LT
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDROJO PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO PATVIRTINIMO
Statutory Text (1 Articles)
Suvestinė redakcija nuo 2014-01-01
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 116-5282, i. k. 1031100NUTA00001568
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDROJO PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO PATVIRTINIMO
2003 m. gruodžio 9 d. Nr. 1568
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX–1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ (Žin., 2002, Nr. 110–4852), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria
1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planą (pridedama).
2. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtintas planas vykdomas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų, taip pat kitų finansavimo šaltinių lėšomis.
3. Įpareigoti ministerijas ir Vyriausybės įstaigas užtikrinti, kad būtų vykdomas šiuo nutarimu patvirtintas planas, ir kasmet iki gruodžio 1 d. apie jo vykdymo eigą informuoti Aplinkos ministeriją.
4. Pavesti Aplinkos ministerijai vykdyti šiuo nutarimu patvirtinto plano įgyvendinimo stebėseną ir prireikus siūlyti jį tikslinti ar papildyti.
MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m.
gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1568
LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDROJO PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
Priemonės pavadinimas
Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas
Atsakingi vykdytojai
Įgyvendinimo terminas
Europos Sąjungos fondų lėšų naudojimas
I. BENDRŲJŲ TERITORINIŲ STRUKTŪRŲ FORMAVIMAS
Urbanistinės sistemos optimizavimas
Bendrosios nuostatos
1. Parengti apskričių teritorijų bendruosius planus
pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391) ir įstatymo lydimųjų aktų reikalavimus bus parengti apskričių teritorijų bendrieji planai, kurie sudarys apskričių teritorijų darnaus vystymosi, regioninių plėtros planų rengimo pagrindą, nustatys apskričių teritorijų specialiųjų planų, savivaldybių teritorijų bendrųjų ir specialiųjų planų rengimo sąlygas
būsto ir urbanistinės plėtros agentūra
2003–2010 metai
2. Parengti savivaldybių teritorijų bendruosius planus(*)
pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir įstatymo lydimųjų aktų reikalavimus bus parengti savivaldybių teritorijų bendrieji planai, kurie sudarys savivaldybių teritorijų darnaus vystymosi pagrindą, nustatys savivaldybių teritorijų specialiųjų ir detaliųjų planų rengimo sąlygas
savivaldybės
2003–2008 metai
bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal 5 prioriteto 2 priemonę „Programos skelbimas ir informavimas“
3. Parengti teritorijų (per menko potencialo urbanistinių centrų, atliksiančių regionines aptarnavimo funkcijas) bendruosius planus
pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir įstatymo lydimųjų aktų reikalavimus bus parengti Biržų, Rokiškio, Mažeikių, Raseinių, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos miestų teritorijų bendrieji planai, kuriuose bus išdėstytos pagrindinės šių centrų plėtojimo nuostatos ir, be kita ko, atsižvelgiant į šiems miestams priskirtas funkcijas, nustatytos jų teritorijų specialiųjų ir detaliųjų planų rengimo sąlygos
savivaldybės
2005–2008 metai
4. Parengti urbanistinės integracijos ašių, palaikančių metropolinių centrų plėtrą, specialiuosius planus
atsižvelgiant į metropolinių centrų formavimo uždavinius ir poveikį gretimų teritorijų struktūroms, bus parengti specialieji planai (Vilniaus-Kauno, Šiaulių-Panevėžio ašys), palaikantys metropolinių centrų plėtrą
Aplinkos ministerija, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Trakų rajono, Elektrėnų, Kaišiadorių rajono, Jonavos rajono, Kauno rajono ir Kauno miesto, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Radviliškio rajono, Pakruojo rajono, Panevėžio rajono ir Panevėžio miestosavivaldybės
2004–2020 metai
5. Parengti integralią pagrindinės šiaurės rytų Lietuvos urbanistinės struktūros (Panevėžio-Utenos-Ukmergės) plėtros koordinavimo programą
bus parengta bendra integrali plėtros koordinavimo programa, atsižvelgiant į nurodytųjų urbanistinių centrų sąveikos svarbą šiaurės rytų Lietuvos vystymuisi ir pakitusią dėl ES plėtros situaciją
Aplinkos ministerija, Panevėžio miesto, Ukmergės rajono ir Utenos rajono savivaldybės
2004–2020 metai
6. Parengti Lietuvos pasienio regionų teritorijų plėtros planus
bus parengti dvišaliai (su visomis kaimyninėmis valstybėmis) specialieji planai, atsižvelgiant į tikrąją regionų būklę ir plėtros galimybes, numatytos pasienio teritorijų tvarkymo kryptys, suderintos kaimyninių valstybių teritorijų planavimo dokumentų nuostatos, susijusios su jų pasienio regionų teritorijų tvarkymu. Parengti dokumentai sudarys investavimo ir koordinuoto visų lygmenų bendradarbiavimo per sieną sąlygas
Aplinkos ministerija, atitinkamų savivaldybių administracijos, Vidaus reikalų ministerija
2004–2015 metai
bus siekiama ES struktūrinės paramos
7. Vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano operatyvųjį planavimą
bus vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo priežiūra, rengiami jų pakeitimai, rengiamos ir tikslinamos Lietuvos Respublikos bendrojo plano įgyvendinimo priemonės, organizuojama ir atliekama jo įgyvendinimo stebėsena (drauge bus naudojama ir plėtojama teritorijų planavimo informacinė sistema)
Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su kitomis ministerijomis, valstybės institucijomis
2003–2020 metai
Būstas
8. Parengti Socialinio būsto fondo plėtros 2004–2006 metų programą
programa bus parengta pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188), atsižvelgiant į socialinio būsto poreikį savivaldybėse, šio būsto fondo plėtros būdus, vietos sąlygas, aprūpinimo sveiku būstu reikalavimus, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano strategines nuostatas, bus nustatytas lėšų poreikis ir finansavimo būdai
Aplinkos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Finansų ministerija
2004 metai
9. Parengti pasiūlymus dėl ES struktūrinių fondų lėšų naudojimo gyvenamiesiems namams renovuoti – jų energetiniam efektyvumui didinti (2006–2012 metai)
bus nustatytas gyvenamųjų namų renovavimo ir lėšų šiam tikslui poreikis, taip pat vadovaujantis ES struktūrinių fondų naudojimo metodika ir joje nustatytais prioritetais parengti pasiūlymai dėl šių fondų lėšų naudojimo gyvenamiesiems namams, pirmiausia stambiaplokščiams, renovuoti (rengiant šiuos pasiūlymus, numatoma bendradarbiauti su Danija)
Aplinkos ministerija, Finansų ministerija
2005 metai
10. Parengti Būsto plėtros ir renovavimo teritorinę (regioninę) programą
pagal bendrojo plano nuostatas ir sveiko būsto reikalavimus bus parengta Būsto plėtros ir renovavimo regioninė programa, nustatanti teisines, fiskalines ir finansines priemones programos uždaviniams įgyvendinti
Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Finansų ministerija
2006 metai
11. Sukurti ir užpildyti Adresų registrą
Adresų registre bus sukaupta informacija (taip pat tiksliai geografiškai orientuota) apie pramoninių, komercinę-ūkinių objektų ir gyvenamojo fondo išsidėstymą, koncentraciją, urbanizavimo lygį, ši informacija ir išvestiniai duomenys bus naudojami urbanistinei ir transporto infrastruktūrai plėtoti, kitokiems teritorijų planavimo tikslams
Teisingumo ministerija, valstybės įmonė Registrų centras
2004–2008 metai
12. Pritaikyti grafinius ir atributinius duomenis prie žemės informacinės sistemos reikalavimų, teikti pakitusius duomenis
žemės informacinei sistemai užpildyti reikalingų žemėnaudų (žemės sklypų ribų), verčių zonų, administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių ribų grafinių ir atributinių duomenų sluoksniai bus pritaikyti prie žemės informacinės sistemos techninėse sąlygose numatytų reikalavimų, bus nuolat teikiami kintantys duomenys
Teisingumo ministerija, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
2003–2011 metai
Žemės gelmių savybių naudojimas
Požeminio vandens naudojimas ir apsaugos planavimas(**)
13. Įvertinti gėlo požeminio vandens išteklius (to reikia teritorijoms planuoti ir vandentvarkos planams rengti)
bus sudaryti gėlo požeminio vandens išteklių pasiskirstymo apskričių ir savivaldybių teritorijose žemėlapiai – vandentvarkos planų rengimo pagrindas
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, savivaldybės
2003–2010 metai
14. Kartografuoti mineralinio vandens išteklius
bus sudaryti mineralinio vandens, tinkamo gerti, paplitimo Lietuvos teritorijoje skaitmeniniai žemėlapiai (M 1:200000), nustatyti jo ištekliai ir kokybė, parengta informacija apie mineralinio vandens gavybos galimybes
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2005–2010 metai
15. Parengti požeminio vandens išteklių apsaugos planus
