LT
DĖL integruoto mokslo,
Statutory Text (1 Articles)
Nutarimas
skelbtas: Žin., 2008, Nr. 140-5560
Neoficialus
nutarimo tekstas
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL integruoto mokslo,
studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2008 m. lapkričio 24 d. Nr. 1262
Vilnius
Įgyvendindama
Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos,
patvirtintos Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1047 (Žin., 2008, Nr. 124-4718), II dalies
„Mikroekonominės politikos įgyvendinimas“ 4 uždavinio nuostatas ir
vadovaudamasi Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir
plėtros koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m.
kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489),
21 punktu, atsižvelgdama į Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros
komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d.
nutarimu Nr. 366 (Žin., 2005, Nr. 45-1449; 2007, Nr.
114-4644), 2008
m. liepos 17 d. posėdyje priimtus
sprendimus ir Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros
komisijos, sudarytos švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro 2007 m.
birželio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-1118/4-231 (Žin., 2007, Nr. 64-2465), 2008 m.
spalio 22 d. posėdžio protokolą Nr. TE-34, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria
1. Patvirtinti Integruoto mokslo, studijų ir verslo
centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programą (pridedama).
2. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai
patvirtinti
2.1. iki 2009 m. vasario 17 d. – Integruoto mokslo,
studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ laboratorijų įrangos aprašą;
2.2. iki 2009 m. kovo 2 d. – Integruotų mokslo,
studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros koordinavimo veiksmų planą.
3. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai, Ūkio
ministerijai, Aplinkos ministerijai, Finansų ministerijai dalyvauti
įgyvendinant šiuo nutarimu patvirtintą Integruoto mokslo, studijų ir verslo
centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programą (toliau vadinama – Programa).
Punkto
pakeitimai
Nr.
464,
2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
4. Rekomenduoti Vilniaus universitetui, Vilniaus
Gedimino technikos universitetui, valstybiniam mokslinių tyrimų institutui
Fizinių ir technologijos mokslų centrui, viešajai įstaigai „Saulėtekio slėnis“,
Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutui, viešajai įstaigai
Šiaurės miestelio technologijų parkui, viešajai įstaigai „Fizikos instituto
mokslo ir technologijų parkas“, Fotoelektros technologijų ir verslo
asociacijai, Vilniaus miesto savivaldybei, viešajai įstaigai Centrinei projektų
valdymo agentūrai, akcinei bendrovei Turto bankui ir Integruoto mokslo, studijų
ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ iniciatorių įkurtai asociacijai
dalyvauti įgyvendinant Programą.
Punkto
pakeitimai
Nr.
464,
2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
L. e. Ministro Pirmininko
pareigas Gediminas Kirkilas
L. e. švietimo ir mokslo
ministro pareigas Algirdas Monkevičius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1262
INTEGRUOTO MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRO (SLĖNIO)
„SAULĖTEKIS“ PLĖTROS programa
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro
(slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programos (toliau vadinama – Programa) paskirtis - racionaliai išdėstyti ir sukoncentruoti Lietuvos mokslo ir studijų
sistemos fizinių ir technologijos mokslų ir civilinės inžinerijos mokslo
potencialą ir sudaryti tolesnės jo plėtros sąlygas – sukurti tarptautinio lygio
mokslo, studijų ir žinioms imlaus verslo centrą. Integruotas mokslo, studijų ir
verslo centras (slėnis) „Saulėtekis“ (toliau vadinama – Slėnis) turi sudaryti
sąlygas atsirasti naujoms nurodytųjų sričių žinioms ir technologijoms, jas
skleisti, kurti ir diegti naujų aukštųjų technologijų produktus, kurti naujas
paslaugas, pritraukti tiesioginių užsienio investicijų į aukštąsias
technologijas. Slėnio vieta – Vilnius, Saulėtekio alėja, Vilniaus
universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, viešosios įstaigos
„Saulėtekio slėnis“ mokslo ir technologijų parko (toliau vadinama – MTP)
teritorijos, taip pat buvusios karinės bazės Vismaliukuose, valstybinio
mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro ir viešosios
įstaigos „Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas“ teritorijos.
Punkto
pakeitimai
Nr.
464,
2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
2. Slėnio mokslinių tyrimų ir jais besinaudojančio
verslo pagrindinės kryptys atitinka Slėnyje sukauptą aukščiausio tarptautinio
lygio mokslinį potencialą, technologijų kompetenciją ir yra šios
2.1. lazeriai ir šviesos technologijos;
2.2. medžiagotyra ir nanotechnologijos;
2.3. puslaidininkių fizika ir elektronika;
2.4. civilinė inžinerija.
3. Programos koordinatoriai – Slėnio dalyvių įkurta
asociacija, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Programos priemonių
vykdytojai, nurodyti priede.
4. Programa parengta vadovaujantis Integruotų mokslo,
studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija, patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489),
Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų programa, patvirtinta Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1048 (Žin., 2006, Nr.
114-4356), ir
įgyvendinant švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. ISAK-207/4-33 „Dėl kvietimo rengti integruotų mokslo, studijų ir
verslo centrų (slėnių) plėtros programų projektus“ (Žin., 2008, Nr. 22-828), Bendrąją
nacionalinę mokslinių tyrimų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo programą,
patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. ISAK-563 (Žin., 2008, Nr. 29-1036), ir
Bendrąją nacionalinę kompleksinę programą, patvirtintą švietimo ir mokslo
ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin.,
2008, Nr. 7-262,
Nr. 122-4641).
5. Programa
parengta siekiant įgyvendinti 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros
veiksmų programos (patvirtinta 2007 m. rugsėjo 24 d. Europos Komisijos sprendimu K(2007)4475) trečiajame prioritete „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“, Ekonomikos
augimo veiksmų programos (patvirtinta 2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu K(2007)3740) pirmajame prioritete „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ numatytus tikslus, prioritetus, uždavinius, kurie įgyvendina Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, patvirtintą 2007 m. balandžio 26 d. Europos Komisijos sprendimu K(2007)1808.
6. Pavienes Programos priemones įgyvendinantys
projektai privalo atitikti Projektų administravimo ir
finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr.
4-132), Vykdomų
pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo
strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir
finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789), ir
Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą, patvirtintą švietimo ir mokslo
ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-997 (Žin., 2008, Nr.
44-1665), taip
pat kitų teisės aktų reikalavimus.
7. Pagal Programos nuostatas Slėnio sukurtą ekonominę
naudą galės gauti ir pavienės įmonės, kurios naudosis Slėnio infrastruktūra ar
mokslinių tyrimų rezultatais, kiek tai nepažeidžia Europos Sąjungos ir Lietuvos
teisės aktų dėl valstybės pagalbos.
8. Slėnyje įsteigti mokslo centrai turi užtikrinti
atvirą prieigą prie turimos įrangos visiems suinteresuotiems fiziniams ar
juridiniams asmenims. Atviros prieigos centrų steigimo ir valdymo taisykles
tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
II. APLINKOS ANALIZĖ
9. Europos Komisijos tyrimų direktoratas yra paskelbęs
dokumentą „Inovacijos BP 6 programose“, kuriame sakoma: „viešojo sektoriaus
finansuojami tyrimai neturi baigtis vien tik naujų žinių sukūrimu ir sklaida, o
turi būti naudojami“. Toks požiūris yra esminis siekiant įveikti Europos
paradoksą, kad egzistuoja stiprus fundamentinis mokslas, bet silpna inovacinė
veikla. Inovacinė veikla šiame Europos Komisijos dokumente suprantama „kaip bet
kokie veiksmai, nukreipti skatinti ne tik sklaidą, bet ir mokslinių tyrimų ir
eksperimentinės plėtros (toliau vadinama – MTEP) veikloje sukurtų rezultatų naudojimą“.
Taigi, ES direktyva skirta taikomųjų technologinių tyrimų plėtrai skatinti, nes
„technologijos sąvoka siejasi su galutiniu mokslinių tyrimų ir plėtros
produktu, pateiktu kaip išradimai ar „know-how“, kurie savo ruožtu
naudojami kaip priemonės ar procesai kurti naujus kokybiškesnius produktus ar
paslaugas rinkos poreikiams“.
10. Lietuvos mokslo ir studijų potencialo
išskaidymas, kritinės masės nebuvimas – svarbiausios priežastys, dėl kurių MTEP
nepakankamai efektyvi, o universitetinių studijų veikla dar mažai grindžiama
moksliniais tyrimais. Europos Komisijos pasiūlytų Europos mokslinių tyrimų
erdvės stiprinimo principų įgyvendinimas ypač svarbus ir gali iš esmės
prisidėti prie Lietuvos mokslo ir studijų sistemos stiprinimo, mokslo institutų
tinklo pertvarkos. Lietuvoje būtina suburti žmones, dirbančius MTEP srityje,
telkti ir kurti MTEP infrastruktūrą tose institucijose, kuriose dirba
kompetentingiausi tyrėjai ir įranga gali būti naudojama efektyviausiai. Kartu
būtų sudarytos sąlygos Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms įsitraukti į
kuriamą Europos mokslinių tyrimų erdvės mokslinių tyrimų infrastruktūros
tinklą.
11. Mokslo ir studijų sistema dar nėra
labai patraukli intelektualiausiems specialistams. Sutelkus Lietuvoje turimą
intelekto potencialą, sudarius sąlygas racionaliau naudoti mokslinei
infrastruktūrai skiriamas lėšas, atnaujinus mokslinius tyrimus vykdančių
institucijų įrangą, kompetentingi tyrėjai galėtų geriau realizuoti gebėjimus
spręsdami MTEP uždavinius, rengdami aukščiausios kompetencijos specialistus.
Šios institucijos taptų pastebimos tarptautiniu mastu, įsitrauktų į
tarptautines organizacijas, sprendžiančias Lietuvai svarbias MTEP problemas ir
galėtų geriau pasinaudoti Europos mokslinių tyrimų erdvės teikiamomis
galimybėmis.
12. Verslo investicijų į MTEP laipsnį daugiausia lemia
Lietuvos verslo struktūra, kurioje mokslo rezultatams imliausi aukštųjų ir
vidutiniškai aukštų technologijų verslo sektoriai užima ganėtinai mažą dalį.
Lietuvoje 2007 metais verslo MTEP išlaidos sudarė vos 28,5 procento visų šalies
MTEP išlaidų. Ryškią takoskyrą tarp verslo subjektų ir mokslo ir studijų
institucijų daugiausia lemia tai, kad maži, siauros specializacijos mokslo
institutai gali pasiūlyti menką paslaugų spektrą verslo įmonėms, kai reikia spręsti
joms kylančias MTEP problemas. Taigi institutai nepajėgia steigti ir išlaikyti
mokslo rezultatų komercinimo padalinių. Tai taip pat neprisideda prie naujų
mokslui imlaus verslo įmonių steigimo. Statistikos departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės duomenimis, Lietuvoje užimtumas aukštųjų ir
vidutiniškai aukštų technologijų pramonėje sumažėjo vidutiniškai nuo 3,03
procento 2003 metais iki 2,48 procento 2006 metais.
13. Lietuva – nedidelė ir neįstengia kurti
naujų visų mokslo krypčių žinių, taigi pirmiausia turi orientuotis į tas
kryptis, kuriose veržliausias mokslinis potencialas ir galima tikėtis geriausių
rezultatų. Slėnyje koncentruojamos mokslo institucijos turi didžiausią mokslinį
potencialą tokiose kryptyse – lazeriai ir šviesos technologijos, medžiagotyra
ir nanotechnologijos, elektronika ir optoelektronika, civilinė inžinerija.
Šioms kryptims prognozuojama tolesnė pasaulinė plėtra, todėl jos –
perspektyvios ir čia galima tikėtis proveržio, jeigu Slėnyje bus sudarytos
reikiamos sąlygos.
