DĖL gaivinimo standartų patvirtinimo
Statutory Text (1 Articles)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Suvestinė redakcija nuo 2022-03-25
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 110-5214, i. k. 1112250ISAK000V-822
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL gaivinimo standartų patvirtinimo
2011 m. rugpjūčio 31 d. Nr. V-822
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 11 straipsnio 3 ir 4 punktais
Preambulės pakeitimai
Nr. V-272, 2020-03-03, paskelbta TAR 2020-03-05, i. k. 2020-04939
1. Tvirtinu pridedamus
1.1. Suaugusio žmogaus gaivinimo standartą;
1.2. Vaiko gaivinimo standartą;
1.3. Naujagimio gaivinimo standartą.
2. Nustatau, kad šio įsakymo 1.1, 1.2 ir 1.3 papunkčiais patvirtintų pradinio gaivinimo standartų nuostatomis turi vadovautis asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 590 „Dėl profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojų bei transporto priemonių vairuotojų, buvusių kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalančių suteikti jiems pirmąją pagalbą, sąrašo patvirtinimo, taip pat įstatymų nustatytų kitų asmenų kompetencijos šiais klausimais nustatymo“ patvirtintame sąraše, išklausę mokymo kursą.
Punkto pakeitimai
Nr. V-272, 2020-03-03, paskelbta TAR 2020-03-05, i. k. 2020-04939
3. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. V-357 „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 64-2914).
4. Nustatau, kad įsakymas įsigalioja nuo 2011 m. lapkričio 1 d.
Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-822
SUAUGUSIO ŽMOGAUS GAIVINIMO STANDARTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
Pakeistas skyriaus pavadinimas
Nr. V-272, 2020-03-03, paskelbta TAR 2020-03-05, i. k. 2020-04939
1. Suaugusio žmogaus gaivinimo standartas (toliau – gaivinimo standartas) parengtas siekiant išsaugoti žmogaus gyvybę bei sumažinti mirtingumą nelaimingų atsitikimų, širdies ir kraujotakos ligų ir būklių atvejais.
2. Šis gaivinimo standartas nustato gaivinimo veiksmus sustojus kraujotakai ir (ar) kvėpavimui, stengiantis išsaugoti žmogaus gyvybę.
3. Gaivinimas apima
3.1. pradinį gaivinimą;
3.2. specialųjį gaivinimą;
3.3. asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą stacionarinėje ASPĮ.
4. Šiame gaivinimo standarte vartojamos sąvokos
Gaivintojas – asmuo, teikiantis pirmąją pagalbą.
Gaivintojas specialistas – sveikatos priežiūros specialistas ar paramedikas.
41. Kitos gaivinimo standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme.
Papildyta punktu
Nr. V-272, 2020-03-03, paskelbta TAR 2020-03-05, i. k. 2020-04939
5. Greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios įstaigos specialistas, priimantis pagalbos skambučius, teikia instrukcijas telefonu, vadovaudamasis 1, 2 ir 3 priedais.
Punkto pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
II SKYRIUS
PRADINIS SUAUGUSIO ŽMOGAUS GAIVINIMAS
Pakeistas skyriaus pavadinimas
Nr. V-272, 2020-03-03, paskelbta TAR 2020-03-05, i. k. 2020-04939
6. Pradinis gaivinimas apima kvėpavimo ir kraujotakos palaikymą ir (ar) atkūrimą atliekant krūtinės ląstos paspaudimus ir dirbtinį kvėpavimą (įpūtimus), sustojus kraujotakai ir (ar) kvėpavimui. Kvėpavimo ir kraujotakos palaikymas ir (ar) atkūrimas atitolina suaugusio žmogaus mirties pradžią.
7. Prieš pradėdamas teikti pirmąją pagalbą, gaivintojas įvertina situaciją, galimus pavojus ir imasi visų įmanomų situaciją atitinkančių atsargumo priemonių.
8. Prieš pradedant gaivinti, patikrinamas asmens sąmoningumas atsargiai jį pajudinant ir paklausiant „kaip jaučiatės?“
9. Jeigu žmogus atsako ar sujuda, jo padėties keisti nereikia. Jei reikia, kviečiama GMP ir asmuo nuolat stebimas.
10. Jeigu žmogus nejuda ir neatsako (nesąmoningas), gaivintojas kviečia pagalbą. Tolesnių gaivinimo veiksmų seka nurodyta 1 priede.
11. GMP kvietimas
11.1. jeigu yra vienas gaivintojas, jis, atsižvelgdamas į esamą situaciją ir esamas ryšio priemones, sprendžia, kaip kuo greičiau iškviesti GMP;
11.2. esant daugiau nei vienam gaivintojui, vienas iš jų pradeda gaivinti, kitas kviečia GMP.
