Įstatymas
Table of Provisions (55)
Statutory Text (55 Articles)
1. Šis Įstatymas
nustato prekių, kurios pagal šį Įstatymą yra akcizų objektas, apmokestinimą
akcizais, kontrolės ir gabenimo ypatumus.
2. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos
Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo 3 priede.
3. Apmokestinant akcizais elektros energiją, kaip ji
apibrėžta šio Įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje, taikomos tik šio Įstatymo 18–20
straipsnių ir II skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos.
4. Apmokestinant akcizais akmens anglis, koksą,
lignitą, taikomos tik šio Įstatymo 18–20 straipsnių ir II skyriaus penktojo
skirsnio nuostatos.
1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalis, įsigalioja
nuo 2004 m. gegužės 1 d.
2. Akcizų įstatymo nuostatos, susijusios su elektros energija,
įsigalioja nuo 2010 m. sausio 1 d.
3. Akcizų įstatymo nuostatos, susijusios su akmens anglimis, koksu ir
lignitu, įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
4. Neteko galios nuo 2010 m. balandžio 20 d.
5. Vyriausybė iki 2004 m. kovo 1 d. patvirtina šiam Įstatymui
įgyvendinti reikalingus teisės aktus arba įgalioja kitas institucijas tai
padaryti iki nurodytos datos.
Straipsnio pakeitimai
Nr.
XI-723, 2010-04-01, Žin., 2010, Nr. 45-2175 (2010-04-20)
prekėms
1. Šio Įstatymo taikymo tvarką į Lietuvos Respubliką
iš Europos Bendrijų ar naujųjų valstybių narių įvežtoms ir muitinės priežiūrai
pateiktoms akcizais apmokestinamoms prekėms, kurios iki 2004 m. balandžio 30 d.
(imtinai) neišleistos laisvai cirkuliuoti, prekėms, kurios iki 2004 m.
balandžio 30 d. (imtinai) pradėtos gabenti, tačiau neišgabentos iš Lietuvos
Respublikos į Europos Bendrijas arba naująsias valstybes nares, taip pat
prekėms, kurios iki 2004 m. balandžio 30 d. (imtinai) eksportuotos iš Europos
Bendrijų ar naujųjų valstybių narių, tačiau į Lietuvos Respubliką įvežtos po
2004 m. balandžio 30 d., nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Taikant šį straipsnį
1) Europos Bendrijomis laikoma teritorija, kurioje
iki 2004 m. gegužės 1 d. taikomos 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos
92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais
produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatos;
2) naujosiomis valstybėmis narėmis laikoma valstybių,
kurios Europos Bendrijų narėmis tampa nuo 2004 m. gegužės 1 d., išskyrus
Lietuvos Respubliką, teritorija.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS
_______________
Pakeitimai
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-723, 2010-04-01, Žin., 2010, Nr. 45-2175 (2010-04-20)
AKCIZŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2010-04-20)
autrap@lrs.lt
1. Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos
akcizais apmokestinamos prekės (o jeigu tai energetiniai produktai, – tik šio
Įstatymo 2 priede nurodytos prekės), už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo
būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos akcizais apmokestinamų prekių
sandėlyje.
2. Leidimas
steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį išduodamas ir panaikinamas
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Kiekvienam akcizais
apmokestinamų prekių sandėliui išduodamas atskiras leidimas.
3. Leidimas
išduodamas neribotam laikui.
4. Leidimas
steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, kuriame pageidaujama verstis
kita negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla, gali būti išduotas
1) jeigu
vidutinė akcizų suma, apskaičiuota už pageidaujamame steigti akcizais
apmokestinamų prekių sandėlyje numatomą vienu metu laikyti akcizais
apmokestinamų prekių kiekį, bus ne mažesnė, negu nustatyta Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos;
2) kitais
Vyriausybės nustatytais atvejais.
5. Šio
straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi fizinio asmens tik asmeniniam
naudojimui (t. y. skirtoms ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams)
gaminamoms, perdirbamoms ir (arba) maišomoms akcizais apmokestinamoms prekėms,
kurios pagal šį Įstatymą atleidžiamos nuo akcizų.
6. Šio
straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi ir laikoma, kad akcizai sumokėti už
akcizais apmokestinamas prekes, kurios pagamintos naudojant, perdirbant,
maišant vieną ar kelias akcizais apmokestinamas prekes, su sąlyga, kad akcizas
už prekes, panaudotas galutinės prekės gamybai, yra sumokėtas ir šis mokestis
nėra mažesnis už mokestį, kuris turėtų būti sumokėtas už galutinę akcizais
apmokestinamą prekę. Tačiau asmuo, gaminantis tokias akcizais apmokestinamas
prekes, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka apie
tokią gamybą informuoti vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos
teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju.
7. Šio
straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi gaminant kitose negu KN 2203–2208
pozicijose klasifikuojamas prekes, kurių faktinė alkoholio koncentracija,
išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio, o jei tai ne
skysti produktai, – etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą jų masės,
jeigu joms gali būti taikomos šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ar 3–7
punktų nuostatos. Tačiau asmuo, gaminantis tokias akcizais apmokestinamas
prekes, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka apie
tokią gamybą informuoti vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos
teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju.
1. Visi akcizais apmokestinamų prekių sandėliai registruojami ir
išregistruojami centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
2. Kiekvienam akcizais apmokestinamų prekių sandėliui suteikiamas
atskiras identifikacinis numeris, kuris nurodomas išduotame leidime steigti
akcizais apmokestinamų prekių sandėlį.
1. Centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka priėmus sprendimą išduoti leidimą
steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, jo savininkas vietos mokesčio
administratoriui, kurio veiklos teritorijoje bus šis sandėlis, privalo pateikti
laidavimą (garantiją) už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko
prievoles. Laidavimo (garantijos) dydį apskaičiuoja mokesčio administratorius
priimdamas sprendimą išduoti leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių
sandėlį. Jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje numatoma verstis
licencijuojama veikla, šio sandėlio savininkas privalo turėti atitinkamą
licenciją (licencijas). Leidimas akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininkui išduodamas ir sandėlis veiklą pradėti gali tik po to, kai yra
pateikiamas laidavimas (garantija) už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininko prievoles ir savininkas turi nustatytos formos licenciją
(licencijas). Laidavimo (garantijos) už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininko prievoles dydžio apskaičiavimo ir tikslinimo tvarką, taip pat
atvejus, kada nereikalaujama pateikti laidavimo (garantijos), nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininkas privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka tvarkyti visų operacijų, atliekamų sandėlyje su
akcizais apmokestinamomis prekėmis, apskaitą ir teikti centrinio mokesčio
administratoriaus nustatytas ataskaitas vietos mokesčio
administratoriui. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas privalo
laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų reikalavimų dėl
apskaitos priemonių.
3. Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlyje taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą
galima laikyti tik tų rūšių akcizais apmokestinamas prekes, kurios nurodytos
leidime steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Akcizais apmokestinamų
prekių sandėlyje laikyti, taip pat į jį atgabenti ar iš jo išgabenti prekes,
kurioms nėra taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas (t. y. prekes,
kurios nėra akcizų objektas, taip pat prekes, kurios pagal šį Įstatymą yra
akcizų objektas, tačiau už kurias akcizai jau yra sumokėti), nedraudžiama.
4. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, laikantis šio straipsnio 3
dalies reikalavimų, leidžiama laikyti akcizais apmokestinamas prekes, kurios
priklauso ne tik akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, bet ir bet
kuriam kitam asmeniui. Visų akcizais apmokestinamų prekių, nepriklausančių
akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, laikymas turi būti pagrįstas
atitinkamomis sandėlio savininko ir asmens, turinčio teisę disponuoti šiomis
prekėmis, sutartimis.
5. Jeigu akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininkas nesilaiko leidime nustatytų veiklos
sąlygų, netvarko arba netinkamai tvarko sandėlyje atliekamų operacijų apskaitą,
taip pat kitais Vyriausybės numatytais atvejais mokesčio administratorius turi
teisę nustatyti papildomus reikalavimus (pateikti naują ar papildomą laidavimo
(garantijos) dokumentą, papildomas ataskaitas, atlikti inventorizavimą
mokesčio administratoriaus nurodymu, prižiūrėti, kaip akcizais apmokestinamų
prekių sandėlyje atliekamos operacijos, ir kt.), jeigu tai reikalinga, kad būtų
tinkamai įvykdytos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko mokestinės
prievolės. Papildomų reikalavimų nustatymo tvarką tvirtina centrinis mokesčio
administratorius.
6. Leidimas steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį gali būti
panaikintas
1) akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininko raštišku prašymu;
2) mokesčio
administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininkas per mokesčio administratoriaus nustatytą terminą neištaisė nustatytų
trūkumų, dėl kurių šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka buvo nustatyti
papildomi šio sandėlio veiklos reikalavimai;
3) mokesčio
administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininkas netvarko reikalaujamos sandėlyje atliekamų operacijų apskaitos;
4) mokesčio
administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininkas nesilaiko leidime nustatytų veiklos sąlygų, netinkamai tvarko
sandėlyje atliekamų operacijų apskaitą, jeigu net pateikus papildomus
reikalavimus šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nebūtų įmanoma
užtikrinti, kad bus tinkamai įvykdytos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininko mokestinės prievolės;
5) mokesčio
administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje buvo
verčiamasi licencijuojama veikla, o šio sandėlio savininkui atitinkama
licencija (licencijos) yra panaikinama;
6) kitais
Vyriausybės nustatytais atvejais.
7. Apie sprendimą panaikinti leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių
sandėlį sandėlio savininkui privalo būti pranešta raštu ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
8. Panaikinus
leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, atgabenti į tokį sandėlį
naujas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, arba iš jo išgabenti prekes, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, draudžiama.
9. Asmuo, kuriam išduotas leidimas steigti akcizais apmokestinamų
prekių sandėlį buvo panaikintas už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą,
kreiptis su prašymu išduoti jam leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių
sandėlį gali ne anksčiau kaip po 3 metų nuo leidimo panaikinimo dienos.
10. Vietos
mokesčio administratoriai kontroliuoja akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
ir jo savininko veiklą teisės aktų ir centrinio mokesčio administratoriaus
nustatyta tvarka. Kitos valstybės institucijos akcizais apmokestinamų prekių
sandėlio veiklą kontroliuoja pagal kompetenciją.
1. Asmuo, kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas,
turi teisę iš kitos valstybės narės verslo tikslams gauti akcizais
apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, tačiau jis neturi teisės laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti,
saugoti), taip pat išgabenti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo turi teisę pateikti prašymą
tapti registruotu prekybininku. Prieš registruodamasis registruotu
prekybininku, asmuo vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos
teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju, privalo pateikti laidavimą
(garantiją) už registruoto prekybininko prievoles. Asmeniui, kuris yra
registruotas prekybininkas, taikomi šiame Įstatyme nustatyti reikalavimai
registruotiems prekybininkams. Registruoti prekybininkai registruojami ir
išregistruojami centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
Registruotam prekybininkui suteikiamas atskiras identifikacinis numeris, kuris
nurodomas registruoto prekybininko pažymėjime. Registruoto prekybininko
pažymėjimo formą ir jo išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčio
administratorius. Laidavimo (garantijos) už registruoto prekybininko prievoles
dydžio apskaičiavimo tvarką, taip pat atvejus, kai laidavimo (garantijos)
pateikti nereikalaujama, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3. Registruotas prekybininkas turi teisę gauti tik
tų rūšių akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo
laikino atidėjimo režimas ir kurios nurodytos registruoto prekybininko
pažymėjime.
