Legislator Case Law & Legislation
DE FR IT EN
Analyze in Legislator
TAR.A4A3D46F7D30 LT

DĖL LIETUVOS

272 Articles / Provisions · Lithuania
Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Table of Provisions (272)

Art. 1 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Art. 2 Visais Aukščiausiosios Tarybos veiklos Art. 3 Pagrindines Lietuvos Respublikos Art. 4 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Art. 5 Deputatas, jeigu jo įgaliojimai nėra apriboti Art. 6 Dalyvaudamas Aukščiausiosios Tarybos ir Art. 7 Panaikintas Art. 8 Panaikintas Art. 9 Aukščiausiosios Art. 10 Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, o jam Art. 11 Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius Art. 12 Panaikintas Art. 13 Panaikintas Art. 14 Panaikintas Art. 15 Panaikintas Art. 16 Panaikintas Art. 17 Panaikintas Art. 18 Panaikintas Art. 19 Panaikintas Art. 20 Panaikintas Art. 21 Aukščiausiosios Tarybos seniūnas Art. 22 Panaikintas Art. 23 Aukščiausiosios Tarybos posėdžių sekretoriatas Art. 24 Bendriems interesams konkrečiu klausimu Art. 25 Savo politinėms pažiūroms reikšti ir Art. 26 Frakcijos negali būti kuriamos asmeninių, Art. 27 Sudarant Aukščiausiosios Tarybos darbotvarkes, Art. 28 Deputatai, nepareiškę noro priklausyti kuriai Art. 29 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Art. 30 Nuolatinės komisijos sudaromos laikantis Art. 31 Panaikintas Art. 32 Nuolatinės komisijos pirmininką ir jo Art. 33 Nuolatinės komisijos svarbiausioms veiklos Art. 34 Panaikintas Art. 35 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Art. 36 Visos nuolatinės komisijos turi lygią įstatymų Art. 37 Pagrindiniai Aukščiausiosios Tarybos Art. 38 Kelių nuolatinių komisijų kompetencijos Art. 39 Nuolatinė komisija turi teisę pateikti Art. 40 Nuolatinės komisijos turi teisę pasiūlyti Art. 41 Nuolatinės komisijos svarstomais klausimais Art. 42 Nuolatinės komisijos pagal savo kompetenciją Art. 43 Nuolatinės komisijos pagal savo kompetenciją Art. 44 Nuolatinės komisijos turi teisę Art. 45 Nuolatinės komisijos, neviršydamos joms skirtų Art. 46 Nuolatinės komisijos narys turi sprendžiamojo Art. 47 Nuolatinės komisijos pirmininkas Art. 48 Nuolatinės komisijos pirmininko pavaduotojas Art. 49 Agrarinės komisijos veiklos kryptys Art. 50 Biudžeto komisijos veiklos kryptys Art. 51 Ekonomikos komisijos veiklos kryptys Art. 52 Gamtos apsaugos komisijos veiklos kryptys Art. 53 Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos Art. 54 Mandatų ir etikos komisijos veiklos kryptys Art. 55 Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos Art. 56 Savivaldybių komisijos veiklos kryptys Art. 57 Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų Art. 58 Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos veiklos Art. 59 Teisinės sistemos komisijos veiklos kryptys Art. 60 Užsienio reikalų komisijos veiklos kryptys Art. 61 Panaikintas Art. 62 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, Art. 63 Sudarant laikinąją komisiją, pirmiausia Art. 64 Jeigu komisijos įgaliojimų laikas ilgesnis Art. 65 Jeigu Aukščiausioji Taryba nenutaria kitaip, Art. 66 Panaikintas Art. 67 Panaikintas Art. 68 Kai yra patvirtinti ne mažiau kaip dviejų Art. 69 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Art. 70 Neeilinės sesijos gali būti rengiamos Art. 71 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Art. 72 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Art. 73 Aukščiausiosios Tarybos, Prezidiumo, Art. 74 Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu paprastai Art. 75 Sesijų rengimą organizuoja Aukščiausiosios Art. 76 Preliminariems sesijos darbų programos ir Art. 77 Kiekvienos savaitės paskutinę posėdžių dieną Art. 78 Aukščiausiosios Tarybos seniūnas, remdamasis Art. 79 Aukščiausiosios Tarybos posėdyje teisę siūlyti Art. 80 Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę Art. 81 Rytinis Aukščiausiosios Tarybos posėdis Art. 82 Darbotvarkėje nenumatytas Aukščiausiosios Art. 83 Aukščiausiosios Tarybos posėdžiams Art. 84 Aukščiausiosios Tarybos posėdžiai yra atviri. Art. 85 Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose kviečiami Art. 86 Kurių nors klausimų pirminiam aptarimui Art. 87 Aukščiausiosios Tarybos posėdžio pirmininkas Art. 88 Posėdžio metu kalbėti galima tik posėdžio Art. 89 Kiekvienu darbotvarkės klausimu paprastai Art. 90 Užsirašyti pasisakymams pradedama valandą Art. 91 Žodis diskusijose deputatams ir kitiems Art. 92 Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje gali Art. 93 Diskusijose deputatai turi teisę kalbėti ne Art. 94 Diskusijos nutraukiamos Aukščiausiajai Tarybai Art. 95 Pareiškimai dėl posėdžio tvarkos ar reglamento Art. 96 Svarstant kiekvieną darbotvarkės klausimą iki Art. 97 Jeigu deputato elgesys ar žodžiai kituose Art. 98 Jeigu svarstant klausimą buvo akivaizdžiai Art. 99 Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose svarstomi Art. 100 Balsavimo procedūros pradžią skelbia ir Art. 101 Panaikintas Art. 102 Panaikintas Art. 103 Priimant Lietuvos Respublikos įstatymus, Art. 104 Tik slaptu balsavimu balsuojama tada, kai Art. 105 Atviru balsavimu biuleteniais balsuojama, kai Art. 106 Slapto ar atviro balsavimo biuletenių pavyzdį Art. 107 Reglamento 102 straipsnyje numatytais Art. 108 Balsavimui gali būti pateiktas vienas arba du Art. 109 Klausimo atidėjimas ar atmetimas balsuojamas Art. 110 Dėl balsavimo motyvų galima kalbėti po to, Art. 111 Kai nenaudojama elektroninė sistema, Art. 112 Balsų skaičiavimo grupę abėcėlės tvarka Art. 113 Balsavimo rezultatus paskelbia posėdžio Art. 114 Balsavimą pakeliant korteles ar naudojant Art. 115 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Art. 116 Sesijos metu nuolatinių komisijų posėdžiai Art. 117 Nuolatinės komisijos posėdžiams pirmininkauja Art. 118 Klausimams, susijusiems su kelių nuolatinių Art. 119 Svarstytiniems klausimams parengti nuolatinės Art. 120 Nuolatinių komisijų sprendimai yra teisėti, Art. 121 Savo rengtais klausimais nuolatinės komisijos Art. 122 Aukščiausiosios Tarybos posėdžių protokolus Art. 123 Aukščiausiosios Tarybos Protokolų skyrius Art. 124 Nepaskelbtomis Aukščiausiosios Tarybos Art. 125 Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo posėdžiai Art. 126 Nuolatinės komisijos rašo savo posėdžių Art. 127 Teikiami visuomenei svarstyti Lietuvos Art. 128 Priimti Lietuvos Respublikos įstatymai ir Art. 129 Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Art. 130 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Art. 131 Aukščiausiosios Tarybos didysis antspaudas su Art. 132 Aukščiausiosios Tarybos mažasis antspaudas su Art. 133 Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas turi savo Art. 134 Aukščiausiosios Tarybos ir Prezidiumo vardu Art. 135 Aukščiausiosios Tarybos atviri posėdžiai yra Art. 136 Lietuvos radijas ir televizija reguliariai Art. 137 Oficialius pranešimus apie Aukščiausiosios Art. 138 Nuolatinė komisija po svarbesnių posėdžių Art. 139 Dokumentai, skirti visiems deputatams, Art. 140 Mandatų ir etikos komisijos teikimu Art. 141 Jeigu posėdžio metu deputatas pradeda Art. 142 Įspėjimas įrašant protokole gali būti Art. 143 Aukščiausioji Taryba gali laikinai pašalinti Art. 144 Sprendimą dėl deputato pašalinimo iš posėdžių Art. 145 Jeigu nubaustasis deputatas atsisako paklusti Art. 146 Draudžiama deputato mandatą naudoti ne pagal Art. 147 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Art. 148 Tyrimo komisijai parengus ir išplatinus savo Art. 149 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Art. 150 Deputatas tuo pat metu gali būti išrinktas Art. 151 Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, jo Art. 152 Tas pats deputatas Aukščiausiosios Tarybos Art. 153 Kandidatus į Aukščiausiosios Tarybos Art. 154 Nuolatinės komisijos pirmininką renka Art. 155 Baigus siūlyti kandidatus į kurias nors Art. 156 Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas renkamas Art. 157 Už kiekvieną kandidatą balsuojama atskirai. Art. 158 Rinkimų rezultatai yra galiojantys, jeigu Art. 159 Kai renkama į vieną laisvą vietą, o kandidatų Art. 160 Kai rinkimai vyksta iš karto į keletą laisvų Art. 161 Deputatas, išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Art. 162 Panaikintas Art. 163 Panaikintas Art. 164 Panaikintas Art. 165 Panaikintas Art. 166 Panaikintas Art. 167 Panaikintas Art. 168 Panaikintas Art. 169 Panaikintas Art. 170 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Art. 171 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Art. 172 Panaikintas Art. 173 Panaikintas Art. 174 Panaikintas Art. 175 Panaikintas Art. 176 Panaikintas Art. 177 Panaikintas Art. 178 Aukščiausioji Taryba turi pradėti svarstyti Art. 179 Pristačius pretendentą Aukščiausiajai Art. 180 Jei pristatyto kandidato Aukščiausioji Taryba Art. 181 Jeigu valstybės pareigūnas, teismo teisėjas Art. 182 Naujai paskirti ar išrinkti Aukščiausiajai Art. 183 Lietuvos Respublikos įstatymų projektus ir Art. 184 Visi teikiami įstatymų projektai ir Art. 185 Įstatymų projektų Aukščiausiosios Tarybos Art. 186 Jeigu įstatymo projektas pateiktas kartu su Art. 187 Panaikintas Art. 188 Nuolatinėms komisijoms pateikus savo Art. 189 Diskusija dėl įstatymo projekto įrašymo į Art. 190 Visi sprendimai įstatymo projekto pristatymo Art. 191 Svarstymo procedūra gali būti pradedama tik Art. 192 Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia valstybės Art. 193 Kartu su įstatymo projektu rengiamas jo Art. 194 Įstatymo projekto iniciatoriai iki pirmojo Art. 195 Tokia pat tvarka preliminarios išvados Art. 196 Nuolatinė komisija, kuriai įstatymo projektas Art. 197 Jeigu teikiamas tik pasiūlymas parengti ir Art. 198 Nuolatinė komisija, kuriai įstatymo projektas Art. 199 Nuolatinės komisijos, papildomai Art. 200 Įstatymą rengianti komisija turi projektą Art. 201 Jeigu nuolatinė komisija per nustatytą laiką Art. 202 Pirmojo svarstymo metu aptariamas įstatymo Art. 203 Po pirmojo svarstymo Aukščiausioji Taryba Art. 204 Antrasis projekto svarstymas gali būti Art. 205 Antrojo svarstymo metu aptariamos projekto Art. 206 Po antrojo svarstymo Aukščiausioji Taryba Art. 207 Pirmojo ir antrojo svarstymų metu visi Art. 208 Jeigu nuolatinė komisija trečiajam svarstymui Art. 209 Trečiojo svarstymo metu pranešėjas trumpai Art. 210 Atskiras įstatymo straipsnis aptariamas bei Art. 211 Pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad Art. 212 Trečiojo svarstymo metu siūlymai atmesti Art. 212-1 Jeigu priimant įstatymą, nutarimą arba Art. 213 Jeigu įstatymo projektas ar pasiūlymas dėl Art. 214 Pagal šią procedūrą svarstomi Aukščiausiosios Art. 215 Nusprendus taikyti šią procedūrą, pirmojo Art. 216 Nuolatinės komisijos, kuriai pavesta toliau Art. 217 Iniciatoriai arba įstatymą ar nutarimą Art. 218 Taikant šią procedūrą, pirmasis ir antrasis Art. 219 Nutarimai dėl tarptautinių Lietuvos Art. 219-1 Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo arba Art. 220 Panaikintas Art. 221 Panaikintas Art. 222 Panaikintas Art. 223 Panaikintas Art. 224 Rezoliucija yra Aukščiausiosios Tarybos Art. 225 Rezoliucijos tekstas turi būti įteiktas Art. 226 Po svarstymo Aukščiausioji Taryba Art. 227 Jei nutarta rezoliuciją redaguoti, Art. 228 Redakcinei komisijai paskelbus suredaguotą Art. 229 Vyriausybė, parengusi ateinančiųjų metų Art. 230 Nuolatinės komisijos išnagrinėja valstybės Art. 231 Nuolatinės komisijos, frakcijos ir paskiri Art. 232 Pasiūlymai didinti arba mažinti biudžeto Art. 233 Biudžeto komisija, gavusi kitų komisijų Art. 234 Iki gruodžio 1 dienos valstybės biudžeto Art. 235 Ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo pirmojo Art. 236 Alternatyvūs pasiūlymai ir pataisos, su Art. 237 Jeigu Aukščiausioji Taryba atmeta valstybės Art. 238 Biudžeto įstatymas tvirtinamas pagal Lietuvos Art. 239 Vyriausybei atsistatydinus dėl valstybės Art. 240 Per metus prireikus lėšų, kurių negalima Art. 241 Per metus nuolatinės komisijos, frakcijos ar Art. 242 Naujai sudaryta Lietuvos Respublikos Art. 243 Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne rečiau Art. 244 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai Art. 245 Per dvi darbo dienas po kiekvieno Lietuvos Art. 246 Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu, ne Art. 247 Aukščiausioji Taryba savo sprendimu gali Art. 248 Su paklausimu deputatas ar jų grupė raštu Art. 249 Paklausimo teikėjas turi nurodyti konkretų Art. 250 Atsakymo į paklausimą bei jo nagrinėjimo Art. 251 Paklausimai nagrinėjami Aukščiausiosios Art. 252 Paklausimas Aukščiausiosios Tarybos posėdyje Art. 253 Pasiūlymas atšaukti Aukščiausiosios Tarybos Art. 254 Pareiškimas dėl kurio nors pareigūno Art. 255 Aukščiausiosios Tarybos pareigūnas, dėl kurio Art. 256 Sprendimas dėl Aukščiausiosios Tarybos Art. 257 Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu su Art. 258 Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys Art. 259 Interpeliacija Aukščiausiosios Tarybos Art. 260 Interpeliacijos rezoliucijoje gali būti Art. 261 Laikinosios kontrolės komisijos sudaromos Art. 262 Laikinosios kontrolės komisijos sudarymo Art. 263 Laikinąją kontrolės komisiją turi sudaryti ne Art. 264 Laikinosios kontrolės komisijos posėdžiai Art. 265 Laikinoji kontrolės komisija, atlikusi Art. 266 Valstybės biudžeto vykdymo bendrą nuolatinę Art. 267 Vyriausybė parengia ir iki kovo 31 dienos Art. 268 Ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos valstybės Art. 269 Jei apyskaita nepatvirtinama, Aukščiausioji Art. 270 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Statutory Text (272 Articles)

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 1 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir — DĖL LIETUVOS Open official source

jos organų veiklos

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Laikinasis

Pagrindinis

Įstatymas, šis Reglamentas ir kiti Lietuvos

Respublikos

įstatymai.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 2 Visais Aukščiausiosios Tarybos veiklos — DĖL LIETUVOS Open official source

procedūriniais

klausimais, kurie nenumatyti šiame Reglamente ir

Lietuvos Respublikos

įstatymuose, sprendžia Aukščiausiosios

Tarybos posėdžio

pirmininkas. Jeigu bent du deputatai nesutinka su

posėdžio pirmininko

sprendimu, sprendžia Aukščiausioji Taryba.

Toks sprendimas

priimamas be diskusijų po trumpo posėdžio

pirmininko motyvų

išdėstymo paprasta balsavusiųjų skaičiaus

dauguma.

Pirmoji dalis

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS ORGANIZACIJA

I s k y r i u s

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS STRUKTŪRA

1 skirsnis.

Aukščiausiosios Tarybos deputatas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 3 Pagrindines Lietuvos Respublikos — DĖL LIETUVOS Open official source

Aukščiausiosios

Tarybos deputato pareigas apibrėžia Laikinasis

Pagrindinis

Įstatymas, šis Reglamentas, taip pat įstatymas "Dėl

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso", o

deputato teises

nustato šie ir kiti Lietuvos Respublikos

įstatymai.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 4 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos — DĖL LIETUVOS Open official source

deputatas

Aukščiausiojoje Taryboje turi teisę

1) balsuoti dėl

visų svarstomų klausimų Aukščiausiosios

Tarybos ir

nuolatinės komisijos, kurios narys jis yra,

posėdžiuose;

2) rinkti ir

būti išrinktas į bet kurias vienerias

Aukščiausiosios

Tarybos pareigas;

3) dalyvauti diskusijose

visais svarstomais klausimais

pateikti žodžiu ir

raštu pasiūlymus, pastabas, pataisas;

4) stebėtojo

teisėmis dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo ir visų

Aukščiausiosios Tarybos bei Prezidiumo sudaromų

komisijų

posėdžiuose;

5) perduoti

posėdžio pirmininkui savo numatyto pasisakymo

tekstą, kad būtų

įrašytas į posėdžio stenogramą;

6) siūlyti

kandidatus į pareigas Aukščiausiojoje Taryboje;

7) siūlyti

svarstyti klausimus;

8) rengti ir

pateikti svarstyti tinkamai parengtus įstatymų

bei kitų teisinių

aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl

įstatymų leidimo;

9) kreiptis su

paklausimais į Vyriausybės narius, kitų

valstybės organų

vadovus, pateikti jiems, taip pat Aukščiausiosios

Tarybos pareigūnams

klausimus;

10)

Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose teikti klausimus

pranešėjams ir

papildomiems pranešėjams;

11) daryti

pareiškimus ir teikti pasiūlymus posėdžio

pirmininkui dėl

posėdžio tvarkos ir reglamento;

12) betarpiškai

ar per padėjėją gauti įstatymų, kitų

Aukščiausiosios

Tarybos užregistruotų dokumentų projektų, taip pat

įstatymų ir visų

kitų Aukščiausiosios Tarybos bei jos Prezidiumo

priimtų dokumentų

kopijas.

Šių teisių

įgyvendinimo tvarką nustato kiti Reglamento

straipsniai. Dalies

šių teisių apribojimai yra nustatyti šio

skirsnio 7

straipsnyje.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 5 Deputatas, jeigu jo įgaliojimai nėra apriboti — DĖL LIETUVOS Open official source

pagal Reglamento 7

straipsnį, dalyvaudamas Aukščiausiosios Tarybos

sesijoje, privalo

dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose iš

anksto numatytų

balsavimų metu.

Kiekvienas

deputatas, išskyrus Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo narius,

Aukščiausiosios Tarybos seniūną, jo

pavaduotojus,

Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pavaduotoją,

Vyriausybės

paskirtus pareigūnus ir tuos, kurių įgaliojimai

apriboti pagal šio

skirsnio 7 straipsnį, privalo būti kurios nors

nuolatinės komisijos

narys ir turi dalyvauti jos darbe. Deputatas

gali būti tik vienos

nuolatinės komisijos, išskyrus Mandatų ir

etikos komisiją,

narys.

Taip pat nuo nuolatinio

darbo komisijose gali būti

atleidžiami

deputatai, kuriems Aukščiausioji Taryba leidžia

vykdyti deputatinius

įgaliojimus nenutraukiant kitos darbinės

veiklos. Toks

deputatas išsaugo visas komisijos nario teises, bet

visuose komisijos

posėdžiuose dalyvauti neprivalo.

Dėl leidimo

užsiimti kita darbine veikla kiekvienos eilinės

sesijos pradžioje

deputatas turi kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą

raštu ir turėti

nuolatinės komisijos, kurios nariu jis yra,

raštišką sutikimą.

To nereikalaujama iš deputatų, kurie yra

Aukščiausiosios

Tarybos skirti pareigūnai, taip pat kurie užsiima

moksline, pedagogine

ar kūrybine veikla. Šį klausimą sesijos metu

Aukščiausioji Taryba

turi apsvarstyti per dvi savaites.

Nė viena

Lietuvos Respublikos įmonė, įstaiga ar organizacija

negali priimti į

nuolatinį darbą Aukščiausiosios Tarybos deputato

be Aukščiausiosios

Tarybos sutikimo. Negavus tokio sutikimo,

deputato kita

darbinė veikla turi būti nutraukta.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 6 Dalyvaudamas Aukščiausiosios Tarybos ir — DĖL LIETUVOS Open official source

nuolatinių komisijų

posėdžiuose, deputatas turi laikytis šio

Reglamento.

Jeigu deputatas

negali dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos

posėdyje, jis apie

tai turi tuoj pat pranešti posėdžių

sekretoriatui arba

Aukščiausiosios Tarybos seniūnui, nurodydamas

priežastis. Tačiau

pats pranešimas nėra pateisinama priežastis

nedalyvauti

posėdyje.

Negalėdamas

dalyvauti komisijos posėdyje, deputatas turi apie

tai pranešti

komisijos pirmininkui.

Deputatas apie

visas išvykas sesijos metu už Lietuvos

Respublikos ribų, o

Aukščiausiosios Tarybos posėdžių metu - ir

Lietuvos

teritorijoje, turi pranešti nuolatinei komisijai, kurios

narys jis yra.

Grįžes iš

komandiruotės, kurioje buvo Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo siuntimu,

deputatas turi pateikti ataskaitą apie

užduočių vykdymą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 7 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 8 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

2 skirsnis.

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas,

jo

pavaduotojai, Aukščiausiosios Tarybos

Sekretorius ir jo pavaduotojas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 9 Aukščiausiosios — DĖL LIETUVOS Open official source

Tarybos Pirmininko ir jo

pavaduotojų

kompetenciją apibrėžia Lietuvos Respublikos Laikinasis

Pagrindinis

Įstatymas. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas gali

nustatyti savo

pavaduotojų veiklos kryptis.

Aukščiausiosios

Tarybos Pirmininkas, jo pavaduotojai ir

Sekretorius

Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose dalyvauja bendra

tvarka.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 10 Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, o jam — DĖL LIETUVOS Open official source

nesant posėdyje,

Pirmininko pavaduotojas, jeigu pats

nepirmininkauja

posėdžiui, bet kuriuo svarstomu klausimu

Aukščiausiosios

Tarybos, jos nuolatinių ar laikinųjų komisijų

posėdžiuose gali be

eilės išsakyti savo arba Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo

nuomonę.

Aukščiausiosios

Tarybos Pirmininkas arba jo pavedimu

Pirmininko

pavaduotojas Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose ne

rečiau kaip kartą

per mėnesį daro pranešimus apie Respublikos

padėtį ir svarbiais

Lietuvos vidaus bei užsienio politikos

klausimais.

Aukščiausiosios

Tarybos sesijos metu Aukščiausiosios Tarybos

Pirmininkas, jo

pavaduotojai ir Aukščiausiosios Tarybos

Sekretorius ne

rečiau kaip kartą per mėnesį atsako į deputatų iš

anksto pateiktus

klausimus dėl savo pareigų vykdymo.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 11 Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius: — DĖL LIETUVOS Open official source

1) koordinuoja

viso Aukščiausiosios Tarybos aparato darbą ir

atsako už aparato

padalinių veiklą; teikia Prezidiumui parengtų

nutarimų projektus

ir pasirašo įsakymus dėl Aukščiausiosios

Tarybos darbuotojų

priėmimo ir atleidimo iš darbo;

2) rengia ir

reguliariai pateikia Aukščiausiajai Tarybai

apibendrintus

duomenis apie sesijai atsiųstus rinkėjų pasiūlymus,

pageidavimus,

laiškus;

3) rengia ir su

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku aptaria

pasiūlymus

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo posėdžių ir

pasitarimų

darbotvarkei sudaryti;

4) atsako, kad

kiekvienam Aukščiausiosios Tarybos ar jos

Prezidiumo posėdžiui

būtų iš anksto parengta ir jo dalyviams

išdalyta visa

reikalinga medžiaga, pranešta darbotvarkė ir

pakviesti visi

reikalingi asmenys;

5) padedamas

posėdžių sekretoriato, rūpinasi Aukščiausiajai

Tarybai atskaitingų

valstybės organų vadovams ir Vyriausybei

pateiktų paklausimų

ir interpeliacijų eiga;

6)

kontroliuoja, kaip Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo

sekretoriatas vykdo

savo funkcijas;

7) užtikrina,

kad deputatai laiku gautų oficialius

Aukščiausiosios

Tarybos leidinius, reikiamą informacinę bei kitą

medžiagą;

8) priima raštu

pateiktus deputatų protestus bei pasiūlymus

dėl posėdžių darbo

tvarkos ir Reglamento laikymosi ir pateikia

juos svarstyti

Aukščiausiajai Tarybai;

9) iš anksto

vizuoja Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui

teikiamus pasirašyti

oficialius dokumentus, taip pat pagal savo

kompetenciją

pasirašo oficialius dokumentus;

10) skelbdina

Aukščiausiosios Tarybos ir jos Prezidiumo

dokumentų projektus

bei priimtus dokumentus;

11) atsako už

Aukščiausiosios Tarybos ir Prezidiumo antspaudų

su valstybės herbu

naudojimą ir saugojimą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 12 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

3 skirsnis.