12. Kvėpavimo takų atvėrimas
12.1. jeigu žmogus kvėpuoja ir yra nesąmoningas, jį reikia paguldyti ant šono. Įtarus stuburo traumą, to daryti negalima. Būtina stebėti kvėpavimą ir laukti, kol atvyks GMP;
12.2. jeigu žmogus nekvėpuoja, pradedamas KKP.
13. Krūtinės ląstos paspaudimų ir įpūtimų santykis (nepriklausomai nuo gaivintojų skaičiaus) – 30:2. Po 30 krūtinės ląstos paspaudimų daromi 2 įpūtimai ir t. t. Paspaudimų greitis – mažiausiai 100 k./min., bet ne daugiau kaip 120 k./min. (du paspaudimai per sekundę); paspaudimų gylis – ne mažiau kaip 5 cm, bet ne daugiau kaip 6 cm; įpūtimo trukmė – vidutiniškai 1 sekundė, tūris – pakankamas, kad pakiltų krūtinės ląsta. Krūtinės ląstos paspaudimai atliekant įpūtimus neturi būti nutraukti ilgiau kaip 10 sekundžių. Visi gaivintojai atlieka krūtinės ląstos paspaudimus, o apmokyti atlikti įpūtimus gaivintojai derina krūtinės ląstos paspaudimus su įpūtimais. Gaivintojai specialistai gali naudoti krūtinės ląstos paspaudimus atliekančius mechaninius prietaisus, kurie atlieka krūtinkaulio paspaudimus arba naudoti krūvį paskirstančią juostą, kai nėra galimybės atlikti gaivinimo rankomis, pvz.: nenutrūkstamas gaivinimas transportavimo metu (kai gaivintojo specialisto saugumui kyla pavojus), ypač užsitęsusio (ilgai trunkančio) gaivinimo atvejais (esant hipotermijai) ir gaivinimas tam tikrų procedūrų metu (pvz., koronarografija).
Punkto pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
14. Esant galimybei, kiek įmanoma greičiau panaudojamas automatinis išorinis defibriliatorius. Atliekamų gaivinimo veiksmų seka nurodyta 2 priede.
15. Pradinis suaugusiojo gaivinimas tęsiamas tol, kol
15.1. atvyksta GMP;
15.2. atsiranda gyvybės požymių;
15.3. gaivintojas išsenka ir (ar) kyla tiesioginė grėsmė gaivintojo gyvybei.
16. Užspringimas ir jo gydymas (veiksmų seka užspringus nurodyta 3 priede)
16.1. svetimkūnis gali sukelti dalinę arba visišką kvėpavimo takų obstrukciją;
16.1.1. dalinės (lengvos) kvėpavimo takų obstrukcijos (nepraeinamumo) požymiai: žmogus gali įkvėpti, garsiai kosėti, yra sąmoningas ir gali kalbėti;
16.1.2. visiškos (sunkios) kvėpavimo takų obstrukcijos (nepraeinamumo) požymiai: žmogus negali įkvėpti, todėl negali kalbėti, gali tyliai ar be garso kosėti, pamėlynuoja oda ir gleivinės, netenkama sąmonės;
16.2. jei asmuo praranda sąmonę, jis paguldomas ant kieto pagrindo, kviečiama GMP, pradedamas KKP;
16.3. pirštais bandyti pašalinti svetimkūnį galima tik tuo atveju, jei jis yra iš kietos medžiagos ir yra matomas.
III SKYRIUS
SPECIALUSIS SUAUGUSIO ŽMOGAUS GAIVINIMAS
Pakeistas skyriaus pavadinimas
Nr. V-272, 2020-03-03, paskelbta TAR 2020-03-05, i. k. 2020-04939
17. Specialusis suaugusio žmogaus gaivinimas apima gaivintojų specialistų pagal kompetenciją ir galimybes bei turimas priemones veiksmus, atliekamus sustojus kraujotakai ir (ar) kvėpavimui, stengiantis išsaugoti žmogaus gyvybę.
18. Specialusis gaivinimas apima
18.1. pradinį gaivinimą, atliekamą gaivintojų specialistų, turinčių galimybę naudotis specialiomis kraujotakos ir kvėpavimo atkūrimo bei palaikymo priemonėmis;
18.2. elektrokardiogramos registravimą, interpretavimą, aritmijų diagnostiką;
18.3. kaulų čiulpų ar venos punkciją ir vaistų ir skysčių švirkštimą per kateterį;
18.4. priežasčių, sukėlusių kvėpavimo ir (ar) širdies sustojimą, nustatymą ir šalinimą;
18.5. būklės stabilizavimą po gaivinimo ir paruošimą transportuoti.
19. Specialiojo suaugusio žmogaus gaivinimo veiksmų seka nurodyta 4–9 prieduose (priklausomai nuo kraujotakos sustojimo ar sutrikimo mechanizmo). Kiekvienas kitas veiksmas atliekamas tuo atveju, jei prieš tai atliktas nebuvo sėkmingas.
