DĖL LIETUVOS
Table of Provisions (272)
Statutory Text (272 Articles)
jos organų veiklos
tvarką nustato Lietuvos Respublikos Laikinasis
Pagrindinis
Įstatymas, šis Reglamentas ir kiti Lietuvos
Respublikos
įstatymai.
procedūriniais
klausimais, kurie nenumatyti šiame Reglamente ir
Lietuvos Respublikos
įstatymuose, sprendžia Aukščiausiosios
Tarybos posėdžio
pirmininkas. Jeigu bent du deputatai nesutinka su
posėdžio pirmininko
sprendimu, sprendžia Aukščiausioji Taryba.
Toks sprendimas
priimamas be diskusijų po trumpo posėdžio
pirmininko motyvų
išdėstymo paprasta balsavusiųjų skaičiaus
dauguma.
Pirmoji dalis
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS ORGANIZACIJA
I s k y r i u s
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS STRUKTŪRA
1 skirsnis.
Aukščiausiosios Tarybos deputatas
Aukščiausiosios
Tarybos deputato pareigas apibrėžia Laikinasis
Pagrindinis
Įstatymas, šis Reglamentas, taip pat įstatymas "Dėl
Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso", o
deputato teises
nustato šie ir kiti Lietuvos Respublikos
įstatymai.
deputatas
Aukščiausiojoje Taryboje turi teisę
1) balsuoti dėl
visų svarstomų klausimų Aukščiausiosios
Tarybos ir
nuolatinės komisijos, kurios narys jis yra,
posėdžiuose;
2) rinkti ir
būti išrinktas į bet kurias vienerias
Aukščiausiosios
Tarybos pareigas;
3) dalyvauti diskusijose
visais svarstomais klausimais
pateikti žodžiu ir
raštu pasiūlymus, pastabas, pataisas;
4) stebėtojo
teisėmis dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumo ir visų
Aukščiausiosios Tarybos bei Prezidiumo sudaromų
komisijų
posėdžiuose;
5) perduoti
posėdžio pirmininkui savo numatyto pasisakymo
tekstą, kad būtų
įrašytas į posėdžio stenogramą;
6) siūlyti
kandidatus į pareigas Aukščiausiojoje Taryboje;
7) siūlyti
svarstyti klausimus;
8) rengti ir
pateikti svarstyti tinkamai parengtus įstatymų
bei kitų teisinių
aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl
įstatymų leidimo;
9) kreiptis su
paklausimais į Vyriausybės narius, kitų
valstybės organų
vadovus, pateikti jiems, taip pat Aukščiausiosios
Tarybos pareigūnams
klausimus;
10)
Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose teikti klausimus
pranešėjams ir
papildomiems pranešėjams;
11) daryti
pareiškimus ir teikti pasiūlymus posėdžio
pirmininkui dėl
posėdžio tvarkos ir reglamento;
12) betarpiškai
ar per padėjėją gauti įstatymų, kitų
Aukščiausiosios
Tarybos užregistruotų dokumentų projektų, taip pat
įstatymų ir visų
kitų Aukščiausiosios Tarybos bei jos Prezidiumo
priimtų dokumentų
kopijas.
Šių teisių
įgyvendinimo tvarką nustato kiti Reglamento
straipsniai. Dalies
šių teisių apribojimai yra nustatyti šio
skirsnio 7
straipsnyje.
pagal Reglamento 7
straipsnį, dalyvaudamas Aukščiausiosios Tarybos
sesijoje, privalo
dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose iš
anksto numatytų
balsavimų metu.
Kiekvienas
deputatas, išskyrus Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumo narius,
Aukščiausiosios Tarybos seniūną, jo
pavaduotojus,
Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pavaduotoją,
Vyriausybės
paskirtus pareigūnus ir tuos, kurių įgaliojimai
apriboti pagal šio
skirsnio 7 straipsnį, privalo būti kurios nors
nuolatinės komisijos
narys ir turi dalyvauti jos darbe. Deputatas
gali būti tik vienos
nuolatinės komisijos, išskyrus Mandatų ir
etikos komisiją,
narys.
Taip pat nuo nuolatinio
darbo komisijose gali būti
atleidžiami
deputatai, kuriems Aukščiausioji Taryba leidžia
vykdyti deputatinius
įgaliojimus nenutraukiant kitos darbinės
veiklos. Toks
deputatas išsaugo visas komisijos nario teises, bet
visuose komisijos
posėdžiuose dalyvauti neprivalo.
Dėl leidimo
užsiimti kita darbine veikla kiekvienos eilinės
sesijos pradžioje
deputatas turi kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą
raštu ir turėti
nuolatinės komisijos, kurios nariu jis yra,
raštišką sutikimą.
To nereikalaujama iš deputatų, kurie yra
Aukščiausiosios
Tarybos skirti pareigūnai, taip pat kurie užsiima
moksline, pedagogine
ar kūrybine veikla. Šį klausimą sesijos metu
Aukščiausioji Taryba
turi apsvarstyti per dvi savaites.
Nė viena
Lietuvos Respublikos įmonė, įstaiga ar organizacija
negali priimti į
nuolatinį darbą Aukščiausiosios Tarybos deputato
be Aukščiausiosios
Tarybos sutikimo. Negavus tokio sutikimo,
deputato kita
darbinė veikla turi būti nutraukta.
nuolatinių komisijų
posėdžiuose, deputatas turi laikytis šio
Reglamento.
Jeigu deputatas
negali dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos
posėdyje, jis apie
tai turi tuoj pat pranešti posėdžių
sekretoriatui arba
Aukščiausiosios Tarybos seniūnui, nurodydamas
priežastis. Tačiau
pats pranešimas nėra pateisinama priežastis
nedalyvauti
posėdyje.
Negalėdamas
dalyvauti komisijos posėdyje, deputatas turi apie
tai pranešti
komisijos pirmininkui.
Deputatas apie
visas išvykas sesijos metu už Lietuvos
Respublikos ribų, o
Aukščiausiosios Tarybos posėdžių metu - ir
Lietuvos
teritorijoje, turi pranešti nuolatinei komisijai, kurios
narys jis yra.
Grįžes iš
komandiruotės, kurioje buvo Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumo siuntimu,
deputatas turi pateikti ataskaitą apie
užduočių vykdymą.
2 skirsnis.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas,
jo
pavaduotojai, Aukščiausiosios Tarybos
Sekretorius ir jo pavaduotojas
Tarybos Pirmininko ir jo
pavaduotojų
kompetenciją apibrėžia Lietuvos Respublikos Laikinasis
Pagrindinis
Įstatymas. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas gali
nustatyti savo
pavaduotojų veiklos kryptis.
Aukščiausiosios
Tarybos Pirmininkas, jo pavaduotojai ir
Sekretorius
Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose dalyvauja bendra
tvarka.
nesant posėdyje,
Pirmininko pavaduotojas, jeigu pats
nepirmininkauja
posėdžiui, bet kuriuo svarstomu klausimu
Aukščiausiosios
Tarybos, jos nuolatinių ar laikinųjų komisijų
posėdžiuose gali be
eilės išsakyti savo arba Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumo
nuomonę.
Aukščiausiosios
Tarybos Pirmininkas arba jo pavedimu
Pirmininko
pavaduotojas Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose ne
rečiau kaip kartą
per mėnesį daro pranešimus apie Respublikos
padėtį ir svarbiais
Lietuvos vidaus bei užsienio politikos
klausimais.
Aukščiausiosios
Tarybos sesijos metu Aukščiausiosios Tarybos
Pirmininkas, jo
pavaduotojai ir Aukščiausiosios Tarybos
Sekretorius ne
rečiau kaip kartą per mėnesį atsako į deputatų iš
anksto pateiktus
klausimus dėl savo pareigų vykdymo.
1) koordinuoja
viso Aukščiausiosios Tarybos aparato darbą ir
atsako už aparato
padalinių veiklą; teikia Prezidiumui parengtų
nutarimų projektus
ir pasirašo įsakymus dėl Aukščiausiosios
Tarybos darbuotojų
priėmimo ir atleidimo iš darbo;
2) rengia ir
reguliariai pateikia Aukščiausiajai Tarybai
apibendrintus
duomenis apie sesijai atsiųstus rinkėjų pasiūlymus,
pageidavimus,
laiškus;
3) rengia ir su
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku aptaria
pasiūlymus
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo posėdžių ir
pasitarimų
darbotvarkei sudaryti;
4) atsako, kad
kiekvienam Aukščiausiosios Tarybos ar jos
Prezidiumo posėdžiui
būtų iš anksto parengta ir jo dalyviams
išdalyta visa
reikalinga medžiaga, pranešta darbotvarkė ir
pakviesti visi
reikalingi asmenys;
5) padedamas
posėdžių sekretoriato, rūpinasi Aukščiausiajai
Tarybai atskaitingų
valstybės organų vadovams ir Vyriausybei
pateiktų paklausimų
ir interpeliacijų eiga;
6)
kontroliuoja, kaip Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo
sekretoriatas vykdo
savo funkcijas;
7) užtikrina,
kad deputatai laiku gautų oficialius
Aukščiausiosios
Tarybos leidinius, reikiamą informacinę bei kitą
medžiagą;
8) priima raštu
pateiktus deputatų protestus bei pasiūlymus
dėl posėdžių darbo
tvarkos ir Reglamento laikymosi ir pateikia
juos svarstyti
Aukščiausiajai Tarybai;
9) iš anksto
vizuoja Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui
teikiamus pasirašyti
oficialius dokumentus, taip pat pagal savo
kompetenciją
pasirašo oficialius dokumentus;
10) skelbdina
Aukščiausiosios Tarybos ir jos Prezidiumo
dokumentų projektus
bei priimtus dokumentus;
11) atsako už
Aukščiausiosios Tarybos ir Prezidiumo antspaudų
su valstybės herbu
naudojimą ir saugojimą.
3 skirsnis.
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas
(Panaikintas)
4 skirsnis. Aukščiausiosios
Tarybos seniūnas, jo
pavaduotojai ir posėdžių sekretoriatas
1)
atsižvelgdamas į nuolatinių komisijų pirmininkų, frakcijų
pirmininkų ir kitų
deputatų pasiūlymus bei Reglamento
reikalavimus, rengia
Aukščiausiosios Tarybos sesijos darbų
programos ir
posėdžių darbotvarkių projektus;
2) pagal
patvirtintą savaitės posėdžių darbotvarkę sudaro
detalų kiekvienos
dienos posėdžių darbotvarkės projektą ir
pateikia jį
Aukščiausiajai Tarybai;
3) pasiūlo
balsų skaičiavimo grupės narius Reglamento 112
straipsnyje numatyta
tvarka;
4) pagal
registracijos ir balsų skaičiavimo grupės duomenis
pateikia žinias apie
deputatų dalyvavimą Aukščiausiosios Tarybos
posėdžiuose Mandatų
ir etikos komisijai;
5) radijo,
televizijos ir spaudos atstovams teikia
informaciją apie
būsimų Aukščiausiosios Tarybos posėdžių
darbotvarkę;
6) tvarko
atsakymų į deputatų pateiktus klausimus eilę;
7) gali pasiūlyti
Aukščiausiajai Tarybai arba Prezidiumui
surengti
Aukščiausiosios Tarybos posėdį kitu negu numatyta metu,
jeigu yra žinoma,
kad jame dalyvaus per mažai deputatų.
techniškai
aptarnauja Aukščiausiosios Tarybos posėdžius. Jis
sudaromas iš
Aukščiausiosios Tarybos darbuotojų, kuriems vadovauja
Aukščiausiosios
Tarybos Sekretorius. Aukščiausiosios Tarybos
posėdžių
sekretoriatas vykdo taip pat ir Aukščiausiosios Tarybos
seniūno bei posėdžio
pirmininko pavedimus.
Aukščiausiosios
Tarybos posėdžių sekretoriatas
1) rūpinasi
tinkamu posėdžių techniniu paruošimu ir pagalba
deputatams posėdžių
metu;
2) rūpinasi,
kad posėdžiui reikalinga medžiaga būtų laiku
pateikta deputatams
ir posėdžio pirmininkui;
3) registruoja
posėdyje dalyvaujančius deputatus, priima iš
deputatų pareiškimus
dėl negalėjimo dalyvauti posėdyje ir praneša
apie tai posėdžio
pirmininkui bei seniūnui;
4) priima iš
deputatų raštiškus pageidavimus pasisakyti ir
perduoda posėdžio
pirmininkui;
5) priima ir
registruoja deputatų klausimus ir paklausimus,
perduoda juos
atitinkamai Aukščiausiosios Tarybos seniūnui ar
Sekretoriui ir
padeda kontroliuoti jų eigą;
6) priima iš
deputatų kitus raštiškus pareiškimus,
pasiūlymus,
protestus bei pageidavimus ir perduoda juos
adresatams;
7) pasirūpina
posėdžių vertimu;
8) teikia
informaciją apie posėdį Aukščiausiosios Tarybos
Informacijos ir
Protokolų skyriams;
9) vykdo kitus
Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus, seniūno
ir posėdžio
pirmininko pavedimus.
5
skirsnis. Deputatų grupės ir frakcijos
įgyvendinti
Aukščiausiosios Tarybos deputatai gali burtis į
laikinąsias deputatų
grupes. Tokia grupė laikoma sudaryta, kai
posėdžio pirmininkui
įteikia pareiškimą, pasirašytą ne mažesnės
kaip vienos
penkioliktosios bendro deputatų skaičiaus deputatų
grupės.
Laikinųjų
deputatų grupių teisės yra įtvirtintos šiame
Reglamente.
politiniams tikslams
įgyvendinti deputatai gali jungtis į
frakcijas
(nuolatines deputatų grupes), kurias registruoja
Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumas, o kol jis nesuformuotas,-
Mandatų komisija.
Frakcija turi
būti ne vėliau kaip per savaitę įregistruota,
jeigu ji yra
pateikusi visų narių pasirašytą politinę deklaraciją,
kurioje be dėstomų
frakcijos nuostatų turi būti ir įsipareigojimas
veikti laikantis
Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio
įstatymo ir kitų
įstatymų, siekti stiprinti Lietuvos
nepriklausomybę ir
ginti jos teritorinį vientisumą. Deklaracija
skelbiama visiems
deputatams, taip pat oficialiojoje spaudoje. Kad
būtų užregistruota,
frakcija taip pat turi nurodyti savo
pavadinimą,
pirmininko bei jo pavaduotojo pavardes ir atitikti
kitas šiame
skirsnyje nurodytas sąlygas.
profesinių ar
vietinių interesų pagrindu. Frakcijoje turi būti ne
mažiau kaip viena
penkioliktoji bendro deputatų dalis, išskyrus
Aukščiausiosios
Tarybos nutarimu padarytas išimtis. Vienas
deputatas gali būti
tik vienos frakcijos narys. Frakcijos gali
jungtis į
koalicijas, kurios sutartais klausimais gali veikti kaip
viena frakcija.
Apie frakcijos
sudėties ir vadovybės pasikeitimus arba
pavadinimo
pasikeitimą, frakcijos iširimą, veiklos nutraukimą,
taip pat apie
koalicijų sudarymą turi būti ne vėliau kaip kitą
darbo dieną raštu
pranešta Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui ir
paskelbta visiems
deputatams bei oficialiojoje spaudoje.
Frakcijų
pareiškimus Aukščiausiajai Tarybai pasirašo jų
pirmininkai arba
pavaduotojai. Frakcijų vidaus darbo tvarką
nusistato pačios
frakcijos.
turi būti numatomas
laikas (ne mažiau kaip pusė dienos per
savaitę) ir
skiriamos patalpos frakcijų susirinkimams. Šiuo laiku
neturi būti
planuojami nei Aukščiausiosios Tarybos, nei nuolatinių
komisijų posėdžiai.
Susiformavus
frakcijoms ir joms pageidaujant, Aukščiausiosios
Tarybos seniūnas
kartu su frakcijų atstovais paskirsto posėdžių
salėje vietas
frakcijų nariams, taip pat į frakcijas neįeinantiems
deputatams.
Kitos frakcijų
teisės yra įtvirtintos šiuo Reglamentu.
nors frakcijai, gali
dirbti nuolatinėje mišrioje deputatų grupėje.
Ji gali naudotis
teisėmis, suteiktomis frakcijoms, jeigu
sprendimai
pasinaudoti tokiomis teisėmis yra priimti grupės
susirinkime, kuriame
dalyvauja dauguma frakcijoms
nepriklausančiųjų
deputatų. Savo interesams santykiuose su kitomis
deputatų grupėmis
išreikšti nuolatinė mišri deputatų grupė gali
išsirinkti grupės
atstovus.
6 skirsnis.
Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos.
Sudarymo
tvarka
nuolatinės komisijos
sudaromos pirmojoje sesijoje.
Kiekvienos
kitos eilinės sesijos pradžioje išklausomos
nuolatinių komisijų
darbo ataskaitos, prireikus keičiama komisijų
sistema, tvirtinami
nuolatinių komisijų personalinės sudėties
pasikeitimai
išlaikant proporcingo frakcijų atstovavimo principą
arba nuolatinės
komisijos sudaromos iš naujo.
proporcingo frakcijų
atstovavimo principo. Vietų nuolatinėse
komisijose
paskirstymo procedūroje dalyvauja Aukščiausiosios
Tarybos seniūnas,
frakcijų pirmininkai ir nuolatinės mišrios
deputatų grupės
įgaliotasis atstovas. Pagal šio paskirstymo
rezultatus ir
deputatų pageidavimus frakcijos rekomenduoja savo
narius į nuolatines
komisijas įteikdamos pareiškimus su
rekomenduojamų
deputatų parašais Aukščiausiosios Tarybos
Sekretoriui.
Nuolatinių komisijų sudėtį tvirtina Aukščiausioji
Taryba.
Frakcijų
rekomenduotus deputatus Mandatų ir etikos komisijos
nariais
Aukščiausioji Taryba gali tvirtinti personaliai.
Aukščiausiajai
Tarybai nepatvirtinus iš eilės dviejų frakcijos
rekomenduotų
kandidatūrų, trečiasis kandidatas į komisiją įrašomas
be svarstymo.
pavaduotoją iš
nuolat Aukščiausiojoje Taryboje dirbančių deputatų
komisijos narių
renka nuolatinė komisija. Nuolatinės komisijos
pirmininką, o
Mandatų ir etikos komisijos pirmininką ir
pavaduotoją,
tvirtina Aukščiausioji Taryba.
Nuolatinės
komisijos pirmininkas perrenkamas, kai
performuojama
komisija.
kryptims iš savo
narių gali sudaryti pakomisijus.
Pakomisijį turi
sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai. Pakomisijo
pirmininką renka
nuolatinė komisija.
Pakomisijų
veiklos nuostatus tvirtina nuolatinės komisijos.
7 skirsnis.
Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos.
Teisės,
pareigos ir organizavimas
nuolatinių komisijų
veiklos kryptis, jų teises ir pareigas,
organizavimo ir
veiklos tvarką nustato Laikinasis Pagrindinis
Įstatymas, šis
Reglamentas bei kiti Lietuvos Respublikos
įstatymai.
Aukščiausiosios
Tarybos nuolatinės komisijos yra atsakingos
ir atskaitingos
Aukščiausiajai Tarybai.
Nuolatinių
komisijų veiklą koordinuoja Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumas.
ir kitų teisinių
aktų leidybos iniciatyvos teisę.
