LT
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ Nutarimas
Statutory Text (1 Articles)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
Nutarimas
paskelbtas: Žin., 1999, Nr. 52-1696
Neoficialus
nutarimo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A
S
1999 m. birželio
9 d. Nr. 764
Vilnius
DĖL
SOCIALINIŲ IR PEDAGOGINIŲ VAIKŲ MOKYMOSI SĄLYGŲ SUDARYMO PROGRAMOS IR BENDROJO
UGDYMO MODERNIZAVIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
Siekdama
modernizuoti bendrojo ugdymo turinį ir sudaryti geresnes socialines ir
pedagogines vaikų mokymosi sąlygas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria
Patvirtinti
pridedamas
Socialinių ir
pedagoginių vaikų mokymosi sąlygų sudarymo programą;
Bendrojo ugdymo
modernizavimo programą.
L.e.
socialinės apsaugos ir darbo
ministrės
pareigas,
l.e.
Ministrės Pirmininkės pareigas Irena
Degutienė
L.e.
švietimo ir mokslo ministro pareigas Kornelijus
Platelis
________________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 764
SOCIALINIŲ
IR PEDAGOGINIŲ VAIKŲ MOKYMOSI SĄLYGŲ SUDARYMO PROGRAMA
I. BENDROSIOS
NUOSTATOS
1. Ši programa –
sudedamoji Lietuvos Respublikos švietimo reformos programos dalis, skirta
lankstesnėms, galinčioms kur kas geriau atsižvelgti į skirtingas vaikų reikmes,
švietimo sistemoms sukurti, kurios prisidėtų prie mokymosi sėkmės bei mokyklų
atvirumo idėjos įgyvendinimo.
Ši programa parengta
vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23–593; 1998, Nr. 67–1940).
2. Dėl sparčių ūkinių ir
socialinių visuomenės pokyčių Lietuvoje daugėja socialiai ir pedagogiškai
apleistų vaikų. Valstybė šiuo metu neįstengia iki galo įgyvendinti Lietuvos
Respublikos Konstitucijos ir Vaikų teisių konvencijos deklaruotos vaikų teisės
į mokslą. Pažeidžiami Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo skelbiami švietimo
sistemos demokratiškumo, lygių galimybių ir prieinamumo principai. Kadangi šių
problemų nepajėgia spręsti nei Lietuvos mokyklos, nei savivaldybių ir apskričių
administracijos, būtina kryptinga programa.
Šios programos paskirtis –
sudaryti socialines ir pedagogines ugdymosi sąlygas visiems Lietuvos vaikams ir
pasiekti, kad tauta taptų labiau išsilavinusi.
3. Mokyklų nelankantys, vis
dažniau nusikalstantys vaikai – būsimos Lietuvos visuomenės socialinių, ūkinių
ir kultūrinių praradimų ir neišsprendžiamų, itin opių problemų, būsimų krizių,
įtampos židinys, todėl galimi dideli nacionaliniai nuostoliai. Švietimo
priemonėmis galima išvengti būsimų visuomenės kataklizmų, kurie gali turėti
ilgalaikių socialinių padarinių, pakenkti visuomenės ekonominiam ir politiniam
stabilumui.
4. Mokyklos kaip kultūros
židinio sukūrimas padėtų išvengti vis didėjančio visuomenės nuosmukio,
pasitarnautų vietos bendruomenės vertybinių nuostatų formavimui.
5. Akivaizdžiai tuštėja
kaimo vietovėse esančios mokyklos, o tai nesudaro galimybės vaikams gauti gero
ir įvairiopo jų poreikius tenkinančio išsilavinimo.
6. Nors turime didelį
švietimo įstaigų tinklą, deja, jis nesuteikia galimybės lavintis visiems
vaikams, kad ir kokie jie būtų. Vaiko intelektinė, fizinė, socialinė, kalbinė,
emocinė ar kitokia būklė neturėtų būti stabdys nei mokymui, nei ugdymui.
7. Aktualiausias mokyklai
klausimas yra į vaiko asmenybę orientuotos pedagogikos sukūrimas. Tai leistų
sėkmingai mokyti visus vaikus, taip pat ir neįgalius ar turinčius nemenkų
sunkumų. Į vaiko asmenybę orientuota pedagogika yra tvirtas atspirties taškas
formuojant visuomenę, gerbiant visų žmonių orumą ir skirtybes.
8. Įvairių mokyklų tipų
sistemos kaip veiksmingos priemonės, galinčios patenkinti visų asmenų lavinimosi
poreikius, plėtojimas turėtų būti pripažintas vienu iš svarbiausių valstybės
tikslų.
9. Šios programos
įgyvendinimo pradžia – 2000 metai, pabaiga – 2002 metų IV ketvirtis.
Programos vykdytojai yra
Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkų ir savivaldybių
administracijos, švietimo įstaigos.
II. SITUACIJOS
ANALIZĖ
10. Lietuvos švietimo
reformos pirmajame etape buvo pradėtos steigti naujų tipų švietimo įstaigos
(jaunimo mokyklos, gimnazijos, darželiai–mokyklos, neįgaliųjų vaikų ugdymo
centrai, vaikų dienos centrai, vaikystės pedagogikos centrai ir kitos),
leidžiančios pradėti tenkinti įvairių gebėjimų vaikų ugdymosi poreikius, bet
šis procesas dėl nepakankamo finansavimo yra pristabdytas.
11. Dauguma Lietuvos
bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo procesą tebeorganizuoja unifikuotai.
Svarbiausiasis mokyklos mokymo plano sudarymo kriterijus neretai būna mokytojo
darbo krūvis, o ne mokinio poreikiai ir interesai. Per daug pamokų per savaitę
ir nepamatuotai didelės, tarp pedagogų nesuderintos namų užduotys vaikus
išsekina. Per mažai individualizuojamas ir integruojamas ugdymo turinys. Ugdymo
procesas orientuotas daugiau į žinias, o ne į jų pritaikymą gyvenime, gebėjimų
ir vertybinių nuostatų formavimą.
12. Gerėjant šalies
ekonominiams rodikliams per lėtai diegiamos naujos technologijos ir mokymo
metodai, menkai atnaujinama mokyklų materialinė bazė (nepritaikyti, susidėvėję
baldai, trūksta sporto įrangos, fizikos, chemijos, biologijos mokymo priemonių
ir pan.). Tai daro poveikį ugdymo rezultatams. Daugelis būtiniausių mokymo
priemonių negaminamos Lietuvoje, buvę tiekimo šaltiniai yra nutrūkę, o iš
Vakarų Europos šalių jų neįmanoma nusipirkti dėl menko finansavimo.
