai

svarbių rūšių, buveinių ir paukščių migracijos susitelkimo vietų būklei

vertinti. Šiose priemonėse nurodyti parametrai bus stebimi daugiau kaip 500

teritorijų. Kaip tik ši Programos dalis turi užtikrinti, kad būtų sukaupta

informacija, kuri sudarys sąlygas identifikuoti jautriausias Europos biologinės

įvairovės sritis ir užkirsti kelią jos nykimui. Būdingųjų organizmų įvairovės,

gausumo, buveinių ploto ir specifinių savybių, buveinių būklę sąlygojančių

veiksnių pokyčių stebėjimų duomenys leis parinkti atitinkamas aplinkosaugos

priemones, užtikrinančias tinkamą natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklę

(tokią, kai buveinės plotas, rūšių ir populiacijų gausumas nekinta arba didėja

ir nėra pavojaus, jog išnyks buveinės struktūra ar funkcijos). Dar 68

teritorijos skirtos stebėti Europos Bendrijai svarbioms rūšims – upiniams

bebrams ir vilkams, kurių medžioklei Lietuva yra gavusi išimtis, bet turi

nuolat teikti informaciją apie jų būklę.

6.4.4. Didžiausia ekonominiu požiūriu vertingų

gamtinių išteklių būklės stebėjimo ir vertinimo sistemos dalis Programoje –

miškų monitoringo priemonė, įgyvendinama pagal Oro taršos poveikio Euro­pos

miškams monito­ringo programos ir 1994 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento

(EB) Nr. 1091/94, nustatančio tam tikras išsamias Tarybos reglamento

(EEB) Nr. 3528/86 dėl Bendrijos miškų apsaugos nuo oro taršos įgyvendinimo

taisykles, nuostatas. Ši

priemonė apims daugiau kaip 900 stebėjimo vietų tinklą. Tačiau jau

2007–2008 metais tikslinga iš naujo jį įvertinti, jeigu ir toliau didės

miškų plotai. Ir toliau bus stebimi ekonominiu požiūriu svarbių rūšių gyvūnai

(medžiojamieji kanopiniai žvėrys ir žuvys), kurių gausumo pokyčius Europos

aplinkos agentūra nurodė kaip vieną svarbiausių biologinės įvairovės būklės

rodiklių. Pagal Tarptautinės jūros tyrimų tarybos (ICES) ir HELCOM reikalavimus

bei ES reglamentus nacionalinių kvotų nustatymui išplėstas žuvų monitoringas

įtraukti anksčiau pagal specialią programą vykdyti praeivių žuvų išteklių

stebėjimai, taip pat žuvų migracijos per užtvankų pralaidas sėkmės stebėjimai.

Įgyvendinant direktyvos 93/53/EEB nuostatas, nurodančias, jog būtina

kontroliuoti žuvų užkrečiamąsias ligas natūraliuose vandens telkiniuose,

numatyta vykdyti žuvų užkrečiamųjų ligų monitoringą. Pastaroji Programos

priemonė leis sekti žuvų sergamumą vidaus vandenyse ir laiku užkirsti kelią

ligų protrūkiams.

6.4.5. Iš buvusio ankstesnio augalijos monitoringo

kaip savarankiška dalis Programoje išliko tik laukų augalijos monitoringas. Ši

specifinė priemonė, derinama su ekosistemų būklės (šios Programos 6.5.4–6.5.6

punktai) stebėjimais, sudarys sąlygas vertinti agrarinio kraštovaizdžio,

užimančio 2/3 Lietuvos teritorijos, augalinės dangos pokyčius ir suformuoti

ekologinį pagrindimą ariamosios žemės konversijai (apsodinti miškais, atkurti

pievas ir kita).

Atsižvelgiant ir į Europos strategijos dėl invazinių

nevietinių augalų ir gyvūnų rūšių projekto nuostatas, šioje Programoje

patikslinta probleminėms rūšims skirta dalis; įtraukti svarbiausių invazinių

augalų ir gyvūnų rūšių plitimo stebėjimai. Įvertinus šių rūšių plitimo vandens

transportu veiksnio svarbą, jų stebėjimai suderinti su vandens būklės stebėjimo

priemonėmis.

6.5. Ekosistemų būklės stebėjimo srityje

6.5.1. Europos Bendrijos valstybės 1979 metais

pasirašė Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją – vieną iš

pagrindinių dokumentų, užtikrinančių ekosistemų apsaugą nuo oro teršalų

Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Konvencijos pagrindu 1988 metais inicijuotos 6

tarptautinio bendradarbiavimo programos, iš jų ir ICP IM programa, skirta

nustatyti, įvertinti ir prognozuoti sąlygiškai natūralių ekosistemų būklę ir

ilgalaikius jos pokyčius atsižvelgiant į tolimųjų oro teršalų (ypač sieros ir

azoto junginių) pernašų, ozono ir sunkiųjų metalų poveikį, regioninius ypatumus

ir klimato pokyčius. ICP IM programos rezultatai taip pat sudarė sąlygas

įgyvendinti Tarpvalstybinių vandentakių ir ežerų apsaugos bei naudojimo,

Jungtinių Tautų klimato kaitos, Biologinės įvairovės konvencijų, Vienos

konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos ir Kioto protokolo reikalavimus. Dabar

ICP IM programoje dalyvauja ir duomenis Aplinkos duomenų centrui Helsinkyje

reguliariai teikia 22 Europos valstybės ir Kanada.

6.5.2. Lietuva su kitomis Baltijos valstybėmis

dalyvauja ICP IM programoje nuo 1993 metų. Įgyvendinant ICP IM programą,

pagrindiniuose Lietuvos kraštovaizdžiuose, minimalaus antropogeninio poveikio

vietose, nacionalinių parkų rezervacinėse zonose įsteigtos sąlygiškai natūralių

ekosistemų kompleksinio monitoringo stotys. Per pastaruosius 10 metų šiame

globalaus foninio monitoringo tinkle daugiausio dėmesio buvo skirta atmosferos teršalų

ir iškritų, dirvožemio, gruntinio ir paviršinio vandens, dirvožemio cheminės

sudėties, taip pat elementų akumuliacijos biotoje ir išplovimo stebėjimams.

Taikoma baseino koncepcija leido kiekybiškai vertinti cheminių junginių srautus

per ekosistemą, jų masės balansus ir poveikį biotai, gauti informacijos apie

skirtingų ekosistemos komponentų pokyčius, jų priežastinius ryšius ir

sąlygojančius veiksnius. Gauti rezultatai leidžia prognozuoti, kaip paveiktų

ekosistemos būklę kintantys krūviai, susiformavęs kitoks medžiagų balansas,

padidėjusi apkrova atskiruose ekosistemos komponentuose. Per minėtąjį 10 metų

laikotarpį nustatytas sieros junginių koncentracijos ore sumažėjimas, lėmęs šių

junginių kaupimąsi dirvožemyje, bendro sieros ir sulfatų kiekio dirvožemio,

gruntiniame ir paviršiniame vandenyje sinchronišką kaitą. Tačiau nitratų

koncentracija ore, dirvožemio, gruntiniame ir paviršiniame vandenyje išlieka

stabili. Taigi sąlygiškai natūralių ekosistemų būklės stebėjimai nacionaliniu

lygiu suteikia duomenų apie teršalų, kuriuos tolimosios oro pernašos atneša iš

Vakarų ir Vidurio Europos valstybių į Lietuvą, ir klimato pokyčių įtaką silpnai

antropogenizuotų teritorijų vandenų ir dirvožemio kokybei, biologinei įvairovei

ir miško būklei. Be to, šie duomenys sudaro sąlygas fiksuoti galimą

nacionalinių taršos šaltinių poveikio aplinkai pokytį.

6.5.3. Šioje Programoje aptariant sąlygiškai natūralių ekosistemų

būklės stebėjimų priemonę nenumatyta didesnių pokyčių, nes ši priemonė yra

globalaus tinklo dalis, todėl čia pakeitimai griežtai ribojami. Dėl pastaruoju

metu pakitusių sunkiųjų metalų kiekio biotoje normų šią priemonę numatyta

papildyti sunkiųjų metalų poveikio aplinkai vertinimu, pradėti vykdyti sunkiųjų

metalų iškritų atviroje vietovėje, koncentracijos lapijoje ir samanose

paprogrames, taip pat ištirti rūgščiųjų iškritų poveikį augalams per dirvožemį

ir tiesiogiai (vykdant lapijos cheminius matavimus).

6.5.4. Daugiau kaip pusę Lietuvos teritorijos sudaro

žemės ūkio naudmenos, todėl agroekosistemų kompleksinių stebėjimų svarba

neabejotina: beveik pusę upių vandens taršos maisto medžiagomis sudaro

pasklidoji tarša iš žemės ūkio plotų. Vandens kokybės stebėjimai daugelio upių

aukštupiuose rodo, jog tarša nitratais didėja. Taigi pastaruoju metu vis

aktualesnė tampa paviršinio vandens telkinių tarša iš pasklidosios taršos

šaltinių maisto medžiagomis. Be to, ji lemia didėjančią Baltijos jūros taršą,

biologinės įvairovės ir agroekosistemų produktyvumo mažėjimą, šachtinių šulinių

užterštumą pavojingais žmonių sveikatai nitratais. Sąlygas įvertinti pasklidąją

taršą sudaro tik kompleksinis agroekosistemų monitoringas, leidžiantis

apskaičiuoti išplaunamų maisto medžiagų kiekį, nustatyti, kokio masto poveikį

vandens telkiniams lemia ūkininkavimas baseino teritorijoje, o dirvožemio

savybių, žemės naudojimo ir maisto medžiagų balanso duomenys, sugretinti su šių

medžiagų išplovimo duomenimis, leidžia nustatyti taršos šaltinius ir parinkti

veiksmingiausias priemones žemės ūkio taršai mažinti.

6.5.5. Agroekosistemų monitoringas Lietuvoje pradėtas

vykdyti 1994–1995 metais. Daugiausia dėmesio buvo skiriama hidrologinių,

cheminių vandens ir makrozoobentoso parametrų stebėjimams, jie buvo derinami su

žemės ūkio veiklos, sėtinių pievų bendrijų struktūros, produktyvumo ir

dirvožemio savybių pokyčių monitoringu. Ši lygiagrečių stebėjimų visuma leido

vertinti visus agroekosistemų sąlygų pokyčius per ilgą laikotarpį.

6.5.6. Šios Programos priemonėje, skirtoje

agroekosistemų būklei vertinti, akcentuojami maisto medžiagų išplovų į upes, šachtinių

šulinių būklės, makrozoobentoso rūšių gausumo, sėtinių pievų produktyvumo

stebėjimai. Šis monitoringas, vykdomas neatsiejamai su vandens būklės stebėjimo

priemonėmis, sudarys sąlygas įgyvendinti direktyvų 2000/60/EB ir 91/676/EEB

reikalavimus, HELCOM 1988 metų Ministrų deklaracijos, reikalaujančios iki 2010

metų sumažinti azoto ir fosforo išmetimą į Baltijos jūrą 50 procentų 1990 metų

lygio, nuostatas ir Valstybinę vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo

programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 26 d.

nutarimu Nr. 1076 (Žin., 2003, Nr. 83-3792).

6.6. Kraštovaizdžio

būklės stebėjimo srityje

6.6.1. Po 1990 metų didelę įtaką kraštovaizdžiui daro

žemės reforma: privačios žemės nuosavybės atkūrimas, sklypų dydžių, paskirties

kaita. 1990–2004 metais sparčiai smulkėjo žemėvalda ir žemėnauda. Didėjant

apleistos žemės plotams, pradėjo irti reikiamai neprižiūrimos melioracijos

sistemos, krūmyti pievos ir ganyklos, prasidėjo savaiminė kraštovaizdžio

renatūralizacija. Buvę žemdirbystės plotai, ekologinėms reikmėms anksčiau

rezervuotos teritorijos vis intensyviau naudojami rekreacijai ir gyvenamosios

paskirties pastatų statybai. Šie procesai keičia ekologiškai ir estetiškai

vertingiausių teritorijų kraštovaizdį, kartu ir bendrą šalies kraštovaizdžio

būklę.

Rinkos ekonomikos plėtra ir pagaliau

atsiradusi galimybė turėti nuosavą būstą lėmė miestų žemės administravimo

pokyčius. 1990–1995 metais plėtėsi didieji miestai. Nuolat didėja užstatyta

teritorija. Klaipėdos valstybinio jūrų

uosto rekonstravimas, Būtingės naftos terminalo statyba, rekreacinės

infrastruktūros plėtra, gyvenamųjų namų statyba, sutapusi su ekstremaliais

klimato reiškiniais, paskatino jūros krantų abraziją, ir per pastaruosius 5

metus prarasta apie 60 hektarų kranto.

Ant mažųjų upių atstatant buvusias užtvankas, kinta

šių vandens telkinių hidrografinė struktūra ir hidrologinis režimas, užliejami

sausumos plotai. Didėja durpių gavybos poreikiai,

todėl vėl imta aktyviau eksploatuoti durpynus. Be to, ūkinė veikla,

žemės reformos procesai ir intensyvėjanti rekreacinė apkrova saugomose

teritorijose apsunkino šių kompleksinei kraštovaizdžio apsaugai skirtų vietų

tvarkymą ir apsaugą. Išlieka aktuali specifinė Šiaurės Lietuvos regiono

problema: 1994–2003 metais dėl klimato kaitos ir antropogeninės veiklos čia

suintensyvėjo karstiniai procesai, didėjo kraštovaizdžio sukarstėjimo laipsnis,

blogėjo teritorijos naudojimo sąlygos ir požeminės hidrosferos gamtinė sauga.

6.6.2. Iki šiol Lietuvoje nebuvo sistemingų

kraštovaizdžio būklės stebėjimų, kurie leistų kaupti naujausią informaciją

šioje srityje, įvertinti aplinkosaugos veiksmų tikslingumą ir efektyvumą. Nuo

1999 metų žemės dangos duomenys sistemingai kaupiami tik valstybės lygiu,

vykdant tarptautinę Žemės dangos (CORINE LandCover) programą. Vietiniu lygiu

buvo kaupiama informacija apie vidinius ekosistemų kaitos aspektus, tačiau jos

nepakanka kraštovaizdžio pokyčiams analizuoti ir prognozuoti. Regioniniu lygiu informacija

apie kraštovaizdį, žemės dangą ir žemėnaudą nebuvo kaupiama. Buvusi

kraštovaizdžio monitoringo sistema nesudarė sąlygų tikslingai formuluoti

valstybines kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo kryptis, nesuteikė išsamios

informacijos, būtinos skirtingo lygio teritorijų planavimo dokumentams rengti,

šios informacijos nepakanka kraštovaizdžio formavimo, tvarkymo, apsaugos ir

atkūrimo darbams pagrįsti. Todėl šios Programos priemonės iš esmės skiriasi nuo

ankstesnės programos priemonių.

