TAR.930D1AEB1310

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2003 M. BIRŽELIO 4 D. ĮSAKYMO NR. 3D-225 „DĖL PRODUKTŲ, SKIRTŲ GYVŪNŲ MITYBAI, PRIVALOMŲJŲ SAUGOS REIKALAVIMŲ TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO IR ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2001 M. BIRŽELIO 21 D. ĮSAKYMO NR. 206 „DĖL PRIVA

1 Articles / Provisions · Lithuania

Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2007-01-05

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2003 M. BIRŽELIO 4 D. ĮSAKYMO NR. 3D-225 „DĖL PRODUKTŲ, SKIRTŲ GYVŪNŲ MITYBAI, PRIVALOMŲJŲ SAUGOS REIKALAVIMŲ TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO IR ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2001 M. BIRŽELIO 21 D. ĮSAKYMO NR. 206 „DĖL PRIVA Open official source

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

2006 m. gruodžio 27 d. Nr. 3D-507

Vilnius

Įgyvendindama 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos direktyvą 2005/86/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose I priedo nuostatas dėl kamfechloro (OL 2006, L 318, p. 16), 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos direktyvą 2005/87/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose I priedo nuostatas dėl švino, fluoro ir kadmio (OL 2006, L 318, p. 19), 2006 m. vasario 3 d. Komisijos direktyvą 2006/13/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų pašaruose I ir II priedų įrašus apie dioksinus ir dioksinų tipo bifenilus (OL 2006, L 32, p. 44), ir 2006 m. rugsėjo 29 d. Komisijos direktyvą 2006/77/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB I priedo nuostatas dėl didžiausių leistinų organinių chloro junginių kiekių gyvūnų pašaruose (OL 2006, L 271, p. 53),

pakeičiu Produktų, skirtų gyvūnų mitybai, privalomųjų saugos reikalavimų techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-225 „Dėl Produktų, skirtų gyvūnų mitybai, privalomųjų saugos reikalavimų techninio reglamento patvirtinimo ir žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 206 „Dėl Privalomųjų prekinių pašarų saugos reikalavimų techninio reglamento patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (Žin., 2003, Nr. 56-2501; 2004, Nr. 78-2728; 2005, Nr. 52-1766) ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-225

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2006 m. gruodžio 27 d. įsakymo

Nr. 3D- 507 redakcija)

PRIVALOMŲJŲ PAŠARŲ SAUGOS REIKALAVIMŲ TECHNINIS REGLAMENTAS

Šis reglamentas parengtas įgyvendinant 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos direktyvą 2005/86/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose I priedo nuostatas dėl kamfechloro (OL 2006, L 318, p. 16), 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos direktyvą 2005/87/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose I priedo nuostatas dėl švino, fluoro ir kadmio (OL 2006, L 318, p. 19), 2006 m. vasario 3 d. Komisijos direktyvą 2006/13/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų pašaruose I ir II priedų įrašus apie dioksinus ir dioksinų tipo bifenilus (OL 2006, L 32, p. 44) ir 2006 m. rugsėjo 29 d. Komisijos direktyvą 2006/77/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB I priedo nuostatas dėl didžiausių leistinų organinių chloro junginių kiekių gyvūnų pašaruose (OL 2006, L 271, p. 53),

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiuo reglamentu nustatomi didžiausi leistini nepageidaujamų medžiagų kiekiai (toliau – saugos reikalavimai) pašaruose.

2. Šio reglamento saugos reikalavimai privalomi visiems pašarus gaminantiems, laikantiems, gabenantiems, naudojantiems ar jais prekiaujantiems ūkio subjektams ir pašarų kokybės valstybinę kontrolę atliekančioms institucijoms.

3. Šio reglamento nuostatos taikomos kartu su

3.1. Kombinuotųjų pašarų tiekimo į apyvartą taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3D-595 (Žin., 2004, Nr. 163-5959);

3.2. Pašarinių žaliavų tiekimo į apyvartą taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3D-597 (Žin., 2004, Nr. 163-5961);

3.3. Pašarų, skirtų konkretiems mitybos tikslams, tiekimo į apyvartą taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3D-596 (Žin., 2004, Nr. 163-5960);

3.4. 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 40 tomas, p. 238) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. kovo 4 d. Komisijos reglamentu Nr. 378/2005), (OL 2005 L 59, p. 8);

3.5. 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 999/2001, nustatančiu tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 32 tomas, p. 289), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1041/2006 (OL 2006 L 187, p. 10);

3.6. Į Lietuvos Respubliką įvežamų pašarų produktų veterinarinio tikrinimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. B1-152 (Žin., 2005, Nr. 33-1091);

3.7. Lietuvos higienos norma HN-24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606);

3.8. kitais teisės aktais, nustatančiais veterinarijos priemones, susijusias su žmonių bei gyvūnų sveikatos apsauga.

4. Ūkio subjektai, gaminantys, laikantys, gabenantys, naudojantys pašarus ar jais prekiaujantys, privalo tvarkyti pašarų apskaitą taip, kad būtų garantuotas pašarų atsekamumas.

5. Pašarai, neatitinkantys saugos reikalavimų, negali būti maišomi nei su tais pačiais, nei su kitais pašarais, siekiant sumažinti nepageidaujamų medžiagų koncentraciją.

II. SĄVOKOS

6. Šiame reglamente vartojamos sąvokos

Gyvūnai – visų rūšių gyvūnai, maitinami ir laikomi ar naudojami žmonių poreikiams tenkinti, taip pat pašarais šeriami laukiniai gyvūnai.

Nepageidaujamos medžiagos – medžiagos ar produktai bei augalinės priemaišos, išskyrus patogeninius organizmus, esantys pašaruose ir (ar) ant jų, keliantys pavojų gyvūnų ar žmonių sveikatai ar aplinkai, galintys daryti neigiamą įtaką gyvūninei produkcijai.

Dioksinai – polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDD) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) visuma, išreiškiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiniais ekvivalentais.

