DĖL PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ GYDYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

Suvestinė redakcija nuo 2025-02-25

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 47-1824, i. k. 1022250ISAK00000204

Nauja redakcija nuo 2025-02-25

Nr. V-144, 2025-02-24, paskelbta TAR 2025-02-24, i. k. 2025-02925

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ GYDYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2002 m. gegužės 3 d. Nr. 204 Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu

1. T v i r t i n u Priklausomybės ligų gydymo organizavimo tvarkos aprašą (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

SVEIKATOS

APSAUGOS MINISTRAS KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2002 m. gegužės 3 d.

įsakymu Nr. 204

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2025 m. vasario 24 d.

įsakymo Nr. V-144

redakcija)

PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ GYDYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Priklausomybės ligų gydymo organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato bendruosius psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir elgesio priklausomybės ligų gydymo ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ), metodus bei priklausomybės ligų gydymo suaugusiems asmenims bei vaikams ir paaugliams organizavimo reikalavimus ir tvarką.

2. Apraše vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys

2.1. Elgesio priklausomybė – pasikartojantis asmens elgesys, kurio pradžios, pabaigos ar intensyvumo kontroliuoti jis negali arba beveik negali, kuris gali kenkti asmens fizinei, psichinei, socialinei, finansinei būklei ar kitų žmonių interesams ir kurio asmuo nepajėgia atsisakyti, nepaisydamas žalingų jo pasekmių.

2.2. Priklausomybės liga – psichikos ir elgesio sutrikimas dėl psichoaktyviosios medžiagos vartojimo, žalingas jos vartojimas ir (ar) elgesio priklausomybė.

2.3. Priklausomybės nuo psichoaktyviosios medžiagos sindromas (toliau – priklausomybės sindromas) – dėl psichoaktyviosios medžiagos vartojimo atsirandantis simptomų kompleksas, pasireiškiantis asmeniui, kai sumažėja arba išnyksta jo galimybė kontroliuoti psichoaktyviosios medžiagos vartojimo pradžią, pabaigą ar intensyvumą, jis šią medžiagą vartoja nepaisydamas patirto žalingo jos poveikio sveikatai. Asmuo, kuriam pasireiškia priklausomybės nuo psichoaktyviosios medžiagos sindromas, gali patirti būdingus psichoaktyviosios medžiagos abstinencijos būklės simptomus.

2.4. Psichikos ir elgesio sutrikimas dėl psichoaktyviosios medžiagos vartojimo – sveikatos sutrikimas, apimantis priklausomybės nuo psichoaktyviosios medžiagos sindromą, žalingą psichoaktyviosios medžiagos vartojimą, abstinencijos būklę ir kt. diagnozes, priskiriamas F1X grupei pagal Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – TLK-10-AM).

2.5. Rizikingas psichoaktyviosios medžiagos vartojimas (toliau – rizikingas vartojimas) – psichoaktyviosios medžiagos vartojimas, kai, nekeičiant suvartojamo šios medžiagos kiekio ar jos vartojimo įpročių, žalos fizinei ar psichikos sveikatai rizika didėja.

2.6. Žalingas psichoaktyviosios medžiagos vartojimas (toliau – žalingas vartojimas) – psichoaktyviosios medžiagos vartojimas, kai suvartojamas šios medžiagos kiekis ar jos vartojimo būdas sukelia žalą fizinei ar psichikos sveikatai, tačiau toks vartojimas neatitinka priklausomybės nuo psichoaktyviosios medžiagos sindromo kriterijų.

2.7. Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatyme vartojamas sąvokas.

3. Priklausomybės ligų gydymo paslaugų licencijavimas

3.1. pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, teikiamos ASPĮ, turinčiose asmens sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę teikti pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – psichikos sveikatos centras);

3.2. suaugusiųjų specializuotos ambulatorinės priklausomybės ligų gydymo paslaugos teikiamos ASPĮ, turinčiose licenciją teikti priklausomybės ligų psichiatrijos antrinio lygio ambulatorines paslaugas arba priklausomybės ligų psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas;

3.3. suaugusiųjų stacionarinės priklausomybės ligų aktyviojo gydymo paslaugos teikiamos ASPĮ, turinčiose licenciją teikti psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas arba priklausomybės ligų psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas;

3.4. vaikų ir paauglių specializuotos ambulatorinės priklausomybės ligų gydymo paslaugos teikiamos ASPĮ, turinčiose licenciją teikti vaikų ir paauglių psichiatrijos antrinio lygio ambulatorines paslaugas.

4. Asmeniui, sergančiam priklausomybės ligomis, paslaugos teikiamos asmens ar jo atstovo sutikimu Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme nustatytas išimtis dėl priverstinio hospitalizavimo.

5. Teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas priklausomybės ligomis sergantiems asmenims, rekomenduojama naudotis Respublikinio priklausomybės ligų centro (toliau – RPLC) parengta Priklausomybės nuo alkoholio ankstyvosios diagnostikos ir ambulatorinio gydymo metodika.

6. Teikiant priklausomybės ligų gydymo paslaugas asmeniui, vartojančiam narkotines ar psichotropines medžiagas ir (ar) turinčiam psichikos ir elgesio sutrikimų dėl šių medžiagų vartojimo, pildomas elektroniniame medicinos dokumente E025-5/a „Psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, statistinės apskaitos duomenų aprašas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų ir privalomų elektroninių medicinos dokumentų duomenų rinkinių aprašų patvirtinimo“, nurodytas duomenų rinkinio aprašas.

