DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-2331 „DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
Statutory Text (1 Articles)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-2331 „DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2009 m. balandžio 16 d. Nr. ISAK-772
Vilnius
Pakeičiu Mokyklų tobulinimo programą plius, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-257, Nr. 97-3767)
1. Papildau 16.4 punkto lentelę šiomis naujomis pastraipomis
„
Gerinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę kuriant ir plėtojant universalius daugiafunkcius centrus ir modernizuojant suaugusiųjų švietimo institucijas.
Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas, sudarant sąlygas universalių daugiafunkcių centrų plėtrai (41 priedas)
Užtikrinti geresnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinant visų amžiaus grupių
Nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros plėtra (44 priedas)
“
2. Išdėstau 18 punktą taip
„18. Programos tikslų bus siekiama įgyvendinant 42 komponentus.“
3. Išdėstau 19 punktą taip
„19. Programos įgyvendinimo biudžetas yra 711,736 mln. Lt. Programa finansuojama Europos regioninės plėtros fondo (toliau vadinama – ERPF), Europos socialinio fondo (toliau vadinama – ESF) paramos lėšomis, nacionalinėmis projektų lėšomis.“
4. Išdėstau 22 punktą taip
„22. Programos apimtis komponentų ir jiems skirtų lėšų įsisavinimo prasme yra didelė – iki 2015 m. (įskaitytinai), pradedant 2008 m., kiekvienais metais reikia įsisavinti vidutiniškai 75,00 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir nacionalinių projektų lėšų. Vienas iš svarbiausių veiksnių sėkmingai Programai įgyvendinti yra lėšų įsisavinimo sparta bei veiksmingumas. Atsižvelgiant į 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo patirtį ir problemas, Programos komponentų specifiką (daug smulkių veiklos rūšių, finansuojamų iš ESF), 89,9 proc. Programai įgyvendinti numatytų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir nacionalinių lėšų skiriama komponentams, kurie bus įgyvendinami vykdant valstybės ir regionų projektus, 16,3 proc. – komponentams, kurie bus įgyvendinami vykdant projektų konkursus. Komponentų įgyvendinimas užtikrina greitą projektų (idėjų) atranką ir supaprastina administravimo procedūras. Lentelėje pateikiamas Programos įgyvendinimo lėšų paskirstymas valstybės ir regionų planavimo projektams bei projektų konkursams
Finansavimo būdas
Lėšos, mln. Lt
Europos regioninės plėtros fondo lėšos
Nacionalinės projektų lėšos
Pareiškėjų lėšos (konkursinio finansavimo atveju)
Iš viso
Valstybės projektai
177,6925
31,3575
–
209,05
Regionų projektai
166,464
29,376
–
195,84
Projektų konkursai
41,434
7,312
3,656
48,746
Iš viso
385,5905
68,0455
–
453,636
Valstybės projektai
162,35
28,65
–
191,00
Regionų projektai
–
–
–
–
Projektų konkursai
57,035
10,065
1,24
67,10
Iš viso
219,385
38,715
–
258,10
Pastaba: * Pareiškėjams (projektų vykdytojams), kurie yra biudžetinės įstaigos, ne pelno siekiantys ir viešąjį interesą atstovaujantys subjektai, paramos intensyvumas sudaro iki 100 proc. Subjektus ar jų grupes, kuriems netaikomas 100 proc. paramos intensyvumas, nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamentas atskiru sprendimu.“
5. Išdėstau 24.4 punktą taip
„24.4. Komponentai, kurie bus įgyvendinami vykdant projektų konkursus
Komponentas
Fondas
ES fondo lėšos, mln. Lt
Nacionalinės projektų lėšos, mln. Lt
Iš viso lėšų, mln. Lt
Lėšų įsisavinimo grafikas, mln. Lt
2007
2008
2009
2010
2011–2013
Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese
ESF
4,25
0,75
5,00
–
–
0,68
1,05
3,27
Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones
ESF
0,85
0,15
1,00
–
–
0,34
0,52
0,14
Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas
ESF
5,10
0,90
6,00
–
–
1,01
1,57
3,42
Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas
ESF
2,55
0,45
3,00
–
–
0,34
0,90
1,76
Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimas
ESF
3,40
0,60
4,00
–
–
0,68
1,05
2,27
Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokybės gerinimas