Dioksinų tipo bifenilai – polichlorintų bifenilų (PCB) visuma, išreiškiama PSO toksiniais ekvivalentais.

Viršutinė riba – viršutinė ribinė koncentracija, apskaičiuojama remiantis prielaida, kad visų skirtingų, tačiau chemiškai giminingų medžiagų visos mažesnės už kiekybinio nustatymo ribą vertės lygios kiekybinio nustatymo ribai.

Veiksmų riba – nepageidaujamų medžiagų kiekis, kurį nustačius kompetentinga institucija taiko veiksmus, būtinus taršos šaltiniui nustatyti ir taršai sumažinti ar panaikinti.

7. Kitos šiame reglamente vartojamos sąvokos turi tą pačią reikšmę kaip Lietuvos Respublikos pašarų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 34-952; 2004, Nr. 73-2541).

8. Šio reglamento prieduose vartojamos raidinės santrumpos

PCB – polichlorbifenilai, pasižymintys dioksinams būdingu toksiniu poveikiu;

PCDD – polichlordibenzo-p-dioksinai;

PCDF – polichlordibenzofuranai;

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija;

TEQ – dioksinų grupei priklausančių medžiagų ir dioksinų tipo bifenilų (PCB) analizės rezultatai, išreikšti tetrachlorodibenzodioksino (2,3,7,8 TCDD) toksinio ekvivalento koncentracijos kiekybiniu vienetu.

TTE – tarptautinis toksiškumo ekvivalentas;

TEF – toksinio ekvivalentiškumo faktoriai, pagrįsti PSO išvadomis apie rizikos žmonėms įvertinimą.

III. REIKALAVIMAI PAŠARAMS

9. Gyvūnų mitybai naudojami tik kokybiški, autentiški ir atitinkantys šio reglamento saugos reikalavimus pašarai.

10. Pašarams, atitinkantiems šio reglamento nuostatas, netaikomi jokie kiti apribojimai dėl nepageidaujamų medžiagų saugos reikalavimų nei nustatyti šiame reglamente, išskyrus tuos apribojimus, kurie taikomi dėl esančių kitų nepageidaujamų medžiagų, nepaminėtų šiame techniniame reglamente ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gegužės 23 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 776/2006 (OL 2006 L 136, p. 3).

11. Nustačius, kad šio reglamento saugos reikalavimus atitinkantys pašarai kelia grėsmę gyvūnų ir žmonių sveikatai bei aplinkai, Žemės ūkio ministerija kontroliuojančių institucijų ir pašarų kokybės, gyvūnų mitybos mokslo specialistų teikimu laikinai gali nustatyti mažesnį leistiną nepageidaujamos medžiagos kiekį. Kai šiame reglamente nėra nustatyto nepageidaujamos medžiagos kiekio, Žemės ūkio ministerija laikinai nustato leistiną kiekį arba Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudžia naudoti pašarus, kuriuose yra nepageidaujama medžiaga. Apie šiuos sprendimus Žemės ūkio ministerija nedelsdama informuoja ES Komisiją ir valstybes nares.

12. Jei nėra konkrečių reikalavimų pašarų papildams, saugos reikalavimai, nurodyti šio reglamento I priede, atsižvelgiant į papildų naudojimo instrukcijas, negali viršyti visaverčiams pašarams nustatytų saugos reikalavimų.

13. Kad būtų galima sumažinti arba pašalinti nepageidaujamų medžiagų šaltinius, kontroliuojanti institucija, bendradarbiaudama su ūkio subjektais, atlieka tyrimus, kad būtų nustatytas nepageidaujamų medžiagų šaltinis tais atvejais, kai viršijami didžiausi leistini kiekiai ir kai nustatomi didesni negu foniniai šių medžiagų kiekiai.

Aptikus padidintus nepageidaujamų medžiagų kiekius, gali būti reikalinga nustatyti veiksmų ribą, kurią viršijus būtų pradėtas tyrimas dėl nepageidaujamų medžiagų šaltinio. Veiksmų riba nurodoma II priede.

14. Tais atvejais, kai atliekami 13 punkte nurodyti tyrimai nustatant nepageidaujamų medžiagų šaltinius, išvados apie nustatytą nepageidaujamų medžiagų šaltinį bei panaudotas priemones šių medžiagų kiekiui sumažinti ar pašalinti nurodomos kasmetinėje kontrolės ataskaitoje, kuri pateikiama Žemės ūkio ministerijai ir Europos Komisijai, išskyrus ypatingus atvejus, apie kuriuos turi būti informuojama nedelsiant.

IV. PAŠARŲ IMPORTO IR EKSPORTO REIKALAVIMAI

15. Nesugedę, gryni bei konkurencingi pašarai, kilę iš trečiųjų šalių, gali būti tiekiami į apyvartą Lietuvoje ir/ar būti naudojami, jei jie atitinka šio reglamento 3 punkte nurodytų teisės aktų bei reglamento prieduose nustatytus reikalavimus ir teisingai naudojami nekelia grėsmės žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, taip pat neturi neigiamos įtakos gyvūninei produkcijai.

16. Lietuvos Respublikos ūkio subjektai, eksportuojantys pašarus į trečiąsias šalis, privalo laikytis šiuo reglamentu nustatytų pašarų saugos reikalavimų, išskyrus atvejus, kai importuojančios šalies kompetentingos institucijos raštu aiškiai sutinka su kitokiais saugos reikalavimais arba kitokie reikalavimai nustatyti importuojančių šalių teisės aktais.

17. Kontroliuojančios institucijos turi teisę grąžinti eksportuojančiai šaliai pašarų siuntas, neatitinkančias šio reglamento 3 punkte nurodytų teisės aktų ir reglamento prieduose nustatytų reikalavimų.

V. PAŠARŲ KONTROLĖ

18. Kontroliuojančios institucijos užtikrina šio reglamento reikalavimų laikymosi kontrolę.

19. Priemonės, naudojamos nepageidaujamoms medžiagoms pašaruose nukenksminti, turi atitikti Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų reikalavimus, o nukenksminti pašarai turi atitikti šio reglamento I priede nurodytus saugos reikalavimus.