II SKYRIUS

ŠEIMOS GYDYTOJO KOMANDOS TEIKIAMOS PASLAUGOS

7. Šeimos gydytojo komanda, teikdama pirminio lygio paslaugas pacientams

7.1. atlieka alkoholio vartojimo įpročių įvertinimą, vertinimą dėl rizikingo ir žalingo alkoholio vartojimo ir (ar) priklausomybės sindromo ir atlieka trumpąją intervenciją, vadovaudamasi Alkoholio vartojimo įpročių vertinimo ir trumposios intervencijos alkoholį vartojantiems asmenims teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1359 „Dėl Alkoholio vartojimo įpročių vertinimo ir trumposios intervencijos alkoholį vartojantiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Alkoholio vartojimo įpročių vertinimo ir trumposios intervencijos alkoholį vartojantiems asmenims teikimo tvarkos aprašas);

7.2. nustato rūkymo statusą ir teikia metimo rūkyti pagalbos paslaugas, vadovaudamasi Metimo rūkyti pagalbos paslaugų teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1295 „Dėl Metimo rūkyti pagalbos paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Metimo rūkyti pagalbos paslaugų teikimo tvarkos aprašas);

7.3. paciento vizito metu gali įtarti ir rizikingą vartojimą, žalingą vartojimą ir (ar) priklausomybės sindromą, kai nustatomi somatiniai sutrikimai ar sveikatos būklė, indikuojanti psichoaktyviosios medžiagos vartojimą, ar gaunami kiti duomenys ir išvados, leidžiantys įtarti šias būkles.

8. Šeimos gydytojas ar kitas gydytojas (šeimos gydytojo komandos narys), įtaręs ir (ar) diagnozavęs priklausomybės ligą ir (ar) nustatęs priklausomybės ligos gydymo poreikį, atlieka vieną ar kelis iš šių veiksmų

8.1. siunčia į psichikos sveikatos centrą gauti gydytojo psichiatro ar gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos;

8.2. išrašo siuntimą antrinio lygio priklausomybės ligų gydymo paslaugas teikiančio gydytojo psichiatro ar gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijai gauti;

8.3. pagal Lietuvos medicinos normoje MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ patvirtinimo“, nustatytą kompetenciją skiria medikamentinį gydymą (Metimo rūkyti pagalbos paslaugų teikimo tvarkos aprašo nustatytais bei kitais atvejais).

III SKYRIUS

PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ GYDYMAS PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRE

PIRMASIS SKIRSNIS

PSICHIKOS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS IR PLANO SUDARYMAS

9. Asmuo, sergantis priklausomybės ligomis, pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas psichikos sveikatos centre gali gauti, jei

9.1. kreipiasi pats arba kartu su artimaisiais;

9.2. siunčia priklausomybės konsultantai, žemo slenksčio kabineto darbuotojai, savivaldybių socialiniai darbuotojai ir kiti ne ASPĮ tarnybų specialistai;

9.3. siunčia probacijos tarnyba, Valstybės vaiko teisių ir apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotas teritorinis skyrius (toliau – VVTAĮT), savivaldybių administracijos vaiko gerovės komisijos ar mokyklos vaiko gerovės komisija;

9.4. siunčia skubios medicinos pagalbos skyriaus asmens sveikatos priežiūros specialistai;

9.5. siunčia šeimos gydytojų komandos nariai, vaikų ligų gydytojai ir kiti gydytojai specialistai;

9.6. siunčiamas iš antrinio lygio ASPĮ po aktyviojo gydymo (įskaitant abstinencijos gydymą), dienos stacionaro arba psichosocialinės reabilitacijos.

10. Asmenims, gaunantiems paslaugas psichikos sveikatos centre dėl kitų priežasčių nei priklausomybės liga (įskaitant profilaktinius patikrinimus), psichikos sveikatos centro komandos nario bent vieną kartą per metus atliekamas (gali būti neatliekamas, jei per paskutinius 12 mėnesių buvo atliktas psichikos sveikatos centro komandos nario ar šeimos gydytojo komandos nario ir tai pažymėta paciento suvestinėje)

10.1. alkoholio vartojimo įpročių įvertinimas, vertinimas dėl rizikingo ir žalingo alkoholio vartojimo ir (ar) priklausomybės sindromo ir trumpoji intervencija, vykdoma vadovaujantis Alkoholio vartojimo įpročių vertinimo ir trumposios intervencijos alkoholį vartojantiems asmenims teikimo tvarkos aprašu;

10.2. rūkymo įpročių įvertinimas, vertinimas dėl rizikingo ir žalingo rūkymo ir (ar) priklausomybės sindromo ir trumpoji intervencija, vykdoma vadovaujantis Metimo rūkyti pagalbos paslaugų teikimo tvarkos aprašu.

11. Psichikos sveikatos centre paslaugas gaunantiems asmenims, kai įtariamas priklausomybės sindromas (išskyrus priklausomybę nuo tabako) ar elgesio priklausomybė ir atsižvelgiant į svyruojančią motyvaciją gydytis, nedelsiant (to paties asmens vizito (apsilankymo) psichikos sveikatos centre metu) suteikiama psichikos sveikatos centro komandos nario informacinė konsultacija (toliau – informacinė konsultacija). Informacinės konsultacijos metu išsiaiškinama, kodėl asmuo atvyko, paaiškinami įtarimai, motyvuojama atvykti atlikti pirminės gydytojo psichiatro ar gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro apžiūros ir diagnozei nustatyti (toliau – pirminė psichiatro apžiūra) ir sprendžiama dėl kito vizito pirminei psichiatro apžiūrai atlikti paskyrimo. Suaugusiems asmenims rekomenduojama vizito trukmė – 10–15 min., vaikams ir paaugliams (ir prireikus jų atstovams – tėvams ar globėjams) – 15–25 min.