4. Registruotas
prekybininkas privalo tvarkyti iš kitos valstybės narės gautų akcizais
apmokestinamų prekių apskaitą laikydamasis centrinio mokesčio administratoriaus
nustatytos tvarkos, taip pat teikti vietos mokesčio administratoriui centrinio
mokesčio administratoriaus nustatytas gautų iš kitos valstybės narės akcizais
apmokestinamų prekių ataskaitas.
5. Vyriausybės
nustatytais atvejais mokesčio administratorius turi teisę registruotą
prekybininką išregistruoti iš registruotų prekybininkų sąrašo.
6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims,
kurie nėra registruoti prekybininkai, tačiau retkarčiais gauna iš kitų
valstybių narių akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo
laikino atidėjimo režimas, taikomi šiame Įstatyme nustatyti reikalavimai
neregistruotiems prekybininkams.
1. Prievolė
mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už
1) akcizais
apmokestinamas prekes, kurioms Lietuvos Respublikoje panaikintas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas (t. y. už iš akcizais apmokestinamų prekių
sandėlio išgabentas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, taip pat už prekes, registruoto arba neregistruoto
prekybininko gautas iš kitos valstybės narės);
2) akcizais
apmokestinamas prekes, prarastas Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų
prekių sandėlyje, taip pat už prarastas prekes, kurios buvo gabentos Lietuvos
Respublikoje taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą. Akcizai
neskaičiuojami už prarastą prekių kiekį, neviršijantį Vyriausybės arba jos
įgaliotos institucijos nustatytų natūralios netekties normų, taip pat už
prekes, prarastas dėl nenugalimos jėgos (force majeure)
aplinkybių, jei tai įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka;
3) akcizais apmokestinamas prekes, sunaudotas Lietuvos Respublikos akcizais
apmokestinamų prekių sandėlyje, išskyrus atvejus, kai šios prekės panaudotos
kitoms prekėms, kurios pagal šį Įstatymą yra akcizų objektas, gaminti arba šio
Įstatymo nustatytiems tikslams, kuriems naudojamos prekės atleidžiamos nuo
akcizų, taip pat už energetinius produktus, sunaudotus akcizais apmokestinamų
prekių sandėlio, kuriame šie energetiniai produktai gaminami, teritorijoje šių
energetinių produktų gamybos procese (energetiniams produktams, sunaudotiems
gamintojo reikmėms kaip degalai (variklių kuras) ar kaip šildymui skirtas
kuras, akcizai taikomi bendra tvarka);
4) akcizais
apmokestinamas prekes, kurios buvo įsigytos ar importuotos be akcizų šio
Įstatymo 17, 25 ar 41 straipsnyje nustatytiems tikslams, tačiau Lietuvos
Respublikoje panaudotos kitiems tikslams;
5) šio Įstatymo
2 straipsnio 2 dalyje nurodytus energetinius produktus, kai jie Lietuvos
Respublikoje parduodami arba panaudojami kaip variklių degalai, jų priedai arba
kaip šildymui skirtas kuras, šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus
produktus, kai jie Lietuvos Respublikoje parduodami arba panaudojami kaip
variklių degalai arba jų priedai, taip pat šio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje
nurodytus angliavandenilius, kai jie Lietuvos Respublikoje parduodami arba
panaudojami kaip šildymui skirtas kuras;
6) akcizais
apmokestinamas prekes, pagamintas Lietuvos Respublikoje ne akcizais
apmokestinamų prekių sandėlyje, išskyrus atvejus, kai pagal šį Įstatymą
akcizais apmokestinamų prekių gamyba (maišymas ar perdirbimas) neprivalo vykti
akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje;
7) akcizais
apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, atgabentas į Lietuvos Respubliką ir laikomas joje verslo tikslais arba
atgabentas į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės viešųjų juridinių
asmenų reikmėms, taip pat už akcizais apmokestinamas prekes, į Lietuvos
Respubliką atgabentas iš kitos valstybės narės, kai jos prekių pardavėjo ar jo
užsakymu kito asmens atgabenamos asmeniui, kuris nėra registruotas arba
neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį;
8) laikomas
banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio Įstatymo
ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos
banderolėmis.
2. Be šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, prievolė mokėti akcizus Lietuvos
Respublikoje atsiranda už Lietuvos Respublikoje importuojamas akcizais
apmokestinamas prekes, išskyrus akcizais apmokestinamas prekes, Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nugabenamas į akcizais
apmokestinamų prekių sandėlį. Laikoma, kad akcizais apmokestinamos prekės
importuojamos Lietuvos Respublikoje, kai
1) ne Bendrijos
prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į
Europos Bendrijų teritoriją. Jeigu į Europos Bendrijų teritoriją įvežtos ne
Bendrijos prekės ne išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, o pateikiamos laikinajam
saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežamos į
laisvąją zoną ar padedamos į laisvąjį sandėlį, joms įforminama muitinio
sandėliavimo, muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo perdirbti
neapmokestinant importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant
importo muitais ar išorinio tranzito muitinės procedūra, laikoma, kad ne
Bendrijos prekės yra importuotos Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo atveju,
jeigu, nustojus taikyti šias procedūras ar veiksmus, prekės yra Lietuvos
Respublikos teritorijoje;
2) Bendrijos
prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į
Europos Bendrijų teritoriją iš trečiųjų teritorijų. Jeigu į Europos Bendrijų
teritoriją įvežtoms šioms prekėms taikomas toks režimas, kuris, jeigu šios
prekės būtų ne Bendrijos prekės, leistų jas pateikti laikinajam saugojimui
muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežti į laisvąją zoną
ar padėti į laisvąjį sandėlį, leistų joms įforminti muitinio sandėliavimo,
muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant
importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant importo muitais ar
vidinio tranzito muitinės procedūrą, laikoma, kad šios Bendrijos prekės
importuotos Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo atveju, jeigu, nustojus
taikyti minėtąjį režimą ar vidinio tranzito procedūrą, prekės yra Lietuvos
Respublikos teritorijoje.
3. Prievolė mokėti akcizus už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes
atsiranda tuo metu, kai susidaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Prievolė mokėti akcizus už šio straipsnio 2 dalyje nurodytas prekes, kurioms pagal
Europos Bendrijų atitinkamus teisės aktus yra taikomi importo muitai, žemės
ūkio ar kitos rinkliavos, nustatytos Europos Bendrijų mastu, atsiranda tuo
metu, kai pagal atitinkamus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti
importo muitus, žemės ūkio ar kitas rinkliavas. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje
nurodytoms prekėms netaikomi jokie importo muitai, žemės ūkio ar kitos
rinkliavos, prievolė mokėti akcizus už jas atsiranda tuomet, kai pagal
atitinkamas Muitinės kodekso nuostatas atsirastų importo skola muitinei, jeigu
šioms prekėms šie muitai ar rinkliavos būtų nustatytos.
4. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais prievolė mokėti
akcizus tenka akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, registruotam
arba neregistruotam prekybininkui. Kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų
prekių sandėlio savininkas turi teisę Lietuvos Respublikoje paskirti fiskalinį
agentą, kuriam pereina prievolė mokėti akcizus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte
nurodytais atvejais, kai iš šio savininko akcizais apmokestinamų prekių
sandėlių prekės Lietuvos Respublikoje gaunamos registruotų arba neregistruotų
prekybininkų. Fiskalinio agento paskyrimo tvarką ir reikalavimus asmeniui,
galinčiam būti fiskaliniu agentu, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
5. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais
prievolė mokėti akcizus už akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje prarastas ar
sunaudotas prekes tenka akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, kuriame jos
prarastos ar sunaudotos, savininkui, o už taikant akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimą gabenimo metu prarastas prekes – akcizais apmokestinamų prekių
sandėlio, iš kurio jos išgabentos, savininkui.
6. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti
akcizus tenka asmeniui, panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip,
negu nustatyta akcizų lengvatos taikymo sąlygose, o šio straipsnio 1 dalies 5
punkte nurodytais atvejais – asmeniui, pardavusiam arba panaudojusiam jame
nurodytus produktus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais būdais.
7. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti
akcizus tenka asmeniui, pagaminusiam akcizais apmokestinamas prekes.
8. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti
akcizus tenka
1) kai akcizais apmokestinamos prekės, kurioms netaikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, atgabentos į Lietuvos Respubliką iš kitos
valstybės narės ir laikomos joje verslo tikslais arba atgabentos į Lietuvos
Respubliką iš kitos valstybės narės viešųjų juridinių asmenų reikmėms, –
asmeniui, įskaitant viešuosius juridinius asmenis, laikančiam (gaunančiam) šias
akcizais apmokestinamas prekes;
2) kai prekės, iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką
atgabenamos prekių pardavėjo arba jo užsakymu kito asmens, asmeniui, kuris nėra
registruotas arba neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais
apmokestinamų prekių sandėlį, – prekių pardavėjui. Ne Lietuvos Respublikoje
įsikūręs prekių pardavėjas šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka privalo
paskirti Lietuvos Respublikoje fiskalinį agentą, kuris privalo įvykdyti visas
prekių pardavėjo su akcizų deklaravimu ir sumokėjimu susijusias prievoles.
9. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti
akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti
paženklintomis, prekes.
10. Prievolė mokėti akcizus šio straipsnio 2 dalyje
nurodytu atveju tenka importuotojui. Importuotoju laikomas asmuo, kuris turi
sumokėti už prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti
importo skolą muitinei, jeigu prekėms būtų nustatyti importo muitai, žemės ūkio
ar kitos rinkliavos.
11. Kiti atvejai, kai atsiranda prievolė mokėti
akcizus Lietuvos Respublikoje, taip pat asmenys, kuriems tenka ši prievolė,
nurodyti 15 straipsnyje.
1. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko ir registruoto
prekybininko mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus,
iki kito mėnesio 15 dienos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ir
registruotas prekybininkas privalo vietos mokesčio administratoriui, kurio
veiklos teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis arba
registruotas prekybininkas yra registruotas mokesčių mokėtoju, pateikti akcizų
deklaraciją ir teisės aktų nustatytus deklaracijos priedus. Deklaracijos formą
ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.
2. Jeigu vienas savininkas turi kelis akcizais apmokestinamų prekių
sandėlius, deklaracija pateikiama už kiekvieną sandėlį atskirai.
3. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko arba registruoto
prekybininko pateikiamoje akcizų deklaracijoje turi būti deklaruojama akcizų
suma, kurią mokėti prievolė pagal šio Įstatymo 8 straipsnį atsirado tą
mokestinį laikotarpį, už kurį pateikiama akcizų deklaracija.