bus įvertinta požeminio vandens gamtinė sauga Lietuvos teritorijoje, parengti teritorijų ūkio plėtros perspektyviniai planai, atsižvelgiant į požeminio vandens išteklių formavimosi ir apsaugos pobūdį
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2003–2008 metai
16. Įvertinti Lietuvos teritorijos seismines sąlygas ir jų poveikį statinių statybai
bus parengtas Lietuvos teritorijos seisminis žemėlapis (M 1:400000) ir reglamentuotas jo naudojimas projektavimo ir statybos darbams atlikti
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2003–2008 metai
Priemonės pavadinimas
Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas
Atsakingi vykdytojai
Įgyvendinimo terminas
Europos Sąjungos fondų lėšų naudojimas
17. Parengti geologinės informacijos pavyzdinį metodinį paketą, skirtą geologinei informacijai naudoti rengiant apskričių teritorijų bendruosius planus
bus parengtas geologinės informacijos pavyzdinis metodinis rekomendacinis paketas ir žemėlapių maketai, skirti apskričių teritorijų bendriesiems planams rengti
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2003–2004 metai
18. Įvertinti karstinio proceso intensyvumą ir jo poveikį teritorijų naudojimui
bus atliekamas karstinio proceso monitoringas, kartografavimas ir vertinimas, skirti prevencinėms priemonėms pagrįsti
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2004–2012 metai
Kraštovaizdžio naudojimas ir apsauga
19. Įgyvendinti Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatas
bus nustatyta ir įgyvendinta nacionalinė kraštovaizdžio politika pagal Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatas, parengtos nacionalinės kraštovaizdžio politikos kryptys ir jų nuostatų įgyvendinimo strategija
Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Žemės ūkio ministerija
2004–2015 metai
20. Parengti ir įgyvendinti pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialųjį planą
bus parengtas ir įgyvendintas pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas, kuriame numatyta kompleksinė pajūrio juostos tvarkymo programa, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos priemonės, nustatytos rekreacinės infrastruktūros ir kitų veiklos sričių plėtros gairės ir pažymėtos atitinkamo prioriteto teritorijos, nustatyti jų naudojimo ir apsaugos reglamentai, bus sukurta darni informacinių ženklų sistema, paženklintos pajūrio juostos ribos natūroje
Aplinkos ministerija, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos miesto savivaldybės
2004–2020 metai
bus siekiama ES struktūrinės paramos
21. Parengti ir įgyvendinti Baltijos jūros krantų tvarkymo priemones
bus parengtas ir įgyvendintas Baltijos jūros krantų tvarkymo priemonių planas, suprojektuotos ir įgyvendintos krantotvarkos priemonės, būtinos krantams tvirtinti, paplūdimiams atkurti, prižiūrėti ir valyti
Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos miesto, Aplinkos ministerija, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos miesto Savivaldybės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija
2004–2020 metai
bus siekiama ES struktūrinės paramos
22. Parengti ir įgyvendinti Gamtinių kraštovaizdžio elementų išsaugojimo ir priežiūros programą
programoje bus numatyti bendro naudojimo teritorijų, iš jų parkų, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų planavimo ir tvarkymo darbai, naujų želdynų įveisimo, tam tikrų bendro naudojimo teritorijų apželdinimo priemonės, šios teritorijos bus tvarkomos ir prižiūrimos
savivaldybės, apskričių viršininkų administracijos, Aplinkos ministerija
2004–2007 metai
bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos prevencija“
23. Parengti ir įgyvendinti gamtinio karkaso ir ekologinio tinklo europinės ir nacionalinės svarbos struktūrų teritorijų tvarkymo planus
bus parengti ir įgyvendinti gamtinio karkaso ir ekologinio tinklo europinės ir nacionalinės svarbos struktūrų specialieji teritorijų tvarkymo planai, numatantys kraštovaizdžio apsaugos, atkūrimo ir formavimo priemones
apskričių viršininkų administracijos, Aplinkos ministerija
2004–2010 metai
24. Parengti ir įgyvendinti gamtinio karkaso ir ekologinio tinklo regioninės ir vietinės svarbos struktūrų teritorijų tvarkymo planus
bus parengti ir įgyvendinti gamtinio karkaso ir ekologinio tinklo regioninės ir vietinės svarbos struktūrų specialieji teritorijų tvarkymo, gamtotvarkos planai, numatantys kraštovaizdžio apsaugos, atkūrimo ir formavimo priemones
savivaldybės, Aplinkos ministerija
2009–2020 metai
25. Parengti specialiuosius paminklotvarkos planus, diferencijuojančius kultūros paveldo apsaugos politiką pagal išlikusių istoriškai susiklosčiusių agrarinio kraštovaizdžio struktūrų, etnokultūrinių regionų ir subregionų ribas
bus parengti specialieji etnokultūrinių regionų ir subregionų tradicinio kraštovaizdžio, jo gamtos ir kultūros vertybių apsaugos planai
Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija
2007–2010 metai
Gamtos apsauga
26. Optimizuoti saugomų teritorijų tinklą, sustabdyti jų gamtinių ir kultūrinių vertybių degradavimą
kadangi kuriamas Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“, apimsiantis Europos Bendrijos svarbos paukščių ir buveinių apsaugos teritorijas (vadovaujantis 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (su pakeitimais pagal 1997 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvą 97/ 62/EB), bus atliekami šie darbai: įsteigtos paukščių ir buveinių apsaugos teritorijos, šiuo tikslu prireikus žemė bus išpirkta iš privačių asmenų, už nustatytus veiklos apribojimus kompensuojama žemės savininkams ir valdytojams; sukurta tinklo „Natura 2000“ teritorijų būklės nuolatinio stebėjimo (monitoringo) sistema; atliekami rūšių ir buveinių, saugomų tinklo „Natura 2000“ teritorijose, tinkamos apsaugos palaikymo darbai; stiprinami už tinklo „Natura 2000“ plėtrą ir tvarkymą atsakingų institucijų pajėgumai; šviečiama ir informuojama visuomenė
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
2003–2013 metai
bus kuriamas biosferos stebėsenos teritorijų tinklas – atliekama Kuršių marių, Žemaičių vandenskyros ir karstinio regiono kompleksinių biosferos poligonų organizavimo galimybių analizė, rengiama steigimo medžiaga
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2020 metai
bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos prevencija“
bus sukurtas rezervatinių apyrubių, skirtų miško tipų etalonams išsaugoti, tinklas (įsteigtos saugomos teritorijos, skirtos miško tipų etalonams išsaugoti)
Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2010 metai
bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos prevencija“
bus parengti dokumentai, kurių reikia naujoms nacionalinės svarbos saugomoms teritorijoms įsteigti – Suvalkijos nacionaliniam parkui įsteigti (nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas, tvarkymo planas ir steigimo dokumentai), Daugų regioniniam parkui įsteigti (regioninio parko ir jo zonų ribų planas, tvarkymo planas ir steigimo dokumentai), taip pat išnagrinėtos galimybės įsteigti 4 naujus regioninius parkus (Avilių-Čičirio, Alaušo, Germanto ir Plinkšių)
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija
2006 metai
bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos prevencija“
bus įvertintas pedologinių draustinių tinklas (atlikta tinklo peržiūra ir koreliacija su naująja dirvožemių klasifikacija)
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija
2008 metai
bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos prevencija“
bus sukurtas istorinių nacionalinių ir istorinių regioninių parkų tinklas (išnagrinėta galimybė suteikti istorinio nacionalinio parko statusą Varnių ir Anykščių regioniniams parkams)
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas
2006 metai
bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos prevencija“
bus įsteigtos naujos saugomos dendrologinę vertę turinčios teritorijos (parengti nustatymo kriterijai, naujų saugomų teritorijų nuostatai, ribų planai)
Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2003–2004 metai
bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos prevencija“
27. Saugoti gamtinio kraštovaizdžio elementus urbanizuotose teritorijose
bus saugomi, tvarkomi ir atkuriami želdynai: parengta ir įgyvendinta želdynų taikomųjų mokslo ir projektinių tyrimų programa; inventorizuoti želdynai (želdiniai), duomenys įrašomi į atitinkamus kadastrus ir registrus; parengtas perspektyvinis sodmenų poreikio Lietuvos miestams, miesteliams, keliams, geležinkeliams ir kitiems objektams (išskyrus miško žemę) apželdinti projektas
Aplinkos ministerija, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, savivaldybės
2004–2007 metai 2004–2007 metai 2004–2005 metai
28. Rekultivuoti baigtus eksploatuoti karjerus ir renatūralizuoti durpynus
