LT
DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS BUHALTERINĖS
Statutory Text (1 Articles)
Neoficialus
nutarimo tekstas
Nutarimas
skelbtas: Žin., 2005, Nr. 81-2966
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS BUHALTERINĖS
APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SISTEMOS reformos koncepcijos IR
KOORDINAVIMO IR PRIEŽIŪROS KOMISIJOS SUDARYMO
2005 m. birželio 29 d. Nr. 718
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772;
1998, Nr. 41(1)-1131;
2000, Nr. 92-2843;
2007, Nr. 72-2831)
22 straipsnio 15 punktu ir 27 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, taip pat siekdama
reformuoti viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės
atskaitomybės sistemą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria
Preambulės
pakeitimai
Nr. 746, 2008-07-16,
Žin., 2008, Nr. 86-3414 (2008-07-29)
1. Pritarti Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos
ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijai (pridedama).
2. Sudaryti šią Viešojo sektoriaus buhalterinės
apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koordinavimo ir
priežiūros komisiją (toliau vadinama – komisija)
finansų viceministras pagal finansų ministro nustatytą
veiklos sritį (komisijos pirmininkas);
Finansų ministerijos Apskaitos metodologijos
departamento direktorius (komisijos pirmininko pavaduotojas);
Ūkio ministerijos Finansų ir apskaitos skyriaus
vedėjas;
Teisingumo ministerijos Teisėkūros ir viešosios teisės
departamento vyriausiasis specialistas;
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojas;
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos
ministerijos direktoriaus pavaduotojas;
Lietuvos statistikos departamento Nacionalinių
sąskaitų skyriaus vedėjo pavaduotojas;
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas.
Punkto
pakeitimai
Nr. 746, 2008-07-16,
Žin., 2008, Nr. 86-3414 (2008-07-29)
Nr.
335,
2011-03-23, Žin., 2011, Nr. 36-1720 (2011-03-26)
3. Pavesti Finansų ministerijai, Ūkio ministerijai,
Teisingumo ministerijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinei ligonių kasai prie
Sveikatos apsaugos ministerijos, Statistikos departamentui prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ir pasiūlyti Lietuvos savivaldybių asociacijai skirti
savo atstovus į komisiją.
Punkto
pakeitimai
Nr. 746, 2008-07-16,
Žin., 2008, Nr. 86-3414 (2008-07-29)
4. (neteko galios).
Punkto
pakeitimai
Nr.
746,
2008-07-16, Žin., 2008, Nr. 86-3414 (2008-07-29)
5. Personalinę Komisijos sudėtį tvirtina finansų
ministras pagal 2 punkte nurodytų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų
teikimus.
Papildyta
punktu
Nr.
746,
2008-07-16, Žin., 2008, Nr. 86-3414 (2008-07-29)
6. Nustatyti, kad Finansų ministerija, gavusi
komisijos pasiūlymus pakeisti arba papildyti viešojo sektoriaus buhalterinės
apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos įgyvendinimo priemonių
planą, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei šio plano pakeitimų arba
papildymų projektus.
Papildyta
punktu
Nr.
746,
2008-07-16, Žin., 2008, Nr. 86-3414 (2008-07-29)
7. Patvirtinti Viešojo sektoriaus buhalterinės
apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koordinavimo ir
priežiūros komisijos nuostatus (pridedama).
Papildyta
punktu
Nr.
746,
2008-07-16, Žin., 2008, Nr. 86-3414 (2008-07-29)
Ministras Pirmininkas Algirdas
Brazauskas
Finansų ministras Zigmantas
Balčytis
_________________
Papildyta naujais nuostatais
Nr. 746, 2008-07-16,
Žin., 2008, Nr. 86-3414 (2008-07-29)
pATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 718
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 746
redakcija)
VIEŠOJO SEKTORIAUS BUHALTERINĖS APSKAITOS IR
FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SISTEMOS REFORMOS KOORDINAVIMO IR PRIEŽIŪROS KOMISIJOS
NUOSTATAI
I.
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir
finansinės atskaitomybės sistemos reformos koordinavimo ir priežiūros komisijos
nuostatai (toliau vadinama – šie nuostatai) reglamentuoja Viešojo sektoriaus
buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koordinavimo
ir priežiūros komisijos (toliau vadinama – komisija) uždavinius, funkcijas ir
darbo organizavimą.
2. Komisija savo veikloje vadovaujasi šiais nuostatais ir
kitais teisės aktais.
3. Personalinę komisijos sudėtį tvirtina finansų
ministras pagal šio nutarimo 2 punkte nurodytų įstaigų vadovų teikimus.
4. Komisijos nariams už darbą šioje komisijoje
neatlyginama.
II.
KOMISIJOS UŽDAVINIAI IR
FUNKCIJOS
5. Komisijos uždaviniai – strategiškai vadovauti viešojo
sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformai
ir prižiūrėti šios reformos eigą.
6. Vykdydama jai pavestus uždavinius, komisija atlieka
šias funkcijas
6.1.
teikia už viešojo sektoriaus
buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos
įgyvendinimo priemones atsakingoms institucijoms pasiūlymus dėl viešojo
sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos
įgyvendinimo priemonių darbo grupių sudarymo ir atsako už šių darbo grupių
veiklos koordinavimą;
6.2.
kas pusę metų parengia ir teikia
Finansų ministerijai išvadas apie viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir
finansinės atskaitomybės sistemos reformos įgyvendinimo priemones, įgyvendintas
per praeitą pusmetį. Jeigu komisija turi pasiūlymų dėl viešojo sektoriaus
buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos
įgyvendinimo priemonių plano pakeitimo arba papildymo, taip pat teikia juos
Finansų ministerijai.
III.
KOMISIJOS DARBO
ORGANIZAVIMAS
7. Komisijos posėdžius šaukia, jų vietą, laiką,
darbotvarkę tvirtina ir jiems pirmininkauja komisijos pirmininkas, o jo nesant
– komisijos pirmininko pavaduotojas ar kitas komisijos pirmininko paskirtas
asmuo.
8. Pagrindinė komisijos darbo forma – posėdžiai. Eiliniai komisijos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip
kartą per ketvirtį. Neeiliniai komisijos posėdžiai šaukiami komisijos
pirmininko arba 1/3 komisijos narių iniciatyva.
9. Komisijos posėdyje, be komisijos narių, komisijos
pirmininko kvietimu gali dalyvauti ir kiti suinteresuotų institucijų atstovai.
10. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja
daugiau kaip pusė komisijos narių. Sprendimai priimami posėdyje dalyvavusių
komisijos narių paprasta balsų dauguma, atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai
pasiskirsto po lygiai, lemiamas posėdžio pirmininko balsas.
11.
Komisijos posėdžiai protokoluojami.
Protokolus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio pasirašo posėdžio
pirmininkas. Posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo
pasirašymo išsiunčiamas komisijos nariams, o prireikus – ir kitiems asmenims.
12. Komisiją techniškai ir ūkiškai aptarnauja Finansų
ministerija.
––––––––––––––––
Nauja koncepcijos
redakcija
Nr.
746,
2008-07-16, Žin., 2008, Nr. 86-3414 (2008-07-29)
pritarta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 718
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 746 redakcija)
viešojo sektoriaus
buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcija
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.
Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos
ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcija (toliau vadinama – ši
koncepcija) parengta siekiant reformuoti viešojo sektoriaus buhalterinės
apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemą, kad būtų gaunama patikima ir
objektyvi informacija, kurios reikia ekonominiams sprendimams priimti. Ji turi
prisidėti prie veiksmingesnio valstybės išteklių valdymo visais lygiais ir
skaidresnio jų naudojimo.
2.
Šioje koncepcijoje viešasis sektorius
apima valstybę, savivaldybes, biudžetines įstaigas ir jų kontroliuojamas
viešąsias įstaigas, priskiriamas prie viešojo sektoriaus subjektų pagal
Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą (Žin., 2007, Nr.
77-3046)
(toliau vadinama – viešosios įstaigos), taip pat išteklių ir mokesčių fondus.