13. Švietimo įstaigose
nepakankamai dėmesio skiriama papildomajam vaikų ugdymui, vaikų saviraiškos
sąlygų plėtotei. Moksleivių galimybės įgyti darbo ir pradinių profesinių
įgūdžių mokykloje neužtikrinamos.
Daugėja vaikų,
sunkiai pritampančių mokykloje, stokojančių mokymosi motyvacijos arba dėl
nepalankių socialinių sąlygų visai negalinčių jos lankyti. Nemažai vaikų ir
jaunimo nesimoko ar nedirba, valkatauja, yra įtraukiami į nusikalstamą veiklą,
girtavimą ar prostituciją. Didelis skaičius vaikų, netekusių tėvų globos,
socialiai ir pedagogiškai apleidžiami. Daug vaikų nelanko mokyklos (savivaldybių
pateiktais duomenimis, mokyklos nelanko 1500 vaikų, neturinčių 16 metų,
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekspertų
skaičiavimais – apie 23000).
14. Dabar Lietuvos mokyklos
nėra tinkamai pasirengusios priimti patekusius į asocialią aplinką ir neįgalius
vaikus, sudaryti palankias sąlygas jiems adaptuotis ir ugdytis, nes mažai
skiriama lėšų darbui su šiais vaikais, trūksta kvalifikuotų specialistų
(socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų, psichologų). Be to, reikėtų mokyklas
aprūpinti tinkamomis techninėmis mokymo priemonėmis, kurios užtikrintų sėkmingą
integruoto mokymo sistemos funkcionavimą. Integruoto mokymo diegimas turi būti
siejamas su paramos tarnybų (pedagoginių–psichologinių centrų, kitų ugdymo
centrų neįgaliems vaikams) plėtimu ir centriniu, ir periferiniu lygiu.
Pertvarkant mokyklų tinklą,
būtina išspręsti moksleivių saugaus pavėžėjimo klausimą.
Švietimo sistema iki šiol
neišnaudojo visų galimybių tapti atvirai tėvams ir visuomenei.
15. Būtina daug ką keisti
mokyklos gyvenime: mokyklos kultūrą, pedagogines nuostatas, bendrą mokyklos
darbo organizavimą, plečiant mokyklos funkcijas (mokykla - kultūros židinys),
mokymo planą, veiklą po pamokų, personalo komplektavimą, vadovų ir pedagogų
tobulinimąsi, atestavimą, pastatų įrangą bei priežiūrą.
Mokyklos turi pripažinti
savo mokinių poreikių įvairovę ir reaguoti į ją, pasirinkdamos skirtingus
ugdymo būdus, metodus ir skirtingą mokymo tempą, teikdamos kvalifikuotą
specialiąją pedagoginę, psichologinę bei socialinę pagalbą. Mokymo kokybę jos
privalėtų užtikrinti rengdamos mokymo strategijas, atitinkamus
individualizuotus mokymo planus, išteklių naudojimo ir kitas organizacines
priemones, taip pat palaikydamos ryšį su vietos bendruomenėmis.
III. PROGRAMOS
STRATEGIJA
16. Vienas iš
svarbiausių tikslų siekiant sudaryti vaikams socialines, pedagogines mokymosi
sąlygas – sukurti įvairių tipų atvirų mokyklų sistemą, kuri teiktų galimybių
sugrąžinti nesimokančius vaikus į mokyklas, keltų mokymosi motyvaciją
neturintiems jos vaikams, sudarytų sąlygas specialiųjų poreikių vaikams
mokytis, tenkintų visų vaikų lavinimosi poreikius. Kad šio tikslo būtų
pasiekta, reikia
16.1. įsteigti kuo daugiau
įvairių tipų mokyklų ir sudaryti lygias galimybes siekti geresnio socialinio
statuso visiems vaikams, turintiems socialinių, pedagoginių ir psichologinių
problemų, vystymosi sutrikimų, taip pat kurti mokyklose kultūros židinius;
16.2. plėtoti papildomąjį
moksleivių ugdymą, integruojant jį į bendrojo lavinimo sistemą;
16.3. rūpintis
įvairesne vaikų veikla po pamokų ir vasarą;
16.4. rengti
pedagogus dirbti atvirojoje mokykloje, diegiančioje pedagogiką, orientuotą į
vaiko, turinčio mokymosi sunkumų, asmenybę.
17. Pasiekti šių tikslų
padėtų įvairių tipų atvirųjų mokyklų sistemos plėtra. Svarbiausi atvirųjų
mokyklų darbo principai yra šie: kur tik galima, mokyti visus vaikus
kartu, nepaisant jų skirtumų ar mokymosi sunkumų; pripažinti savo mokinių
poreikių įvairovę ir parinkti jiems skirtingus mokymosi būdus bei metodus;
teikti visokią papildomą paramą, užtikrinančią rezultatyvų vaikų lavinimąsi;
kurti geranorišką mokyklos bendruomenę, atvirumą visuomenei.
18. Atvirųjų mokyklų
sistemai, kuri galėtų aptarnauti daugumą kaimo ir miesto mokinių ir vietos
bendruomenių, plėtoti reikėtų
18.1. aiškios
bei veiksmingos atvirosios mokyklos idėjos įgyvendinimo politikos;
18.2. pakankamo
finansavimo;
18.3. veiksmingo
visuomenės nuostatų formavimo tinkamai ją informuojant;
18.4. platesnio
padėties įvertinimo bei personalo rengimo programų.
19. Skirstant mokykloms
išteklius, reikėtų nustatyti realų paramos mastą, kad vaikams būtų užtikrintas
tinkamas mokymas priklausomai nuo skirtingų jų poreikių ir sąlygų. Iš pradžių
vertėtų remti tas švietimo institucijas, kurios siekia įgyvendinti atvirojo
mokymo principus, ir pabandyti įgyvendinti kai kur pirminius projektus, kad
būtų galima įgyti patirties, kurios reikia atvirajam mokymui plėsti ir
visuotinti.
Tinkamas viso mokytojų
personalo pasirengimas laikytinas svarbiausiu atvirųjų mokyklų sistemos kūrimo
garantu.
20. Vaikų lavinimu turėtų
rūpintis ne tik profesionalūs specialistai, bet ir tėvai. Kad šie deramai
atliktų savo vaidmenį, jiems reikia paramos. Tėvų ir šeimų vaidmuo taptų
didesnis, jeigu jie būtų aprūpinami konkrečia ir kiekvienam suprantama
informacija. Tėvų pagalbos savo vaikams įgūdžių formavimas tampa ypač svarbiu
uždaviniu, kai nesama pakankamai ištobulintos mokyklos paslaugų tradicijos. Ir
tėvams, ir mokytojams gali prireikti paramos, kai jie mokysis dirbti drauge
kaip lygiaverčiai partneriai.
