LT
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 33-1:2003 „AKUSTINIS TRIUKŠMAS. LEIDŽIAMI LYGIAI GYVENAMOJOJE IR DARBO APLINKOJE. MATAVIMO METODIKOS BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO
Statutory Text (1 Articles)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 33-1:2003 „AKUSTINIS TRIUKŠMAS. LEIDŽIAMI LYGIAI GYVENAMOJOJE IR DARBO APLINKOJE. MATAVIMO METODIKOS BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO
2003 m. rugsėjo 3 d. Nr. V-520
Vilnius
Įgyvendindamas Teisės derinimo priemonių 2003 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 25-1019), 3.22.8-T31 priemonę
1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ (pridedama).
2. Pripažįstu netekusia galios Lietuvos higienos normą HN 33:2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2002, Nr. 59-2401).
3. Pavedu ministerijos sekretoriui Eduardui Bartkevičiui kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.
4. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2003 m. spalio 1 d.
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V-520
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 33-1:2003 „AKUSTINIS TRIUKŠMAS. LEIDŽIAMI LYGIAI GYVENAMOJOJE IR DARBO APLINKOJE. MATAVIMO METODIKOS BENDRIEJI REIKALAVIMAI“
Europos Sąjungos teisės aktai, kurių reikalavimai perkelti į šią higienos normą
1986 m. gruodžio 1 d. Europos Tarybos direktyva 86/594/EEB dėl buitinių prietaisų keliamo triukšmo;
1992 m. lapkričio 10 d. Europos Tarybos direktyva 92/97/EEB, iš dalies pataisanti direktyvą 70/157/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių leistinu garso lygiu ir su jų dujų išmetimo sistema, derinimo;
2000 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/14/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamu triukšmu, derinimo;
2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo;
2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojams.
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši higienos norma taikoma akustinės taršos higieniniam vertinimui ir nustato didžiausius leidžiamus akustinio triukšmo lygius gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Sertifikuojamų objektų skleidžiamas triukšmas neturi viršyti lygių, nustatytų šioje higienos normoje.
2. Ši higienos norma yra privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, statantiems bei eksploatuojantiems įvairios paskirties pastatus ir statinius, rengiantiems miestų ir kitų gyvenviečių, gyvenamųjų rajonų, mikrorajonų planavimo, užstatymo ir rekonstravimo projektus, kuriantiems technologijas, projektuojantiems, gaminantiems, eksploatuojantiems transporto priemones, darbo priemones bei technologinę ir inžinerinę įrangą, buitinius prietaisus, taip pat institucijoms, vykdančioms akustinio triukšmo stebėjimus ir kontrolę.
II. NUORODOS
3. Teisės aktai, į kuriuos pateiktos nuorodos šioje higienos normoje
3.1. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 74-1768).
3.2. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 70/403 (Žin., 1999, Nr. 82-2438).
III. sąvokos IR jų APIBRĖŽIMAI
4. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai
4.1. akustinis triukšmas (triukšmas) – įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų visuma, kuri gali sukelti nepalankias bei kenksmingas pasekmes sveikatai;
4.2. garso lygis – garso slėgio lygis, koreguotas pagal A dažninę charakteristiką, nustatytas pagal formulę
LA=10 lg (pA/p0)2
čia: p0=20 µPa – garso slėgio slenkstinė reikšmė;
pA – koreguotas pagal A dažninę charakteristiką garso slėgis, Pa;
