DĖL NAUJOS REDAKCIJOS

Nutarimas

skelbtas: Žin., 2008, Nr. 75-2942

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

2008 m. birželio 18 d. Nr. 620

Vilnius

Nauja

nutarimo redakcija

Nr.

349, 2010-03-31,

Žin., 2010, Nr. 40-1908 (2010-04-08)

DĖL NAUJOS REDAKCIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin.,

2006, Nr. 112-4273), 880 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria

Patvirtinti Naujos redakcijos Lietuvos

Respublikos karo prievolės įstatymo koncepciją (pridedama).

Ministras Pirmininkas Andrius

Kubilius

Krašto apsaugos ministrė Rasa

Juknevičienė

___________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 620

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2010 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 349

redakcija)

NAUJOS REDAKCIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO KONCEPCIJA

I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS

1. Naujos

redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcija (toliau – ši

koncepcija) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“ (Žin., 2008, Nr. 75-2942), kurioje siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti

reikiamus įstatymų pakeitimo projektus, taip pat konstatuota būtinybė išsaugoti

karo prievolės institutą numatant privalomąją karo tarnybą mobilizacijos

atveju, o privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo poreikį persvarstyti

kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu tvirtinant ribinius

karių skaičius, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai

pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870),

241 punkto nuostatą ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009,

Nr. 33-1268),

464 ir 477 priemones ir atsižvelgiant į Įstatymų koncepcijų

rengimo metodikos, patvirtintos teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 277 (Žin., 2002, Nr. 1-10), 3.2 punkto

nuostatą.

2. Naujos teisinio reguliavimo normos

nustatomos atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime (Žin., 2009, Nr. 115-4888)

nutarta pripažinti, kad

2.1. Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. kovo 13 d. rezoliucijos „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“ (Žin., 2008, Nr. 47-1753)

penktosios pastraipos nuostata „tikslinga pereiti prie profesinės ir savanorių

karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės“, šeštosios pastraipos

nuostata ta apimtimi, kuria numatoma išsaugoti privalomąją karo tarnybą tik

mobilizacijos atveju, o privalomosios pradinės karo tarnybos poreikį

persvarstyti kiekvienais metais Seimo sprendimu tvirtinant ribinius karių

skaičius, aštuntosios pastraipos nuostata ta apimtimi, kuria siūloma

Vyriausybei teikti Seimui tvirtinti ribinius karių skaičius, nustatomus

atsižvelgiant į perėjimo prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu

organizuojamos kariuomenės poreikius, neprieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijai.

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 620 „Dėl Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo

prievolės įstatymo koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 75-2942)

patvirtintos Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo

koncepcijos 18 punkto nuostata „bus nustatytas papildomas naujas privalomosios

pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindas, numatantis, kad privalomoji pradinė

karo ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba visiems šauktiniams gali būti

atidedama, jeigu atitinkamų metų kariuomenės principinę struktūrą

reglamentuojantis įstatymas nustato, jog ribinis privalomosios pradinės karo

tarnybos karių skaičius yra 0“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijai.

II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO DALYKO IR TIKSLŲ

BENDROJI CHARAKTERISTIKA

3. Šios koncepcijos pagrindu siūloma parengti naujos redakcijos

Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą (toliau – Įstatymas), kuris iš

naujo reglamentuos (pakeis) karo prievolės atlikimo ir užtikrinimo tvarką.

Įstatyme taip pat bus pakeista valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

kompetencija, fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos, susijusios su

karo prievole.

Piliečių pareiga atlikti karo ar

alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą įstatymo nustatyta tvarka įtvirtinta

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, todėl pasirinkta karo prievolės teisinius

santykius reguliuoti įstatymu.

4. Įstatymo tikslai

4.1. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos

Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime ir Lietuvos Respublikos

Seimo rezoliucijoje „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“ išdėstytas

nuostatas, patikslinti privalomosios karo tarnybos atlikimo pagrindus ir

tvarką.

4.2. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie

privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos

tarnybos atidėjimo pagrindai nepasiteisino, be to, prireikė nustatyti naujus

tarnybos atidėjimo pagrindus, pakeisti tarnybos atidėjimo pagrindus.

4.3. Optimizuoti karo prievolės

administravimo sistemą – atsisakyti dviejų pakopų karo prievolės administravimo

sistemos, patikslinti karo prievolę administruojančios institucijos (Karo

prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos) funkcijas

ir struktūrą, šauktinių atrankos sistemą.

4.4. Sumažinti karo prievolininkams,

įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms administravimo naštą dėl duomenų apie karo

prievolininkus teikimo.

4.5. Atsižvelgiant į tai, kad privalomoji

karo tarnyba paskelbus mobilizaciją yra karo prievolės sudedamoji dalis,

patikslinti nuostatas dėl privalomosios karo tarnybos atlikimo tvarkos

mobilizacijos paskelbimo atveju.

III. TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS KARO

PRIEVOLĘ

5. Lietuvos Respublikos Konstitucija (Žin., 1992, Nr. 33-1014) (toliau – Konstitucija) įtvirtina karo prievolę: jos 139

straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto

užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga.

Konstitucijoje nurodyta, kad įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos

piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

6. Šiuo metu karo prievolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos karo

prievolės įstatymas, kuris nustato nuolatinę 12 mėnesių trukmės privalomąją

pradinę karo tarnybą. Šiame įstatyme reglamentuojama asmenų registracija ir

šaukimas (įskaitant šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą atleidimo,

pakeitimo ir atidėjimo pagrindus), karinės įskaitos tvarkymas, karo prievolės

administravimas (pirmos ir antros pakopos), privalomosios pradinės karo

tarnybos (tarnybos vieta, trukmė, būtinieji kariniai mokymai), alternatyviosios

krašto apsaugos tarnybos, atsargos tarnybos atlikimas, karo prievolės

užtikrinimas, įstatymą vykdančių institucijų kompetencija.

7. Su karo prievole susiję kiti įstatymai

7.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų

įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16) priedėlio I dalies 7 skyriaus antruoju skirsniu, Lietuvos

gynybinė galia grindžiama įstatymo nustatyta visuotine privalomąja karo

tarnyba; 6 skyriuje nurodyta, kad viena iš Konstitucijos kertinių normų,

tiesiogiai reglamentuojančių valstybės gynimo klausimus, yra Konstitucijos 139

straipsnis; 23 skyriuje apibrėžta alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba.

7.2. Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo

agresijai įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1927) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal Konstituciją

ir įstatymus valstybės institucijos, ginkluotosios pajėgos ir kiekvienas

pilietis privalo ginti Lietuvos nepriklausomybę, jos teritorijos vientisumą ir

konstitucinę santvarką.

