DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 M. RUGPJŪČIO 29

Nutarimas

skelbtas: Žin., 2008, Nr. 82-3253

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 M. RUGPJŪČIO 29

D. NUTARIMO NR. 944 „DĖL NACIONALINĖS TURIZMO PLĖTROS

2007–2010 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2008 m. liepos 9 d. Nr. 674

Vilnius

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė nutaria

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m.

rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. 944 „Dėl Nacionalinės turizmo plėtros

2007–2010 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 97-3939)

1.1. Išdėstyti antraštę taip

„DĖL NACIONALINĖS TURIZMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ

PROGRAMOS PATVIRTINIMO“.

1.2. Įrašyti 1 punkte vietoj skaičių „2007–2010“

skaičius „2007–2013“.

1.3. Įrašyti 2 punkte vietoj skaičių „2007–2010“

skaičius „2007–2013“.

1.4. Įrašyti 3 punkte vietoj skaičių „2007–2010“

skaičius „2007–2013“.

1.5. Įrašyti 4 punkte vietoj skaičių „2007–2010“

skaičius „2007–2013“.

1.6. Nurodytuoju nutarimu patvirtintoje Nacionalinėje

turizmo plėtros 2007–2010 metų programoje

1.6.1. Įrašyti pavadinime vietoj skaičių „2007–2010“

skaičius „2007–2013“.

1.6.2. Įrašyti 1 punkte vietoj skaičių „2007–2010“

skaičius „2007–2013“.

1.6.3. Išdėstyti 4 punktą taip

„4. Turistinis maršrutas – keliauti poilsio ar turizmo

tikslais iš anksto pagal kelionės tematiką suplanuotas vykimo kelias,

jungiantis vienoje ar keliose gyvenamosiose vietovėse turistų lankomas vietas

ir aptarnavimo objektus. Turistinis maršrutas gali turėti maršruto zoną,

apimančią kitas šalia maršruto esančias artimas ir tiesiogiai pasiekiamas

lankytinas vietas ir aptarnavimo objektus, kurie sudarytų galimybes turistus

plačiau supažindinti su regiono kultūros ir gamtos paveldu ar kitais

turistiniais objektais. Kitos šioje Programoje vartojamos sąvokos

apibrėžtos Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme ir kituose teisės aktuose.“

1.6.4. Išdėstyti 7 punkto pirmąją pastraipą taip

„7. Turizmo išteklių ir plėtros galimybių analizė ir

turizmo plėtojimo prioritetai:“.

1.6.5. Papildyti šiuo 7.9 punktu

„7.9. Siekiant efektyviau naudoti gamtinius

rekreacijos išteklius ir kultūros paveldą turizmui, spręsti viešosios turizmo

infrastruktūros plėtros klausimus ir efektyviai naudoti finansinius išteklius,

tikslinga planuoti ir įgyvendinti kompleksines turizmo plėtros priemones, o

daugiausia investicijų skirti labiausiai turizmui plėtoti tinkamiems išteklių

turintiems regionams, kurių patrauklumas iki šiol pakankamai neišplėtotas,

turistinė veikla neįvairi, o rekreacinis potencialas nenaudojamas. Taigi

pirmiausia numatomos investicijos į Nemuno slėnio–Kuršių marių ir pajūrio

zonos, Šiaurės Rytų Aukštaitijos, Vidurio Žemaitijos, Vidurio Lietuvos regionus

ir formuojamus nacionalinės reikšmės turistinius maršrutus, taip pat pavienius

unikalius turistinius objektus, galinčius suformuoti patrauklią turistinę

vietovę. Nacionalinės reikšmės turistiniai maršrutai – šalies ar regiono

turizmo galimybes pristatančių ir tarpusavyje turizmo trasomis jungiamų turizmo

objektų ir vietovių tinklas – formuojami atsižvelgiant į kultūros paveldo

objektų turtingumą ir sankaupas (istorinės pilys ir piliakalniai, dvarų sodybų

ir parkų kompleksai, senamiesčiai, istoriniai miesteliai ir etnografiniai

kaimai, sakraliniai objektai, unikalūs muziejai ir inžineriniai statiniai),

vietovių gamtinių rekreacijos ir gydomųjų išteklių gausą, saugomų teritorijų

tinklą, susisiekimo infrastruktūros (kelių tinklo, oro uostų, pramoginių laivų

uostų ir prieplaukų) galimybes. Pagal šalies regionų turistinių vietovių ir pavienių