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas

(Panaikintas)

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 13 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 14 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 15 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 16 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 17 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 18 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 19 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

4 skirsnis. Aukščiausiosios

Tarybos seniūnas, jo

pavaduotojai ir posėdžių sekretoriatas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 20 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 21 Aukščiausiosios Tarybos seniūnas: — DĖL LIETUVOS Open official source

1)

atsižvelgdamas į nuolatinių komisijų pirmininkų, frakcijų

pirmininkų ir kitų

deputatų pasiūlymus bei Reglamento

reikalavimus, rengia

Aukščiausiosios Tarybos sesijos darbų

programos ir

posėdžių darbotvarkių projektus;

2) pagal

patvirtintą savaitės posėdžių darbotvarkę sudaro

detalų kiekvienos

dienos posėdžių darbotvarkės projektą ir

pateikia jį

Aukščiausiajai Tarybai;

3) pasiūlo

balsų skaičiavimo grupės narius Reglamento 112

straipsnyje numatyta

tvarka;

4) pagal

registracijos ir balsų skaičiavimo grupės duomenis

pateikia žinias apie

deputatų dalyvavimą Aukščiausiosios Tarybos

posėdžiuose Mandatų

ir etikos komisijai;

5) radijo,

televizijos ir spaudos atstovams teikia

informaciją apie

būsimų Aukščiausiosios Tarybos posėdžių

darbotvarkę;

6) tvarko

atsakymų į deputatų pateiktus klausimus eilę;

7) gali pasiūlyti

Aukščiausiajai Tarybai arba Prezidiumui

surengti

Aukščiausiosios Tarybos posėdį kitu negu numatyta metu,

jeigu yra žinoma,

kad jame dalyvaus per mažai deputatų.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 22 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 23 Aukščiausiosios Tarybos posėdžių sekretoriatas — DĖL LIETUVOS Open official source

techniškai

aptarnauja Aukščiausiosios Tarybos posėdžius. Jis

sudaromas iš

Aukščiausiosios Tarybos darbuotojų, kuriems vadovauja

Aukščiausiosios

Tarybos Sekretorius. Aukščiausiosios Tarybos

posėdžių

sekretoriatas vykdo taip pat ir Aukščiausiosios Tarybos

seniūno bei posėdžio

pirmininko pavedimus.

Aukščiausiosios

Tarybos posėdžių sekretoriatas

1) rūpinasi

tinkamu posėdžių techniniu paruošimu ir pagalba

deputatams posėdžių

metu;

2) rūpinasi,

kad posėdžiui reikalinga medžiaga būtų laiku

pateikta deputatams

ir posėdžio pirmininkui;

3) registruoja

posėdyje dalyvaujančius deputatus, priima iš

deputatų pareiškimus

dėl negalėjimo dalyvauti posėdyje ir praneša

apie tai posėdžio

pirmininkui bei seniūnui;

4) priima iš

deputatų raštiškus pageidavimus pasisakyti ir

perduoda posėdžio

pirmininkui;

5) priima ir

registruoja deputatų klausimus ir paklausimus,

perduoda juos

atitinkamai Aukščiausiosios Tarybos seniūnui ar

Sekretoriui ir

padeda kontroliuoti jų eigą;

6) priima iš

deputatų kitus raštiškus pareiškimus,

pasiūlymus,

protestus bei pageidavimus ir perduoda juos

adresatams;

7) pasirūpina

posėdžių vertimu;

8) teikia

informaciją apie posėdį Aukščiausiosios Tarybos

Informacijos ir

Protokolų skyriams;

9) vykdo kitus

Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus, seniūno

ir posėdžio

pirmininko pavedimus.

5

skirsnis. Deputatų grupės ir frakcijos

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 24 Bendriems interesams konkrečiu klausimu — DĖL LIETUVOS Open official source

įgyvendinti

Aukščiausiosios Tarybos deputatai gali burtis į

laikinąsias deputatų

grupes. Tokia grupė laikoma sudaryta, kai

posėdžio pirmininkui

įteikia pareiškimą, pasirašytą ne mažesnės

kaip vienos

penkioliktosios bendro deputatų skaičiaus deputatų

grupės.

Laikinųjų

deputatų grupių teisės yra įtvirtintos šiame

Reglamente.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 25 Savo politinėms pažiūroms reikšti ir — DĖL LIETUVOS Open official source

politiniams tikslams

įgyvendinti deputatai gali jungtis į

frakcijas

(nuolatines deputatų grupes), kurias registruoja

Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas, o kol jis nesuformuotas,-

Mandatų komisija.

Frakcija turi

būti ne vėliau kaip per savaitę įregistruota,

jeigu ji yra

pateikusi visų narių pasirašytą politinę deklaraciją,

kurioje be dėstomų

frakcijos nuostatų turi būti ir įsipareigojimas

veikti laikantis

Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio

įstatymo ir kitų

įstatymų, siekti stiprinti Lietuvos

nepriklausomybę ir

ginti jos teritorinį vientisumą. Deklaracija

skelbiama visiems

deputatams, taip pat oficialiojoje spaudoje. Kad

būtų užregistruota,

frakcija taip pat turi nurodyti savo

pavadinimą,

pirmininko bei jo pavaduotojo pavardes ir atitikti

kitas šiame

skirsnyje nurodytas sąlygas.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 26 Frakcijos negali būti kuriamos asmeninių, — DĖL LIETUVOS Open official source

profesinių ar

vietinių interesų pagrindu. Frakcijoje turi būti ne

mažiau kaip viena

penkioliktoji bendro deputatų dalis, išskyrus

Aukščiausiosios

Tarybos nutarimu padarytas išimtis. Vienas

deputatas gali būti

tik vienos frakcijos narys. Frakcijos gali

jungtis į

koalicijas, kurios sutartais klausimais gali veikti kaip

viena frakcija.

Apie frakcijos

sudėties ir vadovybės pasikeitimus arba

pavadinimo

pasikeitimą, frakcijos iširimą, veiklos nutraukimą,

taip pat apie

koalicijų sudarymą turi būti ne vėliau kaip kitą

darbo dieną raštu

pranešta Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui ir

paskelbta visiems

deputatams bei oficialiojoje spaudoje.

Frakcijų

pareiškimus Aukščiausiajai Tarybai pasirašo jų

pirmininkai arba

pavaduotojai. Frakcijų vidaus darbo tvarką

nusistato pačios

frakcijos.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 27 Sudarant Aukščiausiosios Tarybos darbotvarkes, — DĖL LIETUVOS Open official source

turi būti numatomas

laikas (ne mažiau kaip pusė dienos per

savaitę) ir

skiriamos patalpos frakcijų susirinkimams. Šiuo laiku

neturi būti

planuojami nei Aukščiausiosios Tarybos, nei nuolatinių

komisijų posėdžiai.

Susiformavus

frakcijoms ir joms pageidaujant, Aukščiausiosios

Tarybos seniūnas

kartu su frakcijų atstovais paskirsto posėdžių

salėje vietas

frakcijų nariams, taip pat į frakcijas neįeinantiems

deputatams.

Kitos frakcijų

teisės yra įtvirtintos šiuo Reglamentu.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 28 Deputatai, nepareiškę noro priklausyti kuriai — DĖL LIETUVOS Open official source

nors frakcijai, gali

dirbti nuolatinėje mišrioje deputatų grupėje.

Ji gali naudotis

teisėmis, suteiktomis frakcijoms, jeigu

sprendimai

pasinaudoti tokiomis teisėmis yra priimti grupės

susirinkime, kuriame

dalyvauja dauguma frakcijoms

nepriklausančiųjų

deputatų. Savo interesams santykiuose su kitomis

deputatų grupėmis

išreikšti nuolatinė mišri deputatų grupė gali

išsirinkti grupės

atstovus.

6 skirsnis.

Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos.

Sudarymo

tvarka

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 29 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos — DĖL LIETUVOS Open official source

nuolatinės komisijos

sudaromos pirmojoje sesijoje.

Kiekvienos

kitos eilinės sesijos pradžioje išklausomos

nuolatinių komisijų

darbo ataskaitos, prireikus keičiama komisijų

sistema, tvirtinami

nuolatinių komisijų personalinės sudėties

pasikeitimai

išlaikant proporcingo frakcijų atstovavimo principą

arba nuolatinės

komisijos sudaromos iš naujo.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 30 Nuolatinės komisijos sudaromos laikantis — DĖL LIETUVOS Open official source

proporcingo frakcijų

atstovavimo principo. Vietų nuolatinėse

komisijose

paskirstymo procedūroje dalyvauja Aukščiausiosios

Tarybos seniūnas,

frakcijų pirmininkai ir nuolatinės mišrios

deputatų grupės

įgaliotasis atstovas. Pagal šio paskirstymo

rezultatus ir

deputatų pageidavimus frakcijos rekomenduoja savo

narius į nuolatines

komisijas įteikdamos pareiškimus su

rekomenduojamų

deputatų parašais Aukščiausiosios Tarybos

Sekretoriui.

Nuolatinių komisijų sudėtį tvirtina Aukščiausioji

Taryba.

Frakcijų

rekomenduotus deputatus Mandatų ir etikos komisijos

nariais

Aukščiausioji Taryba gali tvirtinti personaliai.

Aukščiausiajai

Tarybai nepatvirtinus iš eilės dviejų frakcijos

rekomenduotų

kandidatūrų, trečiasis kandidatas į komisiją įrašomas

be svarstymo.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 31 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 32 Nuolatinės komisijos pirmininką ir jo — DĖL LIETUVOS Open official source

pavaduotoją iš

nuolat Aukščiausiojoje Taryboje dirbančių deputatų

komisijos narių

renka nuolatinė komisija. Nuolatinės komisijos

pirmininką, o

Mandatų ir etikos komisijos pirmininką ir

pavaduotoją,

tvirtina Aukščiausioji Taryba.

Nuolatinės

komisijos pirmininkas perrenkamas, kai

performuojama

komisija.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 33 Nuolatinės komisijos svarbiausioms veiklos — DĖL LIETUVOS Open official source

kryptims iš savo

narių gali sudaryti pakomisijus.

Pakomisijį turi

sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai. Pakomisijo

pirmininką renka

nuolatinė komisija.

Pakomisijų

veiklos nuostatus tvirtina nuolatinės komisijos.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 34 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

7 skirsnis.

Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos.

Teisės,

pareigos ir organizavimas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 35 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos — DĖL LIETUVOS Open official source

nuolatinių komisijų

veiklos kryptis, jų teises ir pareigas,

organizavimo ir

veiklos tvarką nustato Laikinasis Pagrindinis

Įstatymas, šis

Reglamentas bei kiti Lietuvos Respublikos

įstatymai.

Aukščiausiosios

Tarybos nuolatinės komisijos yra atsakingos

ir atskaitingos

Aukščiausiajai Tarybai.

Nuolatinių

komisijų veiklą koordinuoja Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 36 Visos nuolatinės komisijos turi lygią įstatymų — DĖL LIETUVOS Open official source

ir kitų teisinių

aktų leidybos iniciatyvos teisę.

Nuolatinės

komisijos, svarstydamos savo kompetencijos

klausimus, turi

lygias teises ir pareigas.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 37 Pagrindiniai Aukščiausiosios Tarybos — DĖL LIETUVOS Open official source

nuolatinių komisijų

įgaliojimai jų kompetenciją atitinkančiais

klausimais

1) savo

iniciatyva arba Aukščiausiosios Tarybos ar Prezidiumo

pavedimu rengti

Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisinių aktų

projektus;

2) svarstyti

įstatymų projektus, rengti išvadas ir nagrinėti

klausimus, perduotus

komisijai preliminariai ar papildomai

apsvarstyti;

3) įstatymų

tobulinimo tikslais rengti ir svarstyti

klausimus,

susijusius su valstybiniu, ūkiniu, socialiniu ar

kultūriniu darbu;

4) rengti ir

teikti pasiūlymus, svarstytinus Aukščiausiojoje

Taryboje arba

Prezidiume;

5)

preliminariai svarstyti kandidatūras, siūlomas į

Aukščiausiosios

Tarybos sudaromų organų vadovų ir Vyriausybės

narių pareigas, taip

pat į Aukščiausiosios Tarybos aparato

padalinių vadovų ir

pavaduotojų pareigas;

6)

preliminariai svarstyti Lietuvos valstybės biudžeto

projekto skyrius bei

biudžeto įvykdymo apyskaitas;

7) padėti

įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus

Aukščiausiosios

Tarybos sprendimus;

8) teikti

Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus panaikinti

Vyriausybės

nutarimus ir potvarkius, kitų Aukščiausiajai Tarybai

atskaitingų

institucijų sprendimus, rajonų ir miestų tarybų

sprendimus, kai jie

prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

9) vykdant parlamentinę

kontrolę, išklausyti ministerijų ir

kitų valstybės

organų informacijas ir pranešimus, kaip vykdomi

Lietuvos Respublikos

įstatymai ir Aukščiausiosios Tarybos

nutarimai;

10) nagrinėti

piliečių bei visuomeninių organizacijų

pasiūlymus ir skundus,

jei reikia, su rekomendacijomis perduoti

juos valstybės

organams; taip surinktus duomenis panaudoti

įstatymams rengti ir

tobulinti;

11) dalyvauti

tarpparlamentiniuose Aukščiausiosios Tarybos

ryšiuose.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 38 Kelių nuolatinių komisijų kompetencijos — DĖL LIETUVOS Open official source

klausimus komisijos

gali rengti ir nagrinėti kartu savo iniciatyva

arba Aukščiausiosios

Tarybos ar Prezidiumo pavedimu.

Nuolatinė

komisija svarstomais klausimais gali pasiteirauti

kitų komisijų

nuomonės.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 39 Nuolatinė komisija turi teisę pateikti — DĖL LIETUVOS Open official source

pasiūlymą

Aukščiausiajai Tarybai ar Prezidiumui dėl jos

nagrinėjamų klausimų

perdavimo svarstyti ir kitai komisijai.

Nuolatinė

komisija turi teisę pateikti savo išvadą kitos

nuolatinės komisijos

nagrinėjamu klausimu.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 40 Nuolatinės komisijos turi teisę pasiūlyti — DĖL LIETUVOS Open official source

Aukščiausiajai

Tarybai, kad Lietuvos Respublikos įstatymų

projektai arba kiti

svarbiausi valstybinio ir visuomeninio

gyvenimo klausimai

būtų pateikti svarstyti visuomenei.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 41 Nuolatinės komisijos svarstomais klausimais — DĖL LIETUVOS Open official source

priima sprendimus,

kurie valstybės organams ir organizacijoms yra

rekomendacinio

pobūdžio. Siųsdamos savo rekomendacijas valstybės

organams bei

organizacijoms, nuolatinės komisijos apie tai praneša

Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumui, o prireikus - ir Vyriausybei.

Nuolatinių

komisijų rekomendacijas ir pasiūlymus privalo

apsvarstyti

atitinkami valstybės organai ir kitos organizacijos.

Apie svarstymo

rezultatus arba priemones, kurių imtasi, turi būti

pranešta komisijoms

ne vėliau kaip per 15 dienų arba per kitą

komisijų nustatytą

laiką.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 42 Nuolatinės komisijos pagal savo kompetenciją — DĖL LIETUVOS Open official source

turi teisę tikrinti,

kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai

ir kiti

Aukščiausiosios Tarybos sprendimai, kaip atsižvelgiama į

nuolatinių komisijų

rekomendacijas bei pasiūlymus.

Jos taip pat

turi teisę išklausyti valstybės organų ir

organizacijų vadovus

ar atstovus. Nuolatinės komisijos kvietimu

šie pareigūnai

privalo atvykti į komisijos posėdį ir svarstomais

klausimais duoti

paaiškinimus. Apie tai pareigūnai turi būti

informuoti ne vėliau

kaip prieš 2 dienas.

Jei nuolatinė

komisija nusprendžia, kad reikia išklausyti

Vyriausybės nario

informaciją, ji kreipiasi į Aukščiausiosios

Tarybos Pirmininką,

kuris apie tai praneša Ministrui Pirmininkui.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 43 Nuolatinės komisijos pagal savo kompetenciją — DĖL LIETUVOS Open official source

turi teisę

išreikalauti iš valstybės organų bei visuomeninių

organizacijų ir

pareigūnų dokumentus, išvadas raštu, ataskaitinius

duomenis ir kitokią

reikiamą medžiagą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 44 Nuolatinės komisijos turi teisę — DĖL LIETUVOS Open official source

Aukščiausiojoje

Taryboje duoti paklausimus Vyriausybės nariams ir

Aukščiausiajai

Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovams,

teikti

interpeliacijas Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybės

nariams.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 45 Nuolatinės komisijos, neviršydamos joms skirtų — DĖL LIETUVOS Open official source

išlaidų sąmatos,

turi teisę pasiūlyti sudaryti sutartis su

komisijų veiklą

aptarnaujančiais darbuotojais bei kviestis

ekspertus.

Nuolatinės

komisijos gali kviesti į posėdžius kitus

Aukščiausiosios

Tarybos deputatus, taip pat pasitelkti

savivaldybių tarybų

deputatus, ministerijų, kitų valstybės organų,

visuomeninių

organizacijų, mokslo įstaigų atstovus, specialistus,

mokslininkus ir

kitus reikalingus asmenis, suderinusios tai su tų

organų ar

organizacijų vadovais.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 46 Nuolatinės komisijos narys turi sprendžiamojo — DĖL LIETUVOS Open official source

balso teisę visais

komisijoje svarstomais klausimais; turi teisę

pats siūlyti

svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant ir

svarstant; siūlyti

kviesti į komisijos posėdžius reikalingus

asmenis; teikti

pasiūlymus dėl valstybės organų ir kitų

organizacijų

patikrinimo, dėl jų informacijos išklausymo.

Komisijos narys turi

teisę susipažinti su visais komisijos žinioje

esančiais

dokumentais bei kita medžiaga, prireikus - jais naudotis

savo darbe.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 47 Nuolatinės komisijos pirmininkas: — DĖL LIETUVOS Open official source

1) šaukia

komisijos posėdžius ir rūpinasi, kad jiems būtų

parengti reikalingi

dokumentai bei kita medžiaga;

2) pagal

komisijos patvirtintus darbo planus ir kitus

komisijos sprendimus

duoda komisijos nariams pavedimus, pateikia

jiems su komisijos

veikla susijusią medžiagą ir dokumentus;

3) komisijos

darbų planui vykdyti organizuoja komisijos

narius dirbti

parengiamosiose komisijose ir darbo grupėse, atlikti

kitus komisijos

pavedimus;

4) kviečia

dalyvauti komisijos posėdžiuose reikalingus

asmenis;

5)

pirmininkauja komisijos posėdžiams;

6) pasirašo

komisijos sprendimus, išvadas ir posėdžių

protokolus, taip pat

komisijos rengtų įstatymų projektus,

perduodamus

svarstyti Aukščiausiajai Tarybai arba visuomenei,

vizuoja komisijos

rengtus priimtus įstatymus ir kitus

Aukščiausiosios

Tarybos aktus;

7) atstovauja

komisijai santykiuose su kitais valstybiniais

bei visuomeniniais

organais ir organizacijomis;

8) organizuoja

komisijos sprendimų vykdymą;

9) patariamojo

balso teise dalyvauja Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo

posėdžiuose, informuoja Prezidiumą apie komisijos

apsvarstytus

klausimus;

10) dalyvauja

rengiant Aukščiausiosios Tarybos sesijos darbų

programos ir

savaitės posėdžių darbotvarkės projektus;

11) reguliariai

informuoja komisijos narius apie gautus

įstatymų projektus,

naujus pavedimus komisijai, apie komisijos

sprendimų vykdymą,

jos rekomendacijų svarstymą ir darbą

atstovaujant

komisiją;

12) praneša

Mandatų ir etikos komisijai apie komisijos

posėdžiuose

nedalyvaujančius narius;

13) koordinuoja

komisijos pakomisijų veiklą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 48 Nuolatinės komisijos pirmininko pavaduotojas — DĖL LIETUVOS Open official source

pirmininko pavedimu

vykdo jo funkcijas ir pavaduoja pirmininką,

jeigu jo nėra arba

jis negali eiti savo pareigų.

8 skirsnis.

Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos.

Veiklos kryptys

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 49 Agrarinės komisijos veiklos kryptys: — DĖL LIETUVOS Open official source

1) rengti žemės

ūkio ir maisto pramonės veiklą

reglamentuojančių

įstatymų bei kitų teisinių aktų projektus ir

teikti išvadas apie

perduotus komisijai preliminariai ir

papildomai nagrinėti

projektus;

2) rengti ir

nagrinėti pasiūlymus Lietuvos agrarinei

politikai formuoti,

žemės ūkio mokslo ir mokymo kryptims

nustatyti, tam

reikalingiems norminiams aktams sudaryti;

3) svarstyti ir

teikti išvadas dėl Vyriausybės pateiktų

įstatymų ir programų

projektų, valstybės biudžeto projekto

straipsnių susijusių

su žemės ūkiu ir maisto pramone, jų

materialiniu

techniniu aprūpinimu, kaimo socialinės bazės plėtimu;

4) atlikti

Lietuvos ūkį reglamentuojančių įstatymų projektų

ekspertizę agrarinės

politikos aspektu ir teikti pasiūlymus bei

išvadas;

5) kontroliuoti

ir dalyvauti formuojant žemės ūkio bei maisto

pramonės valstybinių

organų sistemą;

6) koordinuoti

suinteresuotų valstybės organų ir kitų

organizacijų darbą,

rengiant žemės ūkio ir maisto pramonės

sistemos veiklą

reglamentuojančių įstatymų projektus.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 50 Biudžeto komisijos veiklos kryptys: — DĖL LIETUVOS Open official source

1) svarstyti

Vyriausybės pateiktą Aukščiausiajai Tarybai

tvirtinti Lietuvos

valstybės biudžeto projektą ir teikti dėl jo

apibendrintas visų

nuolatinių komisijų išvadas;

2) atlikti bendrą

nuolatinę valstybės biudžeto vykdymo

kontrolę;

3) kartu su

kitomis nuolatinėmis komisijomis rengti išvadas

dėl valstybės

biudžeto įvykdymo apyskaitų;

4) rengti

įstatymų ir kitų teisinių aktų projektus bei

pasiūlymus biudžeto

ir finansų klausimais;

5) rengti ir

pateikti išvadas dėl įstatymų, turinčių įtakos

valstybės biudžeto

pajamoms ir išlaidoms, projektų;

6) svarstyti ir

rengti išvadas bei pasiūlymus dėl mokesčių ir

specialiųjų fondų

įstatymų projektų, valstybės biudžeto vykdymo

kontrolės, įstaigų

bei organizacijų, išlaikomų iš biudžeto,

finansavimo tvarkos,

jų išlaidų normatyvų, savivaldybių biudžetų

sudarymo normatyvų,

biudžeto asignavimų įvairioms programoms

įgyvendinti, taip

pat Aukščiausiajai Tarybai bei jos aparatui

išlaikyti.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 51 Ekonomikos komisijos veiklos kryptys: — DĖL LIETUVOS Open official source

1) svarstyti ir

teikti išvadas apie ekonominės ir socialinės

reformos įstatymų,

kitų teisinių aktų projektus ir Vyriausybės

programas;

2) rengti ir

nagrinėti pasiūlymus Lietuvos ūkio plėtojimo bei

techninės pažangos

politikai formuoti;

3) rengti

įstatymų ir kitų teisinių aktų projektus bei

pasiūlymus

ekonominės ir socialinės plėtros planavimo klausimais;

4) nagrinėti

antimonopolinių veiksmų, ūkinio mechanizmo

tobulinimo, užsienio

ryšių plėtojimo programų projektus ir teikti

išvadas

Aukščiausiajai Tarybai;

5) kontroliuoti

valstybės turto naudojimą, bankų veiklą,

teikti su tuo

susijusius pasiūlymus ir rekomendacijas.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 52 Gamtos apsaugos komisijos veiklos kryptys: — DĖL LIETUVOS Open official source

1) rengti

įstatymų ir kitų teisinių aktų projektus bei

pasiūlymus aplinkos

apsaugos, gamtos išteklių naudojimo

klausimais;

2) koordinuoti

suinteresuotų valstybės organų ir kitų

organizacijų darbą,

rengiant įstatymų projektus minėtais

klausimais;

3) gamtosaugos

aspektu nagrinėti komisijai perduotus įstatymų

ir kitų teisinių

aktų projektus;