Nuolatinės
komisijos, svarstydamos savo kompetencijos
klausimus, turi
lygias teises ir pareigas.
nuolatinių komisijų
įgaliojimai jų kompetenciją atitinkančiais
klausimais
1) savo
iniciatyva arba Aukščiausiosios Tarybos ar Prezidiumo
pavedimu rengti
Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisinių aktų
projektus;
2) svarstyti
įstatymų projektus, rengti išvadas ir nagrinėti
klausimus, perduotus
komisijai preliminariai ar papildomai
apsvarstyti;
3) įstatymų
tobulinimo tikslais rengti ir svarstyti
klausimus,
susijusius su valstybiniu, ūkiniu, socialiniu ar
kultūriniu darbu;
4) rengti ir
teikti pasiūlymus, svarstytinus Aukščiausiojoje
Taryboje arba
Prezidiume;
5)
preliminariai svarstyti kandidatūras, siūlomas į
Aukščiausiosios
Tarybos sudaromų organų vadovų ir Vyriausybės
narių pareigas, taip
pat į Aukščiausiosios Tarybos aparato
padalinių vadovų ir
pavaduotojų pareigas;
6)
preliminariai svarstyti Lietuvos valstybės biudžeto
projekto skyrius bei
biudžeto įvykdymo apyskaitas;
7) padėti
įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus
Aukščiausiosios
Tarybos sprendimus;
8) teikti
Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus panaikinti
Vyriausybės
nutarimus ir potvarkius, kitų Aukščiausiajai Tarybai
atskaitingų
institucijų sprendimus, rajonų ir miestų tarybų
sprendimus, kai jie
prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
9) vykdant parlamentinę
kontrolę, išklausyti ministerijų ir
kitų valstybės
organų informacijas ir pranešimus, kaip vykdomi
Lietuvos Respublikos
įstatymai ir Aukščiausiosios Tarybos
nutarimai;
10) nagrinėti
piliečių bei visuomeninių organizacijų
pasiūlymus ir skundus,
jei reikia, su rekomendacijomis perduoti
juos valstybės
organams; taip surinktus duomenis panaudoti
įstatymams rengti ir
tobulinti;
11) dalyvauti
tarpparlamentiniuose Aukščiausiosios Tarybos
ryšiuose.
klausimus komisijos
gali rengti ir nagrinėti kartu savo iniciatyva
arba Aukščiausiosios
Tarybos ar Prezidiumo pavedimu.
Nuolatinė
komisija svarstomais klausimais gali pasiteirauti
kitų komisijų
nuomonės.
pasiūlymą
Aukščiausiajai Tarybai ar Prezidiumui dėl jos
nagrinėjamų klausimų
perdavimo svarstyti ir kitai komisijai.
Nuolatinė
komisija turi teisę pateikti savo išvadą kitos
nuolatinės komisijos
nagrinėjamu klausimu.
Aukščiausiajai
Tarybai, kad Lietuvos Respublikos įstatymų
projektai arba kiti
svarbiausi valstybinio ir visuomeninio
gyvenimo klausimai
būtų pateikti svarstyti visuomenei.
priima sprendimus,
kurie valstybės organams ir organizacijoms yra
rekomendacinio
pobūdžio. Siųsdamos savo rekomendacijas valstybės
organams bei
organizacijoms, nuolatinės komisijos apie tai praneša
Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumui, o prireikus - ir Vyriausybei.
Nuolatinių
komisijų rekomendacijas ir pasiūlymus privalo
apsvarstyti
atitinkami valstybės organai ir kitos organizacijos.
Apie svarstymo
rezultatus arba priemones, kurių imtasi, turi būti
pranešta komisijoms
ne vėliau kaip per 15 dienų arba per kitą
komisijų nustatytą
laiką.
turi teisę tikrinti,
kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai
ir kiti
Aukščiausiosios Tarybos sprendimai, kaip atsižvelgiama į
nuolatinių komisijų
rekomendacijas bei pasiūlymus.
Jos taip pat
turi teisę išklausyti valstybės organų ir
organizacijų vadovus
ar atstovus. Nuolatinės komisijos kvietimu
šie pareigūnai
privalo atvykti į komisijos posėdį ir svarstomais
klausimais duoti
paaiškinimus. Apie tai pareigūnai turi būti
informuoti ne vėliau
kaip prieš 2 dienas.
Jei nuolatinė
komisija nusprendžia, kad reikia išklausyti
Vyriausybės nario
informaciją, ji kreipiasi į Aukščiausiosios
Tarybos Pirmininką,
kuris apie tai praneša Ministrui Pirmininkui.
turi teisę
išreikalauti iš valstybės organų bei visuomeninių
organizacijų ir
pareigūnų dokumentus, išvadas raštu, ataskaitinius
duomenis ir kitokią
reikiamą medžiagą.
Aukščiausiojoje
Taryboje duoti paklausimus Vyriausybės nariams ir
Aukščiausiajai
Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovams,
teikti
interpeliacijas Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybės
nariams.
išlaidų sąmatos,
turi teisę pasiūlyti sudaryti sutartis su
komisijų veiklą
aptarnaujančiais darbuotojais bei kviestis
ekspertus.
Nuolatinės
komisijos gali kviesti į posėdžius kitus
Aukščiausiosios
Tarybos deputatus, taip pat pasitelkti
savivaldybių tarybų
deputatus, ministerijų, kitų valstybės organų,
visuomeninių
organizacijų, mokslo įstaigų atstovus, specialistus,
mokslininkus ir
kitus reikalingus asmenis, suderinusios tai su tų
organų ar
organizacijų vadovais.
balso teisę visais
komisijoje svarstomais klausimais; turi teisę
pats siūlyti
svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant ir
svarstant; siūlyti
kviesti į komisijos posėdžius reikalingus
asmenis; teikti
pasiūlymus dėl valstybės organų ir kitų
organizacijų
patikrinimo, dėl jų informacijos išklausymo.
Komisijos narys turi
teisę susipažinti su visais komisijos žinioje
esančiais
dokumentais bei kita medžiaga, prireikus - jais naudotis
savo darbe.
1) šaukia
komisijos posėdžius ir rūpinasi, kad jiems būtų
parengti reikalingi
dokumentai bei kita medžiaga;
2) pagal
komisijos patvirtintus darbo planus ir kitus
komisijos sprendimus
duoda komisijos nariams pavedimus, pateikia
jiems su komisijos
veikla susijusią medžiagą ir dokumentus;
3) komisijos
darbų planui vykdyti organizuoja komisijos
narius dirbti
parengiamosiose komisijose ir darbo grupėse, atlikti
kitus komisijos
pavedimus;
4) kviečia
dalyvauti komisijos posėdžiuose reikalingus
asmenis;
5)
pirmininkauja komisijos posėdžiams;
6) pasirašo
komisijos sprendimus, išvadas ir posėdžių
protokolus, taip pat
komisijos rengtų įstatymų projektus,
perduodamus
svarstyti Aukščiausiajai Tarybai arba visuomenei,
vizuoja komisijos
rengtus priimtus įstatymus ir kitus
Aukščiausiosios
Tarybos aktus;
7) atstovauja
komisijai santykiuose su kitais valstybiniais
bei visuomeniniais
organais ir organizacijomis;
8) organizuoja
komisijos sprendimų vykdymą;
9) patariamojo
balso teise dalyvauja Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumo
posėdžiuose, informuoja Prezidiumą apie komisijos
apsvarstytus
klausimus;
10) dalyvauja
rengiant Aukščiausiosios Tarybos sesijos darbų
programos ir
savaitės posėdžių darbotvarkės projektus;
11) reguliariai
informuoja komisijos narius apie gautus
įstatymų projektus,
naujus pavedimus komisijai, apie komisijos
sprendimų vykdymą,
jos rekomendacijų svarstymą ir darbą
atstovaujant
komisiją;
12) praneša
Mandatų ir etikos komisijai apie komisijos
posėdžiuose
nedalyvaujančius narius;
13) koordinuoja
komisijos pakomisijų veiklą.
pirmininko pavedimu
vykdo jo funkcijas ir pavaduoja pirmininką,
jeigu jo nėra arba
jis negali eiti savo pareigų.
8 skirsnis.
Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos.
Veiklos kryptys
1) rengti žemės
ūkio ir maisto pramonės veiklą
reglamentuojančių
įstatymų bei kitų teisinių aktų projektus ir
teikti išvadas apie
perduotus komisijai preliminariai ir
papildomai nagrinėti
projektus;
2) rengti ir
nagrinėti pasiūlymus Lietuvos agrarinei
politikai formuoti,
žemės ūkio mokslo ir mokymo kryptims
nustatyti, tam
reikalingiems norminiams aktams sudaryti;
3) svarstyti ir
teikti išvadas dėl Vyriausybės pateiktų
įstatymų ir programų
projektų, valstybės biudžeto projekto
straipsnių susijusių
su žemės ūkiu ir maisto pramone, jų
materialiniu
techniniu aprūpinimu, kaimo socialinės bazės plėtimu;
4) atlikti
Lietuvos ūkį reglamentuojančių įstatymų projektų
ekspertizę agrarinės
politikos aspektu ir teikti pasiūlymus bei
išvadas;
5) kontroliuoti
ir dalyvauti formuojant žemės ūkio bei maisto
pramonės valstybinių
organų sistemą;
6) koordinuoti
suinteresuotų valstybės organų ir kitų
organizacijų darbą,
rengiant žemės ūkio ir maisto pramonės
sistemos veiklą
reglamentuojančių įstatymų projektus.
1) svarstyti
Vyriausybės pateiktą Aukščiausiajai Tarybai
tvirtinti Lietuvos
valstybės biudžeto projektą ir teikti dėl jo
apibendrintas visų
nuolatinių komisijų išvadas;
2) atlikti bendrą
nuolatinę valstybės biudžeto vykdymo
kontrolę;
3) kartu su
kitomis nuolatinėmis komisijomis rengti išvadas
dėl valstybės
biudžeto įvykdymo apyskaitų;
4) rengti
įstatymų ir kitų teisinių aktų projektus bei
pasiūlymus biudžeto
ir finansų klausimais;
5) rengti ir
pateikti išvadas dėl įstatymų, turinčių įtakos
valstybės biudžeto
pajamoms ir išlaidoms, projektų;
6) svarstyti ir
rengti išvadas bei pasiūlymus dėl mokesčių ir
specialiųjų fondų
įstatymų projektų, valstybės biudžeto vykdymo
kontrolės, įstaigų
bei organizacijų, išlaikomų iš biudžeto,
finansavimo tvarkos,
jų išlaidų normatyvų, savivaldybių biudžetų
sudarymo normatyvų,
biudžeto asignavimų įvairioms programoms
įgyvendinti, taip
pat Aukščiausiajai Tarybai bei jos aparatui
išlaikyti.
1) svarstyti ir
teikti išvadas apie ekonominės ir socialinės
reformos įstatymų,
kitų teisinių aktų projektus ir Vyriausybės
programas;
2) rengti ir
nagrinėti pasiūlymus Lietuvos ūkio plėtojimo bei
techninės pažangos
politikai formuoti;
3) rengti
įstatymų ir kitų teisinių aktų projektus bei
pasiūlymus
ekonominės ir socialinės plėtros planavimo klausimais;
4) nagrinėti
antimonopolinių veiksmų, ūkinio mechanizmo
tobulinimo, užsienio
ryšių plėtojimo programų projektus ir teikti
išvadas
Aukščiausiajai Tarybai;
5) kontroliuoti
valstybės turto naudojimą, bankų veiklą,
teikti su tuo
susijusius pasiūlymus ir rekomendacijas.
1) rengti
įstatymų ir kitų teisinių aktų projektus bei
pasiūlymus aplinkos
apsaugos, gamtos išteklių naudojimo
klausimais;
2) koordinuoti
suinteresuotų valstybės organų ir kitų
organizacijų darbą,
rengiant įstatymų projektus minėtais
klausimais;
3) gamtosaugos
aspektu nagrinėti komisijai perduotus įstatymų
ir kitų teisinių
aktų projektus;
4) rengti ir
nagrinėti pasiūlymus Lietuvos gamtosaugos
politikai formuoti;
5) kontroliuoti
ir dalyvauti formuojant gamtosaugos organų
sistemą, teikti
pasiūlymus ir rekomendacijas valstybės organų ir
organizacijų,
susijusių su aplinkos apsauga bei gamtonauda,
veiklai gerinti.
veiklos kryptys
1) svarstyti ir
rengti įstatymų bei kitų teisinių aktų
projektus krašto
apsaugos, valstybės saugumo ir vidaus reikalų
sistemos klausimais;
2) koordinuoti
suinteresuotų valstybės organų ir kitų
organizacijų darbą,
rengiant įstatymų projektus minėtais
klausimais;
3) svarstyti ir
teikti pasiūlymus krašto apsaugos politikai
formuoti,
atitinkamoms struktūroms kurti ir tobulinti;
4) rengti
pasiūlymus vidaus reikalų sistemos reformai
įgyvendinti;
5) kontroliuoti
ir dalyvauti formuojant krašto apsaugos,
valstybės saugumo ir
vidaus reikalų organų sistemas;
6) teikti
pasiūlymus ir rekomendacijas techninėms sporto
šakoms vystyti.
1)
(Panaikintas)
2) rengti
įstatymų ir kitų teisinių aktų, susijusių su
deputatų veikla,
projektus bei pasiūlymus;
3) stebėti,
kaip laikomasi įstatymų dėl deputatų veiklos
garantijų;
4)
išnagrinėti turimą informaciją ir pateikti išvadas, jeigu
rinkėjai siūlo
deputatą atšaukti;
5) nagrinėti
Aukščiausiosios Tarybos posėdžio pirmininko,
seniūno,
nuolatinių komisijų pirmininkų, kitų deputatų pateiktus
duomenis apie
Reglamento, deputato statuso ir etikos pažeidimus,
svarstyti su tuo
susijusius ginčus ir, jeigu reikia, perduoti
išvadas
Aukščiausiajai Tarybai ar Prezidiumui;
6)
nagrinėti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro
pateiktą
informaciją dėl deputatų asmeninės veiklos,
prieštaraujančios
Lietuvos Respublikos įstatymams, ir teikti
išvadas Aukščiausiajai
Tarybai;
7)
tarnybinės etikos aspektu svarstyti ir pateikti išvadas
apie siūlomus
kandidatus į Aukščiausiosios Tarybos sudaromų organų
vadovų ir
Vyriausybės narių pareigas;
8) teikti
spaudai apibendrintus duomenis apie Aukščiausiosios
Tarybos
posėdžiuose skelbtų balsavimų metu nedalyvaujančius
deputatus.
veiklos kryptys
1) rengti ir
svarstyti įstatymų bei kitų teisinių aktų
projektus bei
pasiūlymus klausimais, susijusiais su piliečių
teisių garantijomis
ir Lietuvoje gyvenančių tautybių santykių
reguliavimu;
2)
ministerijoms, valstybės organams ir kitoms
organizacijoms,
Aukščiausiosios Tarybos komisijoms teikti
rekomendacijas ir
pasiūlymus piliečių teisių gynimo bei tautybių
santykių gerinimo
klausimais;
3) teikti
pasiūlymus valstybės organams bei tarnyboms,
nagrinėjantiems
Lietuvos piliečių ir jų susivienijimų pareiškimus,
bendradarbiauti su
šiomis tarnybomis, rūpintis jų efektyviu darbu;
4) tirti
piliečių skundus dėl teisių pažeidimo ir teikti
jiems pagalbą.
1) rengti ir
svarstyti įstatymų bei kitų teisinių aktų
projektus
savivaldybių darbo organizavimo klausimais, pateikti
išvadas;
2) rengti
pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos administracinio
ir teritorinio
padalijimo keitimo;
3) teikti
išvadas ginčuose tarp Vyriausybės ir savivaldybių
bei tarp skirtingų
pakopų savivaldybių;
4) teikti
pasiūlymus dėl savivaldybių tarybų paleidimo, jų
rinkimų
organizavimo;
5) kartu su
kitomis nuolatinėmis komisijomis spręsti
savivaldybių
ekonominės ir organizacinės veiklos problemas;
6) kartu su
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumu teikti
savivaldybėms
metodinę pagalbą;
7) nagrinėti
gaunamus duomenis ir teikti Aukščiausiajai
Tarybai pasiūlymus
dėl neteisėtų teisinių aktų, priimtų vietos
savivaldybių tarybų,
panaikinimo.
komisijos veiklos
kryptys
1) rengti
gyventojų sveikatos apsaugą, sanitarinę aplinkos
būklę, užimtumą,
socialinę rūpybą bei aprūpinimą butais
reglamentuojančius
įstatymus ir teikti išvadas apie tokių įstatymų
bei normatyvinių
aktų, perduotų komisijai nagrinėti, projektus;
2) koordinuoti
suinteresuotų valstybės organų ir kitų
organizacijų darbą,
rengiant įstatymų projektus minėtais
klausimais;
3) svarstyti ir
įvertinti Vyriausybės programų minėtais
klausimais
projektus;
4) svarstyti ir
teikti pasiūlymus valstybės socialinei ir
sveikatos apsaugos
politikai formuoti;
5) kontroliuoti
ir dalyvauti formuojant sveikatos ir
socialinės apsaugos
organų sistemą, teikti pasiūlymus ir
rekomendacijas šių
organų veiklai gerinti.
kryptys
1) rengti ir
svarstyti švietimo, mokslo, kultūros ir masinės
informacijos teikimo
įstatymų, nutarimų ir kitų dokumentų
projektus bei
pasiūlymus;
2) svarstyti ir
teikti išvadas dėl komisijai perduotų
dokumentų projektų, susijusių
su švietimo, mokslo ir masinės
informacijos teikimo
klausimais, taip pat kitus projektus jų
atitikimo valstybės
politikai šiais klausimais aspektu;
3) rengti
pasiūlymus ir rekomendacijas Vyriausybei ir
savivaldybėms
švietimo, mokslo, kultūros ir masinės informacijos
teikimo baruose;
4) rūpintis
parama kultūrai tarnaujantiems asmenims,
organizacijoms ir
judėjimams.
1) svarstyti ir
teikti pasiūlymus valstybės teisinei
politikai formuoti;
2) rengti ir
padėti įgyvendinti teisinės sistemos tobulinimo
koncepciją;
3) rengti
įstatymų projektus bei pasiūlymus klausimais,
susijusiais su
teisingumo vykdymu, teisėtumo ir teisėtvarkos
stiprinimu;
4) teikti
išvadas dėl kitų nuolatinių komisijų rengiamų
įstatymų ir kitų
teisinių aktų projektų;
5) koordinuoti
įstatymų, susijusių su teisingumo vykdymu,
teisėtumo ir
teisėtvarkos stiprinimu, projektų rengimo tvarką;
6) kontroliuoti
ir dalyvauti formuojant teisėsaugos organų
sistemą;
7) rengti ir
teikti Aukščiausiajai Tarybai išvadas bei
rekomendacijas dėl
Teisingumo ministerijos, Prokuratūros ir kitų
teisėsaugos organų
veiklos.
1) rengti ir
svarstyti įstatymų bei kitų teisinių aktų,
susijusių su
užsienio reikalais, projektus ir teikti išvadas;
2) analizuoti
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų
ministerijos,
valstybinių ir visuomeninių organizacijų,
palaikančių ryšius
su užsienio šalimis, pagrindines politikos
kryptis, metodus bei
veiklą, teikti pasiūlymus, rekomendacijas,
supažindinti su jais
Aukščiausiąją Tarybą;
3) analizuoti
ir teikti pasiūlymus dėl užsieniui skirtos
masinės informacijos
priemonių bei kitų valstybinių ir
visuomeninių
organizacijų informacinės ir propagandinės veiklos;
4) kartu su
valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis
palaikyti ir plėtoti
ryšius su Lietuvos išeiviais bei jų
organizacijomis
užsienyje, taip pat su lietuviais autochtonais,
gyvenančiais už
Lietuvos ribų;
5) kartu su
kitomis komisijomis nagrinėti migracijos
reguliavimo
problemas ir teikti pasiūlymus bei išvadas;
6) kartu su
Užsienio reikalų ministerija įvertinti įstatymų
ir kitų teisinių
aktų projektus Lietuvos Respublikos užsienio
politikos ir
tarptautinės teisės aspektais;
7) Vyriausybės
teikimu svarstyti pasiūlymus ir teikti
Aukščiausiajai
Tarybai išvadas dėl Lietuvos Respublikos ambasadų
atidarymo užsienyje;
8) Užsienio
reikalų ministerijos teikimu svarstyti pasiūlymus
ir teikti
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui išvadas dėl Lietuvos
Respublikos
diplomatinių atstovybių vadovų (ambasadorių,
pasiuntinių, reikalų
patikėtinių) skyrimo ir Lietuvos Respublikos
nepaprastojo ir
įgaliotojo ambasadoriaus bei Lietuvos Respublikos
nepaprastojo
pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinių rangų
suteikimo;
9) nuolatinių
ir laikinųjų komisijų teikimu svarstyti ir
teikti
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui rekomendacijas dėl
deputatų
komandiruočių į užsienį.
9 skirsnis.
Aukščiausiosios Tarybos laikinosios komisijos
pripažinusi, kad
reikia, gali sudaryti tyrimo, kontrolės, tardymo,
revizijos,
parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias
komisijas bet kuriam
klausimui ištirti, parengti ar kitiems
Aukščiausiosios
Tarybos pavedimams vykdyti.