7.3. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir

karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325) 2

straipsnio 12 dalis nustato, kad privalomoji karo tarnyba – Konstitucijos nustatyta Lietuvos Respublikos piliečio privaloma karo

tarnyba, atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Ją sudaro įstatymo nustatytos

trukmės nuolatinė ar kitais būdais atliekama pradinė karo tarnyba ir

nenuolatinė tarnyba aktyviajame rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju. 30 straipsnyje nustatyta, kad į privalomąją pradinę karo tarnybą

piliečiai šaukiami Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nustatytomis

sąlygomis ir tvarka. Šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu

priimamas į profesinę karo tarnybą asmuo nėra atlikęs privalomosios pradinės

karo tarnybos ar kitu būdu įgijęs reikiamo pagrindinio karinio parengimo,

priimant į profesinę karo tarnybą jam nustatomas iki 6 mėnesių bandomasis

laikotarpis, kurio metu karys siunčiamas į pagrindinio karinio parengimo

kursus.

7.4. Valstybės gynimo taryba ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė

(Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos 2009 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. V-1, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimas Nr. 1521) Lietuvos

Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2010

metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2015 metais nustatymo,

krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės

tarnautojų ribinio skaičiaus 2010 metais ir 2015 metais patvirtinimo įstatymo

projektui, kuriame nustatomas 2010 metais iki 600, o 2015 metais – iki 1 000

privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius, privalomąją pradinę karo

tarnybą pakeičiant kitais Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme

numatytais būdais, pavyzdžiui, būtinaisiais kariniais mokymais savanoriškumo

pagrindu.

7.5. Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo (Žin., 2000, Nr. 52-1482) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvedus karo

padėtį Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo

įstatymo nustatyta tvarka skelbiama ir vykdoma mobilizacija, kurios metu

atsargos karo prievolininkai šaukiami į tikrąją karo tarnybą.

7.6. Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo

rengimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 116-2695) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta mobilizacinio rezervo

sąvoka ir nurodyta, kad į šį rezervą patenka ir atsargos karo prievolininkai.

Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad

mobilizacinio rezervo rengimą sudaro atsargos karo prievolininkų mobilizacinė

apskaita ir kariniai bei specialūs mokymai. 8 straipsnyje reglamentuojamas

mobilizacinis karo prievolininkų rezervas, t. y. nurodyta, iš ko jis

susideda, taip pat kad atsargos karo prievolininkų apskaitos ir mokymo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas.

7.7. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290)

7 straipsnio 14 punkte įtvirtinta, kad viena iš savivaldybės valstybinių

(valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų yra dalyvavimas atrenkant

šauktinius į karo tarnybą. To paties įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 6 punkto

seniūnijai priskirta funkcija rinkti ir savivaldybės administracijos

direktoriui teikti duomenis apie šaukiamojo amžiaus jaunuolius, gyvenančius

seniūnijos teritorijoje.

7.8. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140)

55 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiams,

kurie mokosi aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos įgyti karinį parengimą,

kuris įskaitomas kaip privalomoji pradinė karo tarnyba.

7.9. Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo (Žin.,

2002, Nr. 64-2575) 17 straipsnis numato, kad nepaprastosios padėties metu

prireikus įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti panaudojama

Lietuvos kariuomenė ir mobilizacinis rezervas, į kurį įeina atsargos karo

prievolininkai.

7.10. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso

(Žin., 1985, Nr. 1-1) 212 straipsnyje nustatytos sankcijos asmenims, neatvykusiems

į privalomąją pradinę karo tarnybą arba mokymus be pateisinamos priežasties.

213 straipsnyje nurodytos sankcijos pareigūnams, laiku nepateikusiems vietinėms

teritorinėms karinėms įstaigoms jaunuolių, privalančių registruotis šaukimo

komisijose, sąrašų ar dokumentų, reikalingų karo prievolininkų karinei

įskaitai, arba pateikusiems melagingus duomenis. Kodekso 2131 straipsnis

įtvirtina sankciją už karo prievolininkų karinės įskaitos pažeidimą, o 2132

– už tyčinį kario liudijimo sugadinimą ar jo praradimą dėl

nerūpestingumo.

7.11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 314, 315

ir 316 straipsniai atitinkamai nustato atsakomybę už šaukimo į privalomąją karo

tarnybą vengimo, šaukimo į karo tarnybą karo padėties metu vengimo ir vengimo

atlikti karo tarnybą veikas.

7.12. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio

įstatymas (Žin.,

1999, Nr. 43-1358) nustato, kad vienintelis darbingas ūkininko partneris karinės

prievolės atlikti nešaukiamas.

7.13. Lietuvos Respublikos karių

materialinės atsakomybės įstatymas (Žin.,

2000, Nr. 64-1928)

nustato tikrąją karo tarnybą atliekančių ir kario statusą turinčių asmenų,

įskaitant ir privalomosios karo tarnybos karius, materialinės atsakomybės už

žalą, padarytą krašto apsaugos sistemos institucijoms, sąlygas, ribas, žalos

nustatymo ir atlyginimo tvarką.

7.14. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593) nustato, kad privalomosios

krašto apsaugos tarnybos kariui privalomosios tarnybos metu sudaromos sąlygos

mokytis pagal bendrojo lavinimo mokyklos programų modulius, dalyvauti

neformaliojo švietimo programose švietimo ir mokslo bei krašto apsaugos

ministrų nustatyta tvarka bei savišvietoje.

7.15. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos

įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) nustato, kad valstybės

tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos

ir nustatytas darbo užmokestis, kai valstybės tarnautojai pašaukti į pratybas,

mokymus ar vykdyti tarnybinių užduočių pagal Lietuvos Respublikos karo

prievolės įstatymą. Kai valstybės tarnautojas atlieka privalomąją pradinę karo

tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jam garantuojamos tik

einamos pareigos. Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai

valstybės tarnautojas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba

alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą

negrįžta į eitas pareigas. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme

numatyta, kad karo prievolininkai, stodami į valstybės tarnybą, privalo

pateikti karo prievolininko statusą liudijantį karinį dokumentą: kario arba

šauktinio liudijimą.

7.16. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 7-140) nustatyta, kad diplomato tarnybos sutartis ar

terminuota diplomato tarnybos darbo sutartis gali būti nutraukta, jeigu

diplomatas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba

alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą

negrįžta į eitas pareigas.

7.17. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo

įstatymas (Žin., 2004, Nr. 4-26) nustato, kad

teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje

įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti apdraustieji, kuriems

teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos

politikos priemonių ir jeigu jie baigė privalomąją nuolatinę pradinę karo

tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo atleisti iš šių

tarnybų ištarnavę ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko.

7.18. Lietuvos

Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 59-1153) nustato,

kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami Lietuvos Respublikos kariuomenės privalomosios pradinės

karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos

tarnybą.

7.19. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio

draudimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 17-447) nustato, kad

socialiniu draudimu privalomai draudžiami Lietuvos Respublikos kariuomenės

privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys

alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

7.20. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas

(Žin., 1994, Nr. 89-1706;

2009, Nr. 25-984)

nustato išmokos mokėjimą privalomosios pradinės karo tarnybos karių vaikams.