20. Kontroliuojančios institucijos paskirti pareigūnai ima pašarų mėginius vadovaudamiesi Pašarų mėginių paėmimo ir paruošimo techniniu reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 208 (Žin., 2000, Nr. 60-1786), ir juos pateikia akredituotai ar oficialiai paskelbtai laboratorijai.

21. Ūkio subjektai, žinantys, kad dėl saugos reikalavimų neatitikimo pašarų siuntos kelia pavojų gyvūnų ir žmonių sveikatai bei aplinkai, turi nedelsdami imtis priemonių, kad tokių pašarų patiekimas rinkai būtų sustabdytas, ir apie tai pranešti kontroliuojančiai institucijai ar jos įgaliotam pareigūnui. Kontroliuojančios institucijos imasi priemonių, nurodytų Produktų tiekimui į rinką ribojimo priemonių taikymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 439 (Žin., 2002, Nr. 35-1307; 2004 Nr. 177-6547), ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200) u paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gegužės 29 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 776/2006 (OL 2006, L 136, p. 3).

22. Kontroliuojančios institucijos imasi visų reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad pašarų siuntos, keliančios pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, nebūtų naudojamos gyvūnams bei kad pašarų tarša, įskaitant ir galimą jų sunaikinimą, neturės žalingo poveikio žmonių arba gyvūnų sveikatai bei aplinkai.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23. Remiantis naujais mokslinių tiriamųjų darbų duomenimis, gali būti

23.1. daromi šio reglamento priedo pakeitimai;

23.2. nustatyti nukenksminimo kriterijai pašarams, neatitinkantiems šio reglamento saugos reikalavimų.

______________

Pašarų privalomųjų saugos reikalavimų

techninio reglamento

1 priedas

A dalis

DIDŽIAUSIŲ LEISTINŲ NEPAGEIDAUJAMŲ MEDŽIAGŲ KIEKIŲ PAŠARUOSE SĄRAŠAS

Nepageidaujamos medžiagos

Pašarai

Didžiausias leistinas kiekis, mg/kg (ppm) 12 proc. drėgnio produktuose

1. Arsenas (3)

Pašarinės žaliavos, išskyrus

– žolės, liucernos ir dobilų miltus, džiovintus cukrinių runkelių griežinius ir melasinius cukrinių runkelių griežinius;

– presuotus palmių riešutų branduolius

4(4)

– fosfatus ir sukalkėjusius jūrų dumblius

– kalcio karbonatus

– magnio oksidą

– pašarus, gautus perdirbant žuvį arba kitus jūros gyvūnus

15(4)

– jūros dumblių miltus ir iš jūrų dumblių gautas pašarines žaliavas

40(4)

Visaverčiai pašarai, išskyrus

– visaverčius pašarus žuvims ir kailiniams žvėreliams

6(4)

Pašarų papildai, išskyrus

– mineralinius papildus

2. Švinas (1)

Pašarinės žaliavos, išskyrus

– žaliąjį pašarą (2)

30(5)

– fosfatus ir kalkinius jūrų dumblius

– kalcio karbonatą

– mieles

Mikroelementų sudėtinių dalių funkcinei grupei priklausantys priedai, išskyrus

100

– cinko oksidą

400 (5)

– mangano oksidą, geležies karbonatą, vario karbonatą

200 (5)

Rišiklių ir nuo sulipimo apsaugančių medžiagų grupei priklausantys priedai, išskyrus

30(5)

– vulkaninės kilmės klinoptilolitą

60(5)

Premiksai

200 (5)

Visaverčiai pašarai

Pašarų papildai, išskyrus

– mineralinius papildus

3. Fluoras (6)

Pašarinės žaliavos, išskyrus

150

– gyvūninius kilmės pašarus, išskyrus jūrų vėžiagyvius, tokius kaip jūrų kriliai

500

– jūrų vėžiagyvius, tokius kaip jūrų kriliai

3000

– fosfatus

2000

– kalcio karbonatą

350

– magnio oksidą

600

– kalkinius jūrų dumblius

1000

Vermikulitus (E 561)

3000 (5)

Pašarų papildai

– kuriuose yra £ 4 % fosforo

500

– kuriuose yra > 4 % fosforo

125 vienam procentui fosforo

Visaverčiai pašarai, išskyrus

150

– visaverčius pašarus, skirtus galvijams, avims ir ožkoms

– laktuojantiems gyvuliams

– kitiems

– visaverčius pašarus kiaulėms;

100

– visaverčius pašarus paukščiams;

350

– visaverčius pašarus viščiukams

250

4. Gyvsidabris

Pašarinės žaliavos, išskyrus

0,1

– pašarus, gautus perdirbant žuvį ar kitus jūrų gyvūnus

0,5

– kalcio karbonatą

0,3

Visaverčiai pašarai, išskyrus

0,1

– visaverčius pašarus šunims ir katėms

0,4

Pašarų papildai, išskyrus

0,2

– pašarų papildus šunims ir katėms

5. Nitritai

Žuvų miltai

60 (išreikšta natrio nitritu)

Visaverčiai pašarai, išskyrus pašarus, skirtus naminiams gyvūnėliams, išskyrus paukščius ir akvariumo žuvis

15 (išreikšta natrio nitritu)

6. Kadmis (8)

Augalinės kilmės pašarinės žaliavos

Gyvūninės kilmės pašarinės žaliavos

Mineralinės kilmės pašarinės žaliavos, išskyrus

– fosfatus

Mikroelementų sudėtinių dalių funkcinei grupei priklausantys priedai, išskyrus

– vario oksidą, mangano oksidą, cinko oksidą ir mangano sulfato monohidratą

30(5)

Rišiklių ir nuo sulipimo apsaugančių medžiagų grupei priklausantys priedai

Premiksai

15(5)