bus rekultivuoti baigti eksploatuoti ir apleisti, neturintys savininko naudingųjų iškasenų karjerai. Pagrindinės rekultivavimo kryptys – miškas, rekreacinės zonos (vandens telkiniai, sporto objektai), ekologiniai objektai. Bus rekultivuoti apleisti, neturintys savininkų durpynai, dauguma jų renatūralizuojami – juose atkuriamas vandens režimas, jie patvenkiami. Sumažėtų durpynų gaisrų
Aplinkos ministerija, savivaldybės, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
2003–2010 metai
bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos prevencija“
29. Išsaugoti reliktinius, endeminius, retuosius ir nykstančius taksonus
bus parengtas ir įgyvendinamas veiksmų planas, kuris numatys parengti retų ir nykstančių laukinių gyvūnų ir augalų rūšių apsaugos reglamentus, įgyvendinti šių rūšių apsaugos priemones, vykdyti šių rūšių stebėseną. Drauge bus įgyvendinamos šios priemonės: sukurta ir pradėta taikyti kompensacijų už apribotą ūkinę veiklą išmokėjimo sistema; skatinama ribota ūkinė veikla pusiau natūraliose ekosistemose, kuriose aptinkamos retos ir nykstančios rūšys; atkuriamos pažeistos ekosistemos; mokomi saugomų teritorijų darbuotojai ir savivaldybių ekologai
Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2003–2020 metai
bus siekiama ES struktūrinės paramos
30. Palaikyti biocenozių rūšinės sudėties įvairovę
bus parengtas ir įgyvendinamas veiksmų planas, kuris numatys: tobulinti ir plėsti Buveinių ir rūšių stebėsenos programą; stiprinti institucinius gebėjimus; racionaliai naudoti biologinės įvairovės išteklius. Bus rūpinamasi augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimu, šiuo tikslu: įsteigtas augalų genų banko – augalų nacionalinių genetinių išteklių centras; palaikoma, dauginama ir atnaujinama lauko kolekcijų (ex situ) genetinė medžiaga; charakterizuojami ir įvertinami augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai, kaupiama nauja genetinė medžiaga
Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2003–2010 metai
bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos prevencija“ (išskyrus poziciją „Institucinių gebėjimų stiprinimas“)
31. Sustabdyti žuvų ir paukščių migracijos kelių destrukciją
bus parengtas ir įgyvendinamas veiksmų planas (migracijos kelių ir apsistojimo vietų nustatymas, apsistojimo vietų migracijos metu apsauga, kompleksinės priemonės)
Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerija
2003–2010 metai
32. Optimizuoti žuvų ir medžiojamosios faunos išteklių naudojimą
bus tobulinama žuvų ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių apskaita, šie ištekliai racionaliau naudojami (parengti atitinkami projektai, ši veikla reglamentuojama)
Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija
2004–2010 metai
Nekilnojamosios kultūros vertybės
33. Parengti Lietuvos dvarų ir etnografinių kaimų tinklo sklaidos ir specializuotos saugomų teritorijų sistemos žemėlapius
bus sudaryta Lietuvos dvarų duomenų bazė, etnografinių kaimų duomenų bazė, šie duomenys įtraukti į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banką, naudojant skaitmeninį GIS pagrindą. Šių kultūros vertybių tinklo sklaidos žemėlapiai padės nustatyti jų apsaugos prioritetus regioniniu pagrindu ir atlikti dvarų ir etnografinių kaimų monitoringą
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerija, Teisingumo ministerija, valstybės įmonė Registrų centras
2007 metai
34. Parengti specialiuosius kultūros paveldo vietovių apsaugos planus
bus rengiami specialieji kultūros paveldo vietovių apsaugos planai, juose bus nustatyti kultūros vertybių apsaugos reikalavimai
Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, savivaldybės
2020 metai
35. Parengti kultūros paveldo objektų tvarkymo tikslines programas pagal kultūros vertybių apsaugos prioritetus
bus parengtos tikslinės kultūros paminklų ir vertybių tyrimo, apskaitos, informacijos kaupimo, propagavimo, tvarkymo ir kitokių saugojimo (užsakomųjų) darbų programos. Bus rengiami programų projektai pagal nustatytuosius vertinimo kriterijus ir prioritetus
Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės
2006 metai
36. Naudoti kultūros paveldą kultūriniam turizmui plėtoti ir rengti paveldo objektų pritaikymo investicinius projektus
bus rengiamos paraiškos gauti ES struktūrinių fondų paramą, siekiant kultūros paveldo objektus pritaikyti turizmui, visų pirma tuos, kurie nurodyti Regionų kultūros plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1282 (Žin., 2002, Nr. 82-3521)
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos
2004–2010 metai
bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal Bendrojo programavimo dokumento 3 prioriteto 4 priemonę „Turizmo infrastruktūros plėtra“
37. Organizuoti Lietuvos kultūrai svarbaus paveldo užsienyje tyrimą, paiešką ir išsaugojimą ir prisidėti prie šių darbų
bus įgyvendinamos reikšmingų valstybės raidai, istorijai ir kultūrai teritorinių struktūrų, objektų, galinčių skatinti bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis kultūros, turizmo srityse, išlaikymo priemonės
Valstybinė kultūros paveldo komisija, Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
nuolat
II. SPECIALIZUOTŲ TERITORINIŲ STRUKTŪRŲ FORMAVIMAS
Bioprodukcinio ūkio teritorijos
Žemės ūkio teritorijos
38. Baigti rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus likusiai neprivatizuotai teritorijai kaimo vietovėse ir įregistruoti visą laisvą valstybinę žemę
užbaigus atkurti piliečių nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, reikės įregistruoti likusius laisvos valstybinės žemės sklypus, kurie toliau bus parduodami ir nuomojami pagal galiojančius teisės aktus
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
2003–2015 metai
39. Sukurti ir įdiegti žemės informacinę sistemą
bus parengti skaitmeniniai žemėlapiai, apibūdinantys žemės ūkio naudmenų dirvožemio savybes, melioruotus plotus, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ūkių žemėnaudų ribas, žemės našumą ir vertę
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
2003–2010 metai
40. Parengti ir įgyvendinti 2004–2006 metų ES struktūrinių fondų naudojimo kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto investicines priemones
bus sudarytos sąlygos ES struktūrinių fondų lėšas naudoti Lietuvos žemės ūkiui modernizuoti, ūkių ir įmonių konkurencingumui didinti, žemės ūkio ir maisto produktų kokybei gerinti, darbo vietoms kurti, kaimo infrastruktūrai plėtoti
Žemės ūkio ministerija, Finansų ministerija
2004–2006 metai
bus siekiama paramos iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo dalies pagal Bendrojo programavimo dokumento 4 prioriteto „Kaimo ir žuvininkystės plėtra“ priemones
41. Parengti ir įgyvendinti kaimo plėtros 2004–2006 metų planą
bus sudarytos sąlygos ES struktūrinių fondų lėšas naudoti Lietuvos kaimo žmonių gyvenimo sąlygoms gerinti – sudaryti galimybei gauti pajamų iš alternatyvios žemės ūkiui veiklos ir gamybos ekstensyvinimo, taip pat kaimo regionų plėtros netolygumams šalinti
Žemės ūkio ministerija
2004–2006 metai
bus siekiama paramos iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų dalies
42. Parengti rajonų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas
rengiamose schemose bus nustatytos teritorijos, kuriose tikslinga įveisti miškus
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
2003–2006 metai
43. Parengti savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemas
bus parengti specialieji rajonų savivaldybių teritorijų planai, kurių pagrindu zonuojamos rajonų savivaldybių teritorijos pagal vietovės gamtines ir ūkines sąlygas, geriausiai atitinkančias ūkinės veiklos kryptis ir ūkinės veiklos intensyvumą, taip pat numatyta keisti žemės naudmenų sudėtį
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, apskričių viršininkų administracijos
2003–2008 metai
Miškininkystės plėtra ir miškų teritorijų naudojimas
44. Didinti miškingumą
įgyvendinant Miškingumo didinimo programą, patvirtintą aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471 (Žin., 2003, Nr. 1-10), bus padidintas Lietuvos miškingumas (atsakingos institucijos, terminai ir lėšos numatytos programoje)
Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija
2004–2020 metai
bus siekiama Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo paramos
45. Didinti biologinę įvairovę miškuose
bus inventorizuotos kertinės miško buveinės, parengti jų tvarkymo reglamentai
Aplinkos ministerija, Valstybinė miškotvarkos tarnyba, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, nacionalinių parkų direkcijos
2005 metai
46. Parengti ilgalaikes miško išteklių naudojimo prognozes
bus parengtos ilgalaikės miško išteklių naudojimo prognozės, atsižvelgiant į miškingumo plėtros, saugomų teritorijų steigimo poreikį. Prognozės padės ištirti galimybes aprūpinti medienos pramonę ir gyventojus mediena
Aplinkos ministerija, Valstybinė miškotvarkos tarnyba
2006 metai
Rekreacinės teritorijos