8. Su karo prievole susiję įstatymų

įgyvendinamieji teisės aktai

8.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 206 „Dėl Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo

valstybės institucijose ir prievolininkų materialinio aprūpinimo tvarkos

patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 18-435) nustato

alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo tvarką, įstaigos, į kurią

asmuo paskiriamas atlikti šią tarnybą, vadovo teises ir pareigas, šią tarnybą

atliekančių asmenų materialinį aprūpinimą.

8.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl Karo prievolininkų prašymų atlikti alternatyviąją krašto

apsaugos tarnybą nagrinėjimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“

(Žin., 2000, Nr. 18-436)

reglamentuoja karo prievolininkų prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos

tarnybą nagrinėjimo komisijos funkcijas, teises, pareigas ir darbo

organizavimą.

8.3. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2001 m. gegužės 18 d. nutarimas Nr. 583 „Dėl

Savivaldybės karo prievolininkų atrankos komisijos pavyzdinio darbo reglamento

patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 43-1525) nustato

savivaldybės karo prievolininkų atrankos komisijos sudarymo principus, funkciją

ir darbo tvarką.

8.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 21 d. nutarimas Nr. 590 „Dėl Savivaldybės administracijos tarnautojo karo prievolei

administruoti pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 44-1545) nustato

savivaldybės administratoriaus paskirto tarnautojo, turinčio administracinius

įgaliojimus įgyvendinti karo prievolę savivaldybės teritorijoje, uždavinius,

teises, pareigas, atsakomybę.

8.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 18 d. nutarimas Nr. 583 „Dėl

Savivaldybės karo prievolininkų atrankos komisijos pavyzdinio darbo reglamento

patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 43-1525)

nustato savivaldybės karo prievolininkų atrankos komisijos (toliau –

savivaldybės atrankos komisija) darbo tvarką.

8.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1431 „Dėl Valstybinės mobilizacinės užduoties ministerijoms,

apskričių viršininkams ir savivaldybėms patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 111-4940) nustato

ministerijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių kompetenciją rengiant

mobilizacijos planus, jų rengimo ir įgyvendinimo tvarką.

8.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos

ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 72-3073)

reglamentuoja šauktinių, skiriamų į privalomąją pradinę karo tarnybą, sveikatos tikrinimą, atranką pagal sveikatos būklę ir

sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymą.

8.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1181 „Dėl maitinimosi išlaidų

piniginės kompensacijos dydžio nustatymo ir mokėjimo kariams bei šauktiniams,

neaprūpinamiems maistu“ (Žin., 2000, Nr. 84-2555)

nustato piniginių kompensacijų mokėjimo privalomosios pradinės karo tarnybos

kariams ir šauktiniams tvarką.

8.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 84 „Dėl Privalomosios pradinės karo tarnybos karių atleidimo nuo

būsto komunalinių paslaugų teikimo mokesčių ir būsto šildymo išlaidų

kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-534)

nustato privalomosios pradinės karo tarnybos karių atleidimo nuo būsto

komunalinių paslaugų teikimo mokesčių ir būsto šildymo išlaidų ir kompensavimo

tvarką.

8.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. 863 „Dėl išmokų buitinėms išlaidoms privalomosios pradinės karo

tarnybos kariams“ (Žin., 1998, Nr. 63-1826)

nustato išmokų privalomosios pradinės karo tarnybos kariams dydį.

8.11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų

patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 186-6930)

nustato, kad asmenys turi teisę gauti

nedarbo draudimo išmoką, jeigu šaukimo į Lietuvos kariuomenės privalomąją

pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą dieną nebuvo

valstybės tarnautojais arba nedirbo pagal darbo sutartį, arba tarnybos

laikotarpiu likviduotas jų darbdavys.

8.12. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 940 „Dėl Darbo stažo

skaičiavimo tvarkos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose

įmonėse, įstaigose ir organizacijose aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 73-3374)

nustato, kad į darbo stažą neįskaičiuojamas privalomosios pradinės karo

tarnybos laikas.

8.13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų

mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ (Žin., 1992, Nr. 8-212) nustato, kaip draudžiami privalomosios pradinės karo

tarnybos kariai, baigusieji aukštąsias mokyklas asmenys, kuriems privalomoji

pradinė karo tarnyba pakeista kursais.

IV. KEIČIAMŲ AR PANAIKINAMŲ TEISĖS NORMŲ

NEPAKANKAMO EFEKTYVUMO ANALIZĖ

9. Kadangi Lietuvos Respublikos

Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime konstatuota, kad Konstitucijoje expressis verbis nėra įtvirtinta

pareiga atlikti tokią privalomąją karo tarnybą, kuri įstatymuose įvardyta kaip

privalomoji pradinė karo tarnyba, taip pat nutarta, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. kovo 13 d. rezoliucijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 620 nuostatos

neprieštarauja Konstitucijai, Įstatyme gali būti

nustatytas naujas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindas –

Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas patvirtinti atitinkamiems metams nulinį

privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių.

10. Ne visi Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme numatyti

privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos

tarnybos atidėjimo pagrindai pasiteisino, be to, prireikė teisiškai

reglamentuoti naujus atidėjimo pagrindus. Antai Lietuvos Respublikos karo

prievolės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atidėti tarnybą,

kai šauktinis ūkininko šeimoje yra vienintelis darbingas vyras. Tai sudarė

sąlygas piktnaudžiauti šauktiniams, kurie turi tėvus ūkininkus, tačiau gyvena

atskirai nuo tėvų ir šauktinių darbingumas būtinos paramos šeimai nesuteikia.

Kita vertus, šiuo metu nenumatyta privalomosios pradinės karo tarnybos atidėti

dėl laikinojo sveikatos sutrikimo. Dėl to karo prievolę administruojančių

institucijų situacija dviprasmiška – objektyviai vertinant šauktinių negalima

laikinai pašaukti atlikti privalomosios karo tarnybos, tačiau įstatymas tokio

atidėjimo pagrindo nenumato.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

konstatavo, kad Konstitucija nedraudžia nustatyti tokio teisinio reguliavimo,

kurį taikant Lietuvos kariuomenė, kurios paskirtis – saugoti ir ginti valstybę

ir jos piliečius nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, būtų organizuota vien

profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu; Konstitucijos 139 straipsnis

negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, kad kariuomenė turi būti

organizuota tik privalomosios karo tarnybos pagrindu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat

konstatavo, kad įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktus, kuriuose numatoma

pertvarkyti krašto apsaugos sistemą, inter alia pereinant prie

profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos kariuomenės ir

numatant papildomus privalomosios karo tarnybos atidėjimo pagrindus, privalo

nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės sistemoje būtų numatytos

kitokios nei privalomoji pradinė karo tarnyba veiksmingos piliečių, turinčių

pareigą atlikti privalomąją karo tarnybą, parengimo ginti valstybę priemonės (privalomi kariniai mokymai, dalyvavimas

atitinkamos organizacijos, priskiriamos krašto apsaugos sistemai, veikloje,

visuotiniai krašto apsaugos sistemos renginiai ir panašiai), užtikrinančios

tinkamą piliečių parengimą vykdyti konstitucinę pareigą ginti valstybę nuo

užsienio ginkluoto užpuolimo (inter alia mobilizacijos atveju). Esamas teisinis reguliavimas tokių priemonių numato

per mažai

11.1. Galiojančio Lietuvos Respublikos karo prievolės

įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad 12 mėnesių privalomoji pradinė

karo tarnyba gali būti pakeista šiais būdais

11.1.1. Būtinaisiais kariniais mokymais. Būtinieji

kariniai mokymai trunka nuo 60 iki 150 parų per 3 metus, bet ne mažiau kaip 20

parų per metus, t. y., siekiant įgyti pagrindinį karinį parengimą, jis turi

vykti ne mažiau kaip 2 mėnesius (60 parų). Pagrindiniam kariniam parengimui

skirtas laikas ir parengimo turinys gali būti įvairus ir pagrindinis karinis

parengimas turi būti susietas su reikalavimais, o ne su konkrečiu laikotarpiu.