4) rengti ir

nagrinėti pasiūlymus Lietuvos gamtosaugos

politikai formuoti;

5) kontroliuoti

ir dalyvauti formuojant gamtosaugos organų

sistemą, teikti

pasiūlymus ir rekomendacijas valstybės organų ir

organizacijų,

susijusių su aplinkos apsauga bei gamtonauda,

veiklai gerinti.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 53 Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos — DĖL LIETUVOS Open official source

veiklos kryptys

1) svarstyti ir

rengti įstatymų bei kitų teisinių aktų

projektus krašto

apsaugos, valstybės saugumo ir vidaus reikalų

sistemos klausimais;

2) koordinuoti

suinteresuotų valstybės organų ir kitų

organizacijų darbą,

rengiant įstatymų projektus minėtais

klausimais;

3) svarstyti ir

teikti pasiūlymus krašto apsaugos politikai

formuoti,

atitinkamoms struktūroms kurti ir tobulinti;

4) rengti

pasiūlymus vidaus reikalų sistemos reformai

įgyvendinti;

5) kontroliuoti

ir dalyvauti formuojant krašto apsaugos,

valstybės saugumo ir

vidaus reikalų organų sistemas;

6) teikti

pasiūlymus ir rekomendacijas techninėms sporto

šakoms vystyti.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 54 Mandatų ir etikos komisijos veiklos kryptys: — DĖL LIETUVOS Open official source

1)

(Panaikintas)

2) rengti

įstatymų ir kitų teisinių aktų, susijusių su

deputatų veikla,

projektus bei pasiūlymus;

3) stebėti,

kaip laikomasi įstatymų dėl deputatų veiklos

garantijų;

4)

išnagrinėti turimą informaciją ir pateikti išvadas, jeigu

rinkėjai siūlo

deputatą atšaukti;

5) nagrinėti

Aukščiausiosios Tarybos posėdžio pirmininko,

seniūno,

nuolatinių komisijų pirmininkų, kitų deputatų pateiktus

duomenis apie

Reglamento, deputato statuso ir etikos pažeidimus,

svarstyti su tuo

susijusius ginčus ir, jeigu reikia, perduoti

išvadas

Aukščiausiajai Tarybai ar Prezidiumui;

6)

nagrinėti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro

pateiktą

informaciją dėl deputatų asmeninės veiklos,

prieštaraujančios

Lietuvos Respublikos įstatymams, ir teikti

išvadas Aukščiausiajai

Tarybai;

7)

tarnybinės etikos aspektu svarstyti ir pateikti išvadas

apie siūlomus

kandidatus į Aukščiausiosios Tarybos sudaromų organų

vadovų ir

Vyriausybės narių pareigas;

8) teikti

spaudai apibendrintus duomenis apie Aukščiausiosios

Tarybos

posėdžiuose skelbtų balsavimų metu nedalyvaujančius

deputatus.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 55 Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos — DĖL LIETUVOS Open official source

veiklos kryptys

1) rengti ir

svarstyti įstatymų bei kitų teisinių aktų

projektus bei

pasiūlymus klausimais, susijusiais su piliečių

teisių garantijomis

ir Lietuvoje gyvenančių tautybių santykių

reguliavimu;

2)

ministerijoms, valstybės organams ir kitoms

organizacijoms,

Aukščiausiosios Tarybos komisijoms teikti

rekomendacijas ir

pasiūlymus piliečių teisių gynimo bei tautybių

santykių gerinimo

klausimais;

3) teikti

pasiūlymus valstybės organams bei tarnyboms,

nagrinėjantiems

Lietuvos piliečių ir jų susivienijimų pareiškimus,

bendradarbiauti su

šiomis tarnybomis, rūpintis jų efektyviu darbu;

4) tirti

piliečių skundus dėl teisių pažeidimo ir teikti

jiems pagalbą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 56 Savivaldybių komisijos veiklos kryptys: — DĖL LIETUVOS Open official source

1) rengti ir

svarstyti įstatymų bei kitų teisinių aktų

projektus

savivaldybių darbo organizavimo klausimais, pateikti

išvadas;

2) rengti

pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos administracinio

ir teritorinio

padalijimo keitimo;

3) teikti

išvadas ginčuose tarp Vyriausybės ir savivaldybių

bei tarp skirtingų

pakopų savivaldybių;

4) teikti

pasiūlymus dėl savivaldybių tarybų paleidimo, jų

rinkimų

organizavimo;

5) kartu su

kitomis nuolatinėmis komisijomis spręsti

savivaldybių

ekonominės ir organizacinės veiklos problemas;

6) kartu su

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumu teikti

savivaldybėms

metodinę pagalbą;

7) nagrinėti

gaunamus duomenis ir teikti Aukščiausiajai

Tarybai pasiūlymus

dėl neteisėtų teisinių aktų, priimtų vietos

savivaldybių tarybų,

panaikinimo.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 57 Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų — DĖL LIETUVOS Open official source

komisijos veiklos

kryptys

1) rengti

gyventojų sveikatos apsaugą, sanitarinę aplinkos

būklę, užimtumą,

socialinę rūpybą bei aprūpinimą butais

reglamentuojančius

įstatymus ir teikti išvadas apie tokių įstatymų

bei normatyvinių

aktų, perduotų komisijai nagrinėti, projektus;

2) koordinuoti

suinteresuotų valstybės organų ir kitų

organizacijų darbą,

rengiant įstatymų projektus minėtais

klausimais;

3) svarstyti ir

įvertinti Vyriausybės programų minėtais

klausimais

projektus;

4) svarstyti ir

teikti pasiūlymus valstybės socialinei ir

sveikatos apsaugos

politikai formuoti;

5) kontroliuoti

ir dalyvauti formuojant sveikatos ir

socialinės apsaugos

organų sistemą, teikti pasiūlymus ir

rekomendacijas šių

organų veiklai gerinti.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 58 Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos veiklos — DĖL LIETUVOS Open official source

kryptys

1) rengti ir

svarstyti švietimo, mokslo, kultūros ir masinės

informacijos teikimo

įstatymų, nutarimų ir kitų dokumentų

projektus bei

pasiūlymus;

2) svarstyti ir

teikti išvadas dėl komisijai perduotų

dokumentų projektų, susijusių

su švietimo, mokslo ir masinės

informacijos teikimo

klausimais, taip pat kitus projektus jų

atitikimo valstybės

politikai šiais klausimais aspektu;

3) rengti

pasiūlymus ir rekomendacijas Vyriausybei ir

savivaldybėms

švietimo, mokslo, kultūros ir masinės informacijos

teikimo baruose;

4) rūpintis

parama kultūrai tarnaujantiems asmenims,

organizacijoms ir

judėjimams.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 59 Teisinės sistemos komisijos veiklos kryptys: — DĖL LIETUVOS Open official source

1) svarstyti ir

teikti pasiūlymus valstybės teisinei

politikai formuoti;

2) rengti ir

padėti įgyvendinti teisinės sistemos tobulinimo

koncepciją;

3) rengti

įstatymų projektus bei pasiūlymus klausimais,

susijusiais su

teisingumo vykdymu, teisėtumo ir teisėtvarkos

stiprinimu;

4) teikti

išvadas dėl kitų nuolatinių komisijų rengiamų

įstatymų ir kitų

teisinių aktų projektų;

5) koordinuoti

įstatymų, susijusių su teisingumo vykdymu,

teisėtumo ir

teisėtvarkos stiprinimu, projektų rengimo tvarką;

6) kontroliuoti

ir dalyvauti formuojant teisėsaugos organų

sistemą;

7) rengti ir

teikti Aukščiausiajai Tarybai išvadas bei

rekomendacijas dėl

Teisingumo ministerijos, Prokuratūros ir kitų

teisėsaugos organų

veiklos.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 60 Užsienio reikalų komisijos veiklos kryptys: — DĖL LIETUVOS Open official source

1) rengti ir

svarstyti įstatymų bei kitų teisinių aktų,

susijusių su

užsienio reikalais, projektus ir teikti išvadas;

2) analizuoti

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų

ministerijos,

valstybinių ir visuomeninių organizacijų,

palaikančių ryšius

su užsienio šalimis, pagrindines politikos

kryptis, metodus bei

veiklą, teikti pasiūlymus, rekomendacijas,

supažindinti su jais

Aukščiausiąją Tarybą;

3) analizuoti

ir teikti pasiūlymus dėl užsieniui skirtos

masinės informacijos

priemonių bei kitų valstybinių ir

visuomeninių

organizacijų informacinės ir propagandinės veiklos;

4) kartu su

valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis

palaikyti ir plėtoti

ryšius su Lietuvos išeiviais bei jų

organizacijomis

užsienyje, taip pat su lietuviais autochtonais,

gyvenančiais už

Lietuvos ribų;

5) kartu su

kitomis komisijomis nagrinėti migracijos

reguliavimo

problemas ir teikti pasiūlymus bei išvadas;

6) kartu su

Užsienio reikalų ministerija įvertinti įstatymų

ir kitų teisinių

aktų projektus Lietuvos Respublikos užsienio

politikos ir

tarptautinės teisės aspektais;

7) Vyriausybės

teikimu svarstyti pasiūlymus ir teikti

Aukščiausiajai

Tarybai išvadas dėl Lietuvos Respublikos ambasadų

atidarymo užsienyje;

8) Užsienio

reikalų ministerijos teikimu svarstyti pasiūlymus

ir teikti

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui išvadas dėl Lietuvos

Respublikos

diplomatinių atstovybių vadovų (ambasadorių,

pasiuntinių, reikalų

patikėtinių) skyrimo ir Lietuvos Respublikos

nepaprastojo ir

įgaliotojo ambasadoriaus bei Lietuvos Respublikos

nepaprastojo

pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinių rangų

suteikimo;

9) nuolatinių

ir laikinųjų komisijų teikimu svarstyti ir

teikti

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui rekomendacijas dėl

deputatų

komandiruočių į užsienį.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 61 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

9 skirsnis.

Aukščiausiosios Tarybos laikinosios komisijos

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 62 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, — DĖL LIETUVOS Open official source

pripažinusi, kad

reikia, gali sudaryti tyrimo, kontrolės, tardymo,

revizijos,

parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias

komisijas bet kuriam

klausimui ištirti, parengti ar kitiems

Aukščiausiosios

Tarybos pavedimams vykdyti.

Jeigu steigimo

metu nebuvo aiškiai apibrėžtas laikinosios

komisijos įgaliojimų

laikas, komisijos veikla nutraukiama

Aukščiausiosios

Tarybos nutarimu, kai iškelti uždaviniai yra

įvykdyti.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 63 Sudarant laikinąją komisiją, pirmiausia — DĖL LIETUVOS Open official source

nustatomas komisijos

narių skaičius. Po to nustatomos proporcingo

atstovavimo normos

frakcijoms ir terminas komisijos narių

kandidatūroms

pateikti. Jeigu kurios nors frakcijos neišreiškia

pageidavimo

dalyvauti komisijos darbe ir tokiu būdu sudarytas

komisijos narių

sąrašas nepakankamas, po vieną papildomą kandidatą

posėdžio metu gali

žodžiu siūlyti nuolatinės komisijos,

laikinosios deputatų

grupės, o po to ir kiekvienas Aukščiausiosios

Tarybos deputatas,

kol bus reikiamas kandidatų skaičius.

Kiekvienas iš

pateiktų kandidatų turi duoti žodinį, o jeigu

pats posėdyje

nedalyvauja, - raštišką sutikimą dalyvauti

laikinosios

komisijos darbe. Aukščiausioji Taryba balsuoja už

frakciniu būdu

suformuotą visą komisijos narių sąrašą. Jeigu jis

nepatvirtinamas,

procedūra kartojama.

Kai kandidatai

į komisijos narius siūlomi Aukščiausiosios

Tarybos posėdyje (ne

pagal frakcijoms skirtas normas) ir nors du

deputatai pareiškia

abejonę dėl kurio nors kandidato, už jį

balsuojama atskirai.

Jeigu posėdyje pasiūlytų kandidatų į

laikinosios

komisijos narius yra daugiau negu nustatytas komisijos

narių skaičius ir

visi pasiūlytieji kandidatai sutinka dirbti

komisijoje,

balsuojama atvirais biuleteniais su kandidatų sąrašu.

Tam tikrais

atvejais Aukščiausioji Taryba gali nustatyti ir

kitokią laikinųjų

komisijų sudarymo tvarką, tačiau niekada jų

negali sudaryti

vienos frakcijos, partijos ar vieno regiono

atstovai.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 64 Jeigu komisijos įgaliojimų laikas ilgesnis — DĖL LIETUVOS Open official source

kaip savaitė,

komisijos siūlymu Aukščiausioji Taryba tvirtina

komisijos

pirmininką, o patvirtinti išlaidų sąmatą ir išspręsti

kitus su jos veikla

susijusius klausimus paveda Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumui.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 65 Jeigu Aukščiausioji Taryba nenutaria kitaip, — DĖL LIETUVOS Open official source

laikinosios

komisijos savo įgaliojimų metu vadovaujasi nuolatinių

komisijų darbo

tvarkos taisyklėmis, turi visas jų teises ir

pareigas, išskyrus

teisę kelti kandidatus Aukščiausiosios Tarybos

pareigūnų

rinkimuose, reikalauti atšaukti, teikti interpeliacijas

ar reikšti

nepasitikėjimą kuriam nors pareigūnui.

II s k y r i u s

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS SESIJOS

10

skirsnis. Pirmoji Aukščiausiosios Tarybos sesija

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 66 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 67 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 68 Kai yra patvirtinti ne mažiau kaip dviejų — DĖL LIETUVOS Open official source

trečdalių visų

Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme numatytų

deputatų įgaliojimai

skiriama laiko frakcijoms suformuoti ir

įregistruoti. Po to

Aukščiausioji Taryba pirmojoje sesijoje

paprastai dirba

tokia tvarka

1) renka

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, jo pavaduotojus,

Aukščiausiosios

Tarybos Sekretorių, Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo narius;

2) sudaro

Aukščiausiosios Tarybos nuolatines komisijas ir

tvirtina jų

pirmininkus;

3) priima

Vyriausybės sugrąžinamus įgaliojimus;

4)

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu skiria Ministrą

Pirmininką;

5) Ministro

Pirmininko teikimu, nuolatinėms komisijoms

apsvarsčius, skiria

Vyriausybės narius;

6)

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu, nuolatinėms

komisijoms

apsvarsčius, skiria arba renka kitus valstybės

pareigūnus;

7) renka

Aukščiausiosios Tarybos seniūną ir jo pavaduotojus;

8) sudaro

sesijos darbų programą Reglamente numatyta tvarka.

11

skirsnis. Bendrieji sesijos organizavimo klausimai

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 69 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba — DĖL LIETUVOS Open official source

kasmet renkasi į eilines

- pavasario ir rudens - sesijas.

Pavasario sesija

pradedama kovo 10 dieną, o baigiama birželio 30

dieną; rudens sesija

pradedama rugsėjo 10 dieną, o baigiama

gruodžio 23 dieną.

Aukščiausioji Taryba gali pratęsti sesijų

trukmę arba surengti

neeilinę sesiją.

Jeigu sesijos

pradžios diena yra nedarbo diena, tai sesija

pradedama kitą po

jos darbo dieną.

Aukščiausiosios

Tarybos deputatai į eilines sesijas renkasi

pagal įstatymą, t.y.

be atskiro kvietimo.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 70 Neeilinės sesijos gali būti rengiamos — DĖL LIETUVOS Open official source

Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo arba ne mažesnės kaip vieno

trečdalio bendro

deputatų skaičiaus deputatų grupės iniciatyva.

Apie neeilinės

sesijos rengimą Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumas turi

laiku informuoti visus deputatus.

Neeilinėje

sesijoje svarstomi tik tie neatidėliotinos

valstybinės reikšmės

klausimai, kuriuos pateikia jos iniciatoriai.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 71 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos — DĖL LIETUVOS Open official source

sesija susideda iš

Aukščiausiosios Tarybos posėdžių, taip pat iš

tarp jų rengiamų

nuolatinių ir laikinųjų komisijų posėdžių. Sesija

pradedama ir

baigiama Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 72 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos — DĖL LIETUVOS Open official source

posėdžiai vyksta

Vilniuje, Aukščiausiosios Tarybos rūmuose. Esant

reikalui,

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas gali paskirti kitą

posėdžio vietą. Apie

šį sprendimą turi būti laiku pranešta visiems

deputatams.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 73 Aukščiausiosios Tarybos, Prezidiumo, — DĖL LIETUVOS Open official source

nuolatinių komisijų

posėdžiai vyksta lietuvių kalba. Jos

nemokantieji turi

teisę kalbėti kita kalba, jeigu ne vėliau kaip

prieš 24 valandas

apie tai praneša posėdžių sekretoriatui, kuris

turi pasirūpinti

vertimu.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 74 Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu paprastai — DĖL LIETUVOS Open official source

rengiami keturi posėdžiai

per savaitę - po du antradienį ir

ketvirtadienį ir kas

trys savaitės daromos vienos savaitės ilgumo

pertraukos tarp

plenarinių posėdžių. Ketvirtadienio vakarinis

posėdis paprastai

skiriamas Vyriausybės valandai, paklausimams,

taip pat

Aukščiausiosios Tarybos pareigūnų, Aukščiausiosios

Tarybos sudaromų

valstybės organų vadovų atsakymams į deputatų

klausimus. Kitomis

savaitės dienomis ir tą savaitę, kai nėra

plenarinių posėdžių,

rengiami Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo,

frakcijų, nuolatinių

ir laikinųjų komisijų posėdžiai, deputatų

susitikimai su

rinkėjais, deputatai gali vykti į komandiruotes.

Aukščiausiosios

Tarybos posėdžių metu deputatai paprastai gali

būti komandiruojami

neatidėliojamais valstybiniais reikalais.

Aukščiausioji

Taryba ar Prezidiumas gali nustatyti kai

kuriomis dienomis

prioritetus kurių nors komisijų darbui. Tuo metu

kita deputatine

veikla galima užsiimti tiek, kiek tai netrukdo

šioms komisijoms.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 75 Sesijų rengimą organizuoja Aukščiausiosios — DĖL LIETUVOS Open official source

Tarybos Prezidiumas.

Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas ne vėliau kaip likus 10

dienų iki sesijos

pradžios parengia sesijos darbų programos bei

pirmosios savaitės

posėdžių darbotvarkės projektus ir išsiunčia

juos deputatams

kartu su komisijose parengtų dokumentų projektais.

Pirmosios

savaitės posėdžių darbotvarkės projektą

Aukščiausioji Taryba

svarsto ir tvirtina pirmajame sesijos

posėdyje. Pirmosios

sesijos darbų programą Aukščiausioji Taryba

svarsto ir tvirtina

po to, kai suformuota Vyriausybė. Kitos

sesijos pradedamos

darbų programos aptarimu ir tvirtinimu. Darbų

programa vėliau gali

būti koreguojama Reglamento nustatyta tvarka.

Už sesijos

darbų programą ir savaitės darbotvarkę bei

atskirus jų punktus

gali būti balsuojama, kai posėdyje dalyvauja

daugiau kaip pusė

bendro deputatų skaičiaus, o jiems priimti

reikia daugiau kaip

trečdalio bendro deputatų skaičiaus balsų.

Atskiri sesijos

darbų programos ir darbotvarkės punktai aptariami

ir balsuojami ta

pačia tvarka kaip įstatymo straipsniai.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 76 Preliminariems sesijos darbų programos ir — DĖL LIETUVOS Open official source

savaitės posėdžių

darbotvarkės projektams parengti ir aptarti

Aukščiausiosios

Tarybos seniūnas gali sukviesti nuolatinių

komisijų ir frakcijų

pirmininkų pasitarimą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 77 Kiekvienos savaitės paskutinę posėdžių dieną — DĖL LIETUVOS Open official source

apsvarstoma ir

tvirtinama kitos savaitės arba kitos posėdžių

dienos darbotvarkė,

kurios projektą parengia Aukščiausiosios

Tarybos seniūnas.

Darbotvarkėje turi būti nurodytas posėdžių

laikas, svarstomi

klausimai, pranešėjai bei papildomi pranešėjai.

Kartu Aukščiausiajai

Tarybai turi būti pranešta apie nepriimtus

pasiūlymus.

Į savaitės

darbotvarkę įrašomi tik sesijos darbų programoje

esantys klausimai,

kuriems pagal Reglamento 21 skirsnyje numatytus

reikalavimus yra

tinkamai parengti įstatymų, nutarimų ar kitų aktų

projektai, išskyrus

projektų pristatymą ir kitus Reglamente

numatytus atvejus.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 78 Aukščiausiosios Tarybos seniūnas, remdamasis — DĖL LIETUVOS Open official source

patvirtinta savaitės

posėdžių darbotvarke, kiekvieną posėdžių

dieną pateikia

Aukščiausiajai Tarybai tvirtinti kitos posėdžių

dienos detalų

darbotvarkės projektą, kuriame kiekvienam klausimui

atskirai turi būti

numatytas laikas pranešimams, diskusijoms ir

sprendimui priimti.

Sprendimams, kuriems reikalingas Reglamento

101 straipsnyje

nustatytas kvorumas, priimti laikas paprastai

skiriamas vieną

kartą per dieną.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 79 Aukščiausiosios Tarybos posėdyje teisę siūlyti — DĖL LIETUVOS Open official source

papildomai įrašyti

klausimus į priimtą savaitės ar posėdžių dienos

darbovarkę turi

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, frakcijos,

nuolatinės

komisijos, laikinosios deputatų grupės ir Vyriausybė.

Jei tokiam

pasiūlymui nepritarta, pakartotinai jį pateikti galima

tik kitą dieną.

Ne mažesnės

kaip vieno trečdalio bendro deputatų skaičiaus

deputatų grupės

reikalavimu klausimas į sesijos darbų programą ar

savaitės darbotvarkę

įrašomas privaloma tvarka, jeigu jis

parengtas ir

svarstymui pasiruošta šiame Reglamente numatyta

tvarka. Tokio

klausimo svarstymui skiriama ne daugiau kaip 1,5

valandos, jeigu

Aukščiausioji Taryba šio termino nenusprendžia

pratęsti.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 80 Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę — DĖL LIETUVOS Open official source

pareikalauti į

Aukščiausiosios Tarybos savaitės posėdžių

darbotvarkę įtraukti

Vyriausybės pranešimą svarbiu klausimu.

Aukščiausiajai

Tarybai nutarus, po tokio pranešimo gali vykti

diskusija.

12 skirsnis. Sesijos posėdžiai

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 81 Rytinis Aukščiausiosios Tarybos posėdis — DĖL LIETUVOS Open official source

paprastai rengiamas

nuo 10 valandos iki 13 valandos 30 minučių, o

vakarinis - nuo 15

valandos iki 18 valandos 30 minučių. Nuo

posėdžio pradžios

praėjus 1.5 valandos, daroma pusės valandos

pertrauka.

Deputatai

registruojami prieš kiekvieną posėdį, o posėdžio

pirmininko nurodymu

- ir posėdžio metu.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 82 Darbotvarkėje nenumatytas Aukščiausiosios — DĖL LIETUVOS Open official source

Tarybos posėdis gali

būti surengtas Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo arba ne

mažesnės kaip vieno trečdalio bendro deputatų

skaičiaus deputatų

grupės iniciatyva.

Apie tokio

posėdžio rengimą ir darbotvarkę Prezidiumas turi

informuoti visus

deputatus. Jame svarstomi tik tie klausimai,

kuriuos pateikia

posėdžio iniciatoriai.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 83 Aukščiausiosios Tarybos posėdžiams — DĖL LIETUVOS Open official source

pirmininkauja

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas arba jo

pavaduotojas.

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas gali tai pavesti

Aukščiausiosios

Tarybos seniūnui ar seniūno pavaduotojui.

Aukščiausiosios

Tarybos posėdyje privalo dalyvauti

Aukščiausiosios

Tarybos Sekretorius arba jo pavaduotojas.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 84 Aukščiausiosios Tarybos posėdžiai yra atviri. — DĖL LIETUVOS Open official source

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nariai, Aukščiausiajai Tarybai

atskaitingų

valstybės organų vadovai posėdžiuose gali dalyvauti be

atskiro kvietimo ir

diskusijose išdėstyti savo nuomonę, kai

svarstomi su jų

veikla susiję klausimai. Posėdžius stebėti gali ir

Vyriausybės narių

atstovai. Kitų asmenų dalyvavimas posėdžiuose

nustatytas

Reglamento 135 straipsnyje.