IV. LĖŠŲ
POREIKIS
21. Siekiant vaikus deramai
parengti gyvenimui ir darbui, reikia skirti daugiau lėšų jų mokymui,
papildomajam ugdymui, naujų mokymo formų ir metodų paieškoms, jų veiksmingumui
tirti, jiems diegti, suteikti papildomą paramą, užtikrinančią tinkamą vaikų
lavinimąsi.
Tam tikri ištekliai turėtų
būti skiriami įstaigoms, rengiančioms pedagogus, mokyklų paramos centrams bei
socialiniams ir specialiesiems pedagogams.
Šiai programai įgyvendinti
2000–2002 metais reikia 61080 tūkst. litų, iš jų 2000 metais – 18564 tūkst.
litų, 2001 metais – 21473 tūkst. litų, 2002 metais – 21043 tūkst. litų (lėšų
poreikio lentelė pridedama).
V. NUMATOMAS
REZULTATAS
22. Įgyvendinus šią
programą, bus pradėta kurti ir plėtoti įvairių tipų atvirųjų mokyklų sistema,
didžioji dalis mokyklos nelankančių vaikų (apie 70 procentų) bus į ją
sugrąžinta, pradėti taikyti nauji ugdymo organizavimo modeliai, skatinantys
vaikų norą mokytis, įvairių tipų mokyklose pradės dirbti socialiniai pedagogai,
daugiau specialiųjų poreikių vaikų gaus specialiąją pedagoginę pagalbą.
Programa leis veiksmingiau naudoti mokyklų bazes vietos bendruomenių reikmėms –
jose bus įsteigti kultūros židiniai. Dalis pedagogų pasitobulinę sugebės geriau
dirbti su asocialiais, nenorinčiais mokytis, specialiųjų poreikių, sugrąžintais
į mokyklas vaikais. Programa užtikrins, kad vaikai būtų labiau užsiėmę po
pamokų ir vasarą.
VI. PROGRAMOS
ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ
23. Už šios programos
įgyvendinimo kontrolę tiesiogiai atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija, kuri
koordinuos apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo
padalinių veiklą bei derins veiksmus su kitomis suinteresuotomis
ministerijomis, valstybinėmis institucijomis ir nevyriausybinėmis
organizacijomis. Programai įgyvendinti bus sudaryta priežiūros komisija. Gautas
lėšas numatoma naudoti, kaip ir kitas biudžetines lėšas.
––––––––––––––––-
Socialinių ir pedagoginių vaikų
mokymosi sąlygų programos
priedas
Lėšos, reikalingos Socialinių ir pedagoginių vaikų mokymosi sąlygų sudarymo
programai įgyvendinti
Tikslas
Priemonės
pavadinimas
Atsakingas
vykdytojas
Įvykdymo
terminas
Finansavimas
iš viso
reikia lėšų (tūkst. litų)
2000 m.
2001 m.
2002 m.
finansavimo
šaltinis
Sukurti
įvairių tipų mokyklų įvairovę vaikams, turintiems socialinių, pedagoginių
problemų, vystymosi sutrikimų
1.
Parengti naujų mokyklų tipų steigimo norminę bazę
Švietimo
ir mokslo ministerija
2000–2002
m.
140
40
50
50
valstybės
biudžetas
2.
Sukurti perimamumo tarp visų švietimo įstaigų tipų ir pakopų sistemą
Švietimo
ir mokslo ministerija
2000–2002
m.
60
20
20
20
valstybės
biudžetas
3.
Parengti Specialiojo ugdymo įstatymą papildančius aktus
Švietimo
ir mokslo ministerija
2000
m.
IV ketvirtis
40
40
valstybės
biudžetas
4.
Konkurso būdu finansuoti bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, siekiančių
įgyvendinti atvirojo
mokymo
principus,
projektus
Švietimo
ir mokslo ministerija
2000–2002
m.
5900
1900
2000
2000
valstybės
biudžetas
5.
Konkurso būdu paremti jaunimo mokyklų steigimo ir vystymo projektus
Švietimo
ir mokslo ministerija
2000–2002
m.
1100
300
400
400
valstybės
biudžetas
6.
Konkurso būdu paremti naujų ugdymo centrų neįgaliesiems vaikams steigimo ir
bendrojo lavinimo mokyklų pritaikymo neįgaliesiems projektus
Švietimo
ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2000-2002
m.
800
200
300
300
valstybės
biudžetas
7.
Konkurso būdu finansuoti gimnazijų steigimo ir vystymo projektus
Švietimo
ir mokslo ministerija
2000–2002
m.
1500
500
500
500
valstybės
biudžetas
8.
Konkurso būdu finansuoti kaimo mokyklų – kultūros židinių steigimo projektus
Švietimo
ir mokslo ministerija,
Kultūros
ministerija
2000–2002
m.
6800
2150
2557
2093
valstybės
biudžetas
9.
Konkurso būdu finansuoti socialinio pedagogo etato įsteigimą atskirose
mokyklose
Švietimo
ir mokslo ministerija
2000
m. II ketvirtis
1500
1500
valstybės
biudžetas
10.
Patobulinti 1000 pedagogų, pradėjusių dirbti naujo tipo mokyklose,
kvalifikaciją
Švietimo
ir mokslo ministerija
2000–2002
m.
600
200
200
200
valstybės
biudžetas
11.
Suteikti papildomą kvalifikaciją 150 pedagogų darbui su specialiųjų poreikių
vaikais
Švietimo
ir mokslo ministerija
2000–2002
m.
170
50
60
60
valstybės
biudžetas
12.
Patobulinti 5000 pedagogų, dirbančių su integruotais specialiųjų poreikių
vaikais, kvalifikaciją
Švietimo
ir mokslo ministerija
2000–2002
m.
750
250
250
250
valstybės
biudžetas
Plėtoti
moksleivių papildomąjį ugdymą, integruojant jį į bendrojo lavinimo sistemą
1.
Parengti papildomojo ugdymo norminę bazę
Švietimo
ir mokslo ministerija
2000–2002
m.
70
30
40
valstybės
biudžetas
2.
Parengti formaliojo papildomojo ugdymo programas ir jas įdiegti
Švietimo
ir mokslo ministerija
2000-2002
m.
400
100
150
150
valstybės
biudžetas
3.
Patobulinti 1000 papildomojo ugdymo pedagogų kvalifikaciją
Švietimo
ir mokslo ministerija
2000–2002
m.
200
60
70
70
valstybės
biudžetas
Užimti
vaikus atostogų metu ir vaikus, nedalyvaujančius papildomojo ugdymo sistemoje
1.
Konkurso būdu finansuoti vaikų užimtumo po pamokų programas
Švietimo
ir mokslo ministerija
2000–2002
m.
7900
2000
2000
3900
valstybės
biudžetas
2.