4.3. garso slėgio lygis – garso slėgio lygis, nustatytas pagal formulę
L=10 lg (p/p0)2
čia: p0=20 µPa – garso slėgio slenkstinė reikšmė;
p – vidutinė kvadratinė garso slėgio reikšmė, Pa;
4.4. impulsinis triukšmas – nepastovus triukšmas, susidedantis iš vieno arba kelių garsinių signalų, kurių trukmė mažesnė kaip 1 sekundė;
4.5. koreguotas pagal A dažninę charakteristiką garso slėgis – vidutinė kvadratinė garso slėgio reikšmė, nustatyta panaudojant skalės A dažninę korekciją;
4.6. leidžiamas triukšmo lygis (LTL) – triukšmas, kuris veikiantis trumpą arba ilgą laiką negali sukelti ligų arba sveikatos sutrikimų;
4.7. Ldvn (dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis) – triukšmo poveikio sukelto apibendrinto dirginimo rodiklis;
4.8. Ldienos (dienos triukšmo rodiklis) – dienos laikotarpiu triukšmo poveikio sukelto dirginimo rodiklis;
4.9. Lvakaro (vakaro triukšmo rodiklis) – vakaro laikotarpiu triukšmo poveikio sukelto dirginimo rodiklis;
4.10. Lnakties (nakties triukšmo rodiklis) – nakties laikotarpiu triukšmo poveikio sukelto dirginimo rodiklis;
4.11. maksimalus garso lygis – garso lygis, atitinkantis triukšmo matuoklio maksimalų rodmenį matavimo metu;
4.12. nepastovaus triukšmo ekvivalentinis garso lygis – pastovaus plačiajuosčio triukšmo, kurio vidutinis kvadratinis garso slėgis toks pat, kaip ir nagrinėjamo nepastovaus triukšmo tam tikro laiko intervale, garso lygis;
4.13. nepastovus triukšmas – triukšmas, kurio lygio pokytis didesnis kaip 5 dBA ir nuolat kinta, pertrūksta arba pulsuoja;
4.14. oktava – dažnių intervalas, kurio viršutinė riba dvigubai didesnė už žemutinę;
4.15. pastovus triukšmas – triukšmas, kurio lygio pokytis ne didesnis kaip 5 dBA;
4.16. pertrūkstantis triukšmas – nepastovus triukšmas, kurio lygis staigiai kinta, o intervalų trukmė, kai triukšmo lygis pastovus, yra viena sekundė ir daugiau;
4.17. plačiajuostis triukšmas – tolydaus spektro, kurio plotis viršija vieną oktavą, triukšmas;
4.18. toninis triukšmas – triukšmas, kurio spektre yra atskirų ryškių tonų.
IV. LEIDŽIAMI TRIUKŠMO LYGIAI
5. Triukšmo lygiai žmonių gyvenamojoje ir darbo aplinkoje įvertinami matavimo rezultatais, palyginant juos su atitinkamomis LTL vertėmis.
6. Pastovus triukšmas vertinamas pagal garso lygį, papildomai gali būti vertinamas pagal garso slėgio lygį.
7. Nepastovus triukšmas vertinamas pagal ekvivalentinį garso lygį, o gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose bei jų teritorijose – pagal ekvivalentinį ir maksimalų garso lygius.
8. Toninio triukšmo LTL mažinami 5 dBA.
9. Impulsinio triukšmo LTL mažinami 5 dBA.
10. Gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose, taip pat gretimose teritorijose LTL reglamentuojamas nuo 06.00 iki 18.00 val. (Ldienos), nuo 18.00 iki 22.00 val. (Lvakaro) ir nuo 22.00 iki 06.00 val. (Lnakties).
11. Plačiajuosčio pastovaus triukšmo garso lygiai, plačiajuosčio nuolat kintančio bei pertrūkstančio triukšmo ekvivalentiniai garso lygiai ir maksimalūs garso lygiai pateikti šios higienos normos 14, 15 ir 16 punktuose.
12. Buitinės technikos skleidžiamas triukšmas
12.1. neturi viršyti leidžiamų triukšmo lygių gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose bei jų teritorijose;
12.2. turi atitikti norminių dokumentų reikalavimus dėl buitinių prietaisų keliamo triukšmo.
13. Pastovaus triukšmo garso slėgio lygiai pateikti šios higienos normos 1 priede.
14. Leidžiami triukšmo lygiai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose bei jų teritorijose
Objekto pavadinimas
Garso lygis, ekvivalentinis garso lygis, dBA
Maksimalus garso lygis, dBA
Paros laikas, val.