Aukščiausiajai

Tarybai nutarus, taip pat Aukščiausiosios

Tarybos Pirmininkui

ar Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui

pareikalavus,

rengiamas uždaras posėdis, kuriame, be deputatų,

gali dalyvauti tik

specialiai šiam posėdžiui kviesti asmenys ir,

jeigu reikia,

posėdžių sekretoriato darbuotojai. Teisę siūlyti

surengti uždarą

posėdį turi Vyriausybė, frakcijos, laikinosios

deputatų grupės ir

nuolatinės komisijos, būtinai šį pasiūlymą

motyvuodamos.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 85 Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose kviečiami — DĖL LIETUVOS Open official source

kalbėti žymiausieji

Lietuvos Respublikos svečiai: užsienio

valstybių vadovai,

vyriausybių nariai, parlamentinių delegacijų

vadovai, lietuvių

išeivijos organizacijų pirmininkai. Kiti

garbingi svečiai

gali būti pakviesti stebėti sesijos posėdžius.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 86 Kurių nors klausimų pirminiam aptarimui — DĖL LIETUVOS Open official source

Aukščiausioji Taryba

paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma gali

nutarti surengti

visų deputatų pasitarimą, kuriame šio Reglamento

taisyklės negalioja.

Jo metu Aukščiausioji Taryba jokių formalių

sprendimų nepriima.

Deputatai išsirenka susirinkimo pirmininką ir

gali nustatyti

laikiną susirinkimo reglamentą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 87 Aukščiausiosios Tarybos posėdžio pirmininkas: — DĖL LIETUVOS Open official source

1) žodžiu ir

plaktuko smūgiu skelbia posėdžio pradžią ir

pabaigą, esant

reikalui, gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą

posėdžio pertrauką;

2) tikrina, ar

yra posėdyje kvorumas;

3) rūpinasi

Aukščiausiosios Tarybos posėdžių darbo tvarka,

stebi, kad juose

būtų laikomasi šio Reglamento, kontroliuoja, kaip

vykdo pareigas balsų

skaičiavimo grupė ir posėdžių sekretoriatas;

4) pats

nedalyvauja diskusijose ir negali kitais būdais

daryti deputatams

įtakos dėl priimamų sprendimų;

5) suteikia

deputatams žodį, vadovauja svarstymų eigai, gali

patikslindamas

pasiūlymų esmę, deputatų paklausti;

6) seka

pasisakymų trukmę, jeigu ji viršijama, įspėja

kalbėtoją, o po

antrojo įspėjimo kalbėtoją gali nutraukti;

7) jeigu

Aukščiausioji Taryba neprieštarauja, svarbiu

klausimu pasisakymo

laiką gali pratęsti;

8) jeigu

kalbėtojas nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės,

gali jį įspėti; po

antrojo įspėjimo kalbėtoją gali nutraukti,

išskyrus Reglamento

92 straipsnyje nurodytų kategorijų kalbėtojus;

9) jeigu

Aukščiausioji Taryba neprieštarauja, gali suteikti

žodį asmenims, kurie

nėra Aukščiausiosios Tarybos deputatai ir

Vyriausybės nariai;

10) remdamasis

svarstymų rezultatais, formuluoja klausimus

balsavimui,

vadovaudamasis šiuo Reglamentu, nustato balsavimo

tvarką ir pagal

balsų skaičiavimo grupės ar elektroninės sistemos

pateiktus duomenis

skelbia balsavimo rezultatus;

11) įspėja

deputatus, jeigu jie nesilaiko Reglamento, kelia

triukšmą salėje,

įžeidinėja Aukščiausiąją Tarybą, jos Pirmininką,

deputatus,

Vyriausybę ar Ministrą Pirmininką ir gali teikti

pasiūlymus dėl

įspėjimo įrašant protokole, apsvarstymo Mandatų ir

etikos komisijoje

arba deputato pašalinimo iš salės;

12) priima

sprendimą pašalinti iš posėdžių salės kviestuosius

asmenis ar

korespondentus, jeigu jie akivaizdžiai posėdžiui

trukdo;

13) priimdamas

sprendimus, deputatų reikalavimu paskelbia

kokiu Reglamento

straipsniu remiantis tai daroma;

14) pasirašo

posėdžio protokolą, stenogramą, oficialų

pranešimą apie

posėdį ir protokolinius Aukščiausiosios Tarybos

nutarimus, taip pat

vizuoja posėdyje priimtus įstatymus ir kitus

aktus.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 88 Posėdžio metu kalbėti galima tik posėdžio — DĖL LIETUVOS Open official source

pirmininkui leidus.

Pertraukti kalbantįjį gali tik posėdžio

pirmininkas

Reglamento 87 ir 95 straipsniuose numatytais atvejais.

Visi pranešimai

ir kitos kalbos Aukščiausiosios Tarybos

posėdyje sakomi iš

centrinės tribūnos. Replikuoti, klausti ar

kalbėti dėl

balsavimo motyvų galima ir prie salėje esančių

mikrofonų.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 89 Kiekvienu darbotvarkės klausimu paprastai — DĖL LIETUVOS Open official source

daromas vienas

pagrindinis pranešimas ir iki trijų papildomų

pranešimų. Pranešimo

trukmę nustato posėdžio pirmininkas,

suderinęs su

pranešėju. Paprastai ji neturi viršyti pusės

valandos. Kiekvienam

papildomam pranešimui skiriama iki 20

minučių, baigiamajam

žodžiui ir pirmą kartą kalbėti diskusijoje

Prezidiumo,

Vyriausybės, komisijos, frakcijos ar laikinosios

deputatų grupės

vardu skiriama iki 15 minučių, o savo vardu - iki

10 minučių.

Po pranešimo

dar skiriama iki pusės valandos, o po papildomų

pranešimų - iki 15

minučių atsakymams į klausimus. Atsakymas į

vieną klausimą

neturi trukti ilgiau kaip 3 minutes, o pats

klausimas - ne

ilgiau kaip 1 minutę. Klausti galima tik po vieną

klausimą. Dar kartą

klausti leidžiama tik po to, kai klausiantysis

iš naujo sulaukia

eilės. Atsakymus į klausimus galima nutraukti

anksčiau laiko,

jeigu už pateiktą ir bent vieno deputato paremtą

tokį pasiūlymą

balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai posėdyje

dalyvaujančiųjų

deputatų.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 90 Užsirašyti pasisakymams pradedama valandą — DĖL LIETUVOS Open official source

prieš pirmąjį tos

dienos, kuriame numatytas klausimo svarstymas,

posėdį.

Užsirašyti

baigiama pranešėjui baigiant atsakinėti į deputatų

klausimus. Tada

posėdžio pirmininkas turi paskelbti diskusijoje

dalyvausiančių

deputatų sąrašą ir pranešti, kad po 10 minučių bus

baigtas užsirašymas.

Pageidautina,

kad užsirašydamas deputatas nurodytų "už" ar

"prieš"

siūlomą sprendimą jis pasisakys, taip pat apytikrę kalbos

trukmę.

Neišnaudojus

darbotvarkėje numatyto laiko klausimui

svarstyti, posėdžio

pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo svarbą,

jei Aukščiausioji

Taryba neprieštarauja, gali leisti pasisakyti iš

anksto

neužsirašiusiems deputatams.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 91 Žodis diskusijose deputatams ir kitiems — DĖL LIETUVOS Open official source

kalbėtojams,

atsižvelgus į jų turimą pirmumo teisę pagal šio

skirsnio 92

straipsnį, suteikiamas užsirašymo eilės tvarka.

Posėdžio pirmininkas

gali keisti šią eilę, kad diskusijoje

proporcingiau būtų

atstovaujamos frakcijos, nuolatinės komisijos,

argumentuojama

"už" ir "prieš". Deputatai, susitarę tarpusavyje,

gali keisti

pasisakymų eilę, jeigu Aukščiausioji Taryba tam

neprieštarauja.

Svarstant tam tikrus klausimus, Reglamente

numatoma kitokia žodžio

suteikimo tvarka.

Deputatas gali

atsisakyti pasisakymo. Jei deputatas neįspėjęs

palieka posėdžių

salę ir nebūna, kai posėdžio pirmininkas suteikia

jam žodį, jis

laikomas atsisakiusiu kalbėti.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 92 Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje gali — DĖL LIETUVOS Open official source

Aukščiausiosios

Tarybos Pirmininkas, o jam nesant posėdyje -

Pirmininko

pavaduotojas.

Jeigu

Vyriausybės nariai ir Aukščiausiajai Tarybai

atskaitingų

valstybės organų vadovai, po vieną Prezidiumo,

nuolatinių komisijų,

frakcijų ar laikinųjų deputatų grupių

paskirtą atstovą

apie savo pageidavimą kalbėti praneša posėdžių

sekretoriatui iki

diskusijų nutraukimo, jie išlaiko teisę

pasisakyti, net

jeigu nutariama diskusijas nutraukti.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 93 Diskusijose deputatai turi teisę kalbėti ne — DĖL LIETUVOS Open official source

daugiau kaip du

kartus, išskyrus atvejus, kai klausiama,

replikuojama,

pasisakoma dėl balsavimo motyvų, keliami

prejudicialiniai,

atmetimo ar atidėjimo klausimai. Šiais atvejais

iš anksto užsirašyti

nereikalaujama. Tačiau tuo pačiu darbotvarkės

klausimu deputatas

turi teisę tik į vieną tokį pasisakymą ar

repliką, o dėl

balsavimo motyvų - į vieną pasisakymą prieš

kiekvieną balsavimą.

Žodis replikai

ar pasisakymui dėl prejudicialinio, atidėjimo

ar atmetimo klausimo

suteikiamas eiliniam oratoriui baigus

kalbėti. Šiais

atvejais (išskyrus repliką), taip pat pakartotinio

pasisakymo

diskusijoje trukmė neturi viršyti 5 minučių. Pasisakymo

dėl balsavimo motyvų

ir replikos trukmė - iki 3 minučių.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 94 Diskusijos nutraukiamos Aukščiausiajai Tarybai — DĖL LIETUVOS Open official source

nutarus, jeigu tam

tikrais atvejais Reglamente nenumatyta kitokia

diskusijų baigimo

tvarka. Pasiūlymas diskusijas nutraukti gali

būti pateiktas

pasisakius ne mažiau kaip dviems deputatams ir be

aptarimo teikiamas

balsavimui, jeigu jį paremia dar bent vienas

deputatas. Prieš tai

posėdžio pirmininkas turi informuoti

deputatus, kiek buvo

užsirašiusiųjų kalbėti ir kiek kalbėjo.

Nutarus

diskusijas nutraukti, posėdžio pirmininkas privalo

leisti pasisakyti

pagal eilę dar vienam deputatui ir visiems,

kurie dar turi teisę

kalbėti pagal Reglamento 92 straipsnį. Be to,

pranešėjas dar gali

tarti baigiamąjį žodį.

Aukščiausioji

Taryba gali iš anksto apriboti bendrą diskusijų

kiekvienu klausimu

trukmę arba kalbėtojų skaičių. Antruoju atveju

teikimai nutraukti

diskusijas nepriimami.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 95 Pareiškimai dėl posėdžio tvarkos ar reglamento — DĖL LIETUVOS Open official source

turi prioritetą

prieš nagrinėjamą klausimą ir, eiliniam oratoriui

baigus kalbėti,

sustabdo diskusiją. Svarstant darbotvarkės

klausimą, deputatas

gali vieną kartą pareikalauti žodžio tokiam

pareiškimui.

Posėdžio pirmininkas turi suteikti deputatui žodį

(iki 3 minučių), bet

gali ir nutraukti kalbantįjį, jeigu jo

pareiškimas

nesusijęs su posėdžio tvarka ar reglamentu.

Pranešti

darbotvarkėje nenumatytą informaciją leidžiama iki 3

minučių posėdžio

pradžioje, pabaigoje arba prieš pradedant

svarstyti naują

klausimą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 96 Svarstant kiekvieną darbotvarkės klausimą iki — DĖL LIETUVOS Open official source

balsavimo pradžios

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, posėdžio

pirmininko, nuolatinės

komisijos pirmininko, frakcijos arba

laikinosios deputatų

grupės reikalavimu Aukščiausiosios Tarybos

posėdyje daroma

neeilinė, ne ilgesnė kaip 1 valandos pertrauka,

arba klausimo

svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui.

Klausimo svarstymo

metu galima daryti iš viso tik dvi tokias

pertraukas ar du

kartus atidėti, o tie patys deputatai to gali

reikalauti tik vieną

kartą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 97 Jeigu deputato elgesys ar žodžiai kituose — DĖL LIETUVOS Open official source

pasisakymuose

pateikiami iškreiptai, jis turi teisę posėdžio

pirmininko prašyti

leisti pasisakyti asmeniniu klausimu. Jei

posėdžio pirmininkas

nesutinka, deputatas turi teisę prašyti, kad

dėl leidimo jam

pasisakyti asmeniniu klausimu būtų balsuojama.

Žodis asmeniniu

klausimu deputatui suteikiamas posėdžio

pabaigoje arba prieš

pradedant svarstyti naują klausimą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 98 Jeigu svarstant klausimą buvo akivaizdžiai — DĖL LIETUVOS Open official source

pažeistas

Reglamentas, nuolatinės komisijos, rengusios įstatymo ar

kito teisinio akto

projektą, pirmininkas, frakcija arba laikinoji

deputatų grupė turi

teisę reikalauti, kad klausimas toliau būtų

svarstomas po ne

ilgesnės kaip savaitės pertraukos. Toks

sprendimas priimamas

paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma po

to, kai

"už" ir "prieš" pasisakė po du deputatus.

13 skirsnis.

Balsavimas ir balsų skaičiavimas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 99 Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose svarstomi — DĖL LIETUVOS Open official source

klausimai balsuojami

atvirai, pakeliant kortelę, išskyrus šiame

Reglamente numatytus

atvejus. Posėdžio pirmininko pasiūlymu vietoj

kortelių pakėlimo galima

balsuoti atsistojimu.

Deputatai

balsuoja asmeniškai. Balso teisė negali būti

perduota kitiems

asmenims.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 100 Balsavimo procedūros pradžią skelbia ir — DĖL LIETUVOS Open official source

plaktuko smūgiu

patvirtina posėdžio pirmininkas po to, kai aiškiai

suformulavo

balsuojamą klausimą, įsitikino, kad deputatai jį

suprato ir pasibaigė

pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Posėdžio

pirmininkas taip pat

turi informuoti deputatus, kiek balsų reikia

sprendimui priimti .

Kai balsuojama

pakeliant korteles, paprastai posėdžio

pirmininkas balsuoja

tik tada, kai sprendimą gali nulemti vienas

balsas. Šiuo atveju

jis gali balsuoti ir po to, kai susumuoti

balsavimo

rezultatai.

Kol

nepasibaigia balsavimo procedūra, jokie klausimai

nesvarstomi ir žodis

deputatams nesuteikiamas. Balsavimo metu po

salę nevaikščiojama.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 101 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 102 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 103 Priimant Lietuvos Respublikos įstatymus, — DĖL LIETUVOS Open official source

Aukščiausiosios

Tarybos nutarimus arba kitokius aktus, išskyrus

personalijų klausimus,

galima balsuoti ir vardiniu būdu, jeigu to

reikalauja frakcija

arba laikinoji deputatų grupė. Toks

reikalavimas gali

būti pateiktas tik baigus svarstyti klausimą,

prieš balsavimą dėl

viso projekto.

Šiuo atveju iki

balsavimo pradžios deputatams išdalijamos

vardinio balsavimo

kortelės, kurias gaudami deputatai pasirašo

kortelių išdavimo

lape. Paskelbus balsavimo pradžią, kiekvienas

deputatas kortelę

užpildo, pasirašo ir perduoda balsų skaičiavimo

grupei. Suskaičiavus

balsus, posėdžio pirmininkas paskelbia, kaip

balsavo kiekvienas

deputatas.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 104 Tik slaptu balsavimu balsuojama tada, kai — DĖL LIETUVOS Open official source

renkamas

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, sprendžiamas

atšaukimo ar

nepasitikėjimo kuriuo nors Aukščiausiosios Tarybos

pareigūnu arba

Aukščiausiajai Tarybai atskaitingo valstybės organo

vadovu klausimas.

Aukščiausiajai Tarybai nutarus, gali būti

slaptas balsavimas

ir kitais personalijų klausimais.

Šiuo būdu

balsuojama pertraukos metu. Balsavimo biuletenius

antspauduoja ir

išduoda balsų skaičiavimo grupė. Gaudami

biuletenį, deputatai

pasirašo biuletenių išdavimo lape.

Balsavimo

vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir

balsadėžė. Pastaroji

turi būti taip pastatyta, kad balsuojantieji,

eidami prie jos,

galėtų pereiti slapto balsavimo kabiną.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 105 Atviru balsavimu biuleteniais balsuojama, kai — DĖL LIETUVOS Open official source

į kurias nors

pareigas iš didesnio kandidatų skaičiaus reikia

išrinkti keletą, o

slaptai balsuoti nenutarta.

Balsuojama ir

rezultatai nustatomi tokia pat tvarka kaip

slapto balsavimo

atveju, išskyrus tai, kad nesinaudojama slapto

balsavimo kabinomis,

o biuleteniai užpildomi salėje. Biuletenių

pasirašyti nereikia.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 106 Slapto ar atviro balsavimo biuletenių pavyzdį — DĖL LIETUVOS Open official source

prieš balsavimą

tvirtina Aukščiausioji Taryba.

Kurio nors

pareigūno atšaukimas ar nepasitikėjimo juo

pareiškimas

balsuojamas biuleteniais, kuriuose įrašyti teiginiai

"atšaukti"

ir "neatšaukti" arba "pasitikiu" ir

"nepasitikiu".

Vienu biuleteniu

gali būti balsuojamas tik vieno pareigūno

atšaukimas arba

nepasitikėjimo kolektyviniu organu ar jo nariu

pareiškimas.

Viename

biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti įrašomos tik

kandidatų į vienodas

pareigas pavardės. Visais atvejais biuletenis

turi turėti

antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama.

Balsuojantysis

biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų,

prieš kuriuos

balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam

nepriimtini.

Negaliojančiais

pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio

biuleteniai, taip

pat tie, kuriuose palikta pavardžių daugiau negu

renkama pareigūnų,

arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkimui

duotas teiginys.

Papildomai įrašytos pavardės ar teiginai

neskaičiuojami.

Balsavimo

biuleteniais rezultatus turi patvirtinti

Aukščiausioji Taryba

kortelių pakėlimu. Jeigu rezultatai

nepatvirtinami,

balsavimas skelbiamas negaliojančiu ir klausimas

sprendžiamas iš

naujo.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 107 Reglamento 102 straipsnyje numatytais — DĖL LIETUVOS Open official source

atvejais galima

balsuoti naudojantis elektronine balsų skaičiavimo

sistema. Kaip ja

naudotis, nustatoma atskira Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo

tvirtinama instrukcija.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 108 Balsavimui gali būti pateiktas vienas arba du — DĖL LIETUVOS Open official source

alternatyvūs

teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama "už", "prieš"

arba

"susilaikoma". Antruoju atveju balsuojama "už pirmąjį

teiginį",

"už antrąjį teiginį" arba "susilaikoma".

Alternatyvūs

teiginiai balsuojami pagal pateikimo svarstyti

eilę. Jeigu teiginių

yra daugiau kaip du, posėdžio pirmininkas

juos turi pagal

prasmę sugrupuoti taip, kad per keletą

alternatyvių

balsavimų po du teiginius būtų išspręsti visi. Jei

alternatyvaus

balsavimo metu nė vienas iš teiginių negauna

reikiamos balsų

daugumos, daugiau balsų surinkęs teiginys

pateikiamas

papildomam balsavimui patvirtinti sprendimą. Jeigu to

nepavyksta padaryti,

deputatai gali pasiūlyti kompromisinį

sprendimą arba

klausimą atidėti.

Savo iniciatyva

arba, jeigu bent du deputatai pareikalauja,

posėdžio pirmininkas

turi balsavimui teikiamą klausimą padalinti į

du.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 109 Klausimo atidėjimas ar atmetimas balsuojamas — DĖL LIETUVOS Open official source

pirmiau negu esmės

klausimas. Dėl skaičių balsuojama jų didėjimo

tvarka. Prireikus

posėdžio pirmininkas gali keisti balsavimo

tvarką, jeigu

neprieštarauja pasiūlymų teikėjai.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 110 Dėl balsavimo motyvų galima kalbėti po to, — DĖL LIETUVOS Open official source

kai posėdžio

pirmininkas paskelbia, dėl ko bus balsuojama, ir

jeigu dar

nepaskelbta balsavimo pradžia.

Reglamento 102

straipsnyje išvardintais atvejais dėl

balsavimo motyvų

leidžiama pasisakyti ne daugiau kaip dviems

deputatams

"už" ir dviems "prieš". Kai balsuojama dėl viso

darbotvarkės

klausimo ar įstatymo projekto, dėl balsavimo motyvų

leidžiama pasisakyti

ne daugiau kaip penkiems deputatams "už" ir

penkiems

"prieš".

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 111 Kai nenaudojama elektroninė sistema, — DĖL LIETUVOS Open official source

balsavimą organizuoja

ir balsus skaičiuoja balsų skaičiavimo

grupė. Ji taip pat

padeda posėdžio pirmininkui patikrinti salėje

kvorumą ir

patikslinti deputatų registraciją.

Grupės nariai

balsuoja bendra tvarka.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 112 Balsų skaičiavimo grupę abėcėlės tvarka — DĖL LIETUVOS Open official source

vienam

Aukščiausiosios Tarybos posėdžių mėnesiui seniūno pasiūlymu

skiria Aukščiausioji

Taryba. Grupės negali sudaryti vienos

frakcijos nariai.

Aukščiausiosios Tarybos bei Vyriausybės skirti

pareigūnai bei

deputatai, kurių įgaliojimai apriboti, į balsų

skaičiavimo grupę

neskiriami. Balsų skaičiavimo grupė iš savo

narių išsirenka

pirmininką.

Aukščiausioji

Taryba gali pareikšti nepasitikėjimą balsų

skaičiavimo grupe ar

jos nariu. Tokiu atveju skiriama nauja grupė

arba jos narys.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 113 Balsavimo rezultatus paskelbia posėdžio — DĖL LIETUVOS Open official source

pirmininkas,

remdamasis balsų skaičiavimo grupės išvadomis arba

elektroninės

skaičiavimo sistemos rodikliais.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 114 Balsavimą pakeliant korteles ar naudojant — DĖL LIETUVOS Open official source

elektroninę sistemą

galima vieną kartą pakartoti, jeigu to

reikalauja posėdžio

pirmininkas, frakcija arba laikinoji deputatų

grupė. To galima

reikalauti, jeigu nebuvo tinkamai ir aiškiai

suformuluotas

klausimas balsavimui ir tik tol, kol darbotvarkės

klausimas nebaigtas

svarstyti.

Frakcijos arba

nuolatinės komisijos, rengusios projektą,

reikalavimu

balsavimą galima pakartoti kitu metu dėl sprendimo, už

kurį balsavo dauguma

balsavusiųjų, bet jis nebuvo priimtas dėl to,

kad posėdyje

dalyvavo mažiau, negu du trečdaliai bendro deputatų

skaičiaus.

14 skirsnis.

Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos.

Darbo tvarka

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 115 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos — DĖL LIETUVOS Open official source

nuolatinės komisijos

dirba pagal komisijų patvirtintus planus,

kurie turi būti

suderinti su Aukščiausiosios Tarybos sesijos darbų

programa. Komisijų

darbų planai ir posėdžių darbotvarkės viešai

paskelbiami,

perduodami Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui,

Informacijos

skyriui.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 116 Sesijos metu nuolatinių komisijų posėdžiai — DĖL LIETUVOS Open official source

rengiami pagal

reikalą, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Vykstant

Aukščiausiosios Tarybos posėdžiui, nuolatinių komisijų

posėdžiai

nerengiami.

Nuolatinių

komisijų posėdžiai rengiami komisijų pirmininkų

arba ne mažiau kaip

vieno trečdalio komisijos narių iniciatyva,

taip pat

Aukščiausiosios Tarybos ar jos Prezidiumo pavedimu.

Tokiu pat būdu

nuolatinių komisijų posėdžiai gali būti

rengiami ir tarp

sesijų.

Nuolatinės

komisijos gali rengti uždarus posėdžius.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 117 Nuolatinės komisijos posėdžiams pirmininkauja — DĖL LIETUVOS Open official source

komisijos

pirmininkas arba jo pavedimu pirmininko pavaduotojas.

Kol nuolatinės

komisijos pirmininkas Aukščiausiosios Tarybos

nepatvirtintas,

komisijos posėdžiams pirmininkauja vyriausio

amžiaus komisijos

narys.

Nuolatinių

komisijų posėdžiuose, taip pat ir uždaruose,

patariamojo balso

teise gali dalyvauti į tas komisijas neįeinantys

kiti Aukščiausiosios

Tarybos deputatai. Kitų asmenų dalyvavimą

nuolatinių komisijų

posėdžiuose nustato pati komisija.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 118 Klausimams, susijusiems su kelių nuolatinių — DĖL LIETUVOS Open official source

komisijų

kompetencija, svarstyti nuolatinės komisijos gali rengti

bendrus posėdžius.

Bendriems komisijų posėdžiams pirmininkauja

dalyvaujančių

komisijų pirmininkai paeiliui.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 119 Svarstytiniems klausimams parengti nuolatinės — DĖL LIETUVOS Open official source

komisijos iš savo

narių gali sudaryti parengiamąsias darbo grupes.