Punkto
pakeitimai
Nr.
335,
2011-03-23, Žin., 2011, Nr. 36-1720 (2011-03-26)
3.
Šioje koncepcijoje, atsižvelgiant į
išteklių valdymo kontrolės laipsnį, aptariami tokie apskaitos informacijos
kaupimo ir naudojimo viešajame sektoriuje lygiai
3.1.
žemiausiasis lygis –
biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, mokesčių ir išteklių fondai;
3.2.
vidurinis lygis – visi viešojo
sektoriaus subjektai, turintys kontroliuojamų viešojo sektoriaus
subjektų, rengiantys konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį ir teikiantys
jį Finansų ministerijai arba savivaldybėms, arba Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau
vadinama – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba), arba Valstybinei
ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama –
Valstybinė ligonių kasa);
3.3.
aukštesnysis lygis – savivaldybės,
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinė ligonių kasa ir
valstybė kaip atskiras juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto
lygiu), išskyrus šios koncepcijos 3.4 punkte nurodytą atvejį;
3.4.
aukščiausiasis lygis – valstybė
kaip atskiras juridinis asmuo, rengiantis konsoliduotųjų finansinių ataskaitų
rinkinį, apimantį informaciją apie valstybės, savivaldybių ir išteklių
fondų turtą, įsipareigojimus, pajamas ir išlaidas.
Punkto
pakeitimai
Nr.
335,
2011-03-23, Žin., 2011, Nr. 36-1720 (2011-03-26)
4.
Nurodyti 3.1 ir 3.2 punktuose
viešojo sektoriaus subjektai ir 3.3 punkte
nurodyta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybinė ligonių
kasa sudaro žemesniojo lygio ataskaitų rinkinius, kiti 3.3 ir 3.4 punkte
nurodyti viešojo sektoriaus subjektai rengia aukštesniojo lygio ataskaitų
rinkinius.
5. Aukščiausiojo
ir aukštesniojo lygių viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos informacijos ir
finansinių ataskaitų vartotojai – Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, savivaldybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos statistikos departamentas,
tarptautinės institucijos, visuomenė; vidurinio ir žemiausiojo lygių –
asignavimų valdytojai, savivaldybių administracijos, Finansų ministerija ir
kitos įstaigos, turėsiančios rengti savo įstaigos finansinių ataskaitų rinkinį
ir (arba) viešojo sektoriaus subjektų grupių konsoliduotųjų finansinių
ataskaitų rinkinį, taip pat biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų vadovai ir
visuomenė.
Punkto
pakeitimai
Nr.
335,
2011-03-23, Žin., 2011, Nr. 36-1720 (2011-03-26)
II. ESAMOS BŪKLĖS APŽVALGA
6. Esama Lietuvos viešojo sektoriaus buhalterinės
apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistema nevientisa. Ji tvarkoma taip
6.1. Biudžetinės įstaigos tvarko buhalterinę apskaitą
modifikuotu pinigų principu.
6.2. Valstybės socialinės apsaugos fondų ir kitų
išteklių fondų (išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą) buhalterinė
apskaita tvarkoma pinigų principu.
6.3. Valstybinio socialinio draudimo fondo buhalterinė
apskaita tvarkoma kaupimo principu, o finansinės ataskaitos rengiamos pagal
Tarptautinių apskaitos standartų valdybos patvirtintus tarptautinius
finansinius atskaitomybės standartus.
6.4. Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo
buhalterinė apskaita tvarkoma pinigų principu.
7. Esamos viešojo
sektoriaus (išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą) buhalterinės
apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos trūkumai
7.1. Biudžetinių įstaigų, savivaldybių, Europos
Sąjungos struktūrinių fondų ir išteklių fondų buhalterinė apskaita ir
finansinių ataskaitų rengimas reglamentuoti skirtingai, ir šis reglamentavimas
nevisiškai atitinka buhalterinės apskaitos informacijos ir finansinių ataskaitų
vartotojų poreikius, tarptautinių apskaitos standartų reikalavimus, yra
neaiškus arba jo nepakanka.
7.2. Dalis turto neįtraukiama į buhalterinę apskaitą,
todėl neparodoma finansinėse ataskaitose.
7.3. Buhalterinėje apskaitoje ir finansinėse
ataskaitose rodoma turto vertė ne visada atitinka tikrąją jo vertę.
7.4. Ne visi įsipareigojimai traukiami į buhalterinę
apskaitą, todėl neparodomi finansinėse ataskaitose.
7.5. Ne visas turtas ir ne visi įsipareigojimai
teisingai klasifikuojami į ilgalaikius ir trumpalaikius.
7.6. Buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms
ataskaitoms rengti naudojama skirtinga programinė įranga, todėl perdavus
skirtingai parengtas finansines ataskaitas kito lygio ataskaitų rinkiniui
rengti padaugėja rankų darbo, kartu didesnė ir klaidų tikimybė. Dėl to nukenčia
gaunamos informacijos kokybė.
8. Dėl šios koncepcijos 7 punkte nurodytų viešojo
sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos trūkumų
buhalterinės apskaitos informacija ir finansinės ataskaitos tampa nenaudingos
jų vartotojams, nes
8.1. Sprendimai gali būti priimami remiantis
informacija, kuri nei išsami, nei objektyvi.
8.2. Neįgyvendinamas vienas iš svarbiausiųjų
finansinių ataskaitų tikslų – teikti tikrą ir teisingą informaciją apie turtą,
įsipareigojimus, grynąjį turtą (grynasis turtas – po įsipareigojimų padengimo
likęs turtas), pajamas ir sąnaudas.
8.3. Viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotųjų
finansinių ataskaitų rinkinys negali būti rengiamas dėl skirtingų apskaitos
principų.
9. Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir
finansinės atskaitomybės sistemos trūkumai minimi ir Valstybės kontrolės
išvadoje dėl Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto įvykdymo
apyskaitos, išvadoje dėl 2003 metų ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise
priklausantį turtą ir išvadoje dėl Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybinės
skolos ataskaitos.
10. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos
įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515)
3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos, tvarkydamos
apskaitą, vadovaujasi Biudžetinių įstaigų apskaitos standartais, kuriuos
tvirtina Finansų ministerija. Biudžetinių įstaigų apskaitos standartai turi
būti parengti pagal Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir
kitą Tarptautinės apskaitininkų federacijos Viešojo sektoriaus komiteto
rengiamą metodiką (nurodymus, studijas). Biudžetinių įstaigų apskaitos
standartų parengimas neišspręstų esamų biudžetinių įstaigų, savivaldybių,
išteklių fondų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų rengimo problemų.
Dėl to, taip pat siekiant pašalinti šios koncepcijos 7 punkte nurodytus
trūkumus siūloma vykdyti viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir
finansinės atskaitomybės sistemos reformą (toliau vadinama – reforma).
III. UŽSIENIO valstybių
PATIRTIS
11. Daugelis Europos Sąjungos valstybių narių jau
reformavo arba reformuoja viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir
finansinės atskaitomybės sistemas, viešajame sektoriuje pereidamos nuo
apskaitos pinigų principu prie apskaitos kaupimo principu. Apskaita kaupimo
principu pranašesnė už apskaitą pinigų principu, nes teikia išsamesnės
informacijos vartotojams.
12. Per pastaruosius kelis dešimtmečius prie viešojo
sektoriaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rengimo
kaupimo principu pereina vis daugiau valstybių (Jungtinė Karalystė, Prancūzija,
Švedija, Suomija, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, JAV, Graikija,
Šveicarija ir kitos). Kiekvienoje valstybėje egzistavo skirtingos finansų
valdymo, šalies administravimo sistemos, istoriškai buvo susiklostę skirtingi
apskaitos ir biudžeto sudarymo reglamentavimo pagrindai, todėl kiekvienoje jų
apskaitos sistemų reformos vyko skirtingai.
13. Kai kurios valstybės (Australija, Naujoji
Zelandija, Jungtinė Karalystė, Šveicarija) ne tik perėjo prie buhalterinės
apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rengimo kaupimo principu, bet šį
principą taiko ir sudarydamos biudžetą.