Jeigu steigimo
metu nebuvo aiškiai apibrėžtas laikinosios
komisijos įgaliojimų
laikas, komisijos veikla nutraukiama
Aukščiausiosios
Tarybos nutarimu, kai iškelti uždaviniai yra
įvykdyti.
nustatomas komisijos
narių skaičius. Po to nustatomos proporcingo
atstovavimo normos
frakcijoms ir terminas komisijos narių
kandidatūroms
pateikti. Jeigu kurios nors frakcijos neišreiškia
pageidavimo
dalyvauti komisijos darbe ir tokiu būdu sudarytas
komisijos narių
sąrašas nepakankamas, po vieną papildomą kandidatą
posėdžio metu gali
žodžiu siūlyti nuolatinės komisijos,
laikinosios deputatų
grupės, o po to ir kiekvienas Aukščiausiosios
Tarybos deputatas,
kol bus reikiamas kandidatų skaičius.
Kiekvienas iš
pateiktų kandidatų turi duoti žodinį, o jeigu
pats posėdyje
nedalyvauja, - raštišką sutikimą dalyvauti
laikinosios
komisijos darbe. Aukščiausioji Taryba balsuoja už
frakciniu būdu
suformuotą visą komisijos narių sąrašą. Jeigu jis
nepatvirtinamas,
procedūra kartojama.
Kai kandidatai
į komisijos narius siūlomi Aukščiausiosios
Tarybos posėdyje (ne
pagal frakcijoms skirtas normas) ir nors du
deputatai pareiškia
abejonę dėl kurio nors kandidato, už jį
balsuojama atskirai.
Jeigu posėdyje pasiūlytų kandidatų į
laikinosios
komisijos narius yra daugiau negu nustatytas komisijos
narių skaičius ir
visi pasiūlytieji kandidatai sutinka dirbti
komisijoje,
balsuojama atvirais biuleteniais su kandidatų sąrašu.
Tam tikrais
atvejais Aukščiausioji Taryba gali nustatyti ir
kitokią laikinųjų
komisijų sudarymo tvarką, tačiau niekada jų
negali sudaryti
vienos frakcijos, partijos ar vieno regiono
atstovai.
kaip savaitė,
komisijos siūlymu Aukščiausioji Taryba tvirtina
komisijos
pirmininką, o patvirtinti išlaidų sąmatą ir išspręsti
kitus su jos veikla
susijusius klausimus paveda Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumui.
laikinosios
komisijos savo įgaliojimų metu vadovaujasi nuolatinių
komisijų darbo
tvarkos taisyklėmis, turi visas jų teises ir
pareigas, išskyrus
teisę kelti kandidatus Aukščiausiosios Tarybos
pareigūnų
rinkimuose, reikalauti atšaukti, teikti interpeliacijas
ar reikšti
nepasitikėjimą kuriam nors pareigūnui.
II s k y r i u s
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS SESIJOS
10
skirsnis. Pirmoji Aukščiausiosios Tarybos sesija
trečdalių visų
Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme numatytų
deputatų įgaliojimai
skiriama laiko frakcijoms suformuoti ir
įregistruoti. Po to
Aukščiausioji Taryba pirmojoje sesijoje
paprastai dirba
tokia tvarka
1) renka
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, jo pavaduotojus,
Aukščiausiosios
Tarybos Sekretorių, Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumo narius;
2) sudaro
Aukščiausiosios Tarybos nuolatines komisijas ir
tvirtina jų
pirmininkus;
3) priima
Vyriausybės sugrąžinamus įgaliojimus;
4)
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu skiria Ministrą
Pirmininką;
5) Ministro
Pirmininko teikimu, nuolatinėms komisijoms
apsvarsčius, skiria
Vyriausybės narius;
6)
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu, nuolatinėms
komisijoms
apsvarsčius, skiria arba renka kitus valstybės
pareigūnus;
7) renka
Aukščiausiosios Tarybos seniūną ir jo pavaduotojus;
8) sudaro
sesijos darbų programą Reglamente numatyta tvarka.
11
skirsnis. Bendrieji sesijos organizavimo klausimai
kasmet renkasi į eilines
- pavasario ir rudens - sesijas.
Pavasario sesija
pradedama kovo 10 dieną, o baigiama birželio 30
dieną; rudens sesija
pradedama rugsėjo 10 dieną, o baigiama
gruodžio 23 dieną.
Aukščiausioji Taryba gali pratęsti sesijų
trukmę arba surengti
neeilinę sesiją.
Jeigu sesijos
pradžios diena yra nedarbo diena, tai sesija
pradedama kitą po
jos darbo dieną.
Aukščiausiosios
Tarybos deputatai į eilines sesijas renkasi
pagal įstatymą, t.y.
be atskiro kvietimo.
Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumo arba ne mažesnės kaip vieno
trečdalio bendro
deputatų skaičiaus deputatų grupės iniciatyva.
Apie neeilinės
sesijos rengimą Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumas turi
laiku informuoti visus deputatus.
Neeilinėje
sesijoje svarstomi tik tie neatidėliotinos
valstybinės reikšmės
klausimai, kuriuos pateikia jos iniciatoriai.
sesija susideda iš
Aukščiausiosios Tarybos posėdžių, taip pat iš
tarp jų rengiamų
nuolatinių ir laikinųjų komisijų posėdžių. Sesija
pradedama ir
baigiama Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose.
posėdžiai vyksta
Vilniuje, Aukščiausiosios Tarybos rūmuose. Esant
reikalui,
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas gali paskirti kitą
posėdžio vietą. Apie
šį sprendimą turi būti laiku pranešta visiems
deputatams.
nuolatinių komisijų
posėdžiai vyksta lietuvių kalba. Jos
nemokantieji turi
teisę kalbėti kita kalba, jeigu ne vėliau kaip
prieš 24 valandas
apie tai praneša posėdžių sekretoriatui, kuris
turi pasirūpinti
vertimu.
rengiami keturi posėdžiai
per savaitę - po du antradienį ir
ketvirtadienį ir kas
trys savaitės daromos vienos savaitės ilgumo
pertraukos tarp
plenarinių posėdžių. Ketvirtadienio vakarinis
posėdis paprastai
skiriamas Vyriausybės valandai, paklausimams,
taip pat
Aukščiausiosios Tarybos pareigūnų, Aukščiausiosios
Tarybos sudaromų
valstybės organų vadovų atsakymams į deputatų
klausimus. Kitomis
savaitės dienomis ir tą savaitę, kai nėra
plenarinių posėdžių,
rengiami Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo,
frakcijų, nuolatinių
ir laikinųjų komisijų posėdžiai, deputatų
susitikimai su
rinkėjais, deputatai gali vykti į komandiruotes.
Aukščiausiosios
Tarybos posėdžių metu deputatai paprastai gali
būti komandiruojami
neatidėliojamais valstybiniais reikalais.
Aukščiausioji
Taryba ar Prezidiumas gali nustatyti kai
kuriomis dienomis
prioritetus kurių nors komisijų darbui. Tuo metu
kita deputatine
veikla galima užsiimti tiek, kiek tai netrukdo
šioms komisijoms.
Tarybos Prezidiumas.
Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumas ne vėliau kaip likus 10
dienų iki sesijos
pradžios parengia sesijos darbų programos bei
pirmosios savaitės
posėdžių darbotvarkės projektus ir išsiunčia
juos deputatams
kartu su komisijose parengtų dokumentų projektais.
Pirmosios
savaitės posėdžių darbotvarkės projektą
Aukščiausioji Taryba
svarsto ir tvirtina pirmajame sesijos
posėdyje. Pirmosios
sesijos darbų programą Aukščiausioji Taryba
svarsto ir tvirtina
po to, kai suformuota Vyriausybė. Kitos
sesijos pradedamos
darbų programos aptarimu ir tvirtinimu. Darbų
programa vėliau gali
būti koreguojama Reglamento nustatyta tvarka.
Už sesijos
darbų programą ir savaitės darbotvarkę bei
atskirus jų punktus
gali būti balsuojama, kai posėdyje dalyvauja
daugiau kaip pusė
bendro deputatų skaičiaus, o jiems priimti
reikia daugiau kaip
trečdalio bendro deputatų skaičiaus balsų.
Atskiri sesijos
darbų programos ir darbotvarkės punktai aptariami
ir balsuojami ta
pačia tvarka kaip įstatymo straipsniai.
savaitės posėdžių
darbotvarkės projektams parengti ir aptarti
Aukščiausiosios
Tarybos seniūnas gali sukviesti nuolatinių
komisijų ir frakcijų
pirmininkų pasitarimą.
apsvarstoma ir
tvirtinama kitos savaitės arba kitos posėdžių
dienos darbotvarkė,
kurios projektą parengia Aukščiausiosios
Tarybos seniūnas.
Darbotvarkėje turi būti nurodytas posėdžių
laikas, svarstomi
klausimai, pranešėjai bei papildomi pranešėjai.
Kartu Aukščiausiajai
Tarybai turi būti pranešta apie nepriimtus
pasiūlymus.
Į savaitės
darbotvarkę įrašomi tik sesijos darbų programoje
esantys klausimai,
kuriems pagal Reglamento 21 skirsnyje numatytus
reikalavimus yra
tinkamai parengti įstatymų, nutarimų ar kitų aktų
projektai, išskyrus
projektų pristatymą ir kitus Reglamente
numatytus atvejus.
patvirtinta savaitės
posėdžių darbotvarke, kiekvieną posėdžių
dieną pateikia
Aukščiausiajai Tarybai tvirtinti kitos posėdžių
dienos detalų
darbotvarkės projektą, kuriame kiekvienam klausimui
atskirai turi būti
numatytas laikas pranešimams, diskusijoms ir
sprendimui priimti.
Sprendimams, kuriems reikalingas Reglamento
101 straipsnyje
nustatytas kvorumas, priimti laikas paprastai
skiriamas vieną
kartą per dieną.
papildomai įrašyti
klausimus į priimtą savaitės ar posėdžių dienos
darbovarkę turi
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, frakcijos,
nuolatinės
komisijos, laikinosios deputatų grupės ir Vyriausybė.
Jei tokiam
pasiūlymui nepritarta, pakartotinai jį pateikti galima
tik kitą dieną.
Ne mažesnės
kaip vieno trečdalio bendro deputatų skaičiaus
deputatų grupės
reikalavimu klausimas į sesijos darbų programą ar
savaitės darbotvarkę
įrašomas privaloma tvarka, jeigu jis
parengtas ir
svarstymui pasiruošta šiame Reglamente numatyta
tvarka. Tokio
klausimo svarstymui skiriama ne daugiau kaip 1,5
valandos, jeigu
Aukščiausioji Taryba šio termino nenusprendžia
pratęsti.
pareikalauti į
Aukščiausiosios Tarybos savaitės posėdžių
darbotvarkę įtraukti
Vyriausybės pranešimą svarbiu klausimu.
Aukščiausiajai
Tarybai nutarus, po tokio pranešimo gali vykti
diskusija.
12 skirsnis. Sesijos posėdžiai
paprastai rengiamas
nuo 10 valandos iki 13 valandos 30 minučių, o
vakarinis - nuo 15
valandos iki 18 valandos 30 minučių. Nuo
posėdžio pradžios
praėjus 1.5 valandos, daroma pusės valandos
pertrauka.
Deputatai
registruojami prieš kiekvieną posėdį, o posėdžio
pirmininko nurodymu
- ir posėdžio metu.
Tarybos posėdis gali
būti surengtas Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumo arba ne
mažesnės kaip vieno trečdalio bendro deputatų
skaičiaus deputatų
grupės iniciatyva.
Apie tokio
posėdžio rengimą ir darbotvarkę Prezidiumas turi
informuoti visus
deputatus. Jame svarstomi tik tie klausimai,
kuriuos pateikia
posėdžio iniciatoriai.
pirmininkauja
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas arba jo
pavaduotojas.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas gali tai pavesti
Aukščiausiosios
Tarybos seniūnui ar seniūno pavaduotojui.
Aukščiausiosios
Tarybos posėdyje privalo dalyvauti
Aukščiausiosios
Tarybos Sekretorius arba jo pavaduotojas.
Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nariai, Aukščiausiajai Tarybai
atskaitingų
valstybės organų vadovai posėdžiuose gali dalyvauti be
atskiro kvietimo ir
diskusijose išdėstyti savo nuomonę, kai
svarstomi su jų
veikla susiję klausimai. Posėdžius stebėti gali ir
Vyriausybės narių
atstovai. Kitų asmenų dalyvavimas posėdžiuose
nustatytas
Reglamento 135 straipsnyje.
Aukščiausiajai
Tarybai nutarus, taip pat Aukščiausiosios
Tarybos Pirmininkui
ar Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui
pareikalavus,
rengiamas uždaras posėdis, kuriame, be deputatų,
gali dalyvauti tik
specialiai šiam posėdžiui kviesti asmenys ir,
jeigu reikia,
posėdžių sekretoriato darbuotojai. Teisę siūlyti
surengti uždarą
posėdį turi Vyriausybė, frakcijos, laikinosios
deputatų grupės ir
nuolatinės komisijos, būtinai šį pasiūlymą
motyvuodamos.
kalbėti žymiausieji
Lietuvos Respublikos svečiai: užsienio
valstybių vadovai,
vyriausybių nariai, parlamentinių delegacijų
vadovai, lietuvių
išeivijos organizacijų pirmininkai. Kiti
garbingi svečiai
gali būti pakviesti stebėti sesijos posėdžius.
Aukščiausioji Taryba
paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma gali
nutarti surengti
visų deputatų pasitarimą, kuriame šio Reglamento
taisyklės negalioja.
Jo metu Aukščiausioji Taryba jokių formalių
sprendimų nepriima.
Deputatai išsirenka susirinkimo pirmininką ir
gali nustatyti
laikiną susirinkimo reglamentą.
1) žodžiu ir
plaktuko smūgiu skelbia posėdžio pradžią ir
pabaigą, esant
reikalui, gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą
posėdžio pertrauką;
2) tikrina, ar
yra posėdyje kvorumas;
3) rūpinasi
Aukščiausiosios Tarybos posėdžių darbo tvarka,
stebi, kad juose
būtų laikomasi šio Reglamento, kontroliuoja, kaip
vykdo pareigas balsų
skaičiavimo grupė ir posėdžių sekretoriatas;
4) pats
nedalyvauja diskusijose ir negali kitais būdais
daryti deputatams
įtakos dėl priimamų sprendimų;
5) suteikia
deputatams žodį, vadovauja svarstymų eigai, gali
patikslindamas
pasiūlymų esmę, deputatų paklausti;
6) seka
pasisakymų trukmę, jeigu ji viršijama, įspėja
kalbėtoją, o po
antrojo įspėjimo kalbėtoją gali nutraukti;
7) jeigu
Aukščiausioji Taryba neprieštarauja, svarbiu
klausimu pasisakymo
laiką gali pratęsti;
8) jeigu
kalbėtojas nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės,
gali jį įspėti; po
antrojo įspėjimo kalbėtoją gali nutraukti,
išskyrus Reglamento
92 straipsnyje nurodytų kategorijų kalbėtojus;
9) jeigu
Aukščiausioji Taryba neprieštarauja, gali suteikti
žodį asmenims, kurie
nėra Aukščiausiosios Tarybos deputatai ir
Vyriausybės nariai;
10) remdamasis
svarstymų rezultatais, formuluoja klausimus
balsavimui,
vadovaudamasis šiuo Reglamentu, nustato balsavimo
tvarką ir pagal
balsų skaičiavimo grupės ar elektroninės sistemos
pateiktus duomenis
skelbia balsavimo rezultatus;
11) įspėja
deputatus, jeigu jie nesilaiko Reglamento, kelia
triukšmą salėje,
įžeidinėja Aukščiausiąją Tarybą, jos Pirmininką,
deputatus,
Vyriausybę ar Ministrą Pirmininką ir gali teikti
pasiūlymus dėl
įspėjimo įrašant protokole, apsvarstymo Mandatų ir
etikos komisijoje
arba deputato pašalinimo iš salės;
12) priima
sprendimą pašalinti iš posėdžių salės kviestuosius
asmenis ar
korespondentus, jeigu jie akivaizdžiai posėdžiui
trukdo;
13) priimdamas
sprendimus, deputatų reikalavimu paskelbia
kokiu Reglamento
straipsniu remiantis tai daroma;
14) pasirašo
posėdžio protokolą, stenogramą, oficialų
pranešimą apie
posėdį ir protokolinius Aukščiausiosios Tarybos
nutarimus, taip pat
vizuoja posėdyje priimtus įstatymus ir kitus
aktus.
pirmininkui leidus.
Pertraukti kalbantįjį gali tik posėdžio
pirmininkas
Reglamento 87 ir 95 straipsniuose numatytais atvejais.
Visi pranešimai
ir kitos kalbos Aukščiausiosios Tarybos
posėdyje sakomi iš
centrinės tribūnos. Replikuoti, klausti ar
kalbėti dėl
balsavimo motyvų galima ir prie salėje esančių
mikrofonų.
daromas vienas
pagrindinis pranešimas ir iki trijų papildomų
pranešimų. Pranešimo
trukmę nustato posėdžio pirmininkas,
suderinęs su
pranešėju. Paprastai ji neturi viršyti pusės
valandos. Kiekvienam
papildomam pranešimui skiriama iki 20
minučių, baigiamajam
žodžiui ir pirmą kartą kalbėti diskusijoje
Prezidiumo,
Vyriausybės, komisijos, frakcijos ar laikinosios
deputatų grupės
vardu skiriama iki 15 minučių, o savo vardu - iki
10 minučių.
Po pranešimo
dar skiriama iki pusės valandos, o po papildomų
pranešimų - iki 15
minučių atsakymams į klausimus. Atsakymas į
vieną klausimą
neturi trukti ilgiau kaip 3 minutes, o pats
klausimas - ne
ilgiau kaip 1 minutę. Klausti galima tik po vieną
klausimą. Dar kartą
klausti leidžiama tik po to, kai klausiantysis
iš naujo sulaukia
eilės. Atsakymus į klausimus galima nutraukti
anksčiau laiko,
jeigu už pateiktą ir bent vieno deputato paremtą
tokį pasiūlymą
balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai posėdyje
dalyvaujančiųjų
deputatų.
prieš pirmąjį tos
dienos, kuriame numatytas klausimo svarstymas,
posėdį.
Užsirašyti
baigiama pranešėjui baigiant atsakinėti į deputatų
klausimus. Tada
posėdžio pirmininkas turi paskelbti diskusijoje
dalyvausiančių
deputatų sąrašą ir pranešti, kad po 10 minučių bus
baigtas užsirašymas.
Pageidautina,
kad užsirašydamas deputatas nurodytų "už" ar
"prieš"
siūlomą sprendimą jis pasisakys, taip pat apytikrę kalbos
trukmę.
Neišnaudojus
darbotvarkėje numatyto laiko klausimui
svarstyti, posėdžio
pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo svarbą,
jei Aukščiausioji
Taryba neprieštarauja, gali leisti pasisakyti iš
anksto
neužsirašiusiems deputatams.
kalbėtojams,
atsižvelgus į jų turimą pirmumo teisę pagal šio
skirsnio 92
straipsnį, suteikiamas užsirašymo eilės tvarka.
Posėdžio pirmininkas
gali keisti šią eilę, kad diskusijoje
proporcingiau būtų
atstovaujamos frakcijos, nuolatinės komisijos,
argumentuojama
"už" ir "prieš". Deputatai, susitarę tarpusavyje,
gali keisti
pasisakymų eilę, jeigu Aukščiausioji Taryba tam
neprieštarauja.
Svarstant tam tikrus klausimus, Reglamente
numatoma kitokia žodžio
suteikimo tvarka.
Deputatas gali
atsisakyti pasisakymo. Jei deputatas neįspėjęs
palieka posėdžių
salę ir nebūna, kai posėdžio pirmininkas suteikia
jam žodį, jis
laikomas atsisakiusiu kalbėti.
Aukščiausiosios
Tarybos Pirmininkas, o jam nesant posėdyje -
Pirmininko
pavaduotojas.