12. Priklausomybės sindromas ar elgesio priklausomybė (elgesio priklausomybė apima ir patologinį potraukį azartiniams lošimams (pagal TLK-10-AM kodas F63.0) bei kitus įpročių ir potraukių sutrikimus (F63.8 kodas pagal TLK-10-AM) asmeniui įtariama, kai yra viena ar daugiau iš šių sąlygų

12.1. AUDIT (angl. The Alcohol Use Disorders Identification Test) testo rezultatai rodo įtariamą priklausomybę nuo alkoholio (testo balų suma yra 20–40);

12.2. asmens išsakyta informacija indikuoja priklausomybės sindromą ar elgesio priklausomybę;

12.3. asmeniui apribotos teisės vairuoti dėl apsvaigimo;

12.4. asmuo administracine tvarka yra įpareigojamas VVTAĮT, savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos, mokyklos vaiko gerovės komisijos, probacijos tarnybos;

12.5. nepilnamečio asmens atstovai (tėvai ar globėjai) įtaria, kad nepilnametis asmuo vartoja psichoaktyviąsias medžiagas ir (ar) turi elgesio priklausomybės požymių, ir skundžiasi dėl nepilnamečio asmens pasikeitusios elgsenos, fiziologinių pokyčių ir (ar) nuotaikos kaitos;

12.6. atlikus tyrimus, iš asmens medicinos dokumentų ar kitais būdais nustatomi somatiniai sveikatos sutrikimai ar būklės, indikuojantys psichoaktyviosios medžiagos vartojimą;

12.7. specialisto konsultacijos metu įtariami ar nustatomi priklausomybės sindromo ar elgesio priklausomybės klinikiniai simptomai, socialinės ar kitos aplinkybės, indikuojančios šiuos sutrikimus.

13. Pirminė psichiatro apžiūra (rekomenduojama trukmė – 60 minučių)

13.1. konsultacijos metu gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras vertina sveikatos būklės aspektus, susijusius su įtariama priklausomybės liga, taip pat prireikus remiasi kitų gydytojų (pvz., šeimos gydytojo) ar asmens sveikatos priežiūros specialistų išvadomis;

13.2. gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, nustatydamas diagnozę, visada atsižvelgia į socialinio darbuotojo atliktą asmens Priklausomybės sunkumo indekso (toliau – PSI) (https://www.rplc.lt/wp-content/uploads/2018/08/Priklausomybes-indekso-klausimynas-2011-01-11.pdf) vertinimą (suaugusiems asmenims dėl tabako vartojimo – pagal poreikį), taip pat, jei reikia, – psichologo tyrimo išvadas. Atsižvelgiant į PSI vertinimo rezultatus, kai atitinkamoje PSI srityje balų skaičius yra didesnis arba lygus 5, medicinos dokumentuose ir Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje (forma Nr. 025/a-LK) pažymimi TLK-10-AM kodai

13.2.1. darbo ir (ar) pragyvenimo šaltinio srityje – Z56 grupės kodas;

13.2.2. teisinės būklės srityje – Z65 grupės kodas;

13.2.3. šeiminės situacijos ir (ar) socialinės būklės srityje – Z63 kodas;

13.3. jei įtariamas gretutinis psichikos ir elgesio sutrikimas, gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras atlieka gretutinio sutrikimo diagnostikos veiksmus pats, paskiria kitą vizitą gretutiniam psichikos ir elgesio sutrikimui diagnozuoti arba, jei pacientas atitinka Psichiatrijos antrinio ir tretinio lygių ambulatorinių paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimuose, patvirtintuose 1999 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 256 „Dėl Psichiatrijos antrinio ir tretinio lygių paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų patvirtinimo“ nurodytas indikacijas, siunčia pacientą antrinio ar tretinio lygio gydytojo psichiatro konsultacijos;

13.4. jei įtariama ar nustatoma savižudybės grėsmė, gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras siunčia pacientą atlikti psichosocialinio vertinimo ar atlieka jį pats arba imasi kitų reikalingų veiksmų, vadovaudamasis Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V-859 „Dėl Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

14. Po pirminės psichiatro apžiūros, jei nustatoma priklausomybės liga, sudaromas Priklausomybės ligomis sergančio paciento tęstinės pagalbos ir gydymo planas (toliau – Planas). Plane tvarkoma informacija apie psichikos sveikatos centro specialistų konsultacijas, paciento gautas specializuotas paslaugas, tęstinės pagalbos bei atvejo vadybos teikimo eigą ir kita aktuali informacija. Vaikams ir suaugusiesiems gali būti sudaromi skirtingų formų Planai. Rekomenduojamą (-as) pavyzdinę (-es) Plano formą (-as) rengia ir viešina RPLC.

15. Sudarant Planą, be gydytojo psichiatro ar gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro, taip pat dalyvauja socialinis darbuotojas (suaugusiems asmenims dėl tabako vartojimo – pagal poreikį), prireikus – ir medicinos psichologas, psichikos sveikatos slaugytojas, kiti asmens sveikatos priežiūros specialistai. Socialinis darbuotojas nustato socialines problemas, išskiria prioritetines spręstinas socialines problemas ir teiktiną socialinę pagalbą (tai gali būti atliekama ir PSI vertinimo metu). Sudarant Planą vertinama ir asmens socialinė aplinka, į Plano vaikams sudarymą siekiama įtraukti tėvus ar globėjus.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ GYDYMAS

16. Sudarius Planą, asmeniui psichikos sveikatos centre pagal jį vykdomas priklausomybės ligų gydymas

16.1. ambulatorinis abstinencijos būklės gydymas;

16.2. medikamentinis gydymas;

16.3. nemedikamentinis, psichosocialinis gydymas;

16.4. atvejo vadyba, siekiant motyvuoti asmenį pradėti ir tęsti gydymą, stebėti asmens sveikatos būklę ir jos pokyčius ir vykdyti atkryčio prevenciją;

16.5. ambulatorinis asmens stebėjimas, palaikomasis gydymas ir atkryčio prevencija;

16.6. siuntimas antrinio lygio ambulatorinėms ir (ar) stacionarinėms priklausomybės ligų gydymo paslaugoms gauti;

16.7. pakaitinis gydymas;

16.8. kitos intervencijos pagal psichikos sveikatos centro kompetenciją.