6.6.3. Kraštovaizdžio būklės vertinimo priemonės šioje

Programoje parinktos taip, kad būtų įvertinti kraštovaizdžio regioniniai

ypatumai skirtinguose žemėvaizdžiuose, ekologinis jautrumas, tipas,

problemiškumas ir teritorinės aplinkosaugos priemonės. Nacionalinio lygio kraštovaizdžio

būklės pokyčiai bus fiksuojami kaip ir anksčiau – naudojant žemės dangos

duomenų bazę ir nustatant kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnį. Šios priemonės

leis palyginti Lietuvos ir kaimyninių valstybių kraštovaizdžio struktūros

pokyčių kryptis ir apimtį, sudarys sąlygas tarpvalstybiniu mastu derinti

aplinkosaugos priemones. Regioninio lygio kraštovaizdžio būklės pokyčiai,

galima kraštovaizdžio poliarizacijos ir žemės dangos klasių teritorinio

pasiskirstymo kaita bus fiksuojami regioninio rango monitoringo arealuose,

atrinktuose kraštovaizdžio tipologinių vienetų, atitinkančių žemėvaizdžius,

pagrindu, išanalizavus žemėvaizdžių žemėlapį, žemės dangos duomenis ir

geosistemų jautrumo poveikiui žemėlapių tarpusavio sąsajas. Vietiniu lygiu

kraštovaizdžio monitoringas fiksuos naudmenų kaitą atrinktose teritorijose –

etalonuose, atrinktuose geosistemų geofizinio-geocheminio jautrumo ir

technogenizacijos pagrindu, tam papildomai naudojant technotopų žemėlapį.

Atrenkant etalonus, pirmenybė bus suteikta jautriausio geopotencialo

teritorijoms. Šioms priemonėms įgyvendinti turi būti parinkta bent 10

teritorijų, atsižvelgiant į kraštovaizdžio tipą, žemėnaudos intensyvumą ir

struktūrą, melioracinę būklę, kokybinius žemės parametrus. Šios priemonės bus

derinamos su dirvožemio būklės stebėjimais.

Speciali

šios Programos priemonių grupė, skirta ypatingos svarbos teritorijų būklei

stebėti ir vertinti, turėtų teikti esminę informaciją, leidžiančią užtikrinti

pajūrio juostos, karstinio regiono ir saugomų vertingiausių kraštovaizdžio

kompleksų darnią plėtotę ir racionalų naudojimą, laiku parinkti jiems

aplinkosaugos priemones.

iii. Programos TIKSLAI IR PAGRINDINIAI UŽDAVINIAI

7. Svarbiausias ilgalaikis šios Programos tikslas – atsižvelgiant į esamus

tarptautinius įsipareigojimus ir nacionalinius poreikius, sudaryti sąlygas aprūpinti

atsakingas valstybės ir tarptautines institucijas, visuomenę patikima

informacija apie gamtinės aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio sąlygotus

gamtinės aplinkos būklės pokyčius. Tai padės pagrindą objektyviam Lietuvos

gamtinės aplinkos kokybės valdymui ir prisidės prie ES aplinkos būklės

gerinimo.

8.

Artimiausieji (trumpalaikiai ir vidutinės trukmės) šios Programos tikslai ir

uždaviniai

8.1.

Aplinkos oro būklės stebėjimo srityje

8.1.1.

Tikslas – gauti duomenis, kurie leistų pagrįstai mažinti į atmosferą išmetamų

teršalų ir šiltnamio dujų kiekį, pasaulio klimato kaitos, rūgštėjimo ir

eutrofikacijos procesų bei ozono sluoksnį ardančių medžiagų neigiamą poveikį

žmonių sveikatai ir ekosistemoms, prognozuoti oro kokybę. Uždaviniai tikslui

pasiekti

8.1.1.1. vertinti aplinkos oro užterštumo lygį

aglomeracijose ir labiausiai urbanizuotose zonos teritorijose, prognozuoti

aplinkos oro kokybę, vertinti šalies klimato pokyčius;

8.1.1.2. vertinti ozono sluoksnio pokyčius;

8.1.1.3. vertinti pernašų iš

kitų šalių indėlį į bendrą Lietuvos oro baseino užterštumo lygį;

8.1.1.4.

vertinti į atmosferą išmetamų

antropogeninės kilmės teršalų kiekį, apkrovų ekosistemoms mastą, išmetamų ir

absorbuojamų šiltnamio dujų kiekį, taip pat lokalių taršos šaltinių indėlį į

Lietuvos oro taršą.

8.1.2. Tikslas – gauti duomenis, kurie leistų analizuoti,

vertinti ir prognozuoti aplinkos oro kokybę Lietuvos teritorijoje atsižvelgiant

į tolimąją ir artimąją radionuklidų pernašą (ir iš branduolinių objektų).

Uždaviniai tikslui pasiekti

8.1.2.1. nustatyti aerozolinių radionuklidų šaltinius,

vertinti Ignalinos AE išmetamų radionuklidų sklidimą aplinkoje, jų poveikį

gyventojams jėgainės eksploatavimo ir jo nutraukimo metu;

8.1.2.2. fiksuoti radiacinę būklę Lietuvoje

tiesioginiu režimu, vertinti lygiavertės dozės galios pokyčius.

8.2.

Vandens būklės stebėjimo srityje

8.2.1. Tikslas – įvertinti taikomų priemonių taršai

mažinti efektyvumą ir gauti duomenis, kurių pagrindu šios Programos vykdymo

laikotarpiu priimti sprendimai sudarytų sąlygas iki 2015 metų pasiekti gerą

požeminių vandens telkinių būklę. Uždavinių tikslui pasiekti grupė – vertinti

požeminio vandens telkinio atsinaujinimo šaltinius, požeminio vandens kokybės

kitimo tendencijas ir jas lemiančius veiksnius; vietose, iš kurių vanduo imamas

geriamajam vandeniui tiekti, vertinti vandens cheminę sudėtį.

8.2.2. Tikslas – įvertinti priemonių taršai mažinti

efektyvumą ir gauti duomenis, kurie įgalintų mažinti taršą atviroje jūroje, bei

duomenis, kurių pagrindu šios Programos vykdymo laikotarpiu priimti sprendimai

sudarytų sąlygas iki 2015 metų pasiekti pakrantės, tarpinių vandenų ir su jais

susijusių ekosistemų gerą ekologinę būklę. Uždavinių tikslui pasiekti grupė –

vertinti atviros Baltijos jūros dalies, pakrantės ir tarpinių vandens telkinių

ekologinę būklę, cheminių medžiagų kiekį, jų koncentracijos pokyčius,

antropogeninės taršos mastą, pasiskirstymą ir poveikį telkinių būklei.

8.2.3.

Tikslas – įvertinti priemonių taršai mažinti efektyvumą ir gauti duomenis,

kurių pagrindu šios Programos vykdymo laikotarpiu priimti sprendimai sudarytų

sąlygas iki 2015 metų pasiekti upių, ežerų, tvenkinių ir su jais susijusių

ekosistemų gerą ekologinę būklę. Uždaviniai tikslui pasiekti

8.2.3.1. nustatyti etalonines sąlygas ūkinės veiklos

nepaveiktose upėse, vertinti bendrą upių ekologinę būklę, gamtosauginio debito palaikymą, vandens srauto

reguliavimo poveikį vandens balansui, teršalų (iš jų – pavojingų medžiagų)

apkrovas, jų pasiskirstymą ir srautus pagrindiniuose pabaseiniuose, poveikį

upių (ypač tekančių per kelias valstybes) būklei, taip pat teršalų, upėmis

patenkančių į Baltijos jūrą ir Kuršių marias, apkrovas, vertinti ir prognozuoti

vandens kiekio pokyčius;

8.2.3.2. nustatyti etalonines sąlygas ūkinės veiklos

nepaveiktuose ežeruose, vertinti ežerų ir tvenkinių ekologinę būklę, vandens

balansą ežerų sistemose, vandens apykaitos ir apsivalymo greitį ir teršalų

susilaikymą, teršalų apkrovas, jų pasiskirstymą pagrindiniuose pabaseiniuose,

poveikį ežerų ir tvenkinių (ypač tarpvalstybinių) būklei.

8.2.4. Tikslas – skatinti vandens, kaip vieno iš

svarbiausių ribotų išteklių, racionalų naudojimą ir sudaryti sąlygas efektyviai

mažinti teršalų patekimą į vandens telkinius iš stacionarių taršos šaltinių. Uždavinys

tikslui pasiekti – užtikrinti, kad būtų vertinamas iš stacionarių taršos

šaltinių išmetamų teršalų poveikis vandens kokybei ir vandens telkinių

ekologinei būklei, taip pat paimamo ir išleidžiamo vandens kiekis.

8.3.

Dirvožemio būklės stebėjimo srityje

8.3.1.

Tikslas – gauti duomenis, kurie įgalintų siekti geresnės dirvožemio kokybės

stabdant ar ribojant dirvožemio vertingųjų savybių praradimą lemiančius

natūralius ar antropogeninius procesus: eroziją, organinės medžiagos mažėjimą

ir dirvožemio rūgštėjimą. Uždavinys tikslui pasiekti – vertinti miškų ir laukų

svarbiausių dirvožemio kokybės rodiklių – bendrųjų savybių, organinės medžiagos

būklės ir rūgštingumo parametrų – pokyčius.

8.3.2.

Tikslas – gauti duomenis, kurie leistų veiksmingai reguliuoti teršalų emisijų

kiekį, teritorijos užstatymo mastą ir spartą (o tai savo ruožtu mažintų

dirvožemio prastėjimą dėl taršos). Uždaviniai tikslui pasiekti

8.3.2.1. vertinti dirvožemio pasklidosios taršos iš

žemės ūkio veiklos mastą atsižvelgiant į grėsmę, kad vėl suintensyvėjus žemės

ūkio veiklai gali padidėti užterštumas pesticidų likučiais ir azoto junginiais,

bei į vietinę ir regioninę taršą iš stambių ūkio subjektų ypač pavojingomis

medžiagomis, vertinti dirvožemio praradimo dėl urbanizacijos laipsnį ir greitį;

8.3.2.2.

užtikrinti, kad būtų vertinamas iš kitų stacionarių taršos šaltinių išmetamų

teršalų poveikis dirvožemio kokybei.

8.4. Gyvosios gamtos būklės stebėjimo srityje

8.4.1. Tikslas – gauti duomenis, kurie leistų

nustatyti pagrindines biologinės įvairovės kitimo tendencijas ir pagrįsti

priemones, skirtas šiai įvairovei išsaugoti ir naudoti pagal darnaus vystymosi

principus, tuo sudaryti sąlygas sustabdyti biologinės įvairovės nykimą iki 2010

metų. Uždaviniai tikslui pasiekti

8.4.1.1. vertinti ir prognozuoti Europos

Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių būklės pokyčius, natūralių ir

antropogeninių veiksnių poveikį jiems, sudarant sąlygas priimti tinkamiausius

sprendimus dėl buveinių ir rūšių apsaugos bei atkūrimo;

8.4.1.2. stebint laukų augalijos pokyčius, vertinti

žemės ūkio plėtros poveikį biologinei įvairovei agrarizuotoje teritorijoje,

formuoti ekologinį pagrindą ariamosios žemės konversijai;

8.4.1.3. užtikrinti, kad būtų vertinamas ūkio subjektų

veiklos (įskaitant GMO tiekimą į rinką) poveikis biologinei įvairovei ir

gyvosios gamtos ištekliams.

8.4.2. Tikslas – gauti duomenis, būtinus siekiant

išsaugoti ir racionaliau naudoti vertingiausius gyvosios gamtos išteklius.

Uždaviniai tikslui pasiekti

8.4.2.1. operatyviai vertinti miškų būklės kaitą erdvės

ir laiko atžvilgiu dėl oro teršalų tolimųjų pernašų ir kitų stresinių veiksnių

poveikio;

8.4.2.2. vertinti teršalų ir kitų stresinių veiksnių

poveikį labiausiai paplitusioms (būdingoms) miško ekosistemoms;

8.4.2.3. rinkti ir vertinti informaciją, kad būtų

užtikrinta tinkama medžiojamųjų gyvūnų bei žuvų išteklių apsauga ir

subalansuotas naudojimas.

8.4.3. Tikslas – gauti duomenis, būtinus probleminių

laukinių gyvūnų ir augalų rūšių populiacijų veiksmingai ir pagrįstai kontrolei

užtikrinti. Uždavinys tikslui pasiekti – vertinti, prognozuoti ir kontroliuoti

didžiausią grėsmę Lietuvos biologinei įvairovei keliančių nevietinių invazinių

augalų ir gyvūnų rūšių

plitimą, prognozuoti pavojingiausių kraujasiurbių vabzdžių rūšių populiacijų

gausumo protrūkius.

8.5.

Ekosistemų būklės stebėjimo srityje

8.5.1. Tikslas – gauti duomenis, kurie leistų

kompleksiškai vertinti tarptautinių tolimųjų oro teršalų pernašų poveikį

ekosistemoms ir teikti informaciją apie gamtinės aplinkos pokyčių priežastis,

sekti teršalų apkrovas miško ekosistemoms ir tikslinti kritines jų reikšmes,

sudaryti mokslinį pagrindą kontroliuoti emisijas, vertinamą nacionalinės

antropogeninės apkrovos apimtį palyginti su foninės taršos reikšmėmis.

Uždaviniai tikslui pasiekti – vertinti tolimųjų oro teršalų pernašų iš Vakarų

ir Vidurio Europos valstybių srautus, jų kaitą pagrindiniuose Lietuvos

kraštovaizdžio tipuose, identifikuojant antropogeniškai sąlygotus ir natūralius

ekosistemų pokyčius kintančio klimato sąlygomis, teršalų transformaciją ir

poveikį miško dirvožemio, vandens kokybei ir augalijos būklei.

8.5.2. Tikslas – identifikuoti vandenų taršą ir jos

mastą iš atskirų žemės ūkio veiklos blokų, gauti duomenis, leidžiančius

numatyti šios taršos mažinimo priemones ir įvertinti jų veiksmingumą. Uždavinys

tikslui pasiekti – Vidurio Lietuvos žemumoje vertinti išnešamų iš

agroekosistemų maisto medžiagų kiekį, ūkininkavimo baseino teritorijoje poveikį

vandens telkiniams, nustatyti taršos šaltinius ir parinkti veiksmingiausias

priemones žemės ūkio taršai mažinti.

8.6. Kraštovaizdžio būklės stebėjimo srityje

8.6.1. Tikslas – gauti duomenis, kurie įgalintų

gerinti bendrą kraštovaizdžio struktūrą, parinkti ir pagrįsti veiksmingas

priemones žemėvaldos ir žemėnaudos smulkėjimo tendencijoms sustabdyti.

Uždavinys tikslui pasiekti – nacionaliniu,

regioniniu ir vietiniu lygiais nustatyti žemės dangos klasių pokyčius,

analizuoti jų teritorinį pasiskirstymą ir įvertinti kraštovaizdžio

poliarizacijos laipsnį.

8.6.2. Tikslas – gauti duomenis, kurie įgalintų

sustabdyti pajūrio paplūdimių ir kopų nykimą, krantų abraziją parinkus tinkamas

hidrotechnines, kopagūbrio auginimo, apželdinimo ir kitas priemones. Uždavinys

tikslui pasiekti – įvertinti vandenų ir grunto pernašą priekrantėje, paplūdimių

būklę ir apsauginio paplūdimio, kopagūbrio ir kranto dinamiką, antropogeninius

ir hidrometeorologinius veiksnius, skatinančius krantų ardą.

8.6.3. Tikslas – gauti duomenis, kurie leistų parinkti

tinkamas priemones, stabdančias gamtinio kraštovaizdžio nykimą gamtinio karkaso

ir saugomose teritorijose. Uždavinių grupė tikslui pasiekti – valstybiniuose

parkuose ir rezervatuose regioniniu ir vietiniu lygiais nustatyti

kraštovaizdžio mozaikiškumo ir erdvių išlaikymą, įvertinti žemėvaldos kaitą,

rekreacinę apkrovą, antropogenizacijos ir renatūralizacijos laipsnį.