47. Rengti turizmo infrastruktūros plėtros galimybių studijas
bus parengtos prioritetinių turizmo (rekreacinių) arealų, nurodytų Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (Žin., 2002, Nr. 110-4852) ir Bendrajame programavimo dokumente, viešosios turizmo infrastruktūros plėtojimo teritorinės galimybių studijos
Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos
2003–2007 metai
48. Parengti turizmo infrastruktūros investicinius projektus, kuriuos būtų galima finansuoti iš ES struktūrinių fondų
bus parengti viešosios turizmo infrastruktūros, skatinančios privačias investicijas ir padedančios spręsti sezoniškumo ir užimtumo problemas kurortuose ir didelį rekreacinį potencialą turinčiuose regionuose, investiciniai projektai
Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos
2004–2007 metai
49. Organizuoti valstybiniuose parkuose pažintinių trasų (žiedų) įrengimą
bus įrengti numatyti reprezentaciniai valstybinių parkų žiedai Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos regionuose: Aukštaitijos parkų žiedas, Dzūkijos parkų žiedas, Žemaitijos parkų žiedas, Suvalkijos parkų žiedas, Pajūrio parkų žiedas ir Vidurio Lietuvos parkų žiedas
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos
2020 metai
bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Turizmo infrastruktūros vystymas“
50. Sukurti rekreacinės–informacinės infrastruktūros sistemą valstybiniuose parkuose
bus įgyvendintos rekreacinės infrastruktūros formavimo priemonės – įrengti kempingai, stovyklavietės, pažintiniai takai, informacijos stendai, nuorodos link lankytinų objektų
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos
2020 metai
bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Turizmo infrastruktūros vystymas“
visuose valstybiniuose parkuose bus įsteigti lankytojų (informacijos) centrai: parengta ir įgyvendinta 16 lankytojų (informacijos) centrų projektų (pastatų statyba, rekonstravimas)
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2010 metai
51. Plėtoti gydomąją (sanatorinę) rekreaciją
bus parengta kurortinį potencialą turinčių vietovių plėtros programa, atsižvelgiant į Anykščių, Aukštadvario, Juodkrantės, Likėnų, Salantų, Smalininkų, Zarasų kurortologinį potencialą, gydomuosius ir rekreacinius išteklius
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamentas, savivaldybės, Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija
2005–2010 metai
Techninė infrastruktūra
Transportas
Automobilių keliai
52. Vykdyti darbus transeuropinio Rytų-Vakarų IX B transporto koridoriaus šakoje Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Minskas-Kijevas E85/E28
IX B transporto koridoriaus šaka Klaipėda-Kaunas-Vilnius-valstybės siena su Baltarusija bus prijungta prie Europos kelių transporto sistemos (TEN-T) techniniais – technologiniais ir teisiniais aspektais. Siekiant šio tikslo, bus įgyvendinti šie projektai
nutiesti Klaipėdos pietinis ir šiaurinis išvažiavimai iš jūrų uosto. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
Klaipėdos miesto savivaldybė
2003–2010 metai
bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų
nutiestas Vilniaus pietinis greitkelis (gatvių rekonstravimas). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
Vilniaus miesto savivaldybė
2003–2010 metai
modernizuotas kelias A1 Vilnius-Kaunas
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
2003-2010 metai
nutiestas pietinis Vilniaus aplinkkelis Paneriai-Rudamina-Skaidiškės (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
2003–2010 metai
53. Vykdyti darbus transeuropiniame I transporto koridoriuje Helsinkis-Talinas-Ryga-Panevėžys-Kaunas-Varšuva-Vroclavas-Praha E67 („Via Baltica“)
bus didinami šiaurės-pietų krypties automagistralės „Via Baltica“ pajėgumai, nutiesta Kauno vakarinio aplinkkelio antroji juosta (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
2003–2010 metai
bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų
54. Vykdyti darbus TINA transporto koridoriuje Klaipėda-Šiauliai-Panevėžys-Vilnius-Lyda E272/E85
bus modernizuota tarptautinės reikšmės kelio Klaipėda-Šiauliai-Panevėžys-Vilnius-Lyda Lietuvos teritorijoje esanti dalis – prijungta prie Europos kelių transporto sistemos (TEN–T) techniniais – technologiniais ir teisiniais aspektais. Siekiant šio tikslo, bus įgyvendinti šie projektai
nutiestas Vilniaus vakarinis greitkelis (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
Vilniaus miesto savivaldybė
2003–2010 metai
bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų
rekonstruotos kelio Šiauliai-Panevėžys atkarpos. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
2003–2020 metai
nutiestas Kuršėnų šiaurės-vakarų aplinkkelis (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
2010–2020 metai
nutiestas Kretingos šiaurinis aplinkkelis (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
2010–2020 metai
55. Vykdyti darbus transeuropiniame IA koridoriuje Pskovas-Ryga-Šiauliai-Kaliningradas-Varšuva-Krokuva-Budapeštas E77 („Via Hanseatica“)
bus modernizuota IA transporto koridoriaus Lietuvos teritorijoje esanti dalis – prijungta prie Europos kelių transporto sistemos (TEN–T) techniniais–technologiniais ir teisiniais aspektais. Siekiant šio tikslo, bus įgyvendinami šie projektai
rekonstruota kelio atkarpa Šiauliai-Bubiai (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
2003–2010 metai
bus siekiama ES Sanglaudos fondo lėšų
nutiestas Šiaulių pietvakarinis aplinkkelis (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
2003–2010 metai
nutiestas Tauragės aplinkkelis (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
2010–2020 metai
nutiestas Panemunės aplinkkelis su tiltu per Nemuną (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
2003–2010 metai
bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų
nutiestas Joniškio šiaurės vakarų aplinkkelis (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
2003–2010 metai
Rekonstruotos kelio Ryga-Šiauliai-Kaliningradas atkarpos. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
2010–2020 metai
56. Vykdyti darbus pietryčių transporto koridoriuje Lazdijai-Alytus-Vilnius-Utena su šaka iki Marijampolės
bus modernizuotas tarptautinės reikšmės kelias – prijungtas prie Europos kelių transporto sistemos (TEN-T) techniniais-technologiniais ir teisiniais aspektais. Siekiant šio tikslo, bus įgyvendinami šie projektai
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“
rekonstruotas kelias Marijampolė–Alytus–Daugai. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
2010–2020 metai
rekonstruotos kelio Vilnius–Ignalina–Zarasai atkarpos
2013 metai
57. Vykdyti darbus TINA transporto tinklo koridoriaus jungtyje Kaunas-Ukmergė-Utena-Daugpilis E262
bus plėtojamas TINA transporto tinklas Lietuvoje – nutiestos trūkstamos grandys: Jonavos rytinis aplinkkelis (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
2010–2020 metai
bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų
Ukmergės šiaurinis aplinkkelis (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
Ukmergės rajono savivaldybė
2003–2010 metai
bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų
Zarasų rytinis aplinkkelis (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
2010–2020 metai
bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų
58. Vykdyti darbus kelyje Marijampolė-Vilnius E28
bus rekonstruotos tarptautinės reikšmės kelio Marijampolė-Vilnius atkarpos, siekiant pagerinti techninius parametrus, kad jie atitiktų didėjantį eismo intensyvumą. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
2003–2020 metai
bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų
59. Vykdyti darbus kelyje Kaunas-Prienai-Alytus
bus rekonstruota kelio Kaunas-Prienai atkarpa, siekiant pagerinti techninius parametrus, kad jie atitiktų didėjantį eismo intensyvumą. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
2005–2013 metai
bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“
60. Vykdyti darbus kelyje Palanga-Klaipėda-Šilutė-Pagėgiai
bus rekonstruoti kelio Palanga–Klaipėda-Šilutė-Pagėgiai ruožai, siekiant pagerinti techninius parametrus, kad jie atitiktų didėjantį eismo intensyvumą. Siekiant šio tikslo, bus įgyvendinami šie projektai
toliau tiesiamas Palangos rytinis aplinkkelis – II etapas (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
2003–2010 metai 2003–2010 metai 2003–2010 metai
bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“
rekonstruojamas Klaipėdos rytinis aplinkkelis. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
rekonstruojamos kelio Klaipėda-Pagėgiai atkarpos. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
61. Vykdyti darbus kelyje Pagėgiai-Jurbarkas-Šakiai-Zapyškis-Kaunas
bus rekonstruojamos kelio atkarpos, siekiant pagerinti techninius parametrus, kad jie atitiktų didėjantį eismo intensyvumą. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams.