17. Abstinencijos būklės gydymo pagal Aprašo 39 punkte nurodytą tikslą indikacijos

17.1. jei nustatoma lengva ar vidutinė abstinencijos būklė (alkoholinės abstinencijos atveju CIWA-Ar (angl. Clinical Institute Withdrawal Assessment for Alcohol–Revised) ≤ 15 balų ir nėra kontraindikacijų), pacientai patys yra pajėgūs vartoti gydytojo paskirtus medikamentus ir nėra stacionarinio abstinencijos gydymo indikacijų, inicijuojamas pirminis ambulatorinis abstinencijos būklės gydymas psichikos sveikatos centre. Esant alkoholinės abstinencijos būklei, pacientas pirmąsias 2–5 dienas kasdien turi atvykti į apžiūrą. Rekomenduojama, kad pacientui artimas asmuo dalyvautų gydant abstinenciją, prižiūrėtų vaistų skyrimą ir vartojimą ir, esant reikalui, bendrautų su ASPĮ specialistais paciento gydymo tikslais;

17.2. jei nustatomos stacionarinio abstinencijos būklės gydymo indikacijos, nurodytos Aprašo 40 punkte, asmuo siunčiamas gauti stacionarinių abstinencijos būklės gydymo paslaugų. Šiuo atveju asmuo yra palydimas ir (ar) tarpininkaujama dėl šių paslaugų gavimo.

18. Nesant abstinencijos būklės gydymo indikacijų ar šį gydymą baigus

18.1. psichikos sveikatos centre inicijuojamas priklausomybės ligų medikamentinis ir (ar) nemedikamentinis gydymas. Nemedikamentinis gydymas apima pirminio lygio priklausomybės ligų gydymo ir kitas psichosocialines intervencijas, kurias teikia psichikos sveikatos centro komanda;

18.2. jei dėl asmens sveikatos būklės sudėtingumo ar socialinės aplinkos poveikio pirminio lygio priklausomybės ligų gydymas būtų ar buvo neefektyvus ar galėtų sukelti grėsmę asmens sveikatai

18.2.1. asmuo, atsižvelgiant į asmens poreikius ir Planą, siunčiamas gauti antrinio lygio ambulatorinių priklausomybės ligų gydymo ir (ar) psichosocialinės reabilitacijos, psichiatrijos dienos stacionaro ir (ar) stacionarinių priklausomybės ligų gydymo ir (ar) psichosocialinės reabilitacijos paslaugų arba siunčiamas gauti pagalbos licencijuotoje psichologinės bei socialinės reabilitacijos organizacijoje, suderinus su ja dėl siuntimo. Asmuo yra palydimas ir (ar) tarpininkaujama dėl šių paslaugų gavimo;

18.2.2. kai asmeniui baigiamos teikti 18.2.1 papunktyje nurodytos paslaugos, priklausomybės ligų gydymas tęsiamas psichikos sveikatos centre. Rekomenduojama asmeniui suteikti psichikos sveikatos centro komandos nario konsultaciją per 14 dienų nuo antrinio lygio priklausomybės ligų gydymo paslaugos suteikimo pabaigos.

19. Priklausomybės ligų gydymas baigiamas, kai asmuo pasiekia priklausomybės ligų remisiją ir (ar) Plane numatytus tikslus.

20. Baigus priklausomybės ligų gydymą, toliau vykdomas palaikomasis gydymas ir (ar) atkryčio prevencija (profilaktika), kurios metu ne rečiau kaip kartą per 6 savaites (ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės) asmeniui suteikiama bent viena psichikos sveikatos centro komandos nario konsultacija. Apsilankymo metu pagal poreikį taikomas farmakoterapinis gydymas, psichologinis konsultavimas, motyvacinis interviu, rizikos ir apsauginių veiksnių vertinimas ir aptarimas, atliekamas psichiką veikiančių medžiagų nustatymo organizmo terpėse tyrimas ir (ar) alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore nustatymas techninėmis priemonėmis, asmeniui ir (ar) jo artimiesiems vykdoma psichoedukacija.

21. Aprašo 20 punkto nuostatos netaikomos asmenims, gaunantiems pakaitinį gydymą opioidiniais vaistiniais preparatais. Šiuo atveju visas gydymo procesas laikomas palaikomuoju gydymu ir (ar) atkryčio prevencija (profilaktika).

22. Kai asmuo teismo ar kitos institucijos administraciniu sprendimu yra įpareigojamas (siunčiamas) gydytis priklausomybės ligas ir gydytojo psichiatro ar gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro sprendimu inicijuojamas ir (ar) vykdomas ambulatorinis gydymas

22.1. gydantis gydytojas psichiatras įvertina asmens psichikos būklę ir sudaro Planą;

22.2. jei ambulatorinio priklausomybės ligų gydymo metu yra nustatomas neblaivumas ir (ar) apsvaigimas, peržiūrimas Planas ir informuojama administracinį sprendimą įgyvendinanti institucija;

22.3. jei asmuo nesilaiko sudaryto gydymo Plano, administracinį sprendimą skyrusiai institucijai pateikiama informacija apie sprendimo dėl priklausomybės ligų gydymo sąlygų neįgyvendinimą ir asmens priklausomybės ligų gydymas gali būti tęsiamas asmens savanorišku sutikimu.