Į jas gali būti

įtraukti davę sutikimą kiti Aukščiausiosios

Tarybos deputatai,

valstybės organų ir visuomeninių organizacijų

atstovai, ekspertai

bei mokslininkai. Lėšos tokių grupių veiklai

skiriamos iš

patvirtintos nuolatinės komisijos išlaidų sąmatos.

Jeigu lėšų

neužtenka, nuolatinė komisija kreipiasi į

Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumą.

Kelios

nuolatinės komisijos gali sudaryti bendras

parengiamąsias darbo

grupes.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 120 Nuolatinių komisijų sprendimai yra teisėti, — DĖL LIETUVOS Open official source

kai posėdyje yra ne

mažiau kaip du trečdaliai posėdyje

privalančiųjų

dalyvauti, arba daugiau kaip pusė visų komisijos

narių.

Nuolatinių

komisijų sprendimai priimami atviru balsavimu

paprasta posėdyje

dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma.

Nuolatinės

komisijos mažuma, jegu ją sudaro bent trys

deputatai, komisijos

svarstytu klausimu gali pareikšti atskirą

nuomonę, kuri turi

būti paskelbta kartu su komisijos sprendimu.

Kelių

nuolatinių komisijų bendruose posėdžiuose sprendimai

priimami tik tada,

kai už juos pasisako kiekviena komisija.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 121 Savo rengtais klausimais nuolatinės komisijos — DĖL LIETUVOS Open official source

Aukščiausiosios

Tarybos posėdžiuose daro pranešimus, o klausimais,

perduotais komisijai

preliminariai ar papildomai nagrinėti, -

papildomus

pranešimus. Tam jos iš savo narių skiria pranešėjus ar

papildomus

pranešėjus. Išimtiniais atvejais, jeigu Aukščiausioji

Taryba

neprieštarauja, pranešėjas gali būti ir ne komisijos narys.

Visais kitais

klausimais komisijos ar jų nariai diskusijose

dalyvauja bendra

tvarka.

Nuolatinių

komisijų bendrai parengtais ar nagrinėtais

klausimais komisijos

gali daryti bendrus pranešimus ir papildomus

pranešimus arba

pastabas bei pasiūlymus pateikti atskirai.

Nuolatinių

komisijų sprendimai ir išvados Aukščiausiajai

Tarybai ir

Prezidiumui pateikiami raštu.

15 skirsnis.

Aukščiausiosios Tarybos dokumentų įforminimas

ir

skelbimas. Informacija apie Aukščiausiosios

Tarybos veiklą

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 122 Aukščiausiosios Tarybos posėdžių protokolus — DĖL LIETUVOS Open official source

sudaro ir skelbia

Protokolų skyrius, o pasirašo posėdžio

pirmininkas.

Protokolas paskelbiamas deputatams susipažinti ir

išdalinamas nuolatinėms

komisijoms ne vėliau kaip kitos po

posėdžio darbo

dienos 14 valandą.

Deputatai gali

pareikšti pretenzijas dėl protokolo kitame

artimiausiame

Aukščiausiosios Tarybos posėdyje iki pirmos

pertraukos. Esant

ginčytiniems klausimams, po trumpo praeito

posėdžio pirmininko

paaiškinimo, Aukščiausioji Taryba priima

sprendimą paprasta

balsavusiųjų skaičiaus dauguma.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 123 Aukščiausiosios Tarybos Protokolų skyrius — DĖL LIETUVOS Open official source

sudaro ir skelbia

Aukščiausiosios Tarybos posėdžių stenogramas. Jų

originalai

neredaguojami ir saugomi Protokolų skyriuje.

Aukščiausiosios

Tarybos posėdžių magnetofoniniai įrašai saugomi

Protokolų skyriuje

ne trumpiau kaip 1 mėnesį.

Uždarų posėdžių

stenogramos neskelbiamos. Jas saugo ir sudaro

sąlygas deputatams

vietoje susipažinti Aukščiausiosios Tarybos

Sekretorius.

Aukščiausiosios

Tarybos deputatai ir kiti posėdyje

kalbėjusieji asmenys

turi teisę per 1 mėnesį po Aukščiausiosios

Tarybos posėdžio

patikrinti suredaguotą spaudai savo kalbos

stenogramą ir, jeigu

sutinka, pasirašyti ją. Jeigu per šį laiką

kalbėtojas

nepareiškia pretenzijų dėl stenogramos teksto, laikoma,

kad jis sutinka su

tekstu. Po to posėdžio stenograma pateikiama

pasirašyti to

posėdžio pirmininkui.

Kalbėtojas gali

patikslinti savo kalbos stenogramos

redakciją, jeigu tai

nekeičia pasakytos kalbos esmės, patikrinus

tekstą pagal

magnetofoninį įrašą. Iškilus nesusipratimams,

stenogramos

redakcija derinama su Protokolų skyriaus vedėju, o

nepriėjus prie

bendros išvados, sprendimą priima posėdžio, kuriame

buvo pasakyta kalba,

pirmininkas.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 124 Nepaskelbtomis Aukščiausiosios Tarybos — DĖL LIETUVOS Open official source

posėdžių

stenogramomis gali naudotis tik Aukščiausiosios Tarybos

deputatai. Kiti

asmenys gali jomis naudotis tik su Aukščiausiosios

Tarybos Sekretoriaus

žinia. Deputato kalbą iš šios stenogramos

viešai galima

cituoti tik jam sutikus.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 125 Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo posėdžiai — DĖL LIETUVOS Open official source

protokoluojami, o

stenogramos nerašomos. Protokole išvardijami

posėdžio dalyviai,

svarstyti klausimai, kalbėtojai, priimti

nutarimai ir

balsavimų rezultatai. Protokolą pasirašo to posėdžio

pirmininkas.

Aukščiausiosios

Tarybos deputatai su šiais protokolais gali

susipažinti

Protokolų skyriuje.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 126 Nuolatinės komisijos rašo savo posėdžių — DĖL LIETUVOS Open official source

protokolus.

Nuolatinės komisijos sprendimus, išvadas ir posėdžių

protokolus pasirašo

komisijos pirmininkas.

Nuolatinių

komisijų bendrų posėdžių sprendimus, išvadas ir

protokolus pasirašo

dalyvavusiųjų komisijų pirmininkai.

Komisijų

posėdžių protokolai yra vidaus tarnybiniai

dokumentai, kuriais

naudotis vietoje gali tik Aukščiausiosios

Tarybos deputatai.

Kiti asmenys šiais protokolais gali naudotis

tik komisijai

sutikus. Pasibaigus kalendoriniams metams arba

kadencijai, jeigu

dokumentai reikalingi ilgiau, protokolai ir kiti

komisijų dokumentai

nustatyta tvarka perduodami į archyvą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 127 Teikiami visuomenei svarstyti Lietuvos — DĖL LIETUVOS Open official source

Respublikos įstatymų

projektai skelbiami laikraščiuose "Lietuvos

Aidas",

"Echo Litvy" ir "Kurier Wilenski". Skelbiant projektus,

turi būti nurodyti

jų rengėjai ir iniciatoriai.

Atiduodamą

skelbti įstatymo projektą turi pasirašyti

nuolatinės

komisijos, kuriai projektas perduotas rengti,

pirmininkas ir

Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 128 Priimti Lietuvos Respublikos įstatymai ir — DĖL LIETUVOS Open official source

kiti Aukščiausiosios

Tarybos aktai Aukščiausiosios Tarybos

Pirmininkui

pateikiami pasirašyti su projektą rengusios nuolatinės

komisijos

pirmininko, Aukščiausiosios Tarybos posėdžio, kuriame

aktas buvo priimtas,

pirmininko ir Aukščiausiosios Tarybos

Sekretoriaus

vizomis.

Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo priimtus aktus

Aukščiausiosios

Tarybos Pirmininkas pasirašo, kai yra Juridinio

skyriaus vedėjo ir

Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus viza.

Aukščiausiosios

Tarybos Pirmininkas, pasirašęs aktą, perduoda

jį Aukščiausiosios

Tarybos Sekretoriui paskelbti.

Aukščiausiosios

Tarybos protokolinius nutarimus pasirašo

posėdžio

pirmininkas. Jie išdalijami nuolatinėms komisijoms ir

paskelbiami

deputatams susipažinti.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 129 Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti — DĖL LIETUVOS Open official source

Aukščiausiosios

Tarybos dokumentai skelbiami ir įsigalioja pagal

įstatymą "Dėl

Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios

Tarybos ir jos organų priimtų aktų paskelbimo ir

įsigaliojimo

tvarkos".

Lietuvos

Respublikos įstatymai, Aukščiausiosios Tarybos ir

Prezidiumo nutarimai

išsiunčiami Vyriausybei, Aukščiausiajam

Teismui,

generaliniam prokurorui, valstybės kontrolieriui,

vyriausiajam

valstybiniam arbitrui, Aplinkos apsaugos

departamentui bei

rajonų, miestų savivaldybėms ne vėliau kaip per

3 darbo dienas nuo

jų priėmimo.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 130 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba — DĖL LIETUVOS Open official source

turi didįjį - 38 mm

skersmens ir mažąjį - 27 mm skersmens

antspaudus su Lietuvos

valstybės herbu. Už Aukščiausiosios Tarybos

antspaudų naudojimą

ir saugojimą atsakingas Aukščiausiosios

Tarybos Sekretorius.

Jam pavedus, Aukščiausiosios Tarybos didįjį

antspaudą su

Lietuvos valstybės herbu saugo ir deda Protokolų

skyriaus vedėjas, o

mažąjį - Kadrų skyriaus vedėjas.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 131 Aukščiausiosios Tarybos didysis antspaudas su — DĖL LIETUVOS Open official source

Lietuvos valstybės

herbu dedamas ant įstatymų, nutarimų, kitų

oficialių

Aukščiausiosios Tarybos dokumentų, taip pat ir siunčiamų

užsienio valstybių

valdžios ir valdymo organams, tarptautinių

sutarčių ir kitų

dokumentų, kuriuos pasirašo Aukščiausiosios

Tarybos Pirmininkas.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 132 Aukščiausiosios Tarybos mažasis antspaudas su — DĖL LIETUVOS Open official source

Lietuvos valstybės

herbu dedamas ant Aukščiausiosios Tarybos

Pirmininko, jo

pavaduotojų ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus

pasirašytų

tarnybinių pažymėjimų ir kitų dokumentų.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 133 Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas turi savo — DĖL LIETUVOS Open official source

antspaudus su

Lietuvos valstybės herbu. Šių antspaudų pavyzdžius,

saugojimo ir

naudojimo tvarką nustato Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumas.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 134 Aukščiausiosios Tarybos ir Prezidiumo vardu — DĖL LIETUVOS Open official source

kalbėti turi teisę

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, jo

pavaduotojai ir

Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius. Taip pat

Aukščiausioji Taryba

ir Prezidiumas gali įgalioti jų vardu kalbėti

kitą Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo narį, deputatą ar

Prezidiumo skiriamą

Aukščiausiosios Tarybos atstovą spaudai.

Aukščiausiosios

Tarybos nuolatinės komisijos vardu gali

kalbėti komisijos

pirmininkas, jo pavaduotojas arba įgaliotas

komisijos narys.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 135 Aukščiausiosios Tarybos atviri posėdžiai yra — DĖL LIETUVOS Open official source

vieši. Juos stebėti

gali deputatų padėjėjaisekretoriai,

Aukščiausiosios

Tarybos aparato darbuotojai, kvietimus gavę

visuomenės ir jos

organizacijų atstovai, taip pat prie

Aukščiausiosios

Tarybos akredituoti radijo, televizijos ir spaudos

žurnalistai.

Kvietimų išdavimo ir akreditacijos tvarką nustato

Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas.

Posėdžių salės

parteryje gali būti tik deputatai, posėdžių

sekretoriato

darbuotojai ir asmenys, kuriems yra suteiktas žodis.

Darbui

reikalingais dokumentais akredituotus žurnalistus

aprūpina

Informacijos skyrius.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 136 Lietuvos radijas ir televizija reguliariai — DĖL LIETUVOS Open official source

rengia reportažus

apie atvirus Aukščiausiosios Tarybos posėdžius.

Aukščiausiajai

Tarybai nutarus, atskiri posėdžiai transliuojami

per radiją ar

televiziją ištisai. Kitais atvejais dėl posėdžio

ištisinio

transliavimo kiekvieną kartą reikia gauti

Aukščiausiosios

Tarybos Sekretoriaus sutikimą. Ginčytinais

atvejais klausimą

sprendžia Aukščiausioji Taryba.

Apie posėdžių

darbotvarkę radijo ir televizijos atstovus

informuoja

Aukščiausiosios Tarybos seniūnas.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 137 Oficialius pranešimus apie Aukščiausiosios — DĖL LIETUVOS Open official source

Tarybos ar jos

padalinių posėdžius parengia ir skelbia

Informacijos

skyrius, o pasirašo posėdžio pirmininkas. Šie

pranešimai

spausdinami laikraščiuose "Lietuvos aidas", "Echo

Litvy" ir

"Kurier Wilenski" ir perduodami ELTA'i.

Lietuvos radijas

ir televizija, Lietuvos laikraščiai,

spausdindami ar

transliuodami reportažus apie Aukščiausiosios

Tarybos bei jos

padalinių posėdžius, turi paskelbti ir oficialų

pranešimą.

Reportažai turi būti atskirti nuo komentarų apie

Aukščiausiosios

Tarybos veiklą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 138 Nuolatinė komisija po svarbesnių posėdžių — DĖL LIETUVOS Open official source

paprastai parengia

pranešimus informacijos priemonėms apie

komisijos darbą bei

rezultatus ir pateikia juos Informacijos

skyriui.

Transliacijos

arba reportažai iš Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo,

nuolatinių komisijų ir kitų Aukščiausiosios Tarybos

padalinių posėdžių

daromi jų vadovams sutikus. Komisijos narių

kalbos, pasakytos

posėdyje, viešai gali būti skelbiamos tik jų

autoriams

neprieštaraujant.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 139 Dokumentai, skirti visiems deputatams, — DĖL LIETUVOS Open official source

nuolatinėms

komisijoms ar frakcijoms, platinami per posėdžių

sekretoriatą. Jie

turi būti užregistruoti Priimamojo

kanceliarijoje ir

pasirašyti bent vieno deputato. Įstatymų ir kitų

norminių aktų

projektų pateikimo, registracijos ir platinimo

tvarką nustato

Reglamento 21 skirsnis.

Informacinę

medžiagą apie Aukščiausiosios Tarybos veiklą

rengia ir prireikus

pateikia deputatams Informacijos skyrius. Už

Aukščiausiosios

Tarybos ribų ši informacija perduodama su

Aukščiausiosios Tarybos

Sekretoriaus žinia.

16

skirsnis. Deputatų drausmė ir imunitetas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 140 Mandatų ir etikos komisijos teikimu — DĖL LIETUVOS Open official source

laikraščiuose

"Lietuvos aidas", "Echo Litvy" ir "Kurier

Wilenski"

reguliariai

skelbiamos žinios apie Aukščiausiosios Tarybos

posėdžiuose skelbtų

balsavimų metu nedalyvaujančius deputatus.

Jiems

Aukščiausiosios Tarybos nutarimu gali būti apribotas

deputatinio

atlyginimo išmokėjimas Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios

Tarybos deputatų darbo, materialinio ir socialinio

aprūpinimo

nuostatuose numatyta tvarka.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 141 Jeigu posėdžio metu deputatas pradeda — DĖL LIETUVOS Open official source

posėdžio pirmininko

nekontroliuojamus ginčus su deputatais ar

kitais posėdžio

dalyviais, kelia triukšmą salėje, posėdžio

pirmininkas gali

deputatą įspėti žodžiu.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 142 Įspėjimas įrašant protokole gali būti — DĖL LIETUVOS Open official source

pareikštas deputatui

už šio skirsnio 141 straipsnyje aprašytus

nusižengimus, jeigu

jis nekreipia dėmesio į posėdžio pirmininko

įspėjimą. Įspėjimas

įrašant protokole gali būti iš karto skiriamas

deputatui už viešus

grasinimus savo kolegoms, už deputato ar jų

grupės įžeidimą, už

nesąžiningumą balsavimo metu ar asmeniško

balsavimo principo

pažeidimą.

Tokį įspėjimą

skiria Aukščiausioji Taryba posėdžio pirmininko

arba Mandatų ir

etikos komisijos teikimu be svarstymo, paprasta

posėdyje

dalyvaujančių deputatų balsų dauguma. Deputatas, kuriam

siūloma pareikšti

tokį įspėjimą, turi teisę prieš balsavimą

Aukščiausiajai

Tarybai pasiaiškinti (iki 5 min.).

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 143 Aukščiausioji Taryba gali laikinai pašalinti — DĖL LIETUVOS Open official source

deputatą iš posėdžių

salės, jeigu jis

1) atkakliai

prieštarauja prieš jam pareikštą įspėjimą

įrašant protokole

arba nekreipia į tai dėmesio, tuo trukdydamas

Aukščiausiosios

Tarybos darbą;

2) posėdžio

metu kviečia naudoti prievartą arba pats ją

panaudoja;

3) posėdžio

metu viešai įžeidžia Aukščiausiąją Tarybą, jos

Pirmininką, posėdžio

pirmininką, Vyriausybę ar Ministrą Pirmininką

arba jiems grasina.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 144 Sprendimą dėl deputato pašalinimo iš posėdžių — DĖL LIETUVOS Open official source

salės priima

Aukščiausioji Taryba posėdžio pirmininko arba Mandatų

ir etikos komisijos

teikimu be svarstymo, paprasta posėdyje

dalyvaujančių

deputatų balsų dauguma.

Laikino

pašalinimo iš posėdžių salės trukmę kiekvienu atveju

nustato

Aukščiausioji Taryba, bet ne ilgiau kaip vienai posėdžių

dienai. Jeigu

terminas nenurodomas, laikoma, kad deputatas

pašalinamas iki

posėdžio pabaigos.

Laikino

pašalinimo iš posėdžių salės laikas prilyginamas

deputato

nedalyvavimui posėdžiuose be pateisinamų priežasčių.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 145 Jeigu nubaustasis deputatas atsisako paklusti — DĖL LIETUVOS Open official source

posėdžio pirmininko

įsakymui apleisti salę, posėdis laikinai

nutraukiamas ir Rūmų

apsaugos darbuotojai palydi nubaustą deputatą

iki posėdžių salės

durų. Šiuo atveju pašalinimo iš salės laikas

gali būti pratęstas

iki penkių posėdžių.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 146 Draudžiama deputato mandatą naudoti ne pagal — DĖL LIETUVOS Open official source

paskirtį, t.y. ne

tautos, valstybės ir visuomenės interesų

atstovavimui.

Šį straipsnį

pažeidžiančią deputato veiklą turi išnagrinėti

Mandatų ir etikos

komisija arba tam tikslui sudaryta laikinoji

kontrolės komisija

ir parengti išvadas Aukščiausiajai Tarybai.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 147 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro — DĖL LIETUVOS Open official source

teikimui dėl

deputato asmens neliečiamybės atėmimo svarstyti

sudaroma tyrimo

komisija šio Reglamento 63 straipsnyje numatyta

tvarka.

Komisija,

nagrinėdama klausimą dėl asmens neliečiamybės

atėmimo, privalo

išklausyti suinteresuotą deputatą arba jo

įgaliotą kitą

deputatą ir prokuratūros atstovą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 148 Tyrimo komisijai parengus ir išplatinus savo — DĖL LIETUVOS Open official source

pažymą bei

rezoliucijos projektą, šis klausimas pirmumo tvarka

įrašomas į

artimiausio Aukščiausiosios Tarybos posėdžio

darbotvarkę.

Deputatas turi teisę dalyvauti posėdyje, kuriame

svarstomas jo asmens

neliečiamybės klausimas.

Svarstant šį

klausimą, taip pat pateiktoje rezoliucijoje

apsiribojama tik

teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu

arba patikslinimu.

Sprendimas

priimamas pagal Reglamento 101 straipsnio

reikalavimus, po

diskusijos, kurioje dalyvauja komisijos

pranešėjas,

suinteresuotas deputatas ar jį atstovaujantis kolega

ir ne daugiau kaip

po du deputatus, pasisakančius "už" ir "prieš".

Antroji dalis

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS VEIKLA

III s k y r i u s

PAREIGŪNŲ SKYRIMAI IR RINKIMAI

17 skirsnis.

Aukščiausiosios Tarybos vadovybės ir kitų

pareigūnų rinkimo tvarka

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 149 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos — DĖL LIETUVOS Open official source

vadovybę sudaro šie

pareigūnai: Aukščiausiosios Tarybos

Pirmininkas, jo

pavaduotojai, Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius.

Taip pat pareigūnais

laikomi įstatymų nustatytus valdžios

įgaliojimus turintys

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariai,

Aukščiausiosios

Tarybos seniūnas, jo pavaduotojai, Aukščiausiosios

Tarybos Sekretoriaus

pavaduotojas, nuolatinių ir laikinųjų

komisijų

pirmininkai.

Aukščiausiosios

Tarybos pareigūnai renkami iš Aukščiausiosios

Tarybos deputatų

pirmojoje Aukščiausiosios Tarybos sesijoje.

Bet kuriam iš

šių pareigūnų atsistatydinus, mirus arba

Aukščiausiajai

Tarybai jį atšaukus, taip pat išrinkus ar paskyrus

į kitas pareigas,

rinkimai jo pareigoms užimti rengiami

artimiausiame

Aukščiausiosios Tarybos posėdyje šiame Reglamente

numatyta tvarka.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 150 Deputatas tuo pat metu gali būti išrinktas — DĖL LIETUVOS Open official source

tik į vienerias

pareigas Aukščiausiojoje Taryboje.

Teisę būti

išrinktam Aukščiausiosios Tarybos pareigūnu turi

kiekvienas nuolat

dirbantis deputatas, išskyrus šio Reglamento 7

straipsnyje

numatytus atvejus.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 151 Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, jo — DĖL LIETUVOS Open official source

pavaduotojai,

Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius, jo

pavaduotojas,

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariai renkami

visam Aukščiausiosios

Tarybos įgaliojimų laikui.

Aukščiausiosios

Tarybos seniūnas ir jo pavaduotojai renkami

kiekvienos eilinės

sesijos pradžioje. Nuolatinių komisijų

pirmininkai

perrenkami ir tvirtinami Aukščiausiojoje Taryboje, kai

performuojamos

nuolatinės komisijos. Laikinųjų komisijų

pirmininkai renkami

komisijos įgaliojimų laikui.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 152 Tas pats deputatas Aukščiausiosios Tarybos — DĖL LIETUVOS Open official source

Pirmininku,

Pirmininko pavaduotoju, Aukščiausiosios Tarybos

Sekretoriumi ar

Prezidiumo nariu į tas pačias pareigas gali būti

renkamas ne daugiau

kaip dvi kadencijas iš eilės.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 153 Kandidatus į Aukščiausiosios Tarybos — DĖL LIETUVOS Open official source

Pirmininko

pavaduotojų ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus

pareigas siūlo

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Jis taip pat

pasiūlo

Aukščiausiajai Tarybai tvirtinti Pirmininko pavaduotojų

skaičių. Kandidatą į

Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus

pavaduotojus siūlo

Sekretorius.

Kandidatus į

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narius siūlo

frakcijos pagal joms

skirtas proporcingo atstovavimo kvotas.

Nuolatinė mišri

deputatų grupė savo kandidatus į Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumą

parenka bendrame susirinkime. Jeigu frakcijos

nesusidariusios,

kandidatai į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo

narius siūlomi taip

pat, kaip į kitas Aukščiausiosios Tarybos

pareigas.

Susikūrus

naujai frakcijai ar pasikeitus frakcijos narių

skaičiui, frakcija

gali reikalauti perrinkti Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo

narį ar narius tik kitos sesijos pradžioje.

Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo nariui atsistatydinus, mirus

arba Aukščiausiajai

Tarybai jį atšaukus, kandidatą į jo vietą

siūlo ta pati

frakcija.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 154 Nuolatinės komisijos pirmininką renka — DĖL LIETUVOS Open official source

nuolatinė komisija,

o tvirtina Aukščiausioji Taryba.

Kandidatus į

visas kitas pareigas Aukščiausiojoje Taryboje

raštišku pareiškimu

gali siūlyti frakcijos, laikinosios į

frakcijas

neįeinančiųjų deputatų grupės, taip pat paskiri

deputatai. Pasiūlyti

ir Aukščiausiosios Tarybos posėdyje aptarti

kandidatai įrašomi į

balsavimo biuletenius.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 155 Baigus siūlyti kandidatus į kurias nors — DĖL LIETUVOS Open official source

Aukščiausiosios

Tarybos pareigas, visi jie iki balsavimo turi

pareikšti, ar

sutinka balotiruotis.

Kiekvienam

kandidatui abėcėlės tvarka skiriama iki 15

minučių, o

kandidatui į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko

pareigas - iki pusės

valandos pasisakymui ir tiek pat atsakymams į

klausimus. Po to,

jei deputatai pageidauja, pradedamos diskusijos.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 156 Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas renkamas — DĖL LIETUVOS Open official source

slaptu balsavimu.