Jeigu
Vyriausybės nariai ir Aukščiausiajai Tarybai
atskaitingų
valstybės organų vadovai, po vieną Prezidiumo,
nuolatinių komisijų,
frakcijų ar laikinųjų deputatų grupių
paskirtą atstovą
apie savo pageidavimą kalbėti praneša posėdžių
sekretoriatui iki
diskusijų nutraukimo, jie išlaiko teisę
pasisakyti, net
jeigu nutariama diskusijas nutraukti.
daugiau kaip du
kartus, išskyrus atvejus, kai klausiama,
replikuojama,
pasisakoma dėl balsavimo motyvų, keliami
prejudicialiniai,
atmetimo ar atidėjimo klausimai. Šiais atvejais
iš anksto užsirašyti
nereikalaujama. Tačiau tuo pačiu darbotvarkės
klausimu deputatas
turi teisę tik į vieną tokį pasisakymą ar
repliką, o dėl
balsavimo motyvų - į vieną pasisakymą prieš
kiekvieną balsavimą.
Žodis replikai
ar pasisakymui dėl prejudicialinio, atidėjimo
ar atmetimo klausimo
suteikiamas eiliniam oratoriui baigus
kalbėti. Šiais
atvejais (išskyrus repliką), taip pat pakartotinio
pasisakymo
diskusijoje trukmė neturi viršyti 5 minučių. Pasisakymo
dėl balsavimo motyvų
ir replikos trukmė - iki 3 minučių.
nutarus, jeigu tam
tikrais atvejais Reglamente nenumatyta kitokia
diskusijų baigimo
tvarka. Pasiūlymas diskusijas nutraukti gali
būti pateiktas
pasisakius ne mažiau kaip dviems deputatams ir be
aptarimo teikiamas
balsavimui, jeigu jį paremia dar bent vienas
deputatas. Prieš tai
posėdžio pirmininkas turi informuoti
deputatus, kiek buvo
užsirašiusiųjų kalbėti ir kiek kalbėjo.
Nutarus
diskusijas nutraukti, posėdžio pirmininkas privalo
leisti pasisakyti
pagal eilę dar vienam deputatui ir visiems,
kurie dar turi teisę
kalbėti pagal Reglamento 92 straipsnį. Be to,
pranešėjas dar gali
tarti baigiamąjį žodį.
Aukščiausioji
Taryba gali iš anksto apriboti bendrą diskusijų
kiekvienu klausimu
trukmę arba kalbėtojų skaičių. Antruoju atveju
teikimai nutraukti
diskusijas nepriimami.
turi prioritetą
prieš nagrinėjamą klausimą ir, eiliniam oratoriui
baigus kalbėti,
sustabdo diskusiją. Svarstant darbotvarkės
klausimą, deputatas
gali vieną kartą pareikalauti žodžio tokiam
pareiškimui.
Posėdžio pirmininkas turi suteikti deputatui žodį
(iki 3 minučių), bet
gali ir nutraukti kalbantįjį, jeigu jo
pareiškimas
nesusijęs su posėdžio tvarka ar reglamentu.
Pranešti
darbotvarkėje nenumatytą informaciją leidžiama iki 3
minučių posėdžio
pradžioje, pabaigoje arba prieš pradedant
svarstyti naują
klausimą.
balsavimo pradžios
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, posėdžio
pirmininko, nuolatinės
komisijos pirmininko, frakcijos arba
laikinosios deputatų
grupės reikalavimu Aukščiausiosios Tarybos
posėdyje daroma
neeilinė, ne ilgesnė kaip 1 valandos pertrauka,
arba klausimo
svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui.
Klausimo svarstymo
metu galima daryti iš viso tik dvi tokias
pertraukas ar du
kartus atidėti, o tie patys deputatai to gali
reikalauti tik vieną
kartą.
pasisakymuose
pateikiami iškreiptai, jis turi teisę posėdžio
pirmininko prašyti
leisti pasisakyti asmeniniu klausimu. Jei
posėdžio pirmininkas
nesutinka, deputatas turi teisę prašyti, kad
dėl leidimo jam
pasisakyti asmeniniu klausimu būtų balsuojama.
Žodis asmeniniu
klausimu deputatui suteikiamas posėdžio
pabaigoje arba prieš
pradedant svarstyti naują klausimą.
pažeistas
Reglamentas, nuolatinės komisijos, rengusios įstatymo ar
kito teisinio akto
projektą, pirmininkas, frakcija arba laikinoji
deputatų grupė turi
teisę reikalauti, kad klausimas toliau būtų
svarstomas po ne
ilgesnės kaip savaitės pertraukos. Toks
sprendimas priimamas
paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma po
to, kai
"už" ir "prieš" pasisakė po du deputatus.
13 skirsnis.
Balsavimas ir balsų skaičiavimas
klausimai balsuojami
atvirai, pakeliant kortelę, išskyrus šiame
Reglamente numatytus
atvejus. Posėdžio pirmininko pasiūlymu vietoj
kortelių pakėlimo galima
balsuoti atsistojimu.
Deputatai
balsuoja asmeniškai. Balso teisė negali būti
perduota kitiems
asmenims.
plaktuko smūgiu
patvirtina posėdžio pirmininkas po to, kai aiškiai
suformulavo
balsuojamą klausimą, įsitikino, kad deputatai jį
suprato ir pasibaigė
pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Posėdžio
pirmininkas taip pat
turi informuoti deputatus, kiek balsų reikia
sprendimui priimti .
Kai balsuojama
pakeliant korteles, paprastai posėdžio
pirmininkas balsuoja
tik tada, kai sprendimą gali nulemti vienas
balsas. Šiuo atveju
jis gali balsuoti ir po to, kai susumuoti
balsavimo
rezultatai.
Kol
nepasibaigia balsavimo procedūra, jokie klausimai
nesvarstomi ir žodis
deputatams nesuteikiamas. Balsavimo metu po
salę nevaikščiojama.
Aukščiausiosios
Tarybos nutarimus arba kitokius aktus, išskyrus
personalijų klausimus,
galima balsuoti ir vardiniu būdu, jeigu to
reikalauja frakcija
arba laikinoji deputatų grupė. Toks
reikalavimas gali
būti pateiktas tik baigus svarstyti klausimą,
prieš balsavimą dėl
viso projekto.
Šiuo atveju iki
balsavimo pradžios deputatams išdalijamos
vardinio balsavimo
kortelės, kurias gaudami deputatai pasirašo
kortelių išdavimo
lape. Paskelbus balsavimo pradžią, kiekvienas
deputatas kortelę
užpildo, pasirašo ir perduoda balsų skaičiavimo
grupei. Suskaičiavus
balsus, posėdžio pirmininkas paskelbia, kaip
balsavo kiekvienas
deputatas.
renkamas
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, sprendžiamas
atšaukimo ar
nepasitikėjimo kuriuo nors Aukščiausiosios Tarybos
pareigūnu arba
Aukščiausiajai Tarybai atskaitingo valstybės organo
vadovu klausimas.
Aukščiausiajai Tarybai nutarus, gali būti
slaptas balsavimas
ir kitais personalijų klausimais.
Šiuo būdu
balsuojama pertraukos metu. Balsavimo biuletenius
antspauduoja ir
išduoda balsų skaičiavimo grupė. Gaudami
biuletenį, deputatai
pasirašo biuletenių išdavimo lape.
Balsavimo
vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir
balsadėžė. Pastaroji
turi būti taip pastatyta, kad balsuojantieji,
eidami prie jos,
galėtų pereiti slapto balsavimo kabiną.
į kurias nors
pareigas iš didesnio kandidatų skaičiaus reikia
išrinkti keletą, o
slaptai balsuoti nenutarta.
Balsuojama ir
rezultatai nustatomi tokia pat tvarka kaip
slapto balsavimo
atveju, išskyrus tai, kad nesinaudojama slapto
balsavimo kabinomis,
o biuleteniai užpildomi salėje. Biuletenių
pasirašyti nereikia.
prieš balsavimą
tvirtina Aukščiausioji Taryba.
Kurio nors
pareigūno atšaukimas ar nepasitikėjimo juo
pareiškimas
balsuojamas biuleteniais, kuriuose įrašyti teiginiai
"atšaukti"
ir "neatšaukti" arba "pasitikiu" ir
"nepasitikiu".
Vienu biuleteniu
gali būti balsuojamas tik vieno pareigūno
atšaukimas arba
nepasitikėjimo kolektyviniu organu ar jo nariu
pareiškimas.
Viename
biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti įrašomos tik
kandidatų į vienodas
pareigas pavardės. Visais atvejais biuletenis
turi turėti
antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama.
Balsuojantysis
biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų,
prieš kuriuos
balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam
nepriimtini.
Negaliojančiais
pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio
biuleteniai, taip
pat tie, kuriuose palikta pavardžių daugiau negu
renkama pareigūnų,
arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkimui
duotas teiginys.
Papildomai įrašytos pavardės ar teiginai
neskaičiuojami.
Balsavimo
biuleteniais rezultatus turi patvirtinti
Aukščiausioji Taryba
kortelių pakėlimu. Jeigu rezultatai
nepatvirtinami,
balsavimas skelbiamas negaliojančiu ir klausimas
sprendžiamas iš
naujo.
atvejais galima
balsuoti naudojantis elektronine balsų skaičiavimo
sistema. Kaip ja
naudotis, nustatoma atskira Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumo
tvirtinama instrukcija.
alternatyvūs
teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama "už", "prieš"
arba
"susilaikoma". Antruoju atveju balsuojama "už pirmąjį
teiginį",
"už antrąjį teiginį" arba "susilaikoma".
Alternatyvūs
teiginiai balsuojami pagal pateikimo svarstyti
eilę. Jeigu teiginių
yra daugiau kaip du, posėdžio pirmininkas
juos turi pagal
prasmę sugrupuoti taip, kad per keletą
alternatyvių
balsavimų po du teiginius būtų išspręsti visi. Jei
alternatyvaus
balsavimo metu nė vienas iš teiginių negauna
reikiamos balsų
daugumos, daugiau balsų surinkęs teiginys
pateikiamas
papildomam balsavimui patvirtinti sprendimą. Jeigu to
nepavyksta padaryti,
deputatai gali pasiūlyti kompromisinį
sprendimą arba
klausimą atidėti.
Savo iniciatyva
arba, jeigu bent du deputatai pareikalauja,
posėdžio pirmininkas
turi balsavimui teikiamą klausimą padalinti į
du.
pirmiau negu esmės
klausimas. Dėl skaičių balsuojama jų didėjimo
tvarka. Prireikus
posėdžio pirmininkas gali keisti balsavimo
tvarką, jeigu
neprieštarauja pasiūlymų teikėjai.
kai posėdžio
pirmininkas paskelbia, dėl ko bus balsuojama, ir
jeigu dar
nepaskelbta balsavimo pradžia.
Reglamento 102
straipsnyje išvardintais atvejais dėl
balsavimo motyvų
leidžiama pasisakyti ne daugiau kaip dviems
deputatams
"už" ir dviems "prieš". Kai balsuojama dėl viso
darbotvarkės
klausimo ar įstatymo projekto, dėl balsavimo motyvų
leidžiama pasisakyti
ne daugiau kaip penkiems deputatams "už" ir
penkiems
"prieš".
balsavimą organizuoja
ir balsus skaičiuoja balsų skaičiavimo
grupė. Ji taip pat
padeda posėdžio pirmininkui patikrinti salėje
kvorumą ir
patikslinti deputatų registraciją.
Grupės nariai
balsuoja bendra tvarka.
vienam
Aukščiausiosios Tarybos posėdžių mėnesiui seniūno pasiūlymu
skiria Aukščiausioji
Taryba. Grupės negali sudaryti vienos
frakcijos nariai.
Aukščiausiosios Tarybos bei Vyriausybės skirti
pareigūnai bei
deputatai, kurių įgaliojimai apriboti, į balsų
skaičiavimo grupę
neskiriami. Balsų skaičiavimo grupė iš savo
narių išsirenka
pirmininką.
Aukščiausioji
Taryba gali pareikšti nepasitikėjimą balsų
skaičiavimo grupe ar
jos nariu. Tokiu atveju skiriama nauja grupė
arba jos narys.
pirmininkas,
remdamasis balsų skaičiavimo grupės išvadomis arba
elektroninės
skaičiavimo sistemos rodikliais.
elektroninę sistemą
galima vieną kartą pakartoti, jeigu to
reikalauja posėdžio
pirmininkas, frakcija arba laikinoji deputatų
grupė. To galima
reikalauti, jeigu nebuvo tinkamai ir aiškiai
suformuluotas
klausimas balsavimui ir tik tol, kol darbotvarkės
klausimas nebaigtas
svarstyti.
Frakcijos arba
nuolatinės komisijos, rengusios projektą,
reikalavimu
balsavimą galima pakartoti kitu metu dėl sprendimo, už
kurį balsavo dauguma
balsavusiųjų, bet jis nebuvo priimtas dėl to,
kad posėdyje
dalyvavo mažiau, negu du trečdaliai bendro deputatų
skaičiaus.
14 skirsnis.
Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos.
Darbo tvarka
nuolatinės komisijos
dirba pagal komisijų patvirtintus planus,
kurie turi būti
suderinti su Aukščiausiosios Tarybos sesijos darbų
programa. Komisijų
darbų planai ir posėdžių darbotvarkės viešai
paskelbiami,
perduodami Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui,
Informacijos
skyriui.
rengiami pagal
reikalą, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Vykstant
Aukščiausiosios Tarybos posėdžiui, nuolatinių komisijų
posėdžiai
nerengiami.
Nuolatinių
komisijų posėdžiai rengiami komisijų pirmininkų
arba ne mažiau kaip
vieno trečdalio komisijos narių iniciatyva,
taip pat
Aukščiausiosios Tarybos ar jos Prezidiumo pavedimu.
Tokiu pat būdu
nuolatinių komisijų posėdžiai gali būti
rengiami ir tarp
sesijų.
Nuolatinės
komisijos gali rengti uždarus posėdžius.
komisijos
pirmininkas arba jo pavedimu pirmininko pavaduotojas.
Kol nuolatinės
komisijos pirmininkas Aukščiausiosios Tarybos
nepatvirtintas,
komisijos posėdžiams pirmininkauja vyriausio
amžiaus komisijos
narys.
Nuolatinių
komisijų posėdžiuose, taip pat ir uždaruose,
patariamojo balso
teise gali dalyvauti į tas komisijas neįeinantys
kiti Aukščiausiosios
Tarybos deputatai. Kitų asmenų dalyvavimą
nuolatinių komisijų
posėdžiuose nustato pati komisija.
komisijų
kompetencija, svarstyti nuolatinės komisijos gali rengti
bendrus posėdžius.
Bendriems komisijų posėdžiams pirmininkauja
dalyvaujančių
komisijų pirmininkai paeiliui.
komisijos iš savo
narių gali sudaryti parengiamąsias darbo grupes.
Į jas gali būti
įtraukti davę sutikimą kiti Aukščiausiosios
Tarybos deputatai,
valstybės organų ir visuomeninių organizacijų
atstovai, ekspertai
bei mokslininkai. Lėšos tokių grupių veiklai
skiriamos iš
patvirtintos nuolatinės komisijos išlaidų sąmatos.
Jeigu lėšų
neužtenka, nuolatinė komisija kreipiasi į
Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumą.
Kelios
nuolatinės komisijos gali sudaryti bendras
parengiamąsias darbo
grupes.
kai posėdyje yra ne
mažiau kaip du trečdaliai posėdyje
privalančiųjų
dalyvauti, arba daugiau kaip pusė visų komisijos
narių.
Nuolatinių
komisijų sprendimai priimami atviru balsavimu
paprasta posėdyje
dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma.
Nuolatinės
komisijos mažuma, jegu ją sudaro bent trys
deputatai, komisijos
svarstytu klausimu gali pareikšti atskirą
nuomonę, kuri turi
būti paskelbta kartu su komisijos sprendimu.
Kelių
nuolatinių komisijų bendruose posėdžiuose sprendimai
priimami tik tada,
kai už juos pasisako kiekviena komisija.
Aukščiausiosios
Tarybos posėdžiuose daro pranešimus, o klausimais,
perduotais komisijai
preliminariai ar papildomai nagrinėti, -
papildomus
pranešimus. Tam jos iš savo narių skiria pranešėjus ar
papildomus
pranešėjus. Išimtiniais atvejais, jeigu Aukščiausioji
Taryba
neprieštarauja, pranešėjas gali būti ir ne komisijos narys.
Visais kitais
klausimais komisijos ar jų nariai diskusijose
dalyvauja bendra
tvarka.
Nuolatinių
komisijų bendrai parengtais ar nagrinėtais
klausimais komisijos
gali daryti bendrus pranešimus ir papildomus
pranešimus arba
pastabas bei pasiūlymus pateikti atskirai.
Nuolatinių
komisijų sprendimai ir išvados Aukščiausiajai
Tarybai ir
Prezidiumui pateikiami raštu.
15 skirsnis.
Aukščiausiosios Tarybos dokumentų įforminimas
ir
skelbimas. Informacija apie Aukščiausiosios
Tarybos veiklą
sudaro ir skelbia
Protokolų skyrius, o pasirašo posėdžio
pirmininkas.
Protokolas paskelbiamas deputatams susipažinti ir
išdalinamas nuolatinėms
komisijoms ne vėliau kaip kitos po
posėdžio darbo
dienos 14 valandą.
Deputatai gali
pareikšti pretenzijas dėl protokolo kitame
artimiausiame
Aukščiausiosios Tarybos posėdyje iki pirmos
pertraukos. Esant
ginčytiniems klausimams, po trumpo praeito
posėdžio pirmininko
paaiškinimo, Aukščiausioji Taryba priima
sprendimą paprasta
balsavusiųjų skaičiaus dauguma.
sudaro ir skelbia
Aukščiausiosios Tarybos posėdžių stenogramas. Jų
originalai
neredaguojami ir saugomi Protokolų skyriuje.
Aukščiausiosios
Tarybos posėdžių magnetofoniniai įrašai saugomi
Protokolų skyriuje
ne trumpiau kaip 1 mėnesį.
Uždarų posėdžių
stenogramos neskelbiamos. Jas saugo ir sudaro
sąlygas deputatams
vietoje susipažinti Aukščiausiosios Tarybos
Sekretorius.
Aukščiausiosios
Tarybos deputatai ir kiti posėdyje
kalbėjusieji asmenys
turi teisę per 1 mėnesį po Aukščiausiosios
Tarybos posėdžio
patikrinti suredaguotą spaudai savo kalbos
stenogramą ir, jeigu
sutinka, pasirašyti ją. Jeigu per šį laiką
kalbėtojas
nepareiškia pretenzijų dėl stenogramos teksto, laikoma,
kad jis sutinka su
tekstu. Po to posėdžio stenograma pateikiama
pasirašyti to
posėdžio pirmininkui.
Kalbėtojas gali
patikslinti savo kalbos stenogramos
redakciją, jeigu tai
nekeičia pasakytos kalbos esmės, patikrinus
tekstą pagal
magnetofoninį įrašą. Iškilus nesusipratimams,
stenogramos
redakcija derinama su Protokolų skyriaus vedėju, o
nepriėjus prie
bendros išvados, sprendimą priima posėdžio, kuriame
buvo pasakyta kalba,
pirmininkas.
posėdžių
stenogramomis gali naudotis tik Aukščiausiosios Tarybos
deputatai. Kiti
asmenys gali jomis naudotis tik su Aukščiausiosios
Tarybos Sekretoriaus
žinia. Deputato kalbą iš šios stenogramos
viešai galima
cituoti tik jam sutikus.
protokoluojami, o
stenogramos nerašomos. Protokole išvardijami
posėdžio dalyviai,
svarstyti klausimai, kalbėtojai, priimti
nutarimai ir
balsavimų rezultatai. Protokolą pasirašo to posėdžio
pirmininkas.
Aukščiausiosios
Tarybos deputatai su šiais protokolais gali
susipažinti
Protokolų skyriuje.
protokolus.
Nuolatinės komisijos sprendimus, išvadas ir posėdžių
protokolus pasirašo
komisijos pirmininkas.
Nuolatinių
komisijų bendrų posėdžių sprendimus, išvadas ir
protokolus pasirašo
dalyvavusiųjų komisijų pirmininkai.
Komisijų
posėdžių protokolai yra vidaus tarnybiniai
dokumentai, kuriais
naudotis vietoje gali tik Aukščiausiosios
Tarybos deputatai.