turistinių objektų turistinį patrauklumą, jų kompleksinio naudojimo ir

pritaikymo turizmui galimybes, turizmo objektų koncentraciją ir paslaugų, kurių

reikia turistams aptarnauti, poreikį, taip pat pasiekiamumo ir turistinių

maršrutų planavimo ypatumus siūloma plėtoti šiuos nacionalinės reikšmės

turistinius maršrutus

7.9.1. Nemuno, Kuršių marių, pajūrio turistinį

maršrutą. Šio turistinio maršruto zona apima Lazdijų rajono, Druskininkų,

Varėnos rajono, Alytaus miesto, Alytaus rajono, Prienų rajono, Birštono,

Kaišiadorių rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Šakių rajono, Jurbarko rajono,

Tauragės rajono, Pagėgių, Šilutės rajono, Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto,

Neringos, Palangos miesto, Kretingos rajono savivaldybių teritorijas. Turizmo

infrastruktūros plėtros prioritetas teikiamas objektams ir vietovėms,

turintiems dideles plėtros galimybes, – kultūriniam, aktyvaus poilsio,

sveikatingumo (kurortiniam) ir ekologiniam (pažintiniam) turizmui.

7.9.2. Rytų Aukštaitijos turistinį maršrutą. Šio

turistinio maršruto zona apima Anykščių rajono, Ukmergės rajono, Molėtų rajono,

Utenos rajono, Švenčionių rajono, Ignalinos rajono, Kupiškio rajono, Rokiškio

rajono, Visagino, Zarasų rajono savivaldybių teritorijas. Turizmo

infrastruktūros plėtros prioritetas teikiamas objektams ir vietovėms,

turintiems dideles plėtros galimybes, – aktyvaus poilsio, ekologiniam

(pažintiniam) ir kultūriniam turizmui.

7.9.3. Žemaitijos turistinį maršrutą. Šio turistinio

maršruto zona apima Akmenės rajono, Skuodo rajono, Raseinių rajono, Šilalės

rajono, Kelmės rajono, Rietavo, Plungės rajono, Telšių rajono, Mažeikių rajono,

Šiaulių rajono, Šiaulių miesto savivaldybių teritorijas. Turizmo

infrastruktūros plėtros prioritetas teikiamas objektams ir vietovėms,

turintiems dideles plėtros galimybes, – kultūriniam, aktyvaus poilsio,

ekologiniam (pažintiniam) turizmui.

7.9.4. Vidurio Lietuvos turistinį maršrutą. Šio

turistinio maršruto zona apima Jonavos rajono, Joniškio rajono, Kėdainių

rajono, Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Pakruojo

rajono, Pasvalio rajono, Biržų rajono savivaldybių teritorijas. Turizmo

infrastruktūros plėtros prioritetas teikiamas objektams ir vietovėms,

turintiems dideles plėtros galimybes, – kultūriniam, aktyvaus poilsio ir

ekologiniam (pažintiniam) turizmui.

7.9.5. Suvalkijos turistinį maršrutą. Šio turistinio

maršruto zona apima Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Vilkaviškio rajono

savivaldybių teritorijas. Turizmo

infrastruktūros plėtros prioritetas teikiamas objektams ir vietovėms,

turintiems dideles plėtros galimybes, – kultūriniam ir aktyvaus poilsio

turizmui.

7.9.6. Istorinių sostinių turistinį maršrutą. Šio

turistinio maršruto zona apima Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono,

Trakų rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto savivaldybių

teritorijas. Turizmo infrastruktūros plėtros prioritetas teikiamas objektams ir

vietovėms, turintiems dideles plėtros galimybes, – kultūriniam ir aktyvaus

poilsio turizmui.

7.9.7. Lietuvos senamiesčių turistinį maršrutą. Šiam

turistiniam maršrutui priskiriami Vilniaus, Trakų, Kauno, Šilutės, Klaipėdos,

Telšių, Kėdainių, Ukmergės senamiesčiai. Turizmo infrastruktūros plėtros

prioritetas teikiamas dideles kultūrinio turizmo plėtros galimybes turintiems

objektams.