Mineraliniai pašarai

– kuriuose yra < 7 % fosforo

– kuriuose yra ³ 7 % fosforo

0,75 vienam procentui fosforo, didžiausias leistinas kiekis 7,5

Pašarų papildai, skirti naminiams gyvūnėliams

Kiti pašarų papildai

0,5

Visaverčiai pašarai galvijams, avims ir ožkoms bei pašarai žuvims, išskyrus

– visaverčius pašarus naminiams gyvūnėliams

– visaverčius pašarus veršeliams, ėriukams ir ožiukams bei kitus visaverčius pašarus

0,5

7. Aflatoksinas B1

Pašarinės žaliavos, išskyrus

0,02

Visaverčiai pašarai galvijams, avims ir ožkoms, išskyrus

0,02

– melžiamus gyvūnus;

0,005

– veršelius ir ėriukus

0,01

Visaverčiai pašarai kiaulėms ir paukščiams, išskyrus jauniklius

0,02

Kiti visaverčiai pašarai

0,01

Pašarų papildai galvijams, avims ir ožkoms, išskyrus pašarų papildus melžiamiems gyvūnams, veršeliams ir ėriukams

0,02

Pašarų papildai kiaulėms ir naminiams paukščiams, išskyrus jauniklius

0,02

Kiti pašarų papildai

0,005

8. Vandenilio cianido rūgštis

Pašarinės žaliavos, išskyrus

– sėmenis;

250

– sėmenų išspaudas;

350

– maniokos produktus ir migdolų išspaudas

100

Visaverčiai pašarai, išskyrus

– visaverčius pašarus viščiukams

9. Laisvas gosipolis

Pašarinės žaliavos, išskyrus

– medvilnės sėklas

5000

– medvilnės sėklų išspaudas, miltus

1200

Visaverčiai pašarai, išskyrus

– visaverčius pašarus galvijams, avims ir ožkoms;

500

– visaverčius pašarus naminiams paukščiams (išskyrus dedekles vištas) ir veršeliams;

100

– visaverčius pašarus triušiams ir kiaulėms (išskyrus paršelius)

10. Teobrominas

Visaverčiai pašarai, išskyrus

300

– visaverčius pašarus suaugusiems galvijams

700

11. Lakus garstyčių aliejus

Pašarinės žaliavos, išskyrus

100

– rapsų išspaudas

4000 (išreikšta alilizotiocianatu)

Visaverčiai pašarai, išskyrus

150 (išreikšta alilizotiocianatu)

– visaverčius pašarus galvijams, avims ir ožkoms, išskyrus jauniklius;

1000 (išreikšta alilizotiocianatu)

– visaverčius pašarus kiaulėms, išskyrus paršelius, ir paukščiams

500 (išreikšta alilizotiocianatu)

12. Viniltiooksazolidonas (Viniloksazolidinotionas)

Visaverčiai pašarai paukščiams, išskyrus

1000

– visaverčius pašarus dedeklėms vištoms

500

13. Rugių skalsė (Claviceps purpurea)

Visi pašarai, kuriuose yra nemaltų javų

1000

14. Piktžolių sėklos ir nemalti ar netraiškyti (negrūsti) vaisiai, turintys alkaloidų, gliukozidų ar kitų toksinių medžiagų, pavienių ar su kitomis, taip pat

Visi pašarai

3000

14.1. Nelaboji svidrė (Lolium temulentum L.);

1000

14.2. Dirvinė svidrė (Lolium remotum Schrank.);

1000

14.3. Paprastoji durnaropė (Datura stramonium L.).

1000

15. Ricinmedis (Ritinus communis L.)

Visi pašarai

10 (ricinmedžio žievelės iženos)

16. Krotalarija (Crotolaria spp.)

Visi pašarai

100

17. Aldrinas (11),

Visi pašarai, išskyrus

0,01 (12)

18. Dieldrinas (11)

– riebalus ir aliejus

0,1 (12)

– pašarai žuvims

0,02 (12)

19. Kamfechloras (toksafenas) – bendras jam giminingų junginių – indikatorių CHB 26, 50 ir 62 – kiekis (9)

– žuvys, kiti vandens gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai, išskyrus žuvų taukus

0,02

– žuvų taukai (10)

0,2

– pašarai žuvims (10)

0,05

20. Chlordanas (cis- bei trans-isomerų ir oksichlordano suma, išreikšta chlordanu)

Visi pašarai, išskyrus

0,02

– riebalus ir aliejus

0,05

21. DDT (DDT, TDE ir DDE izomerų suma, išreikšta DDT)

Visi pašarai, išskyrus

0,05

– riebalus ir aliejus

0,5

22. Endosulfanas (alfa-, beta-izomerų ir endosulfano sulfato suma, išreikšta endosulfanu)

Visi pašarai, išskyrus

0,1

– kukurūzus ir kukurūzų produktus, gautus juos apdorojus;

0,2

– aliejingų augalų sėklas ir produktus, gautus juos apdorojus, išskyrus nevalytą augalinį aliejų;

0,5

– nevalytą augalinį aliejų

1,0

– visaverčius pašarus žuvims

0,005

23. Endrinas (endrino ir delta- ketoiendrino suma, išreikšta endrinu)

Visi pašarai, išskyrus

0,01

– riebalus ir aliejus

0,05

24. Heptachloras (heptachloro ir heptachlorepoksido suma, išreikšta heptachloru)

Visi pašarai, išskyrus

0,01

– riebalus ir aliejus

0,2

25. Heksachlorobenzenas (HCB)

Visi pašarai, išskyrus

0,01

– riebalus ir aliejus

0,2

26. Heksachlorociklo-heksanas (HCH)

26.1. alfa-izomerai

Visi pašarai, išskyrus

0,02

– riebalus ir aliejus

0,2

26.2. beta-izomerai

Pašarinės žaliavos, išskyrus

0,01

– riebalus ir aliejus

0,1

Visi pašarai, išskyrus

0,01

– kombinuotuosius pašarus pieniniams galvijams

0,005

26.3. gama-izomerai

Visi kombinuotieji pašarai, išskyrus

0,2

– riebalus ir aliejus

2,0

27. Abrikosai – Prunus armeniaca L.

Visi pašarai

Pirmoje skiltyje išvardytų augalų rūšių sėklų ir vaisių bei jų perdirbimo produktų gali būti tik nedideliais kiekiais, kurie yra žemiau kiekybinio nustatymo ribos