1
2
3
4
001
Gyvenamieji kambariai butuose, bendrabučiuose, pensionuose, globos namuose, poilsio namuose, viešbučiuose
40 35 30
55 50 45
6–18 18–22 22–6
002
Miegamieji kambariai ikimokyklinėse įstaigose ir internatinėse mokyklose
40 35 30
55 50 45
6–18 18–22 22–6
003
Palatos ir operacinės ligoninėse, kambariai sanatorijose
35 30 25
50 45 40
6–18 18–22 22–6
004
Gydytojų kabinetai ligoninėse, poliklinikose, ambulatorijose, dispanseriuose, sanatorijose
35
50
005
Auditorijos, mokymo kabinetai, klasės, mokytojų kambariai mokyklose ir kitose mokymo įstaigose
40
55
006
Konferencijų salės ir bibliotekų skaityklos
40
55
007
Salės kavinėse, restoranuose, valgyklose
55
70
008
Salės restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose maitinimo įmonėse muzikos ansamblių koncertų metu
80
85
009
Prekybos salės parduotuvėse, priėmimo punktai aptarnavimo veiklos įstaigose
60
75
010
Keleivių salės geležinkelio stotyse ir oro uostuose
60
75
011
Koncertų ir kitos salės, šokių bei diskotekų salės poilsio namuose estradinių renginių metu
85
90
012
Gyvenamųjų namų, bendrabučių, pensionų, globos namų, poilsio namų, ikimokyklinių staigų, mokyklų ir kitų mokymo įstaigų, viešbučių teritorijos ir poilsio aikštelės
55 50 45
70 65 60
6–18 18–22 22–6
013
Atviros koncertų ir šokių salės estradinių renginių metu
45 85 80
60 90 85
22–6 6–18 18–22
014
Poliklinikų, ambulatorijų, dispanserių, bibliotekų teritorijos
55
70
015
Ligoninių, sanatorijų teritorijos
45 40 35
60 55 50
6–18 18–22 22–6
016
Poilsio aikštelės ligoninių ir sanatorijų teritorijoje
35
50
017
Barų, kavinių, restoranų, kitų maitinimo bei pasilinksminimo įmonių, teikiančių paslaugas atvirose aikštelėse, teritorijos
75 70 45
80 75 60
6–18 18–22 22–6
14.1. 001–003, 011, 015, 017 objektuose, esančiuose kurortinėje vietovėje, nustatomas 5 dBA mažesnis LTL.
14.2. 012, 014, 015 objektuose, esančiuose iki 1984 m. rugpjūčio mėnesio užstatytuose rajonuose, LTL gali būti didesnis 5 dBA.
15. Leidžiami triukšmo lygiai darbo aplinkoje darbo dienos metu
Objekto pavadinimas
Garso lygis ir ekvivalentinis garso lygis, dBA
017
Projektavimo ir konstravimo biurų patalpos
50
018
Skaičiuotojų darbo vietos
50
019
Administracijos patalpos
50
020
Raštinės
60
021
Dispečerinės tarnybos patalpos
65
022
Stebėjimo ir nuotolinio valdymo telefoniniu ryšiu kabinos
65
023
Stebėjimo ir nuotolinio valdymo be telefoninio ryšio kabinos
75
024
Telefono ir telegrafo stotys
65
025
Eksperimentinių darbų laboratorijos
60
026
Teorinių darbų ir duomenų apdorojimo laboratorijos
50
027
Laboratorijos su triukšmą keliančiais įrenginiais
75
028
Kompiuterių programuotojų darbo vietos
50
029
Darbo vietos, skirtos kompiuterių įrenginių priežiūrai
70
030
Gamybos padalinių valdymo aparato patalpos
60
031
Meistrų patalpos
65
032
Tiksliojo surinkimo barai
65
033
Medicinos punktai gamyklose
50
034
Kitos darbo vietos ir zonos įmonių (pramonės, žemės ūkio, statybos, energetikos, transporto, tarp jų oro uostai ir kt.) gamybinėse patalpose ir teritorijose
85
15.1. 034 objektuose nepastovų triukšmą reikia matuoti skaitmeniniais triukšmomačiais arba rodikliniais triukšmomačiais su savirašiu, matavimo laikas – pusė darbo pamainos (darbo dienos) arba visas technologijos ciklas.
15.2. 034 objektuose taikomos Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatuose [3.2] numatytos prevencinės priemonės.