ESF
4,25
0,75
5,00
–
–
0,84
1,31
2,85
Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų sistemos sukūrimas
ESF
9,35
1,65
11,00
–
0,79
2,10
8,11
Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas
ESF
5,95
1,05
7,00
–
–
1,35
2,10
3,55
Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų ugdymas
ESF
3,40
0,60
4,00
–
–
0,63
1,05
2,32
Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijų ugdymas
ESF
0,935
0,165
1,10
–
–
0,25
0,66
0,19
Švietimo inovacijos
ESF
17,00
3,00
20,00
–
–
2,25
6,0
11,75
Nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros plėtra
ERPF
41,434
7,312
48,746
–
–
–
9,749
38,997
Iš viso
98,469
17,377
115,846
0,00
0,00
9,16
28,059
78,627
“
6. Išdėstau 40 priedą nauja redakcija (pridedama).
7. Išdėstau 41 priedo 2 punktą taip
„2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinių projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinio „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“ priemonę „Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas.“
7.1. Išdėstau 41 priedo 10 punktą taip
„10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius
Rodiklis
Esama padėtis
Tikėtina padėtis 2015 m.
metai
reikšmė
Produkto rodikliai
Modernizuotos švietimo paslaugas teikiančios įstaigos, kurių plėtrai buvo skirta ne mažiau kaip 0,5 mln. litų paramos, skaičius
2006
–
19
“
7.2. Išdėstau 41 priedo 11 punktą taip
„11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerijai pavaldi įstaiga Mokytojų kompetencijos centras (toliau vadinama – MKC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius
Rodiklis
Esama padėtis
Tikėtina padėtis 2015 m.
metai
reikšmė
Produkto rodikliai
Modernizuotos švietimo paslaugas teikiančios įstaigos, skaičius (suaugusiųjų švietimo centrų infrastruktūroje)
2006
–
19
“
7.3. Išdėstau 41 priedo 17 punkto lentelės 1.3 pastraipą taip
„
1.3.
Priemonė
Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas
“
8. Papildau nauju 44 priedu (pridedama).
ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS GINTARAS STEPONAVIČIUS
_________________
Mokyklų tobulinimo programos plius
40 priedas
(Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2009 m. balandžio 16 d.
įsakymo Nr. ISAK-772 redakcija)
PLANUOJAMŲ PASIRAŠYTI EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS IR NACIONALINIŲ PROJEKTŲ LĖŠŲ SUTARČIŲ GRAFIKAS
Komponentas
Pasirašyta paramos sutarčių, Lt
2007
2008
2009
2010
2011–013
Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas
1 314 600
1 965 600
1 719 800
Apskrities viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas
731 100
631 700
637 200
Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų plėtra ir švietimo valdymo informacinių sistemų bei švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas
2 376 900
2 623 100
E. Aplanko taikymas pedagogų kompetencijos plėtojime, nagrinėjant jo taikymo pedagoginiame kompiuteriniame raštingume atvejį
1 168 600
1 831400
Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas
1 061 400
1 938 600
Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones
780 000
2 220 000
Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui
6 686 700
3 313 300
Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas
4 697 300
1 302 700
Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas
9 872 200
7 127 800
Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis
6 715 000
5 285 000
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra
11 322 700
18 677 300
Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas
4 100 000
5 900 000
Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra
5 480 000
3 520 000
Specialiųjų mokymo priemonių rengimas
3 080 000
6 920 000
Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra
5 230 000
4 770 000
Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas
9 000 000
1 000 000
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas
4 865 000
4 135 000
Besimokančių mokyklų tinklai
3 500 000
3 500 000
Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje
1 800 000
8 200 000
Lyderių laikas
10 000 000
10 000 000
Universalių daugiafunkcių centrų steigimas ir plėtra
87 800 000
Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas
22 440 000
Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas
20 000 000
Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas
25 910 000
Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas
23 370 000
Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra
88 790 000
Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas
34 200 000
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra
2 620 000
1 380 000
Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcius centrus
10 340 000
Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas
44 000 000
44 040 000
Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese
2 000 000
3 000 000
Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones
1 000 000
Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas
3 000 000
3 000 000
Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas
1 500 000
1 500 000
Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimas
2 000 000
2 000 000
Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokybės gerinimas
2 500 000
2 500 000
Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų sistemos sukūrimas
3 500 000
7 500 000
Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas
4 000 000
3 000 000
Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų ugdymas
2 000 000
2 000 000
Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijų ugdymas
1 100 000
Švietimo inovacijos
10 000 000
10 000 000
Nevalstybinių ir valstybinių bendroj o lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros
48 746 000
Iš viso
104 560 000
293 907 300
182 998 300
130 270 400
Iš jų Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos
91 600 000
79 197 300
45 072 300
86 230 400
Iš jų Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos
12 960 000
214 710 000
137 926 000
44 040 000
_________________
Mokyklų tobulinimo programos plius
44 priedas
NEVALSTYBINIŲ IR VALSTYBINIŲ BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ MENINIO UGDYMO PROGRAMAS, INFRASTRUKTŪROS KOMPONENTAS
I. SITUACIJOS APIBŪDINIMAS
1. Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 valstybinių meninio bendrojo lavinimo ugdymo mokyklų ir 27 nevalstybinės įvairių tipų bendrojo lavinimo mokyklos, kurių mokymo aplinkos pagerinimui iki šiol buvo skiriamas menkas dėmesys.
2. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), numatyta skatinti privačią iniciatyvą švietimo srityje, laikytis sąžiningos konkurencijos, lygių teisių ir sąlygų nevalstybinėms švietimo ir mokslo iniciatyvoms, sutvarkyti mokymosi aplinką ir renovuoti daugelį mokymo įstaigų, kuriose plačiai naudojamos modernios mokymo (si) priemonės ir pažangios technologijos.
3. 2012 metais laukiamas rezultatas – pagerinta dalies valstybinių meninio ugdymo ir nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ugdymosi aplinka, paskatinta nevalstybinių mokyklų švietimo paslaugų teikėjų tinklo plėtra.
II. TIKSLINĖS GRUPĖS
4. Valstybinių, vykdančių meninio ugdymo programas, ir nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenės (mokiniai, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, administracija ir kt.).
III. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
5. Tikslas – atnaujinti ir modernizuoti dalies meninio ugdymo ir bendrojo lavinimo programas vykdančių valstybinių bei bendrojo lavinimo nevalstybinių mokyklų infrastruktūrą kokybiškam ugdymui.
6. Uždaviniai
6.1. atlikti nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, patalpų remonto/rekonstrukcijos darbus;
6.2. aprūpinti nevalstybines bendrojo lavinimo mokyklas ir valstybines bendrojo lavinimo mokyklas, vykdančias meninio ugdymo programas, būtina technika, įranga ir baldais;
6.3. atsižvelgiant į nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, mokyklų funkcijas bei tikslinių grupių poreikius aprūpinti šių mokyklų kabinetus mokymo įranga bei mokymo(si) priemonėmis.