4. Panaikinus
leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, akcizų deklaracijoje,
pateikiamoje už mokestinį laikotarpį, kurį panaikintas leidimas steigti
akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, be šio straipsnio 3 dalyje nustatyta
tvarka apskaičiuotos akcizų sumos, turi būti deklaruota ir akcizų suma,
mokėtina už visas kitą dieną po leidimo panaikinimo šiame sandėlyje buvusias
akcizais apmokestinamas prekes, už kurias akcizai dar nebuvo sumokėti, bei iš
sandėlio išgabentas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, tačiau kurių pristatymo į paskirties vietą
(eksporto atveju – išgabenimo iš Europos Bendrijų teritorijos) faktas nebuvo
patvirtintas iki leidimo panaikinimo dienos, išskyrus atvejus, kai už tokias
prekes pagal šį Įstatymą akcizai neturi būti skaičiuojami. Ši suma
apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius leidimo panaikinimo, o už
išgabentas prekes – išgabenimo dieną. Tuo atveju, kai po leidimo panaikinimo
dienos gaunama įrodymų, kad prekės pristatytos į paskirties vietą (ar
atitinkamai išgabentos iš Europos Bendrijų teritorijos), už prekių kiekį, kuris
buvo pristatytas į paskirties vietą (ar atitinkamai išgabentas iš Europos
Bendrijų teritorijos), permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo
prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.
5. Išregistravus registruotą prekybininką iš registruotų
prekybininkų sąrašo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo išregistravimo asmuo
privalo pateikti registruoto prekybininko akcizų deklaraciją, kurioje būtų
deklaruota mokėtina akcizų suma už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias
akcizai dar nebuvo sumokėti, gautas iš kitos valstybės narės iki išregistravimo
iš registruotų prekybininkų sąrašo dienos, taikant prekių gavimo dieną
galiojusius akcizų tarifus.
6. Asmenys, kurie nėra akcizais apmokestinamų prekių
sandėlių savininkai ar registruoti prekybininkai, ne vėliau kaip per 5 darbo
dienas nuo prekių atgabenimo į Lietuvos Respubliką dienos privalo pateikti
vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie registruoti
mokesčių mokėtojais, centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos
akcizų deklaraciją ir teisės aktų nustatytus deklaracijos priedus. Tais
atvejais, kai prievolė mokėti akcizus tenka ne Lietuvos Respublikoje
įsikūrusiam asmeniui, akcizų deklaracija ir teisės aktų nustatyti deklaracijos
priedai pateikiami tam vietos mokesčio administratoriui, kurio teritorijoje
mokesčių mokėtoju registruotas jo fiskalinis agentas.
7. Jeigu asmuo, pažeisdamas šio Įstatymo 4
straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalių reikalavimus, bet kokiu būdu pagamina akcizais
apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, jis privalo
ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo pateikti akcizų
deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą,
apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną.
Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos
teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju.
8. Bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus
atsiranda remiantis šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir (ar) 5, ir (ar) 8
punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo
pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Akcizų
deklaracija pateikiama vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos
teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju.
9. Šio
straipsnio nuostatos netaikomos importuojamoms akcizais apmokestinamoms
prekėms.
Už akcizais
apmokestinamas prekes, už kurias pagal šį Įstatymą Lietuvos Respublikoje
atsiranda prievolė mokėti akcizus, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant
akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną. Tuo atveju, kai
akcizais apmokestinamos prekės prarandamos ir jų praradimo dienos nustatyti
neįmanoma, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus,
galiojusius prekių praradimo nustatymo dieną.
1. Mokėtina
akcizų suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki šiame Įstatyme nurodyto
akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos į to vietos mokesčio
administratoriaus, kurio teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių
sandėlis, surenkamąją sąskaitą, o jeigu mokėtojas nėra akcizais apmokestinamų
prekių sandėlio savininkas, – į to vietos mokesčio administratoriaus, kurio
teritorijoje jis (ar jo paskirtas fiskalinis agentas) įregistruotas mokesčių
mokėtoju. Jeigu šio Įstatymo ar jį reglamentuojančių teisės aktų nustatytais
atvejais asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus, prieš gaudamas,
atsigabendamas ar atsiųsdamas akcizais apmokestinamas prekes buvo įmokėjęs
piniginį užstatą, mokėtina akcizų suma visų pirma įskaitoma iš piniginio
užstato.
2. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti už mokestinį laikotarpį mokėtinos
akcizų sumos ribą ir tuo atveju, jeigu už konkretų akcizais apmokestinamų
prekių sandėlį šio sandėlio savininko (ar atitinkamai registruoto prekybininko)
teikiamoje akcizų deklaracijoje apskaičiuota už mokestinį laikotarpį mokėtina
akcizų suma šią ribą viršytų, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas
už šį sandėlį (ar registruotas prekybininkas) akcizus šio Įstatymo 10
straipsnyje nustatyta tvarka turi apskaičiuoti kas dešimtadienį ir mokėti šia
tvarka
1) už pirmąjį
mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio 15 dienos;
2) už antrąjį
mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio paskutinės dienos;
3) už likusią
mokestinio laikotarpio dalį – iki akcizų deklaracijos pateikimo termino
pabaigos.
3. Už
importuotas akcizais apmokestinamas prekes akcizai mokami Vyriausybės nustatyta
tvarka. Muitinė tais atvejais, kai akcizai nesumokami iš anksto ar iš karto
atsiradus prievolei juos mokėti ir kai tai reikalinga tinkamam įsipareigojimų
muitinei įvykdymui užtikrinti, turi teisę pareikalauti, kad būtų įmokėtas
piniginis užstatas ar pateiktas laidavimo (garantijos), užtikrinančio šių
įsipareigojimų įvykdymą, dokumentas. Šios nuostatos įgyvendinamos ta pačia
tvarka kaip ir su importo muitais susiję skolininko įsipareigojimai.
sumos nurodymas prekių pardavimo dokumentuose
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais akcizais
apmokestinamų prekių pardavimo dokumentuose turi būti nurodyta už šias prekes
apskaičiuota akcizų suma.
prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas
tarp Lietuvos Respublikoje esančių akcizais apmokestinamų prekių sandėlių
1. Akcizais
apmokestinamos prekės iš vieno Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių
sandėlio gali būti išgabentos į kitą Lietuvos Respublikos akcizais
apmokestinamų prekių sandėlį taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą.
Prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gali būti
išgabentos tik į tokį akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, kuriame šios
rūšies prekes leidžiama laikyti. Taip išgabenus prekes, nėra laikoma, kad joms
panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, jeigu šiame straipsnyje
nenustatyta kitaip.
2. Išgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, iš vieno Lietuvos Respublikos akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio (toliau šiame straipsnyje – siuntėjas) į kitą
Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame
straipsnyje – gavėjas), turi būti išrašytas akcizais apmokestinamų prekių
gabenimo dokumentas. Vieną šio dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai
patvirtinti gavėjo savininko įgalioti asmenys ir pažymėti vietos mokesčio
administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra gavėjas, įgalioti asmenys.
Šis egzempliorius turi būti grąžintas siuntėjo savininkui. Centrinio mokesčio
administratoriaus nustatytais atvejais ir tvarka tuo atveju, kai akcizais
apmokestinamų prekių gavimo faktas yra patvirtinamas šių prekių judėjimo
apskaitos informacinėje sistemoje, gavėjo vietos mokesčio administratorius šio
egzemplioriaus pasirašytinai nežymi.
3. Jeigu gautas akcizais apmokestinamų prekių kiekis nesutampa su
išgabenant šias prekes išrašytame akcizais apmokestinamų prekių gabenimo
dokumente nurodytu kiekiu, gavėjo savininko ir vietos mokesčio
administratoriaus įgalioti asmenys, pasirašydami grąžintiną dokumento
egzempliorių, privalo tai pažymėti ir nurodyti, koks kiekis yra faktiškai
gautas.
4. Jeigu per 30
kalendorinių dienų nuo akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, išgabenimo siuntėjo savininkas negauna
patvirtinto šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dokumento egzemplioriaus, negali
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodyti, kad
išgabentos akcizais apmokestinamos prekės gabenimo metu prarastos dėl
nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, taip pat šios
prekės nėra grąžintos, akcizų deklaracijoje, pateikiamoje už mokestinį
laikotarpį, einantį po to laikotarpio, kurį šios prekės buvo išgabentos,
privaloma deklaruoti šias prekes kaip akcizais apmokestinamas prekes, kurioms
buvo panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, ir apskaičiuoti už
jas akcizus taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių išgabenimo dieną. Jeigu
nurodytasis dokumento egzempliorius gaunamas vėliau, Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodoma, kad prekės gabenimo metu
prarastos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, arba
prekės grąžinamos, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
gabenimas į kitą valstybę narę
1. Akcizais
apmokestinamos prekės, taikant joms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą,
iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio Lietuvos Respublikoje gali būti
1) išgabentos į kitos valstybės narės akcizais
apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame straipsnyje – sandėlis-gavėjas);
2) išgabentos
kitos valstybės narės registruotam prekybininkui;
3) išgabentos
kitos valstybės narės neregistruotam prekybininkui;
4)
eksportuojamos per kitą valstybę narę.
2. Iš Lietuvos
Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio (toliau šiame straipsnyje –
sandėlis-siuntėjas) akcizais apmokestinamos prekės, taikant joms akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimą, kitos valstybės narės neregistruotam
prekybininkui gali būti išgabentos tik tuo atveju, kai sandėlio-siuntėjo
savininkas turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą
patvirtinimą, kad apie numatomą prekių gavimą ši institucija yra informuota ir
akcizų sumokėjimas toje valstybėje narėje yra garantuotas. Šioje dalyje
nurodytas patvirtinimas kartu su akcizais apmokestinamų prekių gabenimo
dokumentu turi lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas prekes.
3. Išgabenant
akcizais apmokestinamas prekes šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais,
turi būti išrašytas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas. Vieną
šio dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti sandėlio-gavėjo
savininko ar prekybininko ir gavimo valstybės narės kompetentingos už akcizų
administravimą atsakingos institucijos įgalioti asmenys. Tuo atveju, kai
akcizais apmokestinamos prekės eksportuojamos per vieną ar per kelias kitas
valstybes nares, šį akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento
egzempliorių tvirtina tos valstybės narės, iš kurios akcizais apmokestinamos
prekės išgabenamos iš Europos Bendrijų teritorijos, muitinės įstaigos įgalioti
asmenys. Šis egzempliorius turi būti grąžintas sandėlio-siuntėjo savininkui.
Tuo atveju, kai pagal kitos valstybės narės teisės aktus akcizais apmokestinamų
prekių dokumento egzemplioriaus kompetentingos institucijos neprivalo
patvirtinti, pakanka sandėlio-gavėjo savininko ar prekybininko įgaliotų asmenų
patvirtinimo.
4. Į kitą
valstybę narę išgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, prekių pakuotės centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka ir atvejais turi būti užplombuotos ir
sunumeruotos, o duomenys apie tokius komercinius antspaudus (plombas) turi būti
pateikti gabenimo dokumentuose.