14. Daugelis valstybių, taikančių kaupimo principą,
rengia centrinės valdžios konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį (į jį
nepatenka vietos savivaldos finansinių ataskaitų rinkinys).
IV. REFORMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
15. Reformos tikslas – sudaryti teisines,
administracines, finansines sąlygas visame viešajame sektoriuje pereiti prie
apskaitos tvarkymo kaupimo principu. Kaupimo principo taikymas pagerintų
valstybės išteklių valdymą ir naudojimą, teiktų išsamesnę ir objektyvesnę
informaciją jos vartotojams, o tai leistų užtikrinti priimamų ekonominių
sprendimų pagrįstumą ir kokybę, sudarytų sąlygas efektyviau atlikti finansų
kontrolę visais valdymo lygiais.
16. Siekiant reformos tikslo, reikės įgyvendinti šiuos
pagrindinius uždavinius
16.1. reglamentuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą
kaupimo principu, taip pat finansinių ataskaitų rinkinio ir
konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio rengimą ir teikimą;
16.2. tobulinti finansinių ataskaitų rengėjų ir jų
vartotojų kvalifikaciją, kad jie sugebėtų tvarkyti apskaitą kaupimo principu;
16.3. suderinti buhalterinės apskaitos
tvarkymo, finansinių ataskaitų ir valdymo ataskaitų rengimo principus;
16.4. optimizuoti informacijos kaupimo, apdorojimo ir
teikimo sistemas ir procesus.
V. REFORMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR JŲ VYKDYMAS
17. Reformos
įgyvendinimo priemonės turėtų būti vykdomos etapais. Pirmajame etape turėtų
būti parengtos pagrindinės reformos įgyvendinimo priemonės, antrajame etape –
priimti sprendimai dėl reformos įgyvendinimo organizacinių priemonių,
atsakomybės už priemonių įgyvendinimą, apskaitos procesų automatizavimo
naudojant informacines technologijas, apskaitos duomenų vientisumo ir
patikimumo užtikrinimo siekiant buhalterinę apskaitą tvarkyti pagal viešojo
sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų (toliau vadinama –
Standartai), patvirtintų finansų ministro įsakymais, reikalavimus, rengiamos ir
konsoliduojamos finansinės ir biudžeto vykdymo ataskaitos. Už reformos
įgyvendinimo priemonių vykdymą atsako subjektai, nurodyti Viešojo sektoriaus
buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos
įgyvendinimo priemonių plane, pateiktame šios koncepcijos priede.
Punkto
pakeitimai
Nr.
335,
2011-03-23, Žin., 2011, Nr. 36-1720 (2011-03-26)
18. Pagal reformos pirmojo etapo įgyvendinimo
priemones skiriamos šios pagrindinės sritys
18.1. būtinų teisės aktų, reglamentuojančių viešojo
sektoriaus buhalterinės apskaitos tvarkymą ir finansinių ataskaitų rengimą kaupimo
principu, parengimas;
18.2. informacinių technologijų naudojimo optimizavimo
rekomendacijų parengimas.
19. Baigiant vykdyti pirmojo etapo priemones ir
analizuojant jų rezultatus, turėtų būti rengiamos antrojo etapo
priemonės, kurios apimtų
19.1.
reformos praktinio įgyvendinimo
proceso koordinavimą ir kontrolę;
19.2.
viešojo sektoriaus subjektų
organizacinių sprendimų dėl reformos įgyvendinimo priemonių priėmimą;
19.3.
viešojo sektoriaus subjektų
sprendimus dėl apskaitos procesų ir susijusių su apskaita duomenų teikimo automatizavimo
priemonių taikymo, taikytino modelio ir jo diegimo laikotarpio;
19.4.
bendros konsolidavimo informacinės
sistemos diegimą.
VI. PERĖJIMO PRIE KAUPIMO PRINCIPO PRANAŠUMAI
20. Kaupimo principu parengtas finansinių ataskaitų
rinkinys apima pajamas, sąnaudas, turtą, įsipareigojimus ir grynąjį turtą.
Finansinių ataskaitų rinkinį, parengtą kaupimo principu, pagal tarptautinius
viešojo sektoriaus apskaitos Standartus turėtų sudaryti finansinės būklės
ataskaita arba balansas, finansinės veiklos rezultatų ataskaita, grynojo turto
arba nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir finansinių
ataskaitų aiškinamasis raštas.
21. Finansinių ataskaitų, parengtų kaupimo principu,
pranašumas tas, kad jos
21.1. parodo tikrą ir teisingą esamą finansinę būklę,
veiklos rezultatus ir pinigų srautus per tam tikrą laikotarpį. Išsamus turto ir
įsipareigojimų pateikimas leidžia nustatyti, kiek ateityje reikės skirti lėšų
turto naudingosioms savybėms palaikyti ir įsipareigojimams vykdyti;
21.2. parodo, iš kokių šaltinių – nuosavų išteklių ar
skolintų lėšų – finansuojama valstybės ir savivaldybių veikla;
21.3. padeda teikti išsamią ir objektyvią informaciją,
kuri leidžia biudžetines įstaigas vertinti ne pagal tai, kaip gebama
kontroliuoti išlaidas, bet ar gerai dirbama, ar rezultatai pasiekiami
ekonomiškiausiu būdu;
21.4. sudaro sąlygas racionaliau planuoti, o tai
leidžia nustatyti, kiek ateityje bus realių įsipareigojimų, kuriems vykdyti
prireiks papildomų finansinių išteklių, arba kiek esamų finansinių išteklių
reikės perskirstyti;
21.5. padeda nustatyti apyvartinio kapitalo valdymo
efektyvumą.
VII. PERĖJIMO PRIE KAUPIMO PRINCIPO SUNKUMAI
22. Perėjimas prie buhalterinės apskaitos tvarkymo ir
finansinių ataskaitų rengimo kaupimo principu susijęs su šiais sunkumais
22.1. Padidės sistemos sukūrimo, įdiegimo ir palaikymo
sąnaudos, nes reikės
22.1.1. identifikuoti ir įvertinti esamą turtą, kurio
apskaita netvarkoma;
22.1.2. sukurti apskaitos politiką ir buhalterinės
apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų rengimo ir teikimo procedūras;
22.1.3. pertvarkyti arba įsigyti naujas kompiuterio
apskaitos programas;
22.1.4. tobulinti ne tik finansinių ataskaitų rengėjų,
bet ir finansinių ataskaitų vartotojų kvalifikaciją.
22.2. Perėjimas prie buhalterinės apskaitos tvarkymo
ir finansinių ataskaitų rengimo kaupimo principu vyks palaipsniui, todėl tam
tikru pereinamuoju laikotarpiu informacija bus rengiama skirtingais apskaitos
principais, nebus įmanoma palyginti kelių laikotarpių finansinių ataskaitų
rinkinio.
22.3. Didės apskaitos specialistų kvalifikacijos
reikalavimai, mokymo poreikis.
22.4. Pereinamasis laikotarpis bus gana ilgas.
22.5. Neišvengiamas apskaitos sistemos, skirtos
biudžeto vykdymui prižiūrėti, dubliavimas arba kitimas. Pereinamuoju
laikotarpiu neišvengiamas apskaitos dvigubinimas (t. y. būtų rengiamas valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys
kaupimo principu, o už biudžetą atsiskaitoma pinigų principu). Ateityje galima
būtų svarstyti ir biudžeto sudarymą ir atsiskaitymą už jo vykdymą kaupimo
principu. Būtina sukurti ir visų apskaitos informacijos naudojimo lygių
atskaitomybės ir informacijos tvarkymo ir teikimo sistemą, taip pat nustatyti
valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio rengimo organizavimo tvarką.
VIII. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ
ĮTRAUKIMAS Į APSKAITĄ IR FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINĮ
23. Vienas iš svarbiausiųjų klausimų – ilgalaikio
materialiojo turto apskaita. Įgyvendinant reformą, visas ilgalaikis turtas turi
būti parodytas jį valdančio, naudojančio ir juo disponuojančio nuosavybės arba
patikėjimo teise subjekto finansinės būklės ataskaitoje (balanse).