Kiti asmenys šiais protokolais gali naudotis
tik komisijai
sutikus. Pasibaigus kalendoriniams metams arba
kadencijai, jeigu
dokumentai reikalingi ilgiau, protokolai ir kiti
komisijų dokumentai
nustatyta tvarka perduodami į archyvą.
Respublikos įstatymų
projektai skelbiami laikraščiuose "Lietuvos
Aidas",
"Echo Litvy" ir "Kurier Wilenski". Skelbiant projektus,
turi būti nurodyti
jų rengėjai ir iniciatoriai.
Atiduodamą
skelbti įstatymo projektą turi pasirašyti
nuolatinės
komisijos, kuriai projektas perduotas rengti,
pirmininkas ir
Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius.
kiti Aukščiausiosios
Tarybos aktai Aukščiausiosios Tarybos
Pirmininkui
pateikiami pasirašyti su projektą rengusios nuolatinės
komisijos
pirmininko, Aukščiausiosios Tarybos posėdžio, kuriame
aktas buvo priimtas,
pirmininko ir Aukščiausiosios Tarybos
Sekretoriaus
vizomis.
Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumo priimtus aktus
Aukščiausiosios
Tarybos Pirmininkas pasirašo, kai yra Juridinio
skyriaus vedėjo ir
Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus viza.
Aukščiausiosios
Tarybos Pirmininkas, pasirašęs aktą, perduoda
jį Aukščiausiosios
Tarybos Sekretoriui paskelbti.
Aukščiausiosios
Tarybos protokolinius nutarimus pasirašo
posėdžio
pirmininkas. Jie išdalijami nuolatinėms komisijoms ir
paskelbiami
deputatams susipažinti.
Aukščiausiosios
Tarybos dokumentai skelbiami ir įsigalioja pagal
įstatymą "Dėl
Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios
Tarybos ir jos organų priimtų aktų paskelbimo ir
įsigaliojimo
tvarkos".
Lietuvos
Respublikos įstatymai, Aukščiausiosios Tarybos ir
Prezidiumo nutarimai
išsiunčiami Vyriausybei, Aukščiausiajam
Teismui,
generaliniam prokurorui, valstybės kontrolieriui,
vyriausiajam
valstybiniam arbitrui, Aplinkos apsaugos
departamentui bei
rajonų, miestų savivaldybėms ne vėliau kaip per
3 darbo dienas nuo
jų priėmimo.
turi didįjį - 38 mm
skersmens ir mažąjį - 27 mm skersmens
antspaudus su Lietuvos
valstybės herbu. Už Aukščiausiosios Tarybos
antspaudų naudojimą
ir saugojimą atsakingas Aukščiausiosios
Tarybos Sekretorius.
Jam pavedus, Aukščiausiosios Tarybos didįjį
antspaudą su
Lietuvos valstybės herbu saugo ir deda Protokolų
skyriaus vedėjas, o
mažąjį - Kadrų skyriaus vedėjas.
Lietuvos valstybės
herbu dedamas ant įstatymų, nutarimų, kitų
oficialių
Aukščiausiosios Tarybos dokumentų, taip pat ir siunčiamų
užsienio valstybių
valdžios ir valdymo organams, tarptautinių
sutarčių ir kitų
dokumentų, kuriuos pasirašo Aukščiausiosios
Tarybos Pirmininkas.
Lietuvos valstybės
herbu dedamas ant Aukščiausiosios Tarybos
Pirmininko, jo
pavaduotojų ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus
pasirašytų
tarnybinių pažymėjimų ir kitų dokumentų.
antspaudus su
Lietuvos valstybės herbu. Šių antspaudų pavyzdžius,
saugojimo ir
naudojimo tvarką nustato Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumas.
kalbėti turi teisę
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, jo
pavaduotojai ir
Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius. Taip pat
Aukščiausioji Taryba
ir Prezidiumas gali įgalioti jų vardu kalbėti
kitą Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumo narį, deputatą ar
Prezidiumo skiriamą
Aukščiausiosios Tarybos atstovą spaudai.
Aukščiausiosios
Tarybos nuolatinės komisijos vardu gali
kalbėti komisijos
pirmininkas, jo pavaduotojas arba įgaliotas
komisijos narys.
vieši. Juos stebėti
gali deputatų padėjėjaisekretoriai,
Aukščiausiosios
Tarybos aparato darbuotojai, kvietimus gavę
visuomenės ir jos
organizacijų atstovai, taip pat prie
Aukščiausiosios
Tarybos akredituoti radijo, televizijos ir spaudos
žurnalistai.
Kvietimų išdavimo ir akreditacijos tvarką nustato
Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumas.
Posėdžių salės
parteryje gali būti tik deputatai, posėdžių
sekretoriato
darbuotojai ir asmenys, kuriems yra suteiktas žodis.
Darbui
reikalingais dokumentais akredituotus žurnalistus
aprūpina
Informacijos skyrius.
rengia reportažus
apie atvirus Aukščiausiosios Tarybos posėdžius.
Aukščiausiajai
Tarybai nutarus, atskiri posėdžiai transliuojami
per radiją ar
televiziją ištisai. Kitais atvejais dėl posėdžio
ištisinio
transliavimo kiekvieną kartą reikia gauti
Aukščiausiosios
Tarybos Sekretoriaus sutikimą. Ginčytinais
atvejais klausimą
sprendžia Aukščiausioji Taryba.
Apie posėdžių
darbotvarkę radijo ir televizijos atstovus
informuoja
Aukščiausiosios Tarybos seniūnas.
Tarybos ar jos
padalinių posėdžius parengia ir skelbia
Informacijos
skyrius, o pasirašo posėdžio pirmininkas. Šie
pranešimai
spausdinami laikraščiuose "Lietuvos aidas", "Echo
Litvy" ir
"Kurier Wilenski" ir perduodami ELTA'i.
Lietuvos radijas
ir televizija, Lietuvos laikraščiai,
spausdindami ar
transliuodami reportažus apie Aukščiausiosios
Tarybos bei jos
padalinių posėdžius, turi paskelbti ir oficialų
pranešimą.
Reportažai turi būti atskirti nuo komentarų apie
Aukščiausiosios
Tarybos veiklą.
paprastai parengia
pranešimus informacijos priemonėms apie
komisijos darbą bei
rezultatus ir pateikia juos Informacijos
skyriui.
Transliacijos
arba reportažai iš Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumo,
nuolatinių komisijų ir kitų Aukščiausiosios Tarybos
padalinių posėdžių
daromi jų vadovams sutikus. Komisijos narių
kalbos, pasakytos
posėdyje, viešai gali būti skelbiamos tik jų
autoriams
neprieštaraujant.
nuolatinėms
komisijoms ar frakcijoms, platinami per posėdžių
sekretoriatą. Jie
turi būti užregistruoti Priimamojo
kanceliarijoje ir
pasirašyti bent vieno deputato. Įstatymų ir kitų
norminių aktų
projektų pateikimo, registracijos ir platinimo
tvarką nustato
Reglamento 21 skirsnis.
Informacinę
medžiagą apie Aukščiausiosios Tarybos veiklą
rengia ir prireikus
pateikia deputatams Informacijos skyrius. Už
Aukščiausiosios
Tarybos ribų ši informacija perduodama su
Aukščiausiosios Tarybos
Sekretoriaus žinia.
16
skirsnis. Deputatų drausmė ir imunitetas
laikraščiuose
"Lietuvos aidas", "Echo Litvy" ir "Kurier
Wilenski"
reguliariai
skelbiamos žinios apie Aukščiausiosios Tarybos
posėdžiuose skelbtų
balsavimų metu nedalyvaujančius deputatus.
Jiems
Aukščiausiosios Tarybos nutarimu gali būti apribotas
deputatinio
atlyginimo išmokėjimas Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios
Tarybos deputatų darbo, materialinio ir socialinio
aprūpinimo
nuostatuose numatyta tvarka.
posėdžio pirmininko
nekontroliuojamus ginčus su deputatais ar
kitais posėdžio
dalyviais, kelia triukšmą salėje, posėdžio
pirmininkas gali
deputatą įspėti žodžiu.
pareikštas deputatui
už šio skirsnio 141 straipsnyje aprašytus
nusižengimus, jeigu
jis nekreipia dėmesio į posėdžio pirmininko
įspėjimą. Įspėjimas
įrašant protokole gali būti iš karto skiriamas
deputatui už viešus
grasinimus savo kolegoms, už deputato ar jų
grupės įžeidimą, už
nesąžiningumą balsavimo metu ar asmeniško
balsavimo principo
pažeidimą.
Tokį įspėjimą
skiria Aukščiausioji Taryba posėdžio pirmininko
arba Mandatų ir
etikos komisijos teikimu be svarstymo, paprasta
posėdyje
dalyvaujančių deputatų balsų dauguma. Deputatas, kuriam
siūloma pareikšti
tokį įspėjimą, turi teisę prieš balsavimą
Aukščiausiajai
Tarybai pasiaiškinti (iki 5 min.).
deputatą iš posėdžių
salės, jeigu jis
1) atkakliai
prieštarauja prieš jam pareikštą įspėjimą
įrašant protokole
arba nekreipia į tai dėmesio, tuo trukdydamas
Aukščiausiosios
Tarybos darbą;
2) posėdžio
metu kviečia naudoti prievartą arba pats ją
panaudoja;
3) posėdžio
metu viešai įžeidžia Aukščiausiąją Tarybą, jos
Pirmininką, posėdžio
pirmininką, Vyriausybę ar Ministrą Pirmininką
arba jiems grasina.
salės priima
Aukščiausioji Taryba posėdžio pirmininko arba Mandatų
ir etikos komisijos
teikimu be svarstymo, paprasta posėdyje
dalyvaujančių
deputatų balsų dauguma.
Laikino
pašalinimo iš posėdžių salės trukmę kiekvienu atveju
nustato
Aukščiausioji Taryba, bet ne ilgiau kaip vienai posėdžių
dienai. Jeigu
terminas nenurodomas, laikoma, kad deputatas
pašalinamas iki
posėdžio pabaigos.
Laikino
pašalinimo iš posėdžių salės laikas prilyginamas
deputato
nedalyvavimui posėdžiuose be pateisinamų priežasčių.
posėdžio pirmininko
įsakymui apleisti salę, posėdis laikinai
nutraukiamas ir Rūmų
apsaugos darbuotojai palydi nubaustą deputatą
iki posėdžių salės
durų. Šiuo atveju pašalinimo iš salės laikas
gali būti pratęstas
iki penkių posėdžių.
paskirtį, t.y. ne
tautos, valstybės ir visuomenės interesų
atstovavimui.
Šį straipsnį
pažeidžiančią deputato veiklą turi išnagrinėti
Mandatų ir etikos
komisija arba tam tikslui sudaryta laikinoji
kontrolės komisija
ir parengti išvadas Aukščiausiajai Tarybai.
teikimui dėl
deputato asmens neliečiamybės atėmimo svarstyti
sudaroma tyrimo
komisija šio Reglamento 63 straipsnyje numatyta
tvarka.
Komisija,
nagrinėdama klausimą dėl asmens neliečiamybės
atėmimo, privalo
išklausyti suinteresuotą deputatą arba jo
įgaliotą kitą
deputatą ir prokuratūros atstovą.
pažymą bei
rezoliucijos projektą, šis klausimas pirmumo tvarka
įrašomas į
artimiausio Aukščiausiosios Tarybos posėdžio
darbotvarkę.
Deputatas turi teisę dalyvauti posėdyje, kuriame
svarstomas jo asmens
neliečiamybės klausimas.
Svarstant šį
klausimą, taip pat pateiktoje rezoliucijoje
apsiribojama tik
teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu
arba patikslinimu.
Sprendimas
priimamas pagal Reglamento 101 straipsnio
reikalavimus, po
diskusijos, kurioje dalyvauja komisijos
pranešėjas,
suinteresuotas deputatas ar jį atstovaujantis kolega
ir ne daugiau kaip
po du deputatus, pasisakančius "už" ir "prieš".
Antroji dalis
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS VEIKLA
III s k y r i u s
PAREIGŪNŲ SKYRIMAI IR RINKIMAI
17 skirsnis.
Aukščiausiosios Tarybos vadovybės ir kitų
pareigūnų rinkimo tvarka
vadovybę sudaro šie
pareigūnai: Aukščiausiosios Tarybos
Pirmininkas, jo
pavaduotojai, Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius.
Taip pat pareigūnais
laikomi įstatymų nustatytus valdžios
įgaliojimus turintys
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariai,
Aukščiausiosios
Tarybos seniūnas, jo pavaduotojai, Aukščiausiosios
Tarybos Sekretoriaus
pavaduotojas, nuolatinių ir laikinųjų
komisijų
pirmininkai.
Aukščiausiosios
Tarybos pareigūnai renkami iš Aukščiausiosios
Tarybos deputatų
pirmojoje Aukščiausiosios Tarybos sesijoje.
Bet kuriam iš
šių pareigūnų atsistatydinus, mirus arba
Aukščiausiajai
Tarybai jį atšaukus, taip pat išrinkus ar paskyrus
į kitas pareigas,
rinkimai jo pareigoms užimti rengiami
artimiausiame
Aukščiausiosios Tarybos posėdyje šiame Reglamente
numatyta tvarka.
tik į vienerias
pareigas Aukščiausiojoje Taryboje.
Teisę būti
išrinktam Aukščiausiosios Tarybos pareigūnu turi
kiekvienas nuolat
dirbantis deputatas, išskyrus šio Reglamento 7
straipsnyje
numatytus atvejus.
pavaduotojai,
Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius, jo
pavaduotojas,
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariai renkami
visam Aukščiausiosios
Tarybos įgaliojimų laikui.
Aukščiausiosios
Tarybos seniūnas ir jo pavaduotojai renkami
kiekvienos eilinės
sesijos pradžioje. Nuolatinių komisijų
pirmininkai
perrenkami ir tvirtinami Aukščiausiojoje Taryboje, kai
performuojamos
nuolatinės komisijos. Laikinųjų komisijų
pirmininkai renkami
komisijos įgaliojimų laikui.
Pirmininku,
Pirmininko pavaduotoju, Aukščiausiosios Tarybos
Sekretoriumi ar
Prezidiumo nariu į tas pačias pareigas gali būti
renkamas ne daugiau
kaip dvi kadencijas iš eilės.
Pirmininko
pavaduotojų ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus
pareigas siūlo
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Jis taip pat
pasiūlo
Aukščiausiajai Tarybai tvirtinti Pirmininko pavaduotojų
skaičių. Kandidatą į
Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus
pavaduotojus siūlo
Sekretorius.
Kandidatus į
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narius siūlo
frakcijos pagal joms
skirtas proporcingo atstovavimo kvotas.
Nuolatinė mišri
deputatų grupė savo kandidatus į Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumą
parenka bendrame susirinkime. Jeigu frakcijos
nesusidariusios,
kandidatai į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo
narius siūlomi taip
pat, kaip į kitas Aukščiausiosios Tarybos
pareigas.
Susikūrus
naujai frakcijai ar pasikeitus frakcijos narių
skaičiui, frakcija
gali reikalauti perrinkti Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumo
narį ar narius tik kitos sesijos pradžioje.
Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumo nariui atsistatydinus, mirus
arba Aukščiausiajai
Tarybai jį atšaukus, kandidatą į jo vietą
siūlo ta pati
frakcija.
nuolatinė komisija,
o tvirtina Aukščiausioji Taryba.
Kandidatus į
visas kitas pareigas Aukščiausiojoje Taryboje
raštišku pareiškimu
gali siūlyti frakcijos, laikinosios į
frakcijas
neįeinančiųjų deputatų grupės, taip pat paskiri
deputatai. Pasiūlyti
ir Aukščiausiosios Tarybos posėdyje aptarti
kandidatai įrašomi į
balsavimo biuletenius.
Aukščiausiosios
Tarybos pareigas, visi jie iki balsavimo turi
pareikšti, ar
sutinka balotiruotis.
Kiekvienam
kandidatui abėcėlės tvarka skiriama iki 15
minučių, o
kandidatui į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko
pareigas - iki pusės
valandos pasisakymui ir tiek pat atsakymams į
klausimus. Po to,
jei deputatai pageidauja, pradedamos diskusijos.
slaptu balsavimu.
Kiti Aukščiausiosios Tarybos pareigūnai
paprastai renkami
atviru balsavimu.
Jeigu atviru
balsavimu renkamų kandidatų į tas pačias
pareigas pasiūlyta
daugiau negu reikia išrinkti, balsuojama
atvirai biuleteniais
su kandidatų sąrašu.
nepažeistos
Reglamento 101 straipsnyje nustatytos sąlygos,
išskyrus šiame
skirsnyje numatytus pakartotinų balsavimų atvejus,
kai išrinktu laikomas
kandidatas, gavęs santykinę balsų daugumą.
Tačiau tokiais
atvejais posėdyje turi dalyvauti ne mažiau kaip du
trečdaliai bendro
deputatų skaičiaus.
Jeigu nė vienas
iš kandidatų negauna reikiamos balsų daugumos
arba negalima
nustatyti, kurie kandidatai, surinkę po lygiai
balsų, yra išrinkti,
rengiamas pakartotinis balsavimas.
Prieš kiekvieną
pakartotinį balsavimą kandidatas gali
atšaukti sutikimą
balotiruotis.
yra daugiau kaip du,
į kitą balsavimo turą patenka visi buvusieji
kandidatai, išskyrus
surinkusįjį mažiausiai balsų. Jeigu keli
kandidatai gavo po
lygiai ir mažiausiai balsų, o už juos daugiau
balsų yra surinkę
bent du kandidatai, visi mažiausiai surinkusieji
į kitą turą nepatenka.
Priešingu atveju kitam turui lieka visi
kandidatai. Jeigu po
tokio pakartotinio balsavimo padėtis
nesikeičia, rinkimai
atidedami kitai dienai. Jeigu kandidatai
lieka du, elgiamasi
taip, kaip aprašyta žemiau.
Jeigu
pakartotinai balsuojant į vieną laisvą vietą buvo du
kandidatai, laimi
daugiau balsų gavęs deputatas. Jeigu balsų
surinkta po lygiai,
balsavimas kartojamas kitą dieną, o jeigu ir
tada neišrenkama,
rengiami nauji rinkimai.
vietų, o kandidatų
yra daugiau negu šių vietų, į pakartotinio
balsavimo
biuletenius įrašomos visos pasiūlytų, bet neišrinktų
kandidatų pavardės.
Pakartotinai balsavus, laikomi išrinktais
daugiausia balsų
gavusieji kandidatai. Jeigu reikia, rinkimai
kartojami kitą
dieną.
Pirmininku, jo
pavaduotoju, Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriumi,
Prezidiumo nariu ar
kitu Aukščiausiosios Tarybos pareigūnu,
Aukščiausiosios
Tarybos posėdyje viešai ir iškilmingai prisiekia
Lietuvos
Respublikai. Aukščiausioji Taryba, priimdama priesaiką,
atsistoja.
Priesaikos tekstas nustatomas įstatymu Dėl Lietuvos
Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso.
18
skirsnis. Vyriausybės sudarymas
(Panaikintas)
19
skirsnis. Kitų valstybės pareigūnų skyrimas.
Teismų teisėjų ir Aukščiausiojo teismo
tarėjų rinkimas
jo pavaduotojai ir
Prokuratūros kolegija, Lietuvos Respublikos
vyriausiasis
valstybinis arbitras, jo pavaduotojas, valstybiniai
arbitrai ir
valstybinio arbitražo kolegija, Lietuvos radijo ir
televizijos
generalinis direktorius, kitų Lietuvos Respublikos
Aukščiausiajai
Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovai
renkami, skiriami
arba tvirtinami naujai išrinktos Aukščiausiosios
Tarybos pirmojoje
sesijoje Aukščiausiosios Tarybos kadencijos
laikui ne vėliau
kaip per tris mėnesius nuo sesijos pradžios.
Lietuvos
Respublikos valstybės kontrolierių, jo pavaduotojus
ir vyriausiuosius
kontrolierius septyneriems metams skiria
Aukščiausioji
Taryba, kai pasibaigia jų įgaliojimų laikas.
Lietuvos Respublikos
valstybės kontrolierius, Lietuvos Respublikos
vyriausiasis
valstybinis arbitras, kitų Aukščiausiajai Tarybai
atskaitingų
valstybės organų vadovai renkami, skiriami arba
tvirtinami
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu, o jų
pavaduotojai, taip
pat valstybinio arbitražo kolegijos ir
Prokuratūros kolegijos
nariai - atitinkamų įstaigų vadovų teikimu,
jeigu Lietuvos
Respublikos įstatymai nenumato kitaip.