5. Laikoma, kad
sandėlio-siuntėjo savininkas tinkamai įvykdė su į kitą valstybę narę
išgabentomis akcizais apmokestinamomis prekėmis susijusias mokestines
prievoles, jeigu prekės pristatytos į paskirties vietą (eksporto atveju –
išgabentos iš Europos Bendrijų teritorijos) ir
1) gaunamas
tinkamai patvirtintas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento
egzempliorius. Išimtiniais atvejais mokesčio administratorius turi teisę
priimti ir kitokius centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus įrodymus,
jeigu iš jų įmanoma tiksliai nustatyti, kad išgabentos prekės gautos paskirties
vietoje (ar atitinkamai išgabentos iš Europos Bendrijų teritorijos);
2) už prekių
kiekį, prarastą gabenimo metu, taip pat padarius gabenimo tvarkos pažeidimus,
valstybėje narėje, kurioje buvo padaryti pažeidimai, susidarė arba buvo
nustatyti trūkumai, yra sumokėti akcizai (arba nuo akcizų mokėjimo kitų
valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimu yra atleistas).
6. Jeigu iki
kito mėnesio, einančio po to, kurį išgabentos akcizais apmokestinamos prekės
turėjo būti gautos kitoje valstybėje narėje ar pateiktos išvykimo iš Europos
Bendrijų valstybės narės muitinei, 15 dienos sandėlio-siuntėjo savininkas
negauna patvirtinto šio straipsnio 3 dalyje nurodyto dokumento egzemplioriaus,
ne vėliau kaip per 10 dienų po šio termino pabaigos sandėlio-siuntėjo
savininkas privalo apie tai centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta
tvarka informuoti sandėlio-siuntėjo vietos mokesčio administratorių, priešingu
atveju sandėlio-siuntėjo savininkas privalo už šias prekes, taikydamas
išgabenimo dieną galiojusius tarifus, apskaičiuotus akcizus deklaruoti to
mokestinio laikotarpio, kurį suėjo minėtasis 10 dienų terminas, akcizų
deklaracijoje ir šio Įstatymo nustatyta tvarka juos sumokėti. Jeigu
sandėlio-siuntėjo savininkas informavo apie tai, kad dokumentas negautas,
tačiau pasibaigus 4 mėnesių laikotarpiui nuo prekių išgabenimo dienos negaunama
įrodymų apie prekių pristatymą į paskirties vietą (eksporto atveju – išgabenimą
iš Europos Bendrijų teritorijos) ir nebuvo nustatyta, kad gabenimo tvarkos
pažeidimas įvyko kitoje valstybėje narėje, sandėlio-siuntėjo vietos mokesčio
administratorius gali pareikalauti, kad už šias prekes taikant išgabenimo dieną
galiojusius tarifus apskaičiuoti akcizai būtų deklaruoti to mokestinio
laikotarpio, kurį suėjo minėtasis 4 mėnesių terminas, akcizų deklaracijoje ir
šio Įstatymo nustatyta tvarka sumokėti arba suteikti papildomą terminą
įrodymams pateikti, tačiau bet kokiu atveju šis terminas negali būti ilgesnis
negu 3 metai nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto dokumento išrašymo dienos.
Jeigu sandėlio-siuntėjo savininkas neturėjo galimybės sužinoti apie tai, kad
prekės paskirties vietoje nepristatytos (ar atitinkamai neišgabentos iš
Europos Bendrijų teritorijos), 4 mėnesių laikotarpis skaičiuojamas nuo tos
dienos, kada jis apie tai sužinojo ar turėjo sužinoti. Jeigu įrodymai, kad prekės
pasiekė paskirties vietą (ar atitinkamai yra išgabentos iš Europos Bendrijų
teritorijos), gaunami vėliau arba nustatoma valstybė narė, kurioje įvyko
gabenimo tvarkos pažeidimas, ir joje sumokami nustatyti akcizai, permokėta
akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta
tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto
dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.
7. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo
laikino atidėjimo režimas, gabenimas į kitą valstybę narę turi būti įformintas
supaprastintu akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu. Vieną gabenimo
dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir
gaunančiosios valstybės narės kompetentingos už akcizų administravimą
atsakingos institucijos įgalioti asmenys. Šis egzempliorius turi būti grąžintas
prekių siuntėjui. Tuo atveju, kai pagal kitos valstybės narės teisės aktus
supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento atitinkamo
egzemplioriaus kompetentingos institucijos neprivalo tvirtinti, pakanka prekių
gavėjo įgaliotų asmenų patvirtinimo.
8. Supaprastintas akcizais apmokestinamų prekių
gabenimo dokumentas nenaudojamas tais atvejais, kai iš Lietuvos Respublikos
išgabenamos akcizais apmokestinamos prekės, kurios prekių pardavėjo ar jo
užsakymu kito asmens gabenamos į kitą valstybę narę asmeniui, kuris nėra
registruotas arba neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais
apmokestinamų prekių sandėlį. Šiuo atveju prekių pardavėjas, prieš taip
išsiųsdamas prekes, privalo turėti įrodymų, kad akcizų sumokėjimas paskirties
valstybėje narėje yra garantuotas. Akcizų sumokėjimo garantavimą paskirties
valstybėje narėje įrodantys dokumentai turi lydėti akcizais apmokestinamas prekes.
prekių atgabenimas į Lietuvos Respubliką, taip pat gabenimas per Lietuvos
Respubliką
1. Akcizais
apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, iš kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlio gali
būti
1) atgabenamos į
Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame
straipsnyje – sandėlis-gavėjas);
2) atgabenamos
Lietuvos Respublikoje registruotam prekybininkui;
3) atgabenamos
Lietuvos Respublikos neregistruotam prekybininkui;
4) atgabenamos
jas eksportuojant per Lietuvos Respubliką.
2. Akcizais
apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas ir kurios į Lietuvos Respubliką atgabenamos šio straipsnio 1 dalyje
nurodytais atvejais, privalo būti atgabentos su akcizais apmokestinamų prekių
gabenimo dokumentu, kurio atitinkamą egzempliorių privalo pasirašytinai
patvirtinti sandėlio-gavėjo savininko ar prekybininko įgalioti asmenys ir
pažymėti vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra
sandėlis-gavėjas ar prekybininkas, įgalioti asmenys, o kai akcizais
apmokestinamos prekės iš kitos valstybės narės eksportuojamos iš Europos
Bendrijų teritorijos per Lietuvos Respubliką, akcizais apmokestinamų prekių
gabenimo dokumentų atitinkamą egzempliorių pažymi išvykimo muitinės įstaigos
tam įgalioti pareigūnai. Atgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms
taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, Lietuvos Respublikos
neregistruotam prekybininkui, be akcizais apmokestinamų prekių gabenimo
dokumento, privaloma turėti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos
formos patvirtinimą, kad akcizų sumokėjimas Lietuvos Respublikoje garantuotas.
3. Norėdamas iš
kitos valstybės narės gauti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, neregistruotas prekybininkas privalo
kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos teritorijoje jis
registruotas mokesčių mokėtoju, ir
1) centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informuoti vietos mokesčio
administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą ir
2) Vyriausybės
nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti
prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.
4. Jeigu į
Lietuvos Respubliką atgabentų akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, kiekis nesutampa su šias prekes
lydinčiame gabenimo dokumente nurodytu kiekiu, sandėlio-gavėjo savininko ar
prekybininko ir vietos mokesčio administratoriaus įgalioti asmenys arba
atitinkamai muitinės pareigūnai, pasirašydami grąžintiną gabenimo dokumento
egzempliorių, privalo tai pažymėti ir nurodyti, koks prekių kiekis yra
faktiškai gautas. Jeigu gabenimo dokumente jau yra kitos valstybės narės
kompetentingų valstybės institucijų žymos apie nustatytus akcizais
apmokestinamų prekių kiekio trūkumus, Lietuvos Respublikos kompetentingos už
akcizų administravimą atsakingos institucijos savo nustatyta tvarka ir
terminais privalo šiai kitos valstybės narės kompetentingai institucijai
nusiųsti šio gabenimo dokumento su tos institucijos žymomis kopiją, kurioje
Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija privalo pažymėti, ar trūkstamas
prekių kiekis pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus gali būti laikomas
prarastu dėl natūralios netekties ar dėl nenugalimos jėgos (force
majeure) aplinkybių ir todėl trūkstamas prekių kiekis atleidžiamas nuo
akcizų. Jeigu kitos valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytas
trūkstamas prekių kiekis Lietuvos Respublikoje negali būti atleidžiamas nuo
akcizų ar gali būti atleistos ne visos prarastos prekės, Lietuvos Respublikos
kompetentinga institucija privalo pažymėti, koks prekių kiekis gali būti
apmokestintas toje valstybėje narėje. Jeigu akcizais apmokestinamų gabenamų
prekių trūkumas nustatytas tik Lietuvos Respublikos kompetentingų asmenų, už
trūkstamą prekių kiekį, viršijantį kiekį, kuris pagal Lietuvos Respublikos
teisės aktus gali būti laikomas prarastu dėl natūralios netekties, ir (arba)
kiekį, kuris negali būti laikomas prarastu dėl nenugalimos jėgos (force
majeure) aplinkybių, Lietuvos Respublikoje turi būti sumokėti akcizai.
Jeigu vėliau gaunami įrodymai, kad prekės prarastos kitoje valstybėje narėje ir
joje sumokami nustatyti akcizai, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama
Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu
nuo prekių gabenimo dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.
5. Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, yra gabenamos tarp kitų valstybių narių per
Lietuvos Respublikos teritoriją, jos privalo būti gabenamos su akcizais
apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu, o šio Įstatymo ir 1992 m. vasario 25
d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais
apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir
kontrolės nustatytais atvejais – ir su kitais papildomais dokumentais
(dokumentu, įrodančiu, kad paskirties valstybėje akcizų sumokėjimas
garantuotas, atleidimo nuo akcizų sertifikatu ar kt.). Jeigu gabenimo per
Lietuvos Respublikos teritoriją metu nustatomi prekių kiekio trūkumai, kurie
nebuvo anksčiau nustatyti, mokesčio administratorius centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka privalo tai pažymėti sandėlio-siuntėjo
savininkui grąžintiname akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento
egzemplioriuje. Už Lietuvos Respublikos teritorijoje prarastas prekes ar
prekes, kurių praradimas nustatytas Lietuvos Respublikoje, akcizai privalo būti
sumokėti, jeigu paskirties valstybės narės kompetentinga institucija nutaria
neatleisti nuo akcizų už prekių kiekio trūkumus mokėjimo. Jeigu vėliau gaunami
įrodymai, kad prekės prarastos kitoje valstybėje narėje ir joje sumokami
nustatyti akcizai, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo
prekių gabenimo dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.
6. Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos prekės,
kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, atgabenamos į
Lietuvos Respubliką verslo tikslais arba viešųjų juridinių asmenų reikmėms,
asmenys, kuriems šios prekės skirtos, įskaitant viešuosius juridinius asmenis,
privalo
1) centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informuoti vietos mokesčio
administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą;
2) Vyriausybės
nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti
prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.