15.3. 034 objektuose nuolat kintančio ir pertrūkstančio triukšmo maksimalus garso lygis neturi būti didesnis kaip 110 dBA.
15.4. 034 objektuose impulsinio triukšmo maksimalus garso lygis neturi būti didesnis kaip 125 dBA.
16. Leidžiami triukšmo lygiai transporto priemonėse
Objekto pavadinimas
Ekvivalentinis garso lygis (garso lygis), dBA
Geležinkelio transportas
035
Mašinistų kabinos šilumvežiuose, dyzeliniuose traukiniuose
80
036
Mašinistų kabinos priemiestiniuose elektriniuose traukiniuose
75
037
Personalo patalpos tolimojo susisiekimo traukinių vagonuose
60
038
Tarnybinės patalpos elektros stočių, šaldomųjų sekcijų vagonuose
60
039
Tarnybinės patalpos bagažo ir pašto vagonuose
70
040
Poilsio patalpos bagažo ir pašto vagonuose
60
041
Tarnybinės patalpos restoranų vagonuose
70
Jūrų ir vidaus vandenų transportas
042
Keleivių ir įgulos kajutės I kategorijos laivuose
45
043
Keleivių ir įgulos kajutės II kategorijos laivuose
50
044
Keleivių ir įgulos kajutės III kategorijos laivuose
55
045
Keleivių ir įgulos kajutės IV kategorijos laivuose
60
046
Keleivių salonai III–IV kategorijos laivuose
65
047
Poilsio salonai, kino salės, bibliotekos
55
048
Sporto aikštelės atviruose deniuose ir pasivaikščiojimo deniai
60
049
Patalpos, skirtos sporto užsiėmimams
65
050
Restoranai ir bufetai
60
051
Gydytojų kabinetai
50
052
Sanitarinės kajutės, ambulatorijos, operacinės, stacionarūs izoliatoriai
45
053
Tarnybinės patalpos (vairavimo, šturmano, radijo kabinos ir kitos) I ir II kategorijos laivuose
55
054
Tarnybinės patalpos (vairavimo, šturmano, radijo kabinos ir kitos) III ir IV kategorijos laivuose
60
055
Energetikos skyrius su nuolatine priežiūra
80
056 Periodiškai aptarnaujamas energetikos skyrius (esant nuolatiniam valdymui iš centrinių valdymo postų)
85 (95)
057
Energetikos skyrius be priežiūros
85 (100)
058
Centrinis valdymo postas
65
059
Gamybinės patalpos (dirbtuvės ir kitos) energetikos skyriuose
85
060
Gamybinės patalpos (dirbtuvės ir kitos) ne energetikos skyriuose
70
061
Darbo vietos atviruose deniuose ir triumuose
80
062
Gamybinės-technologinės patalpos (žuvų, jūros produktų perdirbimo ir kitos) žuvininkystės laivuose
80
Oro transportas
063
I klasės salonai vidutinių ir artimųjų reisų lėktuvuose
80
064
Turistinės klasės salonai vidutinių ir artimųjų reisų lėktuvuose
85
065
Ekonominės klasės salonai vidutinių ir artimųjų reisų lėktuvuose
85
066
Salonai vidutinių oro linijų lėktuvuose
85
067
Ekipažo kabinos lėktuvuose
80
068
Palydovų darbo vietos lėktuvuose
85
069
Ekipažų kabinos ir salonai malūnsparniuose
80
Automobilių transportas
070
Vairuotojų ir priežiūros darbuotojų darbo vietos traktoriuose, žemės ūkio savaeigėse, prikabinamose ir užkabinamose mašinose, melioracijos ir kitose mašinose
85
071
Vairuotojų ir priežiūros darbuotojų darbo vietos žemkasių, kelių tiesimo ir kitose mašinose
85
072
Krovininės transporto priemonės, kurių maksimali didžiausia
leidžiama masė didesnė kaip 3,5 tonos
77
a) mažesnės kaip 75 kW galios varikliu;
78
b) ne mažesnės kaip 75 kW, tačiau mažesnės kaip 150 kW galios varikliu;
80
c) ne mažesnės kaip 150 kW galios varikliu
073
Vairuotojų darbo vietos autotraukiniuose
84
074
Keleivinės transporto priemonės vežti ne daugiau kaip 9 keleiviams, įskaitant vairuotojo vietą
74
075
Keleivinės transporto priemonės su įrengtomis daugiau kaip 9 sėdynėmis, įskaitant vairuotojo sėdynę, o didžiausia leidžiama
masė didesnė kaip 3,5 tonos ir
a) mažesnės kaip 150 kW galios varikliu;
78
b) ne mažesnės kaip 150 kW galios varikliu
80
076
Keleivinės transporto priemonės su įrengtomis daugiau kaip 9 sėdynėmis, įskaitant vairuotojo sėdynę; krovininės transporto priemonės
a) kurių didžiausia leidžiama masė ne didesnė kaip 2 tonos;
76
b) kurių didžiausia leidžiama masė 2–3,5 tonos
77
16.1. 061, 070, 071 objektuose nuolat kintančio ir pertrūkstančio triukšmo maksimalus garso lygis neturi būti didesnis kaip 110 dBA.