24. Apskaitos tikslais Standartuose būtų galima
nurodyti pagrindines ilgalaikio materialiojo turto grupes, tokias kaip žemė ir
vandens telkiniai, infrastruktūros turtas, pastatai, statiniai, mašinos ir
įrengimai, kitas ilgalaikis materialusis turtas, nebaigta statyba, išankstiniai
mokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą, vertybės.
25. Viena iš pagrindinių ilgalaikio materialiojo turto
esamos apskaitos problemų ta, kad dalis ilgalaikio materialiojo turto
(pavyzdžiui, dalis kelių, žemės, miškų ir panašiai) neįtraukta į apskaitą ir
finansines ataskaitas, o dalis įtraukta neteisingai. Dalis ilgalaikio
materialiojo turto rodoma indeksuota verte, kita dalis – įsigijimo verte, tačiau
pagal tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus leidžiama rodyti
ilgalaikį materialųjį turtą įsigijimo verte arba perkainota verte.
Perkainojimas pagal tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus turi
būti atliekamas periodiškai. Indeksuoti pagal juos neleidžiama, nes tai
neparodo konkretaus turto vieneto tikrosios vertės.
26. Kad finansinės ataskaitos tikrai ir teisingai
parodytų finansinę būklę, visas viešajam sektoriui priklausantis turtas turi
būti įtrauktas į buhalterinę apskaitą. Tam reikia visas turto grupes apimančių
valstybės registrų, kuriuose būtų kaupiama visa informacija apie turto
vienetus: tokio turto natūrinis matas ir kiekinė išraiška, įsigijimo ar pasigaminimo
savikaina, jeigu ją galima nustatyti, turto vertė, jeigu turtas nuvertėjo,
nusidėvėjimo normatyvai, jeigu tokio turto nusidėvėjimas skaičiuojamas,
įsigijimo ir perleidimo datos, buvimo ar naudojimo vieta, turto vieneto sudėtis
ir kita informacija. Kad visas turtas būtų įtrauktas į valstybės registrus,
būtina jį inventorizuoti tiek kiekine, tiek vertine išraiška. Valstybės turto
paiešką turto registruose turėtų užtikrinti numatoma sukurti valstybės turto
informacinė paieškos sistema.
27. Ilgalaikis materialusis turtas pirminio
pripažinimo momentu apskaitoje turi būti registruojamas įsigijimo ar
pasigaminimo savikaina. Visą turtą apskaitoje rodyti įsigijimo ar pasigaminimo
arba dar vadinama istorine savikaina būtų neteisinga, nes taip būtų iškreipta
valstybei ir savivaldybėms priklausančio turto tikroji vertė, o neteisingos
vertės naudojimas priimant su turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo
susijusius sprendimus tik sunkintų turto valdymą. Todėl Standartuose,
nustatančiuose ilgalaikio materialiojo turto apskaitos tvarką, numatyta, kad
taikant Standartus pirmą kartą teisės aktai gali numatyti papildomų turto
įvertinimo reikalavimų. Po pirminio pripažinimo ilgalaikis materialusis turtas,
išskyrus žemę, kilnojamąsias, nekilnojamąsias kultūros vertybes ir kitas
vertybes, finansinėse ataskaitose turi būti rodomas įsigijimo savikaina, atėmus
sukauptas nusidėvėjimo ir turto nuvertėjimo sumas. Žemė, kilnojamosios,
nekilnojamosios kultūros vertybės ir kitos vertybės po pirminio pripažinimo
finansinėse ataskaitose turi būti rodomi tikrąja verte.
28. Viešojo sektoriaus subjektų finansinėse
ataskaitose turėtų būti parodyti visi įsiskolinimai ir įsipareigojimai,
įskaitant atidėjinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, o viešojo sektoriaus
konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje turi būti parodoma visa viešojo
sektoriaus skola, atskleistas neapibrėžtasis turtas ir neapibrėžtieji
įsipareigojimai.
IX. KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIŲ
RENGIMAS
29. Numatoma, kad viešojo sektoriaus konsoliduotųjų
finansinių ataskaitų rinkinį sudarys tarptautinių viešojo sektoriaus apskaitos
standartų reglamentuojamos ataskaitos
29.1. finansinės būklės ataskaita (balansas) –
finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas konsoliduotas viešojo sektoriaus
turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio
dieną;
29.2. veiklos rezultatų ataskaita – finansinė
ataskaita, kurioje nurodomos per visą ataskaitinį laikotarpį viešojo sektoriaus
uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir gauti veiklos rezultatai;
29.3. grynojo turto pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita,
kurioje pateikiama informacija apie grynojo turto (nuosavo kapitalo) pokyčius
per ataskaitinį laikotarpį;
29.4. pinigų srautų ataskaita – finansinė ataskaita,
kurioje nurodomos viešojo sektoriaus ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų
ekvivalentų įplaukos ir išmokos;
29.5. aiškinamasis raštas – neatskiriama finansinių
ataskaitų rinkinio dalis, kurioje pateikiama informacija apie svarbiems
finansinių ataskaitų straipsniams taikytus principus ir atskleidžiama papildoma
svarbi, patikima ir objektyvi informacija, nepateikta minėtose finansinėse
ataskaitose.
30. Galimi tokie konsolidavimo etapai
30.1. pereinamasis etapas – pradėjus taikyti
Standartus, būtų pradėti rengti bandomieji viešojo sektoriaus subjektų grupių
ir savivaldybių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai;
30.2. antrasis etapas – įsigaliojus visiems
Standartams, būtų rengiami viešojo sektoriaus subjektų grupių, valstybės, visų
savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos
draudimo fondo konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai;
30.3. galutinis etapas – būtų rengiamas viso viešojo
sektoriaus subjektų jungtinis konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys
(nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys), kurį sudarytų visų savivaldybių,
Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir
valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai, teikiami kaip vieno
viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys. Toks viešojo
sektoriaus subjektų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys parodytų visą
valstybės ir savivaldybių kontroliuojamą turtą, viešojo sektoriaus subjektų
įsipareigojimus, grynąjį turtą, veiklos rezultatą ir pinigų srautus per
ataskaitinį laikotarpį.
Pavadinimo
pakeitimai
Nr.
335,
2011-03-23, Žin., 2011, Nr. 36-1720 (2011-03-26)
X. PIRMOJO REFORMOS ETAPO ORGANIZAVIMAS
31. Pirmojo
reformos etapo įgyvendinimo priemonėms koordinuoti iki šio etapo pabaigos
sudaroma Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės
sistemos reformos koordinavimo ir priežiūros komisija, atsakinga už strateginį
vadovavimą pirmajam reformos etapui ir bendrą pirmojo reformos etapo eigos
priežiūrą.
Punkto
pakeitimai
Nr.
335,
2011-03-23, Žin., 2011, Nr. 36-1720 (2011-03-26)
32. Tam tikrų
pirmojo reformos etapo įgyvendinimo priemonių įgyvendinimui organizuoti ir
rezultatų priežiūrai atlikti numatoma sudaryti atitinkamas darbo grupes iš
kompetentingų valstybės institucijų, profesinių organizacijų atstovų ir mokslo
ir studijų institucijų personalo atstovų.
Punkto
pakeitimai
Nr.