7. Šio
straipsnio 6 dalyje nurodytos prekės privalo būti atgabentos su supaprastintu
akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu, kurio atitinkamą egzempliorių
privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir vietos mokesčio
administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių
mokėtoju, įgalioti asmenys.
8. Tuo atveju,
kai akcizais apmokestinamos prekės pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens
atgabenamos į Lietuvos Respubliką asmeniui, kuris nėra registruotas arba
neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį,
prekių pardavėjas ar jo fiskalinis agentas centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka, prieš prekes atgabendamas į Lietuvos
Respubliką, privalo informuoti savo vietos mokesčio administratorių apie
numatomą akcizais apmokestinamų prekių atgabenimą ir Vyriausybės
nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti
prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.
9. Kai prievolė
mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda dėl šio straipsnio 4 ar 5 dalyje
nurodytų aplinkybių, asmuo, pateikęs mokestinių prievolių, galinčių atsirasti
gabenimo prekėms taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu,
įvykdymą užtikrinantį laidavimą (garantiją), centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais privalo deklaruoti ir sumokėti
šį mokestį, jeigu nuo prekių gabenimo dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip
3 metai.
galinčių atsirasti gabenimo taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą
metu, įvykdymo užtikrinimas
1. Mokestinių
prievolių, galinčių atsirasti gabenimo iš Lietuvos Respublikos akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio (toliau šiame straipsnyje – siuntėjas) taikant
prekėms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu, įvykdymas turi būti
užtikrintas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, vienu iš šių būdų
1) piniginiu užstatu, kurį siuntėjo savininkas įmoka į vietos mokesčio
administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra siuntėjas, surenkamąją
sąskaitą;
2) su centriniu
mokesčio administratoriumi sudariusios bendradarbiavimo sutartį Europos
Bendrijų teritorijoje veikiančios banko įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms
kompetentingos institucijos suteikė teisę verstis atitinkamai banko arba
draudimo veikla, išduotu laidavimo (garantijos) dokumentu. Šį dokumentą
siuntėjo savininkas pateikia vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos
teritorijoje yra siuntėjas.
2. Vyriausybė gali nustatyti ir kitokį mokestinių prievolių, galinčių
atsirasti gabenimo taikant prekėms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą
metu, įvykdymo užtikrinimo būdą.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto piniginio
užstato arba laidavimo (garantijos) dydį už gabenamas prekes, kurioms taikomas
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, nustato vietos mokesčio
administratorius, kurio veiklos teritorijoje yra siuntėjas, atsižvelgdamas į
centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą piniginio užstato arba laidavimo
(garantijos) dydžio nustatymo metodiką.
4. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas piniginis užstatas grąžinamas arba laidavimo
(garantijos) dokumentas panaikinamas po to, kai paaiškėja kuri nors iš nurodytų
aplinkybių
1) siuntėjo savininkas vietos mokesčio administratoriui pateikia
nustatyta tvarka patvirtintą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento
egzempliorių, o jame nėra žymų apie nustatytus prekių kiekio trūkumus;
2) tuo atveju,
kai siuntėjo savininkas negauna nustatyta tvarka patvirtinto akcizais
apmokestinamų prekių gabenimo dokumento arba jame yra žymų apie nustatytus
prekių kiekio trūkumus, siuntėjo savininkas sumoka su išgabentomis, bet
nepristatytomis prekėmis susijusius mokėtinus (įskaitant ir mokėtinus kitoje
valstybėje narėje) akcizus ir pateikia tai įrodančius dokumentus arba pateikia
įrodymus, kad prekės nuo šių akcizų gali būti atleistos.
5. Mokestinių prievolių, galinčių atsirasti
atgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo
laikino atidėjimo režimas, į Lietuvos Respubliką arba gabenant tokias prekes
tarp kitų valstybių narių per Lietuvos Respubliką, įvykdymas užtikrinamas
laikantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų
procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių
produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatų.
apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo akcizų
1. Nuo akcizų
atleidžiamos akcizais apmokestinamos prekės, už kurias pagal šio Įstatymo 8
straipsnio nuostatas atsiranda prievolė mokėti akcizus, jeigu jos
1) eksportuotos,
iš specialių prekybos vietų, esančių tarptautiniame jūrų ar oro uoste,
patiektos oro ar jūrų transportu išvykstantiems į trečiąsias teritorijas ar
trečiąsias valstybes keleiviams, taip pat patiektos reiso metu keleiviams, oro
ar jūrų transportu vykstantiems į paskirties tašką už Europos Bendrijų
teritorijos. Taikant šio punkto nuostatas keleivio vykimo vieta laikoma
artimiausia keleivio išlipimo iš orlaivio ar laivo vieta po įlipimo Lietuvos
Respublikoje, o paskirties tašku laikoma pirmoji vieta už Lietuvos Respublikos
ribų, kurioje orlaivis ar laivas sustoja išlaipinti ir (arba) įlaipinti
keleivių;
2) skirtos
užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų Lietuvos
Respublikoje oficialiai veiklai ir šių atstovybių ir įstaigų narių, išskyrus
aptarnaujantį personalą, ir kartu gyvenančių jų šeimos narių, jeigu šie asmenys
nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra
Lietuvos Respublika, asmeniniam naudojimui. Šios nuostatos taikomos pariteto
pagrindais. Jeigu Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei
įstaigai užsienio valstybėje taikoma akcizų grąžinimo tvarka yra nepalankesnė
arba palankesnė už tvarką, taikomą tos valstybės diplomatinei atstovybei ar
konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti tos valstybės diplomatinei
atstovybei ar konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje taikomą atitinkamai
nepalankesnę arba palankesnę akcizų grąžinimo tvarką;
3) skirtos kitose valstybėse narėse įsikūrusioms užsienio valstybių
diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, šių atstovybių ir įstaigų
nariams. Šiuo atveju taikomos tose kitose valstybėse narėse nustatytos sąlygos
ir apribojimai;
4) atgabenamos į
Lietuvos Respubliką ne iš Europos Bendrijų teritorijos keleivių asmeniniame
bagaže ir neviršija Vyriausybės nustatytų kiekių, kuriuos fiziniams asmenimis
(keleiviams) leista įvežti be importo akcizų;
5) tiekiamos
kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams, vežantiems keleivius ir (arba)
krovinius tarptautiniais maršrutais;
6) skirtos kitų negu Lietuvos Respublika Šiaurės Atlanto Organizacijos
Sutarties šalių kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems
civiliams darbuotojams naudoti, kai šie vienetai dalyvauja bendrose karinėse
operacijose, pratybose ar kitame bendrame kariniame renginyje. Nuo akcizų taip
pat atleidžiamos į kitą valstybę narę tiekiamos akcizais apmokestinamos prekės,
jeigu jos skirtos Šiaurės Atlanto Organizacijos Sutarties šalių, kitų negu
paskirties valstybė, kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems
civiliams darbuotojams naudoti (šiuo atveju taikomos toje kitoje valstybėje
narėje nustatytos sąlygos ir apribojimai);
7) skirtos Lietuvos Respublikoje pripažintoms tarptautinėms
organizacijoms ir jų atstovybėms bei jų nariams tiek, kiek tai numatyta
tarptautinėse sutartyse, pagal kurias steigiamos tarptautinės organizacijos,
arba Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, sudarytose su atitinkama
tarptautine organizacija. Nuo akcizų taip pat atleidžiamos prekės, skirtos
tarptautinėms organizacijoms, kurias tokiomis pripažino bet kuri kita valstybė
narė, ar jų atstovybėms, taip pat šių organizacijų ar atstovybių nariams
(prekės nuo akcizų atleidžiamos laikantis tarptautinėse sutartyse, pagal kurias
steigiamos tarptautinės organizacijos, arba bet kurios kitos valstybės narės
tarptautinėse sutartyse su tarptautinėmis organizacijomis nustatytų sąlygų ir
apribojimų);
8) įsigyjamos arba importuojamos pagal tarptautines
sutartis, sudarytas tarp Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri nėra Europos
Sąjungos valstybė narė, ar tarptautinės organizacijos, jeigu šiose sutartyse
numatyta šias prekes atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio.
2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato šio straipsnio 1
dalies 2, 3, 5–8 punktuose nurodytų akcizų lengvatų taikymo tvarką.
3. Kiti atvejai, kai atskiros akcizais apmokestinamos prekės
atleidžiamos nuo akcizų, nustatyti šio Įstatymo specialiosiose nuostatose.
4. Jeigu už šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas akcizais apmokestinamas prekes akcizai buvo
sumokėti, jie grąžinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
5. Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai buvo
sumokėti Lietuvos Respublikoje, išgabenamos į kitą valstybę narę verslo
tikslais ar viešųjų juridinių asmenų reikmėms, už šias prekes sumokėti akcizai
gali būti grąžinti pateikus vietos mokesčio administratoriui šio Įstatymo 14 straipsnio
7 dalyje nurodytą patvirtintą supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių
gabenimo dokumento egzempliorių ir kompetentingos kitos valstybės narės
institucijos patvirtinimą, kad už šias prekes toje valstybėje narėje akcizai
sumokėti, jų sumokėjimas garantuotas arba jos toje valstybėje narėje gali būti
atleistos nuo akcizų. Akcizai grąžinami tik tuo atveju, kai apie pageidavimą
susigrąžinti akcizus prekių siuntėjas centrinio mokesčio administratoriaus
nustatyta tvarka informavo vietos mokesčio administratorių prieš išgabendamas
šias prekes į kitą valstybę narę.
6. Akcizai grąžinami ir už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias
akcizai sumokėti Lietuvos Respublikoje ir kurios iš Lietuvos Respublikos prekių
pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens išgabentos į kitą valstybę narę asmeniui,
kuris nėra registruotas arba neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais
apmokestinamų prekių sandėlį. Šiuo atveju vietos mokesčio administratoriui turi
būti pateiktas kompetentingos kitos valstybės narės institucijos patvirtinimas,
kad už šias prekes toje valstybėje narėje akcizai sumokėti arba jos toje
valstybėje narėje gali būti atleistos nuo akcizų. Akcizai grąžinami tik tuo
atveju, kai apie pageidavimą susigrąžinti akcizus prekių pardavėjas centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informavo vietos mokesčio
administratorių prieš išgabendamas šias prekes į kitą valstybę narę.
7. Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos prekės šio straipsnio 5 ir 6
dalyse nurodytais tikslais į kitą valstybę narę išgabentos iš akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio ir akcizų už šias prekes sumokėjimo Lietuvos
Respublikoje terminas nėra suėjęs, o vietos mokesčio administratoriui gali būti
pateikti šio straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodyti dokumentai, apskaičiuota
mokėtina už šias prekes akcizų suma panaikinama.
8. Konkrečias
šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų įgyvendinimo taisykles nustato Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija.
1. Nepagrįstai
sumokėta (išieškota) per didelė akcizų suma grąžinama (įskaitoma) Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
2. Už
importuojamas prekes sumokėti akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Prašymai
grąžinti sumokėtus akcizus arba atsisakyti juos išieškoti nagrinėjami
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nepagrįstai
sumokėtus (išieškotus) importo akcizus grąžina Lietuvos Respublikos muitinė
(toliau – muitinė) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) nustatyta tvarka.