23. Asmeniui sudarytas Planas ir taikomas gydymas tik išskirtiniais atvejais, esant objektyvioms su paciento sveikatos būkle susijusioms priežastims, gali būti sudaryti tik iš antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų.

24. Asmeniui nustačius rizikingą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir (ar) eksperimentavimą su jomis, ir (ar) elgesio priklausomybės požymių, nesiekiančių žalingo vartojimo, priklausomybės sindromo ar kitos priklausomybės ligos ar elgesio priklausomybės lygio

24.1. asmeniui pasiūlomos ankstyvosios intervencijos, psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos visuomenės sveikatos biure, socialinės ir švietimo pagalbos paslaugos;

24.2. asmeniui ir (ar) asmens atstovams sutikus, asmuo gali būti kviečiamas pakartotinai ambulatoriškai apsilankyti, siekiant nustatyti, ar su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ar elgesio priklausomybe susijusi situacija neblogėja, ir elgesio keitimo intervencijoms atlikti.

25. Kai pacientui skiriamos priklausomybės ligų gydymo paslaugos siekiant atgauti vairavimo teises, VVTAĮT įpareigojimu ar pacientas nori pagrįsti savo gydymosi rezultatus, siekdamas išvengti kitų administracinio poveikio priemonių arba atgauti tam tikras teises, gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras gali skirti disialotransferino (toliau – CDT) tyrimą ar kitą paciento lėšomis apmokamą tyrimą alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui nustatyti.

26. Kitais nei Aprašo 25 punkte nurodytais atvejais priklausomybės ligų gydymo, taip pat palaikomojo gydymo ir (ar) atkryčio prevencijos teikimo metu gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras pacientams, kuriems nustatyta F10.2 (kodas pagal TLK-10-AM) diagnozė, esant paciento pritarimui, gali skirti paciento lėšomis apmokamą CDT tyrimą.

27. Pirminio ir antrinio lygio priklausomybės ligų gydymo metu paciento šeimos nariams ir artimiesiems turi būti siūlomos individualios ir (ar) grupinės psichoedukacijos, motyvavimo ir kitos programos ir intervencijos, skirtos priklausomybės ligomis sergančių asmenų artimiesiems.

28. Psichikos sveikatos centro specialistai, esant neaiškiems ar sudėtingiems priklausomybės ligos diagnostikos, gydymo Plano sudarymo ar tikslinimo ir gydymo atvejams, konsultuojasi nuotoliniu būdu (saugiu elektroniniu ryšiu telefonu, elektroniniu paštu, teksto, vaizdo ir (ar) garso perdavimo internetu programėlėmis) su RPLC asmens sveikatos priežiūros specialistais. RPLC vadovas nustato nuotolinių konsultacijų registracijos ir teikimo RPLC tvarką. RPLC savo svetainėje viešina ir psichikos sveikatos centrus informuoja apie nustatytą registracijos ir teikimo tvarką bei sudaro galimybę gauti reikiamo asmens sveikatos priežiūros specialisto konsultaciją per ne ilgesnį kaip 7 kalendorinių dienų laikotarpį nuo užklausos pateikimo.

29. Psichikos sveikatos centras Aprašo 17–20 punktų nuostatas taiko asmenims, kuriems nustatytos priklausomybės ligos, susijusios su alkoholio vartojimu (F10 kodas pagal TLK-10-AM), tabako vartojimu (F17 kodas pagal TLK-10-AM), taip pat asmenims, kuriems tęsiamas bei naujai inicijuojamas priklausomybės nuo opioidų pakaitinis gydymas; kitų priklausomybės ligų atveju – šias nuostatas taikyti rekomenduojama.

TAR pastaba. 29 punkto redakcija nuo 2026-01-01

29. Psichikos sveikatos centras Aprašo 17–20 punktų nuostatas taiko asmenims, kuriems nustatytos priklausomybės ligos, susijusios su alkoholio vartojimu ( TLK-10-AM kodas F10), tabako vartojimu (TLK-10-AM kodas F17) ir elgesio priklausomybėmis (įskaitant TLK-10-AM kodus F63.0, F63.8), taip pat asmenims, kuriems tęsiamas bei naujai inicijuojamas priklausomybės nuo opioidų pakaitinis gydymas; kitų priklausomybės ligų atveju – šias nuostatas vykdyti rekomenduojama.

TAR pastaba. 29 punkto redakcija nuo 2027-01-01

29. Psichikos sveikatos centras Aprašo 17–20 punktų nuostatas taiko asmenims, kuriems nustatytos visos priklausomybės ligos.

30. Psichikos sveikatos centrui rekomenduojama paskirti priklausomybės ligomis segančių pacientų priežiūros srityje besispecializuojančią specialistų komandą (komandos narius), atsakingą (-us) už pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimą šiai tikslinei grupei.

IV SKYRIUS

ANTRINIO LYGIO AMBULATORINIO PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ GYDYMO PASLAUGOS

31. Antrinio lygio ambulatorinio priklausomybės ligų gydymo paslaugos yra teikiamos Ambulatorinių priklausomybės ligų gydymo paslaugų teikimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1496 „Dėl Ambulatorinių priklausomybės ligų gydymo paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka, išskyrus šiame Aprašo skyriuje nustatytas išimtis.