335,
2011-03-23, Žin., 2011, Nr. 36-1720 (2011-03-26)
33. Kai kurioms
pirmojo reformos etapo įgyvendinimo priemonėms vykdyti numatoma pirkti
paslaugas. Pasitelkus išorės paslaugų teikėjus, priemonės būtų įgyvendinamos
sparčiau ir efektyviau, be to, specializuotas paslaugas teikiančių ūkio subjektų
darbuotojų turimos tarptautinių standartų ir užsienio valstybių praktikos
žinios, stipri techninė bazė užtikrintų geresnę paslaugų kokybę. Išorės
paslaugų teikėjams numatoma pavesti šiuos darbus (bet tuo neapsiriboti)
33.1. parengti Standartų projektus;
33.2. atsižvelgiant į Standartų reikalavimus ir
finansinių ataskaitų struktūrą, parengti viešojo sektoriaus bendrojo sąskaitų
plano projektą;
33.3. atsižvelgiant
į Standartų reikalavimus ir finansinių ataskaitų struktūrą, parengti pavyzdinių
buhalterinės apskaitos vadovų (toliau vadinama – apskaitos vadovai) projektus
šiems viešojo sektoriaus subjektams: biudžetinėms įstaigoms, savivaldybėms,
išteklių fondams ir valstybės iždui, taip pat viešojo sektoriaus subjektų
finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo metodiką (toliau vadinama –
konsolidavimo metodika), viešojo sektoriaus bendrojo sąskaitų plano naudojimo
rekomendacijas ir finansinių ataskaitų formų pildymo rekomendacijas;
33.4. parengti medžiagą, skirtą biudžetinių įstaigų
darbuotojams mokyti dirbti pagal įsigaliojusius Standartus; surengti seminarus
lektoriams, kurie mokys dirbti pagal Standartus, ir viešojo sektoriaus subjektų
atstovų grupei;
33.5. atlikti viso viešojo sektoriaus informacinių
technologijų sistemų ir apskaitai tvarkyti naudojamos programinės įrangos
diagnostinę inventorizaciją (tyrimą);
33.6. parengti informacinių technologijų sistemų ir
apskaitai tvarkyti naudojamos programinės įrangos optimizavimo plano projektą;
33.7. (neteko galios). Nr. 335, 2011-03-23,
Žin., 2011, Nr. 36-1720 (2011-03-26)
Punkto
pakeitimai
Nr.
335,
2011-03-23, Žin., 2011, Nr. 36-1720 (2011-03-26)
34. Standartų ir
jų pakeitimo projektus rengia Finansų ministerijos specialistai. Standartų
taryba svarsto Standartų projektus ir teikia pastabas ir pasiūlymus Finansų
ministerijai, kuri atsakinga už Standartų projektų tvirtinimą. Standartų tarybą
sudaro valstybės institucijų atstovai, profesionalai (t. y. buhalteriai),
ekspertai, mokslo ir studijų institucijų personalo atstovai.
Punkto
pakeitimai
Nr.
335,
2011-03-23, Žin., 2011, Nr. 36-1720 (2011-03-26)
35. Pagal
Standartus turės būti rengiami biudžetinių įstaigų,
išteklių fondų, mokesčių fondų, viešųjų įstaigų finansinių ataskaitų rinkiniai
ir viešojo sektoriaus subjektų grupių, valstybės, savivaldybių konsoliduotųjų
finansinių ataskaitų rinkiniai.
Punkto
pakeitimai
Nr.
335,
2011-03-23, Žin., 2011, Nr. 36-1720 (2011-03-26)
Papildyta
XI skyriumi
Nr.
335,
2011-03-23, Žin., 2011, Nr. 36-1720 (2011-03-26)
XI. ANTROJO REFORMOS ETAPO ORGANIZAVIMAS
36.
Antrojo reformos etapo
įgyvendinimo priemonių vykdymą koordinuoja ir prižiūri Finansų ministerija.
Finansų ministerija renka informaciją apie reformos
vykdymo eigą ir atsižvelgdama į ją, kintančią valstybės ekonomikos ir finansų
būklę teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl reformos
įgyvendinimo priemonių tikslinimo ar papildymo naujomis priemonėmis.
37.
Finansų ministerija teikia viešojo
sektoriaus subjektų specialistams konsultacijas su Standartų taikymu, finansų
valdymo ir apskaitos informacinių sistemų (toliau vadinama – FVAIS) diegimu ir
taikymu susijusiais klausimais.
Siekiant
tobulinti viešojo sektoriaus subjektų darbuotojų gebėjimus ir kompetenciją su
reformos įgyvendinimu susijusiose srityse ir efektyviau teikti operatyvias
konsultacijas viešojo sektoriaus subjektų ir jų grupių ataskaitų rinkinius
rengiantiems viešojo sektoriaus subjektų specialistams, Finansų ministerijoje
2010–2013 metais veiks iš Finansų ministerijos specialistų ir pasitelktų išorės
paslaugų teikėjų sudarytas konsultacinis centras (toliau vadinama –
konsultacinis centras), kuris konsultuos viešojo sektoriaus subjektų
specialistus su Standartų taikymu, FVAIS diegimu ir taikymu susijusiais
klausimais. Konsultacinis centras nebus atskiras Finansų ministerijos
struktūrinis vienetas. Konsultacinis centras kuriamas kaip projektinė veikla,
apimanti konsultacijų teikimą telefonu ir raštu, seminarų ir tikslinių
konsultacijų organizavimą ir vedimą, konsultacinės medžiagos duomenų bazės sukūrimą
ir skelbimą viešai. Įgyvendinus projektą, numatoma užtikrinti konsultacinės
veiklos tęstinumą, pasinaudoti Finansų ministerijos specialistų sukaupta
patirtimi ir projektą įgyvendinant įsigyta programine įranga.
38.
Kad atnaujinant Standartus būtų
atsižvelgiama į įvairių viešojo sektoriaus subjektų specifiką, finansinių
ataskaitų vartotojų interesus, perimama kitų apskaitos standartų (tarptautiniai
viešojo sektoriaus apskaitos standartai, tarptautiniai finansinės atskaitomybės
standartai, verslo apskaitos standartai) rengimo patirtis, Standartų
atnaujinimo procese turi būti atstovaujama įvairių viešojo sektoriaus subjektų
interesams. Šiuo tikslu finansų ministras sudaro kolegialų patariamąjį organą −
Standartų komitetą, atsakingą už Finansų ministerijos specialistų parengtų
Standartų projektų svarstymą, pasiūlymų dėl Standartų tobulinimo teikimą
Finansų ministerijai, sudėtingų klausimų, į kuriuos Standartuose ir apskaitos
vadovuose nėra aiškaus atsakymo, nagrinėjimą ir pasiūlymų teikimą. Standartų
komiteto sudėtį, funkcijas ir sprendimų priėmimo tvarką nustato finansų
ministras.
39.
Pradedant taikyti pirmojo reformos
etapo įgyvendinimo priemonių rezultatus, valstybės išteklių naudojimo
veiksmingumas užtikrinamas laikantis šių veiklos išlaidų mažinimo ir veiklos efektyvumo
didinimo principų
39.1. Centralizavimo principo, kai
39.1.1.
centralizuojamos arba iš dalies
centralizuojamos viešojo sektoriaus subjektų grupės apskaitos tvarkymo ir
ataskaitų rengimo funkcijos;
39.1.2.
diegiamos centralizuotos arba iš
dalies centralizuotos FVAIS ir centralizuojama viešojo sektoriaus subjektų
grupės FVAIS administravimo ir palaikymo funkcija. Centralizuota laikoma tokia
informacinė sistema, kurią įdiegia ir palaiko vienas iš viešojo sektoriaus
subjektų grupės subjektų, o naudoja visi šią grupę sudarantys subjektai.
Informacinė sistema, kurią naudoja tik dalis viešojo sektoriaus subjektų grupės
subjektų, laikoma iš dalies centralizuota.
39.2. Finansų valdymo ir apskaitos procesų suvienodinimo
principo, kai viešojo sektoriaus subjektų grupės subjektai suvienodina su
apskaitos ir finansų valdymo veikla susijusius procesus. Tam viešojo sektoriaus
subjektų grupės subjektams rekomenduojama parengti standartizuotą apskaitos ir
procedūrų vadovą, kurį taikytų kiekvienas grupės subjektas ir patvirtintų visi
šios grupės subjektų vadovai.
