ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Table of Provisions (17)
Statutory Text (17 Articles)
Šis įstatymas
nustato labdaros ir paramos teikimą ir gavimą, jos teikimo ir gavimo tikslus,
teikėjus ir gavėjus, labdaros ir paramos teikimo ir gavimo kontrolę bei apskaitą,
kai labdaros ir (arba) paramos teikėjai ir (arba) gavėjai naudojasi įstatymų
nustatytomis mokesčių ir muitų lengvatomis.
1. Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d., išskyrus 3 straipsnio 1 ir 2 dalis,
7 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnį.
2. Šio įstatymo
1. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė iki 2000 m. spalio 1 d. patvirtina teisės aktus,
reikalingus šiam įstatymui, išskyrus 15 straipsnį, įgyvendinti arba įgalioja
kitas institucijas tai padaryti.
2. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė šio įstatymo 15 straipsniui įgyvendinti reikalingus
teisės aktus patvirtina kartu su Juridinių asmenų registro nuostatais.
Straipsnio pakeitimai
Nr. IX-260, 2001 04 17, Žin.,
2001, Nr. 39-1331 (2001 05 09)
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
___________
Pakeitimai
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-260, 2001 04 17, Žin., 2001, Nr.
39-1331 (2001 05 09)
LABDAROS IR
PARAMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymo
atitaisymas skelbtas: Žin., 2001 Nr. 43 (2001 05 23)
*** Pabaiga
***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2001 05 23)
autrap@lrs.lt
1. Labdaros ir paramos dalykai yra labdaros ir paramos
teikėjo
1) piniginės
lėšos;
2) bet koks
kitas turtas, įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes;
3) suteiktos
paslaugos.
2. Labdaros ir paramos dalyku negali būti
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo
fondo, Sveikatos draudimo fondo biudžetų, Privatizavimo fondo ir kitų valstybės
pinigų fondų, Lietuvos banko ir kitos valstybės ir savivaldybių piniginės
lėšos, taip pat tabakas ir tabako gaminiai, etilo alkoholis ir alkoholiniai
gėrimai bei ribotai apyvartoje esantys daiktai.
1. Labdara pagal
šį įstatymą pripažįstama, kai ją teikia tik Lietuvos Respublikoje
registruoti labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos,
visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai,
tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai), jeigu labdaros
teikimas numatytas jų įstatuose bei veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose
ir jeigu jie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę gauti paramą. Asociacijų,
visuomeninių organizacijų ar kitų narystės pagrindais veikiančių organizacijų
savo nariams perduotos piniginės lėšos, turtas (įskaitant pagamintas ar
įsigytas prekes) bei suteiktos paslaugos pagal šį įstatymą nepripažįstamos
labdara.
2. Parama pagal
šį įstatymą pripažįstama, jeigu ją teikia
1) Lietuvos Respublikos fiziniai, juridiniai
asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, išskyrus politines
partijas ir politines organizacijas, valstybės ir savivaldybių įmones bei
įmones, kuriose valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios
akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau negu 50 procentų
balsų, taip pat biudžetines įstaigas ir kitas valstybės bei savivaldybių
institucijas, Lietuvos banką;
2) užsienio
valstybės, užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, tarptautinės
organizacijos.
1. Labdaros
gavėjais gali būti
1) neįgalieji
(invalidai);
2) ligoniai;
3) vaikai
našlaičiai ir be tėvų globos likę vaikai;
4) nedirbantys
pensininkai, negaunantys kitų pajamų, išskyrus pensijas ir kitas socialines
išmokas;
5) bedarbiai;
6) asmenys,
kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pripažintas
nukentėjusiųjų teisinis statusas;
7) šeimos
(asmenys), kurių gaunamos pajamos negali patenkinti jų minimalių socialiai
priimtinų poreikių, kurių mastą nustato savivaldybės;
8) asmenys,
savivaldybių nustatyta tvarka pripažinti nukentėjusiais nuo karo ir gaivalinių
nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, epidemijų, užkrečiamųjų ligų protrūkių.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys
tokiais pripažįstami pagal atskirus įstatymus ir kitus teisės aktus.
1. Paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje
įregistruoti
1) labdaros ir
paramos fondai;
2) biudžetinės
įstaigos;
3) asociacijos;
4) visuomeninės
organizacijos;
5) viešosios
įstaigos;
6) religinės
bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai;
7) tarptautinių
visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai);
8) kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja
specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas
pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba)
nariams.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti juridiniai asmenys
tampa paramos gavėjais ir įgyja teisę gauti paramą tik šio įstatymo nustatyta
tvarka gavę paramos gavėjo statusą.
3. Paramos gavėjais gali būti Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše
nurodytos užsienyje esančios lietuvių bendruomenės, kitos lietuviškos įstaigos
ar organizacijos ir tarptautinės labdaros organizacijos.