32. Asmeniui kreipusis dėl antrinio ambulatorinio priklausomybės ligų gydymo paslaugų yra paskiriama psichiatro apžiūra ir prireikus diagnozės patikslinimas arba nustatymas, po kurio nustatomas priklausomybės ligų gydymo poreikis bei gali būti siunčiama

32.1. pirminio lygio priklausomybės ligų gydymui;

32.2. antrinio lygio ambulatoriniam priklausomybės ligų gydymui;

32.3. stacionariniam priklausomybės ligų gydymui;

32.4. priklausomybės ligų gydymui psichiatrijos dienos stacionare.

33. Kai yra ambulatorinio priklausomybės ligų gydymo indikacijų, tačiau dėl priklausomybės ligos sudėtingumo psichikos sveikatos centre teikiamas gydymas buvo ar būtų neefektyvus ar yra rizika, kad sukeltų grėsmę asmens sveikatai, antrinio lygio ambulatorinio priklausomybės ligų gydymas asmeniui gali būti organizuojamas Aprašo 17–20 punktuose nustatyta tvarka, nepažeidžiant Aprašo 23 punkto nuostatų.

V SKYRIUS

SKUBIOSIOS MEDICINOS PAGALBOS SKYRIUS

34. Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje asmeniui suteikus skubiąją pagalbą ir stabilizavus sveikatos būklę, gydytojas arba slaugytojas atlieka Aprašo 35 punkte nurodytą priklausomybės ligų simptomų trumpąjį vertinimą ir išduoda siuntimą gauti tolesnės pagalbos šiais atvejais

34.1. kai skubiosios medicinos pagalbos skyriuje dirbantis arba ASPĮ budintis gydytojas ar slaugytojas, vertindamas paciento sveikatos būklę, atlikdamas diagnostinius veiksmus ar teikdamas pagalbą dėl sveikatos būklių ar sutrikimų, dėl kurių asmuo atvyko ar buvo pristatytas į skubiosios medicinos pagalbos skyrių, nustato, kad gauti duomenys ir išvados leidžia įtarti ūminę intoksikaciją, rizikingą vartojimą, žalingą vartojimą ir (ar) priklausomybės sindromą;

34.2. kai asmeniui skubiosios medicinos pagalbos paslaugos teikiamos dėl sveikatos būklių, nurodytų 2 priede;

34.3. nustatomi kiti somatiniai sveikatos sutrikimai ar būklės, indikuojantys psichoaktyviosios medžiagos vartojimą, apsinuodijimas psichoaktyviosiomis medžiagomis ar kt.

35. Atlikdamas priklausomybės ligų simptomų trumpąjį vertinimą ir išduodamas siuntimą gauti tolesnės pagalbos, medicinos gydytojas arba slaugytojas

35.1. kai įtarimas susijęs su alkoholio vartojimu, užpildo AUDIT-C testą (angl. The Alcohol Use Disorders Identification Test – Consumption) (Aprašo 1 priedas) (galima atlikti ir žodžiu) ir, jei atlikus AUDIT-C testą gauta balų suma moterims yra daugiau nei 3 balai, o vyrams – daugiau nei 4 balai

35.1.1. pažymi apie atlikto testo rezultatus asmens medicinos dokumentuose;

35.1.2. paaiškina asmeniui AUDIT-C testo rezultatus ir siunčia gauti šeimos gydytojo, gydytojo psichiatro ir (ar) gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro paslaugų;

35.2. kai įtarimas susijęs su kitų (ne alkoholio) psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, išskyrus tabaką, gali naudoti kitus tyrimus ir testus, skirtus kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui nustatyti ir įvertinti, ir nustatęs šių medžiagų vartojimą šią informaciją įrašo asmens medicinos dokumentuose ir asmenį siunčia gauti gydytojo psichiatro ir (ar) gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro paslaugų;

35.3. jei nustatomas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir (ar) intoksikacija ir pacientas yra nepilnametis, persiunčia informaciją VVTAĮT teritoriniam skyriui.

VI SKYRIUS

ANTRINIO LYGIO STACIONARINIO PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ GYDYMO PASLAUGOS

36. Teikiamos šios antrinio lygio stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugos

36.1. stacionarinis suaugusiųjų priklausomybės ligų aktyvusis gydymas (abstinencijos būklės gydymas);

36.2. stacionarinė suaugusiųjų priklausomybės ligų psichosocialinė reabilitacija;

36.3. stacionarinė vaikų ir paauglių priklausomybės ligų psichosocialinė reabilitacija;

36.4. stacionarinis suaugusiųjų priklausomybės ligų gydymas pagal Minesotos programą.

37. Planinių stacionarinio priklausomybės ligų aktyviojo gydymo psichiatrijos paslaugų gauti siunčia gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras.

38. Stacionarinis priklausomybės ligų aktyvusis gydymas (abstinencijos būklės gydymas) vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 256 „Dėl Pirminio, antrinio ir tretinio lygių psichiatrijos paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų patvirtinimo“ ir šiuo Aprašo skyriumi.

39. Pirminio ir antrinio lygio ambulatorinio ir stacionarinio abstinencijos būklės gydymo tikslas – saugiai nutraukti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, sumažinti abstinencijos būklės simptomus, išvengti komplikacijų (pvz., traukulių ir delyro priepuolių), stiprinti ir palaikyti paciento motyvaciją tolesniam gydymui ir sudaryti tolesnės pagalbos ir gydymo planą.