8.6.4. Tikslas – gauti duomenis, kurie leistų

įvertinti karstinio kraštovaizdžio stabilumą ir pokyčių mastą, karstinių

procesų intensyvumo kaitą ir įtaką kraštovaizdžio pokyčiams, vietos gyventojų

gerovei, nustatyti karstinių procesų suaktyvėjimo priežastis, numatyti

aplinkosaugos priemones. Uždavinių grupė tikslui pasiekti – inventorizuoti

naujas smegduobes regioniniu lygiu Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone,

įvertinti žmogaus ūkinės veiklos ir klimato kaitos įtaką gipso cheminės denudacijos

intensyvumui, karstinių procesų aktyvumui ir kraštovaizdžio pokyčiams.

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO

PRIEMONĖS

9.

Šios Programos įgyvendinimo priemonės pateiktos jos 1 priede. Šios priemonės,

suskirstytos į grupes pagal gamtinės aplinkos sritis, kurių būklei stebėti yra

skiriamos, iš esmės apibrėžia valstybinio aplinkos monitoringo apimtį. Be to,

nurodyti priemonių ryšiai su iškeltais uždaviniais ir už priemonių įgyvendinimą

atsakingi asignavimų valdytojai.

V. Laukiami rezultatai

10. Tikimasi, kad įgyvendinus šią Programą

10.1. bus sukaupta reikiama

informacija apie aplinkos būklę;

10.2. valstybinės aplinkos kokybės ir

visuomenės sveikatos būklės priežiūros institucijos bus aprūpintos informacija

apie aplinkos būklę, būtina sprendimams priimti;

10.3. bus priimami sprendimai, pagrįsti

aplinkos būklės vertinimo ir prognozavimo rezultatais;

10.4. tiksliau bus įvertinamas

aplinkosaugos priemonių veiksmingumas;

10.5. bus sudarytos sąlygos spręsti šias gamtinės

aplinkos problemas

10.5.1. aplinkos oro užterštumo dėl vietinės kilmės ir

atnešamų iš kitų regionų teršalų, klimato kaitos padarinių grėsmės žmonių

sveikatai ir ekosistemoms;

10.5.2. neigiamos radionuklidų artimosios ir

tolimosios pernašos įtakos radiologinei aplinkos kokybei;

10.5.3. neigiamo antropogeninės veiklos poveikio

požeminio vandens telkinių, atviros

jūros, pakrantės ir tarpinių vandenų,

upių, ežerų ir tvenkinių būklei;

10.5.4. dirvožemio kokybės prastėjimo dėl natūralių ar

ūkinės veiklos skatinamų natūralių procesų, didėjančios dirvožemio

antropogeninės fizinės ir cheminės taršos;

10.5.5. biologinės įvairovės mažėjimo ir neracionalaus

gyvosios gamtos išteklių naudojimo;

10.5.6. nevietinių invazinių augalų ir gyvūnų rūšių,

keliančių pavojų biologinei įvairovei ir žmonių sveikatai, plitimo;

10.5.7. tolimųjų oro pernašų iš Vakarų ir Vidurio

Europos valstybių į Lietuvą atnešamų teršalų grėsmės ir klimato pokyčių įtakos

silpnai antropogenizuotų teritorijų ekosistemoms;

10.5.8.

didėjančios Baltijos jūros taršos, biologinės įvairovės ir agroekosistemų

produktyvumo mažėjimo, šachtinių šulinių užterštumo nitratais dėl paviršinio

vandens telkinių taršos maisto medžiagomis iš pasklidosios taršos šaltinių;

10.5.9. natūralios kraštovaizdžio struktūros pokyčių

dėl smulkėjančios žemėvaldos ir žemėnaudos, vertingiausių kraštovaizdžio

kompleksų (įskaitant jūros krantą, paplūdimius ir kopas) nykimo, estetinės

vertės mažėjimo dėl ūkinės veiklos ir rekreacinės apkrovos;

10.5.10. dėl klimato kaitos ir antropogeninės veiklos

intensyvėjančių karstinių procesų, blogėjančių teritorijos naudojimo sąlygų

Šiaurės Lietuvos karstiniame regione.

VI.

VERTINIMO kriterijai

11. Pagrindiniai šios Programos įgyvendinimo vertinimo

kriterijai

11.1. Stebint aplinkos oro būklę

11.1.1. kiekvieno matuojamo aplinkos oro komponento

surenkama ne mažiau kaip 90 procentų, o ozono – ne mažiau kaip 75

procentai patikimų metinių duomenų;

11.1.2. kasmet gaunami foninio oro monitoringo

įvertinti duomenys ir informacija apie tolimąsias teršalų pernašas;

11.1.3. kasmet atliekama išmetamų į atmosferą teršalų

ir išmetamų bei absorbuojamų šiltnamio dujų inventorizacija, atnaujinami taršos

šaltinių ir taršos masto duomenys;

11.1.4. iki 2010 metų patikslinti zonų ir aglomeracijų

sąrašas ir teritorijų ribos.

11.2. Stebint vandens būklę

11.2.1. nustatyti kiekvienos žinomos

požeminio vandens telkinių grupės vandens kokybė ir kiekis;

11.2.2. nustatytos visų paviršinių vandens

telkinių tipų etaloninės sąlygos;

11.2.3. įvertinta teršalų, patenkančių per

vandens telkinius, apkrova ES teritorijai iš ne ES valstybių, kurios ribojasi

su Lietuvos teritorija;

11.2.4. įvertinta teršalų apkrova Baltijos

jūrai iš sutelktosios ir pasklidosios taršos šaltinių;

11.2.5. nustatyta visų vandens telkinių, kuriuose

numatytieji vandensaugos tikslai gali būti nepasiekti (rizikos vandens

telkinių), būklė ir jiems parinktos aplinkosaugos priemonės;

11.2.6. parengti upių baseinų rajonų valdymo planai.

11.3. Stebint dirvožemio būklę

11.3.1. iki 2010 metų parengta integrali dirvožemio

monitoringo duomenų bazė ir tarptautiniu lygiu atnaujinta informacija apie

Lietuvos dirvožemių kokybę;

11.3.2. iki 2010 metų surinkta

pakankamai patikimų, suderintų su ES reikalavimais duomenų apie miško ir

lauko dirvožemio būklę ir poveikio jai parametrus;

11.3.3. iki 2010 metų surinkta pakankamai informacijos,

kurios reikia šalies dirvožemių geocheminės būklės žemėlapiams atnaujinti.

11.4. Stebint gyvosios gamtos būklę

11.4.1. iki 2010 metų surinkta ir atsakingoms

tarptautinėms institucijoms pateikta reikiama informacija apie Lietuvos

biologinės įvairovės būklę (tuo bus prisidėta prie vertinimo, ar sėkmingos

pastangos sustabdyti biologinės įvairovės nykimą Europoje);

11.4.2. kasmet gaunami duomenys, leidžiantys vertinti

miškų būklę nacionaliniu lygiu;

11.4.3. ne rečiau kaip kas 3 metai įvertinamas išduotų

licencijų sumedžioti elninius žvėris skaičiaus pagrįstumas;

11.4.4. pagrindžiamos lašišinių žuvų žvejybos kvotos;

11.4.5. įvertintas priemonių gerinti praeivių žuvų

migracijos kelius efektyvumas, sudarytos sąlygos racionaliai planuoti naujas

pralaidas;

11.4.6. iki 2010 metų nustatytas visų grėsmingiausių

invazinių augalų ir gyvūnų rūšių paplitimo mastas;

11.4.7. kasmet patikimai prognozuojama kraujasiurbių

mašalų populiacijos apimtis, sudaromos sąlygas šios informacijos pagrindu

veiksmingai ir pagrįstai naudoti priemones prieš lervų vystymąsi.

11.5. Stebint ekosistemų būklę

11.5.1. sukaupta ne mažiau kaip 80 procentų patikimų

duomenų apie oro užterštumą, iškritas ir jų poveikį pagrindinių maistinių ir

užterštumo elementų balansui, taip pat apie biotos būklę, jos pokyčius,

pagrindinius priežastinius ryšius ir sąlygojančius veiksnius;

11.5.2. sudarytos sąlygos identifikuoti tolimųjų oro

teršalų pernašų ir vietinių taršos šaltinių poveikį ekosistemoms;

11.5.3. kasmet atsakingai tarptautinei organizacijai

pateikiama Lietuvos privalomųjų stebėti parametrų duomenų bazės dalis ir pagal

metodinius reikalavimus parengta ataskaita (siekiant įgyvendinti globalaus

foninio monitoringo užduotį – sudaryti sąlygas planuoti taršos mažinimo

priemones Europos mastu);

11.5.4. įvertintas sunkiųjų metalų srautų per

ekosistemos komponentus (įskaitant vandens ir dirvožemio gyvūniją) mastas;

11.5.5. surinkti pakankamai patikimi duomenys,

leidžiantys parinkti aplinkosaugos priemones agroekosistemų komponentams, ypač

vandens telkiniams ir hidrobiontams, apsaugoti nuo neigiamo žemės ūkio veiklos

poveikio (tuo sudaromos sąlygos siekti geros vandens telkinių būklės).

11.6. Stebint kraštovaizdžio būklę

11.6.1. nacionaliniu ir regioniniu lygiais įvertintos

kraštovaizdžio antropogenizavimo ir renatūralizavimo procesų tendencijos, žemės

dangos klasių teritorinis pasiskirstymas, gauta bazinė informacija, kurios

reikia ūkinei veiklai reguliuoti regioniniu lygiu;

11.6.2. iki 2010 metų atrinkta ne mažiau kaip 10

jautriausio kraštovaizdžio geopotencialo teritorijų, kurių pagrindu

prognozuojamos kraštovaizdžio struktūros pokyčių pasekmės geosistemų

stabilumui, kraštovaizdžio degradacijos pobūdis ir tendencijos;

11.6.3. kasmet surenkami duomenys apie krantų pokyčius

pajūrio probleminiame areale, sudarantys sąlygas sustabdyti jūros kranto

abraziją;

11.6.4. kasmet inventorizuojamos smegduobės,

nustatomas gipso denudacijos intensyvumas ir jo kaita, teikiamos

rekomendacijos, kaip stabdyti sukarstėjimo procesą;

11.6.5. visuose valstybiniuose parkuose ir

rezervatuose kasmet surenkami duomenys apie natūralių procesų ir antropogeninių

apkrovų kraštovaizdžio elementams pokyčius, leidžiantys parinkti veiksmingas

saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo priemones.

VII.

PROGRAmos FINANSAVIMAS

12. Šios Programos finansavimo šaltiniai yra

12.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas

12.1.1. asignavimų valdytojų programų lėšos;

12.1.2. Valstybės investicijų programos lėšos;

12.1.3. Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos;

12.1.4. ES fondų lėšos;

12.2. kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.

13. Šios Programos 2 priede pateikti skaičiavimai,

kiek lėšų reikėtų jai įgyvendinti, priemonių finansavimo sistema ir lėšų

paskirstymas.

VIII.

vykdymo eiga

14. Numatomi kontroliniai šios Programos įgyvendinimo

etapai

14.1. 2007–2008 metai –

iš esmės įvertinamas Programos priemonių įgyvendinimui naudojamų stebėjimo

tinklų ir parametrų optimalumas;

14.2. 2009–2010 metai

14.2.1. apibendrinami

Programos I etapo įgyvendinimo rezultatai ir remiantis sukauptais duomenimis

rengiami pasiūlymai, metodinės rekomendacijos, kaip ją optimizuoti;

14.2.2. įvertinamas

Programos veiksmingumas;

14.3. 2010 metai – parengiamas naujos

valstybinės aplinkos monitoringo programos projektas ir teikiamas Lietuvos

Respublikos Vyriausybei.

15. Atsakingos už šios Programos įgyvendinimą

institucijos – Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba.

16. Šios Programos priemones vykdančios institucijos –

Aplinkos ministerijai pavaldžios ir jos reguliavimo sričiai priskirtos

institucijos bei įstaigos, Žemės ūkio ministerijai pavaldžios ir jos

reguliavimo sričiai priskirtos institucijos bei įstaigos, Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba, užsakomųjų mokslo tiriamųjų darbų pagrindu dirbančios mokslo

ir studijų bei kitos institucijos.

17. Šios Programos priemonių vykdymui būtinus

užsakomuosius mokslo tiriamuosius darbus pagal sutartis su kompetentingomis

mokslo ir studijų bei kitomis institucijomis organizuoja pagal kompetenciją

Aplinkos ministerijai pavaldžios ir jos reguliavimo sričiai priskirtos

institucijos bei įstaigos, Žemės ūkio ministerijai pavaldžios ir jos

reguliavimo sričiai priskirtos institucijos bei įstaigos ir Valstybinė maisto

ir veterinarijos tarnyba.

––––––––––––––––

Nauja

priedo redakcija

Nr.

830,

2008-08-27, Žin., 2008, Nr. 104-3973 (2008-09-11)

Valstybinės aplinkos monitoringo

2005–2010 metų programos

1 priedas

VALSTYBINĖS APLINKOS MONITORINGO 2005–2010 METŲ Programos įgyvendinimo priemonės

Programos

uždavinys

Uždavinio

įgyvendinimo priemonės (ar jų grupės) kodas ir pavadinimas

Stebimi

parametrai ar parametrų grupės

Minimalus

stebėjimo vietų skaičius, stebėjimų dažnumas/periodiškumas

Atsakingi vykdytojai

1. APLINKOS SRITIS –

ORAS

1.1.