Paremti vaikų ir jaunimo organizacijų,
siekiančių
prisidėti prie vaikų užimtumo, projektus
Švietimo
ir mokslo ministerija
2000–2002
m.
650
150
250
250
valstybės
biudžetas
Sudaryti
sąlygas mokytis socialiai remtiniems vaikams
Suteikti
finansinę paramą moksleivių mokymuisi reikalingoms priemonėms įsigyti
Švietimo
ir mokslo ministerija
2000–2002
m.
32500
9074
12626
10800
valstybės
biudžetas
–––––––––––––––––––––
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 764
BENDROJO UGDYMO MODERNIZAVIMO PROGRAMA
I. BENDROSIOS
NUOSTATOS
1. Ši programa yra viena iš
svarbiausių Lietuvos Respublikos švietimo reformos dalių, skirta bendrojo
lavinimo mokyklos pertvarkai pagal šiuolaikinius poreikius, informacinės
visuomenės reikalavimus, ugdymui derinti su Europos Sąjungos valstybių
laimėjimais šioje srityje.
2. Lietuvai integruojantis į
sparčiai kintančią pasaulio visuomenę, būtina iš esmės modernizuoti ugdymo
turinį ir gerinti jo kokybę. Šiandien svarbu ne tik perteikti žinias, bet ir
ugdyti savarankišką, konstruktyviai mąstantį asmenį, skiepyti jam vertybines
nuostatas, formuoti konkretų gebėjimą veikti. Atviros informacinės visuomenės
sąlygomis švietimo sistema turi rasti naujų būdų žmonių tautinei tapatybei ir
pilietinei savimonei stiprinti, privalo ugdyti iniciatyvų, atsakingą ir ūkiškai
veiklų žmogų, nuo kurio tiesiogiai priklauso ekonominė valstybės gerovė, dėl to
bendrojo ugdymo modernizavimas – svarbiausias antrojo švietimo reformos etapo
uždavinys.
3. Šios programos paskirtis –
modernizuoti bendrąjį ugdymą ir gerinti jo kokybę, kad Lietuvos jaunimui būtų
skiepijamos demokratinei visuomenei būtinos vertybinės nuostatos, diegiami
įgūdžiai ir gebėjimai, kad jis pasirengtų aktyviam tautiniam ir pilietiniam
gyvenimui.
4. Ši programa
parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991,
Nr. 23–593;
1998, Nr. 67–1940).
5. Ši programa
remiasi Lietuvos švietimo koncepcijoje nurodytais tikslais – ugdyti asmenį,
gebantį prisitaikyti prie kintančio socialinio, ekonominio gyvenimo ir jį
tobulinti, ugdyti brandų Lietuvos valstybės pilietį, taip pat Lietuvos
Respublikos švietimo įstatyme numatytu uždaviniu – suteikti jaunajai kartai
išsilavinimą, atitinkantį dabarties mokslo ir kultūros lygį. Šiuo tikslu
kuriama Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu įteisinta dešimtmetė pagrindinės
bendrojo lavinimo mokyklos struktūra, diegiamas Lietuvos švietimo koncepcijoje
ir bendrosiose programose numatytas profilinis mokymas 11–12 klasėse. Kad
gerėtų Lietuvos švietimo kokybė, būtina vykdyti Lietuvos Respublikos
Vyriausybės veiklos programoje numatytus tarptautinius lyginamuosius švietimo
tyrimus, padėsiančius integruotis į Europos Sąjungos valstybių švietimo erdvę,
sukurti reguliaraus švietimo monitoringo sistemą, tobulinti nacionalinių
egzaminų sistemą. Šių permainų reikia tam, kad galėtume integruotis į Europos
švietimo sistemą.
6. Šios
programos įgyvendinimo pradžia – 2000 metai, pabaiga – 2002 metų
IV ketvirtis.
Programos
vykdytojai yra Švietimo ir mokslo ministerija, Pedagogikos institutas, Egzaminų
centras, apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijos, švietimo
įstaigos. Numatomi partneriai - Atviros Lietuvos fondas bei kiti užsienio
fondai.
II.
Situacijos analizė
7.
Svarbiausiasis Lietuvos švietimo uždavinys – padėti formuotis moderniai
lietuvių tautai, atvirai pilietinei visuomenei. Demokratinis tautos gyvenimas
turi būti pagrįstas atitinkamais jos narių įgūdžiais, gebėjimais, vertybinėmis
nuostatomis ir idealais. Demokratinis ir savarankiškas šio gyvenimo pobūdis
tiesiogiai priklauso nuo švietimo sistemos teikiamos piliečiams išsilavinimo
kokybės, nuo šios sistemos suderinimo su Europos švietimo tendencijomis ir
informacinės visuomenės reikalavimais. Sparčiai plėtojantis informacinėms
technologijoms, gausėjant informacijos šaltinių, įvairėjant informacijos gavimo
kanalams, atsiveria galimybės plačiau skleisti ir įgyvendinti naujas idėjas.
Taigi mokykla privalo pertvarkyti visą ugdomąją veiklą taip, kad gyvenimas
mokykloje kuo labiau priartėtų prie šiuolaikinės tikrovės. Būtina suformuoti
mokyklose sąlygas, artimas informacinei visuomenei: informacijos šaltinių gausa
ir įvairovė, intensyvus informacijos technologijų naudojimas, demokratiški
santykiai. Kita vertus, atviroje informacinėje visuomenėje itin aktualūs
tautinio ir pilietinio ugdymo uždaviniai, vertybinis ugdymo kryptingumas.
Bendrojo lavinimo sistemą būtina pertvarkyti taip, kad ji ugdytų modernią
tautinę lietuvių tapatybę, stiprintų moralinius demokratinio gyvenimo
pagrindus.
8. Kultūros
paveldą mokykla turėtų derinti su šiuolaikine informacija taip, kad augantis
žmogus gebėtų išsaugoti vidinės darnos jausmą, tautinį ir kultūrinį tapatumą,
neprarasdamas kūrybos galių ir naujovių įžvalgos. Mokyklos uždavinys – išmokyti
savarankiškai mokytis visą gyvenimą. Į šį uždavinį – mokinių savarankiško
mąstymo, gebėjimo spręsti gyvenimo problemas bei atsakingai veikti ugdymą –
turi orientuotis nauji vadovėliai ir mokymo priemonės. Jie šiandien dėl menkos
finansinės paramos kuriami lėtai. Moderniai mokyklai būtina skirtingų ugdymo
šaltinių sąveika, naujos informacinės technologijos. Šiuo metu valstybė
finansuoja tik pagrindinių vadovėlių leidybą ir minimalų bibliotekų fondų
papildymą grožine literatūra. Mažai skiriama lėšų įvairesnėms mokymo priemonėms
(garso ir vaizdo medžiagai, kompiuterinėms programoms, mokomosioms svetainėms
kompiuterių tinkluose), periodikai. Nepakankamai ugdomi nei mokinių, nei
mokytojų informaciniai įgūdžiai. Būtina sukurti mokymuisi tarnaujantį švietimo
institucijų informacinį tinklą.