Lietuvos radijo
ir televizijos generalinis direktorius
skiriamas Lietuvos
radijo ir televizijos valdybos teikimu.
klausimą dėl valstybės
pareigūno, teismų teisėjo ar tarėjo
rinkimo, skyrimo
arba tvirtinimo ne anksčiau kaip po trijų dienų
ir ne vėliau kaip po
savaitės nuo pranešimo apie jį nuolatinėms
komisijoms.
Tarybai, išvadas dėl
jo kandidatūros pateikia nuolatinės
komisijos, po to
suteikiamas žodis pretendentui (iki pusės
valandos
pretendentui į Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų
valstybės organų
vadovo postą ir iki 15 minučių - kitiems
pretendentams).
Deputatai gali
užduoti klausimų pretendentą pristačiusiajam
pareigūnui,
kompetentingų komisijų atstovams ir pačiam
pretendentui. Tam
skiriama tiek pat laiko, kiek pretendento
kalbai.
Po to
pradedamos diskusijos dėl kandidatūros. Joms
pasibaigus, dar
kartą suteikiamas žodis pretendentui ir
baigiamasis žodis -
jį pristačiusiajam pareigūnui. Tada pradedamas
balsavimas.
Šio straipsnio
reikalavimai netaikomi, kai renkamos,
skiriamos ar
tvirtinamos tos kolegijos, už kurių narius pagal
Reglamentą leidžiama
balsuoti sąrašu. Šiuo atveju apsiribojama tik
nuolatinių komisijų
išvadų išklausymu.
neišrenka,
nepaskiria ar nepatvirtina, šiame skirsnyje nurodyta
tvarka pristatoma
kita kandidatūra.
Jeigu Aukščiausioji
Taryba neišrinko kurių nors kandidatų į
Aukščiausiojo teismo
teisėjus ar tarėjus, ji gali pavesti
Aukščiausiojo teismo
plenumui per nustatytą laiką pasiūlyti naujus
kandidatus, kurie
taip pat svarstomi Prezidiumo ir Aukščiausiosios
Tarybos posėdžiuose.
Jeigu
Aukščiausioji Taryba neišrinko kurių nors kandidatų į
rajonų ar miestų
teismų teisėjus, administracinio proceso
teisėjus, ji gali
pavesti teisingumo ministrui ir Aukščiausiojo
teismo pirmininkui
per nustatytą laiką pasiūlyti naujus
kandidatus, kurie
svarstomi Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose.
atšaukiamas,
atsistatydina ar dėl kurių nors kitų priežasčių
toliau negali eiti
pareigų, Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu
ne vėliau kaip per
mėnesį nuo vakansijos atsiradimo ar sesijos
pradžios į šias
pareigas turi būti išrinktas, paskirtas ar
patvirtintas kitas.
Išrinkus ar
paskyrus Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų
valstybės organų
vadovą, šiame skirsnyje numatyta tvarka renkami,
skiriami ar
tvirtinami jo pavaduotojai.
Tarybai atskaitingų
valstybės organų vadovai ir Aukščiausiojo
teismo nariai
Aukščiausiosios Tarybos posėdyje viešai ir
iškilmingai prisiekia
Lietuvos Respublikai. Aukščiausioji Taryba,
priimdama priesaiką,
atsistoja. Priesaikos tekstą nustato tų
įstaigų veiklą
reglamentuojantys įstatymai.
IV s k y r i u s
ĮSTATYMŲ LEIDYBOS PROCEDŪRA
21
skirsnis. Įstatymų ir kitų norminių aktų projektų
rengimas ir pateikimas
pasiūlymus dėl
įstatymų leidimo Aukščiausiajai Tarybai svarstyti
pateikia institucijos
ir asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos
Laikinąjį Pagrindinį
Įstatymą turi įstatymų leidybos iniciatyvos
teisę.
Teikiamą
projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo rengėjų ir
iniciatorių
atstovai. Kartu su įstatymo projektu pateikiami ir
svarstymui
reikalingi pagrindimai, paaiškinimai, įstatymai ar
įstatymų
straipsniai, kurie turi būti panaikinti priėmus siūlomą
įstatymo projektą.
Įstatymo
projekto iniciatorių atstovai, jeigu jie nėra
deputatai, turi
teisę dalyvauti visose projekto svarstymo
stadijose ir kalbėti
Aukščiausiosios Tarybos posėdyje, kai
svarstomas šis
projektas.
Šio skirsnio
reikalavimai taikomi visiems įstatymų ir kitų
Aukščiausiosios
Tarybos norminių aktų projektams (toliau šiame
skirsnyje jie visi
vadinami įstatymų projektais), išskyrus
specialius
Reglamente numatytus atvejus.
pasiūlymai
registruojami Aukščiausiosios Tarybos Juridinio
skyriaus gautų
įstatymų projektų ir pasiūlymų rejestre.
Registruojant
užpildomas standartinis projekto titulinis lapas ir
formuliaras,
nurodomi visi projekto rengėjai ir iniciatoriai,
išvardijami visi
pristatyti dokumentai. Projektą svarstant ir
toliau rengiant
Juridiniam skyriui pateikiamos ir užregistruojamos
visos naujos
projekto redakcijos, pažymima, kas pateikė pataisas
ir papildymus.
Projektas indeksuojamas pagal įstatymų leidybos
sričių
klasifikatorių.
Dėl
užregistruoto įstatymo projekto Juridinis skyrius
parengia išvadas, ar
nėra prieštaravimų galiojantiems įstatymams,
ar projektas
atitinka juridinės technikos taisykles.
Užregistruotas
įstatymo projektas kartu su šia išvada ne vėliau
kaip per savaitę
perduodamas Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui.
Įstatymo
projektą kartu su prie jo pridėta medžiaga bei
Juridinio skyriaus
išvada Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius ne
vėliau kaip per tris
dienas perduoda preliminariai nagrinėti
atitinkamoms
nuolatinėms komisijoms ir pateikia Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumui.
Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius įstatymo
projektą taip pat
išplatina visoms kitoms nuolatinėms komisijoms,
frakcijoms, perduoda
Vyriausybei ir, esant reikalui,
aukštesniosios
pakopos savivaldybėms, apie jį informuojami visi
deputatai.
Aukščiausiosios
Tarybos sesijos metu preliminarias išvadas
nuolatinės komisijos
turi parengti ne vėliau kaip per dešimt
dienų. Apie išvadas
pranešama projekto iniciatoriams.
Sekretorius
svarstymui nepriima, jei jie prieštarauja Lietuvos
Respublikos
Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui ir nėra pridėto
Laikinojo
Pagrindinio Įstatymo pataisų projekto. Jeigu pateiktasis
ar kitas analogiško
turinio įstatymo projektas per praeitus šešis
mėnesius
Aukščiausiosios Tarybos buvo atmestas, pakartotiniam
svarstymui jis taip
pat nepriimamas.
Įstatymų
projektai, pateikti subjektų, neturinčių įstatymų
leidybos iniciatyvos
teisės, tik užregistruojami, o svarstymui
neperduodami.
Visais šiais
atvejais projektas su atitinkama Aukščiausiosios
Tarybos Sekretoriaus
viza grąžinamas į Juridinį skyrių, kur
atžymimas atmestų
įstatymų ir pasiūlymų rejestre, ir perduodamas į
archyvą. Apie tai
turi būti paskelbta Aukščiausiosios Tarybos
posėdyje ir pranešta
pateikėjui.
Laikinojo
Pagrindinio Įstatymo pataisomis, abu projektai
nagrinėjami kartu,
bet pirma balsuojama dėl Laikinojo Pagrindinio
Įstatymo pataisų
pagal jo keitimo procedūrą.
Jeigu yra gauti
keli alternatyvūs to paties įstatymo
projektai, iki
pirmojo svarstymo Aukščiausiosios Tarybos posėdyje
ir jo metu jie
nagrinėjami kartu, kad būtų pasirinktas vienas iš
jų.
preliminarias
(teigiamas arba neigiamas) išvadas, Aukščiausiosios
Tarybos Sekretorius
ne vėliau kaip per mėnesį turi pasiūlyti į
Aukščiausiosios
Tarybos savaitės posėdžių darbotvarkę įrašyti
įstatymo projekto
pristatymą. Jeigu Aukščiausiosios Tarybos
sesijos metu arba
nuo sesijos pradžios per mėnesį nuolatinės
komisijos išvadų
nepateikia, Sekretorius apie tai turi informuoti
Aukščiausiąją
Tarybą.
Į
Aukščiausiosios Tarybos posėdį, kuriame projektas
pristatomas,
kviečiamas iniciatorių atstovas. Jis trumpai (iki 10
minučių) pristato
projektą. Po to posėdžio pirmininkas perskaito
nuolatinių komisijų,
Juridinio skyriaus, taip pat, jeigu gautos,
Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumo ir Vyriausybės preliminarias
išvadas ir, jeigu
jos iš esmės sutampa, teikia pasiūlymus
balsavimui.
Aukščiausioji
Taryba turi nuspręsti, ar įrašyti projektą į
sesijos darbų
programą, ar pradėti svarstymo procedūrą, ar taikyti
skubesnio priėmimo
procedūrą, ar projektą atmesti, ar jo svarstymą
atidėti.
Jeigu išvados
nesutampa arba jeigu joms prieštarauja projekto
iniciatoriai,
frakcijos, laikinosios deputatų grupės, nuolatinės
komisijos ar
Vyriausybė, pradedama diskusija.
sesijos darbų
programą ar savaitės darbotvarkę vyksta tokia
tvarka
1) projekto
iniciatorių atstovo atsakymai į deputatų
klausimus (iš viso
iki 15 minučių);
2) nuolatinių
komisijų, preliminariai tyrusių projektą,
išvadų ir
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nuomonės, jeigu ji
pareikšta,
išdėstymas (iki 5 minučių kiekvienam);
3) Vyriausybės
nuomonės, jeigu ji pareikšta, išdėstymas (iki
5 minučių);
4) kitų
komisijų frakcijų ar deputatų grupių, kurių nuomonė
skiriasi nuo
išsakytųjų, atstovų argumentų išsakymas (iki 5
minučių kiekvienam);
5) pasiūlyti
sprendimai balsuojami šio skirsnio 188
straipsnyje nurodyta
tvarka.
metu priimami
paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma, išskyrus
atvejus, numatytus
Reglamento 75 straipsnyje, taip pat atmetimą ir
skubesnės svarstymo
procedūros taikymą, kurie gali būti priimti
tik pagal Reglamento
101 straipsnyje išdėstytas taisykles.
tų projektų, kurie
įrašyti į sesijos darbų programą. Nutarus
pradėti įstatymo
projekto svarstymo procedūrą, Aukščiausioji
Taryba tame pačiame
posėdyje turi paskirti apytikrę pirmojo
svarstymo datą (ne
anksčiau kaip po savaitės ir ne vėliau kaip po
mėnesio), nuolatinę
komisiją projektui toliau nagrinėti arba
tobulinti ir kitas
nuolatines komisijas papildomai jį svarstyti.
Aukščiausioji Taryba
gali taip pat sudaryti laikiną parengiamąją
komisiją įstatymo
projektui tobulinti.
Taip pat šiame
posėdyje gali būti priimtas nutarimas pateikti
įstatymo projektą
svarstyti visuomenei.
lėšų, pirmajam
projekto svarstymui turi būti pateikti projekto
iniciatorių
pasiūlymai bei Biudžeto komisijos ir Vyriausybės
išvados dėl galimų
šių lėšų šaltinių.
Jeigu įstatymui
priimti reikia pakeisti ir Lietuvos
Respublikos
Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, pirmajam projekto
svarstymui turi būti
pateiktos Valstybės atkūrimo ir konstitucijos
komisijos išvados.
lydraštis su
iniciatorių ir įstatymą rengiančios komisijos
motyvais,
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, kitų komisijų
išvadomis.
Protokolų
skyriuje suredaguotas projekto tekstas turi būti
išdalytas deputatams
ir įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš
5 dienas iki pirmojo
svarstymo. Papildomi duomenys kartu su
lydraščiu deputatams
išdalijami ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki
pirmojo svarstymo.
Apie komisijų
pranešėjus ir papildomus pranešėjus turi būti
pranešta
Aukščiausiosios Tarybos seniūnui ne vėliau kaip prieš dvi
dienas iki įstatymo
projekto svarstymo.
svarstymo turi teisę
projektą atšaukti. Apie šį sprendimą jie
skubiai raštu
informuoja Aukščiausiosios Tarybos Sekretorių, o jis
- Aukščiausiąją
Tarybą. Tokiu atveju atitinkamoje nuolatinėje
komisijoje ir
Juridiniame skyriuje lieka projekto kopija.
Teikiamas pataisytas
projektas registruojamas kaip naujas.
Tačiau, jeigu
atšauktą įstatymo projektą nedelsiant
oficialiai paremia
ir pateikia kitas įstatymų leidybos teisę
turintis subjektas,
tokio projekto leidybos procedūra tęsiama
toliau.
rengiamos ir
įstatymo projektui, kuriam priimti yra sudaryta
iniciatyvinė
referendumo paskelbimo grupė. Ši grupė supažindinama
su gautomis
preliminariomis išvadomis.
Sesijos metu ne
vėliau kaip savaitė po to, kai patvirtinama,
jog yra surinktas
reikiamas skaičius parašų, rengiamas
Aukščiausiosios
Tarybos posėdis, skirtas referendumui paskelbti,
kuriame kviečiami
dalyvauti referendumo iniciatorių atstovai.
Jame, atsižvelgiant
į gautas išvadas, įstatymo projekte gali būti
padarytos pataisos,
su kuriomis sutinka referendumo iniciatoriai.
Jeigu
nustatoma, kad projektas prieštarauja Lietuvos
Respublikos Laikinajam
Pagrindiniam Įstatymui, skelbiamas
referendumas
Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimams priimti.
Jeigu
Aukščiausioji Taryba nutaria per laikotarpį, priimtiną
iniciatyvinei
grupei, apsvarstyti ir priimti įstatymo projektą,
referendumo
paskelbimas gali būti atidėtas. Tačiau referendumas
turi būti paskelbtas
tame pačiame posėdyje, kuriame Aukščiausioji
Taryba projektą
atmeta arba priima jį su pataisa, kuriai
prieštarauja
referendumo iniciatoriai. Taip pat referendumas turi
būti nedelsiant
paskelbtas, jeigu Aukščiausioji Taryba per
nustatytą laikotarpį
įstatymo nepriima.
22
skirsnis. Įstatymo projekto svarstymas
nuolatinėje komisijoje
perduotas preliminariai
nagrinėti, turi nustatyti
1) ar projektas
neprieštarauja Lietuvos Respublikos
Laikinajam
Pagrindiniam Įstatymui, kitiems įstatymams. Jeigu taip,
tai ar komisija
pritaria šių įstatymų keitimui;
2) apytikrę
išlaidų iš valstybės biudžeto sumą tokiam
įstatymui
įgyvendinti;
3) koks tokio
projekto tikslingumas politiniu, ekonominiu ir
socialiniu
požiūriais;
4) ar projekto
koncepcija atitinka patvirtintą Vyriausybės
programą;
5) ar projektas
neprieštarauja tarptautiniams Lietuvos
Respublikos
įsipareigojimams;
6) ar projektas
nėra analogiškas kitiems per paskutinius
šešis mėnesius
atmestiems projektams;
7) ar projektas
atitinka teisinio reguliavimo dalykiškumo,
konkretumo ir
išbaigtumo kriterijus, ar priimtinas teisinės
kultūros bei
teisinės technikos požiūriais.
Šiais aspektais
išnagrinėjusi projektą, nuolatinė komisija
turi suformuluoti
savo preliminarias išvadas taip, kad būtų galima
išspręsti klausimą
dėl tolesnės projekto eigos pagal Reglamento
188 - 189 straipsnių
reikalavimus.
priimti įstatymą,
nuolatinė komisija turi apsvarstyti tokio
pasiūlymo
įgyvendinimo tikslingumą pagal tuos pačius kriterijus,
kaip ir įstatymo
projektą. Komisija, jeigu nesiima pasiūlymą
įgyvendinti pati,
Aukščiausiajai Tarybai pateikia savo išvadą.
perduotas papildomai
svarstyti, turi jį išnagrinėti pagal šio
skirsnio 196
straipsnyje nurodytus kriterijus bei specifiškai
pagal savo
kompetenciją ir nutarti - pritarti ar nepritarti
įstatymo projektui.
Nepritarimas turi būti motyvuotas.
Pritarimas gali
būti reiškiamas trejopai: be jokių pastabų,
su tam tikromis
pastabomis, su sąlyga, kad projekte bus padarytos
tam tikros pataisos.
Pastaruoju atveju gali būti pateiktos
konkrečios siūlomų
pataisų formuluotės.
Savo nuomonę
nuolatinė komisija gali pareikšti ir projektą
rengiančios
komisijos posėdyje, delegavusios į jį savo atstovą.
nagrinėjančios
įstatymo projektą, taip pat kitos nuolatinės
komisijos, deputatų
grupės, paskiri deputatai, Vyriausybė raštu
pateikia pastabas,
pasiūlymus, papildymus įstatymą rengiančiai
komisijai ne vėliau
kaip prieš 7 dienas iki įstatymo projekto
svarstymo
Aukščiausiojoje Taryboje. Jeigu įstatymo projektas
paskelbtas
visuomenei svarstyti, gauti pasiūlymai perduodami tai
pačiai komisijai.
išsiuntinėti suinteresuotoms
valstybės institucijoms, kad jos
galėtų atsiųsti
atsiliepimus.
Visą dėl
įstatymo projekto gautą medžiagą įvertina bei
apibendrina įstatymą
rengianti komisija. Ji iniciatorių pateiktą
arba savo
perredaguotą, jeigu komisijai tai buvo pavesta, projektą
perduoda Juridiniam
skyriui. Jeigu Aukščiausiojoje Taryboje
nuspręsta svarstyti
iniciatorių pateiktą projekto tekstą, įstatymą
rengianti komisija
turi teisę pirmajam svarstymui pateikti ir savo
variantą.
nespėja parengti
įstatymo projekto, dėl termino pratęsimo turi
kreiptis į
Aukščiausiąją Tarybą. Dėl termino pratęsimo
preliminarioms
išvadoms pateikti nuolatinė komisija turi kreiptis
į Aukščiausiosios
Tarybos Sekretorių, o dėl termino pratęsimo
papildomoms išvadoms
pateikti - į įstatymą rengiančią komisiją.
23 skirsnis.
Įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas
Aukščiausiosios Tarybos posėdyje
projekto
tikslingumas, koncepcija, pagrindinės projekto nuostatos
ir principai.
Svarstoma tokia tvarka
1) nuolatinės
komisijos, rengiančios įstatymo projektą,
pranešimas;
2) alternatyvių
projektų, jeigu tokių yra, iniciatorių
atstovų pranešimai;
3) kitų
nuolatinių komisijų papildomi pranešimai;
4) bendros
diskusijos - Vyriausybės, kitų nuolatinių
komisijų, frakcijų
ir paskirų deputatų pasisakymai;
5) baigiamasis
pranešėjo ir alternatyvių projektų pranešėjų
žodis.
nusprendžia
1) pritarti
projektui arba vienam iš alternatyvių projektų iš
esmės ir paskirti
antrojo svarstymo datą. Jei reikia, nuolatinei
komisijai pavedama
padaryti būtinas pataisas ir papildymus pagal
diskusijoje
išsakytas pastabas. Jeigu diskusijoje daug kritinių
pastabų bei
pasiūlymų deputatai nepateikė ir projektas nėra
sudėtingas,
Aukščiausioji Taryba gali nutarti antrojo svarstymo
nerengti, t.y.
toliau taikyti skubesnio svarstymo procedūrą;
2) jeigu
pirmajame punkte nurodyti pasiūlymai yra priimti,
paskelbti projektą
visuomenės svarstymui. Gautus šio svarstymo
rezultatus
apibendrina įstatymą rengianti komisija. To paties
įstatymo projektas
du kartus visuomenei svarstyti neskelbiamas;
3) atidėti
projektą tobulinti iš esmės. Atidėtas įstatymo
projektas grąžinamas
nuolatinei komisijai arba sudaroma laikina
parengiamoji
komisija. Atidėti galima tai pačiai arba kitai
sesijai. Pataisytam
įstatymo projektui kartojama pirmojo svarstymo
procedūra;
4) atmesti
projektą visai arba pavesti parengti naują.