Taip pat tikslintinos nuostatos, reglamentuojančios būtinųjų karinių mokymų

organizavimą ir atlikimo savanoriškumą ir privalomumą, siuntimą į šiuos

mokymus. Keistinas pats mokymų pavadinimas, siekiant atspindėti bazinį jų

pobūdį karinio rengimo procese.

11.1.2. Vadų kursais aukštųjų mokyklų studentams, o

baigusiems aukštąsias mokyklas asmenims – 6 mėnesių trukmės tarnyba pagal vadų

programą.

11.1.3. Savanorių karo tarnyba. Privalomoji pradinė

karo tarnyba gali būti pakeista sudariusiems kario savanorio tarnybos sutartį

asmenims pavyzdinga, ne trumpesne kaip 3 metų tarnyba rikiuotės savanoriu

krašto apsaugos savanorių pajėgose.

11.1.4. Kariūnų tarnyba. Privalomoji pradinė karo

tarnyba Lietuvos karo akademijos kariūnams gali būti pakeista studijomis pagal

akademijos mokymo programą, privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę laikomi ir

asmenys, atleisti (pašalinti) iš Lietuvos karo

akademijos, išėję bent vienerių metų studijų kursą.

11.2. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo

tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis nurodo, kad jeigu priimamas į

profesinę karo tarnybą asmuo nėra atlikęs privalomosios pradinės karo tarnybos

ar kitu būdu įgijęs reikiamo pagrindinio karinio parengimo, jį priimant į

profesinę karo tarnybą jam nustatomas iki 6 mėnesių bandomasis laikotarpis,

kurio metu karys siunčiamas į pagrindinio karinio parengimo kursus. Tačiau šie

asmenys, jeigu nepratęsė tarnybos po bandomojo laikotarpio, nėra laikomi

atlikusiais privalomąją pradinę karo tarnybą.

11.3. Galiojantis Lietuvos Respublikos karo prievolės

įstatymas nenumato galimybės laikyti privalomosios pradinės karo tarnybos

atlikimu dalyvavimo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje – Lietuvos šaulių

sąjungos narių karinio rengimo.

12. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme

nustatyta dviejų pakopų karo prievolės administravimo sistema ir jos subjektai

(152 ir 153 straipsniai): pirma pakopa – vietos

savivaldos institucijos, o antra – regioniniai karo prievolės centrai. Tačiau

tokia sistema neveiksminga, nes karo prievolės administravimo subjektų

funkcijos dubliuojamos.

Dubliuojamos vietinės teritorinės karinės įstaigos

(Administravimo tarnybos teritorinio skyriaus) ir vietos savivaldos institucijų

funkcijos. Pavyzdžiui, ikišauktinio amžiaus jaunuolių apskaitą vykdo ne tik

vietos savivaldos institucijos (154 straipsnio 1 dalis, 155

straipsnio 1 dalies 1 punktas), bet ir Administravimo tarnybos teritorinis

skyrius, nes jam pavesta pagal 158 straipsnio 1 dalies 1 punktą

tvarkyti visų karo prievolininkų, taip pat ir ikišauktinio amžiaus jaunuolių,

karinę įskaitą. 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodo, kad Lietuvos

Respublikos piliečiai (vyrai) privalo įsirašyti į karinę įskaitą sulaukę 16

metų – per 2 mėnesius, o 4 straipsnio 5 punktas nustato, kad ikišauktinio

amžiaus jaunuolis – karo prievolininkas (vyras) nuo 16 iki 19 metų.

Lietuvos Respublikos karo prievolės

įstatymo 28 straipsnio 4 punktas numato, kad vietinė teritorinė karinė įstaiga

organizuoja karo prievolininkų pakvietimą ir atvykimą į savivaldybių atrankos

komisijas, o 155 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad

savivaldybės administracijos tarnautojas kviečia šauktinius į savivaldybės

atrankos komisijos posėdžius. 155 straipsnio 1 dalies 4 punktas

nustato, kad savivaldybės administracijos tarnautojas rengia medžiagą savivaldybės

atrankos komisijos posėdžiams, ir dubliuoja 28 straipsnio 1 dalies

5 punktą, kuris nurodo, kad vietinė teritorinė karinė įstaiga pateikia savivaldybių atrankos komisijoms karo

prievolininkų asmens bylas ir kitus duomenis. Be to, dar ir 158

straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodo, kad Administravimo tarnybos

teritorinis skyrius pateikia savivaldybės atrankos komisijos posėdžiams

reikiamus dokumentus.

Kita vertus, technologijos ir

automatizuotos duomenų bazės leidžia daugelį veiksmų atlikti automatizuotai,

pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerija planuoja pasirašyti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) sutartį, pagal kurią valdyba teiktų

Krašto apsaugos ministerijai asmens duomenis

apie karo prievolininkų (Lietuvos Respublikos piliečių vyrų nuo 16 iki 55 metų)

darbovietę. Tai leidžia sumažinti administracinio

darbo tiek vietos savivaldos institucijose, tiek karo prievolės administravimo

tarnyboje prie Krašto apsaugos ministerijos, o svarbiausia – sumažina

administracinę naštą įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Naikintinos

perteklinės nuostatos: 28 straipsnio 6 punktas, kuriame numatyta, kad vietinė

teritorinė karinė įstaiga kontroliuoja karo prievolininkų apskaitą visų rūšių

įmonėse, įstaigose ir organizacijose, 3 punktas, nustatantis, kad vietinė

teritorinė karinė įstaiga sutikrina karo prievolininkų sąrašus su gautaisiais

iš savivaldybių, įmonių, įstaigų ir organizacijų, 155 straipsnio

1 dalies 6 punktas, kuriame numatyta, kad savivaldybės administracijos

tarnautojas kontroliuoja, kaip visų rūšių ir nuosavybės formų įmonės, įstaigos

ir organizacijos vykdo Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą.