1. Akcizų sumokėjimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį,
kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija
kontroliuoja akcizų sumokėjimą ir už importuotas prekes, jeigu jos šio Įstatymo
nustatyta tvarka nugabenamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį.
Valstybinė mokesčių inspekcija privalo užtikrinti 1992 m. vasario 25 d. Tarybos
direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais
apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir
kontrolės 15a straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos teikimą
suinteresuotiems asmenims.
2. Akcizų už importuojamas prekes, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje,
sumokėjimą kontroliuoja teritorinės muitinės.
3. Akcizai administruojami Mokesčių administravimo
įstatymo nustatyta tvarka.
4. Mokestinių
prievolių, galinčių atsirasti dėl įvežtų į Europos Bendrijų teritoriją ne
Bendrijos prekių, kurios nėra išleistos laisvai cirkuliuoti, taip pat dėl iš
trečiųjų teritorijų įvežtų prekių, už kurias akcizai nesumokėti, įvykdymas
užtikrinamas ta pačia tvarka, kokia užtikrinami įsipareigojimai, susiję su
galinčia atsirasti importo skola muitinei.
5. Bendrijos prekių įvežimui iš trečiųjų teritorijų į Europos Bendrijų
teritoriją taikomi tokie patys muitinės formalumai, kokie yra taikomi į Europos
Bendrijų muitų teritoriją įvežamoms ne Bendrijos prekėms. Tuo atveju, kai į
Europos Bendrijų teritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, kurios
skirtos nugabenti į kitą valstybę narę negu ta, į kurią jos buvo įvežtos iš
trečiųjų teritorijų, šios prekės gali būti pateiktos vidinio tranzito
procedūrai, numatytai Muitinės kodekse, įforminti. Kai į Europos Bendrijų
teritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, kurios, jeigu jos būtų
įvežtos iš trečiųjų valstybių, galėtų būti pateiktos laikinajam saugojimui
muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežtos į laisvąją zoną
ar padėtos į laisvąjį sandėlį, joms galėtų būti įforminta muitinio
sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais,
muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant
importo muitais procedūra, tai joms taikomos tos pačios sąlygos, kurios būtų
taikomos atlikus minėtus muitinės sankcionuotus veiksmus ar įforminus
atitinkamas procedūras.
6. Prekių išvežimui iš Europos Bendrijų teritorijos į trečiąsias
teritorijas taikomi tokie patys muitinės formalumai, kokie yra taikomi
eksportuojant prekes iš Europos Bendrijų muitų teritorijos. Tuo atveju, kai
prekės laikinai išvežamos iš Europos Bendrijų teritorijos į trečiąsias
teritorijas, jas grąžinus, joms taikomos tos pačios nuostatos, kurios būtų
taikomos, jei šios prekės būtų laikinai išvežtos iš Europos Bendrijų muitų
teritorijos.
7. Šio
straipsnio 4–6 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Muitinės
departamentas.
8. Tais
atvejais, kai prekės išgabenamos į trečiąją valstybę ar trečiąją teritoriją arba
prekės atgabenamos iš jų ir joms taikomos Muitinės kodekso 84 straipsnio 1
dalies a punkte nurodytos procedūros, jos padedamos laikinai saugoti muitinės
prižiūrimose prekių laikinojo saugojimo vietose, įvežamos į laisvąją zoną ar
padedamos į laisvąjį sandėlį, taip pat tais atvejais, kai prekės gabenamos tarp
valstybių narių per valstybės, kuri nėra valstybė narė, tačiau yra Europos
laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) narė, teritoriją arba tarp
valstybės narės ir ELPA narės, taikant vidinio tranzito procedūrą, arba per
vieną ar kelias trečiąsias valstybes ne ELPA nares su TIR ar ATA knygele,
laikoma, kad akcizo mokėjimas už šias prekes atidėtas. Šioje dalyje nurodytais
atvejais naudojamas bendrasis administracinis dokumentas.
1. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas už šio Įstatymo
pažeidimus atsako Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta
tvarka.
2. Kiti asmenys už šio Įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta
tvarka. Už reikalavimo šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla
verstis tik akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje nevykdymą taikomos įstatymų
nustatytos sankcijos.
3. Asmeniui,
pardavusiam cigaretes už didesnę kainą, negu šiame Įstatyme nurodyta maksimali
leidžiama pardavimo kaina, taikomos įstatymų nustatytos sankcijos.
II
SKYRIUS
SPECIALIOSIOS
NUOSTATOS
PIRMASIS
SKIRSNIS
ETILO ALKOHOLIS IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI
1. Alui taikomas
7 litų už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio
procentais, akcizo tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.
2. Mažos alų gaminančios įmonės (toliau – mažosios alaus daryklos) 10
tūkst. hektolitrų per metus realizuoto alaus taikomas 50 procentų mažesnis
akcizo tarifas, negu nustatytas šio straipsnio 1 dalyje. Šiame Įstatyme mažąja
alaus darykla, kuriai taikoma ši lengvata, laikoma per kalendorinius metus ne
daugiau kaip 80 tūkst. hektolitrų alaus pagaminanti įmonė, pagal Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus pripažįstama teisiškai ir
ekonomiškai nepriklausančia nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės
(išskyrus atvejus, kai šių alų gaminančių įmonių kartu per kalendorinius metus
pagaminto alaus kiekis neviršija 80 tūkst. hektolitrų), o įmonės gamybinės
patalpos yra fiziškai atskirtos nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės.
Šioje dalyje nurodyta akcizų lengvata netaikoma pagal licencines sutartis
pagamintam alui. Šioje dalyje alaus gamyba nelaikomas kitoje alų gaminančioje
įmonėje pagaminto alaus maišymas ir (arba) pilstymas. Šios lengvatos taikymo
tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3. Akcizo už alų apskaičiavimo pagal faktinę alkoholio koncentraciją
taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizo tarifai
Vynui iš šviežių
vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi tokie akcizų tarifai
1) vynui ir
kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė alkoholio koncentracija (kitų
fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentacijos būdu), išreikšta tūrio
procentais, yra ne didesnė kaip 8,5 procento tūrio ir kuriuose fermentuotas
gėrimas sudaro 100 procentų tūrio, – 40 litų už produkto hektolitrą;
2) šio
straipsnio 1 punkte nenurodytam vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams – 150
litų už produkto hektolitrą.
Tarpiniams
produktams taikomi tokie akcizo tarifai
1) tarpiniams
produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio
procentais, yra ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, – 150 litų už produkto
hektolitrą;
2) tarpiniams
produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio
procentais, yra didesnė kaip 15 procentų tūrio, – 230 litų už produkto
hektolitrą.
1. Etilo
alkoholiui taikomas 3200 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizo
tarifas.
2.
Apskaičiuojant mokėtiną akcizų sumą už šiame straipsnyje nurodytus produktus,
gryno etilo alkoholio hektolitru laikoma 100 litrų etilo alkoholio, kurio
faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 100 procentų
tūrio, o temperatūra – 20 °C. Visas gryno etilo alkoholio kiekis hektolitrais
apvalinamas iki sveikojo skaičiaus tūkstantosios dalies.
etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai atleidžiami nuo akcizų
1. Be šio
Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiami
1) etilo
alkoholis, pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu, kuriam netaikomas akcizas;
2) alus, vynas, kiti fermentuoti gėrimai, kuriuos pasigamina fizinis
asmuo, su sąlyga, kad šie gėrimai skirti tik asmeniniam naudojimui (t. y. ne
parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams). Vyriausybė turi teisę nustatyti
šiame punkte nurodytų prekių kiekį, kuris atleidžiamas nuo akcizų;
3) etilo
alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms;
4) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti acto gamybai;
5) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti šokolado gaminių gamybai, jeigu 100
kilogramų (neto) šokolado gaminių sunaudojama ne daugiau kaip 8,5 litro gryno
etilo alkoholio;
6) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti kitų, negu nurodyta šios dalies 5
punkte, maisto produktų gamybai, jeigu 100 kilogramų (neto) šių produktų
sunaudojama ne daugiau kaip 5 litrai gryno etilo alkoholio;
7) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti maisto ir (arba) nealkoholinių
gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, neviršija
1,2 procento tūrio, gamybai naudojamų kvapiųjų medžiagų ar jų mišinių gamybai.
2. Panaikinus
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį,
nurodytą šio straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose, akcizai neskaičiuojami.
Konkrečią šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Akcizas netaikomas šiam etilo alkoholiui
1) denatūruotam
pagal atitinkamos valstybės narės reikalavimus ir panaudotam ne maistui skirtų
produktų gamyboje etilo alkoholiui, kuriam akcizas turi būti netaikomas pagal
1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizo mokesčio
alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1
dalies b punktą. Lietuvos Respublikoje tokius denatūravimo reikalavimus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
2) etilo alkoholiui, kuris pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu
pagal 1993 m. lapkričio 22 d. Europos Komisijos reglamentą 3199/93/EB dėl
visiško etilo alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo
nuo akcizų tikslais.
Skirti parduoti Lietuvos Respublikoje etilo alkoholis (klasifikuojamas
KN 2208 pozicijoje) ir alkoholiniai gėrimai turi būti paženklinti specialiais
ženklais – banderolėmis. Ženklinimo tvarką, taip pat atvejus, kai ženklinti
nereikalaujama, nustato Vyriausybė.
ANTRASIS
SKIRSNIS
APDOROTAS
TABAKAS
1. Cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotą akcizo tarifą. Jį sudaro
specifinis (litais už 1000 cigarečių) ir vertybinis (procentais nuo maksimalios
mažmeninės kainos) elementai. Kombinuoto akcizo tarifo apskaičiavimo tvarką
nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Cigaretėms
taikomas toks akcizo tarifas
1) specifinis
elementas – 47,5 lito ir
2) vertybinis
elementas – 15 procentų.
3. Šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytus požymius atitinkantis
tabako ritinėlis, kuris (be filtro ar kandiklio) yra ilgesnis kaip 9 cm, bet ne
ilgesnis kaip 18 cm, šiame Įstatyme laikomas dviem cigaretėmis; ritinėlis,
kuris ilgesnis kaip 18 cm, bet ne ilgesnis kaip 27 cm, atitinkamai laikomas
trimis cigaretėmis ir taip toliau.
4.
Populiariausių cigarečių kainų kategorijos, kuri naudojama nustatant Lietuvos
Respublikoje cigaretėms taikomo akcizų tarifo ir 1992 m. spalio 19 d. Tarybos
direktyvoje 92/79/EEB dėl mokesčių už cigaretes derinimo nustatyto minimalaus
akcizų tarifo atitikimą, nustatymo metodiką tvirtina finansų ministras.
1. Cigarams ir
cigarilėms taikomas 38 litų už kilogramą produkto akcizo tarifas.
2. Rūkomajam
tabakui taikomas 111 litų už kilogramą produkto akcizo tarifas.