7.9.8. Jono Pauliaus II piligrimų kelio maršrutą,

jungiantį piligrimų ir turistų lankomas sakralines vietas (objektus). Šie

objektai būtų pritaikyti tarptautiniam piligriminiam turizmui pagal Jono

Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir

turizmo reikmėms 2007–2013 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 842 (Žin., 2007, Nr. 92-3687).“

1.6.6. Papildyti šiuo 7.10 punktu

„7.10. Pavieniams unikaliems turizmo objektams

priskiriami reikšmingi kultūros paminklai ar kiti valstybės saugomi kultūros

paveldo objektai, turintys didelę istorinę, archeologinę, architektūrinę,

meninę, etninę vertę, mažai pakitusią planinę struktūrą, kai jų pritaikymas

kompleksinei veiklai (šviečiamajai, renginių (konferencijų) organizavimo,

laisvalaikio ir pramogų) gali didinti turistinės vietovės patrauklumą ir

gausinti turistų, taip pat skatinti privačias investicijas į paslaugų verslą.“

1.6.7. Papildyti šiuo 7.11 punktu

„7.11. Turizmo infrastruktūros plėtros investicijų

prioritetas teikiamas

7.11.1. objektams, esantiems nacionalinės reikšmės

turistiniuose maršrutuose ir įtrauktiems į specialiuosius nacionalinio lygmens

turizmo planavimo dokumentus arba numatytiems apskričių bendruosiuose planuose

ar saugomų teritorijų tvarkymo planuose;

7.11.2. reikšmingiems kultūros paveldo objektams;

7.11.3. didelio rekreacinio potencialo vietovėms

(kurortai, kurortinės teritorijos, saugomos teritorijos);

7.11.4. objektams, pritaikomiems kompleksinei turizmo

veiklai (numatomos apgyvendinimo, maitinimo, konferencijų organizavimo,

sveikatingumo, aktyvaus poilsio ir kita veikla) ir sukuriantiems didesnę

pridėtinę vertę;

7.11.5. valdžios ir privataus sektorių partnerystės

principu įgyvendinamiems projektams;

7.11.6. projektams, skirtiems turizmo sezoniškumui

mažinti.

Nurodytieji investicijų prioritetai, teikiant Europos

Sąjungos struktūrinių fondų paramą, gali būti detalizuojami Ūkio ministerijos

nustatyta tvarka.“

1.6.8. Išdėstyti 8.1 punktą taip

„8.1. Labiausia turizmo paslaugų sektorius pažengė

plėtodamas apgyvendinimo paslaugas. Nors per paskutinius ketverius metus

atotrūkis nuo ES vidurkio pagal apgyvendinimo vietų viešbučiuose skaičių

1000-čiui gyventojų Lietuvoje sumažėjo nuo 10 iki 5 kartų, tačiau vis dar

gerokai atsiliekama nuo kitų ES valstybių. Apgyvendinimo paslaugas 2006 metų

pradžioje teikė 663 įmonės, kuriose buvo 18,8 tūkst. numerių, 43,7 tūkst.

vietų. Nuolat augantis viešbučių tipo apgyvendinimo paslaugų sektorius per

2003–2005 metus padidėjo 23 procentais, o specializuotų ir kitų

kolektyvinio apgyvendinimo įmonių mažėjo. Viešbučių tipo apgyvendinimo paslaugų

daugėja, o kitokių apgyvendinimo tipų paslaugų mažėja dėl to, kad statomi nauji

viešbučiai, atnaujinamos esamos sanatorijos ar poilsio namai, taigi gerėja jų

apgyvendinimo infrastruktūra, leidžianti teikti viešbučių tipo apgyvendinimo

paslaugas. Apgyvendinimo numerių per 2003–2005 metus padaugėjo 9 procentais,

viešbučiuose – 37 procentais. Viešbučių teritorinė sklaida gana netolygi,

daugiausia jų didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose – 60 procentų viso