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
2003–2020 metai
bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“
Geležinkelio transportas
62. Vykdyti darbus transeuropinio IX koridoriaus atšakoje IXB Minskas-Vilnius-Šiauliai-Klaipėda
bus rekonstruota IX transporto koridoriaus IXB atšaka, siekiant užtikrinti susisiekimą su Klaipėda, Vilniumi ir valstybės sienos su Baltarusija link, tobulinti esamą geležinkelių infrastruktūrą, taip pat sukurta intermodalinio transporto infrastruktūra, skatinsianti dažniau naudotis geležinkeliu. Siekiant šio tikslo, bus įgyvendinami šie projektai
modernizuojami signalizacijos įrenginiai ruože Kaišiadorys–Radviliškis
Susisiekimo ministerija, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“
2003 metai
bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų
modernizuojamos telekomunikacijos IX B transporto koridoriuje
2004 metai
atnaujinami IX Kretos transporto koridoriaus keliai
2005 metai
modernizuojami elektros tiekimo įrenginiai ruože Kaišiadorys–Radviliškis
2005 metai
rekonstruojami tiltai, viadukai. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
2005 metai
modernizuojami signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginiai ruože Šiauliai–Klaipėda
2005 metai
rekonstruojami Vilniaus geležinkelio stoties keleivių rūmai, peronai, tuneliai
2006 metai
rekonstruojama Kenos pasienio perdavimo stotis. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
2008 metai
modernizuojamos IX Kretos koridoriaus skirstymo stotys
2007 metai
modernizuojamas radijo ryšys
2008 metai
modernizuojami riedmenų automatinės kontrolės prietaisai
2007 metai
modernizuojami signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginiai ruože Radviliškis-Šiauliai
Susisiekimo ministerija, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“
2006 metai
bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų
rekonstruojamas kelias traukiniams, važiuojantiems 160 kilometrų per valandą greičiu, linijoje Naujoji Vilnia-Kaunas. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
2010 metai
modernizuojami signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginiai linijoje Kena–Kybartai (ruožai Kena–Vilnius-Kaišiadorys)
2010 metai
ilginami stočių keliai (iki unifikuoto ilgio – 1050 metrų). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
2012 metai
įrengiamos dviejų lygių pervažos. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
2010 metai
elektrifikuojama linija Kena–Kybartai (ruožai Kena-Vilnius-Kaišiadorys)
2011 metai
elektrifikuojama linija Kaišiadorys-Radviliškis
2014 metai
tiesiami antrieji keliai linijoje Kaišiadorys-Klaipėda (ruožai Kaišiadorys-Radviliškis ir Šiauliai-Klaipėda). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
po 2015 metų
rekonstruojamas kelias – pritaikomas traukiniams, važiuojantiems 160 kilometrų per valandą greičiu, linijoje Kaišiadorys-Šiauliai. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
po 2015 metų
elektrifikuojama linija Radviliškis-Klaipėda
po 2015 m etų
63. Vykdyti darbus transeuropinio IX koridoriaus atšakoje IXD Kaunas-Kaliningradas
bus modernizuota IX transporto koridoriaus IXD atšaka į Kaliningrado sritį, tobulinama esama infrastruktūra – pritaikoma prie didėjančio krovinių srauto ir keleivių vežimo greičio. Siekiant šių tikslų, bus įgyvendinami projektai
rekonstruojama Kybartų pasienio perdavimo stotis. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
Susisiekimo ministerija, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“
2004 metai
bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų
atnaujinami IX Kretos transporto koridoriaus keliai. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
2005 metai
rekonstruojami tiltai, viadukai. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
2005 metai
modernizuojami telekomunikacijų įrenginiai ruože Kaišiadorys-Kybartai
2005 metai
rekonstruojami Kauno geležinkelio stoties keleivių rūmai
2005 metai
modernizuojamas radijo ryšys
2007 metai
modernizuojami riedmenų automatinės kontrolės prietaisai
2007 metai
modernizuojami signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginiai linijoje Kena-Kybartai (ruožas Kaišiadorys-Kybartai)
2010 metai
ilginami stočių keliai (iki unifikuoto ilgio – 1050 metrų). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
2012 metai
įrengiamos dviejų lygių pervažos. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
2010 metai
elektrifikuojama linija Kena–Kybartai (ruožas Kaišiadorys–Kybartai)
2011 metai
64. Vykdyti darbus transeuropinio I transporto koridoriaus „Rail Baltica“ linijoje Varšuva–Kaunas–Ryga–Talinas
įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, bus modernizuota pagrindinių geležinkelių infrastruktūra šiaurės–pietų kryptimi (I transporto koridoriaus „Rail Baltica“ linija) – didinamas pajėgumas, rekonstruojamas esamas ir tiesiamas naujas geležinkelis, įrengiamas / tiesiamas europinio standarto 1 435 mm vėžės pločio arba sugretintas 1 435 mm / 1 520 mm vėžės pločio geležinkelio kelias. Siekiant šių tikslų, bus įgyvendinami šie projektai
įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, rekonstruojamas ir (arba) kapitališkai remontuojamas esamas geležinkelio ruožas Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Mockava (1 435 mm vėžės pločio kelias) ir geležinkelio ruožas Mockava–Šeštokai (1 435 mm / 1 520 mm vėžės pločio sugretintas kelias)
2013 metai
TEN-T fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, rekonstruojamas geležinkelio ruožas Šeštokai–Kalvarija–Marijampolė, įrengiamas papildomas 1 435 mm vėžės pločio kelias palei esamą geležinkelio liniją arba 1 435 mm / 1 520 mm vėžės pločio sugretintas kelias
2013 metai
TEN-T fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
įgyvendinant projektą „Rail Baltica,“ rekonstruojamas geležinkelio ruožas Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas, įrengiamas papildomas 1 435 mm vėžės pločio kelias palei esamą geležinkelio liniją arba 1 435 mm / 1 520 mm vėžės pločio sugretintas kelias
2013 metai
TEN-T ir ES sanglaudos fondų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, rekonstruojamas geležinkelio ruožas Rokai– Palemonas–Kaunas, įrengiamas papildomas 1 435 mm vėžės pločio kelias palei esamą geležinkelio liniją arba 1 435 mm / 1 520 mm vėžės pločio sugretintas kelias
2015 metai
TEN-T fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų
įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, modernizuojami signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginiai ruožuose Palemonas–Gaižiūnai, Šiauliai–Joniškis–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena
2014 metai
ES sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos
įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, modernizuojami signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginiai ruožuose Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Marijampolė–Kazlų Rūda, Kazlų Rūda–Kaunas, Rokai–Palemonas, Kaunas–Palemonas ir Gaižiūnai–Šiauliai, Jonavos ir Gaižiūnų geležinkelio stotyse
2016 metai
ES sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, bus siekiama papildomai gauti ES sanglaudos fondo lėšų
įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, rekonstruojamas geležinkelio kelias ruožuose Palemonas–Gaižiūnai, Šiauliai–Joniškis–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena
2015 metai
TEN-T ir ES sanglaudos fondų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, bus siekiama papildomai gauti ES sanglaudos fondo lėšų
įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, rekonstruojamas geležinkelio kelias – pritaikomas traukiniams, važiuojantiems iki 160 kilometrų per valandą greičiu, ruože Gaižiūnai–Jonava–Radviliškis–Šiauliai. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
2020 metai
įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, tiesiama europinio standarto geležinkelio linija nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos
po 2015 metų
bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų“.
Vandens transportas
65. Užtikrinti IV klasės standartus atitinkančią trasą Nemunu iki Kauno, rekonstruoti esamus uostus
bus padidintas garantinis gylis ruože Jurbarkas-Kaunas nuo 120 iki 140 centimetrų, Kauno krovininėje prieplaukoje suprojektuota ir pastatyta nauja krantinė su minimaliu gyliu prie sienutės, ne mažesniu kaip 140 centimetrų (reikės žemę paimti visuomenės poreikiams), rekonstruotas Jurbarko laivybos kanalas ir uostas – sutvarkytos krovimo vietos, pagilinta iki 200 centimetrų, Kauno žiemos uoste pastatyta papildoma krantinė konteineriams privežti, pastatyta antrosios krantinės dalis Uostadvario uoste keleiviams aptarnauti
Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija
2010 metai
bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“
66. Atnaujinti keleivių susisiekimą tarp Kauno ir Nidos
bus rekonstruotos Kauno ir Nidos keleivių prieplaukos
Susisiekimo ministerija, Kauno miesto ir Neringos savivaldybės, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos
2006–2007 metai
bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“
67. Pradėti naudoti vandens kelią Nerimi nuo Kauno iki Jonavos, pastatyti Jonavos uostą
bus pradėtas naudoti vandens kelias Kaunas-Jonava Nerimi, atliekami kelio projektavimo ir statybos darbai, pastatytas Jonavos uostas
Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija, Jonavos rajono savivaldybė
2008–2010 metai
bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“
68. Įsteigti turistinį maršrutą Kaliningradas-Klaipėda-Baltijos jūros pakrantė