Skirtas parduoti Lietuvos Respublikoje apdorotas tabakas turi būti
paženklintas specialiais ženklais – banderolėmis. Ženklinimo tvarką ir atvejus,
kai ženklinti nereikalaujama, nustato Vyriausybė.
apdorotas tabakas atleidžiamas nuo akcizų
1. Be šio
Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas
tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios
nuostatos įgyvendinamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų
ministerijos (dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos kontroliuojamų prekių) bei
Europos Sąjungos reglamentų (dėl muitinės kontroliuojamų prekių) nustatyta
tvarka. Jeigu už šioje dalyje nustatyta tvarka sunaikintą apdorotą tabaką
akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
2. Nuo akcizų taip pat atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis
panaudotas būtiniems bandymams gamybos metu atlikti, teisės aktų nustatytiems
privalomiems tyrimams, kai apdoroto tabako pavyzdžiai paimami tam įgaliotų
institucijų, taip pat apdorotas tabakas, skirtas moksliniams tyrimams. Šios
nuostatos įgyvendinamos centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
Jeigu už šioje dalyje nurodytą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti,
akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta
tvarka.
Cigaretės negali būti parduodamos už didesnę kainą, negu maksimali
mažmeninė kaina, nurodyta ant banderolės, kuria paženklinta jų pakuotė.
TREČIASIS SKIRSNIS
ENERGETINIAI PRODUKTAI
Variklių benzinui taikomi tokie akcizų tarifai
1) bešviniam benzinui – 1318 litų už toną produkto;
2) benzinui, turinčiam švino, – 1934 litų už toną produkto.
Žibalui taikomas
1002 litų už toną produkto akcizo tarifas.
1. Gazoliams
taikomas 1002 litų už toną produkto akcizo tarifas, jeigu šiame straipsnyje
nenustatyta kitaip.
2. Šildymui
skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio Įstatymo 42
straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 86 litų už toną produkto akcizo tarifas.
3. Akcizais
neapmokestinami dyzeliniai degalai, skirti naudoti Vyriausybės nustatyta tvarka
registruotiems žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir
kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, per vienerius kalendorinius metus
neviršijant 120 litrų vienam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka deklaruotam žemės ūkio naudmenų hektarui bei 275 litrų vienai
tonai sugautų ir realizuotų žuvų. Šioje dalyje nurodytų produktų kiekis
nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos
taikymo taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
1. Skystajam
kurui (mazutams), atitinkančiam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytus požymius, orimulsijai taikomas 52 litų už toną produkto akcizo
tarifas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytam skystajam kurui (mazutams)
taikomas šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas akcizo tarifas; jeigu
šis kuras skirtas šildymui ir pažymėtas šio Įstatymo 42 straipsnyje nustatyta
tvarka, – šio Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarifas.
dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizo tarifai
Naftos dujoms ir
dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomas 432 litų už
toną produkto akcizo tarifas.
energetiniams produktams iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais
1. Šio straipsnio nuostatos taikomos energetiniams produktams, kurie
pagaminti iš šioje dalyje nurodytų produktų arba kurių sudėtyje yra vienas ar
keli šioje dalyje nurodyti produktai
1) klasifikuojami KN 1507–1518 pozicijose;
2) klasifikuojami KN 3824 90 55, 3824 90 80–3824 90 99 subpozicijose
(šios nuostatos taikomos tik tai daliai, kuri pagaminta iš biomasės);
3) klasifikuojami KN 2207 20 00 ir 2905 11 00 subpozicijose, jeigu jie
nėra sintetinės kilmės;
4) pagaminti iš biomasės (kaip ji apibrėžta Biokuro, biodegalų ir
bioalyvų įstatyme), įskaitant produktus, klasifikuojamus KN 4401 ir 4402
pozicijose.
2. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos ir tuo atveju, jeigu šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų sudėtyje yra vandens (KN 2201 pozicija ir
2851 00 10 subpozicija).
3. Šio straipsnio nuostatos taikomos tik tiems produktams, kurie
atitinka Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo reikalavimus biokurui.
4. Šio straipsnio reikalavimus atitinkantiems produktams taikomas šio
Įstatymo 33–37 straipsniuose nustatytas akcizo tarifas, sumažintas
dalimi, proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais)
produkto tonoje. Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas tik centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą turinčių
asmenų pagamintiems mišiniams, nurodytiems šiame leidime.
taikomų akcizų skaičiavimo metodas
Akcizų tarifas už energetinius produktus, nurodytus šio Įstatymo 33–35
straipsniuose, nustatytas, kai produkto temperatūra yra 15 °C. Akcizų
perskaičiavimo metodiką tais atvejais, kai produktas yra kitokios temperatūros,
nustato centrinis mokesčio administratorius.
tarifai
Šio Įstatymo 33–37 straipsniuose
nenurodytiems energetiniams produktams taikomi akcizų tarifai, šiuose
straipsniuose nustatyti atitinkamiems ekvivalentiškiems produktams, vietoj
kurių jie gali būti ar yra parduodami arba naudojami.
energetiniai produktai atleidžiami nuo akcizų
1. Be šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatytų atleidimo atvejų, nuo
akcizų atleidžiami
1) orlaivių degalai, kurie tiekiami oro navigacijos tikslais (įskaitant
orlaivių degalus, naudojamus orlaivių gamybai, remontui, bandymams,
eksploatacijai bei aptarnavimui), išskyrus orlaivių degalus, tiekiamus į
asmeniniams poreikiams naudojamus orlaivius. Orlaivis laikomas naudojamu
asmeniniams poreikiams, kai juo naudojasi orlaivio savininkas ar kitas asmuo
(nuomos ar kitais teisiniais pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams.
Energetinių produktų, kuriems taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato
Vyriausybė;
2) laivų degalai, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Bendrijų
vandenyse tikslais (įskaitant žvejybą), išskyrus laivų degalus, tiekiamus į
asmeniniams poreikiams naudojamus laivus. Laivas laikomas naudojamu asmeniniams
poreikiams, kai juo naudojasi laivo savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais
teisiniais pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energetinių
produktų, kuriems taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;
3) energetiniai
produktai, kai jie naudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip
šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai;
4) energetiniai
produktai, sunaudojami visų rūšių elektros energijos gamybos procese, išskyrus
energetinius produktus, sunaudojamus gamintojo reikmėms kaip variklių
degalai arba kaip šildymui skirtas kuras, kuriems akcizai taikomi bendra
tvarka;
5) naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai,
išpilstyti į buitinius dujų balionus;
6) neišpilstytos naftos dujos ir
dujiniai angliavandeniliai, įsigyjami arba importuojami centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų, tiekiančių
(naudojančių) jas (juos) buitinėms reikmėms (šildymui, maisto ruošimui ir
pan.), įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos dujas į buitinius dujų
balionus;
7) neišpilstytos naftos dujos ir
dujiniai angliavandeniliai, registruotų vartotojų tiekiami į grupinius
įrenginius, per kuriuos jie gali būti tiekiami tik buitinėms reikmėms;
8) energetiniai produktai, į Lietuvos Respubliką
įvežami transporto priemonių stacionariose gamintojo techniniuose dokumentuose
numatytose variklių degalų ir tepalų talpyklose, iš kurių variklių degalai ir
tepalai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės variklių degalų
tiekimo ir tepimo sistemas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką ir
apribojimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3. Apskaitos reikalavimus šio straipsnio 1 dalies 6
ir 7 punktuose nurodytiems registruotiems vartotojams nustato centrinis
mokesčio administratorius.
kuriems taikomos akcizų lengvatos, žymėjimas, tiekimas ir naudojimas
1. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimi
1) šildymui skirti energetiniai produktai, kuriems taikomas šio
Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizo tarifas;
2) kiti energetiniai produktai, kuriems taikomos akcizų lengvatos,
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje, taip pat šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 ir 2
punktuose nurodytų energetinių produktų tiekimo tvarką nustato Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija.
3. Už energetinių produktų žymėjimo ir (arba) tiekimo tvarkos
nesilaikymą, taip pat tais atvejais, kai žymėti energetiniai produktai
panaudojami kaip degalai (variklių kuras) ir (arba) kaip šildymui skirtas
kuras, tačiau kitaip negu tam tikslui, kuriam šiuos energetinius produktus
naudojant yra nustatyta akcizų lengvata, įstatymų nustatyta tvarka taikomos
sankcijos.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
ELEKTROS ENERGIJOS APMOKESTINIMAS
Prievolė mokėti akcizus už elektros energiją
atsiranda, kai ji
1) parduodama ar
kitaip perduodama asmeniui, kuris nėra nepriklausomas arba visuomeninis
tiekėjas, kaip jie apibrėžti Elektros energetikos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1984) (toliau –
nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas), arba
2) gaunama iš kitos valstybės narės asmens, kuris nėra
nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas, arba
3) importuojama asmens, kuris nėra nepriklausomas arba
visuomeninis tiekėjas, arba
4) suvartojama nepriklausomo arba visuomeninio tiekėjo
savoms reikmėms.
mokėtojai
Akcizų už elektros energiją mokėtojai yra
nepriklausomi arba visuomeniniai tiekėjai, importuotojai (kiti negu
nepriklausomi arba visuomeniniai tiekėjai), taip pat kiti asmenys, jeigu jie
gavo elektros energiją iš kitos valstybės narės. Nepriklausomi arba
visuomeniniai tiekėjai akcizų už elektros energiją mokėtojais registruojami
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
akcizų tarifai
1. Elektros energijai, išskyrus elektros energiją,
nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, taikomas 3,5 lito už elektros energijos
megavatvalandę akcizo tarifas.
2. Elektros energijai, naudojamai verslo reikmėms, taikomas
1,8 lito už elektros energijos megavatvalandę akcizo tarifas. Šioje dalyje
nurodytas akcizo tarifas taikomas tik elektros energijai, parduodamai ar kitaip
perduodamai asmeniui, turinčiam centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta
tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame Įstatyme elektros energijos naudojimas
verslo tikslais suprantamas kaip jos naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę
veiklą, kaip ji suprantama Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
1. Nuo akcizų už elektros energiją atleidžiama
1) elektros energija, naudojama visų rūšių elektros
energijos gamybos procesams ir gamybos procesui palaikyti;
2) elektros energija, pagaminta naudojant
atsinaujinančius energijos šaltinius;
3) elektros energija, tiekiama gyventojams, taip pat
viešiesiems juridiniams asmenims, kurie gali būti paramos gavėjai ir kurie
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka yra gavę vietos mokesčio
administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje jie registruoti, leidimą;
4) elektros energija, parduodama ar kitaip perduodama
asmenims, gavusiems vietos mokesčio administratoriaus leidimą įsigyti elektros
energijos be akcizų.
2. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas vietos
mokesčio administratoriaus leidimas įsigyti elektros energijos be akcizų
išduodamas asmenims
1) naudojantiems elektros energiją cheminės redukcijos
tikslu;
2) naudojantiems elektros energiją elektrolizės ir
metalurgijos procesams;
3) naudojantiems elektros energiją gamybos procesams,
kai jos pirkimo kaina (o tais atvejais, kai ją gamina tas pats asmuo, – gamybos
savikaina) sudaro daugiau kaip 50 procentų gaminamo produkto vieneto
savikainos.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų leidimų išdavimo
taisykles, taip pat dokumentus, kurie turi būti pateikti norint gauti leidimą,
nustato centrinis mokesčio administratorius.