Vertinti aplinkos oro užterštumo lygį aglomeracijose ir labiausiai

urbanizuotose zonos teritorijose, prognozuoti oro kokybę, vertinti šalies

klimato pokyčius

1.1.1. oro kokybės monito­rin­gas

aglomeracijose ir zonose

meteorologiniai parametrai1,

transporto intensyvumas, sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NO2,

NO), kietųjų dalelių (KD10, KD2,5), ozono (O3),

anglies monoksido (CO), lakiųjų organinių junginių (toliau vadinama – LOJ)2

kiekis

ne mažiau kaip 2 stotyse

kiekvienoje aglomeracijoje ir zonoje, nuolat (KD2,5 – pradedant ne vėliau

kaip 2006 metais)

Aplinkos ministerija

švino (Pb), arseno (As),

kadmio (Cd), nikelio (Ni), gyvsidabrio (Hg), policiklinių aromatinių

angliavandenilių (toliau vadinama – PAA)3 kiekis

ne

mažiau kaip 1 stotyje kiekvienoje aglomeracijoje ir zonoje, kas

72 valandos, pradedant ne vėliau kaip 2007 metais

gradientiniai

meteorologiniai parametrai

ne mažiau kaip 1

meteorologinėje sto­tyje kiekvienoje

aglomeracijoje ir zonoje, nuolat

meteorologiniai parametrai,

sieros diok­si­do, azoto oksidų (NO2, NO), kietų­jų dalelių (KD10),

anglies monoksido kiekis

2 papildomose stotyse

Vilniaus aglomeracijoje, nuolat

ozonas ir jo pirmtakai

ne

mažiau kaip 1 priemiesčio stotyje, nuolat, pradedant ozono matavimus ne

vėliau kaip nuo 2007 metų, ozono pirmtakų matavimus – ne vėliau kaip nuo 2008

metų

meteorologiniai parametrai,

sieros dioksido, azoto oksidų (NO2, NO), kietųjų dalelių (KD10,

KD2,5), ozono, anglies monoksido, LOJ, PAA kiekis, transporto

intensyvumas

kiekvienoje zonoje ne

mažiau kaip 2 stotyse, nuolat (PAA – kas 72 valandos, pradedant ne

vėliau kaip nuo 2007 metų)

meteorologiniai parametrai,

sieros dioksido, azoto oksidų (NO2, NO), kietųjų dalelių (KD10),

ozono, anglies monoksido kiekis

kiekvienoje zonoje ne

mažiau kaip 5 stotyse, nuolat

LOJ,

transporto intensyvumas

kiekvienoje

zonoje ne mažiau kaip 1 stotyje, nuolat

PAA

kiekvienoje

zonoje ne mažiau kaip 3 stotyse, kas 72 valandos, pradedant ne

vėliau kaip 2007 metais

1.1.2. zonų ir aglomeracijų

tikslinimas

atmosferos

teršalų kiekiai

zonoje ne mažiau kaip 131

vietoje, kiekvienoje aglomeracijoje ne mažiau kaip po 35 vietas, kas 5 metai

Aplinkos ministerija

1.1.3. klimato pokyčių

monitoringas

oro temperatūra,

drėgmė, vėjo charakteristikos, krituliai, atmosferos slėgis

18 stočių, kas 3 valandos, 4 stotyse kas 1 valandą

Lietuvos

hidrome­teo­ro­logijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama –

Lietuvos hidrometeo­rologijos tarnyba)

suminė

saulės spinduliuotė

2 stotyse, 1 kartą per parą

ultravioletinė saulės

spinduliuotė

1 stotyje, 1 kartą per parą

atmosferos

radiozondavimas

1 stotyje, 2 kartus per

parą

radiometeorologiniai

matavimai

1

stotyje, nuolat

1.2. Vertinti ozono

sluoksnio pokyčius

1.2.1.

stratosferos monitoringas

bendro ozono kiekio

matavimai

1 stotyje, 1 kartą per parą

Lietuvos

hidrome­teo­ro­logijos tarnyba

1.3. Vertinti pernašų iš kitų šalių indėlį

į bendrą Lietuvos oro baseino užterštumo lygį

1.3.1. foninis oro

monitoringas

1.3.1.1. foninis oro monitoringas

sieros oksidų (SO2, SO42-),

azoto dioksi­do (NO2),

aerozolinių nitratų ir azoto rūgš­ties (NO3-+HNO3),

aerozolinio amonio ir amoniako (NH3+NH4+),

ozono kiekis

3 stotyse, ozonas – nuolat,

kiti parametrai – kas savaitę – kompleksinio monitoringo stotyse, kasdien – EMEP

stotyje

Aplinkos ministerija

švino, arseno, kadmio, nikelio, gyvsidabrio, PAA kiekiai

ne mažiau kaip 1 stotyje 100 000 kv. km, kas 72 valandos

PCB, DDT, HCB grupių teršalų kiekis

1 stotyje, po 3 savaites kas 3 mėnesius kasmet,

pradedant ne vėliau kaip 2009 metais

1.3.1.2. foninis atmosferos

kritulių monitoringas

kritulių

kiekis; rūgštingumas; ištirpusių nitratų (NO3-N) ir amonio (NH4-N),

aerozolinio sulfato (SO4-S), chloro (Cl), šarminių metalų (K, Na,

Ca, Mg) kiekis, specifinis elektros laidumas, šarmingumas (jeigu pH>5)

2 stotyse, kas mėnesį

Aplinkos ministerija

1.4.

Nustatyti aerozolinių radionuklidų šaltinius, vertinti Ignalinos AE išmetamų

radionuklidų sklidimą aplinkoje, jų poveikį gyventojams jėgainės eksploatavimo

ir jo nutraukimo metu

1.4.1. radiologinis oro

monitoringas

1.4.1.1.

radiologinis oro mo­nitoringas Vilniaus mieste

technogeninių ir

gamtinių radionuklidų koncentracija

1 stotyje, 1 kartą per

savaitę

Aplinkos

ministerija

1.4.1.2.

radiologinis oro mo­nitoringas tiesioginio Ig­nalinos AE poveikio zonoje

technogeninių ir

gamtinių radionuklidų koncentracija

2 stotyse, 1 kartą per

savaitę

Aplinkos ministerija

1.4.1.3. radiologinis

iškritų monitoringas

technogeninių radionuklidų

kiekis iškritose

5 stotyse, kas 5 dienos

Aplinkos ministerija

1.5.

Fiksuoti radiacinę būklę Lietuvoje tiesioginiu režimu, vertinti lygiavertės

dozės galios pokyčius

1.5.1. ankstyvojo perspėjimo sistema

lygiavertės dozės galia,

gama spektras pagal galimybę

18

stočių, kasdien

Aplinkos ministerija

1.6. Vertinti į atmosferą

išmetamų antropogeninės kilmės teršalų kiekį, apkrovų ekosistemoms mastą,

išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio dujų kiekį, taip pat lokalių taršos

šaltinių indėlį į Lietuvos oro taršą

1.6.1. išmetamų į atmosferą

teršalų ir šiltnamio dujų monitoringas, oro taršos šaltinių monitoringo,

atliekamo ūkio subjektų, vykdymo užtikrinimas

sieros dioksido (SO2),

azoto oksidų (NOx), kietųjų dalelių (KD10, KD2,5),

amoniako (NH3), nemetaninių LOJ, anglies monoksido (CO), metalų –

švino (Pb), arseno (As), kadmio (Cd), nikelio (Ni), gyvsidabrio (Hg), PAA,

šiltnamio dujų (CO2, CH4, N2O, HFC, PFC, SF6)

kiekis

pagal tarptautinių

konvencijų ir Europos aplinkos agentūros reikalavimus bei Aplinkos

ministerijos sudarytą Juridinių ir fizinių asmenų, privalančių vykdyti

monitoringą, sąrašą, 1 kartą per metus

Aplinkos ministerija

1.6.2. antropogeninės

taršos kritinių lygių ir apkrovų ekosistemoms monitoringas

sieros dioksido (SO2),

azoto oksidų (NOx), amoniako (NH3), nemetaninių LOJ kiekis,

kritiniai lygiai ir apkrovos

visoje teritorijoje, 1

kartą per metus

Aplinkos

ministerija

2. APLINKOS SRITIS –

VANDUO

2.1. Vertinti požeminio

vandens telkinio atsinaujinimo šaltinius, požeminio vandens kokybės kitimo

tendencijas ir jas lemiančius veiksnius; vietose, iš kurių vanduo imamas

geriamajam vandeniui tiekti, vertinti paimamo vandens cheminę sudėtį

2.1.1.

požeminio vandens monitoringas

bendroji cheminė sudėtis

(anijonai ir katijonai)

280

vietų, 1 kartą kasmet

Lietuvos geologijos tarnyba

prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos geologijos tarnyba)

mikrokomponentai

280 vietų, 2 kartus per 6

metus

pesticidai ir organiniai

junginiai

280 vietų, 1 kartą per 6

metus

biogeniniai

elementai (azoto junginiai)

280

vietų, gilesniuose

nei 5 metrų gręžiniuose – 1 kartą kas antri metai, kituose – 1 kartą kasmet

požeminio

vandens lygio matavimai

280

vietų, nuo 1 karto per dieną iki

1 karto per metus

2.2. Vertinti atviros Baltijos jūros dalies, pakrantės ir tarpinių

vandens telkinių ekologinę būklę, cheminių medžiagų kiekį, jų koncentracijos

pokyčius, antropogeninės taršos mastą, pasiskirstymą ir poveikį telkinių

būklei

2.2.1. Baltijos jūros monitoringas

2.2.1.1. atviros jūros monitoringas

hidromorfologiniai

elementai

gylio variacija, substrato sudėtis

6 vietose, 1 kartą per 6 metus

Aplinkos ministerija

biologiniai elementai

zooplanktonas

4 vietose: 2 vietose –

2 kartus kasmet, 2 vietose – 1 kartą kasmet

fitoplanktonas

3 vietose: 1 vietoje –

4 kartus kasmet, 1 vietoje – 3 kartus

kasmet, 1 vietoje – 2 kartus kasmet

chlorofilas

a

4 vietose: 2 vietose – 4

kartus kasmet, 2 vietose – 2 kartus kasmet

makrozoobentosas

2 vietose, 1 kartą kasmet

fiziniai ir cheminiai elementai

bendrosios sąlygos4

6

vietose: 4

vietose – 4 kartus kasmet, 2 vietose – 2 kartus kasmet

sieros

vandenilis

1 vietoje, 2 kartus kasmet

specifiniai teršalai

vandenyje

4 vietose: atsižvelgiant į

parametrus, 1–4 kartus kasmet (jeigu koncentraci­ja mažesnė už didžiausią

leistiną ar mažesnė už aptikimo ribą, stebima tik 1 kartą)

specifiniai teršalai dugno

nuosėdose

3 vietose: atsižvelgiant į

parametrus, 1–3 kartus kasmet (jeigu koncentracija mažesnė už didžiausią

leistiną ar mažesnė už aptikimo ribą, stebima tik 1 kartą)

specifiniai teršalai

biotoje

1 vietoje, 1 kartą kas 3

metai (jeigu koncentracija didesnė už didžiausią leistiną, monitoringas

vykdomas 1 kartą kasmet)

radionuklidai vandenyje ir

dugno nuosėdos

2 vietose, 1–4 kartus

kasmet

2.2.1.2. Baltijos

jūros pakrantės monitoringas

2.2.1.2.1. veiklos monitoringas

hidromorfologiniai elementai

Aplinkos ministerija,

Lietuvos hidrometeo­rologijos tarnyba

gylio variacija, substrato

sudėtis

15 vietų, 1 kartą per 6

metus

vandens lygis

1 vietoje, kasdien

biologiniai elementai

Aplinkos ministerija

bakterioplanktonas

3 vietose, 4 kartus kasmet

zooplanktonas

12

vietų: 11 vietų – 2 kartus kasmet,

1 vietoje 2 kartus per metus kas 3 metai

fitoplanktonas

12

vietų: 2 vietose – 7 kartus kasmet, 8

vietose – 3 kartus kasmet, 1 vietoje – 5 kartus kasmet, 1 vietoje –

3 kartus per metus kas 3 metai

chlorofilas a

14 vietų: 2 vietose – 7 kartus

kasmet, 9 vietose – 4 kartus kasmet, 1

vietoje – 5 kartus kasmet, 2 vietose – 4 kartus per metus kas 3 metai

makrozoobentosas

13

vietų: 11 vietų – 1 kartą kasmet,

2 vietose – 1 kartą per 3 metus

makrofitai

1 vietoje, 1 kartą per 3

metus

fiziniai ir

cheminiai elementai

bendrosios sąlygos

14 vietų: 2 vietose – 7 kartus kasmet, 9 vietose – 4 kartus kasmet, 1 vietoje – 5 kartus kasmet, 2

vietose – 4 kartus per metus kas 3 metai

skendinčios medžiagos

5 vietose: 4 vietose – 4

kartus kasmet, 1 vietoje – 4 kartus per metus kas

3 metai

specifiniai teršalai

vandenyje

13 vietų, atsižvelgiant į parametrus

11 vietų – 1–4 kartus kasmet (jeigu koncentracija mažesnė už didžiausią

leistiną ar mažesnė už aptikimo ribą, stebima tik 1 kartą), 2 vietose –

1–4 kartus per metus kas 3 metai

specifiniai teršalai dugno

nuosėdose

11 vietų: atsižvelgiant į parametrus

9 vietose – 1–3 kartus kasmet (jeigu koncentracija mažesnė už didžiausią

leistiną ar mažesnė už aptikimo ribą, stebima tik 1 kartą), 2 vietose –

1–

3 kartus per metus kas 3 metai

specifiniai teršalai

biotoje

3

vietose, 1 kartą kas 3 metai (jeigu koncentracija didesnė už didžiausią

leistiną, monitoringas vykdomas

1 kartą kasmet)

radionuklidai vandenyje ir

dugno nuosėdose

1

vietoje, 3–4 kartus kasmet

2.2.1.2.2. tiriamasis monitoringas

hidromorfologiniai elementai

Aplinkos ministerija

gylio variacija

1 vietoje, 1 kartą per 6 metus

substrato sudėtis

1 vietoje, 1 kartą per 6 metus

biologiniai

elementai

zooplanktonas

1 vietoje, priklausomai nuo grunto gramzdinimo

dažnumo

chlorofilas

1

vietoje, priklausomai nuo grunto gramzdinimo dažnumo

zoobentosas

1

vietoje, priklausomai nuo grunto gramzdinimo dažnumo

fiziniai ir cheminiai elementai

bendrosios

sąlygos

1

vietoje, priklausomai nuo grunto gramzdinimo dažnumo

skendinčios

medžiagos

1

vietoje, priklausomai nuo grunto gramzdinimo dažnumo

specifiniai

teršalai vandenyje

1

vietoje, priklausomai nuo grunto gramzdinimo dažnumo

specifiniai

teršalai dugno nuosėdose

1

vietoje, priklausomai nuo grunto gramzdinimo dažnumo

2.2.2. tarpinių vandenų

monitoringas

2.2.2.1. Kuršių marių

monitoringas

2.2.2.1.1. veiklos

monitoringas

2.2.2.1.1.1. intensyvus monitoringas

hidromorfologiniai elementai

Aplinkos ministerija, Lietuvos hidrometeo­rologijos tarnyba

gylio variacija

11 vietų, 1 kartą per 3 metus

substrato sudėtis

11 vietų, 1 kartą per 6 metus

vandens lygis

3 vietose, kasdien

biologiniai elementai

Aplinkos ministerija

zooplanktonas

7

vietose, 7 kartus kasmet

fitoplanktonas

6

vietose: 3 vietose – 12 kartų kasmet, 2

vietose – 3 kartus kasmet, 1 vietoje – 5 kartus kasmet

chlorofilas a

9

vietose, 8 vietose – 12 kartų kasmet, 1 vietoje – 5 kartai kasmet

makrozoobentosas

9

vietose, 1 kartą kasmet

makrofitai

3

vietose, 1 kartą per 3 metus

ichtiofauna

6 vietose, 1 kartą per 3

metus

fiziniai ir cheminiai elementai

bendrosios

sąlygos

11 vietų, 10 vietų – 12

kartų kasmet, 1 vietoje – 5 kartai kasmet

skendinčios medžiagos

6 vietose, 12 kartų kasmet

specifiniai teršalai

vandenyje

10 vietų: atsižvelgiant į

parametrus, 1–12 kartų kasmet

specifiniai teršalai dugno

nuosėdose

10 vietų: atsižvelgiant į

parametrus, 1–3 kartus kasmet

specifiniai teršalai

moliuskuose

2 vietose, 1 kartą kas 3

metai (jeigu koncentracija didesnė už didžiausią leistiną, monitoringas

vykdomas

1 kartą kasmet)

sunkieji metalai (Pb, Cd,

Hg), pesticidų likučiai ir polichlorintieji bifenilai (PCB) žuvyse

2 vietose, 1 kartą

(rugpjūtį) kas 3 metai (jeigu koncentracija didesnė už didžiausią

leistiną, monitoringas vykdomas 1 kartą kasmet)

Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija

radionuklidai

vandenyje ir dugno nuosėdose

1 vietoje, 3–4 kartus

kasmet

Aplinkos ministerija

2.2.2.1.1.2. ekstensyvus monitoringas

hidromorfologiniai

elementai

Aplinkos ministerija

gylio variacija

1

vietoje, 1 kartą per 6 metus

substrato sudėtis

1

vietoje, 1 kartą per 6 metus

fiziniai ir cheminiai elementai

bendrosios

sąlygos

1

vietoje, 12 kartų per metus, kas

3 metai

skendinčios

medžiagos

1

vietoje, 12 kartų per metus kas

3 metai

specifiniai

teršalai vandenyje

1

vietoje: atsižvelgiant į parametrus, 1–12 kartų per metus kas 3 metai

specifiniai

teršalai dugno nuosėdose

1

vietoje: atsižvelgiant į parametrus, 1–3 kartus per metus kas 3 metai

2.2.2.2. Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zona

2.2.2.2.1. veiklos

monitoringas

hidromorfologiniai elementai

Aplinkos ministerija

gylio variacija,

substrato sudėtis

3 vietose, 1 kartą per 6

metus

biologiniai elementai

bakterioplanktonas

1

vietoje, 4 kartus kasmet

zooplanktonas

3

vietose, 2 kartus kasmet

fitoplanktonas

3

vietose: 1 vietoje – 4 kartus kasmet, 2 vietose – 3 kartus kasmet

chlorofilas

a

3

vietose, 4 kartus kasmet

makrozoobentosas

3

vietose 1 kartą kasmet

makrofitai

1 vietoje, 1 kartą per 3

metus

ichtiofauna

3 vietose, 1 kartą per 3

metus

fiziniai ir cheminiai

elementai

bendrosios

sąlygos

3

vietose, 4 kartus kasmet

skendinčios medžiagos

1

vietoje, 4 kartus kasmet

specifiniai

teršalai vandenyje

3

vietose: atsižvelgiant į parametrus, 1–4 kartus kasmet (jeigu koncentracija

mažesnė už didžiausią leistiną ar mažesnė už aptikimo ribą, stebima tik 1

kartą)

specifiniai teršalai dugno

nuosėdose

3 vietose: atsižvelgiant į

parametrus, 1–3 kartus kasmet (jeigu koncentra­cija mažesnė už didžiausią

leistiną ar mažesnė už aptikimo ribą, stebima tik 1 kartą)

2.3.

Nustatyti etalonines sąlygas ūkinės veiklos nepaveiktuose ežeruose, vertinti

ežerų ir tvenkinių ekologinę būklę, vandens balansą ežerų sistemose, vandens

apykaitos ir apsivalymo greitį ir teršalų susilaikymą, teršalų apkrovas, jų

pasiskirstymą pagrindiniuose pabaseiniuose, poveikį ežerų ir tvenkinių (ypač

tarpvalstybinių) būklei

2.3.1.

ežerų monitoringas

2.3.1.1. priežiūros

monitoringas

2.3.1.1.1. intensyvus

monitoringas

hidromorfologiniai

elementai

hidrologinis režimas

12 ežerų, 1 kartą per parą,

9 kartus per metus, kasmet

Lietuvos hidrometeo­ro­logijos

tarnyba, Aplinkos ministerija

morfologinės sąlygos

12 ežerų, 1 kartą per 6

metus

Aplinkos ministerija

biologiniai elementai

fitoplanktonas

9 ežeruose, 9 kartus kasmet

makrofitai

9

ežeruose, 1 kartą per 3 metus

ichtiofauna

9

ežeruose, 1 kartą per 3 metus

makrozoobentosas

9

ežeruose, 1 kartą per 3 metus

fiziniai ir

cheminiai elementai

bendrosios sąlygos

vandenyje

9 ežeruose, 9 kartus kasmet

bendrosios

sąlygos dugno nuosėdose

9

ežeruose, 1 kartą per 6 metus

specifiniai teršalai vandenyje

9

ežeruose, 4 kartus per metus,

1 kartą per 6 metus

specifiniai teršalai dugno

nuosėdose

9

ežeruose, 1 kartą per 6 metus

sunkieji metalai (Pb, Cd,

Hg), pesticidų likučiai ir polichlorintieji bifenilai (PCB) žuvyse

2 ežeruose, 1 kartą kas 3

metai (jeigu koncentracija didesnė už didžiausią leistiną, monitoringas

vykdomas 1 kartą kasmet)

Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija

2.3.1.1.2. ekstensyvus

monitoringas

hidromorfologiniai

elementai

Aplinkos ministerija

hidrologinis režimas

198

ežeruose, 4 kartus per metus,

1 kartą per 6 metus

morfologinės sąlygos

198 ežeruose, 1 kartą per 6

metus

biologiniai elementai

fitoplanktonas

198

ežeruose, 4 kartus per metus,

1 kartą per 6 metus

makrofitai

144

ežeruose, 1 kartą per 6 metus

ichtiofauna

143

ežeruose, 1 kartą per 6 metus

fiziniai ir cheminiai elementai

bendrosios sąlygos vandenyje

198 ežeruose, 4 kartus per metus,

1 kartą per 6 metus

bendrosios sąlygos dugno nuosėdose

198 ežeruose, 1 kartą per 6 metus

radionuklidai

vandenyje ir dugno nuosėdose

2

ežeruose, 2 kartus kasmet

sunkieji metalai (Pb,

Cd, Hg), pesticidų likučiai ir polichlorintieji bifenilai (PCB) žuvyse

14 ežerų, 1 kartą

(rugpjūtį) kas 3 metai (jeigu koncentracija didesnė už didžiausią

leistiną, monitoringas vykdomas 1 kartą kasmet)

Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija

2.3.1.2. veiklos

monitoringas

hidromorfologiniai

elementai – morfologinės sąlygos

rizikos vandens

telkiniuose, 1 kartą per 6 metus

Aplinkos ministerija

biologiniai

elementai

fitoplanktonas

rizikos vandens

telkiniuose, 4 kartus per metus, 1 kartą per 6 metus

makrofitai

rizikos

vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus

ichtiofauna

rizikos

vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus

fiziniai

ir cheminiai elementai

bendrosios

sąlygos vandenyje

rizikos

vandens telkiniuose, 4 kartus per metus, 1 kartą per 6 metus

bendrosios sąlygos dugno

nuosėdose

rizikos

vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus

specifiniai teršalai vandenyje

rizikos vandens telkiniuose, 4

kartus per metus, 1 kartą per 6 metus

specifiniai

teršalai dugno nuosėdose

rizikos

vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus

radionuklidai

vandenyje ir dugno nuosėdose

3

ežeruose, atsižvelgiant į ežerą –

2–6 kartus kasmet

sunkieji metalai (Pb, Cd, Hg),

pesticidų likučiai ir polichlorintieji bifenilai (PCB) žuvyse

10 ežerų ir 1

tvenkinyje, 1 kartą (rugpjūtį) kas 3 metai (jeigu koncentracija didesnė už

didžiausią leistiną, monitoringas vykdomas 1 kartą kasmet)

Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija

2.3.1.3. ežerų

intakų/ištakų priežiūros monitoringas

2.3.1.3.1. intensyvus

monitoringas

hidromorfologiniai

elementai – hidrologinis režimas

fiziniai ir cheminiai

elementai – bendrosios sąlygos

12 kartų kasmet

Aplinkos ministerija

2.3.1.3.2. ekstensyvus

monitoringas

hidromorfologiniai

elementai –hidrologinis režimas

fiziniai ir

cheminiai elementai – bendrosios sąlygos

12 kartų per metus, 1 kartą

per

6 metus

Aplinkos ministerija

2.4. Nustatyti etalonines

sąlygas ūkinės veiklos nepaveiktose upėse, vertinti bendrą upių ekologinę

būklę, gamtosauginio debito palaikymą, vandens

srauto reguliavimo poveikį vandens balansui, teršalų (iš jų – pavojingų

medžiagų) apkrovas, jų pasiskirstymą

2.4.1. upių monitoringas

2.4.1.1. priežiūros

monitoringas

2.4.1.1.1. intensyvus

monitoringas

hidromorfologiniai

elementai

Lietuvos hidrometeo­rologijos

tarnyba, Aplinkos ministerija

hidrologinis

režimas

91

vietoje: atsižvelgiant į parametrus, 1 kartą per parą, 1 kartą per 10 parų,

1 kartą per mėnesį, kasmet

ir srautus pagrindiniuose

pabaseiniuose, poveikį upių (ypač tekančių per kelias

valstybes) būklei, taip pat

teršalų, upėmis patenkančių į Baltijos jūrą ir Kuršių marias, apkrovas,

vertinti ir prognozuoti vandens kiekio pokyčius

morfologinės

sąlygos

91

vietoje: atsižvelgiant į parametrus, 1 kartą per 10 parų, 1 kartą per mėnesį,

kasmet

biologiniai elementai

Aplinkos ministerija

fitoplanktonas

2 vietose,

9–12 kartų kasmet

makrozoobentosas

54 vietose, 1 kartą kasmet

makrofitai

37

vietose, 1 kartą per 3 metus

ichtiofauna

49 vietose, 1 kartą per 3 metus

fitobentosas

54

vietose, 1 kartą kasmet – arba

1 kartą per 3 metus

fiziniai ir

cheminiai elementai

bendrosios sąlygos

59

vietose: atsižvelgiant

į parametrus, 4–12 kartų kasmet

specifiniai

teršalai vandenyje

59

vietose: atsižvelgiant į parametrus, 4 arba 12 kartų per metus (jeigu

koncentracija mažesnė už didžiausią leistiną, monitoringas vykdomas

1 kartą per 6 metus)

specifiniai

teršalai dugno nuosėdose

59 vietose, 1 kartą per 6

metus

sunkieji metalai

(Pb, Cd, Hg), pesticidų likučiai ir polichlorintieji bifenilai (PCB) žuvyse

35 vietose (iš viso 19

upių), 1 kartą kas 3 metai (jeigu koncentracija didesnė už didžiausią

leistiną, monitoringas vykdomas 1 kartą kasmet)

Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija

radionuklidai

Aplinkos ministerija

vandenyje

9 vietose, 4 kartus kasmet

dugno nuosėdose

9 vietose, 2 kartus kasmet

žuvyse

9 vietose, 1 kartą kas 3

metai (jeigu koncentracija didesnė už didžiausią leistiną, monitoringas

vykdomas 1 kartą kasmet)

Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija

2.4.1.1.2. ekstensyvus monitoringas

hidromorfologiniai

elementai

Aplinkos ministerija

hidrologinis

režimas

173

vietose, 4 kartus per metus,

1 kartą per 6 metus

morfologinės

sąlygos

173

vietose, 1 kartą per 6 metus

biologiniai elementai

makrozoobentosas

173 vietose, 1 kartą per 6

metus

makrofitai

73 vietose, 1 kartą per 6

metus

ichtiofauna

173 vietose, 1 kartą per 6

metus

fitobentosas

173

vietose, 1 kartą per 6 metus

fiziniai ir

cheminiai elementai – bendrosios sąlygos

173 vietose, 4 kartus per

metus,

1 kartą per 6 metus

2.4.1.2. veiklos

monitoringas

hidromorfologiniai

elementai

Aplinkos ministerija

hidrologinis režimas

rizikos vandens telkiniuose,

4–12 kartų per metus, 1 kartą per 6 metus

morfologinės sąlygos

rizikos

vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus

biologiniai

elementai

makrozoobentosas

rizikos vandens telkiniuose, 1

kartą per 6 metus

makrofitai

rizikos vandens telkiniuose, 1

kartą per 6 metus

ichtiofauna

rizikos

vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus

fitobentosas

rizikos

vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus

fiziniai ir cheminiai elementai

bendrosios sąlygos

rizikos vandens telkiniuose

atsižvelgiant į poveikio vandens telkiniui tipą, 4 arba 12 kartų per metus, 1

kartą per 6 metus

specifiniai

teršalai vandenyje

rizikos

vandens telkiniuose 12 kartų per metus, 1 kartą per 6 metus

specifiniai

teršalai dugno nuosėdose

rizikos

vandens telkiniuose 1 kartą per 6 metus

2.5.

Užtikrinti, kad būtų vertinamas iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų

teršalų poveikis vandens kokybei ir vandens telkinių ekologinei būklei, taip

pat paimamo ir išleidžiamo vandens kiekis

2.5.1. paviršinio ir

požeminio vandens taršos šaltinių monitoringo, atliekamo ūkio subjektų,

vykdymo užtikrinimas

atsižvelgiant

į įmonės gamybai būdingus išmetamus teršalus ir veiklos pobūdį

pagal Aplinkos ministerijos

sudarytą juridinių ir fizinių asmenų, privalančių vykdyti monitoringą,

sąrašą, atsižvelgiant į nuotekų kiekį, gyventojų ekvivalentą (GE) ir veiklos

pobūdį

Aplinkos ministerija

3. APLINKOS SRITIS –

DIRVOŽEMIS

3.1.

Vertinti miškų ir laukų svarbiausių dirvožemio kokybės rodiklių – bendrųjų

savybių, organinės medžiagos būklės ir rūgštingumo parametrų – pokyčius

3.1.1. dirvožemio būklės

monitoringas

bendrosios dirvožemio

savybės – dirvožemio profilio

aprašymas, dirvožemio tipas, dirvodarinė uoliena, aikštelės charakteristikos,

tankis, granuliometrija (įskaitant skeletą), rūgštingumas

138 aikštelėse (ne

didesnėse kaip 250 kv. metrų), iš jų – 67 miškų dirvo­žemio aikštelėse (įeina

į 4.2.1 priemo­nę) ir 71 laukų dirvožemio aikštelėje (stebėjimai ne mažiau

kaip 2 gyliuose – humusingajame ir dirvodariniame), 1 kartą per 10 metų

Aplinkos ministerija,

Lietuvos geologijos tarnyba

dirvožemio

organinės medžiagos būklė

– bendros organinės anglies, bendro organinio azoto kiekis, kaitinimo

nuostolis (LOI);

dirvožemio

rūgštingumo parametrai

rūgštingumas, mainų katijonai (Ca, Mg, K, Na, Fe, Al, Mn)

138 aikštelėse (ne

didesnėse kaip 250 kv. metrų), iš jų – 67 miškų dirvo­žemio aikštelėse (įeina

į 4.2.1 priemo­nę) ir 71 laukų dirvožemio aikštelėje (stebėjimai ne mažiau

kaip 2 gyliuose – humusingajame ir dirvodariniame), 1 kartą per 5 metus

Lietuvos geologijos tarnyba

3.2. Vertinti dirvožemio

pasklidosios taršos iš žemės ūkio veiklos mastą atsižvel­giant į grėsmę, kad

vėl suin­tensyvėjus žemės ūkio veik­lai gali padidėti užterštumas pesti­ci­dų

likučiais ir azoto jungi­niais, bei į vietinę ir re­gioninę taršą iš

reikšmingų ūkio subjektų ypač pavojin­go­mis medžiagomis, vertinti dir­vožemio

praradimo dėl ur­­ba­nizacijos laipsnį ir greitį

3.2.1.

poveikio dirvožemio būklei monitoringas

3.2.1.1. pasklidosios

dirvožemio taršos monitoringas

metalų

(As, Cd, Cr, Cu, Hg, V, Ni, Pb, Se, Zn), fosforo (P), sieros (S) kiekis aqua

regia ištraukoje

138

aikštelėse (tose pačiose kaip 3.1.1 priemonei, stebėjimai ne mažiau kaip 2

gyliuose, papildomai – ne mažiau kaip 10 procentų apimties privalomųjų

dublikatų), 1

kartą per 10 metų

Lietuvos

geologijos tarnyba, Aplinkos ministerija

3.2.1.2. dirvožemio

plotų užstatymo stebėjimai

užstatytos teritorijos

ploto kaita

suderintai su

kraštovaizdžio monitoringo priemonėmis, 1

kartą per 5 metus

Lietuvos

geologijos tarnyba

3.3.