40. Stacionarinio abstinencijos būklės gydymo indikacijos

40.1. nustatoma sudėtinga abstinencijos būklė (alkoholinės abstinencijos atveju CIWA-Ar (angl. Clinical Institute Withdrawal Assessment for Alcohol–Revised) ≥ 16 balų);

40.2. ambulatorinio abstinencijos gydymo metu asmuo toliau vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, dėl kurių buvo vykdomas abstinencijos būklės gydymas;

40.3. kitos priežastys, dėl kurių ambulatorinis abstinencijos būklės gydymas neatitinka Aprašo 17.1 papunkčio reikalavimų, buvo ar būtų neefektyvus ar sukeltų grėsmę asmens sveikatai;

40.4. priklausomybės sindromas ir (ar) abstinencijos būklė dėl kelių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.

41. Stacionarinio abstinencijos būklės gydymo kontraindikacija – ūmi somatinė ir (ar) psichikos sutrikimo būklė, kurios gydymui būtinas kitas nei abstinencijos būklės stacionarinis gydymas ar kuri atitinka skubiosios pagalbos indikacijas. Tokiu atveju asmuo yra siunčiamas atitinkamų gydymo dėl ūmios sveikatos būklės paslaugų gauti.

42. Stacionarinio abstinencijos būklės gydymo metu

42.1. pacientui skiriama ne mažiau kaip 5 val. per savaitę individualių ir (ar) grupinių medicinos psichologo, socialinio darbuotojo ir (ar) psichikos sveikatos slaugytojo konsultacijų, siekiant motyvuoti dalyvauti tęstiniame gydyme, tarpininkauti gaunant tęstinį gydymą ir vykdyti asmens psichoedukaciją;

42.2. paciento šeimos nariams jų sutikimu pasiūloma ne mažiau kaip 1 val. per savaitę individualių ir (ar) grupinių medicinos psichologo, socialinio darbuotojo ir (ar) psichikos sveikatos slaugytojo konsultacijų, siekiant vykdyti šeimos narių psichoedukaciją.

43. Kai asmuo teismo ar kitos institucijos administraciniu sprendimu yra įpareigojamas (siunčiamas) gydytis priklausomybės ligų ir gydytojo psichiatro ar gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro sprendimu inicijuojamas ir (ar) vykdomas stacionarinis gydymas

43.1. gydantis gydytojas psichiatras įvertina asmens psichikos būklę ir sudaro Planą;

43.2. jei stacionarinio priklausomybės ligų gydymo metu (abstinencijos, psichosocialinės reabilitacijos, pagal Minesotos programą) asmuo nesilaiko Plano ir (ar) yra nustatomas neblaivumas ir (ar) apsvaigimas, administracinį sprendimą skyrusi institucija yra informuojama apie sprendimo sąlygų nesilaikymą, ir asmuo įstaigos sprendimu, atsižvelgiant į įstaigos vidaus taisykles, gali tęsti savanorišką gydymąsi stacionare pagal gydymosi Planą arba gali būti siunčiamas priklausomybės ligų gydytis ambulatoriškai.

44. Kai kartu su priklausomybės liga yra kitų psichikos ir elgesio gretutinių sutrikimų, tačiau jų simptomai neryškūs ir (ar) netrukdo laikytis gydymo programos, gydoma dėl pagrindinio ir gretutinio sutrikimo taikant įprastą priklausomybės ligos gydymą. Kai kiti psichikos ir elgesio gretutiniai sutrikimai trukdo laikytis gydymo programos, pirmiausia turi būti taikomas gydymas nuo tų gretutinių sutrikimų ir tik po to, kai jų simptomai yra kontroliuojami, tęsiamas gydymas dėl priklausomybės ligos.

45. Vaikai ir paaugliai bei suaugusieji dėl priklausomybės ligų gali būti siunčiami gauti stacionarinių psichosocialinės reabilitacijos paslaugų (ar gydymo paslaugų pagal Minesotos programą – suaugusieji), kai asmeniui nėra ūmios būklės, kuri trukdytų įsitraukti į psichosocialinės reabilitacijos procesą.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

46. Pakaitinis gydymas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1496 „Dėl Ambulatorinių priklausomybės ligų gydymo paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-653 „Dėl Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti tvarkos aprašo ir Pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų skyrimo, išdavimo, laikymo ir apskaitos asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“.

47. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos suaugusiesiems teikiamos vadovaujantis Psichosocialinės reabilitacijos paslaugų psichikos sutrikimų turintiems asmenims teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. V-788 „Dėl Psichosocialinės reabilitacijos paslaugų psichikos sutrikimų turintiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, o vaikams – vadovaujantis Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 730 „Dėl Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo.

48. Vaikų ir paauglių stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos paslaugos asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, teikiamos RPLC Vilniaus ir Kauno filialuose, taip pat gali būti teikiamos kitose ASPĮ, turinčiose asmens sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę teikti šias paslaugas.

TAR pastaba. 48 punkto redakcija nuo 2028-01-01

48. Vaikų ir paauglių stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos paslaugos asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, teikiamos RPLC Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos filialuose, taip pat gali būti teikiamos kitose ASPĮ, turinčiose asmens sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę teikti šias paslaugas.

49. Suaugusiųjų stacionarinės priklausomybės ligų gydymo pagal Minesotos programą ir (ar) psichosocialinės reabilitacijos paslaugos asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, teikiamos RPLC filialuose, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Utenos ligoninėje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, VšĮ Marijampolės ligoninėje, VšĮ Tauragės ligoninėje, VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje, taip pat gali būti teikiamos kitose ASPĮ, turinčiose asmens sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę teikti šias paslaugas.

TAR pastaba. 49 punkto redakcija nuo 2028-01-01

49. Suaugusiųjų stacionarinės priklausomybės ligų gydymo pagal Minesotos programą ir (ar) psichosocialinės reabilitacijos paslaugos asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, teikiamos RPLC filialuose, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Utenos ligoninėje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, VšĮ Marijampolės ligoninėje, VšĮ Tauragės ligoninėje, VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje), taip pat gali būti teikiamos kitose ASPĮ, turinčiose asmens sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę teikti šias paslaugas.