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais
atvejais pardavimo dokumentuose turi būti nurodyta už elektros energiją
apskaičiuota akcizų suma.
1. Akcizų už elektros energiją mokestinis laikotarpis
yra kalendorinis mėnuo. Jam pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos nepriklausomas
arba visuomeninis tiekėjas, taip pat kitas asmuo, gavęs elektros energijos iš
kitos valstybės narės, privalo vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos
teritorijoje jis registruotas, pateikti akcizų už elektros energiją
deklaraciją. Deklaracijos formą ir pildymo taisykles nustato centrinis mokesčio
administratorius. Joje privalo būti deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už
elektros energiją, už kurią prievolė mokėti akcizus šio Įstatymo 43 straipsnyje
nustatyta tvarka atsirado tą mokestinį laikotarpį. Akcizai privalo būti
sumokėti iki šioje dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
2. Jeigu asmuo netenka nepriklausomo arba visuomeninio
tiekėjo statuso, jis privalo šio straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais
pateikti vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis
registruotas, akcizų už elektros energiją deklaraciją. Joje turi būti
deklaruoti akcizai už visą įsigytą elektros energijos kiekį, už kurį dar
nesumokėti akcizai, ir juos sumokėti iki šio straipsnio 1 dalyje nustatyto
deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
3. Už asmens, kuris nėra nepriklausomas arba
visuomeninis tiekėjas, importuotą elektros energiją akcizai sumokami
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
PENKTASIS SKIRSNIS
AKMENS ANGLIŲ, KOKSO IR LIGNITO APMOKESTINIMAS
1. Prievolė mokėti akcizus už akmens anglis, koksą ir
lignitą atsiranda, kai jie
1) parduodami ar
kitaip perduodami asmeniui, kuris nėra centrinio mokesčio administratoriaus
nustatyta tvarka registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas,
arba
2) gaunami iš kitos valstybės narės asmens, kuris nėra
registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas, arba
3) importuojami asmens, kuris nėra registruotas
akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas, arba
4) suvartojami registruoto akmens anglių, kokso ir
(arba) lignito tiekėjo savoms reikmėms.
2. Akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjų
registravimo ir išregistravimo tvarką nustato centrinis mokesčio
administratorius.
lignitą mokėtojai
Akcizų už akmens anglis, koksą ir (arba) lignitą
mokėtojai yra registruoti akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjai, importuotojai
(kiti negu registruoti akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjai), taip
pat kiti asmenys, jeigu jie gavo akmens anglis, koksą ir (arba) lignitą iš
kitos valstybės narės.
akcizų
Nuo akcizų už akmens anglis atleidžiamos akmens
anglys, kai jos parduodamos ar kitaip perduodamos nuosavybėn gyventojams.
tarifai
1. Akmens anglims, išskyrus akmens anglis, nurodytas šio straipsnio 2
dalyje, taikomas 26 litų už toną produkto akcizo tarifas.
2. Akmens anglims, naudojamoms verslo reikmėms,
taikomas 13 litų už toną produkto akcizo tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizo
tarifas taikomas tik akmens anglims, parduodamoms ar kitaip perduodamoms
asmeniui, turinčiam centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka
išduotą atitinkamą leidimą. Šiame Įstatyme akmens anglių naudojimas verslo
tikslams suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą,
kaip ji suprantama Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
tarifai
1. Koksui ir lignitui, išskyrus koksą ir lignitą, nurodytą šio
straipsnio 2 dalyje, taikomas 31 lito už toną produkto akcizo tarifas.
2. Koksui ir lignitui, naudojamam verslo reikmėms,
taikomas 16 litų už toną produkto akcizo tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizo
tarifas taikomas tik koksui ir lignitui, parduodamam ar kitaip perduodamam
asmeniui, turinčiam centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka
išduotą atitinkamą leidimą. Šiame Įstatyme kokso ir lignito naudojimas verslo
tikslams suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris savarankiškai vykdo
ekonominę veiklą, kaip ji suprantama Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
sumokėjimas
1. Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą mokestinis
laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos
registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas, taip pat kitas
asmuo, gavęs iš kitos valstybės narės akmens anglių, kokso ir (arba) lignito,
privalo vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis
registruotas, pateikti akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą deklaraciją.
Deklaracijos formą ir užpildymo taisykles nustato centrinis mokesčio
administratorius. Joje privalo būti deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už
akmens anglis, koksą ir (arba) lignitą, už kuriuos šio Įstatymo 49 straipsnio 1
dalyje nustatyta tvarka prievolė sumokėti akcizus atsirado tą mokestinį laikotarpį.
Akcizai sumokami iki šioje dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino
pabaigos.
2. Jeigu asmuo netenka registruoto akmens anglių,
kokso ir (arba) lignito tiekėjo statuso, jis privalo šio straipsnio 1 dalyje
nustatytais terminais pateikti vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos
teritorijoje jis registruotas, akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą
deklaraciją. Joje turi būti deklaruoti akcizai už visą įsigytą akmens anglių,
kokso, lignito kiekį, už kurį dar nesumokėti akcizai, ir juos sumokėti iki
šioje dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
3. Už asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių,
kokso ir (arba) lignito tiekėjas, importuotus akmens anglis, koksą ir (arba)
lignitą akcizai sumokami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
III
SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
Akcizai
įskaitomi į valstybės biudžetą.
Lietuvos
Respublikos
akcizų
įstatymo
1
priedas
Energetiniais
produktais laikomi
1) KN 2701, 2702, 2704–2715 pozicijose
klasifikuojami produktai, išskyrus KN 2711 11 ir 2711 21 pozicijose
klasifikuojamus produktus;
2) KN 2901 ir 2902 pozicijose klasifikuojami
produktai;
3) KN 2905 11 00 pozicijoje klasifikuojami
produktai, jeigu jie yra nesintetinės kilmės ir yra skirti naudoti kaip
variklių degalai arba kaip šildymui skirtas kuras;
4) KN 3403 pozicijoje klasifikuojami produktai;
5) KN 3811 pozicijoje klasifikuojami produktai;
6) KN 3817 pozicijoje klasifikuojami produktai;
7) KN 1507–1518, 3824 90 99 pozicijose
klasifikuojami produktai, jeigu jie skirti naudoti kaip variklių degalai ar
kaip šildymui skirtas kuras.
Lietuvos
Respublikos
akcizų
įstatymo
2
priedas
Energetiniai produktai, kuriems taikomi Akcizų įstatymo reikalavimai dėl akcizais apmokestinamų
prekių kontrolės ir gabenimo tarp valstybių narių*
1) KN 2707 10, 2707 20, 2707 30 ir 2707 50
pozicijose klasifikuojami produktai;
2) KN 2710 11–2710 19 69 pozicijose klasifikuojami
produktai. Produktams, klasifikuojamiems KN 2710 11 21, 2710 11 25 ir 2710 19
29 pozicijose, Įstatymo nuostatos dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo
netaikomos tik tuo atveju, jeigu jie tarp valstybių narių gabenami išpilstyti į
mažmeninei prekybai skirtą pakuotę;
3) KN 2711 pozicijoje klasifikuojami produktai,
išskyrus KN 2711 11, 2711 21 ir 2711 29 pozicijose klasifikuojamus produktus;
4) KN 2901 10, 2902 20, 2902 30, 2902 41, 2902 42,
2902 43 ir 2902 44 pozicijose klasifikuojami produktai;
5) KN 2905 11 00 pozicijoje klasifikuojami
produktai, jeigu jie yra nesintetinės kilmės ir yra skirti naudoti kaip
variklių degalai ar kaip šildymui skirtas kuras;
6) KN 1507–1518, 3824 90 99 pozicijose
klasifikuojami produktai, jeigu jie skirti naudoti kaip variklių degalai ar
kaip šildymui skirtas kuras;
7) bet kuris kitas energetinis produktas, kuriam
Europos Komisija, remdamasi procedūromis, nustatytomis atitinkamose Tarybos
direktyvose, nusprendė taikyti reikalavimus dėl akcizais apmokestinamų prekių
kontrolės ir gabenimo tarp valstybių narių.
*Jeigu yra
centrinio mokesčio administratoriaus ir kitos valstybės narės kompetentingos
institucijos susitarimas, visiems ar kai kuriems šiame priede nurodytiems tarp
Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės gabenamiems energetiniams produktams
gali būti netaikomi visi Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nustatyti
akcizais apmokestinamų prekių gabenimo tarp valstybių narių reikalavimai arba
jų dalis.
Lietuvos
Respublikos
akcizų
įstatymo
3
priedas
Europos Sąjungos
teisės aktai, su kurių nuostatomis suderintas
Lietuvos
Respublikos akcizų įstatymas
1. 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/12/EEB
dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir
dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės (pakeista 1992 m. gruodžio 14
d. Tarybos direktyva 92/108/EEB, 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva
94/74/EEB, 1996 m. gruodžio 30 d. Tarybos direktyva 96/99/EB, 2000 m. birželio
30 d. Tarybos direktyva 2000/44/EB ir 2000 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva
2000/47/EB).
2. 1992 m.
spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/79/EEB dėl mokesčių už cigaretes derinimo
(pakeista 1999 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 1999/81/EB, 2002 m. vasario 12
d. Tarybos direktyva 2002/10/EB).
3. 1992 m. spalio
19 d. Tarybos direktyva 92/80/EEB dėl mokesčių, taikomų kitam nei cigaretės
pramoniniam tabakui derinimo (pakeista 1999 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva
1999/81/EB, 2002 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2002/10/EB).
4. 1992 m.
spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizo mokesčio alkoholiui ir
alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo.
5. 1992 m.
spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/84/EEB dėl alkoholiui ir alkoholiniams
gėrimams taikomų akcizo tarifų suvienodinimo.
6. 1992 m.
rugsėjo 11 d. Europos Komisijos reglamentas 2719/92/EEB dėl gabenimo dokumento
gabenant akcizais apmokestinamus produktus, kai jiems taikomas akcizų mokėjimo
laikino atidėjimo režimas.
7. 1992 m.
gruodžio 17 d. Europos Komisijos reglamentas 3649/92/EEB dėl supaprastinto lydimojo
dokumento, skirto Bendrijos viduje judantiems akcizo mokesčiu apmokestinamiems
produktams ir kuriuos leista vartoti siunčiančioje valstybėje narėje.
8. 1993 m.
lapkričio 22 d. Europos Komisijos reglamentas 3199/93/EEB dėl visiško etilo
alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų
tikslais (pakeistas 1995 m. spalio 30 d. Europos Komisijos reglamentu
2546/95/EB ir 1998 m. lapkričio 27 d. Europos Komisijos reglamentu 2559/98/EB).
9. 1995 m.
lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 95/59/EB dėl mokesčių, išskyrus apyvartos
mokesčius, kurie turi įtakos pagaminto tabako suvartojimui (pakeistas 1999 m.
liepos 29 d. Tarybos direktyva 1999/81/EB, 2002 m. vasario 12 d. Tarybos
direktyva 2002/10/EB).
10. 2003 m.
spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB dėl energetikos produktų ir elektros
apmokestinimo restruktūrizavimo.“