IV. KOMPONENTO STEBĖSENA IR SIEKIAMI REZULTATAI
7. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos lygio įgyvendinimo lygio rodiklius (2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“)
Rodiklio tipas
Rodiklis (vertinimo vienetas)
Pradinė situacija
Tikėtina padėtis 2015 metais
Informacijos šaltinis
Rezultato
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėnesius po projekto pabaigos)
–
5000
Projektų ataskaitos
Produkto
Projektų skaičius
–
6
Projektų ataskaitos
Nevalstybinės mokyklos, kurių steigimui ir plėtrai skirta parama ne mažiau kaip 5 mln. Lt
–
3
Projektų ataskaitos
Meninio ugdymo mokyklos, kurių steigimui ir plėtrai skirta parama ne mažiau nei 5 mln. Lt
–
3
Projektų ataskaitos
V. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS
Veiksmų programa
Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas
2 prioritetas. „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
Prioriteto uždavinys
2 uždavinys „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“
Uždavinio priemonė
Nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros plėtra
Programa
Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas
Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą
Programos uždavinys
Modernizuoti nevalstybines ir valstybines bendrojo lavinimo mokyklas, vykdančias meninio ugdymo programas, ir šiose mokyklose dirbančių mokytojų darbo vietas sudarant sąlygas tobulinti bendrojo lavinimo ugdymo turinį ir gerinti švietimo kokybę
VI. REMIAMOS KOMPONENTO PROJEKTŲ SRITYS
8. Veiklos, susijusios su nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, mokyklų remonto/rekonstrukcijos darbais, taip pat jų aprūpinimu reikalinga technika, įranga ir baldais bei atsižvelgiant į vykdomas nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, mokyklų funkcijas bei tikslinių grupių poreikius aprūpinimu mokymo(si) ir metodinėmis medžiagomis ir papildomo ugdymo priemonėmis.
VII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS
9. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai, t. y. projektas dvimetis.
10. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 m. sausio 1 d.
VIII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS
11. Minimali paramos suma projektui – 1 mln. litų. Maksimali paramos suma 1 projektui – 7 mln. litų.
12. Paramos intensyvumas – iki 100 proc.
IX. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS
13. Pareiškėjais gali būti
13.1. nevalstybinės bendrojo lavinimo mokyklos;
13.2. valstybinės bendrojo lavinimo mokyklos, vykdančios meninio ugdymo programas;
13.3. nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų savininkai, dalyviai, dalininkai;
13.4. valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, steigėjai.
14. Partneriais gali būti
14.1. savivaldybių administracijos;
14.2. apskričių viršininkų administracijos.
X. APRIBOJIMAI PAREIŠKĖJAMS
15. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką.
XI. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI
16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).
17. Prioritetas teikiamas projektams, kurie skirti
17.1. valstybinėms bendrojo lavinimo mokykloms, kurios vykdo meninio ugdymo programas
17.1.1. meninio ugdymo programų kompleksiškumas. Vykdo keletą, t. y. daugiau nei dvi, meninio ugdymo ir kelių meno krypčių programų;
17.1.2. tikslinė grupė – vaikai – iš skirtingų regionų. Vaikų, besimokančių pagal meninio ugdymo programas, iš vieno regiono ir kitų regionų, dalis;
17.1.3. mokyklos pastato grupė. Mokyklos pastatas yra priskirtas II arba III pastatų grupei pagal Mokyklų tinklo pertvarkos metodines rekomendacijas, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1554 „Dėl Mokyklų tinklo pertvarkos rekomendacijų“;
17.1.4. mokinių skaičius. Valstybinės bendrojo lavinimo mokyklos, vykdančios meninio ugdymo programas, kuriose mokosi daugiau kaip 200 mokinių;
17.2. nevalstybinėms bendrojo lavinimo mokykloms
17.2.1. patalpų nuosavybė ir nuoma. Turi nuosavas arba ilgam laikui nuomojamas patalpas (mažiausiai 15 metų);
17.2.2. mokyklos pastato grupė. Mokyklos pastatas yra priskirtas II arba III pastatų grupei pagal Mokyklų tinklo pertvarkos metodines rekomendacijas, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1554 „Dėl Mokyklų tinklo pertvarkos rekomendacijų“;
17.2.3. mokinių skaičius.
18. Pareiškėjai numato nuosavą indėlį. Nevalstybinės bendrojo lavinimo mokyklos, kuriose mokosi daugiau kaip 200 mokinių.
_________________