14. Lazeriai ir lazerinės technologijos – viena iš
Lietuvos mokslo ir technologijų prioritetinių krypčių, minimų strateginiuose
dokumentuose ir Aukštųjų technologijų plėtros programoje. Ji turi trijų
dešimtmečių tradicijas, garsėja moksliniais laimėjimais ir tarptautiniu
pripažinimu. Lazerinės technologijos Lietuvoje plėtojamos jau daugiau kaip 10
metų, jos vis konkurencingesnės, jų indėlis į pasaulinę lazerių rinką nuolat
didėja. Lietuvos lazerių bendrovės vienintelės Lietuvoje jau dabar gamina
pasaulinio lygio mokslinę tyrimų įrangą (lazerines sistemas, netiesinės optikos
prietaisus). Lietuvos lazerių įmonių (dalyvaujančių Lazerių ir šviesos mokslo
ir technologijų asociacijos veikloje) pardavimai paskutinius kelerius metus
didėjo po 20 procentų kasmet ir 2007 metais pasiekė 64 mln. litų, eksportuota
už 55 mln. litų. Eksportuojama į visus žemynus. Per paskutinį dešimtmetį
Lietuvos lazerininkams pavyko užimti apie 6 procentus pasaulinės mokslinių
lazerių rinkos, todėl dabar Lietuvos lazerių pramonė siekia papildomai įsitvirtinti
bent 10 kartų didesnėje industrinių lazerių rinkoje. Šio sektoriaus rinkos
potencialo augimą rodo ir tai, kad 2006–2007 metais Lietuvoje įsteigtos 6
naujos lazerių ir šviesos technologijų įmonės. Tokią sparčią plėtrą užtikrinti
gali tik glaudus verslo ir mokslo bendradarbiavimas, kuris paskutinius kelerius
metus intensyviausiai plėtojamas per Fizikos instituto ir uždarosios akcinės
bendrovės „Ekspla“ įsteigtą Taikomųjų tyrimų laboratoriją ir bendras Vilniaus
universiteto Lazerinių tyrimų centro ir uždarųjų akcinių bendrovių „Altechna“,
„Šviesos konversija“ ir „Standa“ laboratorijas, kuriose vykdomi bendri Aukštųjų
technologijų plėtros programos projektai ar užsakomieji bendrovių darbai. 2007
metais Vilniaus universiteto ir lazerių verslo fizikams suteikta Nacionalinės
pažangos premija už Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės sutelkimą proveržiui į
pasaulines rinkas.
15. Medžiagotyros ir nanotechnologijų srities
mokslininkai sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo metalų korozijos,
mikrobiologinio medžiagų degradavimo, nanostruktūrizuotų paviršinių darinių,
elektrokatalizės srityse. Chemijos
institute kuriamos aplinkai draugiškos technologijos, skirtos daugiakomponentei
nanostruktūrizuotai dangai, pasižyminčiai atsparumu agresyvioms ir aukštos
temperatūros terpėms ir kitomis naudingomis savybėmis, gaminti. Gauti produktai
naudojami detektoriams, jutikliams, nanoprietaisams gaminti. Mokslininkai
sėkmingai bendradarbiauja ir su mūsų šalies, ir su užsienio pramonės įmonėmis
(„Toyota Motor Co.“ (Japonija), „Ebara Udylite Co. Ltd“ (Japonija), akcinė
bendrovė „Achema“, uždarąja akcine bendrove „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“,
valstybės įmone Lietuvos monetų kalykla). Šios sėkmingos veiklos rezultatas – naujos
įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Chromtech“ ir „Chemeta“. Vilniaus
universitete ir Fizikos institute sėkmingai plėtojami nanostruktūrinių darinių
sintezės ir daugiafunkcių medžiagų (joninių skysčių ir feroelektrikų, feroikų,
relaksorių, feroelektrinių keramikų, plonųjų sluoksnių ir nanodarinių bei jų
kompozitų) savybių tyrimai. Šią veiklą plačiai remia įvairios ES mokslinės
programos (BP, COST) Alexander von Humboldt fondas (Vokietija), dvišalė
Lietuvos ir Ukrainos mokslinė programa, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų
fondas. Palaikomi glaudūs ryšiai su aukštųjų technologijų pramonės įmone „Aixtron
AG“ (Vokietija).
16. Puslaidininkių fizika ir elektronika – daugiau nei
keturių dešimtmečių mokslines tradicijas turinčios Lietuvos mokslo kryptys, sutelktos
Puslaidininkių fizikos institute, Fizikos
institute, Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, Vilniaus
universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institute ir Vilniaus Gedimino
technikos universitete. Puslaidininkių fizikos tyrimai pasižymi kompleksiškumu ir
tematikos įvairove. Iš jos išsirutuliojo gausybė įvairių krypčių – naujų
neorganinių ir organinių medžiagų, puslaidininkinių sandarų ir mikroelektronikos,
optoelektronikos, radiacijos detektorių prietaisų kūrimas ir charakterizavimas taikant
optinius, elektrinius, mikrobangų, triukšmų metodus, – kurių mokslininkai
pripažinti pasaulinio lygio ekspertais. Jie taip pat žinomi kaip elektros ir
elektroninių sistemų, informacinių ir komunikacijų technologijų, fizinių
procesų modeliavimo metodų kūrėjai. Gerų rezultatų pasiekta puslaidininkinės
optoelektronikos, ultrasparčiosios puslaidininkių spektroskopijos, terahercinės
fotonikos bei kietakūnio apšvietimo kryptyse. Šių krypčių darbai atliekami
pagal daugelį Lietuvos ir tarptautinių projektų, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus
Ventos puslaidininkiai“, bendrovių „Baltics Scientific Instruments Ltd. 3M“, „Imation“
ir „Samsung Electronics“ užsakymu. Puslaidininkių fizikos ir elektronikos
krypčių mokslininkai įsteigę keletą „pumpurinių“ įmonių (uždarosios akcinės
bendrovės „OPS“, „Teravil“, „Hortiled“, „Tikslioji sintezė“). Šių krypčių
mokslininkai žinomi pasaulyje, publikuoja
savo darbus aukšto reitingo tarptautiniuose žurnaluose, skaito pranešimus
prestižinėse konferencijose, veda
seminarus įvairiose užsienio mokslo institucijose. Naujų puslaidininkinių
medžiagų vertingumą rodo daugiau kaip 30 JAV, Europos ir Japonijos patentų.
Šios krypties mokslininkai – daugelio Lietuvos mokslo
premijų ir tarptautinių premijų laureatai.
17. Vilniaus Gedimino technikos universitetas –
pagrindinis civilinės inžinerijos mokslo tyrimo centras Lietuvoje, aktyviai
bendradarbiaujantis su Lietuvos statybos ir statybos pramonės subjektais,
užsienio tyrimo institucijomis. Čia sutelktos pagrindinės šios krypties
Lietuvos tyrėjų pajėgos. Civilinės inžinerijos mokslo tyrimai ypač svarbūs
dabar, kai pasaulyje energetikos krizė, kuri gresia ir Lietuvai po to, kai bus uždaryta
Ignalinos atominė elektrinė. Slėnyje atlikti moksliniai tyrimai leistų kurti
naujas mažai energijai imlias statybos konstrukcijas, kurios būtų gaminamos
veikiančiose ir gana aktyviai modernizuojamose Lietuvos statybos konstrukcijų
gamyklose, ir tobulinti šiuo metu jau gaminamas. Atliekami tyrimai leistų
tobulinti statomų pastatų konstrukcijos ir energetikos sprendinius. Kita svarbi
Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų darbo sritis – Lietuvos
projektavimo norminių aktų suderinimas su Europos Sąjungos reikalavimais.
18. Ekonomikos plėtrą ateityje gali užtikrinti tik
aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų naudojimas gamybai, inovatyvių
produktų, priskiriamų aukštosioms technologijoms ir konkurencingų pasaulio
rinkose, kūrimas ir gamyba. Lietuvos ūkio konkurencingumas ir gebėjimas įsilieti
į pasaulio ekonomiką priklauso nuo aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo
galimybių, mokslo gebėjimo kurti ir parengti naujas technologijas, verslo noro
diegti inovacijas ir valstybės išgalių remti šią veiklą. Taigi būtina gerinti
studijų, mokslo ir žinioms imlaus verslo galimybes – kurti inovatyvius aukštųjų
technologijų produktus ir technologijas. Tam ypač pasitarnautų kuriami
integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai).
19. Įgyvendinant PHARE projektus atlikti Slėnio
galimybių studijos skaičiavimai rodo, kad plėtojant Slėnį Lietuvos įmonėse dirbančių
tyrėjų pagausėtų daugiau nei dukart, bendros verslo įmonių tiriamosios veiklos išlaidos
padidės 20 procentų, o lazerių ir šviesos technologijų, medžiagotyros ir
nanotechnologijos, puslaidininkių fizikos, elektronikos ir organinės
elektronikos įmonių – daugiau nei dvigubai. Bus įsteigta nemažai strategiškai svarbią
inovacinę veiklą plėtojančių įmonių, kurių šiuo metu Lietuvoje beveik nėra
(manoma, kad jų – mažiau nei 1 procentas visų įmonių). Slėnio sukūrimas ir
plėtra labai didintų žinioms imlaus verslo, ypač susijusio su Slėnio
prioritetine veikla, veiklos mastą, dėl to modernėtų ūkio struktūra, stiprėtų jo
ilgalaikis konkurencingumas.
20. Būtinybė burti MTEP išteklius instituciniu, o
kartu ir geografiniu požiūriais pabrėžiama ne tik ES strateginiuose
dokumentuose. Ne kartą į tai atkreiptas dėmesys ir padėtį Lietuvoje vertinusių
ekspertų išvadose: Norvegijos mokslinių tyrimų tarybos studija „Lietuvos
mokslinių tyrimų vertinimas“ (1996 metai), Pasaulio banko studija „Lietuva
kelyje žinių ekonomikos link“ (2003 metai), Lietuvos mokslo tarybos studija „Siūlymai
Pasaulio banko ataskaitos „Lietuva. Žinių ekonomikos plėtra“ rekomendacijoms
įgyvendinti“ (2004 metai), Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų darbo
grupės Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų infrastruktūrų plėtros
Europos mokslinių tyrimų erdvės kontekste galimybių studija (2005 metai),
Atvirojo koordinavimo metodo CREST mišriosios politikos ekspertų grupės
Lietuvos įvertinimo ataskaita (2007 metai), Nacionalinės plėtros instituto Mokslo
ir studijų infrastruktūros optimizavimo studija (2008 metai).
21. Šiuo metu Vilniuje esančioms fizinių
ir technologijos mokslų krypties institucijoms ir grupėms efektyviai
bendradarbiauti trukdo nemažas atstumas tarp institucijų – jos išsidėsčiusios
keturiose Vilniaus zonose ir yra maždaug 7–15 kilometrų atstumu viena nuo
kitos. Šis geografinis išsidėstymas (Saulėtekio alėja, Savanorių prospektas,
Naugarduko ir Goštauto gatvės) daugiausia lemtas istorinių aplinkybių – jos
steigtos iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Be to, mokslo institutai
atskirti nuo artimų specialybių studentų mokymosi vietų ir tai riboja jų
galimybes dirbti šiuose institutuose. Perkėlus fizinių mokslų krypties
institutus į Slėnį, jie būtų arti Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino
technikos universiteto, modernizuoti, o ta pačia įranga galėtų naudotis tiek
keli institutai, tiek studentai, tiek kiti suinteresuoti subjektai. Fizikos
institutą, Puslaidininkių fizikos institutą ir Chemijos institutą sujungus į valstybinį
mokslinių tyrimų institutą Fizinių ir technologijos mokslų centrą ir Vilniaus
universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutą integravus į Vilniaus
universitetą, Vilniaus Gedimino techniko universiteto Termoizoliacijos
institutą – į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, būtų atlikta Valstybės
mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo
centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos plane, patvirtintame Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 989 (Žin., 2008, Nr. 117-4453), numatyta
fizinių ir technologijos mokslų institutų pertvarka ir sukurta kritinė tyrėjų
ir įrangos masė minėtųjų krypčių proveržiui.