Kiti Aukščiausiosios Tarybos pareigūnai

paprastai renkami

atviru balsavimu.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 157 Už kiekvieną kandidatą balsuojama atskirai. — DĖL LIETUVOS Open official source

Jeigu atviru

balsavimu renkamų kandidatų į tas pačias

pareigas pasiūlyta

daugiau negu reikia išrinkti, balsuojama

atvirai biuleteniais

su kandidatų sąrašu.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 158 Rinkimų rezultatai yra galiojantys, jeigu — DĖL LIETUVOS Open official source

nepažeistos

Reglamento 101 straipsnyje nustatytos sąlygos,

išskyrus šiame

skirsnyje numatytus pakartotinų balsavimų atvejus,

kai išrinktu laikomas

kandidatas, gavęs santykinę balsų daugumą.

Tačiau tokiais

atvejais posėdyje turi dalyvauti ne mažiau kaip du

trečdaliai bendro

deputatų skaičiaus.

Jeigu nė vienas

iš kandidatų negauna reikiamos balsų daugumos

arba negalima

nustatyti, kurie kandidatai, surinkę po lygiai

balsų, yra išrinkti,

rengiamas pakartotinis balsavimas.

Prieš kiekvieną

pakartotinį balsavimą kandidatas gali

atšaukti sutikimą

balotiruotis.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 159 Kai renkama į vieną laisvą vietą, o kandidatų — DĖL LIETUVOS Open official source

yra daugiau kaip du,

į kitą balsavimo turą patenka visi buvusieji

kandidatai, išskyrus

surinkusįjį mažiausiai balsų. Jeigu keli

kandidatai gavo po

lygiai ir mažiausiai balsų, o už juos daugiau

balsų yra surinkę

bent du kandidatai, visi mažiausiai surinkusieji

į kitą turą nepatenka.

Priešingu atveju kitam turui lieka visi

kandidatai. Jeigu po

tokio pakartotinio balsavimo padėtis

nesikeičia, rinkimai

atidedami kitai dienai. Jeigu kandidatai

lieka du, elgiamasi

taip, kaip aprašyta žemiau.

Jeigu

pakartotinai balsuojant į vieną laisvą vietą buvo du

kandidatai, laimi

daugiau balsų gavęs deputatas. Jeigu balsų

surinkta po lygiai,

balsavimas kartojamas kitą dieną, o jeigu ir

tada neišrenkama,

rengiami nauji rinkimai.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 160 Kai rinkimai vyksta iš karto į keletą laisvų — DĖL LIETUVOS Open official source

vietų, o kandidatų

yra daugiau negu šių vietų, į pakartotinio

balsavimo

biuletenius įrašomos visos pasiūlytų, bet neišrinktų

kandidatų pavardės.

Pakartotinai balsavus, laikomi išrinktais

daugiausia balsų

gavusieji kandidatai. Jeigu reikia, rinkimai

kartojami kitą

dieną.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 161 Deputatas, išrinktas Aukščiausiosios Tarybos — DĖL LIETUVOS Open official source

Pirmininku, jo

pavaduotoju, Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriumi,

Prezidiumo nariu ar

kitu Aukščiausiosios Tarybos pareigūnu,

Aukščiausiosios

Tarybos posėdyje viešai ir iškilmingai prisiekia

Lietuvos

Respublikai. Aukščiausioji Taryba, priimdama priesaiką,

atsistoja.

Priesaikos tekstas nustatomas įstatymu Dėl Lietuvos

Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso.

18

skirsnis. Vyriausybės sudarymas

(Panaikintas)

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 162 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 163 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 164 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 165 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 166 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 167 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 168 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 169 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

19

skirsnis. Kitų valstybės pareigūnų skyrimas.

Teismų teisėjų ir Aukščiausiojo teismo

tarėjų rinkimas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 170 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, — DĖL LIETUVOS Open official source

jo pavaduotojai ir

Prokuratūros kolegija, Lietuvos Respublikos

vyriausiasis

valstybinis arbitras, jo pavaduotojas, valstybiniai

arbitrai ir

valstybinio arbitražo kolegija, Lietuvos radijo ir

televizijos

generalinis direktorius, kitų Lietuvos Respublikos

Aukščiausiajai

Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovai

renkami, skiriami

arba tvirtinami naujai išrinktos Aukščiausiosios

Tarybos pirmojoje

sesijoje Aukščiausiosios Tarybos kadencijos

laikui ne vėliau

kaip per tris mėnesius nuo sesijos pradžios.

Lietuvos

Respublikos valstybės kontrolierių, jo pavaduotojus

ir vyriausiuosius

kontrolierius septyneriems metams skiria

Aukščiausioji

Taryba, kai pasibaigia jų įgaliojimų laikas.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 171 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, — DĖL LIETUVOS Open official source

Lietuvos Respublikos

valstybės kontrolierius, Lietuvos Respublikos

vyriausiasis

valstybinis arbitras, kitų Aukščiausiajai Tarybai

atskaitingų

valstybės organų vadovai renkami, skiriami arba

tvirtinami

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu, o jų

pavaduotojai, taip

pat valstybinio arbitražo kolegijos ir

Prokuratūros kolegijos

nariai - atitinkamų įstaigų vadovų teikimu,

jeigu Lietuvos

Respublikos įstatymai nenumato kitaip.

Lietuvos radijo

ir televizijos generalinis direktorius

skiriamas Lietuvos

radijo ir televizijos valdybos teikimu.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 172 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 173 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 174 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 175 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 176 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 177 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 178 Aukščiausioji Taryba turi pradėti svarstyti — DĖL LIETUVOS Open official source

klausimą dėl valstybės

pareigūno, teismų teisėjo ar tarėjo

rinkimo, skyrimo

arba tvirtinimo ne anksčiau kaip po trijų dienų

ir ne vėliau kaip po

savaitės nuo pranešimo apie jį nuolatinėms

komisijoms.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 179 Pristačius pretendentą Aukščiausiajai — DĖL LIETUVOS Open official source

Tarybai, išvadas dėl

jo kandidatūros pateikia nuolatinės

komisijos, po to

suteikiamas žodis pretendentui (iki pusės

valandos

pretendentui į Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų

valstybės organų

vadovo postą ir iki 15 minučių - kitiems

pretendentams).

Deputatai gali

užduoti klausimų pretendentą pristačiusiajam

pareigūnui,

kompetentingų komisijų atstovams ir pačiam

pretendentui. Tam

skiriama tiek pat laiko, kiek pretendento

kalbai.

Po to

pradedamos diskusijos dėl kandidatūros. Joms

pasibaigus, dar

kartą suteikiamas žodis pretendentui ir

baigiamasis žodis -

jį pristačiusiajam pareigūnui. Tada pradedamas

balsavimas.

Šio straipsnio

reikalavimai netaikomi, kai renkamos,

skiriamos ar

tvirtinamos tos kolegijos, už kurių narius pagal

Reglamentą leidžiama

balsuoti sąrašu. Šiuo atveju apsiribojama tik

nuolatinių komisijų

išvadų išklausymu.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 180 Jei pristatyto kandidato Aukščiausioji Taryba — DĖL LIETUVOS Open official source

neišrenka,

nepaskiria ar nepatvirtina, šiame skirsnyje nurodyta

tvarka pristatoma

kita kandidatūra.

Jeigu Aukščiausioji

Taryba neišrinko kurių nors kandidatų į

Aukščiausiojo teismo

teisėjus ar tarėjus, ji gali pavesti

Aukščiausiojo teismo

plenumui per nustatytą laiką pasiūlyti naujus

kandidatus, kurie

taip pat svarstomi Prezidiumo ir Aukščiausiosios

Tarybos posėdžiuose.

Jeigu

Aukščiausioji Taryba neišrinko kurių nors kandidatų į

rajonų ar miestų

teismų teisėjus, administracinio proceso

teisėjus, ji gali

pavesti teisingumo ministrui ir Aukščiausiojo

teismo pirmininkui

per nustatytą laiką pasiūlyti naujus

kandidatus, kurie

svarstomi Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 181 Jeigu valstybės pareigūnas, teismo teisėjas — DĖL LIETUVOS Open official source

atšaukiamas,

atsistatydina ar dėl kurių nors kitų priežasčių

toliau negali eiti

pareigų, Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu

ne vėliau kaip per

mėnesį nuo vakansijos atsiradimo ar sesijos

pradžios į šias

pareigas turi būti išrinktas, paskirtas ar

patvirtintas kitas.

Išrinkus ar

paskyrus Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų

valstybės organų

vadovą, šiame skirsnyje numatyta tvarka renkami,

skiriami ar

tvirtinami jo pavaduotojai.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 182 Naujai paskirti ar išrinkti Aukščiausiajai — DĖL LIETUVOS Open official source

Tarybai atskaitingų

valstybės organų vadovai ir Aukščiausiojo

teismo nariai

Aukščiausiosios Tarybos posėdyje viešai ir

iškilmingai prisiekia

Lietuvos Respublikai. Aukščiausioji Taryba,

priimdama priesaiką,

atsistoja. Priesaikos tekstą nustato tų

įstaigų veiklą

reglamentuojantys įstatymai.

IV s k y r i u s

ĮSTATYMŲ LEIDYBOS PROCEDŪRA

21

skirsnis. Įstatymų ir kitų norminių aktų projektų

rengimas ir pateikimas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 183 Lietuvos Respublikos įstatymų projektus ir — DĖL LIETUVOS Open official source

pasiūlymus dėl

įstatymų leidimo Aukščiausiajai Tarybai svarstyti

pateikia institucijos

ir asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos

Laikinąjį Pagrindinį

Įstatymą turi įstatymų leidybos iniciatyvos

teisę.

Teikiamą

projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo rengėjų ir

iniciatorių

atstovai. Kartu su įstatymo projektu pateikiami ir

svarstymui

reikalingi pagrindimai, paaiškinimai, įstatymai ar

įstatymų

straipsniai, kurie turi būti panaikinti priėmus siūlomą

įstatymo projektą.

Įstatymo

projekto iniciatorių atstovai, jeigu jie nėra

deputatai, turi

teisę dalyvauti visose projekto svarstymo

stadijose ir kalbėti

Aukščiausiosios Tarybos posėdyje, kai

svarstomas šis

projektas.

Šio skirsnio

reikalavimai taikomi visiems įstatymų ir kitų

Aukščiausiosios

Tarybos norminių aktų projektams (toliau šiame

skirsnyje jie visi

vadinami įstatymų projektais), išskyrus

specialius

Reglamente numatytus atvejus.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 184 Visi teikiami įstatymų projektai ir — DĖL LIETUVOS Open official source

pasiūlymai

registruojami Aukščiausiosios Tarybos Juridinio

skyriaus gautų

įstatymų projektų ir pasiūlymų rejestre.

Registruojant

užpildomas standartinis projekto titulinis lapas ir

formuliaras,

nurodomi visi projekto rengėjai ir iniciatoriai,

išvardijami visi

pristatyti dokumentai. Projektą svarstant ir

toliau rengiant

Juridiniam skyriui pateikiamos ir užregistruojamos

visos naujos

projekto redakcijos, pažymima, kas pateikė pataisas

ir papildymus.

Projektas indeksuojamas pagal įstatymų leidybos

sričių

klasifikatorių.

Dėl

užregistruoto įstatymo projekto Juridinis skyrius

parengia išvadas, ar

nėra prieštaravimų galiojantiems įstatymams,

ar projektas

atitinka juridinės technikos taisykles.

Užregistruotas

įstatymo projektas kartu su šia išvada ne vėliau

kaip per savaitę

perduodamas Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui.

Įstatymo

projektą kartu su prie jo pridėta medžiaga bei

Juridinio skyriaus

išvada Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius ne

vėliau kaip per tris

dienas perduoda preliminariai nagrinėti

atitinkamoms

nuolatinėms komisijoms ir pateikia Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumui.

Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius įstatymo

projektą taip pat

išplatina visoms kitoms nuolatinėms komisijoms,

frakcijoms, perduoda

Vyriausybei ir, esant reikalui,

aukštesniosios

pakopos savivaldybėms, apie jį informuojami visi

deputatai.

Aukščiausiosios

Tarybos sesijos metu preliminarias išvadas

nuolatinės komisijos

turi parengti ne vėliau kaip per dešimt

dienų. Apie išvadas

pranešama projekto iniciatoriams.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 185 Įstatymų projektų Aukščiausiosios Tarybos — DĖL LIETUVOS Open official source

Sekretorius

svarstymui nepriima, jei jie prieštarauja Lietuvos

Respublikos

Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui ir nėra pridėto

Laikinojo

Pagrindinio Įstatymo pataisų projekto. Jeigu pateiktasis

ar kitas analogiško

turinio įstatymo projektas per praeitus šešis

mėnesius

Aukščiausiosios Tarybos buvo atmestas, pakartotiniam

svarstymui jis taip

pat nepriimamas.

Įstatymų

projektai, pateikti subjektų, neturinčių įstatymų

leidybos iniciatyvos

teisės, tik užregistruojami, o svarstymui

neperduodami.

Visais šiais

atvejais projektas su atitinkama Aukščiausiosios

Tarybos Sekretoriaus

viza grąžinamas į Juridinį skyrių, kur

atžymimas atmestų

įstatymų ir pasiūlymų rejestre, ir perduodamas į

archyvą. Apie tai

turi būti paskelbta Aukščiausiosios Tarybos

posėdyje ir pranešta

pateikėjui.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 186 Jeigu įstatymo projektas pateiktas kartu su — DĖL LIETUVOS Open official source

Laikinojo

Pagrindinio Įstatymo pataisomis, abu projektai

nagrinėjami kartu,

bet pirma balsuojama dėl Laikinojo Pagrindinio

Įstatymo pataisų

pagal jo keitimo procedūrą.

Jeigu yra gauti

keli alternatyvūs to paties įstatymo

projektai, iki

pirmojo svarstymo Aukščiausiosios Tarybos posėdyje

ir jo metu jie

nagrinėjami kartu, kad būtų pasirinktas vienas iš

jų.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 187 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 188 Nuolatinėms komisijoms pateikus savo — DĖL LIETUVOS Open official source

preliminarias

(teigiamas arba neigiamas) išvadas, Aukščiausiosios

Tarybos Sekretorius

ne vėliau kaip per mėnesį turi pasiūlyti į

Aukščiausiosios

Tarybos savaitės posėdžių darbotvarkę įrašyti

įstatymo projekto

pristatymą. Jeigu Aukščiausiosios Tarybos

sesijos metu arba

nuo sesijos pradžios per mėnesį nuolatinės

komisijos išvadų

nepateikia, Sekretorius apie tai turi informuoti

Aukščiausiąją

Tarybą.

Į

Aukščiausiosios Tarybos posėdį, kuriame projektas

pristatomas,

kviečiamas iniciatorių atstovas. Jis trumpai (iki 10

minučių) pristato

projektą. Po to posėdžio pirmininkas perskaito

nuolatinių komisijų,

Juridinio skyriaus, taip pat, jeigu gautos,

Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo ir Vyriausybės preliminarias

išvadas ir, jeigu

jos iš esmės sutampa, teikia pasiūlymus

balsavimui.

Aukščiausioji

Taryba turi nuspręsti, ar įrašyti projektą į

sesijos darbų

programą, ar pradėti svarstymo procedūrą, ar taikyti

skubesnio priėmimo

procedūrą, ar projektą atmesti, ar jo svarstymą

atidėti.

Jeigu išvados

nesutampa arba jeigu joms prieštarauja projekto

iniciatoriai,

frakcijos, laikinosios deputatų grupės, nuolatinės

komisijos ar

Vyriausybė, pradedama diskusija.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 189 Diskusija dėl įstatymo projekto įrašymo į — DĖL LIETUVOS Open official source

sesijos darbų

programą ar savaitės darbotvarkę vyksta tokia

tvarka

1) projekto

iniciatorių atstovo atsakymai į deputatų

klausimus (iš viso

iki 15 minučių);

2) nuolatinių

komisijų, preliminariai tyrusių projektą,

išvadų ir

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nuomonės, jeigu ji

pareikšta,

išdėstymas (iki 5 minučių kiekvienam);

3) Vyriausybės

nuomonės, jeigu ji pareikšta, išdėstymas (iki

5 minučių);

4) kitų

komisijų frakcijų ar deputatų grupių, kurių nuomonė

skiriasi nuo

išsakytųjų, atstovų argumentų išsakymas (iki 5

minučių kiekvienam);

5) pasiūlyti

sprendimai balsuojami šio skirsnio 188

straipsnyje nurodyta

tvarka.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 190 Visi sprendimai įstatymo projekto pristatymo — DĖL LIETUVOS Open official source

metu priimami

paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma, išskyrus

atvejus, numatytus

Reglamento 75 straipsnyje, taip pat atmetimą ir

skubesnės svarstymo

procedūros taikymą, kurie gali būti priimti

tik pagal Reglamento

101 straipsnyje išdėstytas taisykles.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 191 Svarstymo procedūra gali būti pradedama tik — DĖL LIETUVOS Open official source

tų projektų, kurie

įrašyti į sesijos darbų programą. Nutarus

pradėti įstatymo

projekto svarstymo procedūrą, Aukščiausioji

Taryba tame pačiame

posėdyje turi paskirti apytikrę pirmojo

svarstymo datą (ne

anksčiau kaip po savaitės ir ne vėliau kaip po

mėnesio), nuolatinę

komisiją projektui toliau nagrinėti arba

tobulinti ir kitas

nuolatines komisijas papildomai jį svarstyti.

Aukščiausioji Taryba

gali taip pat sudaryti laikiną parengiamąją

komisiją įstatymo

projektui tobulinti.

Taip pat šiame

posėdyje gali būti priimtas nutarimas pateikti

įstatymo projektą

svarstyti visuomenei.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 192 Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia valstybės — DĖL LIETUVOS Open official source

lėšų, pirmajam

projekto svarstymui turi būti pateikti projekto

iniciatorių

pasiūlymai bei Biudžeto komisijos ir Vyriausybės

išvados dėl galimų

šių lėšų šaltinių.

Jeigu įstatymui

priimti reikia pakeisti ir Lietuvos

Respublikos

Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, pirmajam projekto

svarstymui turi būti

pateiktos Valstybės atkūrimo ir konstitucijos

komisijos išvados.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 193 Kartu su įstatymo projektu rengiamas jo — DĖL LIETUVOS Open official source

lydraštis su

iniciatorių ir įstatymą rengiančios komisijos

motyvais,

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, kitų komisijų

išvadomis.

Protokolų

skyriuje suredaguotas projekto tekstas turi būti

išdalytas deputatams

ir įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš

5 dienas iki pirmojo

svarstymo. Papildomi duomenys kartu su

lydraščiu deputatams

išdalijami ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki

pirmojo svarstymo.

Apie komisijų

pranešėjus ir papildomus pranešėjus turi būti

pranešta

Aukščiausiosios Tarybos seniūnui ne vėliau kaip prieš dvi

dienas iki įstatymo

projekto svarstymo.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 194 Įstatymo projekto iniciatoriai iki pirmojo — DĖL LIETUVOS Open official source

svarstymo turi teisę

projektą atšaukti. Apie šį sprendimą jie

skubiai raštu

informuoja Aukščiausiosios Tarybos Sekretorių, o jis

- Aukščiausiąją

Tarybą. Tokiu atveju atitinkamoje nuolatinėje

komisijoje ir

Juridiniame skyriuje lieka projekto kopija.

Teikiamas pataisytas

projektas registruojamas kaip naujas.

Tačiau, jeigu

atšauktą įstatymo projektą nedelsiant

oficialiai paremia

ir pateikia kitas įstatymų leidybos teisę

turintis subjektas,

tokio projekto leidybos procedūra tęsiama

toliau.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 195 Tokia pat tvarka preliminarios išvados — DĖL LIETUVOS Open official source

rengiamos ir

įstatymo projektui, kuriam priimti yra sudaryta

iniciatyvinė

referendumo paskelbimo grupė. Ši grupė supažindinama

su gautomis

preliminariomis išvadomis.

Sesijos metu ne

vėliau kaip savaitė po to, kai patvirtinama,

jog yra surinktas

reikiamas skaičius parašų, rengiamas

Aukščiausiosios

Tarybos posėdis, skirtas referendumui paskelbti,

kuriame kviečiami

dalyvauti referendumo iniciatorių atstovai.

Jame, atsižvelgiant

į gautas išvadas, įstatymo projekte gali būti

padarytos pataisos,

su kuriomis sutinka referendumo iniciatoriai.

Jeigu

nustatoma, kad projektas prieštarauja Lietuvos

Respublikos Laikinajam

Pagrindiniam Įstatymui, skelbiamas

referendumas

Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimams priimti.

Jeigu

Aukščiausioji Taryba nutaria per laikotarpį, priimtiną

iniciatyvinei

grupei, apsvarstyti ir priimti įstatymo projektą,

referendumo

paskelbimas gali būti atidėtas. Tačiau referendumas

turi būti paskelbtas

tame pačiame posėdyje, kuriame Aukščiausioji

Taryba projektą

atmeta arba priima jį su pataisa, kuriai

prieštarauja

referendumo iniciatoriai. Taip pat referendumas turi

būti nedelsiant

paskelbtas, jeigu Aukščiausioji Taryba per

nustatytą laikotarpį

įstatymo nepriima.

22

skirsnis. Įstatymo projekto svarstymas

nuolatinėje komisijoje

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 196 Nuolatinė komisija, kuriai įstatymo projektas — DĖL LIETUVOS Open official source

perduotas preliminariai

nagrinėti, turi nustatyti

1) ar projektas

neprieštarauja Lietuvos Respublikos

Laikinajam

Pagrindiniam Įstatymui, kitiems įstatymams. Jeigu taip,

tai ar komisija

pritaria šių įstatymų keitimui;

2) apytikrę

išlaidų iš valstybės biudžeto sumą tokiam

įstatymui

įgyvendinti;

3) koks tokio

projekto tikslingumas politiniu, ekonominiu ir

socialiniu

požiūriais;

4) ar projekto

koncepcija atitinka patvirtintą Vyriausybės

programą;

5) ar projektas

neprieštarauja tarptautiniams Lietuvos

Respublikos

įsipareigojimams;

6) ar projektas

nėra analogiškas kitiems per paskutinius

šešis mėnesius

atmestiems projektams;

7) ar projektas

atitinka teisinio reguliavimo dalykiškumo,

konkretumo ir

išbaigtumo kriterijus, ar priimtinas teisinės

kultūros bei

teisinės technikos požiūriais.

Šiais aspektais

išnagrinėjusi projektą, nuolatinė komisija

turi suformuluoti

savo preliminarias išvadas taip, kad būtų galima

išspręsti klausimą

dėl tolesnės projekto eigos pagal Reglamento

188 - 189 straipsnių

reikalavimus.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 197 Jeigu teikiamas tik pasiūlymas parengti ir — DĖL LIETUVOS Open official source

priimti įstatymą,

nuolatinė komisija turi apsvarstyti tokio

pasiūlymo

įgyvendinimo tikslingumą pagal tuos pačius kriterijus,

kaip ir įstatymo

projektą. Komisija, jeigu nesiima pasiūlymą

įgyvendinti pati,

Aukščiausiajai Tarybai pateikia savo išvadą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 198 Nuolatinė komisija, kuriai įstatymo projektas — DĖL LIETUVOS Open official source

perduotas papildomai

svarstyti, turi jį išnagrinėti pagal šio

skirsnio 196

straipsnyje nurodytus kriterijus bei specifiškai

pagal savo

kompetenciją ir nutarti - pritarti ar nepritarti

įstatymo projektui.

Nepritarimas turi būti motyvuotas.

Pritarimas gali

būti reiškiamas trejopai: be jokių pastabų,

su tam tikromis

pastabomis, su sąlyga, kad projekte bus padarytos

tam tikros pataisos.

Pastaruoju atveju gali būti pateiktos

konkrečios siūlomų

pataisų formuluotės.

Savo nuomonę

nuolatinė komisija gali pareikšti ir projektą

rengiančios

komisijos posėdyje, delegavusios į jį savo atstovą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 199 Nuolatinės komisijos, papildomai — DĖL LIETUVOS Open official source

nagrinėjančios

įstatymo projektą, taip pat kitos nuolatinės

komisijos, deputatų

grupės, paskiri deputatai, Vyriausybė raštu

pateikia pastabas,

pasiūlymus, papildymus įstatymą rengiančiai

komisijai ne vėliau

kaip prieš 7 dienas iki įstatymo projekto

svarstymo

Aukščiausiojoje Taryboje. Jeigu įstatymo projektas

paskelbtas

visuomenei svarstyti, gauti pasiūlymai perduodami tai

pačiai komisijai.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 200 Įstatymą rengianti komisija turi projektą — DĖL LIETUVOS Open official source

išsiuntinėti suinteresuotoms

valstybės institucijoms, kad jos

galėtų atsiųsti

atsiliepimus.