Be to, Lietuvos Respublikos administracinių

teisės pažeidimų kodekso 213 straipsnyje nurodytos sankcijos pareigūnams, laiku

nepateikusiems vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms jaunuolių, privalančių

registruotis šaukimo komisijose, sąrašų ar dokumentų, reikalingų karo

prievolininkų karinei įskaitai, arba pateikusiems melagingus duomenis. Šią nuostatą derėtų tikslinti – nurodyti, kad duomenys

pateikiami ne vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms, o karo prievolę

administruojančiai institucijai, nes Lietuvos Respublikos karo prievolės

įstatyme atsisakoma institucinės sąrangos detalizavimo.

13. Jeigu privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas neatidedamas

visiems šauktiniams, tačiau šaukiamas, palyginti su bendru karo

prievolininkų skaičiumi, nedidelis privalomosios pradinės karo tarnybos karių

skaičius lemia poreikį įtvirtinti naujas nuostatas, kurios leistų ne tik

objektyviai ir nešališkai atrinkti karius tais atvejais, kai šauktinių yra

daugiau, nei numatyta kariuomenės

principinę struktūrą nustatančiame įstatyme, bet ir siekti racionalesnės

šauktinių atrankos. Nors Lietuvos Respublikos karo prievolės

įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato papildomas tarnybos atidėjimo

sąlygas, kai šauktinių šaukimo metu yra daugiau, negu gali būti pašaukta pagal

nustatytą tarnybos vietų skaičių, o 9 straipsnio 4 dalis – atsitiktinės

atrankos principą, tačiau tokia sistema reikalinga didelių karo prievolės

administravimo sistemos pajėgumų, t. y. šauktinis privalo dalyvauti visuose

atrankos etapuose, kad būtų atsitiktinės atrankos būdu atrinktas į privalomąją

karo tarnybą. Atsisakius dviejų pakopų karo prievolės administravimo sistemos,

šauktinių atrankos etapų sumažės, tačiau siūloma atsitiktinę atranką

organizuoti ne galutiniame etape, t. y. atrinkus šauktinius privalomajai

pradinei karo tarnybai, o prieš atliekant sveikatos patikrinimą. Tai leistų

racionalizuoti šauktinių atrankos procesą, taupyti išteklius, skiriamus karo

prievolei administruoti.

14. Lietuvos Respublikos karo prievolės

įstatymo 1510 straipsnis nustato administravimo tarnybos

pagrindinius uždavinius, 1511 straipsnis – regioninių karo prievolės

centrų funkcijas, 158 ir 28 straipsniai – Administravimo tarnybos

teritorinio skyriaus (vietinės teritorinės karinės įstaigos) funkcijas. Šiuo

metu Karo prievolės administravimo tarnybai pavesta pagal kariuomenės poreikius

komplektuoti kariuomenę iš profesinės karo tarnybos karių. Taigi funkcijos kaip

ir struktūra gali kisti, todėl netikslinga jas nustatyti įstatyme. Lietuvos

Respublikos karo prievolės įstatymo 159 straipsnio 4 dalis nustato,

kad Administravimo tarnyba turi

regioninius karo prievolės centrus, Priežiūros komisiją, teritorinius skyrius

savivaldybių teritorijose ir kitus padalinius, be to, dar ir centrinę

administraciją. Karo prievolės administravimo

tarnyba, išlaikydama daug struktūrinių grandžių ir vienetų, reikalauja ir

daugiau išteklių, apsunkina ir pailgina patį karo prievolės administravimo

procesą. Detalios institucijos funkcijos ir struktūra gali (turi) būti

reglamentuojamos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto, todėl įstatyme jos naikintinos

kaip perteklinės. Įstatyme bus nurodytos tik institucijos, atsakingos už karo

prievolės administravimą, pagrindinį uždavinį (-ius) ir steigimo pagrindus.

15. Siekiant karinę įskaitą tvarkyti

efektyvesniu, t. y. automatizuotu elektroniniu duomenų perdavimo būdu, nereikalaujant,

kad karo prievolininkai atvyktų į vietines teritorines karines įstaigas (ar

karo prievolės administravimo institucijas), pristatytų pažymas ar gautų

liudijimus, reikia atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos karo

prievolės įstatymo 15 straipsnį, kurio 2 dalis, reglamentuojanti karinę

įskaitą, numato, kad piliečiai (vyrai) privalo įsirašyti į karinę įskaitą, o 15

straipsnio 7 dalis numato, kad patys karo prievolininkai privalo pateikti

įstatyme numatytus duomenis. Įstatymo 15 straipsnio 8 dalis numato, kad

duomenis apie sveikatos būklės pasikeitimą karo prievolininkai privalo pateikti

per 2 mėnesius nuo invalidumo nustatymo ar susirgimo (traumos) dienos.

Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos piliečiai

(vyrai), kai jiems sukanka 16 metų, privalo per 2 mėnesius pasitikrinti

sveikatą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pirminio lygio

sveikatos priežiūros įstaigose Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka

ir gautą išrašą iš asmens sveikatos istorijos (ambulatorinės kortelės)

pristatyti į vietines teritorines karines įstaigas. Vis daugiau duomenų bazių

tvarkoma automatizuotai, taigi galima gauti duomenis tiesiogiai iš duomenų

bazių valdytojų. Todėl minėtas Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo

nuostatas būtina keisti, kad duomenys būtų gaunami automatizuotai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų

kodekso 2132 straipsnis numato sankciją už tyčinį kario liudijimo

sugadinimą ar praradimą dėl nerūpestingumo. Ši nuostata naikintina.

16. Nors Lietuvos

Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2

straipsnio 12 dalyje numatyta privalomoji pradinė karo tarnyba (nuolatinė ir

atliekama kitais būdais), privalomoji tarnyba aktyviajame rezerve ir

privalomoji tarnyba mobilizacijos atveju, Lietuvos Respublikos karo prievolės

įstatymas iš esmės reglamentuoja tik pirmąsias dvi privalomosios tarnybos

rūšis. Karo prievolę suprantant kaip pasirengimą ginti ginklu valstybę ir

valstybės gynimą ginklu, būtina aiškiau reglamentuoti ir privalomosios karo

tarnybos atlikimą mobilizacijos paskelbimo metu. Taigi įstatyme reikėtų numatyti šaukimą į

tarnybą mobilizacijos atveju. Lietuvos

Respublikos karo prievolės įstatymo 27 straipsnis numato tik tai, kad ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių

metu, kai gresia pavojus valstybės saugumui, atsargos karo prievolininkai gali

būti mobilizuojami Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo

rengimo įstatymo nustatyta tvarka, o

mobilizacija pagal Konstitucijos 142 straipsnį galima tik prireikus ginti

valstybę nuo išorės ginkluoto užpuolimo arba tarptautiniams įsipareigojimams

vykdyti, t. y. mobilizacija tiesiogiai siejama su agresijos grėsme ar agresija

ir didelio masto tarptautine karine operacija, kuriai prireiktų naudoti

mobilizacinį rezervą.

V. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖKŪROS APŽVALGA

17. Rengiant šią koncepciją, vadovautasi Šiaurės Atlanto Sutarties

Organizacijos (toliau – NATO) valstybių narių patirtimi. NATO nenurodo, kokį

kariuomenės modelį pasirinkti, tai paliekama valstybių narių nuožiūrai.