9. Vienas iš reikšmingiausių
ugdymo proceso veiksnių modernioje mokykloje – mokyklos biblioteka. Biblioteka
kurtina kaip mokyklos informacijos centras, mokslo tyrimų ir kultūrinės veiklos
vieta bei mokytojų tobulinimosi centras. Ji turi būti aprūpinta garso, vaizdo,
kompiuterine bei dauginimo technika, kompiuteriniais ryšiais. Svarbia
bibliotekos dalimi turėtų tapti erdvi skaitykla. Būtina ieškoti naujų
bibliotekininko darbo su mokytojais ir mokiniais būdų. Šiuo metu mokyklų
bibliotekų būklė prasta: skurdūs knygų fondai, problemiškas jų komplektavimas,
trūksta informacinių ir technologinių priemonių, nepritaikytos patalpos. Nėra
šiuolaikiško mokyklos bibliotekos veiklos modelio, neveiksmingas bibliotekos
finansavimas. Mokyklų bibliotekų vadybai trukdo dvigubas pavaldumas, todėl
keblu organizuoti bibliotekininkų tobulinimosi kursus, atestaciją. Pastaruoju metu
pradėta daugiau tartis su Kultūros ministerija dėl mokyklų bibliotekininkų
pavaldumo ir rūpinimosi jais.
10. Lietuvos mokyklos turi tapti
demokratijos mokyklomis, demokratinio gyvenimo įgūdžių ir vertybių ugdymo
centrais. Būtina šios funkcijos sąlyga – tikroji mokyklų savivalda. Mokyklos
vadovai turi būti pasiryžę ir gebėti nuolat plėtoti mokyklos savivaldą, taip
paskirstydami užduotis ir pareigas, kad visi mokyklos bendruomenės nariai pagal
savo kompetenciją galėtų prisidėti prie mokyklos gyvenimo. Mokykla kuriama kaip
savarankiška bendruomenė, partneriškai bendraujanti su visuomene bei įvairiomis
jos institucijomis. Šiuo metu neefektyviai veikia mokinių, mokyklos tarybos.
Dažniausiai jų veikla labai formali, nejaučiama tikrosios atsakomybės, nežinoma
galimybių, dėl to labai svarbu kurti demokratiškai valdomas, savaveiksmes,
gebančias savo veiklą analizuoti ir tobulinti mokyklų bendruomenes. Jos padėtų
išspręsti daugelį kitų problemų – nuolatinio ugdymo kokybės tobulinimo,
psichologinio klimato gerinimo arba geresnės mokymosi aplinkos kūrimo. Tokios
bendruomenės galėtų kūrybiškai perimti geriausių mokyklų patirtį,
eksperimentuoti ir diegti pedagogikos naujoves.
11. Kad visuomenė būtų geriau
išsimokslinusi, mokiniai tvirčiau apsispręstų rinkdamiesi ateities kelią,
ilgiau truktų ir būtų tvirtesnis tėvų ir vaikų ryšys, kai vaikai mokosi arti
namų, o paaugliai iki 16 metų būtų labiau užsiėmę, pagrindinė bendrojo lavinimo
mokykla pertvarkoma į dešimtmetę. Tai susiję su ugdymo turinio pertvarkymu į
naujus koncentrus, suderintus su moksleivių brandos ypatybėmis. Šis procesas
jau prasidėjęs, atlikti svarbūs parengiamieji darbai. Patvirtinti reformuotos
pagrindinės mokyklos bendrosios programos ir mokymo planai, pradėti svarstyti
pagrindiniai mokyklų tinklo pertvarkos principai, parengtas mokykloms
reikalingų mokymo priemonių ir įrangos sąvadas. Darbams tęsti būtinos
papildomos investicijos. Būtina aprūpinti mokyklas trūkstamais vadovėliais,
sukurti materialines–technines sąlygas, parengti pedagogus, trūkstamus teises
aktus.
12. Baigiamojoje bendrojo
lavinimo pakopoje, XI–XII klasėse, siekiant kokybiško ir jaunimo poreikius
atitinkančio išsilavinimo, būtina sudaryti moksleiviams galimybę rinktis jų
gabumus ir polinkius atitinkantį ugdymosi kelią. Tuo tikslu jau sukurtas ir
paskelbtas profilinio mokymo modelis, pradėtas vykdyti profilinio mokymo
eksperimentas įvairių tipų Lietuvos mokyklose. Jo tikslas – sukurti efektyvius
profilinio mokymo modelius. Tai padės sumažinti mokinių mokymosi krūvį. Kad
būtų pereita prie profilinio mokymo, dar reikia įdiegti profilines programas ir
vidurinio išsilavinimo standartus, organizuoti pedagogų tobulinimąsi, sukurti
naują pedagoginio darbo apmokėjimo sistemą, parengti reikiamus išsamius
dokumentus, vykdyti mokslinius–pedagoginius tyrimus. Mokymo profiliavimas
reikalauja parengti ir išleisti daugiau vadovėlių ir mokymosi priemonių
skirtingiems profiliams ir pakraipoms.
13. Būtina
ugdymo kokybės laidavimo sąlyga – efektyvi švietimo monitoringo sistema. Nuolat
daugėjant mokymo programų, vadovėlių, mokyklų tipų, profilių, didėja ir
poreikis ne tik formaliai garantuoti kiekvienam jaunam šalies piliečiui teisę į
vidurinį išsilavinimą, bet ir pasiekti, kad ši teisė būtų laiduota visose
mokyklose ir rajonuose. Švietimo procesui operatyviai stebėti, nerimą
keliančiai informacijai analizuoti, administraciniams sprendimams pagrįsti ir
švietimo strategijai planuoti kuriama švietimo monitoringo sistema. Tik
nuolat kaupiant ir analizuojant įvairiapusišką statistikos informaciją apie
visus švietimo proceso dalyvius, moksleivius ir mokytojus, švietimo
institucijas, ikimokyklines ir universitetines, mokymo programas ir mokymo
priemones, finansines galimybes ir visuomenės poreikius, galima tinkamai
vertinti esamą būklę ir numatyti ateities žingsnius. Dabartinė švietimo
statistinė informacija yra fragmentiška ir neteikianti viso vaizdo. Tai
apsunkina ir kasdienių problemų sprendimą, ir ateities prioritetų nustatymą.