50. Būtinoji medicinos pagalba (pirmoji medicinos pagalba ir skubioji medicinos pagalba) asmenims yra teikiama esant šios pagalbos indikacijų, nepriklausomai, ar asmuo yra apsvaigęs ir (ar) neblaivus.

51. Aprašo 22 ir 43 punktuose nustatytais atvejais paslaugos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tik tais atvejais, kai tenkinamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnyje ir kitos teisės aktų nustatytos privalomojo sveikatos draudimo draudžiamojo įvykio sąlygos. Kitu atveju paslaugos apmokamos paties asmens lėšomis arba neteikiamos.

________________

Priklausomybės ligų gydymo

organizavimo tvarkos aprašo 1 priedas

(AUDIT-C testo forma)

AUDIT-C TESTAS

Pradėkite AUDIT-C pasakydami „Dabar pateiksiu jums keletą klausimų apie alkoholinių gėrimų vartojimą per pastaruosius 12 mėnesių“. Perskaitykite klausimus garsiai, kaip parašyta. Paaiškinkite, kas yra standartinis alkoholio vienetas (SAV), kaip pavyzdį naudodami dažniausiai vartojamų alkoholinių gėrimų grupes. Perskaičiuokite asmens atsakymus apie suvartotą alkoholio kiekį į SAV, naudodamiesi standartinio alkoholio vieneto skaičiuokle. Prie kiekvieno klausimo dešiniajame langelyje įrašykite asmens atsakymą atitinkantį balų skaičių.

1. Kaip dažnai geriate alkoholinius gėrimus?

(0)

Niekada

(1)

Kartą per mėnesį ar rečiau

(2)

2–4 kartus per mėnesį

(3)

2–3 kartus per savaitę

(4)

4 ar daugiau kartų per savaitę

2. Kiek standartinių alkoholio vienetų įprastai išgeriate tą dieną, kai geriate?

(0)

1 ar 2

(1)

3 ar 4

(2)

5 ar 6

(3)

7–9

(4)

10 ar daugiau

3. Kaip dažnai per pastaruosius 12 mėnesių per vieną kartą išgerdavote 6 ar daugiau standartinių alkoholio vienetų?

(0)

Niekada

(1)

Rečiau nei kartą per mėnesį

(2)

Kartą per mėnesį

(3)

Kartą per savaitę

(4)

Kasdien arba beveik kasdien

Įrašykite atsakymų balų sumą

Standartinio alkoholio vieneto (SAV*) skaičiuoklė

*1 SAV = 10 g absoliučiojo (grynojo) etilo alkoholio

SAV apskaičiuojamas pagal formulę

SAV =

(alkoholinio gėrimo kiekis (ml) x alkoholinio gėrimo stiprumas (%)

1 000

_________________

Priklausomybės ligų gydymo

organizavimo tvarkos aprašo

2 priedas

SVEIKATOS BŪKLĖS (PAGAL TARPTAUTINĖS STATISTINĖS LIGŲ IR SUSIJUSIŲ SVEIKATOS SUTRIKIMŲ KLASIFIKACIJOS DEŠIMTĄJĮ PATAISYTĄ IR PAPILDYTĄ LEIDIMĄ „SISTEMINIS LIGŲ SĄRAŠAS“ (AUSTRALIJOS MODIFIKACIJA, TLK-10-AM), KURIOS GALI INDIKUOTI ALKOHOLIO VARTOJIMO PROBLEMAS

1. Alkoholio sukeltas pseudo Kušingo sindromas (E24.4).

2. Vernikės encefalopatija (E51.2).

3. Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį (F10).

4. Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio (G31.2).

5. Alkoholio sukelta polineuropatija (G62.1).

6. Alkoholinė miopatija (G72.1).

7. Alkoholinė kardiomiopatija (I42.6).

8. Alkoholinis gastritas (K29.2).

9. Alkoholinė kepenų liga (K70).

10. Lėtinis alkoholinis pankreatitas (K86.0).

11. Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl motinos vartojamo alkoholio (P04.3).

12. Gimdyvės priežiūra dėl (įtariamo) vaisiaus pažeidimo alkoholiu (O35.4).

13. Vaisiaus alkoholinis sindromas (dismorfinis) (Q86.0).

14. Alkoholio nustatymas kraujyje (R78.0).

15. Alkoholio toksinis poveikis: etanolis (T51.0).

16. Alkoholio toksinis poveikis: metanolis (T51.1).

17. Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta (T51.9).

18. Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis (X45).

19. Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu (X65).

20. Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, kai ketinimas nežinomas (Y15).

21. Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius alkoholio kiekį kraujyje (Y90).

22. Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius intoksikacijos laipsnį (Y91).

___________________

Pakeitimai

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-652, 2007-08-06, Žin., 2007, Nr. 90-3586 (2007-08-18), i. k. 1072250ISAK000V-652

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. 204 "Dėl Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartų patvirtinimo" pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-1055, 2011-12-09, Žin., 2011, Nr. 154-7304 (2011-12-17), i. k. 1112250ISAK00V-1055

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. 204 "Dėl Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartų patvirtinimo" pakeitimo

3.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-1506, 2022-09-30, paskelbta TAR 2022-09-30, i. k. 2022-19984

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. 204 „Dėl Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartų patvirtinimo“ pakeitimo

4.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-144, 2025-02-24, paskelbta TAR 2025-02-24, i. k. 2025-02925

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. 204 „Dėl Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartų patvirtinimo“ pakeitimo