39.3. FVAIS standartizavimo principo, kai viešojo sektoriaus
subjektų grupių subjektai, naudojantys Valstybės biudžeto, apskaitos ir
mokėjimų sistemą (toliau vadinama – VBAMS) ir neturintys specifinių poreikių,
t. y. kurie dėl FVAIS funkcijų, jos našumo ir saugumo reikalavimų, taip pat
veiklos specifikos gali naudoti suvienodintus finansų valdymo ir apskaitos
procesus ir FVAIS standartizuotą versiją, tvarkydami savo apskaitą ir
sudarydami ataskaitas, naudojasi Finansų ministerijos parengta FVAIS
standartizuota versija (išskyrus darbo užmokesčio skaičiavimo funkcinę sritį)
ir vadovaujasi sau pritaikytu Finansų ministerijos parengtu standartizuotu
apskaitos ir procedūrų vadovu, arba kai kiti viešojo sektoriaus subjektų grupių
subjektai savo sprendimu naudojasi kitų subjektų parengta FVAIS standartizuota
versija.
39.4. Kompetencijos centrų kūrimo ir naudojimo principo, kai
viešojo sektoriaus subjektai, turintys techninių pajėgumų ir kvalifikuotą
personalą, atlieka šias funkcijas
39.4.1.
inicijuoja ir vykdo kitiems savo
veiklos specifika panašiems, t. y. atliekantiems panašaus pobūdžio ūkines
operacijas, viešojo sektoriaus subjektams naudoti tinkamos FVAIS, kuri gali
būti centralizuota arba iš dalies centralizuota, kūrimo ir diegimo projektą;
39.4.2.
užtikrina įdiegtos centralizuotos
informacinės sistemos administravimą ir (arba) palaikymą kitiems viešojo
sektoriaus subjektams arbą jų grupėms;
39.4.3.
teikia pagalbą Standartų taikymo,
apskaitos organizavimo ir procesų suvienodinimo klausimais grupę sudarantiems
viešojo sektoriaus subjektams.
39.5. Apskaitos ir finansų valdymo paslaugų ir FVAIS
naudojimo paslaugos pirkimo iš išorės paslaugų teikėjo (kuris gali būti viešojo
arba privačiojo sektoriaus subjektas), kai šių paslaugų pirkimas neprieštarauja
teisės aktams, principo.
40.
Viešojo sektoriaus subjektais ir
jų grupėmis, turinčiais specifinių poreikių, šioje koncepcijoje laikomi tokie
viešojo sektoriaus subjektai ir jų grupės, kurie dėl FVAIS funkcijų, jos našumo
ir saugumo reikalavimų, taip pat veiklos specifikos negali naudoti suvienodintų
finansų valdymo ir apskaitos procesų ir FVAIS standartizuotos versijos, taip
pat viešojo sektoriaus subjektai, kurie jau yra įdiegę FVAIS, tinkamą apskaitai
tvarkyti kaupimo principu.
41.
Savivaldybėms, atsižvelgiant į jų
dydį, gebėjimus naudoti informacines technologijas, kurti ir palaikyti
veikiančias informacines sistemas, rekomenduojami šios koncepcijos 39.1, 39.2, 39.4 ir 39.5 punktuose
nurodyti principai.
42.
Veiklos išlaidų mažinimo ir
veiklos efektyvumo didinimo principais pagrįstiems sprendimams teikiama
pirmenybė planuojant finansavimą jų įgyvendinimo priemonėms, jeigu tenkinamos
šios sąlygos
42.1.
užtikrinama geresnė funkcijų
atlikimo kokybė ir didesnis jų efektyvumas nurodant konkrečius siekiamus
gerinimo rodiklius;
42.2.
daromas teigiamas poveikis
valstybės ir savivaldybių finansams – mažinamos finansų valdymo ir apskaitos
funkcijų atlikimo, FVAIS kūrimo, diegimo, administravimo ir palaikymo išlaidos.
43.
Sprendimus dėl veiklos išlaidų
mažinimo ir veiklos efektyvumo didinimo principų diegimo viešojo sektoriaus
subjektų grupei priima ir už šių principų diegimą atsako už III lygio
konsoliduotųjų finansinių ataskaitų parengimą atsakingas viešojo sektoriaus
subjektas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus subjektų grupių
konsoliduotosioms ataskaitoms rengti sudėtį (toliau vadinama –
konsoliduojantysis subjektas), kurią vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 730 „Dėl Lietuvos Respublikos
viešojo sektoriaus subjektų grupių finansinėms ataskaitoms konsoliduoti
sudėties ir viešojo sektoriaus subjektų, atsakingų už konsoliduotųjų finansinių
ataskaitų rinkinių rengimą, nustatymo“ (Žin., 2008, Nr. 85-3381;
2011, Nr. 15-668) tvirtina finansų ministras. Šis viešojo sektoriaus
subjektas gali būti paskirtas atsakingas už veiklos išlaidų mažinimo ir veiklos
efektyvumo didinimo principų diegimą kitiems viešojo sektoriaus subjektams,
nefinansuojamiems iš šio viešojo sektoriaus subjekto asignavimų.
44.
Veiklos išlaidų mažinimo ir
veiklos efektyvumo didinimo principus viešojo sektoriaus subjektai ir jų grupės
įgyvendina taip
44.1.
viešojo sektoriaus subjektams ir
jų grupėms, turintiems specifinių poreikių, rekomenduojama taikyti šios
koncepcijos 39.1 ir 39.2 punktuose
nurodytus principus;
44.2.
veiklos specifika panašiems
viešojo sektoriaus subjektams, naudojantiems VBAMS ir neturintiems specifinių
poreikių, rekomenduojama taikyti šios koncepcijos 39.1, 39.2 ir (arba) 39.3 punktuose
nurodytus principus;
44.3.
veiklos specifika skirtingiems
viešojo sektoriaus subjektams, naudojantiems VBAMS ir neturintiems specifinių
poreikių, rekomenduojama taikyti šios koncepcijos 39.3 punkte
nurodytą principą.
45. Veiklos išlaidų mažinimo ir veiklos efektyvumo
didinimo principai netaikomi centralizuotai Viešojo sektoriaus apskaitos
konsolidavimo informacinei sistemai (toliau – VSAKIS), kuri diegiama Finansų
ministerijoje ir kuria naudosis visi viešojo sektoriaus subjektai, teiksiantys
finansinių ataskaitų duomenis konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniams
parengti ir (arba) rengsiantys konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinius,
taip pat rengiantys konsoliduotąsias finansines ataskaitas.
46. Viešojo sektoriaus subjektai pradeda tvarkyti
buhalterinę apskaitą ir rengti finansines ataskaitas pagal Standartus teisės
aktų nustatytais terminais, net jeigu FVAIS, skirtos buhalterinei apskaitai
tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms rengti pagal Standartus, dar neįdiegtos.
47. Viešojo
sektoriaus subjektai, iki Standartų taikymo pradžios neįdiegę (nepritaikę)
FVAIS apskaitai tvarkyti pagal Standartų reikalavimus, apskaitą tvarko ir
ataskaitas rengia naudodami turimas informacines sistemas ir turimus pajėgumus.
48.
Viešojo sektoriaus subjektų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai
rengiami naudojantis centralizuota VSAKIS ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 730.