Švietimo monitoringo sistemos pradžia – pedagogų, švietimo institucijų
informacinių duomenų bazių sukūrimas. Informacijos analizei svarbu sukurti ir
išskirti svarbiausius rodiklius -
švietimo indikatorius - kurių kaitą
būtų galima realiai sekti, lyginti su kitų valstybių analogiška švietimo
informacija. Tokie pagrindiniai rodikliai ypač svarbūs švietimo finansavimo ar
moksleivių mokymosi rezultatų analizei. Svarbiausias uždavinys – vidurinės
mokyklos brandos egzaminų turinio bei administravimo kaita, užtikrinanti
objektyvią ir įvairiapusišką informaciją ir apie abiturientą, ir apie
egzaminuojamojo dalyko problemas. Naujo pobūdžio egzaminai yra viena iš
efektyviausių priemonių aukštesnei ugdymo kokybei pasiekti. Jau keičiasi ne tik
anglų kalbos, bet ir istorijos, matematikos, gamtos mokslų egzaminų turinys.
Europos Sąjungos dvimetė programa HERIL, pradėta 1997 metais, keičia keturių
mokomųjų dalykų egzaminų turinį. Šiai kaitai skirta 0,7 mln. ekiu. Pirmieji
egzamino administravimo pokyčiai įvyko tik 1998 metais atskyrus egzaminą
vykdančią ir moksleivio darbus vertinančią komisijas. Norint išvengti vertinimo
subjektyvumo, dabar reikėtų centralizuoti darbų vertinimą. Bet tai susiję ir su
egzamino vykdymo išlaidomis, ir su laiku, kurio reikia ištaisyti ir įvertinti
dešimtims tūkstančių abiturientų darbų. Tačiau tik tokia centralizuota egzaminų
sistema tiktų abiturientų atrankai tolesnėms studijoms universitetuose, būtų
objektyvi, demokratiška ir, svarbiausia, tarnautų vidurinio mokslo kokybės
kontrolei.
14. Kad Lietuva
sparčiau integruotųsi į Europos švietimo sistemą, labai svarbu dalyvauti OECD,
tarptautiniuose ir regioniniuose lyginamuosiuose ugdymo kokybės tyrimuose. Tai
paspartintų tarptautinį Lietuvos švietimo pripažinimą ir suteiktų akstiną
švietimui toliau tobulėti. Tokių tyrimų svarba pabrėžta ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės veiklos programoje. Joje pažymima, kad tarptautiniai tyrimai padės
integruotis į Vakarų Europos mokslo struktūras bei programas. Lietuva jau turi
dalyvavimo tarptautiniuose lyginamuosiuose tyrimuose TIMSS, COMPED, CIVIC
patirties. Šie klausimai nuolat svarstomi tarptautiniuose renginiuose. Ž.
Deloras, UNESCO švietimo komiteto pirmininkas, 45-ojoje UNESCO švietimo
konferencijos sesijoje pastebėjo, jog būtina daugiau dėmesio skirti švietimo
vertinimui, kurio svarbiausiosios kryptys – tarptautiniai švietimo tyrimai,
egzaminai ir išsilavinimo pripažinimas.
15. Ne mažiau svarbus ir išorinio
bei vidinio mokyklų audito metodikų kūrimas ir taikymas. Būtina rengti
kvalifikuotus mokyklų veiklos vertintojus, ieškoti organizacinių inspektavimo
formų ir būdų, kurti išorinio mokyklų vertinimo padalinius. Šiuolaikinio
mokyklų inspektavimo patirties dar beveik neturime.
16. Nuo švietimo
reformos tempų atsilieka pedagogų rengimas ir tobulinimasis. Būsimuosius
pedagogus dar studijuojančius būtina išmokyti dirbti modernioje mokykloje pagal
naujus reikalavimus, dirbančius mokytojus taip pat reikia to išmokyti. Valstybė
visiškai neskiria lėšų naujai metodinei literatūrai mokytojams leisti,
mokytojai stokoja naujų technologijų vartojimo įgūdžių. Būtina parengti
pedagoginio išsilavinimo standartą ir jo patvirtinimo metodiką. Svarbu būtų
ryžtingiau decentralizuoti pedagogų tobulinimosi sistemą, numatyti nuolatinio
jo stebėjimo ir vertinimo būdus, tiksliau numatyti pedagogų mokymosi poreikius.
17. Būtina
rūpintis, kad mokykla sparčiau kistų pagal šiuolaikinės visuomenės
reikalavimus. Ši programa padėtų pertvarkyti mokyklų veiklą, paspartintų
pastaruoju metu sulėtėjusią švietimo reformą.
III.
Programos strategija
18. Svarbiausiasis šios programos
tikslas – modernizuoti bendrąjį ugdymą ir gerinti jo kokybę – ugdyti Lietuvos
jaunimui demokratinės visuomenės vertybines nuostatas, įgūdžius ir gebėjimus,
parengti jį aktyviam tautiniam ir pilietiniam gyvenimui, taip pat pertvarkyti
mokyklas pagal informacinės visuomenės poreikius – sudaryti realios mokyklos kaitos
sąlygas ir efektyviai valdyti ugdomosios veiklos rezultatų kokybę. Šiuo tikslu
būtina
18.1.
pertvarkyti bendrąjį ugdymo turinį pagrindinėje ir profilinėje vidurinėje
mokykloje – formuoti mokiniams savarankiško mąstymo ir gebėjimo spręsti
bei atsakingai veikti įgūdžius (diegti bendrąsias programas ir standartus,
parengti ir išleisti naujus vadovėlius ir mokymo priemones, sudaryti reikiamas
technines ugdymo sąlygas, ieškoti naujų ugdymo organizavimo modelių, stebėti
vykstančius pokyčius, atlikti tyrimus);
18.2. pasirūpinti, kad mokyklos
turėtų įvairesnių informacijos šaltinių (išleisti alternatyvius vadovėlius,
enciklopedijas, žinynus, atlasus ir kitokius leidinius, gaminti garso ir vaizdo
įrašus, rengti mokomąsias kompiuterines programas, mokomuosius kompaktinius
diskus, sudaryti galimybę naudotis kompiuterių tinklų informacija, kurti
mokymuisi reikalingas svetaines tinkluose ir panašiai, aprūpinti mokyklas
šiuolaikinių informacijos šaltinių skaitymo įranga: vaizdo ir garso aparatūra,
kompiuterine technika, palydovinėmis antenomis ir kitokia);
18.3. išplėsti mokyklų bibliotekų
funkcijas (kurti ir diegti intensyvesnio mokyklų bibliotekų ir skaityklų
naudojimo modelius, įtraukti bibliotekas į ugdomąją veiklą, atitinkamai
parengti mokyklų bibliotekininkus, pritaikyti daugiau mokyklų patalpų
bibliotekoms ir skaitykloms, taip pat kompiuterizuotosioms, plėsti);
18.4. įdiegti demokratinės
gyvensenos vertybes puoselėjančius gyvenimo mokykloje modelius (plėtoti mokyklų
savivaldą, įtraukiant į ją moksleivius ir jų tėvus, parengti mokytojus
diferencijuoti mokymą pagal konkretaus vaiko pasirengimo lygį, motyvaciją,
kultūrinę orientaciją, gebėjimus ir polinkius);
18.5. sukurti švietimo
monitoringo pagrindus ir ugdymo rezultatų kokybės vertinimo sistemą (parengti
matuojamųjų švietimo indikatorių sistemą ir pagrindinių rodiklių stebėjimo
metodikas, sukurti pagrindinės mokyklos baigiamųjų ir vidurinės mokyklos
brandos egzaminų vykdymo ir efektyvaus rezultatų naudojimo sistemą, sudaryti
sąlygas pripažinti Lietuvos bendrąjį išsilavinimą Europos Sąjungos valstybėse,
parengti ir taikyti išorinio ir vidinio mokyklų audito metodikas);
18.6. parengti pedagogus dirbti
kintančioje bendrojo lavinimo mokykloje (sukurti pedagoginės kvalifikacijos
standartus ir kvalifikacijos vertinimo metodikas, išleisti būtiniausios
šiuolaikinės edukologinės ir metodinės literatūros, atlikti pedagogų
tobulinimosi sistemos auditą, decentralizuoti tobulinimąsi).