28. Kartusis migdolas – Prunus dulcis (Mill.) D. A. Webb var. amara (DC.) Focke (Prunus amygdalus Batsch. Var. amara (DC.) Focke)

Visi pašarai

29. Neišaižytos buko gilės – Fagus silvatica L.

Visi pašarai

30. Camelina – Camelina sativa (L) Crantz

Visi pašarai

31. Mowrah, Bassia, Madhuca, Madhuca longifolia (L.) Macbr. (=Bassia longifolia L. =Illipe malabrorum Engl.) Madhuca indica Gmelin (=Bassia latifolia Roxb.) = Illipe latifolia Roscb.) F. Mueller)

Visi pašarai

32. Purghera – Jatropha curcas L.

Visi pašarai

33. Vaistinis krotonmedis – Croton tiglium L.

Visi pašarai

34. Indiška garstyčia – Brassica juncea (L.) Czern. ir Coss. ssp. integrifolia (West) Thell

Visi pašarai

35. Sareptinis bastutis – Brassica juncea (L.) Czern. ir Coss. ssp. Juncea

Visi pašarai

36. Kinų garstyčia – Brassica juncea (L.) Czern. ir Coss. ssp. juncea var. lutea Batalin

Visi pašarai

37. Juodoji garstyčia – Brassica nigra (L.) Koch

Visi pašarai

38. Etiopijos garstyčia – Brassica carinata (A.) Braun

Visi pašarai

(1) Didžiausias leistinas kiekis gaunamas atliekant švino analizę – 30 minučių ekstrahuojant azoto rūgšties (5 % w/w) virimo temperatūroje. Gali būti taikomos tolygios ekstrahavimo procedūros, jei galima įrodyti, kad jos pasižymi tokiu pačiu ekstrahavimo veiksmingumu.

(2) Į žaliąjį pašarą įeina gyvūnų pašarams skirti produktai, tokie kaip šienas, silosas, šviežia žolė ir t. t.

(3) Maksimalūs kiekiai nurodo bendrą arseno kiekį.

(4) Kompetentingos institucijos prašymu atsakingas ūkio subjektas turi atlikti analizę, įrodančią kad neorganinio arseno kiekis yra mažesnis už 2 ppm. Maksimalūs kiekiai nurodo bendrą arseno kiekį. Si analizė ypač svarbi jūros dumblių rūšiai Hizikia fusiforme.

(5) Siekiant sumažinti didžiausią leistiną švino kiekį, nurodytas kiekis turi būti persvarstytas iki 2007 m. gruodžio 31 d.

(6) Didžiausias leistinas kiekis gaunamas atliekant fluoro analizę – 20 minučių ekstrahuojant su druskos rūgštimi 1 N aplinkos temperatūroje. Gali būti taikomos tolygios ekstrahavimo procedūros, jei galima įrodyti, kad jos pasižymi tokiu pačiu ekstrahavimo veiksmingumu.

(7) Siekiant sumažinti didžiausią leistiną kiekį, nurodytas kiekis bus persvarstytas iki 2007 m. gruodžio 31 d.

(8) Didžiausias leistinas kiekis gaunamas atliekant kadmio analizę – 30 minučių ekstrahuojant azoto rūgšties (5 % w/w) virimo temperatūroje. Gali būti taikomos tolygios ekstrahavimo procedūros, jei galima įrodyti, kad jos pasižymi tokiu pačiu ekstrahavimo veiksmingumu.

(9) Numeruojama Parlaro sistema – prieš pavadinimą rašoma „CHB“ arba „Parlar #“

– CHB 26: 2-endo, 3-ekso, 5-endo, 6-ekso, 8,8,10,10-oktochlorbornanas

– CHB 50: 2-endo, 3-ekso, 5-endo, 6-ekso, 8,8,9,10,10-nonachlorbornanas

– CHB 62: 2,2,5,5,8,9,9,10,10,-nanochlorbornanas.

(10) Siekiant sumažinti didžiausią leistiną komfechloro kiekį, nurodytas kiekis turi būti persvarstytas iki 2007 m. gruodžio 31 d.

(11) Pavieniui arba kartu dieldrino pavidalu.

(12) Didžiausias leistinas aldrino ir dieldrino, pavieniui arba abiejų kartu dieldrino pavidalu, kiekis.

_________________

B dalis

DIDŽIAUSIŲ LEISTINIŲ NEPAGEIDAUJAMŲ MEDŽIAGŲ KIEKIŲ PAŠARUOSE SĄRAŠAS

Nepageidaujamos medžiagos

Pašarai

Didžiausias leistinas kiekis, ng/kg 12 proc. drėgnio produktuose

1. Dioksinai (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDDs) ir polichlorintų dibenzo-furanų (PCDFs) visuma, išreiškiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiniais ekvivalentais, pasinaudojant PSO-TEFs (toksinio ekvivalentiškumo veiksmai, 1997)) (1)

a) Augalinės kilmės pašarinės žaliavos, išskyrus augalinius aliejus ir jų šalutinius produktus

0,75 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

b) Augaliniai aliejai ir jų šalutiniai produktai

0,75 ng PSO-PCDD/F-TEO/kg (2) (3)

c) Mineralinės kilmės pašarų produktai

1,0 ng PSO-PCDD/F-TEO/kg (2) (3)

d) Gyvūnų taukai, įskaitant pieno riebalus ir kiaušinių riebalus

2,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

e) Kiti sausumos gyvūnų produktai, įskaitant pieną ir pieno produktus, kiaušinius ir kiaušinių produktus

0,75 ng PSO-PCDD/F-TEO/kg (2) (3)

f) Žuvų taukai

6 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

g) Žuvys, kiti vandens gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai, išskyrus žuvų taukus ir žuvų baltymų hidrolizatus, turinčius daugiau kaip 20 % riebalų (4)