viešbučių tinklo. 2003–2006 metais kempingų pagausėjo 3 kartus, tačiau šiuo

metu šalyje tik 16 kempingų, iš kurių 13 atitinka kempingų klasifikavimo

reikalavimus. Siekiant tenkinti individualiai keliaujančių turistų poreikius,

gausinti turistų ir mažinti atsilikimą nuo apgyvendinimo paslaugų ES vidurkio,

tikslinga skatinti kempingų ir turistinės klasės viešbučių plėtrą. Apgyvendinimo

paslaugų infrastruktūros plėtrai gali būti naudojami dvarų ir kiti kultūros

paveldo pastatai. Ypač skatinti šios infrastruktūros plėtrą derėtų nacionalinės

reikšmės turistiniuose maršrutuose.“

1.6.9. Išdėstyti 9.3 punktą taip

„9.3. Lietuvoje minimaliai išplėtota golfo laukų

(aikštynų), hipodromų ir kita panaši atviro tipo sportinė ir poilsinė

infrastruktūra, todėl labai maža galimybių pasiūlyti šalies ir užsienio

turistams su sportine veikla susijusių (aktyvaus poilsio, laisvalaikio) turizmo

produktų. Neišplėtota tarptautinių sporto

renginių organizavimo infrastruktūra ne tik riboja sportinio ar aktyvaus

poilsio įvairovę ir pasirinkimo galimybes, bet ir neleidžia Lietuvai aktyviau

konkuruoti dėl tarptautinių sporto renginių, kurie galėtų pritraukti daug

užsienio turistų, mažintų sezoniškumą, išplėstų turizmo produktų įvairovę,

organizavimo. Nacionalinės svarbos daugiafunkcių sporto

objektų, kuriuose būtų sudarytos palankios sąlygos organizuoti tarptautinius

sporto ir laisvalaikio renginius, tarptautines konferencijas ir parodas,

reikiamos infrastruktūros sukūrimas – viena iš svarbesnių priemonių Lietuvos

turizmo konkurenciniam pranašumui stiprinti, viešojo ir privataus sektorių

partnerystei plėtoti. Siekiant nustatyti tarptautinių konferencijų (renginių) ir

sporto (laisvalaikio) renginių organizavimo infrastruktūros poreikius,

teritorinę sklaidą ir plėtoti šios infrastruktūros potencialą, tikslinga

9.3.1. parengti nacionalinio lygmens galimybių

studijas, nustatančias šios infrastruktūros poreikį, mastą ir reikšmę bendrai

Lietuvos turizmo plėtros ir paslaugų infrastruktūros sistemai;

9.3.2. hipodromų infrastruktūrą įrengti visų

pirma ilgametes žirgininkystės tradicijas turinčiuose regionuose, atnaujinti ir

išplėsti esamą hipodromų viešąją infrastruktūrą, vadovaujantis parengta

hipodromų plėtros programa, šiuo tikslu skatinti privačias investicijas;

9.3.3. plėtoti sporto, kitą

aktyvaus poilsio ir turizmo informacijos viešąją infrastruktūrą – įgyvendinti nacionalinių turizmo trasų (vandens,

autoturizmo, dviračių) specialiųjų planų sprendinius, kurti nacionalinės

svarbos daugiafunkcius sporto objektus.“

1.6.10. Papildyti šiuo 14.12 punktu

„14.12. sukurta naujų darbo vietų turizmo

sektoriuje;“.

1.6.11. Papildyti šiuo 14.13 punktu

„14.13. įgyvendinta turizmo paslaugų infrastruktūros

projektų.“

1.6.12. Įrašyti 15.7 punkte vietoj skaičiaus „2“

skaičių „5“

1.6.13. Papildyti šiuo 15.12 punktu

„15.12. vidutiniškai per metus turizmo sektoriuje

darbo vietų daugėja 2 procentais;“.

1.6.14. Papildyti šiuo 15.13 punktu

„15.13. vidutiniškai per metus įgyvendinti 5 turizmo

paslaugų infrastruktūros projektai.“

1.6.15. Pripažinti netekusiu galios priedo 1.3

punktą.

2. (neteko galios).

Punkto

pakeitimai

Nr.

268,

2009-04-08, Žin., 2009, Nr. 43-1670 (2009-04-18)

Ministras Pirmininkas Gediminas

Kirkilas

Ūkio ministras Vytas

Navickas

_____________________

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 268, 2009-04-08,

Žin., 2009, Nr. 43-1670 (2009-04-18)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 M. RUGPJŪČIO 29 D. NUTARIMO NR. 944

"DĖL NACIONALINĖS TURIZMO PLĖTROS 2007-2013 METŲ PROGRAMOS

PATVIRTINIMO" IR 2008 M. LIEPOS 9 D. NUTARIMO NR. 674 "DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 M. RUGPJŪČIO 29 D. NUTARIMO NR. 944 "DĖL

NACIONALINĖS TURIZMO PLĖTROS 2007-2010 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO"

PAKEITIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2009-04-20)

aubodi@lrs.lt