––––––––––––––––––––
Viešojo
sektoriaus buhalterinės apskaitos ir
finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijos
priedas
VIEŠOJO SEKTORIAUS BUHALTERINĖS APSKAITOS IR
FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SISTEMOS REFORMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
Priemonės pavadinimas
Atsakingas vykdytojas
Įvykdymo terminas
Pastabos
I. Viešojo
sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos
reformos pirmojo etapo įgyvendinimo priemonės
1. Parengti ir patvirtinti
finansų ministro įsakymu viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės
atskaitomybės standartus (toliau vadinama – Standartai)
Finansų ministerija
2005–2008 metai
iš viso turėtų būti
parengti 26 Standartai
2. Atsižvelgiant į
numatomus Standartų reikalavimus ir finansinių ataskaitų struktūrą,
parengti viešojo sektoriaus bendrąjį subjektų sąskaitų planą
Finansų
ministerija
2005 metai
planas turėtų būti
parengtas taip, kad leistų sudaryti ne tik pavienio viešojo sektoriaus
subjekto konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, bet ir apibendrinti
duomenis finansinėms ir biudžeto vykdymo ataskaitoms rengti: pagal tą patį
sąskaitų planą būtų rengiamos ir finansinės ataskaitos, ir biudžeto vykdymo
ataskaitos
3. Parengti ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus
atskaitomybės įstatymo projektą
Finansų
ministerija
2006 metai
nustatyti įstatyme viešojo
sektoriaus finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį, finansinių ir biudžeto
vykdymo ataskaitų sudarymo reikalavimus, finansinių ataskaitų rinkinio ir
biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudėtį, atsakomybę už šių ataskaitų
rinkinių sudarymą ir pateikimą
4. Suderinti teisės aktus
su Standartais – parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų (kad
jų nuostatos leistų taikyti kaupimo principą) pakeitimo projektus
Finansų
ministerija
2006–2008 metai
pakeisti įstatyme nurodytus
biudžetinių įstaigų apskaitos standartus viešojo sektoriaus apskaitos ir
finansinės atskaitomybės standartais ir suderinti jo nuostatas su Lietuvos
Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatomis
5. Parengti ir kaip
informacinį pranešimą Finansų ministerijos tinklalapyje paskelbti
konsolidavimo vadovą
Finansų
ministerija
2008 metai
konsolidavimo vadove
pateikiama viešojo sektoriaus finansinių ataskaitų konsolidavimo schema
(apskaitos informacijos ir finansinių ataskaitų srautų sistema, apimanti
informacijos šaltinius, aiškinanti tarpusavio ryšius kaupiant ir perduodant
informaciją iš vieno apskaitos lygio kitam), konsolidavimo principai ir
konsolidavimo procedūros viešojo sektoriaus subjektams kiekvienu konsolidavimo
lygiu
6. Atsižvelgiant į
Standartų reikalavimus ir finansinių ataskaitų struktūrą, parengti ir
kaip informacinį pranešimą Finansų ministerijos tinklalapyje paskelbti
6.1. pavyzdinį biudžetinių
įstaigų buhalterinės apskaitos vadovą
Finansų
ministerija
2008 metai
apskaitos vadove pateikiami
apskaitos politikos ir tam tikrų finansinių ataskaitų elementų apskaitos
principai, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo buhalterinėse
sąskaitose rekomendacijos, finansinių ataskaitų rinkinys
6.2. pavyzdinį savivaldybių
buhalterinės apskaitos vadovą
Finansų
ministerija
2008 metai
apskaitos vadove pateikiami
apskaitos politikos ir tam tikrų finansinių ataskaitų elementų apskaitos
principai, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo buhalterinėse
sąskaitose rekomendacijos, finansinių ataskaitų rinkinys
6.3. pavyzdinį išteklių
fondų buhalterinės apskaitos vadovą
Finansų
ministerija
2008 metai
apskaitos vadove pateikiami
apskaitos politikos ir tam tikrų finansinių ataskaitų elementų apskaitos
principai, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo buhalterinėse
sąskaitose rekomendacijos, finansinių ataskaitų rinkinys
6.4. pavyzdinį Valstybinio
socialinio draudimo fondo buhalterinės apskaitos vadovą
Finansų ministerija,
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos
2008 metai
apskaitos vadove pateikiami
apskaitos politikos ir tam tikrų finansinių ataskaitų elementų apskaitos
principai, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo buhalterinėse
sąskaitose rekomendacijos, finansinių ataskaitų rinkinys
6.5. pavyzdinį Privalomojo
sveikatos draudimo fondo buhalterinės apskaitos vadovą
Finansų ministerija,
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
2008 metai
apskaitos vadove pateikiami
apskaitos politikos ir tam tikrų finansinių ataskaitų elementų apskaitos
principai, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo buhalterinėse
sąskaitose rekomendacijos, finansinių ataskaitų rinkinys
6.6. pavyzdinį valstybės
iždo buhalterinės apskaitos vadovą
Finansų
ministerija
2008 metai
apskaitos vadove pateikiami
apskaitos politikos ir tam tikrų finansinių ataskaitų elementų apskaitos
principai, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo buhalterinėse
sąskaitose rekomendacijos, finansinių ataskaitų rinkinys
6.7. bendrojo sąskaitų
plano naudojimo rekomendacijas
Finansų
ministerija
2008 metai
rekomendacijose aprašoma
kiekviena buhalterinė sąskaita, pateikiama schema, kuriems viešojo sektoriaus
subjektams kurios sąskaitos taikomos, ir perėjimo nuo naudojamo sąskaitų
plano prie viešojo sektoriaus bendrojo privalomo sąskaitų plano
nurodymai
6.8. finansinių ataskaitų
formų rengimo rekomendacijas
Finansų
ministerija
2008 metai
rekomendacijose pateikiami
tam tikrų ataskaitų formų pildymo, informacijos iš buhalterinių sąskaitų
perkėlimo į atitinkamus ataskaitų straipsnius nurodymai, aprašomas kiekvienas
finansinės ataskaitos straipsnis, nurodoma, kurios buhalterinės sąskaitos į
jį patenka
7. Parengti medžiagą,
skirtą biudžetinių įstaigų darbuotojams mokyti dirbti pagal įsigaliojusius
Standartus
Finansų
ministerija
2008 metai
ši medžiaga turi būti
paskelbta Finansų ministerijos interneto svetainėje
8. Organizuoti seminarus
lektoriams, kurie mokys dirbti pagal Standartus, ir viešojo sektoriaus subjektų
buhalteriams
Finansų
ministerija
2008 metai
9. Atlikti valstybės ir
savivaldybių biudžetinių įstaigų informacinių technologijų sistemų ir
apskaitai tvarkyti naudojamos programinės įrangos diagnostinę inventorizaciją
(tyrimą)
Finansų
ministerija
2006–2007 metai
ši priemonė būtina
informacijos apdorojimo ir teikimo sistemoms ir procesams optimizuoti;
atsižvelgiant į darbo mastą ir sudėtingumą, jai įvykdyti prireiks daug lėšų
10. Parengti ir pateikti
Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės
sistemos reformos koordinavimo ir priežiūros komisijai viešojo sektoriaus
informacinių technologijų sistemų ir apskaitai tvarkyti naudojamos
programinės įrangos optimizavimo plano projektą
Finansų
ministerija
2007–2008 metų I ketvirtis
II. Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės
atskaitomybės sistemos reformos antrojo etapo įgyvendinimo priemonės
11. Parengti ir finansų
ministro įsakymu patvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių ataskaitų
formas
Finansų
ministerija
2008 metų IV ketvirtis
12. Nustatyti ir
patvirtinti finansų ministro įsakymu viešojo sektoriaus subjektų, kurie
pereinamuoju laikotarpiu tvarkys buhalterinę apskaitą pagal Standartus,
sąrašą
Finansų
ministerija
2008 metų IV ketvirtis
13. Priimti sprendimus dėl
viešojo sektoriaus subjektų grupių sudarymo atsižvelgiant į Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus
subjektų grupių konsoliduotosioms ataskaitoms rengti patvirtinimo“
Finansų ministerija, koordinuojantys
viešojo sektoriaus subjektai*
2008 metų III ketvirtis
koordinuojantys viešojo sektoriaus subjektai privalo
pateikti Finansų ministerijai priemonės vykdymo ataskaitą iki 2008 m. rugsėjo 30 d.