1,25 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

h) Žuvų baltymų hidrolizatai, turintys daugiau kaip 20 % riebalų

2,25 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

i) Rišiklių ir neleidžiančių sukibti medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys priedai: kaolino molis, kalcio sulfato dihidratas, vermikulitas, natrio-litas-fonolitas, sintetiniai kalcio aliuminatai ir sedimentacinės kilmės klinoptilo-litas

0,75 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

j) Mikroelementų junginių funkcinei grupei priklausantys priedai

1,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

k) Premiksai

1,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

1) Kombinuotieji pašarai, išskyrus pašarus, skirtus kailiniams žvėreliams, naminiams gyvūnėliams ir žuvims

0,75 ng (PSO-PCDD/F-TEO/kg (2) (3)

m) Pašaras žuvims Naminių gyvūnėlių ėdalas

2,25 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

2. Dioksinai ir dioksinų tipo PCB suma (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDDs) ir polichlorintų dibenzo-furanų (PCDFs) ir polichlorintų bifenilų (PCBs) visuma, išreiškiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiniais ekvivalentais, pasinaudojant PSO-TEFs (toksinio ekvivalentiškumo veiksniai, 1997)) (11)

a) Augalinės kilmės pašarinės žaliavos, išskyrus augalinius aliejus ir jų šalutinius produktus

1,25 ng-PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)

b) Augaliniai aliejai ir jų šalutiniai produktai

1,5 ng-PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)

c) Mineralinės kilmės pašarinės žaliavos

1,5 ng-PSO-PCDD/F- PCB-TEQ/kg (2)

d) Gyvūnų taukai, įskaitant pieno riebalus ir kiaušinių riebalus

3,0 ng-PSO-PCDD/F- PCB-TEQ/kg (2)

e) Kitų sausumos gyvūnų produktai, įskaitant pieną ir pieno produktus, kiaušinius ir kiaušinių produktus

1,25 ng-PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)

f) Žuvų taukai

24,0 ng-PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)

g) Žuvys, kiti vandens gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai, išskyrus žuvų taukus ir žuvų baltymų hidrolizatus, turinčius daugiau kaip 20 % riebalų (4)

4,5 ng-PSO-PCDD/F- PCB-TEQ/kg (2)

h) Žuvų baltymų hidrolizatai, turintys daugiau kaip 20 % riebalų

11,0 ng-PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/kg (2)

i) Rišiklių ir neleidžiančių sukibti medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys priedai

1,5 ng-PSO-PCDD/F- PCB-TEQ/kg (2)

j) Mikroelementų junginių funkcinei grupei priklausantys priedai

1,5 ng-PSO-PCDD/F- PCB-TEQ/kg (2)

k) Premiksai

1,5 ng-PSO-PCDD/F- PCB-TEQ/kg (2)

l) Kombinuotieji pašarai, išskyrus pašarą kailiniams žvėreliams, naminiams gyvūnėliams ir pašarą žuvims

1,5 ng-PSO-PCDD/F- PCB-TEQ/kg (2)

m) Pašaras žuvims naminių gyvūnėlių ėdalas

7,0 ng-PSO-PCDD/F- PCB-TEO/kg (2)

(1) PSO-TEFs rizikos žmonėms įvertinimai pagrįsti išvadomis, padarytomis 1997 m. birželio 15–18 d. Stokholme, Švedijoje įvykusio Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) posėdžio metu (Van den Berg et al., (1998) Toxic Eąuivalency Factors (TEFs) for PCBs, PCDDs, PCDFs for Humans and for Wildlife. Environmental Health Perspectives, 106(12), 775).

Chemiškai gimininga medžiaga

TEF vertė

Chemiškai gimininga medžiaga

TEF vertė

Dibenzo-p-dioksinai (PCDDs)

Dioksinų tipo PCBs

2,3,7,8-TCDD

Ne orto konfigūracijos PCBs+Mono orto konfigūracijos PCBs

1,2,3,7,8-PeCDD

Ne orto konfigūracijos PCBs

1,2,3,4,7,8-HxCDD

0,1

PCB 77

0,0001

1,2,3,6,7,8-HxCDD

0,1

PCB 81

0,0001

1,2,3,7,8,9-HxCDD

0,1

PCB 126

0,1

1,2,3,4,6,7,8-HpCDD

0,01

PCB 169

0,01

OCDD

0,0001

Dibenzofuranai (PCDF)

Mono-orto konfigūracijos PCBs

2,3,7,8-TCDF

0,1

PCB 105

0,0001

1,2,3,7,8-PeCDF

0,05

PCB 114

0,0005

2,3,4,7,8-PeCDF

0,5

PCB 118

0,0001

1,2,3,4,7,8-HxCDF

0,1

1,2,3,6,7,8-HxCDF

0,1

PCB 123

0,0001

1,2,3,7,8,9-HxCDF

0,1

PCB 156

0,0005

2,3,4,6,7,8-HxCDF

0,1

PCB 157

0,0005

1,2,3,4,6,7,8-HpCDF

0,01

PCB 167

0,00001

1,2,3,4,7,8,9-HpCDF

0,01

PCB 189

0,0001

OCDF

0,0001

Naudojami sutrumpinimai: „T“ = tetra; „Pe“ = penta; „Hx“ = hexa; „Hp“ – hepta; „O“ = octa; „CDD“ = chlorodibenzodioksinas; „CDF“ = chlorodibenzofuranas; „CB“ = chlorobifenilas.

(2) Viršutinės ribinės koncentracijos apskaičiuojamos remiantis prielaida, kad visų skirtingų chemiškai giminingų medžiagų visos mažesnės už kiekybinio nustatymo ribą vertės lygios kiekybinio nustatymo ribai.

(3) Atskira didžiausia dioksinų (PCDD/F) koncentracija ir toliau taikoma pereinamuoju laikotarpiu. 1 punkte minimi gyvūnų pašarų produktai turi atitikti didžiausias dioksinų ir didžiausias dioksinų visumos bei dioksinų tipo PCB visumos koncentracijas pereinamuoju laikotarpiu.