Daugelis NATO valstybių narių privalomosios pradinės karo tarnybos jau

atsisakė, kelios valstybės tai svarsto ar ketina jos atsisakyti, 6 valstybės

šios tarnybos neketina atsisakyti. Atsižvelgiant į kintančius karo prievolės administravimo

sistemos poreikius Lietuvoje, rengiant šią koncepciją, išanalizuotas įvairių

valstybių karo tarnybos teisinis reglamentavimas, tačiau atrinkti keli

svarbiausieji (Portugalijos, Vengrijos, Nyderlandų, Danijos) karo prievolės

administravimo pavyzdžiai. Padarytos šios išvados

17.1. Aktualus Portugalijos pavyzdys, kaip

visuomenė šviečiama gynybos klausimais. Portugalijoje 1997 metais pakeista

konstitucija ir atsisakyta nuostatų dėl šauktinių privalomosios karo tarnybos,

tačiau įteisintas privalomas piliečių švietimas gynybos klausimais. Dalyvauti

Nacionalinės gynybos dienos renginiuose privalo visi vaikinai (svarstoma

nustatyti šią pareigą ir merginoms). Nacionalinė gynybos diena atlieka dvejopą

vaidmenį – ugdo pilietiškumą (aiškinama pilietybės esmė, piliečių pareigos

ginti valstybę, nacionalinės gynybos svarba) ir skatina jaunuolius stoti į

kariuomenę (jaunuoliai supažindinami su kariuomene, jos funkcijomis,

uždaviniais, ginkluote, istorija, išdėstomi tarnavimo kariuomenėje privalumai).

Tačiau šis pavyzdys negali užtikrinti tinkamo piliečių parengimo vykdyti

konstitucinę pareigą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo (inter

alia mobilizacijos atveju).

17.2. Aktualūs ir Vengrijos bei Nyderlandų pavyzdžiai, kai

privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas sustabdomas. Nemažai valstybių

atsisakė privalomosios pradinės karo tarnybos, nenumačiusios išlygų dėl jos

atkūrimo, tačiau Vengrija ir Nyderlandai tokias išlygas nustatė. Parlamentui

pakeitus konstituciją, Vengrijoje šaukimas atlikti privalomąją karo tarnybą

sustabdytas 2004 metais. Tačiau įstatymas nustato, kad šaukimas gali būti

atkurtas, jeigu taip nusprendžia du trečdaliai parlamento narių.

Nyderlanduose privalomoji karo tarnyba

oficialiai sustabdyta 1997 metais. Sustabdymo esmė – piliečiams nėra prievolės

tarnauti ginkluotosiose pajėgose, kol tai nebūtina valstybės saugumui.

Kiekvienas 17 metų sulaukęs vyriškosios lyties jaunuolis raštu informuojamas

esąs užregistruotas kaip karo prievolininkas, tačiau eiti tarnauti neturįs.

Formaliai Nyderlandai nepanaikino šaukimo, taigi įstatymai ir procedūros,

reguliuojantys karo prievolės personalo šaukimą, galioja. Nyderlandų

konstitucijos 98 straipsnyje nurodyta, kad tarnyba ginkluotosiose pajėgose

privaloma ir galimybė atidėti šaukimą į aktyviąją tarnybą reguliuojama

parlamento aktu.

17.3. Dėmesio vertas ir Danijos pavyzdys, kaip užtikrinti nešališką ir

skaidrią atranką į privalomąją pradinę karo tarnybą, stiprinti visuomenės ir

kariuomenės bendradarbiavimą. Kariuomenės dieną stiprinamas kariuomenės

ir visuomenės bendradarbiavimas, siekiama pritraukti į kariuomenę jaunuolius.

Patikrinus dalyvaujančio šios dienos renginiuose jaunuolio sveikatą ir

pasikalbėjus su juo, nusprendžiama, ar jis tinka karinei tarnybai, tinka su

apribojimais, ar netinka. Tinkantis ar tinkantis su apribojimais jaunuolis

atsitiktinės atrankos būdu atrenkamas atlikti privalomosios pradinės karo

tarnybos. Šio būdo tikslas – užtikrinti skaidrią ir nešališką karių atranką.

Atsitiktinė atranka – tinkama priemonė, nes reikia atrinkti tik ribotą

privalomosios tarnybos karių skaičių.

VI. TARPTAUTINĖS TEISĖS, EUROPOS SĄJUNGOS

TEISĖS NORMŲ IR PRINCIPŲ ANALIZĖ

18. Europos Sąjungos teisė karo prievolės nereglamentuoja.

Tarptautinės teisės normos dėl karo prievolės išdėstytos Tarptautiniame

pilietinių ir politinių teisių pakte (Žin., 2002, Nr. 77-3288), kurio 8 straipsnyje skelbiama, kad prievartiniu ar

privalomu darbu nelaikoma jokia karinio pobūdžio tarnyba, o tose valstybėse,

kuriose pripažįstamas atsisakymas nuo karo tarnybos dėl įsitikinimų, – jokia

tarnyba, įstatymo nustatyta asmenims, atsisakantiems karo tarnybos dėl

įsitikinimų, t. y. alternatyvioji tarnyba. Beveik taip pat skamba ir Europos

žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 straipsnio

nuostata.

19. Galiojančiame Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme

pažymėta, kad Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių ir kitų valstybių

pilietybę, karo prievolės atlikimo tvarką reguliuoja tarptautinės sutartys. Ši nuostata naikintina, nes tokių sutarčių, kurios

reglamentuotų dvigubą pilietybę turinčių asmenų karo prievolės atlikimą,

Lietuvos Respublika nėra sudariusi ir nenumato sudaryti, visi Lietuvos

Respublikos piliečiai traktuojami kaip turintys vienodas pareigas, taip pat ir

karo prievolę, nesvarbu, ar jie turi kitos valstybės pilietybę ar ne, t. y.

Lietuvos Respublikos piliečiui neturi būti teikiama privilegijų (atleidimo nuo

karo prievolės) vien tik dėl to, kad jis turi ir kitos valstybės pilietybę. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime

svarstomame Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo

projekte Nr. XIP-353(2) įtvirtinta aiški nuostata, kad „Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos

valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu.

Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos

Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose

nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų“ (projekto 8

straipsnis).