19. Įvykdžius
programoje numatytas priemones
19.1. pagerės
bendrojo ugdymo kokybė; ugdymas labiau atitiks šiuolaikinės Lietuvos pilietinės
visuomenės bei egzistencinius lietuvių tautos poreikius;
19.2. visoje
Lietuvoje veiks stiprios dešimtmetės pagrindinės mokyklos, mokiniai laisvai
rinksis ugdymo profilinėje mokykloje pakraipas;
19.3. Lietuvos
mokyklos bus prisitaikiusios prie informacinės visuomenės reikalavimų;
19.4. mokyklose
padaugės informacijos šaltinių, bus galima naudotis kompiuterių tinkluose
skelbiama informacija, moksleiviai ir dauguma mokytojų gerai orientuosis
informacijos gausoje;
19.5. bus
įtvirtinta demokratiniam ugdymui būtina reali mokyklų savivalda, moksleiviai ir
jų tėvai realiai galės prisidėti prie mokymosi sąlygų gerinimo;
19.6. bus
sukurti švietimo monitoringo pagrindai: nustatyta svarbiausiųjų švietimo
duomenų sistema, jų rinkimo metodika, pradėtas sistemingai analizuoti vienas
komponentas - ugdymo
rezultatai;
19.7. bus
sukurta darni ir racionali pagrindinės mokyklos baigiamųjų, bendrojo lavinimo
brandos egzaminų sistema, tarnaujanti visoms suinteresuotoms institucijoms;
19.8. bus
pradėta kurti diagnostinių ir lyginamųjų švietimo tyrimų sistema, įgalinanti
kiekvieną moksleivį pasitikrinti žinias ir gebėjimus ugdymo proceso metu,
teikianti informaciją, kuria remiantis bus galima palyginti Lietuvos švietimo
sistemą su Europos švietimo sistema, padedanti integruotis į Europos švietimo
sistemą;
19.9. bus
patobulinta pedagogų rengimo sistema, ji atitiks bendrojo ugdymo poreikius.
IV. LĖŠŲ
POREIKIS
20. Siekiant
sudaryti sąlygas programoje keliamiems tikslams įgyvendinti, būtina racionaliai
panaudoti turimas lėšas ir panaudoti kitų institucijų tikslinių programų lėšas.
Tam skirti ištekliai turi būti skiriami egzaminų sistemai reformuoti,
vadovėliams, mokymo priemonėms leisti, profiliniam mokymui įgyvendinti,
tyrimams atlikti, mokyklų bibliotekoms aprūpinti.
Šiai programai
įgyvendinti 2000–2002 metais reikia 87800 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų.
Iš jų 2000 metais – 27266 tūkst. litų, 2001 metais – 29267 tūkst. litų ir 2002
metais – 31267 tūkst. litų (lėšų poreikio lentelė pridedama).
–––––––––––––––––––––-
Bendrojo ugdymo
modernizavimo programos
priedas
Lėšos, reikalingos Bendrojo ugdymo modernizavimo programai įgyvendinti
Paprogramė
Priemonės
Atsakingas
Įvykdymo
Finansavimas
(tikslas)
pavadinimas
vykdytojas
terminas
lėšų poreikis
(tūkst. litų)
lėšų poreikis
2000 m.
lėšų poreikis
2001 m.
lėšų poreikis
2002 m.
finansavimo
šaltinis
Padidinti
mokyklose informacijos šaltinių įvairovę
Alternatyvių
vadovėlių leidyba
Švietimo
ir mokslo ministerija, Leidybos centras, Pedagogikos institutas
2000–2002
m.
14500
4000
5000
5500
valstybės
biudžetas, Atviros Lietuvos fondas
Alternatyvių
spausdintų informacijos šaltinių leidyba
Švietimo
ir mokslo ministerija, Leidybos centras,
2000–2002
m.
7000
2000
2500
2500
valstybės
biudžetas, Atviros Lietuvos fondas
Mokyklų
bibliotekų aprūpinimas naujausia grožine literatūra vaikams ir jaunimui
Švietimo
ir mokslo ministerija, Leidybos centras,
2000–2002
m.
6800
2200
2300
2300
valstybės
biudžetas, Atviros Lietuvos fondas
Garso
ir vaizdo įrašų kūrimas ir gamyba
Švietimo
ir mokslo ministerija, Leidybos centras,
2000–2002
m.
470
120
150
200
valstybės
biudžetas, Atviros Lietuvos fondas
Kompiuterinių
mokomųjų programų ir kompaktinių diskų įsigijimas
Švietimo
ir mokslo ministerija, Informatikos ir prognozavimo centras
2000–2002
m.
2820
720
950
1150
valstybės
biudžetas, Atviros Lietuvos fondas
Kompiuterinių
tolinio mokymo šaltinių kūrimas
Švietimo
ir mokslo ministerija, Informatikos ir prognozavimo centras
2000–2002
m.
955
270
285
400
valstybės
biudžetas, Atviros Lietuvos fondas
Sukurti
ir įdiegti naują mokyklų aprūpinimo informacijos šaltiniais tvarką
Švietimo
ir mokslo ministerija, Leidybos centras
2000–2001
m.
10
5
5
valstybės
biudžetas
Mokyklų
aprūpinimas reikiama įranga
Švietimo
ir mokslo ministerija, Informatikos ir prognozavimo centras
2000–2002
m.