(4) Didžiausios koncentracijos netaikomos tiesiogiai pristatomoms ir be tarpinio perdirbimo naudojamoms žuvims kailinių žvėrelių pašarui gaminti, tuo tarpu didžiausios 4,0 ng PSO-PCDD/F-TEQ/vienam produkto kilogramui ir 8 ng PSO-PCDD/F-PCB-TEQ/ vienam produkto kilogramui koncentracijos taikomos tiesioginiam naminių gyvūnėlių, zoologijos soduose ir cirke laikomų gyvūnų šėrimui skirtoms šviežioms žuvims. Iš jų gyvūnų (kailinių žvėrelių, zoologijos soduose ir cirke laikomų gyvūnų) perdirbtų baltymų gauti produktai neturi patekti į maisto grandinę ir jais negalima šerti ūkyje maistui laikomų gyvūnų.

______________

Pašarą privalomųjų saugos reikalavimų

techninio reglamento

2 priedas

DIOKSINŲ IR DIOKSINŲ TIPO PCB NEPAGEIDAUJAMŲ MEDŽIAGŲ VEIKSMŲ RIBA PAŠARUOSE

Nepageidaujamos medžiagos

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Veiksmų riba ng/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12%

Pastabos ir papildoma informacija (pavyzdžiui, reikalingų tyrimų pobūdis)

1. Dioksinai (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDDs) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDFs) visuma, išreiškiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiniais ekvivalentais, pasinaudojant PSO-TEFs (toksinio ekvivalentiškumo veiksniai, 1997)) (1)

a) Augalinės kilmės pašarinės žaliavos, išskyrus augalinius aliejus ir jų šalutinius produktus

0,5 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

b) Augaliniai aliejai ir jų šalutiniai produktai

0,5 ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

c) Mineralinės kilmės pašarinės žaliavos

0,5 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

d) Gyvūnų riebalai, įskaitant pieno riebalus ir kiaušinių riebalus

1,0 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

e) Kiti sausumos gyvūnų produktai, įskaitant pieną ir pieno produktus, kiaušinius ir kiaušinių produktus

0,5 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

f) Žuvų taukai

5 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)

Daugeliu atvejų gali nereikėti tyrimo taršos šaltiniui nustatyti, kadangi kai kuriose teritorijose foninė koncentracija yra beveik lygi veiksmų ribai arba ją viršija. Tačiau tais atvejais, kai viršijama veikimo koncentracija, tai visa informacija, tokie duomenys kaip bandinių paėmimo data, geografinė kilmė, žuvų rūšis ir pan., privalo būti registruojami, atsižvelgiant į tai, kad ateityje bus imtasi priemonių prieš gyvūnams vartoti skirtose medžiagose esančius dioksinus ir dioksinų tipo junginius.

g) Žuvys, kiti vandens gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai, išskyrus žuvų taukus ir žuvų baltymų hidrolizatus, turinčius daugiau kaip 20 % riebalų

1,0 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)

h) Žuvų baltymų hidrolizatai, turintys daugiau kaip 20 % riebalų

1,75 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)

i) Rišiklių ir neleidžiančių sukibti medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys priedai

0,5 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

j) Mikroelementų funkcinei junginių grupei priklausantys priedai

0,5 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

k) Premiksai

0,5 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

l) Kombinuotieji pašarai, išskyrus pašarus kailiniams žvėreliams, naminiams gyvūnėliams ir žuvims

0,5 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

m) Pašarai žuvims, naminių gyvulėlių ėdalas

1,75 ng PSO-PCDD/F- TEQ/kg (2) (3)

2. Dioksinų tipo PCBs (Polichlorintų bifenilų visuma (PCBs) išreiškiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiniais ekvivalentais, pasinaudojant PSO-TEFs (toksinio ekvivalentiškumo veiksniai, 1997)) (1)

a) Augalinės kilmės pašarinės žaliavos, išskyrus augalinius aliejus ir jų šalutinius produktus

0,35 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

b) Augaliniai aliejai ir jų šalutiniai produktai

0,5 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

c) Mineralinės kilmės pašarinės žaliavos

0,35 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

d) Gyvūnų riebalai, įskaitant pieno riebalus ir kiaušinių riebalus

0,75 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

e) Kiti sausumos gyvūnų produktai, įskaitant pieną ir pieno produktus, kiaušinius ir kiaušinių produktus

0,35 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

f) Žuvų taukai

14,0 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

g) Žuvys, kiti vandens gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai, išskyrus žuvų taukus ir žuvų baltymų hidrolizatus, turinčius daugiau kaip 20 % riebalų

2,50 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

h) Žuvų baltymų hidrolizatai, turintys daugiau kaip 20 % riebalų

7,0 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

i) Rišiklių ir neleidžiančių sukibti medžiagų funkcinėms grupėms priklausantys priedai

0,5 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

j) Mikroelementų funkcinei j linginių grupei priklausantys priedai

0,35 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

k) Premiksai

0,35 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

l) Kombinuotieji pašarai, išskyrus pašarus kailiniams žvėreliams, naminiams gyvūnėliams ir žuvims

0,5 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

Taršos šaltinio nustatymas. Nustačius šaltinį, kai įmanoma, susilpninti arba pašalinti taršos šaltinį.

m) Pašarai žuvims, naminių gyvulėlių ėdalas

3,5 ng PSO-PCB-TEQ/kg (2) (3)

(1) PSO-TEFs rizikos žmonėms įvertinimai pagrįsti išvadomis, padarytomis 1997 m. birželio 15–18 d. Stokholme, Švedijoje, įvykusio Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) posėdžio metu (Van den Berg et al., (1998) Toxic Equivalency Factors (TEFs) for PCBs, PCDDs, PCDFs for Humans and for Wildlife. Environmental Health Perspectives, 106(12), 775).