bus sutvarkytas ir paženklintas vandens kelias Kaliningradas-Klaipėda per Kuršių marias, pasienio ir muitinės procedūros suderintos su atitinkamomis Rusijos Federacijos institucijomis
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerija, Klaipėdos rajono ir Neringos savivaldybės, Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija
2008–2010 metai
69. Modernizuoti esamą Nidos uostą, pastatyti Juodkrantės, Preilos, Pervalkos uostus
bus sukurta Nidos uosto infrastruktūra, rekonstruoti esami ir pastatyti trūkstami uostų įrenginiai, suprojektuoti ir pastatyti Juodkrantės, Pervalkos, Preilos uostai, Preiloje pastatytas krovinių uostas, sutvarkytos ir paženklintos prieigos prie uostų nuo pagrindinių farvaterių. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
Neringos savivaldybė, Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija
2010–2020 metai
bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“
70. Pasirengti statyti Kauno HE laivybos šliuzą
bus parengta mokslinė studija, nagrinėjanti techninius ir ekonominius laivybos šliuzo statybos klausimus
Susisiekimo ministerija
2020 metai
bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“
71. Tobulinti Klaipėdos uosto įplauką
bus rekonstruota uosto įplauka, pagilintas įplaukos kanalas ir vidinė akvatorija iki 14 metrų, Klaipėdos uosto infrastruktūra ir superstruktūra parengta naujo tipo (PANAMAX) laivams įplaukti ir naujoms technologijoms taikyti. Siekiant šių tikslų, bus įgyvendinami šie projektai
rekonstruojamos krantinės Nr. 5, 6 (412 metrų ilgio, 14 metrų gylio), Nr. 82-89 (554 metrų ilgio, 12 metrų gylio), Nr. 119 (163 metrų ilgio, 10 metrų gylio), Nr. 67 (II eilė, 133 metrų ilgio, 12,5 metrų gylio), Nr. 90-100 (915 metrų ilgio, 12 metrų gylio)
Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
2003–2009 metai
įrengta uostą gilinant iškasto užteršto grunto aikštelė
2005 metai
72. Plėtoti Klaipėdos geležinkelio mazgą
remiantis akcinės bendrovės „Pramprojektas“ atlikta galimybių studija, bus parengta Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros iki 2015 metų programa, kurioje numatyti uosto geležinkelių tinklo rekonstravimo ir plėtros darbai
Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“
2003–2015 metai
bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo (jungtims su XIB koridoriumi) ir ES struktūrinių fondų (geležinkelio linijoms jūrų uosto teritorijoje) lėšų
73. Įrengti kruizinių laivų terminalą
bus rekonstruotos krantinės Nr. 27-44 (kruizinių laivų terminalas). Bendras rekonstruojamų krantinių ilgis – 551 metras
Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Krašto apsaugos ministerija
2003 metai
kruizinių laivų terminalas bus pritaikytas kariniams laivams priimti
2003 metai
74. Sukurti keleivinių keltų terminalo infrastruktūrą
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos pavedimu (2002 m. gruodžio 6 d. posėdžio nutarimas 5. 1) uosto direkcija kartu su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija ir uosto naudotojais parengs krovininių bei keleivinių keltų terminalo statybos tikslingumo ir statybos vietos parinkimo studiją
Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
2005–2006 metai
75. Parengti giliavandenio uosto statybos galimybių studiją
bus parengta Klaipėdos uosto plėtros studija, kurioje išnagrinėtos giliavandenio uosto statybos galimybės
Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
2004 metai
76. Parengti Šventosios uosto plėtros studiją
vykdant ministrų pasitarimo 2002 m. gruodžio 9 d. protokolą Nr. 32, bus parengta Šventosios uosto plėtros studija
Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
2003 metai
Oro transportas***
77. Modernizuoti tarptautinį Vilniaus oro uostą
kilimo ir tūpimo takas bus pailgintas iki 3000 metrų
Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas
2008 metai
bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“
bus įrengta aerodromo tvoros signalizacija, statomas naujas terminalas
2004, 2009 metai
bus įrengta triukšmo kontrolės sistema
2003 metai
bus įrengtas naujas kilimo ir tūpimo takas. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams
2015–2020 metai
78. Modernizuoti tarptautinį Palangos oro uostą
bus modernizuotas kilimo ir tūpimo takas (ilginamas, platinamas, įrengti signaliniai žiburiai, pastatyti vandens surinkimo ir valymo įrenginiai)
Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Tarptautinis Palangos oro uostas
2004–2006 metai
bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“–––––
bus rekonstruota keleivių terminalo ir aerodromo perimetro tvora
2006 metai
bus įrengtos triukšmo kontrolės sistemos
2003 metai
79. Modernizuoti tarptautinį Kauno oro uostą
bus rekonstruota keleivių terminalo ir aerodromo perimetro tvora
Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Kauno aerouostas
2003–2006 metai
bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“
bus įrengta signalinių žiburių sistema ir riedėjimo takai, išplėstas peronas
2004–2007 metai
bus įrengta triukšmo kontrolės sistema
2004 metai
80. Modernizuoti skrydžių kontrolės įrangą
bus įrengtos Vilniaus ir Palangos aerodromų tūpimo pagal prietaisus sistemos (ILS)
Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė „Oro navigacija“
2003–2005 metai
bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“
bus modernizuota Vilniaus regioninio skrydžių valdymo centro įranga
2005 metai
bus pakeista Vilniaus aerodromo visakrypčio radijo švyturio (VOR), toliamačio (DME), aviacijos fiksuoto tinklo įranga, įrengti Vilniaus aerodromo skrydžių lauko apžvalgos radiolokatoriai
2005–2015 metai
81. Modernizuoti tarptautinį Šiaulių oro uostą
bus rekonstruotas kilimo ir tūpimo takas ir pastatytas peronas
Krašto apsaugos ministerija
2010 metai
Multimodalinis transportas
82. Sukurti intermodalinių terminalų (logistikos centrų) transporto infrastruktūrą
Bus sukurta reikiama transporto infrastruktūra logistikos centrams (Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje, Šiauliuose), kurią numatoma prijungti prie žemyninėje Europoje, taip pat Baltijos jūros regione, kuriamo bendro logistikos centrų tinklo
Kauno, Klaipėdos, Vilniaus ir Šiaulių miestų savivaldybės, Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija
2007–2015 metai
Bus siekiama gauti ES struktūrinės paramos.
Energetikos infrastruktūra
83. Nutiesti elektros tiekimo liniją Lietuva-Lenkija
bus atlikti projektavimo ir parengiamieji darbai, nutiesta 400 kV elektros tiekimo linija, jungsianti Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos sistemas
Energetikos ministerija
Iki 2015 metų
84. Atlikti požeminės gamtinių dujų saugyklos įrengimo Vaškuose tyrimo darbus
bus užbaigti tyrimo darbai, siekiant nustatyti galimybę įrengti požeminę gamtinių dujų saugyklą, – parengta statybos techninių – ekonominių vertinimų studija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo piemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 223 punktas)
Ūkio ministerija, akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“
2004 metai
85. Įrengti gamtinių dujų apskaitos stotį Lietuvos-Latvijos pasienyje
Lietuvos-Latvijos pasienyje bus įrengta dujų apskaitos valstybės sieną kertančiuose magistraliniuose dujotiekiuose stotis (Lietuvos Respublikos Vyiausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo piemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196, 222 punktas)
Ūkio ministerija, akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“
2004 metai
86. Pasirengti tiesti magistralinį dujotiekį į Mažeikius
bus išnagrinėta galimybė nutiesti magistralinį dujotiekį į Mažeikius (nustatyti potencialūs gamtinių dujų vartotojai)
Ūkio ministerija, akcinė bendrovė „Lietuvos dujos „, Mažeikių rajono savivaldybė
2004 metai
87. Nutiesti magistralinį dujotiekį į Visaginą
bus nutiestas magistralinis dujotiekis į Visaginą, siekiant aprūpinti gamtinėmis dujomis Visagino vartotojus (ūkio ministro 2003 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 4-211 (Žin., 2003, Nr. 56-2498) patvirtinto valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos įgyvendinimo priemonių plano 3.5.6 punktas)
Ūkio ministerija, akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“
2004-2006 metai
88. Pasirengti Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimui
bus pastatytos radioaktyviųjų atliekų saugyklos, panaudoto branduolinio kuro saugykla, katilinės, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiai, parengti reikiami teisės aktai
Ignalinos AE, Energetikos ministerija
iki 2013 metų
89. Nutraukti Ignalinos AE eksploatavimą
branduolinis kuras bus iškraunamas iš reaktorių, įrenginiai ir pastatai išmontuojami, radioaktyviosios atliekos tvarkomos
Ignalinos AE, Energetikos ministerija
2010-2030 metai
891. Organizuoti naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje parengiamuosius darbus
atliekamos (visų pirma Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros; priėmus teigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo, bus rengiami teritorijų planavimo dokumentai, formuojama naujos atominės elektrinės statybos vieta ir atliekami kiti parengiamieji darbai
Energetikos ministerija, nacionalinis investuotojas
iki 2015 metų
Ekoinžinerinė infrastruktūra
Vandentvarkos priemonės
90. Parengti ir įgyvendinti Nemuno žemupio (Neringos, Skuodo, Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Šilutės, Šilalės, Tauragės rajonų) vandentvarkos investicinį planą
bus inventorizuota vandentvarkos ūkio (gyvenvietėse, kuriose daugiau kaip 500 gyventojų) būklė, nustatytos pirmiausia vykdytinos ūkio būklės gerinimo priemonės, regiono ekonominės galimybės, parengtas investicinis planas (trimis etapais), gautas ES finansavimas, įsteigtos finansavimo administravimo institucijos, įgyvendinamas planas (sukurta vandens tiekimo nuotekų tvarkymo infrastruktūra gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų)