Užtikrinti, kad būtų vertinamas iš kitų stacionarių taršos šaltinių išmetamų

teršalų poveikis dirvožemio kokybei

3.3.1. dirvožemio taršos

šaltinių monitoringo, atliekamo ūkio subjektų, vykdymo užtikrinimas

atsižvelgiant

į įmonės gamybai būdingus išmetamus teršalus

pagal Aplinkos ministerijos

sudarytą Juridinių ir fizinių asmenų, privalan­čių vykdyti monitoringą, sąrašą,

atsižvelgiant į įmonės gamybai būdingų išmetamų teršalų rūšį ir kiekį

Aplinkos ministerija

4. APLINKOS SRITIS

–

GYVOJI GAMTA

4.1. Vertinti ir prognozuoti Europos Bendrijos svarbos

buveinių ir rūšių būklės pokyčius, natūralių ir antropogeninių veiksnių

poveikį jiems, sudarant sąlygas priimti tinkamiausius sprendimus dėl buveinių

ir rūšių apsaugos ir atkūrimo

4.1.1. Europos Bendrijos svarbos buveinių monitoringas

4.1.1.1. jūros buveinių monitoringas

vandens fizinės ir cheminės

savybės; dugno morfologija, būdingų organizmų įvairovė ir gausumas

1 vietoje, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai, pradedant ne

vėliau kaip 2010 metais

Aplinkos ministerija

4.1.1.2. upių žiočių ir lagūnų buveinių monitoringas

vandens savybės, būdingų

organizmų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra, išsidėstymas

1 vietoje, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai, pradedant ne

vėliau kaip 2010 metais

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

(toliau vadinama – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba), Aplinkos

ministerija

4.1.1.3. pajūrio ir žemyninių smėlynų buveinių monitoringas

būdingų organizmų įvairovė ir gausumas; buveinių užimamas plotas;

fizinę aplinką formuojantys gamtiniai veiksniai

24 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai rotaciniu principu

kasmet po 1/3 vietų, pradedant ne vėliau kaip 2010 metais

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija

4.1.1.4. ežerų buveinių monitoringas

vandens fizinės ir cheminės savybės; būdingų organizmų įvairovė ir

gausumas; augalų bendrijų struktūra ir išsidėstymas

62 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai rotaciniu principu

kasmet po 1/3 vietų, pradedant ne vėliau kaip 2010 metais

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija

4.1.1.5. upių buveinių

monitoringas

vandens fizinės, cheminės

ir dinaminės savybės, būdingų organizmų įvairovė ir gausumas, augalų bendrijų

struktūra ir išsidėstymas

17 vietų, ne rečiau kaip 1

kartą kas

3 metai rotaciniu principu: kasmet po 1/3 vietų, pradedant ne vėliau kaip

2010 metais

Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija

4.1.1.6. viržynų ir krūmynų

buveinių monitoringas

būdingų

augalų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra, buveinių užimamas

plotas

9

vietose, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai rotaciniu principu: kasmet

po 1/3 vietų, pradedant ne vėliau kaip 2010 metais

Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija

4.1.1.7. pievų buveinių

monitoringas

būdingų augalų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų

struktūra; buveinių užimamas plotas5

113 vietų, ne rečiau kaip 1

kartą kas 3 metai rotaciniu principu: kasmet po 1/3 vietų, pradedant ne

vėliau kaip 2010 metais

Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija

dirvožemio cheminės

savybės; bendrijų rūšių sudėtis ir gausumas, augalų gyvybingumas; bendrijų

struktūra ir plotai; šieno botaninė sudėtis, antžeminės dalies biologinis

produktyvumas

11 vietų, 1 kartą kas 3

metai

Aplinkos

ministerija, Valstybinė

saugomų teritorijų tarnyba

4.1.1.8. pelkių buveinių

monitoringas

hidrologinis režimas;

būdingų augalų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra, išsidėstymas,

buveinių užimamas plotas

143 vietose, ne rečiau kaip

1 kartą kas 3 metai rotaciniu principu: kasmet po 1/3 vietų, pradedant ne

vėliau kaip 2010 metais

Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija

hidrologinis režimas,

vandens fizinės ir cheminės savybės; pelkių mikromorfų įvairovė ir gausumas;

augalų populiacijų struktūra, rūšių dažnumas, gausumas, fertilumas

8 vietose, 1 kartą

kas 3 metai

Aplinkos ministerija

4.1.1.9. atodangų ir olų

buveinių monitoringas

buveinių užimamas plotas;

paviršiaus morfologija

8 vietose, ne rečiau kaip 1

kartą kas

3 metai, pradedant ne vėliau kaip 2010 metais

Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija

4.1.1.10. miškų buveinių

monitoringas

būdingų augalų įvairovė ir

gausumas; augalų bendrijų struktūra, išsidėstymas; buveinių užimamas plotas6

261 vietoje, ne rečiau kaip

1 kartą kas 3 metai rotaciniu principu: kasmet po 1/3 vietų, pradedant ne

vėliau kaip 2010 metais

Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija

4.1.2. Europos Bendrijos

svarbos rūšių, kurių apsau­gai būtina steigti teritorijas (išskyrus

paukščių), monitoringas

4.1.2.1. retųjų žinduolių

monitoringas

rūšių

individų gausumo parametrai atsižvelgiant į rūšį; buveinės

savybių, svarbių stebimai rūšiai, išsaugojimo laipsnis

5 vietose lūšių

populiacijos būklei stebėti, ne rečiau kaip 1 kartą kas

3 metai, pradedant ne vėliau kaip 2008 metais

Valstybinė

saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos

ministerija

20 vietų ūdrų populiacijos

būklei stebėti (kartu stebėti ir invazinę rūšį – kanadines audines – 4.6.1.2

priemo-nė), ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai, pradedant ne vėliau kaip

2008 metais

10 vietų šikšnosparnių

populiacijos būklei stebėti, ne rečiau kaip 1 kartą per sezoną kas 3 metai,

pradedant ne vėliau kaip 2008 metais

4.1.2.2. retųjų roplių ir

varliagyvių monitoringas

rūšių

individų gausumo parametrai atsižvelgiant į rūšį; buveinės savybių, svarbių

stebimai rūšiai, išsaugojimo laipsnis, atkūrimo galimybės

11 vietų, ne rečiau kaip 1

kartą kas 3 metai, pradedant ne vėliau kaip 2008 metais

Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija

4.1.2.3. retųjų žuvų ir

nėgių monitoringas

rūšių

individų gausumo parametrai atsižvelgiant į rūšį; buveinės savybių, svarbių

stebimai rūšiai, išsaugojimo laipsnis, atkūrimo galimybės

24 vietose, ne rečiau kaip

1 kartą kas 3 metai, pradedant ne vėliau kaip 2008 metais

Aplinkos ministerija

4.1.2.4. retųjų bestuburių

monitoringas

rūšių individų gausumo

parametrai atsižvelgiant į rūšį; buveinės savybių, svarbių stebimai rūšiai,

išsaugojimo laipsnis, atkūrimo galimybės

38 vietose, ne rečiau kaip

1 kartą kas 3 metai, pradedant ne vėliau kaip 2008 metais

Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija

populiacijos gausumo parametrai

21 vietoje plačiažnyplių

vėžių populiacijos būklei stebėti, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai

rotaciniu principu, pradedant ne vėliau kaip 2008 metais

Aplinkos ministerija

4.1.2.5. retųjų augalų

monitoringas

Europos Bendrijos svarbos

rūšių ir visų gegužraibinių individų gausumas, gyvybingumas, fertilumas,

populiacijos užimamas plotas; augavietės charakteristikos; buveinės savybių,

svarbių stebimai rūšiai, išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo galimybės

55 vietose, ne rečiau kaip

1 kartą kas 3 metai, pradedant ne vėliau kaip 2008 metais

Aplinkos ministerija

4.1.3. Europos Bendrijos

svarbos paukščių rūšių, ku­rių apsaugai būtina steigti teritorijas,

monitoringas

4.1.3.1. globaliai nykstan­čių

paukščių rūšių (išskyrus griežles) monitoringas

5 rūšių individų ar porų

gausumo parametrai atsižvelgiant į rūšį; buveinės savybių išsaugojimo

laipsnis

11 teritorijų,

ne rečiau kaip 1 kartą kasmet

Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija

rūšių individų ar porų

gausumo parametrai atsižvelgiant į rūšį

papildomai

ne mažiau kaip 25 pro­cen­tų monitoringo apimties terito­ri­jo­je už Natura

2000 tinklo ribų, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai

Aplinkos ministerija

4.1.3.2. griežlių monitoringas

teritorinių patinų gausumo

parametrai; buveinės savybių išsaugojimo laipsnis

20

teritorijų (iš jų 2 sutampa su 4.1.3.1 priemonės teritorijomis), 1 kartą

kas 2 metai

Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija

teritorinių patinų gausumo

parametrai

papildomai ne mažiau

kaip 25 pro­cen­tų monitoringo apimties teritori­jo­je už Natura 2000 tinklo

ribų, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai

Aplinkos ministerija

4.1.3.3. migruojančių

vandens ir pelkių paukščių sankaupų vietų monitoringas

maksimalus sezono metu

užregistruotų atskirų rūšių individų skaičius; vietos savybių išsaugojimo

laipsnis

14 teritorijų (iš jų

12 sutampa su 4.1.3.4 ir 4.1.3.1 priemonių teritorijo­mis), 1 kar­tą kas

1–3 metai (kasmet – globaliai nykstančioms rūšims (4 teri­to­rijose), kas

2 metai – priekrantėje ties Kuršių nerija, kitur – kas 3 metai)

Valstybinė

saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija

4.1.3.4. perinčių retųjų

paukščių rūšių monitoringas

rūšių besiveisiančių

individų/porų gausumo parametrai; vietos savybių išsaugojimo laipsnis

70

teritorijų (iš jų 5 sutampa su 4.1.3.1, 18 – su 4.1.3.2 priemonių

teritorijomis),

1 kartą kas 2–3 metai (kas 2 metus – 18 teritorijų kurtiniams, upinėms,

mažosioms ir juodosioms žuvėdroms, žalvarniams)

Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija

rūšių besiveisiančių

individų/porų gausumo parametrai

papildomai

ne mažiau kaip 25 pro­centų monitoringo apimties teritori­jo­je už Natura

2000 tinklo ribų, ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai

4.1.3.5. paukščių migra­ci­jos

srautų susiliejimo vietų monitoringas

per sezoną

užregistruotų individų ir rūšių skaičius; vietos savybių išsaugojimo laipsnis

2

teritorijose (Kuršių nerijoje ir Nemuno deltoje – sutampa su

4.1.3.4 priemonės teritorijomis), ne rečiau kaip 1 kartą kas 6 metai

Aplinkos ministerija

4.1.4. kitų Europos

Bendrijos svarbos rūšių monitoringas

vilkų

gausumo ir paplitimo parametrai

30 teritorijų, ne rečiau

kaip 1 kartą kas 3 metai

Aplinkos ministerija

bebrų gausumo ir paplitimo

parametrai

38 teritorijose, ne rečiau

kaip 1 kartą kas 3 metai

Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija

4.2.

Operatyviai vertinti miškų būklės kaitą erdvės ir laiko atžvilgiu dėl oro

teršalų tolimųjų pernašų ir kitų stresinių veiksnių poveikio

4.2.1. I lygio (europinis

ir regioninis) miškų būklės monitoringas

I lygis (europinis ir

regioninis)

lajos būklės parametrai,

stiebo būklės parametrai, stiebo taksaciniai parametrai, vietovės parametrai,

bendrieji medyno parametrai, bendrieji medžio parametrai

I lygis (tik europinis)

dirvožemio cheminės sudėties parametrai, dirvožemio

granuliometrinės sudėties parametrai, lapijos cheminės sudėties parametrai

I lygis (europinis) – 74 monitoringo vietose (iš

jų apie 10 procentų patenka į rezervą ir nematuojami, iki susifor­muoja

naujas medynas)

1 kartą kasmet – lajos būklės parametrai, stiebo būklės

parametrai, stiebo taksaciniai parametrai; 1 kartą kas 10 metų – dirvožemio

cheminės ir granuliometrinės sudėties parametrai, lapijos cheminės sudėties

parametrai. Steigiant monitoringo vietą ar įvykus pakitimams, – bendrieji

medyno ir medžio parametrai

Aplinkos ministerija

I lygis (regioninis) – 889 monitoringo vietose

(iš jų apie 10 procentų patenka į rezervą ir nematuojami, iki susifor­muo­ja

naujas medynas)

¼ mo­ni­toringo vietų 1

kartą kasmet – lajos

būklės parametrai, stiebo būklės parametrai, stiebo taksaciniai para­metrai.

Steigiant monitoringo vietą ar įvykus pakitimams, – bendrieji medyno ir

medžio parametrai

4.3.

Vertinti teršalų ir kitų stresinių veiksnių poveikį labiausiai paplitusioms

(būdingoms) miško ekosistemoms

4.3.1.

II lygio (intensyvus) miškų būklės monitoringas

medyno ir medžio parametrai, vietovės parametrai,

bendrieji medžio parametrai, augalijos dangos parametrai, dirvožemio cheminės

sudėties parametrai, dirvožemio granuliometrinės sudėties parametrai, lapijos

cheminės sudėties parametrai, lapijos pažeidimo dėl ozono koncentracijos

parametrai

9 monitoringo vietose: lajų

būklės įvertinimas – 1 kartą kasmet; medžių prieaugio matavimai – 1 kartą kas

5 metai; dirvožemio tyrimai (chemi­nės ir mechaninės sudėties para­metrai)

– 1 kartą kas 10 metų;

lapijos cheminė analizė,

augalijos dangos apskaita – 1 kartą kas 2 metai; pažeidimai dėl ozono – 1

kartą kasmet. Vietovės parametrai, bendrieji medžio ir medyno parametrai –

steigiant monitoringo vietą ar įvykus

pakitimams

Aplinkos ministerija

dirvožemio tirpalo cheminės

sudėties parametrai, oro cheminės sudėties parametrai, kritulių cheminės

sudėties parametrai, medžių fenologiniai parametrai

3 monitoringo vietose

(parametrai matuojami papildomai, greta aukščiau nurodytų, matuojamų 9 monito­ringo

vietose): dirvožemio tirpalo cheminės sudė­ties analizė – maždaug 6

kartus per sezoną kasmet; oro ko­kybės matavimai – 6 kartus kasmet; teršalų

iškritos – 15 kartų per sezoną kasmet; fenologiniai stebėjimai (nuo­kritos) –

maždaug 10 kartų kasmet

4.4. Rinkti ir vertinti

informaciją, kad būtų užtikrinta tinkama medžiojamųjų gyvūnų ir žuvų išteklių

apsauga ir subalansuotas naudojimas

4.4.1. medžiojamųjų limi­tuo­jamų

kanopinių žvėrių monitoringas

tauriųjų

elnių, stirnų, briedžių gausumo ir paplitimo parametrai

40 teritorijų, ne rečiau

kaip 1 kartą kas 3 metai

Aplinkos ministerija

4.4.2.