Chemiškai gimininga medžiaga

TEF vertė

Chemiškai gimininga medžiaga

TEF vertė

Dibenzo-p-dioksinai (PCDDs)

Dioksinų tipo PCBs

2,3,7,8-TCDD

Ne orto konfigūracijos PCBs+Mono orto konfigūracijos PCBs

1,2,3,7,8-PeCDD

Ne orto konfigūracijos PCBs

1,2,3,4,7,8-HxCDD

0,1

PCB 77

0,0001

1,2,3,6,7,8-HxCDD

0,1

PCB 81

0,0001

1,2,3,7,8,9-HxCDD

0,1

PCB 126

0,1

1,2,3,4,6,7,8-HpCDD

0,01

PCB 169

0,01

OCDD

0,0001

Dibenzofuranai (PCDFs)

Mono-orto konfigūracijos PCBs

2,3,7,8-TCDF

0,1

PCB 105

0,0001

1,2,3,7,8-PeCDF

0,05

PCB 114

0,0005

2,3,4,7,8-PeCDF

0,5

PCB 118

0,0001

1,2,3,4,7,8-HxCDF

0,1

1,2,3,6,7,8-HxCDF

0,1

PCB 123

0,0001

1,2,3,7,8,9-HxCDF

0,1

PCB 156

0,0005

2,3,4,6,7,8-HxCDF

0,1

PCB 157

0,0005

1,2,3,4,6,7,8-HpCDF

0,01

PCB 167

0,00001

1,2,3,4,7,8,9-HpCDF

0,01

PCB 189

0,0001

OCDF

0,0001

Naudojami sutrumpinimai: „T“ = tetra; „Pe“ = penta; „Hx“ = hexa; „Hp“ = hepta; „0“ = octa; „CDD“ = chlorodibenzodioksinas; „CDF“ = chlorodibenzofuranas; „CB“ = chlorobifenilas.

(3) Komisija įvertins šias veiksmų ribas vėliausiai iki 2008 m. gruodžio 31 d., tuo pačiu metu nustatydama visų dioksinų visumos ir dioksinų tipo PCB koncentracijas.

_____________

Pašarų privalomųjų saugos reikalavimų

techninio reglamento

3 priedas

MIKOTOKSINŲ ATITIKIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

Mikotoksinai

Pašarai

Maksimalus kiekis, mg/kg (ppm), 12 % drėgnio pašaruose

Ochratoksinas A

Pašarinės medžiagos (1)

– grūdai ir grūdų produktai (2).

0,25

Papildomos pašarinės medžiagos ir visaverčiai pašarai

– papildomos pašarinės medžiagos ir visaverčiai pašarai kiaulėms;

0,05

– papildomos pašarinės medžiagos ir visaverčiai pašarai naminiams paukščiams.

0,1

Desoksinivalenolas

Pašarinės medžiagos (1)

– grūdai ir grūdų produktai (2), išskyrus šalutinius kukurūzų produktus;

– šalutiniai kukurūzų produktai.

Papildomos pašarinės medžiagos ir visaverčiai pašarai, išskyrus

– papildomas pašarines medžiagas ir visaverčius pašarus kiaulėms;

0,9

– papildomas pašarines medžiagas ir visaverčius pašarus veršeliams (< 4 mėnesių), ėriukams ir ožiukams.

Zearalenonas

Pašarinės medžiagos (1)

– grūdai ir grūdų produktai (2), išskyrus šalutinius kukurūzų produktus; šalutiniai kukurūzų produktai;

– šalutiniai kukurūzų produktai.

Papildomos pašarinės medžiagos ir visaverčiai pašarai

– papildomos pašarinės medžiagos ir visaverčiai pašarai paršeliams ir kiaulaitėms (jaunoms paršavedėms);

0,1

– papildomos pašarinės medžiagos ir visaverčiai pašarai paršavedėms ir penimoms kiaulėms;

0,25

– papildomos pašarinės medžiagos ir visaverčiai pašarai veršeliams, pieningoms karvėms, avims (įskaitant ėriukus) ir ožkoms (įskaitant ožiukus).

0,5

Fumonizinas B1+B2

Pašarinės medžiagos (1)

– kukurūzai ir kukurūzų produktai (3).

Kombinuotieji pašarai

– kiaulėms, arkliams (Equidae), triušiams ir naminiams gyvūnėliams;

– žuvims;

– naminiams paukščiams, veršeliams (< 4 mėnesių), ėriukams ir ožiukams;

– suaugusiems atrajotojams (> 4 mėnesių) ir audinėms.

(1) Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į tiesiogiai gyvūnams šeriamus grūdus ir grudų produktus, kad dėl jų naudojimo kasdieniniame racione gyvūnas nepatirtų didesnės koncentracijos mikotoksinų poveikio, palyginti su atitinkamu koncentracijos poveikiu, kai kasdieniniame racione naudojami visaverčiai pašarai.

(2) Terminas „grūdai ir grūdų produktai“ apima ne tik nebaigtiniame pagrindinių pašarų žaliavų sąraše, pateiktame 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 96/25/EB dėl pašarų žaliavų apyvartos ir naudojimo (OL L 125, 1996 5 23, p. 35) priedo B dalies 1 skyriuje. „Grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai“ išvardytas pašarų žaliavas, bet ir kitas iš grūdų gaminamas pašarų žaliavas, ypač grūdų pašarus ir stambiuosius pašarus.

(3) Terminas „kukurūzai ir kukurūzų produktai“ apima ne tik nebaigtiniame pagrindinių pašarų žaliavų sąraše, pateiktame Direktyvos 96/25/EB priedo B dalies 1 skyriuje „Grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai“ išvardytas iš kukurūzų gaminamas pašarų žaliavas, bet ir kitas iš kukurūzų gaminamas pašarų žaliavas, ypač kukurūzų pašarus ir stambiuosius pašarus.

______________

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2003 M. BIRŽELIO 4 D. ĮSAKYMO NR. 3D-225 „DĖL PRODUKTŲ, SKIRTŲ GYVŪNŲ MITYBAI, PRIVALOMŲJŲ SAUGOS REIKALAVIMŲ TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO IR ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2001 M. BIRŽELIO 21 D. ĮSAKYMO NR. 206 „DĖL PRIVA

Statutory Text (1 Articles)

Need to analyze how this provision applies to your matter?