16.2. 074–075 kategorijų transporto priemonių ribinės vertės didinamos 1 dB(A), kai jose sumontuotas tiesioginio degalų įpurškimo dyzelinis variklis.
16.3. 072 kategorijos transporto priemonių didesnės kaip 2 tonos didžiausios leidžiamos masės sunkiųjų visureigių ribinės vertės padidinamos 1 dB(A), kai jų variklio galia mažesnė kaip 150 kW, ir 2 dB(A), – kai jų variklio galia 150 kW arba didesnė.
16.4. 074 kategorijos transporto priemonių su neautomatine pavarų dėže, kurioje yra daugiau kaip keturios priekinės eigos pavaros, ir didesne kaip 140 kW/t maksimalia trauka veikiančiu varikliu bei didžiausiu leidžiamu galios/didžiausios masės santykiu, kuris yra didesnis kaip 75 kW/t, ribinės vertės didinamos 1 dB(A), kai trečia pavara važiuojančios transporto priemonės užpakalinė dalis BB’ liniją kerta didesniu kaip 61 km/val. greičiu.
V. TRIUKŠMO MATAVIMO METODIKOS BENDRIEJI REIKALAVIMAI
17. Gyvenamosios ir darbo aplinkos triukšmą sudaro įvairių šaltinių triukšmas. Triukšmo matavimo metodika, pateikta šioje higienos normoje, skirta naudoti bet kokių šaltinių (atskirai ar kartu veikiančių nagrinėjamame taške) triukšmui matuoti. Bendrieji reikalavimai atitinka ISO 1996/1 pateiktus reikalavimus.
18. Matavimo prietaisai
18.1. Pastovaus triukšmo garso lygiai ir garso slėgio lygiai matuojami I arba II klasės triukšmo matuokliais su vidiniais arba išoriniais 1/1 oktavos pločio juostos filtrais.
18.2. Nepastovaus triukšmo parametrai matuojami integruojančiu triukšmo matuokliu.
18.3. Leidžiama naudoti pagalbinius prietaisus (magnetofonus, garso lygio savirašius, oscilografus ir kt.). Naudojami kiti prietaisai turi atitikti standartizacijos norminius dokumentus.
18.4. Visus matavimo prietaisus bei aparatūrą būtina naudoti pagal jų instrukcijas.
18.5. Matavimo prietaisų valstybinė metrologinė kontrolė atliekama pagal Metrologijos įstatymo reikalavimus [3.1].
18.6. Asmuo, atliekantis matavimus, privalo kalibruoti prietaisus prieš triukšmo matavimą ir išmatavus pagal prietaisų naudojimo instrukciją. Jeigu kalibravimo rezultatai skiriasi daugiau kaip 2 dB, triukšmo matavimus reikia pakartoti.
19. Matavimo sąlygos teritorijose
19.1. Nematuojama, kai sninga, lyja, yra rūkas arba vėjo greitis didesnis kaip 5 m/sek. Kai vėjo greitis 5 m/sek., mikrofonas apgaubiamas specialiu ekranu.