žuvų monitoringas

4.4.2.1.

praeivių žuvų būklės monitoringas

lašišų ir šlakių

populiaciniai ir paplitimo parametrai

70

teritorijų ne rečiau kaip 1 kartą kasmet, 50 teritorijų – ne rečiau kaip 1

kartą kas 3 metai

Aplinkos ministerija

lašišų,

šlakių, žiobrių ir nėgių reproduktorių gausumo ir populiaciniai parametrai

15 teritorijų, 4 kartus

kasmet, migracijos laikotarpiu

Žemės ūkio ministerija

iki žuvų pralaidos

atplaukiančių migruo­jančių žuvų kiekis ir jų dalis, pakilusi pralaida

4 teritorijose, 24 kartus

kasmet, migracijos laikotarpiu

4.4.2.2. verslinių žuvų

populiacijų būklės ir išteklių naudojimo monitoringas7

žuvų gausumo, biomasės ir

paplitimo parametrai

26 teritorijose: 10

teritorijų (iš jų 2 – jūros priekrantėje) ne rečiau kaip 1 kartą kasmet,

16 teritorijų – ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai

Aplinkos ministerija

žuvų bendrijų parametrai

(rūšinė sudėtis, pagrindinių verslinių rūšių biomasė, ilgio/amžiaus

struktūra, jauniklių gausa)

4 teritorijose atviroje

jūroje, 1 kartą kas 3 mėnesiai

Žemės ūkio ministerija

4.4.2.3. žuvų užkrečiamųjų

ligų monitoringas

žuvų

ligos

25 ežeruose, 38

teritorijose upėse (iš viso 12 upių), 2 kartus kasmet

Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija

4.5. Stebint laukų

augalijos pokyčius, vertinti žemės ūkio plėtros poveikį biologi­nei įvairovei

agrarizuotoje teritorijoje, formuoti ekologinį pagrindą ariamo­sios žemės

konversijai

4.5.1. laukų augalijos

monitoringas

rūšių

įvairovė, gausumas ir dažnumas; bendrijų įvairovė ir struktūra; dirvožemio

cheminės savybės

8 vietose, ne rečiau kaip 1

kartą kas

5 metai

Aplinkos ministerija

4.6. Vertinti, prognozuoti

ir kontroliuoti didžiausią grės­mę Lietuvos biologinei įvai­rovei keliančių

nevietinių invazinių augalų ir gyvūnų rūšių plitimą, prognozuoti pavojingiausių

kraujasiurbių vabzdžių rūšių populiacijų gausumo protrūkius

4.6.1. probleminių invazi­nių

rūšių monitoringas

4.6.1.1. invazinių augalų

rūšių monitoringas

populiacijos ir buveinės

būklės demografiniai, morfologiniai parametrai

40 vietų (po 5 poligonus

kiekvienai iš 8 stebimų rūšių), ne rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai

Aplinkos ministerija

4.6.1.2. invazinių

gyvūnų rūšių monitoringas

kraujasiurbių mašalų

populiacijų gausumo ir paplitimo parametrai

4 teritorijose, ne rečiau

kaip 2 kartus kasmet

Aplinkos ministerija

kaštoninių minakandžių gausumo

ir paplitimo parametrai

5 teritorijose, ne rečiau

kaip 1 kartą kas 3 metai

Ponto–Kaspijos

vėžiagyvių, rainuotųjų vėžių ir kitų neseniai pastebėtų invazinių vandens

gyvūnų rūšių plitimo vektoriai ir greitis, rūšinė sudėtis, gausumas

7 vektoriuose (maršrutuose)

(Nemunas, Neris, 5 kitų pagrindinių upių baseinuose), 1 kartą kas 3 metai

rotaciniu principu – kasmet po

1/3 vektorių

Ponto–Kaspijos

vėžiagyvių, kiniškųjų krabų ir kitų neseniai pastebėtų invazinių rūšių

plitimo vektoriai ir greitis, rūšinė sudėtis, gausumas

2 vektoriuose jūroje ir

tarpiniuose vandenyse (Kuršių marios, Klaipėdos jūrų uosto akvatorija), ne

rečiau kaip 1 kartą kas 3 metai (suderintai su 2.2.1 ir 2.2.2 priemonėmis)

kanadinių audinių gausumo

ir paplitimo parametrai

10 teritorijų, ne rečiau

kaip 1 kartą kas 3 metai, pradedant ne vėliau kaip 2008 metais (suderintai

su

4.1.2.1 priemone)

Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba, Aplinkos ministerija

4.7. Užtikrinti, kad būtų

vertinamas ūkio subjektų veiklos (įskaitant GMO tiekimą į rinką) poveikis

biologinei įvairovei ir gyvosios gamtos ištekliams

4.7.1.

ūkinės veiklos po­vei­kio biologinei įvairovei ir gyvosios gamtos ištekliams

monitoringo, atliekamo ūkio subjektų, vykdymo užtikrinimas

atsižvelgiant

į įmonės veiklos pobūdį

pagal Aplinkos ministerijos

sudarytą Juridinių ir fizinių asmenų, privalančių vykdyti monitoringą,

sąrašą, atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį ir galimo poveikio rūšį

Aplinkos ministerija

5. APLINKOS SRITIS

–

EKOSISTEMOS

5.1. Vertinti tolimųjų oro teršalų pernašų iš Vakarų ir Vidurio

Europos valstybių srautus, jų kaitą pagrindi­niuose Lietuvos kraštovaiz­džio

tipuose, identifikuojant antropogeniškai sąly­gotus ir natūralius ekosiste­mų

pokyčius kintančio klimato sąlygomis, teršalų transformaciją ir poveikį miško

dirvožemio, vandens kokybei ir augalijos būklei

5.1.1. sąlygiškai natūralių

ekosistemų monitoringas

5.1.1.1. oro ir kritulių monitoringas

fizikiniai ir meteorologiniai matavimai, saulės aktyvumo fizikiniai

matavimai

2 stotyse, nuolat

Aplinkos ministerija

oro cheminiai matavimai (įeina į 1.3.1.1 priemonę) – sieros oksidų (SO2, SO42-),

azoto dioksido (NO2), aerozolinių nitratų ir azoto rūgšties (NO3-+HNO3),

aerozolinio amonio ir amoniako (NH3+NH4+),

ozono (O3) kiekis

2 stotyse, ozonas – nuolat; kiti parametrai – kas savaitę

kritulių cheminiai matavimai (įeina į 1.3.1.2 priemonę) – rūgštingumas; ištirpusių nitratų (NO3-N)

ir amonio (NH4-N), aerozolinio sulfato (SO4-S), chloro

(Cl), šarminių metalų (K, Na, Ca, Mg) kiekis, specifinis elektros laidumas,

šarmingumas (jeigu pH>5). Papildomai – sunkiųjų metalų tyrimai

iškritose

2 stotyse, kas mėnesį

5.1.1.2. dirvožemio ir vandens būklės monitoringas

dirvožemio cheminiai matavimai: rūgštingumo, agrocheminiai, fiziniai ir dirvodaros procesų

parametrai

2 stotyse, kas 5 metai

Aplinkos ministerija

dirvožemio vandens fiziniai ir cheminiai matavimai: rūgštingumo parametrai, teršalų ir bioelementų

koncentracija

2

stotyse, sunkieji metalai – 3 kartus kasmet; kiti parametrai – kas mėnesį

gruntinio

vandens cheminiai matavimai: rūgštingumo ir dirvodaros procesų greičio

parametrai, bioelementų ir teršalų koncentracija

2 stotyse, sunkieji metalai

– 3 kartus kasmet; kiti parametrai – kas 2 mėnesiai

upelių vandens cheminiai matavimai: rūgštingumo ir debito parametrai, bioelementų ir teršalų

koncentracija

2 stotyse, sunkieji metalai

– 3 kartus kasmet; kiti parametrai kas mėnesį

upelių hidrobiologiniai stebėjimai: bentofaunos rūšinės sudėties parametrai; rūšių tankumo parametrai;

biomasė

2 stotyse, 2 kartus kasmet

(pavasarį ir rudenį)

dirvožemio faunos apskaita

pedobiontų tankumo parametrai, mikrobiologinio dirvos aktyvumo parametrai

2 stotyse, kas 5 metai

5.1.1.3. augalijos būklės

monitoringas

lapijos cheminiai matavimai

fiziniai parametrai, bioelementų ir teršalų koncentracija

2 stotyse, 1 kartą kasmet

Aplinkos ministerija

nuokritų cheminiai matavimai

fiziniai parametrai, bioelementų ir teršalų koncentracija, nuokritų

destrukcijos greitis

2 stotyse, nuokritų kiekis

– kas mėnesį, cheminiai matavimai – kas 3 mėnesiai, destrukcija – kas 5

metai

sumedėjusios augalijos stebėjimai

a) medžių būklės stebėjimai; medžių

pažeidimų

ir lajos būklės parametrai

2 stotyse, 1 kartą kasmet

b) medynų vystymosi eigos

stebėjimai;

medžių iškritimo, atsikūrimo ir

prieaugio parametrai

2

stotyse, 1 kartą kas 5 metai; fotosintetiškai aktyvi saulės spinduliuotė –

kasmet

c) medynų biomasė ir

bioelementų kiekio matavimai, rūšinės

sudėties, amžiaus ir tankumo parametrai

2

stotyse, kas 5 metai

žolinės augalijos stebėjimai

(rūšinės įvairovės, dažnumo ir padengimo

parametrai) ir sunkiųjų metalų kiekio samanose matavimai

2 stotyse, kas 5 metai

baseine (kasmet intensyvaus stebėjimo laukeliuose); sunkieji metalai samanose

– kas 5 metai

epifitinių kerpių stebėjimai

rūšinės įvairovės, gausumo ir būklės parametrai, bendrijų vystymosi

parametrai

2

stotyse, rūšinė

įvairovė, gausumas ir būklė – kas 5 metai; bendrijos vystymasis – kasmet

sausumos žaliadumblių stebėjimai – žaliadumblių gausumo parametrai

2 stotyse, kasmet

5.2. Vidurio Lietuvos žemu­moje

vertinti išnešamų iš agroekosistemų maisto me­džiagų kiekį, ūkininkavimo

baseino teritorijoje poveikį vandens telkiniams, nusta­tyti taršos šaltinius

ir pa­rink­ti veiksmingiausias priemones žemės ūkio taršai mažinti

5.2.1. agroekosistemų

monitoringas

hidrologiniai

parametrai

–

upelių ir drenažo sistemų debitai

1 teritorijoje, ne mažiau

kaip 8 stebė­jimo vietose, upelių debitas – kiekvieną parą, drenažo – ne

rečiau kaip 52 kartus kasmet

Aplinkos ministerija

cheminiai

vandens parametrai

rūgštingumas, bendras azoto, bendras fosforo, nitratų (NO3),

nitritų (NH4), fosfatų (PO4), sulfatų (SO4),

chloro (Cl), šarminių metalų (Na, Mg, Ca, K) kiekis, specifinis elektros

laidumas, biocheminis deguonies suvartojimas

1 teritorijoje, ne

mažiau kaip 6 stebė­jimo vietose, ne rečiau kaip 12 kartų kasmet

dirvožemio savybės: tipas, mechaninė sudėtis, maisto medžiagų atsargos

1

teritorijoje, ne mažiau kaip 8 stebė­jimo vietose, 1 kartą kas 5 metai

žemės naudojimo (pasėlių struktūros, tręšimo, derliaus,

gyvulių tankio ir mėšlo tvarkymo) ir natrio, fosforo, kalio (NPK) balansas

atskiriems sėjomainos laukams ir visam baseinui

1

teritorijoje, ne mažiau kaip 8 stebė­jimo vietose, 1 kartą kasmet

makrozoobentoso

būklės parametrai

taksonominė sudėtis, gausumas, biomasė, struktūra

1 teritorijoje, ne

mažiau kaip 2 stebė­jimo vietose, ne rečiau kaip 2 kartus kasmet

sėtinių

pievų bendrijų struktūros ir produktyvumo parametrai – bendrijų

fitocenotiniai aprašymai, žolynų botaninė sudėtis, ūkinis produktyvumas,

antžeminė fitomasė, ariamojo dirvožemio horizonto agrocheminės savybės

1 teritorijoje, ne

mažiau kaip 4 aikšte­lėse, 3 kartus kasmet

6. APLINKOS SRITIS –

KRAŠTOVAIZDIS

6.1.

Nacionaliniu, regioni­niu ir vietiniu lygiais nustatyti žemės dangos klasių

pokyčius, analizuoti jų teritorinį pasiskirstymą ir įvertinti kraštovaizdžio

poliarizacijos laipsnį

6.1.1. kraštovaizdžio

struktūros pokyčių nacionaliniu ir regioniniu lygiais monitoringas

nustatoma

44 žemės dangos klasių už­imamas plotas (ha, %), pokyčiai (ha, %)

analizuojama žemės dangos klasių teritorinis pasiskirstymas,

kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnis

Corine

LandCover duomenų, palydo­vinių vaizdų analizės (M1:100 000) nacionaliniu ir

regioniniu lygiais (7 žemėvaizdžių tipuose), 1 kartą kas 5 metai

Aplinkos ministerija

6.1.2. kraštovaizdžio

struktūros pokyčių vietiniu lygiu monitoringas

nustatoma 87 žemės

dangos klasių užimamas plotas (ha, %), pokyčiai (ha, %) analizuojama

žemės dangos klasių teritorinis pasiskirstymas, kraštovaizdžio poliarizacijos

laipsnis; fragmentacijos

rodikliai, žemės naudojimo rodikliai

Corine LandCover duomenų,

palydovinių vaizdų, ortofotografinių planų, žemės fondo duomenų analizės

atrinktuose etalonuose8 (M1:50 000 ar stambesnis; ne mažiau

kaip

10 teritorijų po 25 kv. km), atspindinčiuose Lietuvos kraštovaizdžio

įvairovę, geoekologinį jautrumą, probleminius arealus pagrindu,

fragmentacijos ir žemės naudojimo rodikliai – 1 kartą kasmet, kiti parametrai

– 1 kartą kas 5 metai

Aplinkos ministerija, Žemės

ūkio ministerija

6.2.