Aplinkos ministerija, Aplinkos ministerijos ISPA įgyvendinimo agentūra
2020 metai
bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų
91. Parengti ir įgyvendinti Nemuno vidurupio (Kelmės, Radviliškio, Panevėžio, Raseinių, Kėdainių, Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės rajonų) vandentvarkos investicinį planą
bus inventorizuota vandentvarkos ūkio (gyvenvietėse, kuriose daugiau kaip 500 gyventojų) būklė, nustatytos pirmiausia vykdytinos būklės gerinimo priemonės, regiono ekonominės galimybės, parengtas investicinis planas (trimis etapais), gautas ES finansavimas, įsteigtos finansavimo administravimo institucijos, įgyvendinamas planas (sukurta vandens tiekimo nuotekų tvarkymo infrastruktūra gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų)
Aplinkos ministerija, Aplinkos ministerijos ISPA įgyvendinimo agentūra
2020 metai
bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų
92. Parengti ir įgyvendinti Vento-Lielupės (Mažeikių, Naujosios Akmenės, Telšių, Joniškio, Šiaulių, Pakruojo, Pasvalio, Biržų, Kupiškio, Rokiškio rajonų) vandentvarkos investicinį planą
bus inventorizuota vandentvarkos ūkio (gyvenvietėse, kuriose daugiau kaip 500 gyventojų) būklė, nustatytos pirmiausia vykdytinos ūkio būklės gerinimo priemonės, regiono ekonominės galimybės, parengtas investicinis planas (trimis etapais), gautas ES finansavimas, įsteigtos finansavimo administravimo institucijos, įgyvendinamas planas (sukurta vandens tiekimo nuotekų tvarkymo infrastruktūra gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų)
Aplinkos ministerija, Aplinkos ministerijos ISPA įgyvendinimo agentūra
2020 metai
bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų
93. Parengti ir įgyvendinti Neries (Zarasų, Utenos, Ignalinos, Anykščių, Molėtų, Švenčionių, Ukmergės, Jonavos, Širvintų, Vilniaus rajonų) vandentvarkos investicinį planą
bus inventorizuota vandentvarkos ūkio (gyvenvietėse, kuriose daugiau kaip 500 gyventojų) būklė, nustatytos pirmiausia vykdytinos ūkio būklės gerinimo priemonės, regiono ekonominės galimybės, parengtas investicinis planas (trimis etapais), gautas ES finansavimas, įsteigtos finansavimo administravimo institucijos, įgyvendinamas planas (sukurta vandens tiekimo nuotekų tvarkymo infrastruktūra gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų)
Aplinkos ministerija, Aplinkos ministerijos ISPA įgyvendinimo agentūra
2020 metai
bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų
94. Parengti ir įgyvendinti Nemuno aukštupio (Kauno, Kaišiadorių, Birštono, Prienų, Trakų, Alytaus, Varėnos, Lazdijų, Druskininkų, Šalčininkų rajonų) vandentvarkos investicinį planą
bus inventorizuota vandentvarkos ūkio (gyvenvietėse, kuriose daugiau kaip 500 gyventojų) būklė, nustatytos pirmiausia vykdytinos ūkio būklės gerinimo priemonės, regiono ekonominės galimybės, parengtas investicinis planas (trimis etapais), gautas ES finansavimas, įsteigtos finansavimo administravimo institucijos, įgyvendinamas planas (sukurta vandens tiekimo nuotekų tvarkymo infrastruktūra gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų)
Aplinkos ministerija, Aplinkos ministerijos ISPA įgyvendinimo agentūra
iki 2020 metų
bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų
95. Gerinti geriamojo vandens kokybę
bus parengtos vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybės gerinimo ir mažų gyvenviečių aprūpinimo požeminiu geriamuoju vandeniu investicinės programos ir jų įgyvendinimo investiciniai planai
savivaldybės, Sveikatos apsaugos ministerija
2006 metai
bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija“
Atliekų tvarkymas
96. Sukurti modernią antrinių žaliavų rūšiavimo ir tvarkymo sistemą
bus įgyvendinta Antrinių žaliavų perdirbimo plėtros 2003-2004 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 298 (Žin., 2003, Nr. 26-1035), ir jos įgyvendinimo priemonės
Ūkio ministerija, savivaldybės
2003-2004 metai
97. Siekiant geriau derinti gamybos ir aplinkosaugos interesus, plėtoti regioninę pavojingų atliekų tvarkymo sistemą
bus įgyvendinta Valstybinė pavojingų atliekų tvarkymo programa ir jos įgyvendinimo priemonės, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 761 (Žin., 1999, Nr. 52-1695) (steigiamos surinkimo, rūšiavimo, laikinojo saugojimo aikštelės)
Ūkio ministerija, savivaldybės, Aplinkos ministerija
2003-2005 metai
98. Sukurti specifinių pavojingų atliekų tvarkymo sistemą
bus sukurta ir įdiegta pavojingų medicininių atliekų tvarkymo sistema, parengta šių atliekų šalinimo techninių sprendinių studija ir priemonės
Sveikatos apsaugos ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija
2003-2008 metai
99. Sukurti regionines atliekų tvarkymo sistemas****
bus sukurtos šios regioninės atliekų tvarkymo sistemos: Šiaulių apskrities, Tauragės regiono, Alytaus regiono, Marijampolės regiono, Klaipėdos regiono, Vilniaus apskrities, Telšių regiono, Utenos regiono, Kauno regiono, Panevėžio regiono
Aplinkos ministerija
2005-2009 metai
bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų
100. Sukurti pavojingų atliekų tvarkymo sistemą****
bus sukurta regioninė atliekų tvarkymo sistema, įrengti galutino šalinimo įrenginiai (deginimo ir sąvartynų)
Aplinkos ministerija
2006 metai
bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų
101. Įgyvendinti Alytaus ir Tauragės regionų buitinių atliekų tvarkymo sistemų kūrimo II etapo priemones****
bus rekultivuoti senieji savivaldybių sąvartynai
Aplinkos ministerija
2006 metai
bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų
Kitos funkcinės teritorinės struktūros
Pramonė ir verslas
102. Plėsti paslaugų verslui infrastruktūros tinklą šalies regionuose
šalies regionuose bus steigiamos paslaugų verslui tinklo įstaigos, remiama jų veikla
apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės, Ūkio ministerija
2003-2005 metai
103. Sudaryti sąlygas įgyvendinti celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projektą
bus rezervuoti iki 200 hektarų žemės plotai celiuliozės fabrikui statyti Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje, Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, kol iš jų bus atrinkta tinkamiausia. (Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. IX-917 „Dėl celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projekto“ (Žin., 2002, Nr. 56-2236) celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projektas pripažintas valstybinės svarbos projektu)
Vilniaus, Kauno ir Alytaus apskričių viršininkų administracijos
2003 metai
104. Skatinant verslo konkurencingumą regionuose, plėtoti naujas technologijas ir inovacijų paramos infrastruktūrą
šalies regionuose bus steigiami inovacijų paramos centrai, mokslo ir technologijų parkai
Ūkio ministerija, Lietuvos inovacijų centras
2003-2005 metai
Socialinės ir kultūrinės infrastruktūros teritorinė raida
105. Optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą
bus restruktūrizuojamas sveikatos priežiūros įstaigų tinklas, suformuota efektyvi šalies apskričių ir savivaldybių sveikatos priežiūros sistema
Sveikatos apsaugos ministerija
2003-2008 metai
106. Įgyvendinti Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programą
regioninių socialinių paslaugų objektų steigimas iš dalies bus finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Pagrindinis tikslas – plėtoti šiuolaikiškų socialinių paslaugų teikimą bendruomenėje, kurti socialinių paslaugų tinklą savivaldybėse ir apskrityse, užtikrinti socialinių paslaugų teikimą pažeidžiamiausioms asmenų grupėms
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės
2004-2006 metai
bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento socialinės ir ekonominės infrastruktūros prioriteto 5 priemonę „Darbo rinkos, švietimo ir profesinio mokymo, mokslo ir studijų, socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“
107. Įgyvendinti kasmet pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą planą Valstybinių socialinės globos įstaigų reorganizavimo strategiją
bus reorganizuotos valstybinės socialinės globos įstaigos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės
2003-2008 metai
108. Nustatyti, ar globos įstaigos atitinka galiojančių teisės aktų joms keliamus reikalavimus
bus parengta globos įstaigų vertinimo metodika, svarbiausieji vertinimo kriterijai, apklaustos globos įstaigos, pagal gautus duomenis nustatyta, ar jos atitinka joms keliamus reikalavimus
Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apskričių viršininkų administracijos
2003 metai
109. Parengti socialinių paslaugų poreikio asmeniui nustatymo principus ir tvarką
bus sudarytos galimybės nustatyti, kokių socialinių paslaugų reikia asmeniui, koks jo savarankiškumo laipsnis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2003 metai
Švietimas ir mokslas
110. Pertvarkyti mokyklų tinklą, nustatyti mokinių vežiojimo poreikį
bus parengtas projektas mokyklų tinklo pertvarkos metodinių rekomendacijų, kurių veiksmingumą savanoriškai išbandys 6 savivaldybės. Po to rekomendacijos bus tobulinamos ir teikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti. Bus parengta 12 mokyklų tinklo pertvarkos konsultantų, kurie stiprins savivaldybių gebėjimus pertvarkyti mokyklų tinklą. Bus parengtos rekomendacijos, kaip veiksmingai ir saugiai organizuoti kaimo moksleivių vežiojimą įvairiomis transporto priemonėmis. Rekomendacijos bus rengiamos remiantis 6 savivaldybėse atlikto tyrimo rezultatais. Bus parengti rodikliai, skirti apskaityti lėšoms, sutaupytoms renovuojant, optimizuojant mokyklų tinklą ir investuojant į švietimo sistemą