19.2. Mikrorajonų ir gyvenamųjų namų teritorijų poilsio aikštelėse, ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų aikštelėse, poilsio aikštelėse, esančiose ligoninių ir sanatorijų teritorijose, triukšmas matuojamas ne mažiau kaip trijuose taškuose, esančiuose ant artimiausios triukšmo šaltinio aikštelės ribos, 1,5 m aukštyje nuo aikštelės paviršiaus.
19.3. Teritorijose prie gyvenamųjų namų, ligoninių, sanatorijų, ikimokyklinių įstaigų, mokyklų ir kitų mokymo įstaigų triukšmas matuojamas ne mažiau kaip trijuose taškuose, išdėstytuose 1–2 m atstumu nuo pastato sienos, 1,5 m aukštyje nuo teritorijos paviršiaus. Pastatų langai turi būti uždaryti.
19.4. Kai triukšmo šaltiniai yra pastato viduje, matuojant triukšmą teritorijoje, patalpos orlaidės turi būti atviros (jeigu tai numatyta eksploatavimo sąlygose).
20. Matavimo sąlygos negamybinėse patalpose
20.1. Triukšmo matavimo metu patalpų langai ir durys turi būti uždaryti, o jeigu triukšmo šaltinis ne pastate, orlaidės turi būti atviros. Kai langai atviri, triukšmo lygis nenormuotas.
20.2. Matavimo metu patalpose turi būti tik darbuotojai, atliekantys matavimus.
20.3. Pastatų patalpose matuojama ne mažiau kaip trijuose taškuose, tolygiai išdėstytuose patalpoje ne arčiau kaip 1 m nuo patalpos sienų ir ne arčiau kaip 1,5 m nuo langų, 1,5 m aukštyje nuo grindų.
21. Matavimo sąlygos patalpose ir atvirose aikštelėse estradinių renginių metu
21.1. Matavimai atliekami, kai salė užpildyta ne mažiau kaip 2/3 žmonių.
21.2. Matuojama 1,5 m aukštyje, nukreipus mikrofoną į garso šaltinio pusę.
21.3. Matavimo trukmė ne mažesnė kaip 20 minučių estradinio renginio metu.
21.4. Matavimo taškai
21.4.1. koncertų ir kitose salėse estradinių renginių metu – parterio pirmose penkiose eilėse;
21.4.2. restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose maitinimo įmonėse muzikos ansamblių koncertų metu – artimiausiose nuo garso šaltinių sėdimose vietose;
21.4.3. atvirose koncertų ir šokių salėse bei diskotekų salėse estradinių renginių metu – 2 m atstumu nuo garso šaltinių ir ne arčiau kaip 1 m nuo patalpų sienų;
21.4.4. poilsio namų, bazių, parkų atvirose šokių aikštelėse estradinių renginių metu – 2 m atstumu nuo garso šaltinių.
22. Matavimo sąlygos gamybinėse patalpose
22.1. Matuojama, kai dirba ne mažiau kaip 2/3 technologinės įrangos normaliu režimu.
22.2. Nuolatinėse darbo vietose triukšmas matuojamas taškuose, atitinkančiuose nuolatines darbo vietas.
22.3. Nenuolatinėse darbo vietose triukšmas matuojamas tame darbo zonos taške, kuriame daugiausia būna darbuotojas.
22.4. Matuojama 1,5 m aukštyje nuo grindų arba aikštelės paviršiaus, jeigu darbas stovimas, ir darbuotojo ausies lygyje, jeigu darbas sėdimas.
23. Matavimo sąlygos transporto priemonėse
23.1. Žemės ūkio savaeigėse mašinose triukšmas matuojamas pagal standartizacijos norminius dokumentus.
23.2. Automobiliuose triukšmas matuojamas pagal standartizacijos norminius dokumentus.
23.3. Traktoriuose, geležinkelio, jūros, vidaus vandenų ir oro transporto priemonėse triukšmas matuojamas kitų norminių dokumentų nustatyta tvarka.
24. Triukšmo matavimo procedūra
24.1. Prieš matavimą nustatomas triukšmo pobūdis. Tam tikslui triukšmo matuoklio dažninės charakteristikos jungiklis nustatomas skalės A padėtyje, o trukmės – S padėtyje. Nustatomas vidutinis prietaiso rodmuo ir rodmenų svyravimų ribos per 25–30 minučių. Jeigu svyravimų ribos ne didesnės kaip 5 dBA, triukšmas laikomas pastoviu, jeigu didesnis kaip 5 dBA – nepastoviu.