Punkto
pakeitimai
Nr.
464,
2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
22. (neteko galios).
Punkto
pakeitimai
Nr.
464,
2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
23. Šioje vietoje jau
dabar sutelkti esminiai dėmenys, kurių reikia Slėniui funkcionuoti: kvalifikuoti
proveržio krypčių tyrėjai ir jų turimas tyrimų potencialas; moderni
infrastruktūra ir jos teikiamos galimybės; palanki darbui ir rekreacijai aplinka;
verslo paramos infrastruktūra.
24. Iš Studijų
kokybės vertinimo centro Lietuvoje įvardytų 17 aukščiausio lygio mokslinių centrų Slėnyje veiks 8 centrai, o iš 23 aukšto lygio
mokslininkų grupių – 7 tokios grupės.
25. Kuriamas Slėnis atitinka regiono ir
vietos savivaldos priimtus teisės aktus: Vilniaus regiono plėtros 2007–2013
metų planą, patvirtintą Vilniaus regiono plėtros tarybos 2007 m. birželio 8
d. sprendimu Nr. 10.9-6, Vilniaus
miesto savivaldybės strateginį plėtros planą, patvirtintą Vilniaus miesto
savivaldybės tarybos 2002 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 607, ir Vilniaus
miesto bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519.
iii. PROGRAMOS TIKSLAS IR
UŽDAVINIAI
26. Programos tikslas – sukurti integruotą mokslo,
studijų ir verslo centrą (slėnį) fiziniams, technologijos ir civilinės
inžinerijos sektoriams plėtoti: verslui kurti, fundamentiniam ir taikomajam
mokslams, konkurencingiems tarptautinėje rinkoje, plėtoti, aukščiausiosios
kvalifikacijos šių MTEP krypčių specialistams rengti.
27. Svarbiausieji Programos uždaviniai
27.1. sutelkti vienoje teritorijoje fizinių ir
technologijos mokslų sričių ir civilinės inžinerijos krypčių mokslinių tyrimų,
studijų ir imlaus žinioms verslo potencialą, pertvarkyti fizinių mokslų
valstybės institutų tinklą, plėtoti Slėnio proveržio krypčių veiklai būtinų
mokslo ir studijų institucijų tiriamąją bazę ir sutelkti mokslinį potencialą;
27.2. plėtoti Slėnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo
infrastruktūrą (MTP), kuri apimtų ir verslo inkubatoriaus infrastruktūrą,
skirtą įsteigtų naujų aukštųjų technologijų bendrovių augimui skatinti, ir
technologijų centrą, skirtą naujoms technologijoms demonstruoti ir testuoti – paversti
inovatyviomis paslaugomis ir produktais.
IV. slėniO PLĖTRA
28. Pastatyti pagrindinę Slėnio infrastruktūrą,
aprūpinti būtiniausia moksline įranga ir įdarbinti pagrindinį mokslinį
personalą numatoma 2009–2012 metais. Branduolį - Nacionalinį fizinių ir
technologijos mokslų centrą su atviros prieigos laboratorijomis - numatoma pastatyti 2012 metais, Civilinės inžinerijos centrą, Nacionalinės
ir tarptautinės prieigos daugiafunkcį itin trumpų impulsų lazerinį kompleksą
NAGLIS – įrengti 2010 metais, Vismaliukų investicinės inovacinės zonos „plyno
lauko“ inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas ir Nacionalinio fizinių
ir technologijos mokslų centro Technologijų perdavimo barą – galutinai įrengti
2012 metais.
Punkto pakeitimai
Nr.
464, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
29. Pirmame etape (2008–2010 metais) bus kuriami Slėnio traukos centrai. Šiuo laikotarpiu atliekami ir numatomi atlikti šie darbai
29.1. Fizikos
institutas, Chemijos institutas ir Puslaidininkių fizikos institutas įsteigė
Fizinių ir technologijos mokslų institutų asociaciją.
29.2. Įsteigiama
Slėnio asociacija, kurios steigėjais ir nariais tampa mokslo ir studijų
institucijos, viešojo administravimo įstaigos, verslo subjektai, paramos
verslui organizacijos, verslo ir kitos asociacijos, kiti juridiniai ir fiziniai
asmenys, pareiškę norą dalyvauti kuriant ir plėtojant Slėnį.
29.3. Suprojektuojamas
ir pradedamas statyti Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centras,
kurio plotas – apie 33 000 kv. metrų.
29.4.
Įsteigiamas valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos
mokslų centras, kurio struktūriniais padaliniais tampa Fizikos institutas,
Chemijos institutas ir Puslaidininkių fizikos institutas.
29.5. Įsteigiamas
Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras, veikiantis jungtinės
veiklos ir partnerystės sutarties pagrindu, kurio dalyviais tampa Vilniaus
universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir valstybinis mokslinių
tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras. Pradedama
komplektuoti Nacionalinio fizinių ir technologijos
mokslų centro atviros prieigos aparatūra.
29.6. Suprojektuojamas
ir pastatomas Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro pastato Vilniuje,
Saulėtekio al. 10, antstatas (bendras plotas – 650 kv. metrų). Pradedama pirkti
ir komplektuoti lazerinio komplekso NAGLIS įranga.
29.7. Esamose Vilniaus
Gedimino technikos universiteto patalpose įrengiamas Civilinės inžinerijos
centras, kuris aprūpinamas įranga ir pradeda veikti Vilniaus Gedimino technikos
universiteto Termoizoliacijos institutui prisijungus prie Vilniaus Gedimino
technikos universiteto.
29.8. Pastatomas ir pradeda veikti pirmasis MTP
pastatas (6 300 kv. metrų). Pradedamos
teikti MTP paslaugos.
29.9.
Parengiamas antrojo MTP pastato (7 700 kv. metrų) techninis projektas ir
pradedami statybos darbai. Pastate įsikurs technologinio verslo inkubatorius su
laboratorijomis, technologijų demonstravimo ir testavimo centras.
29.10. Viešosios
įstaigos „Saulėtekio slėnis“ panaudos teise valdomame 1,8 hektaro sklype
nutiesiami išoriniai, išvedžiojami vidiniai tinklai ir komunikacijos.
Teritorija parengiama privačioms investicijoms į MTP plėtoti.
29.11. Norint
pradėti aukštųjų technologijų verslui svarbių sričių mokslo darbus anksčiau,
negu bus pastatyti nauji pastatai, pradedama pirkti ir instaliuoti jau esamose
tinkamai parengtose Slėnio dalyvių patalpose kai kuri įranga. Pastačius naujus
pastatus, ši įranga per 3 mėnesius turi būti perkelta į įrengtas naujas
laboratorijas. Tokios įrangos sąrašą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija,
pasitarusi su Slėnio asociacija, ir leidžia pirkti įsitikinusi, kad yra
tinkamai parengtos patalpos, kuriose laikinai tokia įranga gali būti naudojama.
Į nurodytąjį sąrašą neįtraukiama įranga, kurios po vieno instaliavimo negalima
būtų perkelti į kitas patalpas.
Punkto
pakeitimai
Nr.
464, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
30. Antrame etape (2011–2013
metais) vyks intensyvi Slėnio plėtra. Šio laikotarpio svarbiausi darbai
30.1. Pradeda veikti Vilniaus universiteto Lazerinių
tyrimų centro antstatas, aprūpintas šiuolaikine mokslinių tyrimų įranga.
30.2. Baigiamas statyti ir pradeda veikti Mokslinės
komunikacijos centras su skaitmenine technikos biblioteka.
30.3. Baigiamas statyti Nacionalinis fizinių ir
technologijos mokslų centras su atviros prieigos laboratorijomis, aprūpintas
šiuolaikine mokslinių tyrimų įranga. Kai kurios Nacionalinio fizinių ir
technologijos mokslų centro patalpos teisės aktų nustatyta tvarka panaudos ar
patikėjimo teise bus perduotos Vilniaus universitetui, valstybiniam mokslinių
tyrimų institutui Fizinių ir technologijos mokslų centrui ir Vilniaus Gedimino
technikos universitetui.
30.4. Pradedami esamų Vilniaus universiteto Chemijos
fakulteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto,
Mechanikos fakulteto ir Transporto inžinerijos fakulteto, valstybinio mokslinių
tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro padalinių (Fizikos
instituto, Chemijos instituto, Puslaidininkių fizikos instituto) ir Vilniaus
universiteto padalinio Teorinės fizikos ir astronomijos instituto perkėlimo į
Slėnį darbai.
30.5. Pradeda veikti Nacionalinis fizinių ir
technologijos mokslų centras su atviros prieigos laboratorijomis, aprūpintas
šiuolaikine mokslinių tyrimų įranga.
30.6. Pradeda veikti antrasis MTP pastatas (7 700 kv.
metrų).
30.7. Pastatomas ir pradeda veikti Technologijų demonstravimo ir testavimo centras su realaus
gyvenimo laboratorija (living lab).
30.8. Privačių investuotojų lėšomis pradedamas statyti
trečiasis MTP pastatas (iki 10 000 kv. metrų), skirtas didelių užsienio ir
Lietuvos bendrovių mokslinių tyrimų padaliniams.
30.9. Parengiami ir priimami sėkmingai Slėnio plėtrai
reikalingi Lietuvos teisinės bazės pakeitimai.
30.10. Pradeda veikti bendros Vilniaus universiteto ir
Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų programos.
30.11. uždarosios akcinės bendrovės
„Šiaurės miestelis“ panaudos teise valdomoje 25 hektarų buvusios karinės bazės
Vismaliukuose teritorijoje įrengiami „plyno lauko“ inžineriniai tinklai ir
susisiekimo komunikacijos;
30.12. pradeda veikti Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro
Technologijų perdavimo baras.
Punkto
pakeitimai
Nr.
464, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)(papildyta 30.11-30.12
punktais)
31. Per pirmąjį ir antrąjį etapus Slėnyje bus
įsteigtos 33 laboratorijos.
32. Didžiuma naujų laboratorijų bus įrengtos
Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre. Čia atsiras: Optinės
dangos laboratorija, Optinių komponentų charakterizavimo laboratorija, Optinių
komponentų apdirbimo laboratorija, Lazerinio makroapdirbimo laboratorija,
Lazerinio mikroapdirbimo technologijų laboratorija, Femtosekundinio
mikrofabrikavimo laboratorija, Lazerinio mikroprototipavimo laboratorija,
Bandinių testavimo laboratorija, Jungtinė koherentinių šviesos šaltinių
laboratorija, Neorganinių funkcinių medžiagų sintezės laboratorija, Elektrocheminės
medžiagotyros laboratorija, Cheminės analizės ir jutiklių laboratorija,
Daugiafunkcių medžiagų ir nanostruktūrizuotų polimerų laboratorija, Radijo bangų
ir mikrobangės spektroskopijos laboratorija, Vyksmų spektroskopijos
laboratorija, Struktūrinių tyrimų laboratorija, Masių spektrometrijos laboratorija, Branduolinės
energetikos fizikos ir aplinkotyros centras ir laboratorija, Mikrotechnologinių
procesų laboratorija, Mikroelektroninių ir nanoelektroninių sistemų
projektavimo ir tyrimų laboratorija, Fotoelektros technologijų laboratorija,
Puslaidininkinių medžiagų auginimo laboratorija, Mikrobangų ir optoelektronikos
laboratorija, Superkompiuterio laboratorija.
33. Civilinės inžinerijos krypties laboratorijos dėl
fizinio nesuderinamumo bus įrengtos esamose Vilniaus Gedimino technikos
universiteto patalpose. Čia atsiras: Statybos konstrukcijų laboratorija,
Statybinių medžiagų laboratorija, Pastato energetikos ir mikroklimato sistemų
laboratorija, Kelių technologijų laboratorija, Geodezijos laboratorija, Geotechnikos
lauko tyrimų laboratorija, Aplinkos technologijų laboratorija, Gruntų fizinių
ir mechaninių savybių tyrimo laboratorija (dalis šios laboratorijos patalpų,
apie 600 kv. metrų, įsikurs Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų
centre).
34. Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro
didelio intensyvumo lazerių laboratorija (Nacionalinės ir tarptautinės prieigos
daugiafunkcis itin trumpų impulsų lazerinis kompleksas
NAGLIS), atsižvelgiant į jau investuotas Švietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus
universiteto ir ankstesnių metų dviejų Europos Sąjungos struktūrinių fondų
projektų lėšas, bus įsteigta Vilniaus
universiteto Lazerinių tyrimų centro pastato Vilniuje, Saulėtekio al. 10,
antstate.
35. Slėnio radiologinių
tyrimų laboratorijos dėl fizinio nesuderinamumo lieka esamoje Fizikos
instituto teritorijoje Vilniuje, Savanorių pr. 231, kur bus centro
Technologinės plėtros baras, turintis 2004–2006 metų Europos Sąjungos
struktūrinių fondų lėšomis įrengtą laboratorinį korpusą.
36. Slėnio infrastruktūra nuolat naudosis daugiau kaip
500 mokslininkų ir tyrėjų, daugiau kaip 300
doktorantų, daugiau kaip 1 000 magistrantų ir daugiau kaip 1 000
pagrindinių studijų paskutinių kursų studentų, dirbančių ir
studijuojančių numatytose fizinių ir technologijos, civilinės inžinerijos
mokslų srityse.
37. Sutelkta vienoje vietoje įranga ir jos infrastruktūra
leis išvengti dubliavimosi, efektyviai naudoti Lietuvos Respublikos valstybės
biudžeto lėšas ir įsigyti daugiau įvairesnės įrangos, o atvira prieiga – gausinti
tokios įrangos naudotojų, taigi didinti jos naudojimo efektyvumą ir
atsiperkamumą.
38. Įkūrus Slėnį, sustiprės mokslinių tyrimų bazė, bus
išlaikytas jau pripažintų sričių tarptautinių mokslinių tyrimų lygis, inicijuojami
naujų perspektyvių krypčių moksliniai tyrimai. Slėnyje dirbs nemažai (apie 1/3)
aukščiausio lygio Lietuvos mokslininkų, pelniusių tarptautinį pripažinimą.
Sukurta viešoji infrastruktūra, atviros prieigos mokslinės laboratorijos ir
optimaliai sukoncentruotas mokslo potencialas leis plėtoti aukštesnio lygio prioritetinių
mokslo krypčių mokslinius darbus.
39. Iš esmės pagerės studijų kokybė: Vilniaus
universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas drauge su Slėnyje esančiais
institutais rengs naujas tarpdalykines ir tarpkryptines studijų programas (ir
doktorantūros), skirtas aukštųjų technologijų verslo poreikiams tenkinti. Glaudesnis
studijų ir verslo bendradarbiavimas padės gerinti studijų kokybę, atitiktį
rinkos poreikiams, didinti darbo jėgos paklausą. Kaip privatūs Slėnio partneriai,
verslo atstovai galės lengviau daryti įtaką universitetų studijų programų turiniui
ir kokybei.
40. Slėnio kūrimas prisidės prie Europos Sąjungos
formuojamos darnios mokslo ir technologijų
politikos tikslų įgyvendinimo, o tarptautiniu lygiu padidės aukštųjų
technologijų (lazerių ir šviesos technologijų, medžiagotyros ir
nanotechnologijos, puslaidininkių fizikos ir elektronikos, civilinės
inžinerijos) galimybės konkuruoti ir veikti pasaulio rinkas.
Programos įgyvendinimo priemonės atitinka Lietuvos
2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, kai
kurias veiksmų programas, veiksmų programų priedus ir finansavimo sąlygų
aprašus. Taigi Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama – didžiausias
finansavimo šaltinis.
41. Slėnio plėtros socialinė ir ekonominė nauda
pasireikš didėjančiu aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų verslo, ypač
pagrindinių Slėnio specializacijų, konkurencingumu, kur kas didesne verslo
sukuriama BVP dalimi, didėjančiomis jo galimybėmis konkuruoti pasaulio rinkose.
Pavykus pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, aukštųjų technologijų
įmonių sukuriama BVP dalis padidės keleriopai. Slėnio institucijose rengiami
specialistai, atliekami moksliniai tyrimai, sudarytos mokslo atradimų
komercinimo sąlygos leis ne tik efektyviai kurti, bet ir taikyti žinias.
42. Glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas Slėnyje
gerins mokslininkų ir kitų tyrėjų darbo sąlygas, bus sukurta naujų darbo vietų
aukščiausios mokslinės ir technologinės kvalifikacijos specialistams ir
aukštųjų technologijų vadybininkams. Taigi mažiau šių asmenų išvyks dirbti į
užsienio valstybes, o tai skatins grįžti į Lietuvą užsienyje dirbančius
Lietuvos mokslininkus, daugiau atvyks užsienio mokslininkų.
43. Didelis mokslo potencialas ir kvalifikuota darbo
jėga padės pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų. MTP,
Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro Technologijų perdavimo bare
ir viešojoje įstaigoje „Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas“
esantys biurų plotai, patrauklios mokslo atradimų komercinimo sąlygos vilios
tarptautines korporacijas vykdyti tyrimus Lietuvoje, tai gerins Lietuvos mokslo
įvaizdį, pritrauks papildomų lėšų mokslo institucijų veiklai finansuoti.
Siekiant padėti steigti ar plėsti lietuviškas įmones ir pritraukti užsienio
aukštųjų technologijų įmones, buvusios karinės bazės Vismaliukuose teritorija,
užimanti 25 hektarų plotą, būtų pritaikyta technologijų įmonių „plyno lauko“
investicijoms, tačiau šiuo tikslu reikėtų įrengti būtinus inžinerinius tinklus
ir susisiekimo komunikacijas.
Punkto
pakeitimai
Nr.
464, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
44. Mokslo ir technologijų parko teikiamos verslo
kūrimo ir plėtros sąlygos lengvins mokslo išradimų komercinimą, naujų, „pumpurinių“
įmonių steigimą – pastarųjų Slėnyje per antrąjį (plėtros) etapą būtų kelios
dešimtys ir toliau nuosekliai daugėtų.
45. Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų
centro ir kitų centrų atviros prieigos tyrimų laboratorijos lengvins verslo
įmonėms prieigą prie moksliniams tyrimams atlikti reikalingos infrastruktūros.
Geresnė verslo ir studijų sąveika gerins studijų kokybę – aukštesnės
kvalifikacijos specialistai, išplėtota mokslinių tyrimų įrangos bazė didins
verslo įmonių absorbcinį potencialą. Aukštesnės kvalifikacijos specialistai
leis įmonėms sparčiau diegti inovacijas, didės jų konkurencingumas ne tik
Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
46. To paties aukštųjų technologijų sektoriaus įmonių
geografinis artumas, buvimas šalia mokslo institucijų irgi skatins jas investuoti
privačias lėšas ir kurti savas laboratorijas, kurios rinkos kainomis galėtų
būti nuomojamos greta esančioms kitoms įmonėms ar mokslo įstaigoms. Tokiais pat principais bus pagrįstas ir
technologijų perdavimo mechanizmų diegimas.
47. Naujos MTEP infrastruktūros išlaikymą užtikrins Slėnio
mokslininkų pagal tarptautines ir nacionalines mokslo programas gaunamos lėšos,
verslo įmonių užsakymu atliekami moksliniai tyrimai ir Lietuvos Respublikos valstybės
biudžeto asignavimai, skiriami magistrantų ir doktorantų vykdomiems moksliniams
tyrimams.
48. Slėnis didins Lietuvos mokslininkų, dalyvaujančių Europos
Sąjungos fundamentinio ir taikomojo mokslų programose, konkurencingumą. 7-osios
bendrosios mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir demonstracinės veiklos
programos (angl. k. „7th Framework programme“) ir 8-osios bendrosios programos
projektai turėtų užtikrinti mokslinių tyrimų tematikos tęstinumą projekto plėtros
laikotarpiu.
49. Glaudus mokslo, studijų ir įvairių sričių verslo
bendradarbiavimas užtikrins aukštą rengiamų specialistų kvalifikaciją,
greitesnį jų įsitraukimą į mokslinę ar gamybinę veiklą, taip pat padės tiksliau
numatyti specialistų poreikį ir geriau jį tenkinti. Bendradarbiavimas su verslo
bendrovėmis vykdant MTEP projektus sudarys sąlygas studentams ir dėstytojams
geriau suprasti rinkos poreikius. Tai gerins rengiamų specialistų
kvalifikaciją, padės efektyviau naudoti mokslinių tyrimų bazę, įvairins tyrimų
tematikas.
50. Mokslo ir verslo įstaigų bendradarbiavimas apims
tiek mokslinius tyrimus ir jų taikymą versle, tiek studijas ir studentų
integraciją į darbo rinką.
V. Programos VERTINIMO
KRITERIJAI
51. Programos įgyvendinimo numatomų rezultatų
rodikliai
51.1. įgyvendintų MTEP bazės plėtros projektų
skaičius;
51.2. įsteigtų (įranga aprūpintų) ir veikiančių mokslinių
tyrimų centrų skaičius;
51.3. įsteigtų bendro naudojimo
(atviros prieigos) mokslinių laboratorijų bendras plotas;
51.4. įsteigtų (aprūpintų įranga) mokslinių
laboratorijų (iš jų – į centrus įeinančių laboratorijų) skaičius;
51.5. Slėnio laboratorijose
sukurtų darbo vietų mokslininkams ir kitiems tyrėjams skaičius;
51.6. vykdomų nacionalinių MTEP projektų skaičius;
51.7. vykdomų tarptautinių MTEP projektų skaičius;
51.8. vykdomų pagal Lietuvos ūkio subjektų užsakymus
MTEP projektų skaičius;
51.9. pasirašytų MTEP bendradarbiavimo sutarčių tarp
mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių skaičius (iki 2013 metų);
51.10. techninių galimybių studijų, kurių pagrindu
sukurtos ir įdiegtos technologijos, procentas;
51.11. parengtų naujų studijų programų skaičius;
51.12. straipsnių Slėnio
proveržio krypčių temomis tarptautiniuose žurnaluose skaičius;
51.13. užregistruotų naujų tarptautinių patentų
skaičius;
51.14. apgintų disertacijų Slėnio proveržio krypčių
temomis skaičius;
51.15. vykdomų technologijų perdavimo, komunikavimo
funkcijas atliekančių centrų infrastruktūros kūrimo projektų skaičius;
51.16. įgyvendintų MTEP ir inovacijų aplinkos gerinimo
projektų skaičius;
51.17. suorganizuotų Slėnio veiklą pristatančių
tarptautinių renginių, mugių ar kitokių informacijos sklaidos priemonių
skaičius;
51.18. įsteigtų naujų žinioms imlių įmonių (per 3
metus po Programos įgyvendinimo) skaičius;
51.19. smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų,
įsikūrusių mokslo ir technologijų parke ir verslo inkubatoriuje, skaičius (per 3
metus po Programos įgyvendinimo);
51.20. kasmet įgyvendintų bendrų su mokslo ir tyrimų
institucijomis projektų ir jų dalyvių skaičius;
51.21. įmonių, pasinaudojusių inovacijų paramos
paslaugomis, skaičius;
51.22. privačių lėšų, pritrauktų MTEP projektams
vykdyti, suma;
51.23. investicijoms parengtos
Slėnio teritorijos plotas.
Punkto
pakeitimai
Nr.
464, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)(papildyta 51.23 punktu)
vI. NUMATOMI REZULTATAI
52. Numatomi tokie Programos įgyvendinimo
2013 metų rezultatai
52.1. bus įgyvendinti 25 MTEP bazės plėtros projektai;
52.2. bus įsteigti (įranga aprūpinti) ir veiks 3
mokslinių tyrimų centrai;
52.3. įsteigtų bendro naudojimo (atviros prieigos)
mokslinių laboratorijų bendras plotas bus apie 16 000 kv. metrų;
52.4. bus įsteigtos (aprūpintos įranga) 33 mokslinės
laboratorijos (iš jų – į centrus įeinančios laboratorijos);
52.5. Slėnio laboratorijose bus sukurta ne mažiau kaip
60 naujų darbo vietų mokslininkams ir kitiems tyrėjams;
52.6. bus vykdoma ne mažiau kaip 100 nacionalinių MTEP
projektų;
52.7. bus vykdoma ne mažiau kaip 30 tarptautinių MTEP
projektų;
52.8. bus vykdoma ne mažiau kaip 20 MTEP projektų
pagal Lietuvos ūkio subjektų užsakymus;
52.9. bus pasirašyta daugiau kaip 40 MTEP
bendradarbiavimo sutarčių tarp mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių (iki 2013
metų);
52.10. 15 procentų techninių galimybių studijų
pagrindu bus sukurtos ir įdiegtos technologijos;
52.11. bus parengta ne mažiau kaip 10 naujų studijų
programų;
52.12. bus publikuota ne mažiau kaip 2 500
straipsnių kiekvienos Slėnio proveržio krypties tema tarptautiniuose žurnaluose;
52.13. bus užregistruota ne mažiau kaip 20 naujų
tarptautinių patentų;
52.14. bus apginta ne mažiau kaip
80 disertacijų visomis Slėnio proveržio krypties temomis;
52.15. bus vykdomas vienas technologijų perdavimo,
komunikavimo funkcijas atliekančių centrų infrastruktūros kūrimo projektas;
52.16. bus įgyvendinti ne mažiau kaip 5 MTEP ir
inovacijų aplinkos gerinimo projektai;
52.17. bus suorganizuoti ne mažiau kaip 5 Slėnio
veiklą pristatantys tarptautiniai renginiai, mugės ar kitokios informacijos
sklaidos priemonės;
52.18. bus įsteigta 50 naujų žinioms imlių įmonių (per
5 metus po Programos įgyvendinimo);
52.19. 40 smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų bus
įsteigta mokslo ir technologijų parkuose ir verslo inkubatoriuose (per 3 metus
po Programos įgyvendinimo);
52.20. kasmet bus įgyvendinta 15 bendrų su mokslo ir
tyrimų institucijomis projektų;
52.21. 40 įmonių pasinaudos inovacijų paramos
paslaugomis;
52.22. bus pritraukta 250 mln. litų privačių lėšų MTEP
projektams vykdyti;
52.23. investicijoms parengtos
Slėnio teritorijos plotas sudarys 25 hektarus.
Punkto
pakeitimai
Nr.
464, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)(papildyta 52.23 punktu)
53. Įvykdžius Programos uždavinius, 2017 metais
laukiami šie pagrindiniai proveržio krypčių rezultatai
53.1. kelis kartus padidės Lietuvos lazerių bendrovių gamybos ir realizavimo
apimtis;
53.2. bus sukurti industrinių
lazerių rinkai tinkami produktai, kurie įsitvirtins šiame rinkos segmente;
53.3. bus sukurtos naujos daugiafunkcės medžiagos,
naudojančios konjuguotus polimerus;
53.4. įvyks proveržis naujų cheminių ir biologinių jutiklių srityje, o ši
veikla komercinama;
53.5. bus sukurti terahercinės fotonikos komponentai
ir sistemos, naudojami saugumui ir medžiagų diagnostikai;
53.6. bus naudojamos naujos organinės elektronikos
medžiagų didelių kiekių sintezės ir gryninimo technologijos, daugiau
eksportuojama šių medžiagų;
53.7. bus sukurti ir sukomercinti
specializuoti puslaidininkiniai šviesos šaltiniai;
53.8. „pumpurinėse“ įmonėse bus naudojamos pigios saulės
elementų technologijos;
53.9. bus sukurtos naujos statybinės medžiagos, statybos
konstrukcijos ir technologijos, pagrįstos mikrotechnologijomis ir nanotechnologijomis;
53.10. sumažės statybos sąnaudos, naudojant naujas
technologiškesnes ir energijos vartojimą mažinančias medžiagas, konstrukcijas
ir technologijas;
53.11. nacionaliniai statybos standartai ir normos bus
suderinti su Europos Sąjungos standartais ir normomis;
53.12. kai kurios Slėnio laboratorijos taps
paskirstytų (išdėstytų keliose vietose) Europos mokslo tiriamosios
infrastruktūros (angl. „European
Strategy Forum on Research Infrastructures“) ar kitų tarptautinių mokslinių
infrastruktūrų dalimi;
53.13. nuolat bus pritraukiama užsienio investicijų į mokslinius
tyrimus.
VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS,
STEBĖSENA IR KONTROLĖ
54. Programa finansuojama Švietimo ir mokslo
ministerijos, Ūkio ministerijos ir kitų ministerijų koordinuojamų Europos
Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų programų lėšomis
54.1. Programos 27.1
punkte nurodyto uždavinio įgyvendinimo priemonės tiesiogiai susijusios su
Bendrosios nacionalinės mokslinių tyrimų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo
programos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. ISAK-563, įgyvendinimu, Ekonomikos augimo veiksmų programos pirmojo prioriteto
„Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir
technologinė plėtra“ priemonių įgyvendinimu, Švietimo ir mokslo ministerijos
koordinuojamų priemonių pagal Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos,
patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336, veiklas įgyvendinimu;
54.2. Programos 27.2 punkte nurodyto uždavinio įgyvendinimo priemonės
tiesiogiai susijusios su Ekonomikos augimo veiksmų programos pirmojo prioriteto
„Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir
technologinė plėtra“ tikslais, prioritetais, uždaviniais, kurie įgyvendina
Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo
strategiją.
55. Programa įgyvendinama 2008–2013 metais.
56. Programos įgyvendinimo priemonės, jų vykdytojai ir
preliminarus lėšų poreikis joms įgyvendinti pateikti priede.
57. Slėnio asociacija ir Programos įgyvendinimo
priemonių ir veiklos vykdytojai pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai
informaciją apie pavienius valstybės projektus. Programos priemones ir veiklą
atitinkančių pavienių valstybės projektų Švietimo ir mokslo ministerijos
koordinavimo srityse planavimas organizuojamas pagal Valstybės projektų
planavimo tvarkos aprašo, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977, reikalavimus.
58. Programą įgyvendinančių pavienių projektų
stebėseną pagal priede pateiktus rodiklius atlieka viešosios įstaigos Centrinė
projektų valdymo agentūra ir Lietuvos verslo paramos agentūra, paramos fondas
Europos socialinio fondo agentūra, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija.
59. Slėnio asociacija ir Programos įgyvendinimo
priemonių (projektų) vykdytojai kasmet iki birželio
20 d. ir iki gruodžio 20 d. pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai
informaciją apie Programos priemonių įgyvendinimą ir pasiektus rodiklius.
Pasibaigus metams, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su savo metine veiklos
ataskaita Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia Programos fizinių ir
finansinių rodiklių ataskaitą.
60. Programos ir Programos projektų vertinimo veikla
(strateginė analizė, kiekybinių ir kokybinių rezultatų rodiklių priežiūra,
einamasis, tarpinis ir baigiamasis vertinimai) organizuojama vadovaujantis
Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo planu, patvirtintu finansų
ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1K-018 (Žin., 2008, Nr. 9-314).
61. Valstybės turtas, įgytas vykdant Programą, teisės
aktų nustatyta tvarka patikėjimo ar panaudos teise perduodamas Slėnio
dalyviams.
62. Programos neatskiriama dalis – Integruoto mokslo,
studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programos pagrindimo ir
įgyvendinimo aprašas (priedas).
––––––––––––––––––––
Integruoto
mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) “Saulėtekis“ plėtros programos
priedas
INTEGRUOTO MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRO (SLĖNIO)
„SAULĖTEKIS” plėtros PROGRAMOS
PAGRINDIMO IR ĮGYVENDINIMO APRAŠAS
I. APRAŠO
tikslas
1. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro
(slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programos pagrindimo ir įgyvendinimo aprašo tikslas
– pagrįsti infrastruktūrines, finansines ir organizacines priemones, būtinas
integruotam mokslo, studijų ir verslo centrui (slėniui) „Saulėtekis“ (toliau
vadinama – Slėnis) sukurti ir sėkmingai veikti. Slėnis – mokslo, studijų ir
verslo jungiamoji grandis, skirta konkurencingam tarptautinėje rinkoje
fundamentiniam ir taikomajam mokslui, magistrinėms ir doktorantūros studijoms
plėtoti.
II. Programos
loginis pagrindimas
2. Atviros prieigos mokslinių tyrimų
infrastruktūra (toliau vadinama – MTI), sukurta įgyvendinant Integruoto mokslo,
studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ programą (toliau vadinama –
Programa), kartu su jau esamais Slėnio steigėjų mokslinių tyrimų pajėgumais
leis užtikrinti mokslo, studijų ir verslo integraciją Slėnyje ir sukurti
palankią aplinką perduoti verslui mokslo žinias ir technologijas.
3. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų
(slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489) (toliau
vadinama – Koncepcija), nurodyta, kad Slėnis yra mokslinių tyrimų, studijų ir
imlaus žinioms verslo potencialas (subjektų visuma), sutelktas vienoje
teritorijoje, turintis bendrą arba susijusią infrastruktūrą ir kryptingai
prisidedantis prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos ūkio
konkurencingumo stiprinimo. Programa visiškai atitinka pateiktąją Slėnio
sampratą. Plėtojant Slėnį, visų pirma siekiama racionaliai išdėstyti ir
sukoncentruoti Lietuvos mokslo ir studijų sistemos fizinių, technologijos ir
civilinės inžinerijos mokslų potencialą.
4. Vilniaus miesto bendrajame plane kuriamo
Slėnio centras – Saulėtekio universitetinis miestelis – numatytas kaip žinių
ekonomikos telkinio teritorija. Slėnis telkiasi apie savo branduolį –
Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą, esantį statomame 33 000
kv. metrų pastatų komplekse, kuriame turėtų įsikurti dauguma atviros prieigos
laboratorijų, išskyrus dalį civilinės inžinerijos krypties laboratorijų, kurios
dėl fizinio nesuderinamumo (nes naudojama įranga sukelia didelę vibraciją ir
smūgius, kurie nesuderinami su mikrodarinių ir nanodarinių gamybos ir tyrimo
įrangos eksploatavimo sąlygomis) bus įrengtos esamose Vilniaus Gedimino
technikos universiteto patalpose. Dar viena jau lazerių ir šviesos technologijų
krypties Slėnio laboratorija, Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro
Didelio intensyvumo lazerių laboratorija (Nacionalinės ir tarptautinės prieigos
daugiafunkcis itin trumpų impulsų lazerinis kompleksas NAGLIS), atsižvelgiant į
jau investuotas Švietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus universiteto ir
ankstesnių metų dviejų Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektų lėšas, bus
įkurta Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro Vilniuje, Saulėtekio
al. 10, antstate (plotas – 650 kv. metrų). Radiologinių
tyrimų laboratorijos dėl fizinio nesuderinamumo lieka esamoje valstybinio
mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro padalinio Fizikos
instituto teritorijoje Vilniuje, Savanorių pr. 231, kur taip pat bus
centro Technologijų perdavimo baras, turintis 2004–2006 metų Europos Sąjungos
struktūrinių fondų lėšomis įrengtą laboratorinį korpusą.
Punkto
pakeitimai
Nr.
464, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
5. Centras sudarys geriausias mokslinių tyrimų sąlygas
esamų Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto ir Chemijos fakulteto, Taikomųjų
mokslų instituto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos
fakulteto, Mechanikos fakulteto, Fundamentinių mokslų fakulteto, Aplinkos
inžinerijos fakulteto ir Statybos fakulteto, valstybinio mokslinių tyrimų
instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro ir Vilniaus universiteto
padalinio Teorinės fizikos ir astronomijos instituto, Vilniaus universiteto
Lazerinių tyrimų centro ir kitų institucijų mokslininkams. Slėnio mokslinių
tyrimų ir jais besinaudojančio verslo pagrindinės kryptys atitinka Slėnyje
sukauptą aukščiausio tarptautinio lygio mokslinį potencialą ar technologijų kompetenciją
ir yra šios
5.1. lazeriai ir šviesos technologijos;
5.2. medžiagotyra ir nanotechnologijos;
5.3. puslaidininkių fizika ir elektronika;
5.4. civilinė inžinerija.
Punkto
pakeitimai
Nr.
464, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
6. Verslo subjektams Slėnio veikloje efektyviau
dalyvauti leidžia ir kiti Slėnio elementai – viešosios įstaigos „Saulėtekio
slėnis“ mokslo ir technologijų parkas (toliau vadinama – MTP), buvusios karinės
bazės Vismaliukuose teritorija, perduota Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiai
uždarajai akcinei bendrovei „Šiaurės miestelis“, taip pat Vilniuje, Savanorių
pr. 231, įsikūrę Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro
Technologijų perdavimo baras ir viešoji įstaiga „Fizikos instituto mokslo ir
technologijų parkas“, kurių pagrindinė specializacija atitinka išvardytąsias
pagrindines Slėnio kryptis. Šie objektai tampa svarbiais traukos centrais
atitinkamų aukštųjų technologijų ir tyrimų segmento žiniomis grįsto verslo
plėtrai ir tiesioginėms užsienio investicijoms.
Punkto
pakeitimai
Nr.
464, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
7. Slėnyje įsteigtas Mokslinės komunikacijos
centras su integruota Vilniaus universiteto biblioteka ir Vilniaus Gedimino
technikos universiteto skaitmenine technikos biblioteka bus svarbus
komunikacijų mazgas ir žinių sankaupa ne tik universitetų studentams ir
mokslininkams, bet ir visiems Slėnio dalyviams. Visų Slėnio mokslo ir verslo
atstovų paslaugoms – Informacinių technologijų taikymo centras.
8. Slėnio kūrimo poreikis ir jo teikiama nauda pagrįsti
trimis esminiais segmentais, telkiančiais vienoje vietoje (Saulėtekio alėjoje, Vilniaus
universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir MTP, taip pat buvusios
karinės bazės Vismaliukuose, Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų
centro Technologijų perdavimo baro ir viešosios įstaigos „Fizikos instituto
mokslo ir technologijų parkas“ teritorijose) kvalifikuotus mokslininkus ir
tyrėjus, modernią infrastruktūrą ir jos teikiamas galimybes, studijų
institucijas, rengiančias specialistus žinioms imliems ūkio sektoriams, ir
verslo paramos infrastruktūrą.
Punkto
pakeitimai
Nr.
464, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
1 pav. Slėnio potencialo telkimo schema
9. Potencialo telkimas vienoje vietoje
(1 pav.) turi daug privalumų, ypač tokioje nedidelėje valstybėje kaip
Lietuva. Jos pramonė nėra stipri ir plačiai išvystyta, aukštųjų technologijų
įmonių spektras siauras, o mokslas dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių vis
dar labai fragmentuotas, todėl finansiškai nepajėgus sukurti būtinos plėtros ir
naujų tyrimo krypčių infrastruktūros. Slėnio technologinė infrastruktūra leis
ne tik efektyviai naudoti sukauptą potencialą ir taip skatinti geresnę mokslo
ir studijų, studijų ir verslo, verslo ir mokslo sąveiką, sukurti palankią verslui
aplinką, bet ir sukurti technologijų pagrindus, o to padaryti negali nei pavieniai universitetai, nei mokslo institutai, nei verslo
subjektai.
III. Programos
projektų tarpusavio eiliškumas, loginĖ sietIs
ir pagrindiniai įgyvendinimo principai
10. Per pirmąjį Slėnio plėtros etapą
(2009–2010 metais) numatoma įrengti naujas laboratorijas Nacionaliniame
fizinių ir technologijos mokslų centre (2 pav.) ir pastatyti Vilniaus
universiteto Lazerinių tyrimų centro pastato antstatą, kuriame būtų visos
būtiniausios technologinės patalpos ir įranga, taip pat nestandartinės patalpos,
atitinkančios unikalios įrangos (large facilities) instaliavimų
specifikacijas. Dalis naujų Slėnio laboratorijų, kuriose bus plėtojama civilinė
inžinerija, dėl fizinio nesuderinamumo (naudojama įranga sukelia didelę
vibraciją ir smūgius, kurie nesuderinami su mikrodarinių ir nanodarinių gamybos
ir tyrimo įrangos eksploatavimo sąlygomis), bus įrengtos esamose Vilniaus
Gedimino technikos universiteto patalpose. Kito fizinio nesuderinamumo –
radiologinių tyrimų – laboratorijos paliekamos esamoje valstybinio mokslinių
tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro padalinio Fizikos
instituto teritorijoje Vilniuje, Savanorių pr. 231, kur taip pat susiformuos
Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro Technologijų perdavimo
baras, turintis 2004–2006 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis
įrengtą laboratorinį korpusą.
Punkto
pakeitimai
Nr.
464, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
2 pav. Slėnio komponentai ir Nacionalinio fizinių ir
technologijos mokslų centro struktūra
11. Drauge bus plėtojama verslo paramos infrastruktūra
ir paslaugos, siejančios aukštojo mokslo, mokslo ir tyrimų įstaigas, pramonės
įmones. Šiuo tikslu Slėnyje bus plėtojamas MTP, kuris apimtų ir verslo
inkubatoriaus infrastruktūrą, skirtą įsteigtų naujų aukštųjų technologijų
bendrovių augimui skatinti, ir technologijų centrą, skirtą naujoms
technologijoms demonstruoti ir testuoti – paversti jas inovatyviomis
paslaugomis ir produktais. MTP bus plėtojamas trimis etapais. Per pirmąjį
plėtros etapą, 2008 metais, pastatytas 6 300 kv. metrų mokslo ir
technologijų parkas su verslo inkubatoriumi, kuriam skirta daugiau nei 10,5
mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Projektas buvo
finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis (6 mln. litų) ir
banko paskola (iki 12 mln. litų). Visa pirmojo plėtros etapo projekto vertė –
daugiau nei 28 mln. litų. Antrojo etapo projektų lėšos ir jų šaltiniai pateikti
2 ir 3 lentelėse. Trečiojo etapo plėtra numatyta ilgalaikėje perspektyvoje. Be to,
Slėnyje bus plėtojamos inovacijų ir verslumo
skatinimo paslaugos.
12. Lėšų poreikis, remiantis preliminariomis sąmatomis
ir projektiniais pasiūlymais, pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Preliminarus lėšų poreikis Slėnio MTEP ir technologijų perdavimo
infrastruktūrai plėtoti
Objekto pavadinimas
Darbai
Bendras preliminarus lėšų poreikis,
tūkst. litų
Nacionalinis fizinių ir
technologijos mokslų centras (Vilnius, Saulėtekio alėja)
laboratorijų
pastatų komplekso (apie 33 000 kv. metrų) statyba
166 000
atviros
prieigos mokslo ir technologinės įrangos įsigijimas
101 500
Vilniaus universiteto
Lazerinių tyrimų centro (Vilnius, Saulėtekio al. 10) plėtra
apie 650 kv. metrų antstato
pastato antrajame ir trečiajame aukštuose statyba
4 000
nacionalinės ir
tarptautinės prieigos daugiafunkcio itin trumpų impulsų lazerinio komplekso
NAGLIS įrangos įsigijimas
8 700
Vilniaus Gedimino technikos
universiteto Civilinės inžinerijos centras (Vilnius, Saulėtekio al. 11)
atviros
prieigos mokslo ir technologinės įrangos įsigijimas
21 000
MTP ir Nacionalinio fizinių
ir technologijos mokslų centro plėtros antrasis plėtros etapas ir buvusios
karinės bazės Vismaliukuose teritorijos plėtra
MTP 2-ojo
korpuso statyba ir inžinerinės infrastruktūros įrengimas
82 200
„plyno lauko“ inžinerinių
tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimas Vismaliukuose, buvusios karinės
bazės teritorijoje
19 500
Nacionalinio fizinių ir
technologijos mokslų centro Technologijų perdavimo baro įrengimas ir
inžinerinės infrastruktūros renovacija
10 500
Iš viso
413 400
Punkto
pakeitimai
Nr.
464,
2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
IV. PROGRAMOS UŽDAVINIŲ
ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
13. Programos
uždavinius atitinka įgyvendinimo priemonės. Programos priemonėse numatytų
pavienių projektų įgyvendinimo priežiūrą atlieka 2 lentelėje nurodyti
vykdytojai, kurie teikia informaciją, reikalingą projektams administruoti.
2 lentelė.
Programos uždavinių įgyvendinimo priemonės
Uždaviniai
Priemonės
Vykdytojai
Vykdymo metai
Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų
iš viso
2009 metais
2010 metais
2011 metais
2012 metais
2013 metais
1. Sutelkti vienoje
teritorijoje fizinių ir technologijos mokslų sričių ir civilinės inžinerijos
krypčių mokslinių tyrimų, studijų ir imlaus žinioms verslo potencialą,
pertvarkyti fizinių mokslų valstybės institutų tinklą, išplėtoti Slėnio proveržio
krypčių veiklai būtinų mokslo ir studijų institucijų tiriamąją bazę ir
sutelkti mokslinį potencialą
1.1. Pastatyti
Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro pastatų kompleksą
Vilniaus universitetas,
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, valstybinis mokslinių tyrimų
institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras
2009-2011
66 000 (Švietimo ir mokslo
ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)
90 000 (Valstybės turto
atnaujinimo programa)
10 000 (Valstybės
investicijų programa)
49 000
90 000
17 000
10 000
1.2. Įsigyti Nacionaliniam fizinių ir technologijos
mokslų centrui skirtą atviros prieigos mokslo ir
technologinę įrangą
Vilniaus universitetas,
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, valstybinis mokslinių tyrimų
institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras
2009-2012
100 300 (Švietimo ir mokslo
ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)
1 200 (kitos lėšos)
15 000
300
20 000
400
59 000
500
6 300
1.3. Pastatyti Vilniaus
universiteto Lazerinių tyrimų centro pastato antstatą
Vilniaus universitetas
2009-2010
4 000 (Švietimo ir mokslo
ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)
3 000
1 000
1.4. Įsigyti Nacionalinės
ir tarptautinės prieigos daugiafunkcio itin trumpų impulsų lazerinio komplekso
NAGLIS įrangą
Vilniaus universitetas
2009-2011
8 700 (Švietimo ir mokslo
ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)
2 000
5 000
1 700
1.5. Įsigyti Vilniaus Gedimino technikos universiteto
Civilinės inžinerijos centrui skirtą atviros
prieigos mokslo ir technologinę įrangą
Vilniaus Gedimino technikos
universitetas
2009-2011
21 000 (Švietimo ir mokslo
ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)
9 000
8 000
4 000
1.6. Perkelti Vilniaus
universiteto Chemijos fakultetą ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto
Elektronikos fakultetą, Mechanikos fakultetą ir Transporto inžinerijos
fakultetą
Vilniaus universitetas,
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
2010-2013
250 000 (Valstybės turto
atnaujinimo programa)
1 500
94 500
110 000
44 000
1.7. Įsteigti Slėnio
asociaciją
Vilniaus universitetas,
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, valstybinis mokslinių tyrimų
institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, viešoji įstaiga
„Saulėtekio slėnis“, viešoji įstaiga Šiaurės miestelio technologijų
parkas, viešoji įstaiga „Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas“,
Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas, Fotoelektros
technologijų ir verslo asociacija ir kiti subjektai
2008
–
1.8. Koordinuoti Programos
įgyvendinimą
Slėnio asociacija
2009-2012
3
000 (Švietimo ir mokslo
ministerija, Europos socialinis fondas)
759
900
731
610
2. Plėtoti mokslo ir verslo
bendradarbiavimo infrastruktūrą (MTP, Vismaliukų investicinės
inovacinės zonos teritorija ir Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų
centro Technologijų perdavimo baras), kuri apimtų ir verslo inkubatoriaus
infrastruktūrą, skirtą įsteigtų naujų aukštųjų
technologijų bendrovių
augimui skatinti, ir technologijų centrą, skirtą naujoms technologijoms demonstruoti ir testuoti – paversti
inovatyviomis paslaugomis ir produktais
2.1. Vykdyti Slėnio
MTP plėtros antrąjį etapą
viešoji įstaiga „Saulėtekio
slėnis“, Vilniaus universitetas
2009-2012
40 000 (Ūkio ministerija,
Europos regioninės plėtros fondas) (iš jų 15 000 inžinerinei infrastruktūrai)
42 200 (kitos lėšos)
6 500
2 200
25 500
10 000
8 000
20 000
10 000
2.2. Sukurti Vismaliukų
investicinę inovacinę zoną
viešoji įstaiga Šiaurės
miestelio technologijų parkas, Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų
institutas, Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija
2011–2013
12 000 (Ūkio ministerija,
Europos regioninės plėtros fondas)
7 500 (kitos lėšos)
4 000
2 500
4 000
2 500
4 000
2 500
2.3. Sukurti Nacionalinio fizinių
ir technologijos mokslų centro Technologijų perdavimo baro infrastruktūrą
valstybinis mokslinių
tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, viešoji
įstaiga „Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas“
2011–2013
7 500 (Ūkio ministerija, Europos
regioninės plėtros fondas)
3 000 (kitos lėšos)
2 500
1 000
2 500
1 000
2 500
1 000
2.4. Plėtoti verslumo ir
inovacijų skatinimo paslaugas
viešoji įstaiga „Saulėtekio
slėnis“, Vilniaus universitetas
2009-2012
2 356 (Švietimo ir mokslo
ministerija, Europos socialinis fondas)
2 250 (Ūkio ministerija,
Europos regioninės plėtros fondas)
394 (kitos lėšos)
500
500
500
1 000
1 000
500
194
356
250
200
Punkto
pakeitimai
Nr.