Visą dėl

įstatymo projekto gautą medžiagą įvertina bei

apibendrina įstatymą

rengianti komisija. Ji iniciatorių pateiktą

arba savo

perredaguotą, jeigu komisijai tai buvo pavesta, projektą

perduoda Juridiniam

skyriui. Jeigu Aukščiausiojoje Taryboje

nuspręsta svarstyti

iniciatorių pateiktą projekto tekstą, įstatymą

rengianti komisija

turi teisę pirmajam svarstymui pateikti ir savo

variantą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 201 Jeigu nuolatinė komisija per nustatytą laiką — DĖL LIETUVOS Open official source

nespėja parengti

įstatymo projekto, dėl termino pratęsimo turi

kreiptis į

Aukščiausiąją Tarybą. Dėl termino pratęsimo

preliminarioms

išvadoms pateikti nuolatinė komisija turi kreiptis

į Aukščiausiosios

Tarybos Sekretorių, o dėl termino pratęsimo

papildomoms išvadoms

pateikti - į įstatymą rengiančią komisiją.

23 skirsnis.

Įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas

Aukščiausiosios Tarybos posėdyje

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 202 Pirmojo svarstymo metu aptariamas įstatymo — DĖL LIETUVOS Open official source

projekto

tikslingumas, koncepcija, pagrindinės projekto nuostatos

ir principai.

Svarstoma tokia tvarka

1) nuolatinės

komisijos, rengiančios įstatymo projektą,

pranešimas;

2) alternatyvių

projektų, jeigu tokių yra, iniciatorių

atstovų pranešimai;

3) kitų

nuolatinių komisijų papildomi pranešimai;

4) bendros

diskusijos - Vyriausybės, kitų nuolatinių

komisijų, frakcijų

ir paskirų deputatų pasisakymai;

5) baigiamasis

pranešėjo ir alternatyvių projektų pranešėjų

žodis.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 203 Po pirmojo svarstymo Aukščiausioji Taryba — DĖL LIETUVOS Open official source

nusprendžia

1) pritarti

projektui arba vienam iš alternatyvių projektų iš

esmės ir paskirti

antrojo svarstymo datą. Jei reikia, nuolatinei

komisijai pavedama

padaryti būtinas pataisas ir papildymus pagal

diskusijoje

išsakytas pastabas. Jeigu diskusijoje daug kritinių

pastabų bei

pasiūlymų deputatai nepateikė ir projektas nėra

sudėtingas,

Aukščiausioji Taryba gali nutarti antrojo svarstymo

nerengti, t.y.

toliau taikyti skubesnio svarstymo procedūrą;

2) jeigu

pirmajame punkte nurodyti pasiūlymai yra priimti,

paskelbti projektą

visuomenės svarstymui. Gautus šio svarstymo

rezultatus

apibendrina įstatymą rengianti komisija. To paties

įstatymo projektas

du kartus visuomenei svarstyti neskelbiamas;

3) atidėti

projektą tobulinti iš esmės. Atidėtas įstatymo

projektas grąžinamas

nuolatinei komisijai arba sudaroma laikina

parengiamoji

komisija. Atidėti galima tai pačiai arba kitai

sesijai. Pataisytam

įstatymo projektui kartojama pirmojo svarstymo

procedūra;

4) atmesti

projektą visai arba pavesti parengti naują.

Priėmus

pirmajame arba antrajame punkte nurodytą sprendimą,

Aukščiausioji Taryba

gali pavesti kitoms nuolatinėms komisijoms

papildomai nagrinėti

projektą.

Kai projektui

pritarta pirmuoju svarstymu, alternatyvūs

projektai

nepriimami.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 204 Antrasis projekto svarstymas gali būti — DĖL LIETUVOS Open official source

surengtas ne

anksčiau kaip po keturių dienų nuo pirmojo.

Pirmojo

svarstymo metu pasiūlytų pataisų ir papildymų

autoriai jas raštu

turi perduoti įstatymą rengiančiai komisijai ne

vėliau kaip per dvi

dienas.

Įstatymo

projektas arba rengiančios komisijos padarytos

pataisos ir

papildymai ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki

antrojo svarstymo

turi būti įteikti deputatams ir Vyriausybei.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 205 Antrojo svarstymo metu aptariamos projekto — DĖL LIETUVOS Open official source

pataisos ir

papildymai. Pranešėjas informuoja Aukščiausiąją

Tarybą, kurios ir

kieno siūlytos pataisos ir papildymai priimtos,

kurios ne.

Išklausomos naujai paskirtų papildomai nagrinėti

projektą nuolatinių

komisijų ir, jeigu gautos, Vyriausybės

išvados.

Po to rengiama

bendroji diskusija naujai įstatymo redakcijai

aptarti, o po jos -

specialioji diskusija projekto struktūrai,

atskiriems skyriams,

skirsniams ir straipsniams svarstyti,

pataisoms ir

pasiūlymams dėl jų teikti.

Specialiosios

diskusijos metu posėdžio pirmininkas,

atsižvelgdamas į

pranešėjo ir kitų deputatų nuomonę, turi

deputatams

pasiūlyti, kurios projekto dalys bus svarstomos

atskirai, kurios

kartu. Kilus prieštaravimams, be diskusijų

sprendžia

Aukščiausioji Taryba paprasta balsavusiųjų skaičiaus

dauguma. Taip pat

Aukščiausioji Taryba gali nutarti svarstyti visą

projektą iš karto.

Prireikus specialioji diskusija gali būti

pertraukta ir

tęsiama kituose Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 206 Po antrojo svarstymo Aukščiausioji Taryba — DĖL LIETUVOS Open official source

nusprendžia

1) pritarti

projektui ir paskirti tręčiąjį svarstymą. Šis

svarstymas negali

būti surengtas anksčiau negu kitą artimiausią

Aukščiausiosios

Tarybos posėdžių dieną. Jeigu nuolatinei komisijai

pavedama pateikti

pagal deputatų pastabas perredaguotą projektą,

tečiasis svarstymas

rengiamas ne anksčiau kaip po keturių dienų;

2) grąžinti

projektą nuolatinei komisijai patobulinti. Toks

sprendimas įstatymo

projektui gali būti priimtas tik vieną kartą.

Nuolatinė komisija

turi pristatyti patobulintą projektą ne vėliau

kaip po 10 dienų. Po

to kartojama antrojo svarstymo procedūra;

3) padaryti

projekto svarstymo pertrauką, jeigu išaiškėja,

kad deputatams reikia

papildomos informacijos įstatymo priėmimui,

arba Reglamento 98

straipsnyje numatytais atvejais. Pertrauka

negali tęstis iki

kitos sesijos. Toks sprendimas įstatymo

projektui gali būti

priimtas tik vieną kartą;

4) atmesti

projektą visai arba pavesti parengti naują.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 207 Pirmojo ir antrojo svarstymų metu visi — DĖL LIETUVOS Open official source

sprendimai priimami

paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma,

išskyrus atvejus,

numatytus Reglamento 75 straipsnyje, taip pat

projekto atmetimą,

skubesnės svarstymo procedūros taikymą ir

paskelbimą svarstyti

visuomenei, kurie gali būti priimti tik pagal

Reglamento 101

straipsnyje išdėstytas taisykles.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 208 Jeigu nuolatinė komisija trečiajam svarstymui — DĖL LIETUVOS Open official source

pateikia naujai

suredaguotą projektą, jis turi būti išdalytas

deputatams ir

įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš dvi darbo

dienas iki posėdžio.

Visas siūlomas

įstatymo projekto pataisas ir papildymus

deputatai, jų

grupės, frakcijos, nuolatinės komisijos ir

Vyriausybė su savo

parašais turi įteikti posėdžių sekretoriatui ne

vėliau kaip prieš 24

valandas iki posėdžio, kuriame numatytas

trečiasis projekto

svarstymas, pradžios. Posėdžių sekretoriatas

jas perduoda

įstatymą rengiančiai komisijai ir padaugina bei

išdalija visiems

deputatams.

Vyriausybė,

nuolatinės komisijos, frakcijos arba laikinosios

deputatų grupės gali

papildomai įteikti pataisas iki trečiojo

svarstymo pradžios,

jeigu turi jas parengusios raštu ir gali

išdalyti visiems

deputatams.

Trečiojo

svarstymo metu naujos pataisos ir papildymai

nepriimami, išskyrus

redakcines pataisas, kurios nesvarstomos ir

nebalsuojamos, o tik

raštu pateikiamos rengiančiai komisijai.

Pataisa ar

papildymas turi būti tinkamai suformuluoti,

atitikti projekto

esmę ir negali būti didesni kaip vienas

straipsnis.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 209 Trečiojo svarstymo metu pranešėjas trumpai — DĖL LIETUVOS Open official source

informuoja apie

komisijos padarytus pakeitimus, pristato gautus

papildomus

pasiūlymus ir pataisas, nurodydamas jų pateikėjus.

Toliau

rengiamas įstatymo projekto atskirų dalių svarstymas

ir balsavimas. Jeigu

Aukščiausioji Taryba nenutaria kitaip,

svarstoma ir

balsuojama projekto skyrių, skirsnių ir straipsnių

eilės tvarka.

Straipsnius, kurie lemia projekto principus ir

struktūrą, posėdžio

pirmininkas gali pateikti balsavimui pirmiau

už kitus. Tuos

straipsnius, dėl kurių nėra pataisų ar pasiūlymų

visai išbraukti,

galima priimti be balsavimo, jeigu tam

neprieštarauja nė

vienas deputatas. Kitais atvejais balsuojama už

kiekvieną straipsnį,

skirsnį, skyrių.

Trečiojo

svarstymo metu leidžiama kalbėti tik pateiktų

pataisų ir papildymų

autoriams (iki 5 minučių dėl kiekvieno

pasiūlymo),

pranešėjui, papildomiems pranešėjams ir dėl balsavimo

motyvų, o pranešėjai

neklausinėjami.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 210 Atskiras įstatymo straipsnis aptariamas bei — DĖL LIETUVOS Open official source

priimamas tokia

tvarka

1) paskelbiami

gauti pasiūlymai - pakeisti visą straipsnį,

išbraukti kai

kuriuos straipsnio teiginius, pakeisti kai kuriuos

straipsnio

teiginius, papildyti straipsnį, išbraukti straipsnį.

Kiekvieną iš jų gali

trumpai pakomentuoti pranešėjas ar papildomi

pranešėjai (iki 3

minučių kiekvienas);

2) balsavimu

pasirenkami alternatyvūs pasiūlymai. Kai tam

pačiam straipsniui

yra keletas pasiūlymų, balsuojama šio

straipsnio 1 punkte

nurodyta eile, išskyrus straipsnio išbraukimą,

o toje eilėje -

pagal pasiūlymų pateikimo tvarką. Pataisų pataisos

balsuojamos anksčiau

už pagrindines. Pasiūlymus, prieštaraujančius

anksčiau priimtiems,

posėdžio pirmininkas atmeta be balsavimo. Kai

pranešėjas

paskelbia, kad komisija priima pasiūlymą, dėl jo galima

nebalsuoti, jeigu

nėra prieštaraujančių deputatų. Pateikėjas prieš

balsavimą gali

atsiimti pasiūlymą;

3) balsuojama

už visą straipsnį. Pasiūlymai straipsnį

išbraukti

traktuojami kaip balsavimas "prieš" straipsnį.

Papildomai

pateikti įstatymo straipsniai svarstomi bei

priimami tokia pat

tvarka kaip kiti įstatymo straipsniai.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 211 Pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad — DĖL LIETUVOS Open official source

priimtiems

pasiūlymams suderinti reikia dar vieno nuolatinės

komisijos posėdžio,

arba Reglamento 98 straipsnyje numatytais

atvejais po visų

straipsnių balsavimo trečiajame svarstyme gali

būti padaryta

pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki kitos

artimiausios

Aukščiausiosios Tarybos posėdžių dienos. Po

pertraukos

apsvarstomi ir balsuojami komisijos padaryti pakeitimai

ir papildymai, kurie

neturi prieštarauti jau priimtų straipsnių

esmei. Šio svarstymo

metu kiti pakeitimai ir papildymai

nepriimami.

Jeigu balsavimo

metu nebuvo priimti įstatymo principus ir

struktūrą lemiantys

straipsniai, taip pat atskiri skirsniai ar

skyriai, pranešėjas

iki balsavimo už visą įstatymą gali pasiūlyti

atidėti projektą

taisymui. Jeigu Aukščiausioji Taryba tokį

pasiūlymą priima, ji

turi paskirti kito svarstymo, kuris vyks

pagal antrojo

svarstymo procedūrą, datą. Šia galimybe svarstant

įstatymo projektą

galima pasinaudoti tik vieną kartą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 212 Trečiojo svarstymo metu siūlymai atmesti — DĖL LIETUVOS Open official source

projektą nepriimami.

Jis gali būti atmestas tik tada, jeigu

negauna reikiamo

skaičiaus balsų.

Apsvarsčius

visus įstatymo straipsnius, balsuojama už visą

įstatymo projektą.

Balsavimo rezultatai nustatomi pagal Reglamento

101 straipsnį. Jeigu

projektas nepriimamas, Aukščiausioji Taryba

gali pavesti

parengti naują projektą, arba, jegu yra surinktas

reikiamas skaičius

deputatų parašų, - paskelbti referendumą.

Po įstatymo

priėmimo toliau svarstomas ir tą pačią dieną gali

būti priimtas

nutarimas dėl įstatymo įsigaliojimo tvarkos ir, jei

reikia, priimamas

įstatymas arba nutarimas, panaikinantis kitų

įstatymų ar jų

straipsnių, prieštaraujančių priimtajam, galiojimą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 212-1 Jeigu priimant įstatymą, nutarimą arba — DĖL LIETUVOS Open official source

kitokį aktą buvo

padaryta Reglamento pažeidimų, Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas,

nuolatinė komisija, frakcija ar Vyriausybė ne

vėliau kaip per 1

mėnesį nuo ginčijamo akto priėmimo gali

motyvuotu raštu

kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą, siūlydami

panaikinti priimtą

sprendimą. Gavusi tokį teikimą, Aukščiausioji

Taryba artimiausiame

posėdyje turi sudaryti laikinąją komisiją

nurodytiems faktams

ištirti. Ši komisija ne vėliau kaip per 5

dienas turi pateikti

Aukščiausiajai Tarybai išvadas ir pasiūlymus.

Tais atvejais,

kai komisijos išvadose konstatuojami šiurkštūs

įstatymų leidybos

procedūros pažeidimai, Reglamento 101 straipsnio

reikalavimų ar kitų

svarbių Reglamento nuostatų esminiai

pažeidimai, lėmę

Aukščiausiosios Tarybos sprendimą, Aukščiausioji

Taryba balsavimu

sprendžia, ar panaikinti, ar palikti galioti

ginčytiną aktą. Toks

balsavimas turi vykti pagal Reglamento 101

straipsnio

reikalavimus.

Jeigu Aukščiausioji

Taryba panaikina savo ankstesnįjį

sprendimą dėl

įstatymo, nutarimo ar kito akto projekto, jo

svarstymas tęsiamas

nuo tos stadijos, kai buvo padarytas

panaikintasis

sprendimas.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 213 Jeigu įstatymo projektas ar pasiūlymas dėl — DĖL LIETUVOS Open official source

įstatymo leidimo bet

kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, jis

vėl gali būti

siūlomas ne anksčiau kaip po šešių mėnesių. Atmesti

projektai grąžinami

Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui.

24

skirsnis. Skubesnis įstatymų svarstymas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 214 Pagal šią procedūrą svarstomi Aukščiausiosios — DĖL LIETUVOS Open official source

Tarybos nutarimai, o

jei taip nusprendžia Aukščiausioji Taryba, ir

įstatymai.

Siūlyti

skubesnę įstatymo svarstymo procedūrą turi teisę

Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas, kompetentinga nuolatinė

komisija, frakcija

arba Vyriausybė. Toks motyvuotas siūlymas gali

būti pateikiamas

projekto pristatymo metu, o nutarimas taikyti šią

procedūrą gali būti

priimtas tik pagal Reglamento 101 straipsnio

taisykles.

Aukščiausioji Taryba gali nutarti pereiti prie

skubesnės procedūros

ir pirmojo svarstymo metu.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 215 Nusprendus taikyti šią procedūrą, pirmojo — DĖL LIETUVOS Open official source

svarstymo data

paskiriama ne anksčiau kaip kitą Aukščiausiosios

Tarybos posėdžių

dieną ir ne vėliau kaip po savaitės nuo tos

dienos, kai

projektas buvo išdalytas deputatams.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 216 Nuolatinės komisijos, kuriai pavesta toliau — DĖL LIETUVOS Open official source

rengti projektą,

pirmininkas tame pačiame Aukščiausiosios Tarybos

posėdyje turi

paskelbti, kada vyks komisijos atviras posėdis,

skirtas deputatų

pasiūlytoms pataisoms ir papildymams apsvarstyti.

Iki šio

posėdžio turi būti pateikta Biudžeto komisijos išvada

dėl įstatymui ar

nutarimui įgyvendinti reikalingų valstybės lėšų

ir jų galimo

šaltinio. Jeigu pagal Biudžeto komisijos išvadą

įstatymui

įgyvendinti reikia keisti patvirtintą valstybės

biudžetą, toliau

projektas svarstomas bendra tvarka.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 217 Iniciatoriai arba įstatymą ar nutarimą — DĖL LIETUVOS Open official source

rengianti komisija

bet kuriuo metu iki įstatymo ar nutarimo

trečiojo svarstymo

pradžios gali pareikalauti jį svarstyti bendra

tvarka. Tokiu atveju

sprendimą Aukščiausioji Taryba gali priimti

paprasta

balsavusiųjų skaičiaus dauguma.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 218 Taikant šią procedūrą, pirmasis ir antrasis — DĖL LIETUVOS Open official source

svarstymai

sujungiami į vieną ir vyksta Reglamento 202 straipsnyje

nustatyta tvarka.

Paprastai Aukščiausioji Taryba nutaria apriboti

diskusijos šiuo

klausimu trukmę arba jos dalyvių skaičių. Po

projekto svarstymo

Aukščiausioji Taryba nusprendžia

1) surengti

trečiąjį svarstymą viename iš artimiausių

Aukščiausiosios Tarybos

posėdžių. Jis vyksta pagal Reglamento 23

skirsnio

reikalavimus;

2) toliau

svarstyti projektą bendra tvarka. Šiuo atveju

tęsiama nuo antrojo

svarstymo procedūros;

3) atmesti

projektą visai arba pavesti parengti naują.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 219 Nutarimai dėl tarptautinių Lietuvos — DĖL LIETUVOS Open official source

Respublikos sutarčių

ratifikavimo svarstomi šiame skirsnyje

nustatyta tvarka.

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, nuolatinė

komisija, frakcija

arba laikinoji deputatų grupė gali reikalauti

svarstymo bendra

tvarka. Tokį sprendimą Aukščiausioji Taryba

priima paprasta

balsavusiųjų skaičiaus dauguma.

Nutarimai dėl

tarptautinių Lietuvos Respublikos sutarčių

ratifikavimo

priimami daugiau kaip pusės bendro deputatų skaičiaus

balsų dauguma, o dėl

sutarčių denonsavimo - ne mažesne kaip dviejų

trečdalių bendro

deputatų skaičiaus balsų dauguma. Tarptautinės

sutartys dėl

Lietuvos Respublikos sienų keitimo ratifikuojamos ne

mažesne kaip keturių

penktadalių visų Aukščiausiosios Tarybos

deputatų balsų

dauguma.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 219-1 Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo arba — DĖL LIETUVOS Open official source

Vyriausybės

pasiūlymu įstatymai ir Aukščiausiosios Tarybos

nutarimai gali būti

svarstomi ypatingos skubos tvarka. Sprendimas

taikyti šią tvarką

priimamas pagal Reglamento 101 straipsnio

reikalavimus ir tik

tada, jeigu tam neprieštarauja nė viena

frakcija.

Pagal šią

tvarką po pristatymo, jeigu projektas išdalytas

deputatams, iš karto

gali būti pradėta trečiojo svarstymo

procedūra, o

Reglamento 208 straipsnio reikalavimai netaikomi.

25

skirsnis. Lietuvos Respublikos Laikinojo

Pagrindinio Įstatymo keitimas

(Panaikintas)

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 220 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 221 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 222 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

Panaikintas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 223 Panaikintas — DĖL LIETUVOS Open official source

26

skirsnis. Rezoliucijų priėmimas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 224 Rezoliucija yra Aukščiausiosios Tarybos — DĖL LIETUVOS Open official source

nenorminis aktas,

priimamas, kai siekiama raštiško Aukščiausiosios

Tarybos nuomonės

patvirtinimo kokiu nors valstybei svarbiu

klausimu. Kiti Aukščiausiosios

Tarybos nenorminiai aktai

(kreipimaisi,

deklaracijos ir kt.) priimami taip pat kaip

rezoliucijos.

Rezoliucijos

iniciatyvos teisę turi Aukščiausiosios Tarybos

deputatai,

Prezidiumas, nuolatinės komisijos, frakcijos ir

laikinosios deputatų

grupės. Pasiūlymas svarstyti rezoliuciją gali

būti pateiktas

savaitės arba dienos posėdžių darbotvarkės aptarimo

metu.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 225 Rezoliucijos tekstas turi būti įteiktas — DĖL LIETUVOS Open official source

deputatams ne vėliau

kaip prieš dieną iki jos svarstymo.

Svarstymo metu

pasisako ir atsako į klausimus rezoliucijos

iniciatorių

atstovas, o po to vyksta diskusija bendra tvarka.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 226 Po svarstymo Aukščiausioji Taryba — DĖL LIETUVOS Open official source

nusprendžia

1) priimti

rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti

priimtas, jei tam

prieštarauja kuri nors frakcija arba laikinoji

deputatų grupė;

2) redaguoti

rezoliuciją;

3) atmesti

rezoliuciją visai arba pavesti parengti naują.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 227 Jei nutarta rezoliuciją redaguoti, — DĖL LIETUVOS Open official source

Aukščiausioji Taryba

nustato jos svarstymo datą ir laiką, sudaro

laikinąją redakcinę

komisiją. Joje negali būti daugiau kaip 10

deputatų. Į

redakcinę komisiją turi įeiti nors vienas iš

rezoliucijos

iniciatorių. Kiti deputatai savo pasiūlymus perduoda

redakcinei komisijai

raštu.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 228 Redakcinei komisijai paskelbus suredaguotą — DĖL LIETUVOS Open official source

tekstą, nauji

pasiūlymai gali būti svarstomi tik Aukščiausiajai

Tarybai nusprendus.

Jei iš anksto

pateiktus pasiūlymus redakcinė komisija atmetė,

pasiūlymų teikėjų

reikalavimu Aukščiausioji Taryba dėl jų

balsuoja. Baigus

balsuoti alternatyvis pasiūlymus, balsuojama už

visą rezoliucijos

tekstą.

27

skirsnis. Valstybės biudžeto tvirtinimas.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 229 Vyriausybė, parengusi ateinančiųjų metų — DĖL LIETUVOS Open official source

valstybės biudžeto

projektą, ne vėliau kaip iki lapkričio 1 dienos

pateikia jį

Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui. Gavęs projektą,

Sekretorius per dvi

darbo dienas perduoda jo nuorašus nuolatinėms

komisijoms ir

frakcijoms.

Artimiausiame

Aukščiausiosios Tarybos posėdyje išklausomas

Vyriausybės

pranešimas apie biudžeto projektą. Toliau biudžeto

projektui nagrinėti

nuolatinėse komisijose ir frakcijose skiriama

ne mažiau kaip

dešimt dienų. Tuo metu eiliniai Aukščiausiosios

Tarybos posėdžiai

nerengiami.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 230 Nuolatinės komisijos išnagrinėja valstybės — DĖL LIETUVOS Open official source

biudžeto projektą

pagal klasifikacinius padalinius, atitinkančius

jų kompetenciją,

suformuluoja savo išvadas bei pataisas ir iki

lapkričio 20 dienos

pateikia Biudžeto komisijai.

Į nuolatinių

komisijų posėdžius, kuriuose nagrinėjamas

valstybės biudžeto

projektas, kviečiami Vyriausybės ir Biudžeto

komisijos atstovai.

Vyriausybė privalo pateikti nuolatinėms

komisijoms visus

duomenis, kuriais pagrįstas biudžeto projektas.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 231 Nuolatinės komisijos, frakcijos ir paskiri — DĖL LIETUVOS Open official source

deputatai visose

valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose

gali siūlyti didinti

projekte numatytas išlaidas tik nurodydami

šių išlaidų

finansavimo šaltinius.

Tačiau negalima

siūlyti mažinti tų išlaidų, kurios į biudžeto

projektą įrašytos

pagal įstatymus, kitus Aukščiausiosios Tarybos

priimtus norminius

aktus ir tarptautinius Lietuvos Respublikos

įsipareigojimus.