14. Atlikti esamų apskaitos
informacinių sistemų analizę nustatytoje viešojo sektoriaus subjektų grupėje,
įvertinti šios grupės viešojo sektoriaus subjektų turimų apskaitos
informacinių sistemų atitiktį veiklos ir apskaitos standartų reikalavimams
koordinuojantis viešojo
sektoriaus subjektas
2008 metų III ketvirtis
vertinant naudotis Finansų
ministerijos svetainėje paskelbta informacinių sistemų modernizavimo galimumo
studijos projekto medžiaga
15. Persvarstyti esamus ir
aprašyti siektinus apskaitos ir su apskaita susijusius veiklos procesus,
parengti naują sąskaitų planą, apskaitos vadovą ir būtinų automatizuoti
ataskaitų ir dokumentų formas, atlikti kitus organizacinius ir
parengiamuosius darbus, kurių reikia apskaitos informacinėms sistemoms diegti
koordinuojantis ir (arba)
kontroliuojantis viešojo sektoriaus subjektai
2008 metų III ketvirtis
pagal Finansų ministerijos
interneto svetainėje paskelbtus pavyzdinius buhalterinės apskaitos vadovus ir
sąskaitų planą, likučių perkėlimo iš dabar naudojamo sąskaitų plano sąskaitų
į naujojo sąskaitų plano sąskaitas tvarkos aprašą, finansinių ataskaitų formų
eilučių ir sąskaitų plano sąskaitų susiejimo tvarkos aprašą, perėjimo prie
apskaitos informacinių sistemų planą (vieną iš informacinių sistemų
modernizavimo galimumo studijos dalių)
16. Priimti sprendimus dėl
apskaitos procesų automatizavimo, viešojo sektoriaus subjekto siekiamos
apskaitos informacinės sistemos architektūros
koordinuojantis viešojo
sektoriaus subjektas
2008 metų III ketvirtis
priimant sprendimus
atsižvelgti į Finansų ministerijos interneto svetainėje paskelbtą viešojo
sektoriaus subjektų informacinių sistemų siekiamo modelio ir rekomendacijų
dokumentą; viešojo sektoriaus subjektai, išskyrus savivaldybių biudžetines
įstaigas, savivaldybių išteklių fondus ir savivaldybių kontroliuojamas
sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, privalo iki 2008 m. rugsėjo 30 d. pateikti Finansų ministerijai priemonės įvykdymo ataskaitą
17. Nustatyti, kiek
išteklių (lėšų, laiko ir žmonių) prireiks viešojo sektoriaus subjekto
pasirinktam apskaitos informacinių sistemų modeliui įdiegti (apskaitos
proceso organizavimas ir apskaitos informacinės sistemos diegimas)
koordinuojantis viešojo
sektoriaus subjektas, kiti viešojo sektoriaus subjektai
2008 metų rugsėjo 1 d.
viešojo sektoriaus
subjektai, išskyrus savivaldybių biudžetines įstaigas, savivaldybių išteklių
fondus ir savivaldybių kontroliuojamas sveikatos priežiūros viešąsias
įstaigas, privalo iki 2008 m. rugsėjo 1 d. pateikti Finansų ministerijai
priemonės įvykdymo ataskaitą
18. Vadovaujantis priimtais
sprendimais, įdiegti viešojo sektoriaus subjekto pasirinktą finansų
valdymo ir apskaitos informacinę sistemą (toliau vadinama – FVAIS) arba
pritaikyti viešojo sektoriaus subjekto turimą apskaitos informacinę sistemą
sau ir (arba) kitiems viešojo sektoriaus subjektų grupę sudarantiems viešojo
sektoriaus subjektams
viešojo sektoriaus
subjektas, kurio vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, kiti
viešojo sektoriaus subjektai
2008–2012
metai
19. Įdiegti Finansų
ministerijoje centralizuotą konsolidavimo informacinę sistemą, kuria naudosis
viešojo sektoriaus subjektai, sudarantys konsoliduotąsias finansines
ataskaitas
Finansų ministerija
2008–2012 metai
20. Konsultuoti viešojo
sektoriaus subjektų specialistus su Standartų taikymu ir FVAIS diegimu ir
taikymu susijusiais klausimais
Finansų ministerija
2008–2013 metai
teikti su Standartų
taikymu, FVAIS diegimu susijusias konsultacijas.
Finansų ministerijoje veikia konsultacinis centras
21. Sudaryti Standartų
komitetą
Finansų ministerija
2011 metų II ketvirtis
atsižvelgiant į kitų
rengiant apskaitos standartus dalyvaujančių kolegialių organų sudėtį,
kolegialų patariamąjį organą − Standartų komitetą − turėtų sudaryti viešojo
sektoriaus subjektų atstovai, atstovaujantys tam tikroms viešojo sektoriaus
subjektų grupėms, Finansų ministerijos specialistai, Lietuvos Respublikos
valstybės kontrolės atstovai, Finansų ministerijoje veikiančio konsultacinio
centro veikloje dalyvaujančio išorės paslaugų teikėjo atstovai, profesinių organizacijų
atstovai
22. Teikti Finansų ministerijai
duomenis apie savo ir kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų atliktus
reformos įgyvendinimo darbus
konsoliduojantysis subjektas
2011–2012 metai
Finansų ministerijos
prašymu teikti duomenis apie savo ir kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų
atliktus reformos įgyvendinimo darbus
23. Įvertinti išteklius,
reikalingus apskaitos, finansų valdymo ir FVAIS palaikymo ir administravimo
funkcijoms atlikti, ir priimti sprendimus dėl jų optimizavimo
konsoliduojantieji
subjektai
2010–2011 metai
konsoliduojantieji subjektai sprendimus dėl apskaitos, finansų
valdymo ir FVAIS palaikymo ir administravimo funkcijų atlikimo ir
optimizavimo priima patys
24. Įdiegti FVAIS
standartizuotą versiją
Finansų ministerija
2010–2011 metai
FVAIS standartizuotą versiją
naudos kai kurie viešojo sektoriaus subjektai, naudojantys Valstybės
biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemą ir neturintys specifinių poreikių,
savo apskaitai tvarkyti ir ataskaitoms rengti
25. Parengti ir finansų
ministro įsakymu patvirtinti Viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų
rinkinių konsolidavimo metodiką ir Viešojo sektoriaus subjektų finansinių
ataskaitų rinkinių konsolidavimo tvarkos aprašą, nustatyti viešojo sektoriaus
subjektų finansinių ataskaitų rinkinių informacijos pateikimo ir konsoliduotųjų
finansinių ataskaitų rinkinių parengimo terminus
Finansų ministerija
2011 metų
I ketvirtis
Viešojo sektoriaus subjektų
finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo metodika bus skirta viešojo
sektoriaus subjektų konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms parengti.
Viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo
tvarkos apraše bus nustatyta konsoliduotųjų finansinių ataskaitų parengimo
tvarka. Finansų ministro bus nustatyti tikslūs viešojo sektoriaus subjektų
finansinių ataskaitų rinkinių informacijos pateikimo ir konsoliduotųjų
finansinių ataskaitų rinkinių parengimo terminai
Plano
pakeitimai
Nr.
335,
2011-03-23, Žin., 2011, Nr. 36-1720 (2011-03-26)(papildyta 21-25 punktais)
––––––––––––––––––––––
___________________
Pakeitimai
1.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 774, 2006-08-04,
Žin., 2006, Nr. 88-3460 (2006-08-12)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. BIRŽELIO 29 D. NUTARIMO NR. 718
"DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS BUHALTERINĖS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS
SISTEMOS REFORMOS KONCEPCIJOS IR KOORDINAVIMO IR PRIEŽIŪROS KOMISIJOS
SUDARYMO"
2.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr.
746,
2008-07-16, Žin., 2008, Nr. 86-3414 (2008-07-29)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. BIRŽELIO 29 D. NUTARIMO NR. 718
"DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS BUHALTERINĖS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS
SISTEMOS REFORMOS KONCEPCIJOS IR KOORDINAVIMO IR PRIEŽIŪROS KOMISIJOS
SUDARYMO" PAKEITIMO
3.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 335, 2011-03-23,
Žin., 2011, Nr. 36-1720 (2011-03-26)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. BIRŽELIO 29 D. NUTARIMO NR. 718
"DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS BUHALTERINĖS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS
SISTEMOS REFORMOS KONCEPCIJOS IR KOORDINAVIMO IR PRIEŽIŪROS KOMISIJOS SUDARYMO"
PAKEITIMO
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušra Bodin (2011-03-30)
aubodi@lrs.lt
* Viešojo sektoriaus subjektas,
koordinuojantis tam tikros viešojo sektoriaus subjektų grupės, kurią sudaro
minėto viešojo sektoriaus subjektas ir jam pavaldūs viešojo sektoriaus
subjektai, buhalterinės apskaitos informacinės sistemos pritaikymo, diegimo ir
(ar) centralizavimo procesus.