464,
2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
V. PROGRAMOS PRIEMONIŲ,
ATITINKANČIŲ UŽDAVINIUS, PROJEKTŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI
14. Programos priemones atitinkantys pavieniai
projektai įgyvendinami pagal ES
struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio
fondo) projektų administravimo ir finansavimo ir nacionalinių teisės aktų
reikalavimus. Projektų, finansuotinų pagal valstybės projektų planavimo
procedūrą, vykdytojai teikia papildomus aprašus, atitinkančius Švietimo ir
mokslo ministerijos arba kitų ministerijų patvirtintus teisės aktus.
3 lentelė.
Programos priemonių projektų finansavimo šaltiniai
Projekto Nr.
Programos priemones atitinkantys projektai
Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų
Finansavimo šaltiniai, tūkst. litų
Švietimo ir mokslo ministerija
Ūkio ministerija Europos regioninės plėtros fondas
Valstybės turto atnaujinimo programa
Valstybės investicijų programa
Kiti
Europos regioninės plėtros fondas
Europos socialinis fondas
1.
Slėnio MTEP infrastruktūros
sukūrimas ir plėtra
1.1.
Nacionalinio fizinių ir
technologijos mokslų centro pastatų komplekso statyba
166 000
66 000
90 000
10 000
1.2.
Nacionaliniam fizinių ir
technologijos mokslų centrui skirtos atviros
prieigos mokslo ir technologinės įrangos įsigijimas
101 500
100 300
1 200
1.3.
Antstato, išsidėsčiusio
Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro pastato antrajame ir trečiajame
aukštuose, statyba
4 000
4 000
1.4.
Nacionalinės ir
tarptautinės prieigos daugiafunkcio itin trumpų impulsų lazerinio komplekso
NAGLIS įrangos įsigijimas
8 700
8 700
1.5.
Vilniaus Gedimino technikos
universiteto Civilinės inžinerijos centrui skirtos atviros
prieigos mokslo ir technologinės įrangos įsigijimas ir įdiegimas
21 000
21 000
1.6.
Vilniaus universiteto
Chemijos fakulteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos
fakulteto, Mechanikos fakulteto ir Transporto inžinerijos fakulteto
perkėlimas
250 000
250 000
1.8.
Programos įgyvendinimo
koordinavimas
3 000
3 000
2.
MTP sukūrimas ir plėtra
2.1.
MTP plėtros antrasis etapas
82 200
40 000
42 200
2.2.
Vismaliukų investicinės
inovacinės zonos sukūrimas
19 500
12 000
7 500
2.3.
Technologijų perdavimo baro
infrastruktūros sukūrimas
10 500
7 500
3 000
2.4.
Verslumo ir inovacijų
skatinimo paslaugų plėtra
5 000
2 356
2 250
394
Iš viso
671 400
200 000
5 356
61 750
340 000
10 000
54 294
Punkto
pakeitimai
Nr.
464, 2011-04-20,
Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
VI. PRELIMINARUS PROGRAMOS
ĮGYVENDINIMO GRAFIKAS
15. Programos priemonių vykdytojai ir Slėnio asociacija
įvertina Programos įgyvendinimo grafiką vienus metus nuo Programos įgyvendinimo
pradžios.
4 lentelė.
Preliminarus programos įgyvendinimo grafikas
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
IV
I
II
III
IV
I
II
III
IV
I
II
III
IV
I
II
III
IV
I
II
III
IV
1.
Slėnio MTEP infrastruktūros
sukūrimas ir plėtra
1.1. 1.2.
Nacionalinio
fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimas, statyba, laboratorijų įrengimas
1.3. 1.4.
Nacionalinės ir
tarptautinės prieigos daugiafunkcio itin trumpų impulsų lazerinio komplekso
NAGLIS sukūrimas
Antstato, išsidėsčiusio pastato antrajame ir trečiajame
aukštuose, statyba, laboratorijų
įrengimas
1.5.
Vilniaus Gedimino technikos
universiteto Civilinės inžinerijos centro sukūrimas,
technologinės įrangos įsigijimas ir instaliavimas
laboratorijų
įrengimas
investicinio
ir techninio projektų parengimas
statyba
ir įrengimas
1.6.
Vilniaus universiteto
Chemijos fakulteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos
fakulteto, Mechanikos fakulteto ir Transporto inžinerijos fakulteto
perkėlimas
1.8.
Programos įgyvendinimo
koordinavimas
2.
MTP sukūrimas ir plėtra
2.1.
MTP plėtros antrasis etapas
investicinio
ir techninio projektų parengimas
statyba
ir įrengimas
2.2.
Vismaliukų investicinės
inovacinės zonos sukūrimas
2.3.
Technologijų perdavimo baro
infrastruktūros sukūrimas
2.4.
Verslumo ir inovacijų
skatinimo paslaugų plėtra
Punkto
pakeitimai
Nr.
464,
2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
VII. Pagrindiniai
programos priemones atitinkančių projektų stebėsenos rodikliai
16. Programos uždavinius atitinkančių priemonių
stebėsenos rodikliai įgyvendina Ekonomikos augimo veiksmų programos pirmojo
prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai
tyrimai ir technologinė plėtra“, antrojo prioriteto „Verslo produktyvumo
didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ ir Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų
programos trečiojo prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ rodiklius. Programos priemones atitinkančių pavienių projektų
vykdytojai atskirai teikia informaciją apie pavienių projektų rodiklius Slėnio
asociacijai.
5 lentelė.
Programos priemones atitinkančių projektų stebėsenos rodikliai
Rodiklio tipas
Rodiklio pavadinimas
Matavimo vienetas
Skaičiais išreikšti 2015 metų uždaviniai
(Programos dalis)
Priemo-nės rodiklis
1. MTEP infrastruktūros
plėtra
Produkto
MTEP bazės plėtros projektų
skaičius
25
Rezultato
sukurta ir veikia mokslinių
tyrimų centrų
skaičius
3
sukurtų bendro naudojimo
(atviros prieigos) mokslinių laboratorijų bendras plotas
kv. metrai
16 000
įkurta (įranga aprūpinta)
mokslinių laboratorijų
skaičius
33
sukurta bendrų mokslinių
tyrimų darbo vietų
skaičius
60
vykdoma MTEP projektų
skaičius
nacionalinių
skaičius
100
tarptautinių
skaičius
30
pagal
Lietuvos ūkio subjektų užsakymus
skaičius
20
pasirašyta MTEP
bendradarbiavimo sutarčių tarp mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių (iki
2013 metų)
skaičius
40
sukurta ir įdiegta
techninių galimybių studijų pagrindu programų
procentais
15
sukurta naujų studijų
programų
skaičius
10
publikacijų tarptautiniuose
žurnaluose
skaičius
2 500
naujų europinių tarptautinių
patentų
skaičius
210
apgintų disertacijų Slėnio
proveržio krypčių temomis
skaičius
80
2. Slėnio technologijų
perdavimo ir plėtros sistemos infrastruktūra ir gebėjimų ugdymas
Projektas
technologijų perdavimo,
komunikavimo funkcijas atliekančių centrų infrastruktūros kūrimo projektų
skaičius
1
Produkto
MTEP ir inovacijų aplinkos
gerinimo projektų
skaičius
5
organizuota tarptautinių
renginių ir mugių
skaičius
5
įsteigtų naujų žinioms
imlių įmonių (per 5 metus po Programos įgyvendinimo)
skaičius
50
Rezultato
smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų, įsikūrusių mokslo ir
technologijų parke ir verslo inkubatoriuje (per 3 metus po Programos
įgyvendinimo)
skaičius
40
kasmet įgyvendintų bendrų
su mokslo ir tyrimų institucijomis projektų
skaičius
15
įmonių, pasinaudojusių
inovacijų paramos paslaugomis
skaičius
40
pritraukta privačių
investicijų
mln. litų
250
investicijoms
parengta Slėnio teritorija
hektarai
25
Punkto
pakeitimai
Nr.
464,
2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
VIII. Programos
organizacinis planas
17. Programos organizacinės priemonės skirtos Slėnio
iniciatorių ir dalyvių bendradarbiavimui, interesų derinimui ir viešajai
prieigai prie Slėnyje sukurtos infrastruktūros užtikrinti (6 lentelė).
6 lentelė.
Programos įgyvendinimo organizacinės priemonės
Organizacinės priemonės
Tikslai, uždaviniai, funkcijos
Asociacijos veikla
Asociacijos funkcijos
Slėnio tikslų
įgyvendinimas;
Slėnio partnerių interesų
derinimas;
Slėnio partnerių interesų
atstovavimas;
Slėnio plėtros dokumentų
aprobavimas tarp Slėnio partnerių;
Slėnio plėtros
koordinavimas;
Programos įgyvendinimas,
veiklos ir projektų prioritetinimas;
pridėtinės vertės kūrimo
užtikrinimas: nauda mokslui, studijoms, verslui, visuomenei;
Slėnio efektyvaus valdymo
užtikrinimas;
Slėnio veiklos rodiklių
matavimas, stebėjimas ir vertinimas;
Slėnio veiklos ir
rezultatų viešinimas, atviros veiklos užtikrinimas;
horizontalaus
bendradarbiavimo tarp integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių)
užtikrinimas siekiant efektyviai naudoti turimą turtą, mokslinius rezultatus
ir išteklius;
efektyvaus mokslo ir
verslo bendradarbiavimo užtikrinimas;
sukurtos mokslo
tiriamosios infrastruktūros atviros prieigos užtikrinimas ir efektyvus
naudojimas
Slėnio sutartis
Sutartis numato Slėnio dalyvių
vaidmenų pasiskirstymą, įsipareigojimus ir atsakomybę. Sutarties principinės
nuostatos
Slėnio
iniciatoriai ir dalyviai savo interesus ir poreikius Slėnio infrastruktūroje
įteisina sutarčių pagrindu, prisiimdami atitinkamus įsipareigojimus išlaikyti
infrastruktūrą;
mokslo
ir verslo subjektai dalyvauja įgyvendinant konkrečius Slėnio veiklos projektus
trumpalaikių sutarčių pagrindu;
kuriamos
darbo vietos mokslininkų mainams skatinti ir aukščiausiosios kvalifikacijos
mokslininkams pritraukti
IX. Programos valdymo schema
18. Slėnio plėtrai koordinuoti, mokslo, studijų ir
verslo interesams derinti steigiama Slėnio asociacija. Asociacijos steigėjai ir
nariai gali būti mokslo ir studijų institucijos ir jų asociacijos, viešojo
administravimo įstaigos, verslo subjektai, paramos verslui organizacijos,
verslo ir kitos asociacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, pareiškę norą
dalyvauti kuriant ir plėtojant Slėnį. Asociacijos struktūra pateikta 4 paveiksle.