Teikiant paramą
leidžiami tam tikri paramos gavėjo įsipareigojimai paramos teikėjui
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
Labdara ir parama teikiama
1)
neatlygintinai perduodant pinigines lėšas ar bet kokį kitą turtą (įskaitant
pagamintas arba įsigytas prekes), suteikiant paslaugas;
2) suteikiant
turtą naudotis panaudos teise;
3) testamentu
paliekant bet kokį turtą;
4) kitais
būdais, kurių nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai bei tarptautinės
sutartys.
1. Paramos
gavėjai pagal šį įstatymą gautą paramą gali naudoti savo įstatuose ar
nuostatuose numatytiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems
visuomenei naudingiems tikslams, labdarai (jeigu jie pagal šį įstatymą turi
teisę teikti labdarą), o biudžetinės įstaigos - nuostatuose nustatytiems uždaviniams
ir funkcijoms įgyvendinti.
2. Pagal šį
įstatymą kaip parama gautos lėšos ir kitas turtas negali būti
1) naudojami politinių partijų ir politinių
organizacijų veiklai ar politinėms kampanijoms remti;
2) perduodami
kaip įnašas įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurios steigėjas, akcininkas,
dalininkas ar narys yra paramos gavėjas.
Labdaros ir paramos teikėjų ir gavėjų apmokestinimą Lietuvos
Respublikoje nustato Lietuvos Respublikos mokesčių ir Muitų tarifų įstatymai.
1. Paramos teikėjai, išskyrus fizinius asmenis bei
asmenis, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, privalo tvarkyti pagal šį įstatymą
teikiamos paramos apskaitą: joje nurodyti duomenis apie konkrečius paramos
gavėjus, paramos dalyką ir jo vertę. Paramos teikėjai kiekvieną ketvirtį
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
privalo pateikti teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir Statistikos departamentui
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitas apie suteiktą paramą.
2. Juridiniai
asmenys, kurie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę gauti paramą, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo atskirai
tvarkyti pagal šį įstatymą gaunamos paramos apskaitą (joje nurodyti gautos
paramos teikėjus, kai parama nebuvo gauta anonimiškai, bei vertę ir jos
panaudojimą, t. y. įvardyti konkrečius gavėjus, jeigu kaip parama gautos lėšos
ar turtas perduotos kitam asmeniui) bei pačių teikiamos paramos ir (arba)
labdaros apskaitą (joje nurodyti duomenis apie konkrečius paramos ir (arba)
labdaros gavėjus, paramos ir (arba) labdaros dalyką ir jo vertę) ir kiekvieną
ketvirtį privalo pateikti teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir
Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitas apie
gautą paramą ir jos panaudojimą, taip pat apie pačių suteiktą paramą ir (arba)
labdarą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija taip pat
nustato anonimiškai gautos paramos apskaitos tvarką.
3. Juridiniai asmenys, kurie pagal šio įstatymo
nuostatas turi teisę gauti paramą, per kalendorinius metus šio įstatymo
nustatyta tvarka gavę paramą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka parengia metines ataskaitas apie savo veiklą,
susijusią su visuomenei naudingų tikslų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 3
dalyje, įgyvendinimu.
1. Valstybinė
mokesčių inspekcija kontroliuoja labdaros ir paramos teikimą, gavimą ir
naudojimą, kiek tai susiję su mokesčių lengvatų taikymu.
2. Kitos
valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos kontroliuoja labdaros ir
paramos teikimą, gavimą ir naudojimą pagal savo kompetenciją, jeigu tai numato
įstatymai ir kiti teisės aktai.
3. Nustačiusios
labdaros ir paramos teikimo, gavimo arba naudojimo pažeidimus, kontrolės
institucijos (valstybinė mokesčių inspekcija ir (arba) muitinė) panaikina
mokesčių lengvatas ir taiko įstatymų nustatytas sankcijas.
1. Importuojant
paramai skirtą turtą, kartu su muitinės deklaracija muitiniam tikrinimui turi
būti pateiktas paramos teikėjo raštas, liudijantis, kad importuojamas turtas
skirtas paramai. Kai yra importuojami vaistai ar medicinos gaminiai, turi būti
Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka pateikti papildomi dokumentai.
2. Turtas
eksportuojamas kaip parama tik tuo atveju, jeigu jis, vadovaujantis šiuo
įstatymu, skirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos patvirtintame sąraše nurodytoms užsienyje esančioms lietuvių
bendruomenėms, kitoms lietuviškoms įstaigoms ar organizacijoms ir tarptautinėms
labdaros organizacijoms.
Respublikos civilinio kodekso antrojoje knygoje, veiklos pradžios, o 7
straipsnio 2 dalis (reikalavimas paramos gavėjui turėti paramos gavėjo statusą)
įsigalioja po 6 mėnesių nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios. Iki šio
įstatymo 7 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo visi šio įstatymo 7 straipsnio 1
dalyje nurodyti juridiniai asmenys yra paramos gavėjai ir turi teisę ją gauti.
Labdaros ir
paramos teikėjai bei gavėjai už šio įstatymo pažeidimus atsako Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Ginčai dėl
labdaros ir paramos nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka.“