Įvertinti vandenų ir grunto pernašą priekrantėje, paplūdimių būklę ir apsau­ginio

paplūdimio, kopa­gūbrio ir kranto dinamiką, antropogeninius ir

hidrometeorologinius veiksnius, skatinančius krantų ardą

6.2.1. krantų dinamikos

monitoringas

hidrologiniai: vandens

lygis, bangavimo elementai

žemyno

jūrinė pakrantė: vandens lygis – 2 stebėjimų vietos (Klaipėdos sąsiauris –

uosto vartai, Palangos tiltas), bangavimo elementai –

2 stebėjimų vietos (ties Klaipėda, ties Palanga), stebėjimai vykdomi

kiekvieną dieną ištisus metus; Kuršių marių vakarinė ir rytinė pakrantė

3 stebėjimų vietos (Juodkrantė, Nida, Ventė), stebėjimai vykdomi kiekvieną

dieną ištisus metus

Aplinkos ministerija

meteorologiniai

vėjo kryptis ir greitis, oro temperatūra

žemyno jūrinė pakrantė: 1

stebėjimų vieta (ties Klaipėda), stebėjimai vykdomi kiekvieną dieną ištisus

metus;

grunto

pernaša priekrantėje: vandens srovės kryptis ir greitis, nešmenų srautai

žemyno jūrinė priekrantė: 1

stebėjimų vieta (nuo Palangos tilto vakarinės pusės), 1–2 kartus per mėnesį,

vyraujant įvairioms vėjo kryptims ir greičiams

granuliometrija

– grunto granuliometrinės sudėties tyrimai

intensyviausiai lankomuose

paplūdimiuose ir intensyviai ardomose kranto zonose, 1 kartą per

3 metus, paplūdimio maitinimo smėliu vietose (prieš ir po maitinimo)

krantų

dinamika – paplūdimių ir krantų ardos ar sąnašavimo pokyčiai išilgai jūros ir

marių krantų

žemyno jūrinė pakrantė

Būtingės geomorfologinis draustinis 1,9 km –

7 profiliai (toliau profiliai – pr.),

Šventosios rekreacinė zona

8 km –

15 pr., Palangos rekreacinė zona

10,2 km – 31 pr., Pajūrio regioninis parkas 12,3 km – 33 pr., Girulių

rekreacinė zona 1,4 km – 4 pr., Melnragės rekreacinė zona 3,5 km – 13 pr.,

Klaipėdos uosto zona 0,5 km – 2 pr. Tyrimai

atliekami 1 kartą per

3 metus ir pakartotinai po stiprių audrų; Kuršių nerijos jūrinė

pakrantė: Kopgalio zona 2,3 km – 6 pr., Smiltynės zona 4,6 km – 7 pr.,

Lapnugario kraštovaizdžio draustinio zona 11,8 km – 16 pr., Juodkrantės zona 4,2 km – 9 pr., Naglių rezervato zona

9,4 km – 18 pr., Pervalkos zona 2 km – 4 pr., Karvaičių krašto-vaizdžio

draustinio zona 10 km –

20 pr., Nidos zona 3,5 km – 8 pr., Grobšto rezervato zona 1,3 km –5 pr.

Tyrimai atliekami 1 kartą per 3 metus ir pakartotinai po stiprių audrų;

Kuršių marių

vakarinė pakrantė: Lapnugario kraštovaizdžio draustinio zona 14,2 km – 10

pr., Naglių

rezervato zona

11,3 km – 12 pr., Karvaičių kraštovaizdžio draustinio zona 17,1 km – 22 pr.,

Parnidžio kraštovaizdžio draustinio – Grobšto rezervato zona 2,8 km – 3 pr.

Tyrimai atliekami 1 kartą per 3 metus ir pakartotinai po stiprių audrų;

Kuršių marių rytinė pakrantė: Smeltės pusiasalio zona 1 km – 2 pr., Nemuno

deltos regioninis parkas 0,1 km –

1 pr. Tyrimai atliekami tik ypatingais atvejais, po labai stiprių uraganinių

vėjų.

Ties ypač

ardomais krantais

Būtinge – 1 km, Palanga – 3 km, Plaže – 2,5 km, Karkle – 2 km,

Melnrage–Giruliais – 5,5 km, Kopgaliu–Smiltyne – 7 km, Nida –

5 km ruože – 1 matavimai atliekami kartą per metus ir po stiprių audrų

augalija

specifinė augalija, sauganti krantus nuo išpustymo ir nuardymo

visuose

ruožuose, kuriuose atliekami krantų dinamikos tyrimai, vieną kartą per 3

metus (vasaros pabaiga, rudens pradžia)

batimetriniai

matavimai

žemyno jūrinėje priekrantėje

7 stebėjimo vietos (Šventosios zona – 1 pr., Palangos zona – 3 pr., Pajūrio

regioninio parko zona – 1 pr., Girulių rekreacinė zona – 1 pr., I-osios–

II-osios Melnragės rekreacinė zona – 1 pr.); Kuršių nerijos jūrinėje

priekrantėje: 5 stebėjimo vietos (Kopgalio zona – 1 pr., Smiltynės

zona – 1 pr., Juodkrantės zona – 1 pr., Pervalkos zona – 1 pr., Nidos zona –

1 pr.).

Matavimai

atliekami kartą per metus, iki 20 m gylio izobatos. Paplūdimio maitinimo

smėliu, vietose atlikti matavimus prieš ir po maitinimo

6.3.

Valstybiniuose parkuo­se ir rezervatuose regioniniu ir vietiniu lygiais nusta­ty­ti

kraštovaizdžio mozai­kiš­kumo ir erdvių išlaikymą, įvertinti žemėvaldos

kaitą, rekreacinę apkrovą, antropogenizacijos ir renatūralizacijos laipsnį

6.3.1. valstybinių parkų ir

rezervatų monitoringas

kraštovaizdžio

būklė

valstybiniuose parkuose ir

rezervatuose, regioniniu ir vietiniu lygiais atitinkamai 7 žemėvaizdžiuose ir

etaloninėse teritorijose

Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba

kraštovaizdžio mozaikiškumo

ir erdvių išsaugojimas, žemėvaldos kaita (įskaitant miškų)

1 kartą kasmet

antropogenizacijos ir

renatūralizacijos laipsnis

1 kartą kasmet

sutvarkytas, atkurtas

pažeistų teritorijų (sąvartynų, karjerų, kitos devastuotos žemės) plotas (ha)

1 kartą kasmet

gamtos stichijos padaryta

žala aplinkai (ha, Lt)

prireikus

gamtos paveldo objektų

būklė, jų kiekio ir plotų (ha) kaita

1 kartą kasmet

kultūros

paveldo objektų būklė, jų kiekio ir plotų (ha) kaita

1 kartą kasmet

rekreacijos poveikis

aplinkai

rekreacinė apkrova

(lankytojų kiekio ir lankymo pobūdžio kaita, poveikis aplinkai – rekreacinės

digresijos plotas (ha), pažeidimo laipsnis);

vasaros

sezono metu

lankymui pritaikytų objektų

kiekis (vnt.), plotas (ha), rekreacinių paslaugų saugomoje teritorijoje

spektro kaita

1

kartą kasmet

6.4.

Inventorizuoti naujas smegduobes regioniniu lygiu Šiaurės Lietuvos

karstiniame rajone, įvertinti žmogaus ūkinės veiklos ir klimato kaitos įtaką

gipso cheminės denudacijos intensyvumui, karstinių procesų aktyvumui ir

kraštovaizdžio pokyčiams

6.4.1. Šiaurės Lietuvos

kars­tinio rajono krašto­vaiz­džio būklės ir gipso cheminės denudacijos

monitoringas

smegduobių morfometriniai

duomenys, smarkiai sukarstėjusios teritorijos smegduobių užimamas plotas (kv.

m, %) ir jo pokyčiai (kv. m, %),

smegduobės 2 smarkiai

sukarstėjusiuose plotuose Biržų regioninio parko teritorijoje, Karajimiškio

ir Mantagailiškio kaimų apylinkėse, atsiradusios naujos smegduobės Šiaurės

Lietuvos karstiniame rajone (apie

20 smegduobių per metus), smegduobių inventorizacija – kasmet, smarkiai

sukarstėjusiuose plotuose – 2 kartus kasmet (II ir IV ketvirčiais)

Lietuvos geologijos

tarnyba, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

gipsas, išnešamas su

karstinių upių nuotėkiu (kub. m/kv. km per metus)

6 vietose, vandens mėginiai

cheminei analizei – kas mėnesį; upių nuotėkis ir vandens lygis – kasdien

Pastabos: 1.

Meteorologiniai parametrai: temperatūra, vėjo greitis, vėjo kryptis,

santykinė drėgmė, slėgis.

2. LOJ (lakieji organiniai junginiai): BZN – benzenas,

TLX – toluenas, EBZN – etilbenzenas, MPXY – metilparaksilenas, OXY –

ortoksilenas.

3. PAA (policikliniai aromatiniai angliavandeniliai)

B(a)P, benzo(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(j)fluorantenas,

benzo(k)fluorantenas, fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas,

dibenz(a,h)antracenas.

4. Bendrosios sąlygos: Baltijos jūroje ir tarpiniuose

vandenyse – skaidrumas, terminės sąlygos, prisotinimas deguonimi, druskingumas,

maistingosios medžiagos; ežeruose – skaidrumas, terminės sąlygos, prisotinimas

deguonimi, mineralizacija, savitasis elektros laidis, pH, rūgščių

neutralizavimo geba, maistingosios medžiagos; upėse ir ežerų intakuose/ištakose

– terminės sąlygos, prisotinimas deguonimi, mineralizacija, savitasis elektros

laidis, pH, rūgščių neutralizavimo geba, maistingosios medžiagos.

5. Šiose buveinėse (6430 ir 6450)

papildomai stebimi fizinę aplinką formuojantys gamtiniai veiksniai.

6. Šiose buveinėse (*9080, 91D0,

*91E0 ir 91F0) papildomai stebimas hidrologinis režimas.

7. Atskiru moksliniu tyrimu reikia įvertinti perpelių

populiacijos Lietuvoje būklę ir jų gausumo pokyčių tendenciją.

8. Etalonų atranka

vykdoma ne vėliau kaip iki 6.1.2 priemonės stebėjimų, kurie turi būti atliekami

kartą per 5 metus, pradžios.

––––––––––––––––

Valstybinės

aplinkos monitoringo

2005–2010 metų programos

2 priedas

PRELIMINARUS LĖŠŲ POREIKIS VALSTYBINĖS APLINKOS

MONITORINGO 2005–2010 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖMS, JŲ FINANSAVIMO

SISTEMA IR LĖŠŲ PASKIRSTYMAS

Programos įgyven­dini­mo priemonių grupės kodas (pagal 1 priedą)

Asignavimų valdytojai

Preliminarus biudžeto lėšų poreikis (tūkst. litų)*

2005 metai

2006 metai

2007 metai

2008 metai

2009 metai

2010 metai

Iš viso per 6 metus

1. APLINKOS SRITIS –

ORAS

1.1.1.

Aplinkos ministerija

846

947

1139

1099

830

909

5770

1.1.2.

Aplinkos ministerija

0

0

0

0

750

0

750

1.1.3.

Lietuvos

hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama –

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba)

1055

861

1065

271

276

282

3810

1.2.1.

Lietuvos

hidrometeorologijos tarnyba

50

50

90

50

90

11

341

1.3.1.

Aplinkos ministerija

164

88

143

186

197

187

965

1.4.1.

Aplinkos ministerija

76

76

76

76

76

76

456

1.5.1.

Aplinkos ministerija

118

120

138

146

155

156

833

1.6.1.

Aplinkos ministerija

46

46

46

46

46

46

276

1.6.2.

Aplinkos ministerija

35

35

35

35

35

35

210

2. APLINKOS SRITIS –

VANDUO

2.1.1.

Lietuvos geologijos tarnyba

prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos geologijos tarnyba)

268

151

133

143

134

168

997

2.2.1.

Aplinkos ministerija

212

287

267

327

449

374

1916

Lietuvos

hidrometeorologijos tarnyba

0

2

2

2

2

2

10

2.2.2.

Aplinkos ministerija

158

217

234

252

272

292

1425

Lietuvos

hidrometeorologijos tarnyba

0

3

3

3

3

3

15

Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba

2

2

2

2

2

2

12

Žemės ūkio ministerija

6

6

6

6

6

6

36

2.3.1.

Aplinkos ministerija

154

456

359

362

365

569

2265

Lietuvos

hidrometeorologijos tarnyba

6

6

6

10

10

11

49

Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba

10

10

10

10

10

10

60

Žemės ūkio ministerija

97

97

97

97

97

97

582

2.4.1.

Aplinkos ministerija

715

765

988

1115

943

1672

6198

Lietuvos

hidrometeorologijos tarnyba

28

28

28

47

48

48

227

Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba

17

17

17

17

17

17

102

Žemės ūkio ministerija

120

120

120

120

120

120

720

3. APLINKOS SRITIS –

DIRVOŽEMIS

3.1.1.

Aplinkos ministerija (lėšų

poreikis įeina į 4.2.1–4.3.1 priemonių poreikius)

Lietuvos geologijos tarnyba

0

0

39

33

0

0

72

3.2.1.1.

Aplinkos ministerija (lėšų

poreikis įeina į 4.2.1–4.3.1 priemonių poreikius)

Lietuvos geologijos tarnyba

0

0

0

11

0

0

11

3.2.1.2.

Aplinkos ministerija (lėšų

poreikis įeina į 6.1.1 priemonės poreikius)

4. APLINKOS SRITIS –

GYVOJI GAMTA

4.1.1.

Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė

saugomų teritorijų tarnyba)

0

0

0

0

0

72

72

Aplinkos ministerija

0

64

0

0

0

98

162

4.1.2.

Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba

0

0

0

62

3

25

90

Aplinkos ministerija

0

0

0

80

62

70

212

4.1.3.

Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba

12

12

13

13

13

13

76

Aplinkos ministerija

102

79

101

79

81

83

525

4.1.4.

Aplinkos ministerija

0

10

0

10

0

0

20

Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba

0

0

0

0

0

19

19

4.2.1–4.3.1.

Aplinkos ministerija

116

108

114

84

80

89

591

4.4.1.

Aplinkos ministerija

0

0

100

0

0

100

200

4.4.2.1.

Aplinkos ministerija

45

45

43

43

43

40

259

Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba

2

2

2

2

2

2

12

Žemės ūkio ministerija

37

40

45

50

55

60

287

4.4.2.2.

Aplinkos ministerija

30

24

24

27

23

24

152

Žemės ūkio ministerija

5

4

4

4

4

4

25

4.4.2.3.

Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba

50

50

50

50

50

50

300

Žemės ūkio ministerija

72

72

72

72

72

72

432

4.5.1.

Aplinkos ministerija

0

33

0

0

0

0

33

4.6.1.

Aplinkos ministerija

71

56

35

65

63

30

320

5. APLINKOS SRITIS –

EKOSISTEMOS

5.1.1.

Aplinkos ministerija

186

203

190

190

189

219

1177

5.2.1.

Aplinkos ministerija

50

54

51

51

52

52

310

6.

APLINKOS SRITIS – KRAŠTO­VAIZDIS

6.1.1.

Aplinkos ministerija

42

183

0

0

0

0

225

6.1.2.

Aplinkos ministerija

0

49

12

0

0

0

61

Žemės ūkio ministerija

0

154

0

0

0

0

154

6.2.1.

Aplinkos ministerija

33

3

2

485

575

440

1538

6.3.1.

Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba

340

482

305

305

305

305

2042

6.4.1.

Lietuvos geologijos tarnyba

102

38

39

39

40

40

298

Valstybinė saugomų teritorijų

tarnyba

2

2

2

2

2

2

12

Iš viso

5480

6157

6247

6179

6647

7002

37712

_________________

* Neįtrauktos lėšos darbo užmokesčiui ir

socialinio draudimo įmokoms.

Priedo

pakeitimai

Nr.

830,

2008-08-27, Žin., 2008, Nr. 104-3973 (2008-09-11)

–––––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 830, 2008-08-27,

Žin., 2008, Nr. 104-3973 (2008-09-11)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. VASARIO 7 D. NUTARIMO NR. 130

"DĖL VALSTYBINĖS APLINKOS MONITORINGO 2005-2010 METŲ PROGRAMOS

PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2008-09-11)

ausra.bodin@lrs.lt