4 pav. Slėnio
asociacijos struktūra
19. Slėnio asociacija įgyvendina Slėnio tikslus,
derina Slėnio partnerių interesus ir jiems atstovauja, aprobuoja Slėnio plėtros
dokumentus tarp Slėnio partnerių, koordinuoja Slėnio plėtrą, prioritetina veiklą
ir projektus, užtikrina pridėtinės vertės kūrimą, duosiantį naudos mokslui,
studijoms, verslui ir visuomenei, užtikrina Slėnio efektyvų valdymą, matuoja,
stebi ir vertina Slėnio veiklos rodiklius, viešina Slėnio veiklą ir rezultatus,
užtikrina atvirą veiklą, užtikrina horizontalų bendradarbiavimą tarp integruotų
mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) siekiant efektyviai naudoti turimą
turtą, mokslinius rezultatus ir išteklius, užtikrina efektyvų mokslo ir verslo
bendradarbiavimą, taip pat kad būtų organizuojama atvira prieiga prie MTEP
infrastruktūros pagal Švietimo ir mokslo ministerijos taisykles. Už pavienių
Programos priemonių įgyvendinimą atsakingi tų priemonių (jas sudarančių
projektų) vykdytojai. Efektyviam asociacijos valdymui užtikrinti sudaroma
asociacijos valdyba, kurioje paritetiniais pagrindais atstovaujama mokslo ir
studijų institucijoms, verslo subjektams ir kurios veikloje dalyvauja valdžios
institucijų (Švietimo ir mokslo ministerijos ir (ar) Ūkio ministerijos)
atstovai.
20 Numatoma, kad mokslo ir verslo sąveiką Slėnyje
koordinuos viešoji įstaiga „Saulėtekio slėnis“. Mokslo ir verslo
bendradarbiavimas bus užtikrintas tokiomis priemonėmis
20.1. mokslinio potencialo ir verslo poreikių Slėnio
veiklos srityse tyrimai ir praktinių sąveikos grandžių organizavimas;
20.2. palankių sąlygų kurti „pumpurines“ įmones
sudarymas, eksperimentinės gamybos organizavimas, inkubavimas;
20.3. žinių ir technologijų mainai, specializuotos
paslaugos.
X. ATSKIRŲ
PROJEKTŲ VALDYMAS
21. Kiekvienam Slėnyje vykdomam stambiam investicijų
projektui administruoti sudaroma projekto valdymo grupė ir (ar) projekto
administracija.
22. Slėnyje vykdomiems projektams sudaromos jungtinės
veiklos ir partnerystės sutartys, kuriose konkrečiai įvardijamos pareiškėjo ir
partnerio (jeigu pareiškėjas turi partnerių) funkcijos apibrėžiant projekto
veiklą ir vaidmenį, naudojantis projekto rezultatais.
23. Programą įgyvendinančių pavienių projektų
stebėseną pagal šiame apraše pateiktus rodiklius atlieka viešosios įstaigos
Centrinė projektų valdymo agentūra ir Lietuvos verslo paramos agentūra, paramos
fondas Europos socialinio fondo agentūra, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio
ministerija.
24. Projektų, susijusių su pastatų statyba ir rekonstravimu,
pareiškėjai yra juridiniai asmenys, panaudos teise valdantys Slėnio
teritorijoje esančią valstybės žemę. Pareiškėjais gali būti ir juridiniai
asmenys, patikėjimo arba nuosavybės teise valdantys rekonstruojamus pastatus.
25. Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų
centro infrastruktūros sukūrimą ir jam skirtos įrangos įsigijimą koordinuos
švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaryta projekto parengimo koordinavimo ir
valdymo grupė, į kurią bus įtraukti 2 universitetų atstovai (Vilniaus
universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto), 2 valstybinio
mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro atstovai ir vienas
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas.
Punkto
pakeitimai
Nr.
464,
2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
26. Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų
centro infrastruktūros sukūrimo projekto pareiškėjas yra Vilniaus
universitetas, o partneriai – Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir
valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų
centras.
26.1. Pastačius Nacionalinį fizinių ir technologijos
mokslų centrą, dalis patalpų, kuriose įsikurs valstybinis mokslinių tyrimų
institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, bus jam perduota patikėjimo
ar panaudos teise.
26.2. MTP antrojo pastato statybos projekto
pareiškėjas bus viešoji įstaiga „Saulėtekio slėnis“.
Punkto
pakeitimai
Nr.
464,
2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
XI. Programos
priežiūros, stebėsenos grupės ir operatoriai
27. Švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro
įsakymu sudaroma Slėnio taryba, kuri atlieka Programos įgyvendinimo
koordinavimo funkciją (5 pav.)
27.1. nagrinėja Programos įgyvendinimą, rengia
ataskaitas Švietimo ir mokslo ministerijai ir Ūkio ministerijai;
27.2. vertina įgyvendinant Programą pasiektą pažangą;
27.3. prireikus svarsto Programos pakeitimų būtinumą
ir teikia pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai ir Ūkio ministerijai.
5 pav. Programos įgyvendinimo schema
XII. Programos
komunikacijos (viešinimo) planas
28. Už Programos įgyvendinimo ir Slėnio veiklos
viešinimą įvairiais lygiais atsakingos Slėnio asociacija, Švietimo ir mokslo
ministerija, Ūkio ministerija (Slėnio veiklos pristatymas valstybės lygiu) ir
už pavienių Programos priemonių įgyvendinimą atsakingi tų priemonių (jas
sudarančių projektų) vykdytojai (pranešimai visuomenei apie Slėnio veiklą,
interneto puslapis, informaciniai leidiniai, spaudos pranešimai, informacinė
vaizdo medžiaga, veiklos pristatymas konferencijose ir kita). Pagrindinės
numatomos viešinimo priemonės
28.1. informacinės medžiagos rengimas;
28.2. informacijos viešinimo internete organizavimas;
28.3. informavimas ir viešinimas televizijos laidose;
28.4. informavimas ir viešinimas radijo laidose;
28.5. informavimas ir viešinimas spaudoje;
28.6. leidinių leidyba ir platinimas;
28.7. konferencijos;
28.8. renginiai.
XIII. Programos
rizikos valdymo planas
29. Programos priemonių vykdytojai ir Slėnio asociacija detaliai
įvertina Programos priemones sudarančių pavienių projektų riziką vienus metus
nuo Programos įgyvendinimo pradžios.
7 lentelė.
Programos įgyvendinimo rizikos vertinimas
Eil.Nr.
Rizikos tipas
Rizikos aprašymas
Rizikos mažinimo priemonės
1.
Investicijų ir jų
finansavimo rizika
1.1.
Investicijų vertės
didėjimas
investicijų vertė
įgyvendinant projektą gali būti didesnė už numatytą skaičiavimų
potencialių tiekėjų ir
rangovų apklausa, jų komercinių pasiūlymų analizė
1.2.
Mažesnė už numatytą finansinio
projekto nauda
daromos investicijos gali
atnešti mažesnę finansinę naudą už pateiktą projekto prielaidose ir
rezultatuose
panašių projektų patirties
analizė, detalus ekonominis-finansinis projekto pagrindimas
2.
Ekonominė rizika
2.1.
Ekonominių prielaidų ir
rezultatų netikslumas
vertinant projekto naudą,
gali būti parinktos netikslios prielaidos, kurios iškreipia rezultatus
pasirinktos metodikos
pagrindimas, prielaidų pagrįstumo kokybės vertinimas, variantų analizės
parengimas darant skirtingas ekonomines prielaidas
3.
Techninė ir technologinė rizika
3.1.
Investicijų kokybė
tiekėjai gali pateikti
prastos kokybės įrangą
patikimų tiekėjų
parinkimas, garantiniai reikalavimai tiekimo sutartyse, sutarčių ir įrangos
draudimas
3.2.
Vėlavimas
projekto įgyvendinimo plane
numatyta įvairi veikla dėl įvairių priežasčių gali vėluoti
sutartyse numatytos
sankcijos, realus ir pagrįstas darbų planas (pasiliekant rezervą
nenumatytiems atvejams)
4.
Kita rizika – organizacinė
pasikeičia vadovas,
atsakingas už Programos įgyvendinimą, arba suserga kuris kitas komandos narys
užduočių Programos
įgyvendinimo komandai paskirstymas taip, kad komandos nariai galėtų vienas
kitą pakeisti
XIV. Programos
LĖŠŲ NAUDOJIMO PLANAS
30. Programos priemones atitinkančių pavienių
projektų vykdytojai atskirai teikia
informaciją apie pavienių projektų lėšų poreikį Programos koordinatoriams.
8 lentelė.
Programos lėšų naudojimo planas
Priemonės
Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų
2009 metais
2010 metais
2011 metais
2012 metais
2013 metais
1.1. Nacionalinio fizinių
ir technologijos mokslų centro pastato statyba
49 000
90 000
27 000
1.2. Nacionaliniam fizinių
ir technologijos mokslų centrui skirtos atviros
prieigos mokslo ir technologinės įrangos įsigijimas
15 300
20 400
59 500
6 300
1.3. Antstato,
išsidėsčiusio Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro pastato antrajame
ir trečiajame aukštuose, statyba
3 000
1 000
1.4. Nacionalinės ir
tarptautinės prieigos daugiafunkcio itin trumpų impulsų lazerinio komplekso
NAGLIS įrangos įsigijimas
2 000
5 000
1 700
1.5. Vilniaus Gedimino
technikos universiteto Civilinės inžinerijos centrui skirtos atviros prieigos mokslo ir technologinės įrangos
įsigijimas
9 000
8 000
4 000
1.6. Vilniaus
universiteto Chemijos fakulteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto
Elektronikos fakulteto, Mechanikos fakulteto ir Transporto inžinerijos
fakulteto perkėlimas
1 500
94 500
110 000
44 000
1.8. Programos įgyvendinimo
koordinavimas
759
900
731
610
2.1. MTP plėtros
antrasis etapas
8 700
35 500
28 000
10 000
2.2. Vismaliukų
investicinės inovacinės zonos sukūrimas
6 500
6 500
6 500
2.3. Technologijų perdavimo
baro infrastruktūros sukūrimas
3 500
3 500
3 500
2.4. Verslumo ir
inovacijų skatinimo paslaugų plėtra
1 000
1 500
1 694
806
Punkto
pakeitimai
Nr.
464,
2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
––––––––––––––––––
Pakeitimai
1.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr.
464,
2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 49-2379 (2011-04-28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 M. LAPKRIČIO 24 D. NUTARIMO NR. 1262
"DĖL INTEGRUOTO MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRO (SLĖNIO)
"SAULĖTEKIS" PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušra Bodin (2011-04-29)
aubodi@lrs.lt