24.2. Nuolat kintantis ir pertrūkstantis triukšmo charakteris nustatomas remiantis jų apibrėžimais.
24.3. Nustatant triukšmo impulsinį charakterį, laiko charakteristikos jungiklis nustatomas I padėtyje (žiūrimas prietaiso maksimalus rodmuo) ir S padėtyje (žiūrimas vidutinis rodmuo). Jeigu lygių skirtumas didesnis kaip 7 dBA, triukšmas laikomas impulsiniu.
24.4. Nustatant toninį triukšmą, matuojami garso slėgio lygiai. Jeigu vienoje oktavos juostoje garso slėgio lygis gretimose juostose yra didesnis kaip 7 dB, triukšmas laikomas toniniu.
24.5. Matavimo metu mikrofonas nukreipiamas į maksimalaus triukšmo pusę ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu nuo asmens, atliekančio matavimus.
24.6. Matuojant garso lygius, triukšmo matuoklio jungikliai nustatomi taip
24.6.1. dažninės charakteristikos – A padėtyje arba, matuojant garso slėgio lygius, padėtyje Filtras (garso slėgio lygiai matuojami juostose esant vidutiniams geometriniams dažniams 31,5 Hz–8000 Hz);
24.6.2. laiko charakteristikos: I – impulsiniam triukšmui, S – kitais atvejais.
24.7. Pastovaus triukšmo matavimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 3 minutės. Pastovaus triukšmo parametrai matuojami kiekviename taške ne mažiau kaip 3 kartus.
24.8. Nepastovaus triukšmo matavimo trukmė kiekviename taške turi būti ne trumpesnė kaip 30 minučių.
24.9. Gamybinėse patalpose nepastovaus triukšmo matavimo trukmė – pusė darbo pamainos (darbo dienos) arba visas technologinis ciklas.
24.10. Nuolat kintančio triukšmo lygis matuojamas kas 5–6 sekundes. Triukšmo parametrai kiekviename taške matavimo metu nustatomi ne mažiau kaip 360 kartų.
24.11. Jeigu pertrūkstančio triukšmo lygiai lieka pastovūs trumpiau kaip 0,5 minutės, triukšmas matuojamas kas 5–6 sekundes. Triukšmo parametrai kiekviename taške matavimo metu nustatomi ne mažiau kaip 360 kartų.
24.12. Jeigu pertrūkstančio triukšmo lygiai lieka pastovūs 0,5 minutės ir ilgiau, triukšmas matuojamas kiekvienu intervalu, kuriuo triukšmo lygis lieka pastovus, ir tarp tų intervalų. Triukšmo matavimo trukmė gali būti ilgesnė kaip 30 minučių.
24.13. Impulsinio triukšmo lygis matuojamas kas 5–6 sekundes. Triukšmo parametrai kiekviename taške matavimo metu nustatomi ne mažiau kaip 360 kartų.
24.14. Matuojamieji dydžiai
Triukšmo pobūdis
Matuojamieji dydžiai, matavimo vienetai
Pastovus
Garso lygis, dBA
Garso slėgio lygiai, dB
Nuolat kintantis
Ekvivalentinis garso lygis, dBA
Maksimalus garso lygis, dBA
Pertrūkstantis
Ekvivalentinis garso lygis, dBA
Maksimalus garso lygis, dBA
Impulsinis
Ekvivalentinis garso lygis, dBA
Maksimalus garso lygis, dBAI
24.15. Garso lygių matavimų vertinimas
24.15.1. pastovaus ir pertrūkstančio triukšmo – pagal vidutinę rodyklės padėtį;
24.15.2. nuolat kintančio ir impulsinio triukšmo – pagal rodyklės padėtį atskaitymo metu;
24.15.3. maksimalus garso lygis vertinamas pagal prietaiso rodyklės didžiausią rodmenų trukmės, kuria nustatyta norma, periodu.