Norėdama tokias išlaidas sumažinti, Aukščiausioji

Taryba pirmiausia

turi pakeisti atitinkamus norminius aktus.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 232 Pasiūlymai didinti arba mažinti biudžeto — DĖL LIETUVOS Open official source

projekte numatytas

pajamas turi būti pateikiami kaip mokesčių

įstatymų ar kitų

norminių aktų, reglamentuojančių valstybės

pajamas, pataisų ar

galiojimo panaikinimo, taip pat naujų įstatymų

projektai.

Aukščiausioji

Taryba šiuos projektus svarsto bendra tvarka

kartu su valstybės

biudžeto projektu.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 233 Biudžeto komisija, gavusi kitų komisijų — DĖL LIETUVOS Open official source

išvadas, frakcijų

nuomonę, siūlomas pataisas, kartu su

Vyriausybės,

frakcijų ir kitų nuolatinių komisijų atstovais

apsvarsto valstybės

biudžeto projektą ir formuluoja apie jį savo

išvadas.

Biudžeto

komisija privalo arba priimti kitos nuolatinės

komisijos siūlomas

pataisas, jeigu jos atitinka komisijos

kompetenciją, arba

pateikti motyvuotą atsakymą.

Nuolatinė

komisija turi teisę teikti pasiūlymus koreguoti ir

tuos biudžeto

straipsnius, kurie nepriklauso jos kompetencijai.

Šiuo atveju Biudžeto

komisija neprivalo informuoti nuolatinės

komisijos apie

priimtą sprendimą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 234 Iki gruodžio 1 dienos valstybės biudžeto — DĖL LIETUVOS Open official source

projektas turi būti

apsvarstytas Aukščiausiosios Tarybos posėdyje.

Jame išklausomas

Biudžeto komisijos pranešimas, pateikiamos kitų

nuolatinių komisijų

išvados, jei jos nepaminėtos Biudžeto

komisijos pranešime,

frakcijų ir paskirų deputatų nuomonė bei

pastabos.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 235 Ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo pirmojo — DĖL LIETUVOS Open official source

valstybės biudžeto

projekto svarstymo skiriamas antrasis, kuriame

Vyriausybė pristato

pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą

projektą. Posėdžio

metu Vyriausybės atstovas informuoja, kurie iš

nuolatinių komisijų,

frakcijų ir paskirų deputatų pasiūlymų bei

pataisų įrašyti į

biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja

atmetimo priežastis,

atsako į deputatų klausimus.

Po diskusijos

balsuojama dėl įstatymo trečiojo svarstymo

paskyrimo

artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje. Iki jo

Vyriausybės atstovui

pateikiami nauji pasiūlymai ir pataisos

Reglamento 208

straipsnyje numatyta tvarka. Jeigu yra rimtų

pastabų projektui,

jis gali būti grąžintas Vyriausybei pataisyti.

Tam skiriama ne

daugiau kaip 10 dienų, po to grįžtant prie antrojo

svarstymo

procedūros.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 236 Alternatyvūs pasiūlymai ir pataisos, su — DĖL LIETUVOS Open official source

kuriomis nesutinka

Vyriausybė, bet kurios atitinka šio skirsnio

231 ir 232

straipsniuose numatytas sąlygas, gali būti priimti tik

tada, kai gauna

pusės bendro deputatų skaičiaus balsų daugumą.

Apsvarsčiusi ir

priėmusi sprendimus dėl pasiūlymų ir pataisų,

Aukščiausioji Taryba

turi priimti visą valstybės biudžeto

projektą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 237 Jeigu Aukščiausioji Taryba atmeta valstybės — DĖL LIETUVOS Open official source

biudžeto projektą,

ne anksčiau kaip po penkių ir ne vėliau kaip po

dešimties dienų

skiriamas dar vienas svarstymas, kuriame

pateikiamas pagal

nuolatinių komisijų, frakcijų ir deputatų

pastabas pataisytas

projektas. Svarstymas vyksta šio skirsnio 235

straipsnyje numatyta

tvarka.

Aukščiausiajai

Tarybai pakartotinai atmetus biudžeto

projektą, tame

pačiame posėdyje Prezidiumas, nuolatinė komisija

arba frakcija gali

pareikalauti balsuoti dėl nepasitikėjimo

Vyriausybe

Reglamento 260 straipsnyje nurodyta tvarka.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 238 Biudžeto įstatymas tvirtinamas pagal Lietuvos — DĖL LIETUVOS Open official source

Respublikos

biudžetinės sandaros įstatymo nustatytus rodiklius.

Kartu patvirtinami

asignavimai pagal biudžeto išlaidų

klasifikacijos

skyrius. Šie asignavimai privalomi visiems biudžeto

vykdytojams.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 239 Vyriausybei atsistatydinus dėl valstybės — DĖL LIETUVOS Open official source

biudžeto projekto

nepatvirtinimo, naujos Vyriausybės pateiktas

biudžeto projektas

svarstomas ir tvirtinamas šio skirsnio 229 -

237 straipsniuose

numatyta tvarka. Svarstymo terminus nustato

Aukščiausioji Taryba

nutarimu, priimamu ne vėliau kaip artimiausią

posėdžių dieną po

naujo Ministro Pirmininko prisaikdinimo.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 240 Per metus prireikus lėšų, kurių negalima — DĖL LIETUVOS Open official source

skirti iš

Vyriausybės rezervinio fondo ar papildomų lėšų,

susidarančių

biudžeto vykdymo metu, Vyriausybė pateikia

Aukščiausiajai

Tarybai įstatymo dėl papildomų asignavimų projektą.

Jame nurodoma

trūkstamų lėšų paskirtis ir kiekis bei jų

finansavimo

šaltinis. Projektas gali būti svarstomas bendra arba

skubesne tvarka.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 241 Per metus nuolatinės komisijos, frakcijos ar — DĖL LIETUVOS Open official source

paskiri deputatai,

laikydamiesi šio skirsnio 231 ir 232

straipsniuose

numatytų sąlygų, gali pasiūlyti įstatymo projektą

dėl kai kurių

biudžeto išlaidų pakeitimų. Projektas gali būti

svarstomas bendra

arba skubesne tvarka.

Įstatymas

priimamas pagal Reglamento 101 straipsnio

reikalavimus, jeigu

jam neprieštarauja Vyriausybė. Priešingu

atveju įstatymui

priimti reikia daugiau kaip pusės bendro deputatų

skaičiaus balsų

daugumos.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 242 Naujai sudaryta Lietuvos Respublikos — DĖL LIETUVOS Open official source

Vyriausybė ne vėliau

kaip per 2 mėnesius nuo jos sudarymo turi

Aukščiausiosios

Tarybos posėdyje pateikti būsimosios veiklos

programą savo

įgaliojimų laikui. Šios programos metmenys turi būti

įteikti deputatams

raštu ne vėliau kaip vieną savaitę prieš

posėdį.

Po svarstymo

Aukščiausiosios Tarybos posėdyje Vyriausybės

programa turi būti

aprobuota daugiau kaip pusės bendro deputatų

skaičiaus balsų

dauguma. Jeigu Aukščiausioji Taryba programos

neaprobuoja,

Vyriausybė per 2 savaites turi pristatyti pagal

išsakytas pastabas

pakoreguotą programą.

Jeigu

Aukščiausioji Taryba pakartotinai neaprobuoja

Vyriausybės

programos, tame pačiame posėdyje Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas,

nuolatinė komisija arba frakcija gali

pareikalauti

balsuoti dėl nepasitikėjimo Vyriausybe Reglamento 260

straipsnyje nurodyta

tvarka.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 243 Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne rečiau — DĖL LIETUVOS Open official source

kaip kartą per metus

už darbą, įstatymų bei biudžeto vykdymą

atsiskaito

Aukščiausiajai Tarybai.

Dėl konkrečių

Aukščiausiosios Tarybos pavedimų ir

įpareigojimų vykdymo

Vyriausybė atsiskaito nustatytu laiku arba

kreipiasi į

Aukščiausiąją Tarybą pratęsti skirtą terminą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 244 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai — DĖL LIETUVOS Open official source

Aukščiausiosios

Tarybos sesijos metu kartą per savaitę vieną

valandą atsakinėja į

deputatų klausimus, kurie per posėdžių

sekretoriatą

pateikiami ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki

posėdžio. Numatomų

atsakyti klausimų sąrašą eilės tvarka nustato

seniūnas ir prieš

pirmąjį tos dienos posėdį perduoda išdalinti

deputatams.

Likus laiko,

deputatai gali posėdyje dalyvaujantiems

Vyriausybės nariams

užduoti kitų klausimų raštu ir žodžiu. Po to

paprastai skiriama

laiko paklausimams nagrinėti.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 245 Per dvi darbo dienas po kiekvieno Lietuvos — DĖL LIETUVOS Open official source

Respublikos

Vyriausybės posėdžio Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumui turi

būti perduotas jo nustatytas priimtų nutarimų

kopijų skaičius.

Prezidiumas juos išplatina visoms nuolatinėms

komisijoms ir

frakcijoms.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 246 Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu, ne — DĖL LIETUVOS Open official source

rečiau kaip kartą

per mėnesį, Vyriausybės valandos metu į deputatų

iš anksto pateiktus

klausimus turi atsakyti Lietuvos Respublikos

generalinis

prokuroras, Valstybės kontrolierius ir kiti

Aukščiausiajai

Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovai.

Klausimų pateikimo

ir registravimo tvarka - tokia pat kaip šio

skirsnio 244

straipsnyje.

Likus laiko,

deputatai posėdyje gali užduoti šiems

pareigūnams klausimų

žodžiu. Po to paprastai skiriama laiko

paklausimams

nagrinėti.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 247 Aukščiausioji Taryba savo sprendimu gali — DĖL LIETUVOS Open official source

iškviesti į posėdį

bet kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės narį

ar Aukščiausiajai

Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovą

atsiskaityti už

darbą. Pakviestieji atsako į deputatų paklausimus

ir klausimus,

pateikia kitą informaciją apie jų ir jiems pavaldžių

organų veiklą.

29 skirsnis. Paklausimai

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 248 Su paklausimu deputatas ar jų grupė raštu — DĖL LIETUVOS Open official source

kreipiasi į

Vyriausybės narį ar Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų

valstybės organų

vadovą, reikalaudami pateikti informaciją apie jo

veiklą bei priimtus

sprendimus.

Paklausimu

laikomas tik toks valstybinės ar visuomeninės

reikšmės klausimas,

dėl kurio deputatas ar jų grupė kreipėsi į

valstybės

institucijas, tačiau, jų nuomone, jis nebuvo tinkamai

išnagrinėtas arba

buvo išspręstas neigiamai. Paklausimu gali būti

laikomas ir toks

klausimas, kurio valstybinę ar visuomeninę

reikšmę pripažįsta

Aukščiausioji Taryba, Prezidiumas, taip pat

kuri nors nuolatinė

komisija, frakcija ar laikinoji deputatų

grupė.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 249 Paklausimo teikėjas turi nurodyti konkretų — DĖL LIETUVOS Open official source

pareigūną, į kurį

jis kreipiasi, ir laukiamo atsakymo būdą (žodžiu

ar raštu). Jeigu

atsakymo būdas nenurodytas, atsakymas pateikiamas

raštu, išplatinamas

nuolatinėms komisijoms ir frakcijoms, o

Aukščiausiosios

Tarybos posėdyje nenagrinėjamas.

Paklausimus

užregistruoja posėdžių sekretoriatas ir perduoda

Sekretoriui, kuris

apie tai praneša Aukščiausiajai Tarybai.

Deputatas turi

teisę bet kuriuo momentu atšaukti savo

paklausimą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 250 Atsakymo į paklausimą bei jo nagrinėjimo — DĖL LIETUVOS Open official source

terminas negali

viršyti dviejų savaičių nuo jo pateikimo adresatui

dienos.

Jeigu

pareigūnas, kuriam pateiktas paklausimas, negali

nustatytu laiku

duoti atsakymo, jis privalo tai motyvuoti ir

pasiūlyti savo

terminą.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 251 Paklausimai nagrinėjami Aukščiausiosios — DĖL LIETUVOS Open official source

Tarybos posėdžiuose

ne rečiau kaip du kartus per mėnesį sesijos

metu.

Paklausimų

sąrašas pateikiamas deputatams ne vėliau kaip

prieš vieną dieną

iki jų nagrinėjimo.

Nagrinėjant

paklausimą, turi dalyvauti jo pateikėjas. Kai

paklausimo

pateikėjas posėdyje nedalyvauja, paklausimo

nagrinėjimas

atidedamas arba anuliuojamas, jeigu pateikėjas

nedalyvauja apie tai

iš anksto nepranešęs.

Paklausimo

pateikėjas negali pirmininkauti posėdžiui, kuriame

paklausimas

svarstomas.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 252 Paklausimas Aukščiausiosios Tarybos posėdyje — DĖL LIETUVOS Open official source

nagrinėjamas šia

tvarka

1) paklausimo

pateikėjo pasisakymas (iki 7 minučių);

2) pareigūno,

kuriam pateiktas paklausimas, atsakymas (iki 15

minučių);

3) diskusija,

jeigu jos reikalauja kuri nors nuolatinė

komisija, frakcija

arba laikinoji deputatų grupė. Diskusijoje

žodis paprastai

suteikiamas paeiliui pritariantiems ir

nepritariantiems

atsakymui į paklausimą deputatams. Jeigu

Aukščiausioji Taryba

nenutaria diskusijos pratęsti, leidžiama

pasisakyti ne

daugiau kaip keturiems deputatams.

30

skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos pareigūnų ir

Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų

valstybės organų vadovų atšaukimas

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 253 Pasiūlymas atšaukti Aukščiausiosios Tarybos — DĖL LIETUVOS Open official source

pareigūną ar

Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų

vadovą (kelti

pasitikėjimo jais klausimą) turi būti svarstomas,

kai tą motyvuotu

raštu pateikia Prezidiumas, nuolatinė komisija,

frakcija ar

laikinoji deputatų grupė. Nuolatinė ar laikinoji

komisija negali

siūlyti atšaukti kitos komisijos pirmininką.

Lietuvos

Respublikos generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų,

teismų teisėjų,

administracinio proceso teisėjų, Valstybės

kontrolieriaus, jo

pavaduotojų, vyriausiųjų kontrolierių,

Vyriausiojo

valstybinio arbitro ir jo pavaduotojų atšaukimo tvarką

nustato šių

valstybės organų veiklą reglamentuojantieji įstatymai.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 254 Pareiškimas dėl kurio nors pareigūno — DĖL LIETUVOS Open official source

atšaukimo įteikiamas

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, o dėl

paties Pirmininko -

Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui. Toks

pareiškimas turi

būti paskelbtas artimiausiame Aukščiausiosios

Tarybos posėdyje.

Tie patys

deputatai negali vienos sesijos metu pakartotinai

reikalauti atšaukti

tą patį pareigūną.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 255 Aukščiausiosios Tarybos pareigūnas, dėl kurio — DĖL LIETUVOS Open official source

atšaukimo vyksta

diskusijos, tam posėdžiui pirmininkauti negali.

Diskusijose dėl

Aukščiausiosios Tarybos pareigūno ar

Aukščiausiajai

Tarybai atskaitingo valstybės organo vadovo

atšaukimo pirmiausia

pasisako atšaukimo iniciatorių atstovas, po

to - pareigūnas,

kurio atšaukimo klausimas yra svarstomas.

Kiekvieno pasisakymo

trukmė neturi viršyti pusės valandos. Abiems

skiriama dar po pusę

valandos atsakyti į klausimus. Toliau

diskusijos tęsiamos

bendra tvarka.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 256 Sprendimas dėl Aukščiausiosios Tarybos — DĖL LIETUVOS Open official source

pareigūnų ar

Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų

vadovų atšaukimo

priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės

bendro deputatų

skaičiaus balsų dauguma.

31 skirsnis.

Interpeliacijos ir pasitikėjimas Vyriausybe

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 257 Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu su — DĖL LIETUVOS Open official source

interpeliacija

deputatų grupė raštu kreipiasi į Ministrą

Pirmininką, kitą

Vyriausybės narį, reikalaudami paaiškinti jų

sprendimų motyvus ir

tolesnės veiklos kryptis tam tikrais

Vyriausybės

politikos aspektais.

Interpeliacija

gali būti pateikta Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo,

nuolatinės komisijos, frakcijos arba laikinosios

deputatų grupės.

Jeigu interpeliaciją pasirašo mažiau deputatų

negu reikia

laikinajai grupei sudaryti, interpeliacija tampa

paklausimu ir

nagrinėjama tam atvejui numatyta tvarka. Po

interpeliacijos

įteikimo Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui, nė

vienas parašas

negali būti atšauktas.

Ta pati

komisija ar deputatų grupė negali vienos sesijos metu

dar kartą pateikti

interpeliaciją tam pačiam Vyriausybės nariui.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 258 Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys — DĖL LIETUVOS Open official source

privalo ne vėliau

kaip per dvi savaites perduoti Aukščiausiosios

Tarybos Sekretoriui

raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami

deputatai.

Gavus atsakymą

į interpeliaciją, Aukščiausioji Taryba turi jį

apsvarstyti savo

posėdyje ne vėliau kaip per penkias dienas.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 259 Interpeliacija Aukščiausiosios Tarybos — DĖL LIETUVOS Open official source

posėdyje nagrinėjama

šia tvarka

1)

interpeliacijos pateikėjų atstovo pasisakymas (iki 15

minučių);

2) Vyriausybės

nario, kuriam pateikta interpeliacija,

atsakymas (iki 30

minučių);

3) to paties

pareigūno atsakymai į deputatų klausimus (iki 30

minučių);

4) diskusija.

Diskusijoje žodis paprastai suteikiamas

paeiliui

pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į paklausimą

deputatams;

5) baigiamasis

interpeliaciją gavusiojo pareigūno žodis;

6) redakcinės

komisijos interpeliacijos rezoliucijos

projektui parengti

sudarymas. Joje būtinai turi dalyvauti bent

vienas iš

interpeliacijos pateikėjų;

7)

interpeliacijos rezoliucijos projekto svarstymas ir

priėmimas.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 260 Interpeliacijos rezoliucijoje gali būti — DĖL LIETUVOS Open official source

pareikštas

Aukščiausiosios Tarybos pritarimas arba nepritarimas

Vyriausybės, jos

nario atsakymui.

Jeigu

rezoliucijos projekte pareikštas nepasitikėjimas

Ministru Pirmininku,

Vyriausybe ar jos nariu, tai gali būti

priimta slaptu

balsavimu daugiau kaip pusės bendro Aukščiausiosios

Tarybos deputatų

skaičiaus balsų dauguma. Jeigu tokia rezoliucija

priimama, Vyriausybė

ar jos narys privalo atsistatydinti.

32

skirsnis. Laikinosios kontrolės komisijos

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 261 Laikinosios kontrolės komisijos sudaromos — DĖL LIETUVOS Open official source

Aukščiausiosios

Tarybos sprendimų vykdymui kontroliuoti, surinkti

ir Aukščiausiajai

Tarybai pateikti informaciją bei išvadas,

reikalingas kilusiai

problemai nagrinėti ir sprendimui priimti.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 262 Laikinosios kontrolės komisijos sudarymo — DĖL LIETUVOS Open official source

iniciatyvos teisę

turi Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas,

nuolatinės

komisijos, frakcijos ir laikinosios deputatų grupės.

Iniciatoriai turi

pateikti Aukščiausiajai Tarybai nutarimo

projektą dėl

laikinosios kontrolės komisijos sudarymo, kuriame

nurodomas komisijos

sudarymo tikslas, uždaviniai ir jos

įgaliojimai.

Nutarimo projektas svarstomas Reglamento 24 skirsnyje

numatyta tvarka.

Apie

laikinosios kontrolės komisijos sudarymo iniciatyvą

Aukščiausiosios

Tarybos Sekretorius turi informuoti Lietuvos

Respublikos

generalinį prokurorą ir, jei reikia, Vyriausybę arba

paskirus jos narius.

Jeigu Generalinis prokuroras raštu praneša,

kad pagal faktus,

lėmusius laikinosios komisijos sudarymo

iniciatyvą, iškelta

baudžiamoji byla, tokia komisija nesudaroma,

o, jeigu jau yra

sudaryta, - jos veikla nutraukiama.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 263 Laikinąją kontrolės komisiją turi sudaryti ne — DĖL LIETUVOS Open official source

mažiau kaip keturi

nariai ir pirmininkas. Jie renkami Reglamento

63 straipsnyje

nustatyta tvarka.

Komisija darbui

gali pasitelkti atitinkamų sričių

specialistų.

Laikinosios

kontrolės komisijos darbo trukmė - iki 6 mėnesių.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 264 Laikinosios kontrolės komisijos posėdžiai — DĖL LIETUVOS Open official source

uždari visiems

asmenims, išskyrus kviestuosius. Komisijos darbo

metu surinkti

duomenys ir išvados neskelbiamos.

Laikinoji

kontrolės komisija turi teisę išreikalauti, kad

įmonės, įstaigos,

organizacijos pateiktų reikiamus duomenis apie

jų veiklą, kad

teisėtvarkos ir prokuratūros darbuotojai pateiktų

dokumentus bei

parodymus, kad bet kuris Lietuvos pilietis pateiktų

parodymus.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 265 Laikinoji kontrolės komisija, atlikusi — DĖL LIETUVOS Open official source

pavestą darbą,

surinktus ir apibendrintus duomenis, gautas išvadas

ir parengtą

rezoliucijos projektą pateikia Aukščiausiajai Tarybai.

Laikinosios

kontrolės komisijos nagrinėtu klausimu

Aukščiausiosios

Tarybos uždarame posėdyje priimama rezoliucija.

Joje gali būti

išreikštas nepasitikėjimas Vyriausybe, jos nariu ar

Aukščiausiajai

Tarybai atskaitingų organų vadovu. Šiuo atveju

rezoliucijai priimti

taikomi Reglamento 260 ar 256 straipsnių

reikalavimai.

33

skirsnis. Valstybės biudžeto apyskaitos kontrolė

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 266 Valstybės biudžeto vykdymo bendrą nuolatinę — DĖL LIETUVOS Open official source

kontrolę atlieka

Biudžeto komisija. Kitos nuolatinės

Aukščiausiosios

Tarybos komisijos gali kontroliuoti jų

kompetenciją

atitinkančių biudžeto straipsnių vykdymą.

Aukščiausiosios

Tarybos posėdyje valstybės biudžeto vykdymas

svarstomas ne rečiau

kaip vieną kartą per šešis mėnesius.

Nuolatinių komisijų

posėdžiuose biudžeto vykdymas svarstomas ne

mažiau kaip tris

kartus per jo vykdymo laiką.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 267 Vyriausybė parengia ir iki kovo 31 dienos — DĖL LIETUVOS Open official source

pateikia

Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui praėjusiųjų metų

valstybės biudžeto

įvykdymo apyskaitą. Taip pat iki šios datos

Valstybės

kontrolierius turi pateikti Aukščiausiosios Tarybos

Sekretoriui pažymą

apie valstybės biudžeto įvykdymą.

Aukščiausiosios

Tarybos Sekretorius per dvi darbo dienas šios

apyskaitos ir

Valstybės kontrolieriaus pažymos nuorašus pateikia

Biudžeto komisijai,

kitoms nuolatinėms komisijoms ir frakcijoms.

Artimiausiame

Aukščiausiosios Tarybos posėdyje išklausomas

Vyriausybės

pranešimas apie valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą.

Per tris savaites po

šio pranešimo nuolatinės komisijos apsvarsto

valstybės biudžeto

įvykdymo apyskaitą ir parengia išvadas.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 268 Ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos valstybės — DĖL LIETUVOS Open official source

biudžeto įvykdymo

apyskaita turi būti apsvarstyta Aukščiausiosios

Tarybos posėdyje.

Posėdyje

išklausomas Biudžeto komisijos pranešimas, kitų

nuolatinių

Aukščiausiosios Tarybos komisijų išvados. Po diskusijų

priimamas

Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl valstybės biudžeto

įvykdymo.

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 269 Jei apyskaita nepatvirtinama, Aukščiausioji — DĖL LIETUVOS Open official source

Taryba sprendžia

klausimą dėl pajamų ar išlaidų teisėtumo

atstatymo. Tame

pačiame posėdyje Aukščiausioji Taryba turi

balsuoti dėl

nepasitikėjimo Vyriausybe ar jos nariais Reglamento

260 straipsnyje

nurodyta tvarka.

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

e-TAR Suvestinė 1993-04-20
Art. 270 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos — DĖL LIETUVOS Open official source

Reglamentas bei

atskiri jo straipsniai gali būti naikinami arba

keičiami tik Aukščiausiosios

Tarybos posėdyje dalyvaujant ne

mažiau kaip dviems

trečdaliams bendro deputatų skaičiaus, o už

tokį sprendimą turi

balsuoti daugiau kaip pusė bendro deputatų

skaičiaus.

Lietuvos

Respublikos

Aukščiausiosios

Tarybos

Pirmininkas

V.Landsbergis

Vilnius, 1991

balandžio 18 d.

Nr.I-1241

_

Need to analyze how this provision applies to your matter?

Cross-reference this statute against case law, commentaries, and related legislative provisions inside Legislator AI.

Open in Legislator →