Švietimo ir mokslo ministerija
2004 metai
111. Parengti savivaldybių, apskričių, valstybės švietimo tinklų pertvarkos planus
pagal nustatytus kriterijus ir standartus bus parengti savivaldybių ir apskričių švietimo tinklo pertvarkos planai; valstybės švietimo tinklo pertvarkos planas bus rengiamas bendradarbiaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybei, savivaldybėms ir apskritims
savivaldybės, apskričių viršininkų administracijos, Švietimo ir mokslo ministerija
iki 2006 metų
112. Sukurti modernaus nacionalinio švietimo tinklą
glaudžiai bendradarbiaudamos, savivaldybės, apskritys ir valstybė įgyvendins švietimo tinklų pertvarkos planus, bus sukurta su šiais planais susijusi mokinių vežiojimo sistema, kaimo pagrindinės ir vidurinės mokyklos aprūpinamos mokykliniu transportu, plečiamas mokinių vežiojimo privačių paslaugų tinklas, sukurta saugi kaimo ir neįgalių moksleivių vežiojimo sistema
savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija
iki 2012 metų
bus siekiama gauti ES struktūrinės paramos
113. Reorganizuoti aukštesniąsias mokyklas
kai kurios mokyklos bus reorganizuotos į kolegijas ar jų padalinius, steigiamos regioninės kolegijos
Švietimo ir mokslo ministerija
2003-2006 metai
bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento 1 prioriteto priemonę „Darbo rinkos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“
Šalies teritorinės raidos erdvinis integravimas
Integruotos raidos strategija (regioninė politika pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą)
114. Parengti socialinių paslaugų teikimo planavimo rekomendacijas apskričių viršininkams ir savivaldybėms
bus parengtos rekomendacijos, kaip apskričių viršininkams ir savivaldybėms planuoti socialines paslaugas, paskirstyti turimus išteklius joms teikti, nustatyti poreikį bendruomenėje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2004 metai
115. Parengti priemones, padėsiančias gyventojams prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių didelio nedarbo teritorijose, o mokytojams – spręsti vykdant švietimo reformą kylančias problemas
bus rengiami ir įgyvendinami vietinių užimtumo iniciatyvų projektai didelio nedarbo teritorijose, telksiantys vietos bendruomenės, socialinių ekonominių partnerių, darbo rinkos ir vietos valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų, gyventojų pastangas kuo tinkamiau naudoti vietinius materialinius ir žmonių išteklius darbo vietoms kurti, įdarbinti bedarbius, ypač sunkiai prisitaikančius prie darbo rinkos. Projektams įgyvendinti teikiama negrąžintina valstybės finansinė parama (subsidija). Projektai įgyvendinami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija, savivaldybės
nuolat
bus rengiamos ir įgyvendinamos paramos mokytojams programos, siūlančios mokytojams, netekusiems ar galintiems netekti darbo, įgyti naują kvalifikaciją ir pereiti į naujas darbo vietas švietimo ir kitose srityse. Kol šie asmenys mokysis ar ieškos naujo darbo, jiems bus skiriama finansinė parama. Bus siekiama, kad visose švietimo srityse dirbtų atitinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją turintys mokytojai
Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės
2004-2012 metai
bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmonių išteklių plėtra“ priemones
116. Parengti ir atnaujinti apskričių ir savivaldybių strateginius plėtros planus
pagal Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymą (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558) ir šių planų rengimo metodiką bus rengiami ir kas 2 metai atnaujinami regionų plėtros planai, rengiami savivaldybių strateginiai plėtros planai. Regionų plėtros planai nustatys prioritetinę regionų plėtros veiklą, pagrįs investicijų poreikį ir pagal svarbą išdėstys projektinius pasiūlymus, skirtus ES struktūrinių fondų paramai gauti.
savivaldybės, Vidaus reikalų ministerija
2003-2020 metai
bus siekiama ES struktūrinės paramos
117. periodiškai atnaujinti regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programą
pagal Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo reikalavimus bus periodiškai atnaujinama Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa, nustatanti plėtros laikotarpio nacionalinės politikos tikslus, uždavinius ir prioritetus, probleminių teritorijų plėtros tikslus, uždavinius, valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus, prioritetinius uždavinius ir priemones atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinėms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti
Vidaus reikalų ministerija
2003-2020 metai
118. Parengti probleminių teritorijų plėtros programas
pagal Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo reikalavimus parengtame dokumente bus pateiktos probleminių teritorijų plėtros priemonės ir valstybės paramos šioms priemonėms įgyvendinti formos
Vidaus reikalų ministerija
2003-2020 metai
119. Teikti pasiūlymus dėl struktūrinių programų, skirtų šalies (nacionalinių) programų sistemos Lietuvos regioninei politikai vykdyti, parengimo
bus teikiami Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane rekomenduotos programų sistemos konceptualūs pasiūlymai, siekiant sukurti Lietuvos vidinius plėtros tikslus atitinkančius Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo šalies regioninės politikos paramos instrumentus
Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija kartu su Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip pat kitomis ministerijomis
2005-2006 metai
_________________
* Priemonė detalizuojama pamečiui skiriant lėšas atitinkamiems
planams rengti.
**Priemonės numatytos Požeminio vandens naudojimo ir apsaugos 2002–2010 metų strategijoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 107 (Žin., 2002, Nr. 10-362).
***Šių priemonių tikslas – modernizuoti ir rekonstruoti
tarptautinius oro uostus, užtikrinti skrydžių saugą, gerinti
keleivių aptarnavimą, siekti, kad oro uostų infrastruktūra
atitiktų ICAO reikalavimus ir ES standartus.
****Europos Sąjungos ISPA paramos bendrojo finansavimo programa
(programą vykdys Aplinkos ministerija)
______________
Priedo pakeitimai
Nr. 391, 2005-04-07, Žin., 2005, Nr. 48-1582 (2005-04-14), i. k. 1051100NUTA00000391
Nr. 846, 2005-08-08, Žin., 2005, Nr. 97-3656 (2005-08-11), i. k. 1051100NUTA00000846
Nr. 940, 2007-09-11, Žin., 2007, Nr. 97-3935 (2007-09-13), i. k. 1071100NUTA00000940
Nr. 442, 2008-05-07, Žin., 2008, Nr. 55-2080 (2008-05-15), i. k. 1081100NUTA00000442
Nr. 1117, 2009-09-09, Žin., 2009, Nr. 112-4774 (2009-09-19), i. k. 1091100NUTA00001117
Nr. 418, 2010-04-14, Žin., 2010, Nr. 46-2215 (2010-04-22), i. k. 1101100NUTA00000418
Nr. 1282, 2010-09-08, Žin., 2010, Nr. 107-5524 (2010-09-11), i. k. 1101100NUTA00001282
Nr. 1253, 2011-10-27, Žin., 2011, Nr. 132-6281 (2011-11-05), i. k. 1111100NUTA00001253
Nr. 542, 2013-06-12, Žin., 2013, Nr. 65-3254 (2013-06-20), i. k. 1131100NUTA00000542
Nr. 794, 2013-09-04, Žin., 2013, Nr. 95-4723 (2013-09-07), i. k. 1131100NUTA00000794
Pakeitimai
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 391, 2005-04-07, Žin., 2005, Nr. 48-1582 (2005-04-14), i. k. 1051100NUTA00000391
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1568 "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 846, 2005-08-08, Žin., 2005, Nr. 97-3656 (2005-08-11), i. k. 1051100NUTA00000846
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1568 "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 940, 2007-09-11, Žin., 2007, Nr. 97-3935 (2007-09-13), i. k. 1071100NUTA00000940
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1568 "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo" pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 442, 2008-05-07, Žin., 2008, Nr. 55-2080 (2008-05-15), i. k. 1081100NUTA00000442
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1568 "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo" papildymo
5.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1117, 2009-09-09, Žin., 2009, Nr. 112-4774 (2009-09-19), i. k. 1091100NUTA00001117
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1568 "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo" pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 418, 2010-04-14, Žin., 2010, Nr. 46-2215 (2010-04-22), i. k. 1101100NUTA00000418
Dėl Šiaulių viešojo logistikos centro projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1568 "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo" pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1282, 2010-09-08, Žin., 2010, Nr. 107-5524 (2010-09-11), i. k. 1101100NUTA00001282
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1568 "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo" pakeitimo
8.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1253, 2011-10-27, Žin., 2011, Nr. 132-6281 (2011-11-05), i. k. 1111100NUTA00001253
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1568 "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo" pakeitimo
9.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 542, 2013-06-12, Žin., 2013, Nr. 65-3254 (2013-06-20), i. k. 1131100NUTA00000542
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1568 "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo" pakeitimo
10.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 794, 2013-09-04, Žin., 2013, Nr. 95-4723 (2013-09-07), i. k. 1131100NUTA00000794
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1568 "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo" pakeitimo