VII. PAGRINDINĖS VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ

REGULIAVIMO NUOSTATOS

20. Privalomosios karo tarnybos institutas išliks,

tačiau bus iš naujo reglamentuotas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos

Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną ir išryškėjusias teisinio reglamentavimo

spragas ir poreikį. Privalomoji pradinė karo tarnyba bus kelių rūšių: nuolatinė

(įstatymo nustatytos reikiamos trukmės) ir atliekama kitais būdais (baziniai

kariniai mokymai, reikiamos trukmės savanorių karo tarnyba, šaulių tarnyba,

vadų kursai, kuriuose būtų įgyjamas pagrindinis karinis parengimas). Bus

patikslinti privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo ir atleidimo nuo jos

pagrindai – atsisakyta nepasiteisinusių pagrindų ir numatyti nauji pagrindai,

tokie kaip Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamas nulinis metinis nuolatinės

privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius ar laikinas sveikatos

sutrikimas. Kasmet tvirtindamas ribinius privalomosios pradinės karo tarnybos

skaičius ir atsižvelgdamas į būtinybę turėti pakankamai parengtų ginti tėvynę

šalies piliečių, Lietuvos Respublikos Seimas turėtų vieną iš šių galimybių

nustatyti tam tikrą nuolatinės (įstatymo nustatytos reikiamos trukmės)

privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių ir baziniuose kariniuose

mokymuose dalyvaujančių karių skaičių, patvirtinti tik baziniuose kariniuose

mokymuose dalyvaujančių karių skaičių (kartu su apribojimu šaukti į šiuos

mokymus savanoriškumo pagrindu ar be jo), drauge laikant, kad nuolatinės

privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius yra 0. Lietuvos Respublikos

Seimo sprendimą nustatyti tam tikrą nuolatinės privalomosios pradinės karo

tarnybos karių skaičių lems tik tarptautiniai, geopolitiniai pokyčiai,

leidžiantys prognozuoti galimas grėsmes Lietuvos suverenitetui, teritorinei

neliečiamybei, konstitucinei santvarkai.

21. Įstatyme bus patikslintas būtinųjų karinių mokymų

teisinis reglamentavimas. Būtinieji kariniai mokymai bus pavadinti baziniais

kariniais mokymais ir liks vienu iš privalomosios pradinės karo tarnybos

atlikimo būdų. Baziniai kariniai mokymai galės būti atliekami savanoriškai ir

(ar) privalomai, jeigu nebūtų surinktas būtinas baziniuose kariniuose mokymuose

savanoriškai dalyvaujančių prievolininkų skaičius ir Lietuvos Respublikos Seimo

sprendime nebūtų apribojimo dėl šaukimo į bazinius karinius mokymus tik

savanoriškumo pagrindu. Geriausiai baigę bazinius karinius mokymus asmenys ne

tik būtų laikomi atlikusiais privalomąją pradinę karo tarnybą, bet ir turėtų

galimybę kaip liktiniai stoti į profesinę karo tarnybą. Siekiant skatinti

jaunus žmones savanoriškai baigti bazinius karinius mokymus, bus nustatytos

ekonominio, socialinio ir kitos skatinimo priemonės.

22. Bus nustatyta vienos pakopos karo prievolės

administravimo sistema ir viena institucija, kuriai pavedama užtikrinti karo

prievolės administravimą. Savivaldybės institucijoms nebus nustatyta funkcijų

ir atsakomybės karo prievolės administravimo klausimais. Vietoj savivaldybių atrankos komisijų bus sudarytos krašto apsaugos

sistemos atrankos komisijos.

23. Bus

pakeisti šauktinių atrankos į privalomąją pradinę karo tarnybą ar kitų formų

karinį rengimą mechanizmas ir principai. Šauktinių atranka bus pakeista dėl to,

kad atsisakoma dviejų pakopų karo prievolės administravimo sistemos ir

nustatomi nauji atrankos principai, pavyzdžiui, kad pirma atrenkami šauktiniai,

norintys tarnauti savanoriškai, atsitiktinės atrankos organizavimas vyks prieš,

o ne po sveikatos patikrinimo. Bus nustatyta, kad detalų atrankos aprašą

(tvarką) tvirtins krašto apsaugos ministras.

24. Nuostatos, reglamentuojančios karo prievolininkų

pareigas ir karinių liudijimų išdavimą, bus pakeistos, nes dėl technologinių

galimybių daugelį veiksmų bus galima atlikti elektroniniu būdu, prisistatyti į

instituciją nereikės.

25. Įmonės, įstaigos ir organizacijos neprivalės,

išskyrus išimtinius atvejus, apskaityti ir karo prievolę administruojančioms

institucijoms teikti duomenų apie karo prievolininkus.

26. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą

vykdančioms institucijoms (t. y. švietimo įstaigų ir

aukštųjų mokyklų, asmens sveikatos priežiūros viešųjų ir biudžetinių įstaigų,

Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų

ministerijai pavaldžių įstaigų, civilinės metrikacijos įstaigų, socialinės

apsaugos ir darbo srities institucijų ir įstaigų) bus nustatyta pareiga teikti

krašto apsaugos sistemos atsakingai institucijai elektroniniu būdu ar

automatizuotai duomenis, kurių reikia karinei įskaitai tvarkyti.

27. Privalomosios pradinės karo

tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimo pagrindai bus

papildyti – įtrauktas naujas punktas dėl laikinojo sveikatos sutrikimo, taip

pat nustatytas papildomas naujas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo

pagrindas – nuolatinė privalomoji

pradinė karo ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba visiems šauktiniams gali

būti atidėta, jeigu atitinkamų metų kariuomenės principinę struktūrą

reglamentuojantis įstatymas nustato, kad ribinis privalomosios pradinės karo

tarnybos karių skaičius yra 0. Šiuo pagrindu nuolatinė privalomoji pradinė karo

ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba būtų atidedama krašto apsaugos

ministro įsakymu.

VIII. GALIMI NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO

PADARINIAI

28. Priėmus Įstatymą, bus aiškiau

reglamentuoti privalomosios karo tarnybos atlikimo pagrindai, įgyvendinant

piliečių pasirengimo valstybės gynybai priemones, kurie atitiks Lietuvos

Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimo ir Lietuvos

Respublikos Seimo 2008 m. kovo 13 d. rezoliucijos nuostatas.

29. Bus užtikrintas veiksmingesnis karo

prievolės administravimas, racionalesnis išteklių naudojimas, optimizuota karo

prievolę administruojančių subjektų veikla.

30. Įdiegus automatizuotą karo prievolininkų duomenų tvarkymo

sistemą, karo prievolininkams nereikės rūpintis įvairių pažymų pristatymu karo

prievolės administravimą vykdančioms institucijoms, o šioms bus lengviau

vykdyti su karinės įskaitos tvarkymu susijusias pareigas, tai padės užtikrinti

sistemos skaidrumą. Įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms nebus administracinės

naštos, susijusios su karo prievolininkų apskaitymu ir duomenų apie juos

teikimu.

31. Nustačius privalomosios karo tarnybos atlikimo paskelbus

mobilizaciją tvarką, bus aiškiai reglamentuotas karo prievolės atlikimas –

privalomosios pradinės karo tarnybos, kurioje įgyjamas karinis pasirengimas

ginti valstybę, ir karo tarnybos mobilizacijos atveju.

32. Atsitiktinė atranka į

privalomąją pradinę karo tarnybą bus objektyvesnė ir skaidresnė, racionaliau

bus naudojami ištekliai.