24.16. Atitinkamo triukšmo lygio rodmenys suapvalinami iki sveikų decibelų arba decibelų A.
24.17. Jeigu naudojami skaitmeniniai prietaisai, garso lygių matavimas vertinamas pagal atitinkamus prietaisų rodmenis.
25. Matavimo rezultatai
25.1. Pastovaus triukšmo vidutinis garso lygis, garso slėgio lygiai, nuolat kintančio triukšmo ekvivalentinis garso lygis, pertrūkstančio triukšmo ekvivalentinis garso lygis, impulsinio triukšmo ekvivalentinis garso lygis kiekviename matavimo taške įvertinami pagal standartizacijos norminius dokumentus.
25.2. Maksimaliu garso lygiu laikoma didžiausia reikšmė, gauta matavimo metu.
25.3. Matavimo rezultatai tame taške, kuriame gautos matuojamų garso lygių didžiausios reikšmės, palyginami su atitinkamais leidžiamais triukšmo lygiais.
______________
Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003
„Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai
gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo
metodikos bendrieji reikalavimai“
1 priedas
PASTOVAUS TRIUKŠMO GARSO SLĖGIO LYGIAI
1. Garso slėgio lygiai skaičiuojami pagal formulę
L=a+ bN, (1)
čia: L – garso slėgio lygis,
N= LA – 5,
a, b – priklausantys nuo dažnio koeficientai, jie pateikti šio priedo 2 punkte.
2. Koeficientų dydžiai
Koeficientai, dB
Oktavų juostų vidutinis geometrinis dažnis, Hz
31,5
63,0
125,0
250,0
500,0
1000,0
2000,0
4000,0
8000,0
a
55,500
35,500
22,000
12,000
4,800
0
-3,500
-6,100
-8,000
b
0,680
0,790
0,870
0,930
074
1,000
1,015
1,025
1,030
3. Pagrindiniai garso slėgio lygiai
Garso lygis, LA,dBA
Garso slėgio lygiai, dB, oktavų juostose, kai vidutinis geometrinis dažnis, Hz
31,5
63,0
125,0
250,0
500,0
1000,0
2000,0
4000,0
8000,0
20
66
47
35
26
19
15
12
9
7
25
69
51
39
31
24
20
17
14
13
30
73
55
44
35
29
25
22
20
48
35
76
59
48
40
34
30
27
25
23
40
79
63
52
45
39
35
32
30
28
45
83
67
57
49
44
40
37
35
33
50
86
71
61
54
49
45
42
40
38
55
90
75
66
59
53
50
47
45
44
60
93
79
70
63
58
55
52
50
49
65
96
83
74
68
63
60
57
55
54
70
100
87
79
72
68
65
62
61
59
75
103
91
83
77
73
70
68
66
64
80
107
95
87
82
78
75
73
71
69
85
110
99
92
86
83
80
78
76
74
90
113
103
96
91
88
85
83
81
80
95
116
107
101
95
93
90
88
86
85
100
120
111
105
101
98
95
93
92
90
4. Garso slėgio lygiai, nepateikti šio priedo 3 punkte, skaičiuojami pagal formulę (1).
______________
Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003
„Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai
gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo
metodikos bendrieji reikalavimai“
2 priedas
Triukšmo rodikliai
1. Dienos, vakaro, nakties triukšmo lygio Ldvn apskaičiavimas
1.1. Dienos, vakaro, nakties triukšmo lygis Ldvn decibelais (dB) apskaičiuojamas pagal tokią formulę
,
čia
Ldienos – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų dienos laikotarpiui, kaip apibrėžta ISO 1996-2:1987;
Lvakaro – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų vakaro laikotarpiui, kaip apibrėžta ISO 1996-2:1987;
Lnakties – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų nakties laikotarpiui, kaip apibrėžta ISO 1996-2:1987.
2. Laikotarpių trukmė
2.1. diena trunka 12 valandų, vakaras – 4 valandas, naktis – 8 valandas;
2.2. standartinis dienos pradžios laikas yra nuo 06.00 val., vakaro pradžios laikas – nuo 18.00 val., nakties pradžios laikas – nuo 22.00 val. vietos laiku.
______________