14000
4500
4500
5000
valstybės
biudžetas
Mokytojų
ir moksleivių informacinių įgūdžių ugdymas, pedagogų kvalifikacijos
tobulinimas
Švietimo
ir mokslo ministerija, Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institutas,
Informatikos ir prognozavimo centras, Mokytojų švietimo centrai
2000-2002
m.
190
55
65
70
valstybės
biudžetas
Išplėsti
mokyklų bibliotekų funkcijas
Mokyklos
bibliotekos – atviro informacijos centro veiklos modelių parengimas ir publikavimas
Švietimo
ir mokslo ministerija
2000–2002
m.
15
10
5
valstybės
biudžetas, Atviros Lietuvos fondas
Mokyklų
bibliotekų modernizavimo konkursų organizavimas
Švietimo
ir mokslo ministerija
2000–2002
m.
345
115
115
115
valstybės
biudžetas
Bibliotekininkų
kvalifikacijos tobulinimas
Švietimo
ir mokslo ministerija,
Kultūros
ministerija
2000–2002
m.
435
130
150
155
valstybės
biudžetas
Mokyklų
bibliotekų integravimo į Lietuvos bibliotekų kompiuterinį tinklą sąlygų
sudarymas
Švietimo
ir mokslo ministerija, Informatikos ir prognozavimo centras, Kultūros
ministerija
2000–2002
m.
75
25
25
25
valstybės
biudžetas
Diegti
demokratinės gyvensenos vertybes puoselėjančius gyvenimo mokykloje modelius
Parama
mokyklų savivaldos plėtojimo projektams
Švietimo
ir mokslo ministerija
2000–2002
m.
45
15
15
15
valstybės
biudžetas, Atviros Lietuvos fondas
Įgyvendinti
reformuojamą bendrąjį ugdymo turinį pagrindinėje ir profilinėje vidurinėje
mokykloje
Diegti
bendrąsias programas ir standartus bendrojo lavinimo mokyklose
Švietimo
ir mokslo ministerija, Pedagogikos institutas, Lietuvos pedagogų
kvalifikacijos institutas, Mokytojų švietimo centrai
2000–2002
m.
200
80
60
60
valstybės
biudžetas
Vykdyti
ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo standartų
tinkamumo tyrimus
Pedagogikos
institutas
2000–2002
m.
150
50
50
50
valstybės
biudžetas
Parengti
ir išleisti trūkstamus vadovėlius ir mokymo priemones pagrindinei ir
profiliuotai mokyklai
Švietimo
ir mokslo ministerija, Leidybos centras
2000–2002
m.
13545
4395
4500
4650
valstybės
biudžetas, Atviros Lietuvos fondas
Parengti
ir diegti vadovėlių ir mokymo priemonių kokybės vertinimo metodiką
Švietimo
ir mokslo ministerija, Pedagogikos institutas
2000–2002
m.
65
20
20
25
valstybės
biudžetas
Sudaryti
materialines-technines sąlygas įgyvendinti pagrindinį ir profilinį mokymą
skirtingų tipų ugdymo įstaigose
Švietimo
ir mokslo ministerija
2000–2002
m.
12680
4511
4077
4092
valstybės
biudžetas
Inicijuoti
ir diegti naujus ugdymo organizavimo modelius, vykdyti eksperimentus
Švietimo
ir mokslo ministerija, Pedagogikos institutas, Lietuvos pedagogų
kvalifikacijos institutas
2000–2002
m.
1200
400
400
400
valstybės
biudžetas
Sukurti
švietimo monitoringo pagrindus ir ugdymo rezultatų kokybės vertinimo sistemą
Pagrindinių
matuojamųjų švietimo rodiklių nustatymas ir jų operatyvaus rinkimo metodikos
parengimas
Švietimo
ir mokslo ministerija, Pedagogikos institutas, Egzaminų centras, Informatikos
ir prognozavimo centras
2000–2002
m.
250
100
50
100
valstybės
biudžetas
Dešimtmetės
pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų reikalavimų (programų) ir užduočių
parengimas
Egzaminų
centras
2000–2002
m.
110
50
30
30
valstybės
biudžetas
Vidurinės
bendrojo lavinimo mokyklos brandos egzaminų turinio reikalavimų (programų),
organizavimo, vykdymo ir centralizuoto vertinimo tvarkos, egzaminų užduočių
parengimas
Švietimo
ir mokslo ministerija, Egzaminų centras
2000–2002
m.
550
250
150
150
valstybės
biudžetas
Centralizuotų
vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos brandos egzaminų vykdymas ir rezultatų
panaudojimas aukštųjų mokyklų atrankos konkursams
Egzaminų
centras, Švietimo ir mokslo ministerija
2000–2002
m.
4800
1000
1800
2000
valstybės
biudžetas
Diagnostinis
mokomųjų dalykų žinių ir gebėjimų testavimas ugdymo procese
Egzaminų
centras, Pedagogikos institutas
2000–2002
m.
740
270
200
270
valstybės
biudžetas
Lyginamieji
(nacionaliniai ir tarptautiniai) Lietuvos moksleivių žinių ir gebėjimų
tyrimai
Egzaminų
centras, Pedagogikos institutas
2000-2002
m.
750
300
200
250
Valstybės
biudžetas
Rengti
pedagogus kintančiai bendrojo lavinimo mokyklai
Pedagoginės
kvalifikacijos standartų pagal specialybių grupes sukūrimas ir patvirtinimas
Švietimo
ir mokslo ministerija
2000–2002
m.
255
150
105
valstybės
biudžetas
Rekomenduojamos
pedagoginės metodinės literatūros leidyba
Švietimo
ir mokslo ministerija, Leidybos centras
2000–2002
m.
1450
450
500
500
valstybės
biudžetas, Atviros Lietuvos fondas
Pedagogų
poreikių ir kvalifikacijos vertinimo metodikos sukūrimas
Švietimo
ir mokslo ministerija, Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institutas
2000–2002
m.
195
75
60
60
valstybės
biudžetas
Regioninių
mokytojų švietimo centrų plėtotė
Švietimo
ir mokslo ministerija, Mokytojų švietimo centrai
2000–2002
m.
3200
1000
1000
1200
valstybės
biudžetas
Priedo pakeitimai
Nr. 1432, 2002-09-11,
Žin., 2002, Nr. 91-3896 (2002-09-18)
–––––––––––––––––––-
Pakeitimai
1.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr.
1432,
2002-09-11, Žin., 2002, Nr. 91-3896 (2002-09-18)
DĖL
KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ PAKEITIMO, SUSIJUSIO SU
MOKSLO IR STUDIJŲ DEPARTAMENTO PRIE ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS
REORGANIZAVIMU
***
Pabaiga ***
Redagavo
Angonita Rupšytė (2002-09-18)
anrups@lrs.lt