Priėmus
pirmajame arba antrajame punkte nurodytą sprendimą,
Aukščiausioji Taryba
gali pavesti kitoms nuolatinėms komisijoms
papildomai nagrinėti
projektą.
Kai projektui
pritarta pirmuoju svarstymu, alternatyvūs
projektai
nepriimami.
surengtas ne
anksčiau kaip po keturių dienų nuo pirmojo.
Pirmojo
svarstymo metu pasiūlytų pataisų ir papildymų
autoriai jas raštu
turi perduoti įstatymą rengiančiai komisijai ne
vėliau kaip per dvi
dienas.
Įstatymo
projektas arba rengiančios komisijos padarytos
pataisos ir
papildymai ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki
antrojo svarstymo
turi būti įteikti deputatams ir Vyriausybei.
pataisos ir
papildymai. Pranešėjas informuoja Aukščiausiąją
Tarybą, kurios ir
kieno siūlytos pataisos ir papildymai priimtos,
kurios ne.
Išklausomos naujai paskirtų papildomai nagrinėti
projektą nuolatinių
komisijų ir, jeigu gautos, Vyriausybės
išvados.
Po to rengiama
bendroji diskusija naujai įstatymo redakcijai
aptarti, o po jos -
specialioji diskusija projekto struktūrai,
atskiriems skyriams,
skirsniams ir straipsniams svarstyti,
pataisoms ir
pasiūlymams dėl jų teikti.
Specialiosios
diskusijos metu posėdžio pirmininkas,
atsižvelgdamas į
pranešėjo ir kitų deputatų nuomonę, turi
deputatams
pasiūlyti, kurios projekto dalys bus svarstomos
atskirai, kurios
kartu. Kilus prieštaravimams, be diskusijų
sprendžia
Aukščiausioji Taryba paprasta balsavusiųjų skaičiaus
dauguma. Taip pat
Aukščiausioji Taryba gali nutarti svarstyti visą
projektą iš karto.
Prireikus specialioji diskusija gali būti
pertraukta ir
tęsiama kituose Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose.
nusprendžia
1) pritarti
projektui ir paskirti tręčiąjį svarstymą. Šis
svarstymas negali
būti surengtas anksčiau negu kitą artimiausią
Aukščiausiosios
Tarybos posėdžių dieną. Jeigu nuolatinei komisijai
pavedama pateikti
pagal deputatų pastabas perredaguotą projektą,
tečiasis svarstymas
rengiamas ne anksčiau kaip po keturių dienų;
2) grąžinti
projektą nuolatinei komisijai patobulinti. Toks
sprendimas įstatymo
projektui gali būti priimtas tik vieną kartą.
Nuolatinė komisija
turi pristatyti patobulintą projektą ne vėliau
kaip po 10 dienų. Po
to kartojama antrojo svarstymo procedūra;
3) padaryti
projekto svarstymo pertrauką, jeigu išaiškėja,
kad deputatams reikia
papildomos informacijos įstatymo priėmimui,
arba Reglamento 98
straipsnyje numatytais atvejais. Pertrauka
negali tęstis iki
kitos sesijos. Toks sprendimas įstatymo
projektui gali būti
priimtas tik vieną kartą;
4) atmesti
projektą visai arba pavesti parengti naują.
sprendimai priimami
paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma,
išskyrus atvejus,
numatytus Reglamento 75 straipsnyje, taip pat
projekto atmetimą,
skubesnės svarstymo procedūros taikymą ir
paskelbimą svarstyti
visuomenei, kurie gali būti priimti tik pagal
Reglamento 101
straipsnyje išdėstytas taisykles.
pateikia naujai
suredaguotą projektą, jis turi būti išdalytas
deputatams ir
įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš dvi darbo
dienas iki posėdžio.
Visas siūlomas
įstatymo projekto pataisas ir papildymus
deputatai, jų
grupės, frakcijos, nuolatinės komisijos ir
Vyriausybė su savo
parašais turi įteikti posėdžių sekretoriatui ne
vėliau kaip prieš 24
valandas iki posėdžio, kuriame numatytas
trečiasis projekto
svarstymas, pradžios. Posėdžių sekretoriatas
jas perduoda
įstatymą rengiančiai komisijai ir padaugina bei
išdalija visiems
deputatams.
Vyriausybė,
nuolatinės komisijos, frakcijos arba laikinosios
deputatų grupės gali
papildomai įteikti pataisas iki trečiojo
svarstymo pradžios,
jeigu turi jas parengusios raštu ir gali
išdalyti visiems
deputatams.
Trečiojo
svarstymo metu naujos pataisos ir papildymai
nepriimami, išskyrus
redakcines pataisas, kurios nesvarstomos ir
nebalsuojamos, o tik
raštu pateikiamos rengiančiai komisijai.
Pataisa ar
papildymas turi būti tinkamai suformuluoti,
atitikti projekto
esmę ir negali būti didesni kaip vienas
straipsnis.
informuoja apie
komisijos padarytus pakeitimus, pristato gautus
papildomus
pasiūlymus ir pataisas, nurodydamas jų pateikėjus.
Toliau
rengiamas įstatymo projekto atskirų dalių svarstymas
ir balsavimas. Jeigu
Aukščiausioji Taryba nenutaria kitaip,
svarstoma ir
balsuojama projekto skyrių, skirsnių ir straipsnių
eilės tvarka.
Straipsnius, kurie lemia projekto principus ir
struktūrą, posėdžio
pirmininkas gali pateikti balsavimui pirmiau
už kitus. Tuos
straipsnius, dėl kurių nėra pataisų ar pasiūlymų
visai išbraukti,
galima priimti be balsavimo, jeigu tam
neprieštarauja nė
vienas deputatas. Kitais atvejais balsuojama už
kiekvieną straipsnį,
skirsnį, skyrių.
Trečiojo
svarstymo metu leidžiama kalbėti tik pateiktų
pataisų ir papildymų
autoriams (iki 5 minučių dėl kiekvieno
pasiūlymo),
pranešėjui, papildomiems pranešėjams ir dėl balsavimo
motyvų, o pranešėjai
neklausinėjami.
priimamas tokia
tvarka
1) paskelbiami
gauti pasiūlymai - pakeisti visą straipsnį,
išbraukti kai
kuriuos straipsnio teiginius, pakeisti kai kuriuos
straipsnio
teiginius, papildyti straipsnį, išbraukti straipsnį.
Kiekvieną iš jų gali
trumpai pakomentuoti pranešėjas ar papildomi
pranešėjai (iki 3
minučių kiekvienas);
2) balsavimu
pasirenkami alternatyvūs pasiūlymai. Kai tam
pačiam straipsniui
yra keletas pasiūlymų, balsuojama šio
straipsnio 1 punkte
nurodyta eile, išskyrus straipsnio išbraukimą,
o toje eilėje -
pagal pasiūlymų pateikimo tvarką. Pataisų pataisos
balsuojamos anksčiau
už pagrindines. Pasiūlymus, prieštaraujančius
anksčiau priimtiems,
posėdžio pirmininkas atmeta be balsavimo. Kai
pranešėjas
paskelbia, kad komisija priima pasiūlymą, dėl jo galima
nebalsuoti, jeigu
nėra prieštaraujančių deputatų. Pateikėjas prieš
balsavimą gali
atsiimti pasiūlymą;
3) balsuojama
už visą straipsnį. Pasiūlymai straipsnį
išbraukti
traktuojami kaip balsavimas "prieš" straipsnį.
Papildomai
pateikti įstatymo straipsniai svarstomi bei
priimami tokia pat
tvarka kaip kiti įstatymo straipsniai.
priimtiems
pasiūlymams suderinti reikia dar vieno nuolatinės
komisijos posėdžio,
arba Reglamento 98 straipsnyje numatytais
atvejais po visų
straipsnių balsavimo trečiajame svarstyme gali
būti padaryta
pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki kitos
artimiausios
Aukščiausiosios Tarybos posėdžių dienos. Po
pertraukos
apsvarstomi ir balsuojami komisijos padaryti pakeitimai
ir papildymai, kurie
neturi prieštarauti jau priimtų straipsnių
esmei. Šio svarstymo
metu kiti pakeitimai ir papildymai
nepriimami.
Jeigu balsavimo
metu nebuvo priimti įstatymo principus ir
struktūrą lemiantys
straipsniai, taip pat atskiri skirsniai ar
skyriai, pranešėjas
iki balsavimo už visą įstatymą gali pasiūlyti
atidėti projektą
taisymui. Jeigu Aukščiausioji Taryba tokį
pasiūlymą priima, ji
turi paskirti kito svarstymo, kuris vyks
pagal antrojo
svarstymo procedūrą, datą. Šia galimybe svarstant
įstatymo projektą
galima pasinaudoti tik vieną kartą.
projektą nepriimami.
Jis gali būti atmestas tik tada, jeigu
negauna reikiamo
skaičiaus balsų.
Apsvarsčius
visus įstatymo straipsnius, balsuojama už visą
įstatymo projektą.
Balsavimo rezultatai nustatomi pagal Reglamento
101 straipsnį. Jeigu
projektas nepriimamas, Aukščiausioji Taryba
gali pavesti
parengti naują projektą, arba, jegu yra surinktas
reikiamas skaičius
deputatų parašų, - paskelbti referendumą.
Po įstatymo
priėmimo toliau svarstomas ir tą pačią dieną gali
būti priimtas
nutarimas dėl įstatymo įsigaliojimo tvarkos ir, jei
reikia, priimamas
įstatymas arba nutarimas, panaikinantis kitų
įstatymų ar jų
straipsnių, prieštaraujančių priimtajam, galiojimą.
kitokį aktą buvo
padaryta Reglamento pažeidimų, Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumas,
nuolatinė komisija, frakcija ar Vyriausybė ne
vėliau kaip per 1
mėnesį nuo ginčijamo akto priėmimo gali
motyvuotu raštu
kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą, siūlydami
panaikinti priimtą
sprendimą. Gavusi tokį teikimą, Aukščiausioji
Taryba artimiausiame
posėdyje turi sudaryti laikinąją komisiją
nurodytiems faktams
ištirti. Ši komisija ne vėliau kaip per 5
dienas turi pateikti
Aukščiausiajai Tarybai išvadas ir pasiūlymus.
Tais atvejais,
kai komisijos išvadose konstatuojami šiurkštūs
įstatymų leidybos
procedūros pažeidimai, Reglamento 101 straipsnio
reikalavimų ar kitų
svarbių Reglamento nuostatų esminiai
pažeidimai, lėmę
Aukščiausiosios Tarybos sprendimą, Aukščiausioji
Taryba balsavimu
sprendžia, ar panaikinti, ar palikti galioti
ginčytiną aktą. Toks
balsavimas turi vykti pagal Reglamento 101
straipsnio
reikalavimus.
Jeigu Aukščiausioji
Taryba panaikina savo ankstesnįjį
sprendimą dėl
įstatymo, nutarimo ar kito akto projekto, jo
svarstymas tęsiamas
nuo tos stadijos, kai buvo padarytas
panaikintasis
sprendimas.
įstatymo leidimo bet
kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, jis
vėl gali būti
siūlomas ne anksčiau kaip po šešių mėnesių. Atmesti
projektai grąžinami
Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui.
24
skirsnis. Skubesnis įstatymų svarstymas
Tarybos nutarimai, o
jei taip nusprendžia Aukščiausioji Taryba, ir
įstatymai.
Siūlyti
skubesnę įstatymo svarstymo procedūrą turi teisę
Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumas, kompetentinga nuolatinė
komisija, frakcija
arba Vyriausybė. Toks motyvuotas siūlymas gali
būti pateikiamas
projekto pristatymo metu, o nutarimas taikyti šią
procedūrą gali būti
priimtas tik pagal Reglamento 101 straipsnio
taisykles.
Aukščiausioji Taryba gali nutarti pereiti prie
skubesnės procedūros
ir pirmojo svarstymo metu.
svarstymo data
paskiriama ne anksčiau kaip kitą Aukščiausiosios
Tarybos posėdžių
dieną ir ne vėliau kaip po savaitės nuo tos
dienos, kai
projektas buvo išdalytas deputatams.
rengti projektą,
pirmininkas tame pačiame Aukščiausiosios Tarybos
posėdyje turi
paskelbti, kada vyks komisijos atviras posėdis,
skirtas deputatų
pasiūlytoms pataisoms ir papildymams apsvarstyti.
Iki šio
posėdžio turi būti pateikta Biudžeto komisijos išvada
dėl įstatymui ar
nutarimui įgyvendinti reikalingų valstybės lėšų
ir jų galimo
šaltinio. Jeigu pagal Biudžeto komisijos išvadą
įstatymui
įgyvendinti reikia keisti patvirtintą valstybės
biudžetą, toliau
projektas svarstomas bendra tvarka.
rengianti komisija
bet kuriuo metu iki įstatymo ar nutarimo
trečiojo svarstymo
pradžios gali pareikalauti jį svarstyti bendra
tvarka. Tokiu atveju
sprendimą Aukščiausioji Taryba gali priimti
paprasta
balsavusiųjų skaičiaus dauguma.
svarstymai
sujungiami į vieną ir vyksta Reglamento 202 straipsnyje
nustatyta tvarka.
Paprastai Aukščiausioji Taryba nutaria apriboti
diskusijos šiuo
klausimu trukmę arba jos dalyvių skaičių. Po
projekto svarstymo
Aukščiausioji Taryba nusprendžia
1) surengti
trečiąjį svarstymą viename iš artimiausių
Aukščiausiosios Tarybos
posėdžių. Jis vyksta pagal Reglamento 23
skirsnio
reikalavimus;
2) toliau
svarstyti projektą bendra tvarka. Šiuo atveju
tęsiama nuo antrojo
svarstymo procedūros;
3) atmesti
projektą visai arba pavesti parengti naują.
Respublikos sutarčių
ratifikavimo svarstomi šiame skirsnyje
nustatyta tvarka.
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, nuolatinė
komisija, frakcija
arba laikinoji deputatų grupė gali reikalauti
svarstymo bendra
tvarka. Tokį sprendimą Aukščiausioji Taryba
priima paprasta
balsavusiųjų skaičiaus dauguma.
Nutarimai dėl
tarptautinių Lietuvos Respublikos sutarčių
ratifikavimo
priimami daugiau kaip pusės bendro deputatų skaičiaus
balsų dauguma, o dėl
sutarčių denonsavimo - ne mažesne kaip dviejų
trečdalių bendro
deputatų skaičiaus balsų dauguma. Tarptautinės
sutartys dėl
Lietuvos Respublikos sienų keitimo ratifikuojamos ne
mažesne kaip keturių
penktadalių visų Aukščiausiosios Tarybos
deputatų balsų
dauguma.
Vyriausybės
pasiūlymu įstatymai ir Aukščiausiosios Tarybos
nutarimai gali būti
svarstomi ypatingos skubos tvarka. Sprendimas
taikyti šią tvarką
priimamas pagal Reglamento 101 straipsnio
reikalavimus ir tik
tada, jeigu tam neprieštarauja nė viena
frakcija.
Pagal šią
tvarką po pristatymo, jeigu projektas išdalytas
deputatams, iš karto
gali būti pradėta trečiojo svarstymo
procedūra, o
Reglamento 208 straipsnio reikalavimai netaikomi.
25
skirsnis. Lietuvos Respublikos Laikinojo
Pagrindinio Įstatymo keitimas
(Panaikintas)
26
skirsnis. Rezoliucijų priėmimas
nenorminis aktas,
priimamas, kai siekiama raštiško Aukščiausiosios
Tarybos nuomonės
patvirtinimo kokiu nors valstybei svarbiu
klausimu. Kiti Aukščiausiosios
Tarybos nenorminiai aktai
(kreipimaisi,
deklaracijos ir kt.) priimami taip pat kaip
rezoliucijos.
Rezoliucijos
iniciatyvos teisę turi Aukščiausiosios Tarybos
deputatai,
Prezidiumas, nuolatinės komisijos, frakcijos ir
laikinosios deputatų
grupės. Pasiūlymas svarstyti rezoliuciją gali
būti pateiktas
savaitės arba dienos posėdžių darbotvarkės aptarimo
metu.
deputatams ne vėliau
kaip prieš dieną iki jos svarstymo.
Svarstymo metu
pasisako ir atsako į klausimus rezoliucijos
iniciatorių
atstovas, o po to vyksta diskusija bendra tvarka.
nusprendžia
1) priimti
rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti
priimtas, jei tam
prieštarauja kuri nors frakcija arba laikinoji
deputatų grupė;
2) redaguoti
rezoliuciją;
3) atmesti
rezoliuciją visai arba pavesti parengti naują.
Aukščiausioji Taryba
nustato jos svarstymo datą ir laiką, sudaro
laikinąją redakcinę
komisiją. Joje negali būti daugiau kaip 10
deputatų. Į
redakcinę komisiją turi įeiti nors vienas iš
rezoliucijos
iniciatorių. Kiti deputatai savo pasiūlymus perduoda
redakcinei komisijai
raštu.
tekstą, nauji
pasiūlymai gali būti svarstomi tik Aukščiausiajai
Tarybai nusprendus.
Jei iš anksto
pateiktus pasiūlymus redakcinė komisija atmetė,
pasiūlymų teikėjų
reikalavimu Aukščiausioji Taryba dėl jų
balsuoja. Baigus
balsuoti alternatyvis pasiūlymus, balsuojama už
visą rezoliucijos
tekstą.
27
skirsnis. Valstybės biudžeto tvirtinimas.
valstybės biudžeto
projektą, ne vėliau kaip iki lapkričio 1 dienos
pateikia jį
Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui. Gavęs projektą,
Sekretorius per dvi
darbo dienas perduoda jo nuorašus nuolatinėms
komisijoms ir
frakcijoms.
Artimiausiame
Aukščiausiosios Tarybos posėdyje išklausomas
Vyriausybės
pranešimas apie biudžeto projektą. Toliau biudžeto
projektui nagrinėti
nuolatinėse komisijose ir frakcijose skiriama
ne mažiau kaip
dešimt dienų. Tuo metu eiliniai Aukščiausiosios
Tarybos posėdžiai
nerengiami.
biudžeto projektą
pagal klasifikacinius padalinius, atitinkančius
jų kompetenciją,
suformuluoja savo išvadas bei pataisas ir iki
lapkričio 20 dienos
pateikia Biudžeto komisijai.
Į nuolatinių
komisijų posėdžius, kuriuose nagrinėjamas
valstybės biudžeto
projektas, kviečiami Vyriausybės ir Biudžeto
komisijos atstovai.
Vyriausybė privalo pateikti nuolatinėms
komisijoms visus
duomenis, kuriais pagrįstas biudžeto projektas.
deputatai visose
valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose
gali siūlyti didinti
projekte numatytas išlaidas tik nurodydami
šių išlaidų
finansavimo šaltinius.
Tačiau negalima
siūlyti mažinti tų išlaidų, kurios į biudžeto
projektą įrašytos
pagal įstatymus, kitus Aukščiausiosios Tarybos
priimtus norminius
aktus ir tarptautinius Lietuvos Respublikos
įsipareigojimus.
Norėdama tokias išlaidas sumažinti, Aukščiausioji
Taryba pirmiausia
turi pakeisti atitinkamus norminius aktus.
projekte numatytas
pajamas turi būti pateikiami kaip mokesčių
įstatymų ar kitų
norminių aktų, reglamentuojančių valstybės
pajamas, pataisų ar
galiojimo panaikinimo, taip pat naujų įstatymų
projektai.
Aukščiausioji
Taryba šiuos projektus svarsto bendra tvarka
kartu su valstybės
biudžeto projektu.
išvadas, frakcijų
nuomonę, siūlomas pataisas, kartu su
Vyriausybės,
frakcijų ir kitų nuolatinių komisijų atstovais
apsvarsto valstybės
biudžeto projektą ir formuluoja apie jį savo
išvadas.
Biudžeto
komisija privalo arba priimti kitos nuolatinės
komisijos siūlomas
pataisas, jeigu jos atitinka komisijos
kompetenciją, arba
pateikti motyvuotą atsakymą.
Nuolatinė
komisija turi teisę teikti pasiūlymus koreguoti ir
tuos biudžeto
straipsnius, kurie nepriklauso jos kompetencijai.