IX. FINANSINIS IR EKONOMINIS PAGRINDIMAS

33. Įstatymą įgyvendinant kasmet bus

sutaupyta iki 5 mln. litų valstybės savivaldybėms perduotai karo prievolės

administravimo funkcijai atlikti ir iki 8 mln. litų Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto asignavimų, Krašto apsaugos ministerijai skiriamų karo

prievolei administruoti (pirmaisiais metais nurodytoji suma bus mažesnė, nes

reikės išmokėti išeitines išmokas atleidžiamiems savivaldybių ir krašto

apsaugos sistemos institucijų darbuotojams).

X. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA

34. Numatoma, kad Įstatymą sudarys šie

skyriai: I. Bendrosios nuostatos; II. Privalomoji pradinė karo tarnyba (Pagrindinis

karinis parengimas); III. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba; IV. Atsargos

tarnyba; V. Karo tarnyba paskelbus mobilizaciją; VI. Karo prievolės

užtikrinimas; VII. Baigiamosios nuostatos.

35. I skyriuje bus nustatyta siūlomo įstatymo paskirtis, pateikti

pagrindinių sąvokų apibrėžimai.

36. II skyrius nustatys šaukimo atlikti privalomąją pradinę karo

tarnybą tvarką, atleidimo nuo privalomosios pradinės karo tarnybos ir jos

atidėjimo pagrindus ir tvarką, šaukimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą

būdus ir etapus, šauktinių pareigas, privalomosios pradinės karo tarnybos

atlikimo trukmę, būdus ir vietą, šios tarnybos atlikimo tvarką. Atskirai bus

reglamentuota nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba ir kiti privalomosios

pradinės karo tarnybos atlikimo būdai (taip pat ir baziniai kariniai mokymai).

37. III skyrius nustatys karo

prievolininkų skyrimo atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą sąlygas ir

tvarką, atleidimo nuo alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos ir jos

atidėjimo pagrindus ir tvarką, šios tarnybos atlikimo trukmę, vietą ir tvarką.

38. IV skyrius nustatys atsargos tarnybos

pagrindus, reglamentuos karo prievolininkų, atliekančių atsargos tarnybą,

parengtis, rengimą.

39. V skyrius nustatys šaukimo atlikti

karo tarnybą paskelbus mobilizaciją tvarką, karo prievolininkų pareigas ir karo

tarnybos paskelbus mobilizaciją atlikimo tvarką.

40. VI skyrius reglamentuos karo prievolės

užtikrinimą – nustatys karo prievolę administruojančios institucijos uždavinį

ir atsakomybę, kitų institucijų atsakomybę vykdant įstatymą, registrų naudojimą

karinės įskaitos duomenims papildyti.

41. VII skyriuje bus numatyta siūlomo įstatymo įsigaliojimo data,

įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriuos reikės pripažinti netekusiais galios,

ir panašiai.

XI. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI

42. Iki Įstatymo įsigaliojimo būtų keičiamos atitinkamos Lietuvos

Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir

mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių

teisės pažeidimų kodekso nuostatos, o Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos

įgaliotoms institucijoms pagal kompetenciją būtų pavesta pakeisti galiojančius arba

parengti ir priimti naujus teisės aktus, būtinus Įstatymui įgyvendinti.

43. Už šios koncepcijos 42 punkte nurodytų teisės aktų pakeitimo

projektų rengimą būtų atsakinga Krašto apsaugos ministerija.

––––––––––––––––

Konstitucinio

Teismo pranešimas

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Pranešimas

Nr.

, 2009-04-03, Žin., 2009, Nr. 39-1479 (2009-04-07)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2008 M. KOVO 13 D. REZOLIUCIJOS "DĖL LIETUVOS

KARIUOMENĖS ORGANIZAVIMO PRINCIPŲ" PENKTOSIOS, ŠEŠTOSIOS IR AŠTUNTOSIOS

PASTRAIPŲ NUOSTATŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 M. BIRŽELIO 18 D.

NUTARIMU NR. 620 "DĖL NAUJOS REDAKCIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO

PRIEVOLĖS ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO" PATVIRTINTOS NAUJOS

REDAKCIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO KONCEPCIJOS 18 PUNKTO

NUOSTATOS, LIETUVOS RESPUBLIKOS PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS 2008 METAIS,

PLANUOJAMOS PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS 2013 METAIS NUSTATYMO IR

CIVILINĘ KRAŠTO APSAUGOS TARNYBĄ ATLIEKANČIŲ STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ

RIBINIO SKAIČIAUS PATVIRTINIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO 2 DALIES 2 PUNKTO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS 2009 METAIS, PLANUOJAMOS

PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS 2014 METAIS NUSTATYMO IR CIVILINĘ KRAŠTO

APSAUGOS TARNYBĄ ATLIEKANČIŲ STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ RIBINIO SKAIČIAUS

PATVIRTINIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO 2 DALIES 2 PUNKTO GALIOJIMO SUSTABDYMO

*Pastaba.

Konstitucinis Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106

straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 26

straipsnio 2 dalimi,

praneša, kad nuo šio pranešimo oficialaus paskelbimo

„Valstybės žiniose“ dienos iki bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas

šioje byloje sustabdomas Lietuvos

Respublikos Seimo 2008 m. kovo 13 d. rezoliucijos „Dėl Lietuvos kariuomenės

organizavimo principų“ (Žin., 2008, Nr. 47-1753) penktosios

pastraipos nuostatos „tikslinga pereiti prie profesinės ir savanorių karo

tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės“, šeštosios pastraipos

nuostatos ta apimtimi, kuria numatoma išsaugoti privalomąją karo tarnybą tik

mobilizacijos atveju, o privalomosios pradinės karo tarnybos poreikį

persvarstyti kiekvienais metais Seimo sprendimu tvirtinant ribinius karių

skaičius, aštuntosios pastraipos nuostatos ta apimtimi, kuria siūloma

Vyriausybei teikti Seimui tvirtinti ribinius karių skaičius, nustatomus

atsižvelgiant į perėjimo prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu

organizuojamos kariuomenės poreikius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008

m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 620 „Dėl Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos

karo prievolės įstatymo koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 75-2942) patvirtintos

Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcijos 18

punkto nuostatos „bus nustatytas papildomas naujas privalomosios pradinės karo

tarnybos atidėjimo pagrindas, numatantis, kad privalomoji pradinė karo ir

alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba visiems šauktiniams gali būti atidedama,

jeigu atitinkamų metų kariuomenės principinę struktūrą reglamentuojantis

įstatymas nustato, jog ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių

skaičius yra 0“, Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. liepos 15 d. priimto

Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2008 metais,

planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2013 metais nustatymo ir

civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų

ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 87-3460) 3 straipsnio 2

dalies 2 punkto, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. liepos 15 d.

priimto Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2009 metais,

planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2014 metais nustatymo ir

civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų

ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 87-3461) 3 straipsnio

2 dalies 2 punkto galiojimas.

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 349, 2010-03-31,

Žin., 2010, Nr. 40-1908 (2010-04-08)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 M. BIRŽELIO 18 D. NUTARIMO NR. 620

"DĖL NAUJOS REDAKCIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO

KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

Nauja

nutarimo redakcija.

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2010-04-08)

aubodi@lrs.lt