Šiuo atveju Biudžeto
komisija neprivalo informuoti nuolatinės
komisijos apie
priimtą sprendimą.
projektas turi būti
apsvarstytas Aukščiausiosios Tarybos posėdyje.
Jame išklausomas
Biudžeto komisijos pranešimas, pateikiamos kitų
nuolatinių komisijų
išvados, jei jos nepaminėtos Biudžeto
komisijos pranešime,
frakcijų ir paskirų deputatų nuomonė bei
pastabos.
valstybės biudžeto
projekto svarstymo skiriamas antrasis, kuriame
Vyriausybė pristato
pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą
projektą. Posėdžio
metu Vyriausybės atstovas informuoja, kurie iš
nuolatinių komisijų,
frakcijų ir paskirų deputatų pasiūlymų bei
pataisų įrašyti į
biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja
atmetimo priežastis,
atsako į deputatų klausimus.
Po diskusijos
balsuojama dėl įstatymo trečiojo svarstymo
paskyrimo
artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje. Iki jo
Vyriausybės atstovui
pateikiami nauji pasiūlymai ir pataisos
Reglamento 208
straipsnyje numatyta tvarka. Jeigu yra rimtų
pastabų projektui,
jis gali būti grąžintas Vyriausybei pataisyti.
Tam skiriama ne
daugiau kaip 10 dienų, po to grįžtant prie antrojo
svarstymo
procedūros.
kuriomis nesutinka
Vyriausybė, bet kurios atitinka šio skirsnio
231 ir 232
straipsniuose numatytas sąlygas, gali būti priimti tik
tada, kai gauna
pusės bendro deputatų skaičiaus balsų daugumą.
Apsvarsčiusi ir
priėmusi sprendimus dėl pasiūlymų ir pataisų,
Aukščiausioji Taryba
turi priimti visą valstybės biudžeto
projektą.
biudžeto projektą,
ne anksčiau kaip po penkių ir ne vėliau kaip po
dešimties dienų
skiriamas dar vienas svarstymas, kuriame
pateikiamas pagal
nuolatinių komisijų, frakcijų ir deputatų
pastabas pataisytas
projektas. Svarstymas vyksta šio skirsnio 235
straipsnyje numatyta
tvarka.
Aukščiausiajai
Tarybai pakartotinai atmetus biudžeto
projektą, tame
pačiame posėdyje Prezidiumas, nuolatinė komisija
arba frakcija gali
pareikalauti balsuoti dėl nepasitikėjimo
Vyriausybe
Reglamento 260 straipsnyje nurodyta tvarka.
Respublikos
biudžetinės sandaros įstatymo nustatytus rodiklius.
Kartu patvirtinami
asignavimai pagal biudžeto išlaidų
klasifikacijos
skyrius. Šie asignavimai privalomi visiems biudžeto
vykdytojams.
biudžeto projekto
nepatvirtinimo, naujos Vyriausybės pateiktas
biudžeto projektas
svarstomas ir tvirtinamas šio skirsnio 229 -
237 straipsniuose
numatyta tvarka. Svarstymo terminus nustato
Aukščiausioji Taryba
nutarimu, priimamu ne vėliau kaip artimiausią
posėdžių dieną po
naujo Ministro Pirmininko prisaikdinimo.
skirti iš
Vyriausybės rezervinio fondo ar papildomų lėšų,
susidarančių
biudžeto vykdymo metu, Vyriausybė pateikia
Aukščiausiajai
Tarybai įstatymo dėl papildomų asignavimų projektą.
Jame nurodoma
trūkstamų lėšų paskirtis ir kiekis bei jų
finansavimo
šaltinis. Projektas gali būti svarstomas bendra arba
skubesne tvarka.
paskiri deputatai,
laikydamiesi šio skirsnio 231 ir 232
straipsniuose
numatytų sąlygų, gali pasiūlyti įstatymo projektą
dėl kai kurių
biudžeto išlaidų pakeitimų. Projektas gali būti
svarstomas bendra
arba skubesne tvarka.
Įstatymas
priimamas pagal Reglamento 101 straipsnio
reikalavimus, jeigu
jam neprieštarauja Vyriausybė. Priešingu
atveju įstatymui
priimti reikia daugiau kaip pusės bendro deputatų
skaičiaus balsų
daugumos.
Vyriausybė ne vėliau
kaip per 2 mėnesius nuo jos sudarymo turi
Aukščiausiosios
Tarybos posėdyje pateikti būsimosios veiklos
programą savo
įgaliojimų laikui. Šios programos metmenys turi būti
įteikti deputatams
raštu ne vėliau kaip vieną savaitę prieš
posėdį.
Po svarstymo
Aukščiausiosios Tarybos posėdyje Vyriausybės
programa turi būti
aprobuota daugiau kaip pusės bendro deputatų
skaičiaus balsų
dauguma. Jeigu Aukščiausioji Taryba programos
neaprobuoja,
Vyriausybė per 2 savaites turi pristatyti pagal
išsakytas pastabas
pakoreguotą programą.
Jeigu
Aukščiausioji Taryba pakartotinai neaprobuoja
Vyriausybės
programos, tame pačiame posėdyje Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumas,
nuolatinė komisija arba frakcija gali
pareikalauti
balsuoti dėl nepasitikėjimo Vyriausybe Reglamento 260
straipsnyje nurodyta
tvarka.
kaip kartą per metus
už darbą, įstatymų bei biudžeto vykdymą
atsiskaito
Aukščiausiajai Tarybai.
Dėl konkrečių
Aukščiausiosios Tarybos pavedimų ir
įpareigojimų vykdymo
Vyriausybė atsiskaito nustatytu laiku arba
kreipiasi į
Aukščiausiąją Tarybą pratęsti skirtą terminą.
Aukščiausiosios
Tarybos sesijos metu kartą per savaitę vieną
valandą atsakinėja į
deputatų klausimus, kurie per posėdžių
sekretoriatą
pateikiami ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki
posėdžio. Numatomų
atsakyti klausimų sąrašą eilės tvarka nustato
seniūnas ir prieš
pirmąjį tos dienos posėdį perduoda išdalinti
deputatams.
Likus laiko,
deputatai gali posėdyje dalyvaujantiems
Vyriausybės nariams
užduoti kitų klausimų raštu ir žodžiu. Po to
paprastai skiriama
laiko paklausimams nagrinėti.
Respublikos
Vyriausybės posėdžio Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumui turi
būti perduotas jo nustatytas priimtų nutarimų
kopijų skaičius.
Prezidiumas juos išplatina visoms nuolatinėms
komisijoms ir
frakcijoms.
rečiau kaip kartą
per mėnesį, Vyriausybės valandos metu į deputatų
iš anksto pateiktus
klausimus turi atsakyti Lietuvos Respublikos
generalinis
prokuroras, Valstybės kontrolierius ir kiti
Aukščiausiajai
Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovai.
Klausimų pateikimo
ir registravimo tvarka - tokia pat kaip šio
skirsnio 244
straipsnyje.
Likus laiko,
deputatai posėdyje gali užduoti šiems
pareigūnams klausimų
žodžiu. Po to paprastai skiriama laiko
paklausimams
nagrinėti.
iškviesti į posėdį
bet kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės narį
ar Aukščiausiajai
Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovą
atsiskaityti už
darbą. Pakviestieji atsako į deputatų paklausimus
ir klausimus,
pateikia kitą informaciją apie jų ir jiems pavaldžių
organų veiklą.
29 skirsnis. Paklausimai
kreipiasi į
Vyriausybės narį ar Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų
valstybės organų
vadovą, reikalaudami pateikti informaciją apie jo
veiklą bei priimtus
sprendimus.
Paklausimu
laikomas tik toks valstybinės ar visuomeninės
reikšmės klausimas,
dėl kurio deputatas ar jų grupė kreipėsi į
valstybės
institucijas, tačiau, jų nuomone, jis nebuvo tinkamai
išnagrinėtas arba
buvo išspręstas neigiamai. Paklausimu gali būti
laikomas ir toks
klausimas, kurio valstybinę ar visuomeninę
reikšmę pripažįsta
Aukščiausioji Taryba, Prezidiumas, taip pat
kuri nors nuolatinė
komisija, frakcija ar laikinoji deputatų
grupė.
pareigūną, į kurį
jis kreipiasi, ir laukiamo atsakymo būdą (žodžiu
ar raštu). Jeigu
atsakymo būdas nenurodytas, atsakymas pateikiamas
raštu, išplatinamas
nuolatinėms komisijoms ir frakcijoms, o
Aukščiausiosios
Tarybos posėdyje nenagrinėjamas.
Paklausimus
užregistruoja posėdžių sekretoriatas ir perduoda
Sekretoriui, kuris
apie tai praneša Aukščiausiajai Tarybai.
Deputatas turi
teisę bet kuriuo momentu atšaukti savo
paklausimą.
terminas negali
viršyti dviejų savaičių nuo jo pateikimo adresatui
dienos.
Jeigu
pareigūnas, kuriam pateiktas paklausimas, negali
nustatytu laiku
duoti atsakymo, jis privalo tai motyvuoti ir
pasiūlyti savo
terminą.
Tarybos posėdžiuose
ne rečiau kaip du kartus per mėnesį sesijos
metu.
Paklausimų
sąrašas pateikiamas deputatams ne vėliau kaip
prieš vieną dieną
iki jų nagrinėjimo.
Nagrinėjant
paklausimą, turi dalyvauti jo pateikėjas. Kai
paklausimo
pateikėjas posėdyje nedalyvauja, paklausimo
nagrinėjimas
atidedamas arba anuliuojamas, jeigu pateikėjas
nedalyvauja apie tai
iš anksto nepranešęs.
Paklausimo
pateikėjas negali pirmininkauti posėdžiui, kuriame
paklausimas
svarstomas.
nagrinėjamas šia
tvarka
1) paklausimo
pateikėjo pasisakymas (iki 7 minučių);
2) pareigūno,
kuriam pateiktas paklausimas, atsakymas (iki 15
minučių);
3) diskusija,
jeigu jos reikalauja kuri nors nuolatinė
komisija, frakcija
arba laikinoji deputatų grupė. Diskusijoje
žodis paprastai
suteikiamas paeiliui pritariantiems ir
nepritariantiems
atsakymui į paklausimą deputatams. Jeigu
Aukščiausioji Taryba
nenutaria diskusijos pratęsti, leidžiama
pasisakyti ne
daugiau kaip keturiems deputatams.
30
skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos pareigūnų ir
Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų
valstybės organų vadovų atšaukimas
pareigūną ar
Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų
vadovą (kelti
pasitikėjimo jais klausimą) turi būti svarstomas,
kai tą motyvuotu
raštu pateikia Prezidiumas, nuolatinė komisija,
frakcija ar
laikinoji deputatų grupė. Nuolatinė ar laikinoji
komisija negali
siūlyti atšaukti kitos komisijos pirmininką.
Lietuvos
Respublikos generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų,
teismų teisėjų,
administracinio proceso teisėjų, Valstybės
kontrolieriaus, jo
pavaduotojų, vyriausiųjų kontrolierių,
Vyriausiojo
valstybinio arbitro ir jo pavaduotojų atšaukimo tvarką
nustato šių
valstybės organų veiklą reglamentuojantieji įstatymai.
atšaukimo įteikiamas
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, o dėl
paties Pirmininko -
Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui. Toks
pareiškimas turi
būti paskelbtas artimiausiame Aukščiausiosios
Tarybos posėdyje.
Tie patys
deputatai negali vienos sesijos metu pakartotinai
reikalauti atšaukti
tą patį pareigūną.
atšaukimo vyksta
diskusijos, tam posėdžiui pirmininkauti negali.
Diskusijose dėl
Aukščiausiosios Tarybos pareigūno ar
Aukščiausiajai
Tarybai atskaitingo valstybės organo vadovo
atšaukimo pirmiausia
pasisako atšaukimo iniciatorių atstovas, po
to - pareigūnas,
kurio atšaukimo klausimas yra svarstomas.
Kiekvieno pasisakymo
trukmė neturi viršyti pusės valandos. Abiems
skiriama dar po pusę
valandos atsakyti į klausimus. Toliau
diskusijos tęsiamos
bendra tvarka.
pareigūnų ar
Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų
vadovų atšaukimo
priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės
bendro deputatų
skaičiaus balsų dauguma.
31 skirsnis.
Interpeliacijos ir pasitikėjimas Vyriausybe
interpeliacija
deputatų grupė raštu kreipiasi į Ministrą
Pirmininką, kitą
Vyriausybės narį, reikalaudami paaiškinti jų
sprendimų motyvus ir
tolesnės veiklos kryptis tam tikrais
Vyriausybės
politikos aspektais.
Interpeliacija
gali būti pateikta Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumo,
nuolatinės komisijos, frakcijos arba laikinosios
deputatų grupės.
Jeigu interpeliaciją pasirašo mažiau deputatų
negu reikia
laikinajai grupei sudaryti, interpeliacija tampa
paklausimu ir
nagrinėjama tam atvejui numatyta tvarka. Po
interpeliacijos
įteikimo Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui, nė
vienas parašas
negali būti atšauktas.
Ta pati
komisija ar deputatų grupė negali vienos sesijos metu
dar kartą pateikti
interpeliaciją tam pačiam Vyriausybės nariui.
privalo ne vėliau
kaip per dvi savaites perduoti Aukščiausiosios
Tarybos Sekretoriui
raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami
deputatai.
Gavus atsakymą
į interpeliaciją, Aukščiausioji Taryba turi jį
apsvarstyti savo
posėdyje ne vėliau kaip per penkias dienas.
posėdyje nagrinėjama
šia tvarka
1)
interpeliacijos pateikėjų atstovo pasisakymas (iki 15
minučių);
2) Vyriausybės
nario, kuriam pateikta interpeliacija,
atsakymas (iki 30
minučių);
3) to paties
pareigūno atsakymai į deputatų klausimus (iki 30
minučių);
4) diskusija.
Diskusijoje žodis paprastai suteikiamas
paeiliui
pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į paklausimą
deputatams;
5) baigiamasis
interpeliaciją gavusiojo pareigūno žodis;
6) redakcinės
komisijos interpeliacijos rezoliucijos
projektui parengti
sudarymas. Joje būtinai turi dalyvauti bent
vienas iš
interpeliacijos pateikėjų;
7)
interpeliacijos rezoliucijos projekto svarstymas ir
priėmimas.
pareikštas
Aukščiausiosios Tarybos pritarimas arba nepritarimas
Vyriausybės, jos
nario atsakymui.
Jeigu
rezoliucijos projekte pareikštas nepasitikėjimas
Ministru Pirmininku,
Vyriausybe ar jos nariu, tai gali būti
priimta slaptu
balsavimu daugiau kaip pusės bendro Aukščiausiosios
Tarybos deputatų
skaičiaus balsų dauguma. Jeigu tokia rezoliucija
priimama, Vyriausybė
ar jos narys privalo atsistatydinti.
32
skirsnis. Laikinosios kontrolės komisijos
Aukščiausiosios
Tarybos sprendimų vykdymui kontroliuoti, surinkti
ir Aukščiausiajai
Tarybai pateikti informaciją bei išvadas,
reikalingas kilusiai
problemai nagrinėti ir sprendimui priimti.
iniciatyvos teisę
turi Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas,
nuolatinės
komisijos, frakcijos ir laikinosios deputatų grupės.
Iniciatoriai turi
pateikti Aukščiausiajai Tarybai nutarimo
projektą dėl
laikinosios kontrolės komisijos sudarymo, kuriame
nurodomas komisijos
sudarymo tikslas, uždaviniai ir jos
įgaliojimai.
Nutarimo projektas svarstomas Reglamento 24 skirsnyje
numatyta tvarka.
Apie
laikinosios kontrolės komisijos sudarymo iniciatyvą
Aukščiausiosios
Tarybos Sekretorius turi informuoti Lietuvos
Respublikos
generalinį prokurorą ir, jei reikia, Vyriausybę arba
paskirus jos narius.
Jeigu Generalinis prokuroras raštu praneša,
kad pagal faktus,
lėmusius laikinosios komisijos sudarymo
iniciatyvą, iškelta
baudžiamoji byla, tokia komisija nesudaroma,
o, jeigu jau yra
sudaryta, - jos veikla nutraukiama.
mažiau kaip keturi
nariai ir pirmininkas. Jie renkami Reglamento
63 straipsnyje
nustatyta tvarka.
Komisija darbui
gali pasitelkti atitinkamų sričių
specialistų.
Laikinosios
kontrolės komisijos darbo trukmė - iki 6 mėnesių.
uždari visiems
asmenims, išskyrus kviestuosius. Komisijos darbo
metu surinkti
duomenys ir išvados neskelbiamos.
Laikinoji
kontrolės komisija turi teisę išreikalauti, kad
įmonės, įstaigos,
organizacijos pateiktų reikiamus duomenis apie
jų veiklą, kad
teisėtvarkos ir prokuratūros darbuotojai pateiktų
dokumentus bei
parodymus, kad bet kuris Lietuvos pilietis pateiktų
parodymus.
pavestą darbą,
surinktus ir apibendrintus duomenis, gautas išvadas
ir parengtą
rezoliucijos projektą pateikia Aukščiausiajai Tarybai.
Laikinosios
kontrolės komisijos nagrinėtu klausimu
Aukščiausiosios
Tarybos uždarame posėdyje priimama rezoliucija.
Joje gali būti
išreikštas nepasitikėjimas Vyriausybe, jos nariu ar
Aukščiausiajai
Tarybai atskaitingų organų vadovu. Šiuo atveju
rezoliucijai priimti
taikomi Reglamento 260 ar 256 straipsnių
reikalavimai.
33
skirsnis. Valstybės biudžeto apyskaitos kontrolė
kontrolę atlieka
Biudžeto komisija. Kitos nuolatinės
Aukščiausiosios
Tarybos komisijos gali kontroliuoti jų
kompetenciją
atitinkančių biudžeto straipsnių vykdymą.
Aukščiausiosios
Tarybos posėdyje valstybės biudžeto vykdymas
svarstomas ne rečiau
kaip vieną kartą per šešis mėnesius.
Nuolatinių komisijų
posėdžiuose biudžeto vykdymas svarstomas ne
mažiau kaip tris
kartus per jo vykdymo laiką.
pateikia
Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui praėjusiųjų metų
valstybės biudžeto
įvykdymo apyskaitą. Taip pat iki šios datos
Valstybės
kontrolierius turi pateikti Aukščiausiosios Tarybos
Sekretoriui pažymą
apie valstybės biudžeto įvykdymą.
Aukščiausiosios
Tarybos Sekretorius per dvi darbo dienas šios
apyskaitos ir
Valstybės kontrolieriaus pažymos nuorašus pateikia
Biudžeto komisijai,
kitoms nuolatinėms komisijoms ir frakcijoms.
Artimiausiame
Aukščiausiosios Tarybos posėdyje išklausomas
Vyriausybės
pranešimas apie valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą.
Per tris savaites po
šio pranešimo nuolatinės komisijos apsvarsto
valstybės biudžeto
įvykdymo apyskaitą ir parengia išvadas.
biudžeto įvykdymo
apyskaita turi būti apsvarstyta Aukščiausiosios
Tarybos posėdyje.
Posėdyje
išklausomas Biudžeto komisijos pranešimas, kitų
nuolatinių
Aukščiausiosios Tarybos komisijų išvados. Po diskusijų
priimamas
Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl valstybės biudžeto
įvykdymo.
Taryba sprendžia
klausimą dėl pajamų ar išlaidų teisėtumo
atstatymo. Tame
pačiame posėdyje Aukščiausioji Taryba turi
balsuoti dėl
nepasitikėjimo Vyriausybe ar jos nariais Reglamento
260 straipsnyje
nurodyta tvarka.
BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
Reglamentas bei
atskiri jo straipsniai gali būti naikinami arba
keičiami tik Aukščiausiosios
Tarybos posėdyje dalyvaujant ne
mažiau kaip dviems
trečdaliams bendro deputatų skaičiaus, o už
tokį sprendimą turi
balsuoti daugiau kaip pusė bendro deputatų
skaičiaus.
Lietuvos
Respublikos
Aukščiausiosios
Tarybos
Pirmininkas
V.Landsbergis
Vilnius, 1991
balandžio 18 d.
Nr.I-1241
_