20. Specialiojo gaivinimo apimtį ir trukmę sustojus kraujotakai ir (ar) kvėpavimui nustato gydytojas, įvertinęs gaivinimo efektyvumą. Kiti gaivintojai specialistai atlieka specialiojo gaivinimo veiksmus tol, kol yra SV, o nutraukia – kai atliekant specialųjį gaivinimą asistolija tęsiasi ilgiau nei 20 min. nesant pašalinamų priežasčių, nurodytų 4 priede.
21. Atgaivintas žmogus yra gydomas stacionarinėje ASPĮ, vadovaujantis ABCDE gydymo principu.
22. ABCDE gydymo principas
22.1. kvėpavimo takų praeinamumas ir apsauga (A);
22.2. dirbtinė plaučių ventiliacija (B);
Punkto pakeitimai
Nr. V-272, 2020-03-03, paskelbta TAR 2020-03-05, i. k. 2020-04939
22.3. adekvati kraujotaka ir organų perfuzija (C);
22.4. priemonių, mažinančių antrinį smegenų pažeidimą (pvz., karščiavimo prevencija, terapinė hipotermija, esant ASPĮ galimybei palaikyti kraujo įsotinimą deguonimi 94–98 proc., palaikyti normokapniją, užtikrinti adekvačią audinių ir organų perfuziją ir kt.), taikymas (D);
Punkto pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
22.5. ligonio apžiūra ir ištyrimas (E).
IV SKYRIUS
GAIVINIMO NEPRADĖJIMAS ARBA PRADĖTO GAIVINIMO NUTRAUKIMAS
23. Gaivinimo standarto IV skyriaus nuostatos taikomos tik stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms, kuriose dirba bent vienas gydytojas anesteziologas-reanimatologas, ir minėtose įstaigose gydomiems pacientams.
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
24. Teisės nepradėti gaivinimo ar nutraukti jau pradėtą gaivinimą esminės sąlygos nustatytos Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme.
25. Sprendimą dėl paciento gaivinimo prilyginimo beviltiškam gaivinimui priima gydytojų konsiliumas (toliau – Konsiliumas).
ANTRASIS SKIRSNIS
KONSILIUMO SUŠAUKIMO PACIENTO INICIATYVA TVARKA
26. Konsiliumo sušaukimą gali inicijuoti pacientas.
27. Pacientas, norėdamas inicijuoti Konsiliumo sušaukimą, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigoje jį gydantį gydytoją (toliau – gydantis gydytojas).
28. Gydantis gydytojas, prieš kreipdamasis į Konsiliumą, privalo
28.1. įvertinęs paciento medicinos dokumentuose esančią informaciją, priimti sprendimą, kad paciento būklė yra tokia, kad jo gaivinimas galėtų prilygti beviltiškam gaivinimui, ir tai pažymėti paciento medicinos dokumentuose (formoje Nr. 003/a „Gydymo stacionare ligos istorija“, nurodytoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakyme Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (toliau – forma Nr. 003/a);
28.2. su pacientu, jam suprantama forma (atsižvelgdamas į paciento amžių ir sveikatos būklę) paaiškindamas specialius medicinos terminus, aptarti jo sveikatos būklę ir informuoti, kad yra galimybė inicijuoti Konsiliumo sušaukimą. Apie šio papunkčio įvykdymą turi būti pažymima paciento medicinos dokumentuose (formoje Nr. 003/a);
28.3. gaivinimo standarto IV skyriaus penktojo skirsnio nustatyta tvarka gauti paciento rašytinį nesutikimą, kad būtų gaivinamas. Paciento rašytinio nesutikimo, kad būtų gaivinamas, forma (gaivinimo standarto 10 priedas) pildoma dviem egzemplioriais, vienas egzempliorius atiduodamas pacientui, antras įklijuojamas į paciento medicinos dokumentus (formą Nr. 003/a).
29. Gaivinimo standarto 28.2 ir 28.3 papunkčiuose nurodyti veiksmai negali būti atliekami per paciento atstovą pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą.
30. Atlikęs visus gaivinimo standarto 28 punkte nurodytus veiksmus, pacientą gydantis gydytojas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 dienas nuo visų gaivinimo standarto 28 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, privalo kreiptis į Konsiliumą. Konsiliumas turi įvykti kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pacientą gydančio gydytojo kreipimosi į Konsiliumą dienos.
TREČIASIS SKIRSNIS
KONSILIUMO SPRENDIMUI, KAD PACIENTO GAIVINIMAS PRILYGTŲ BEVILTIŠKAM GAIVINIMUI, PRIIMTI SUŠAUKIMO INICIJAVIMAS KITAIS NEI GAIVINIMO STANDARTO IV SKYRIAUS ANTRAJAME SKIRSNYJE NURODYTAIS ATVEJAIS
31. Jei teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paaiškėja, kad paciento sveikatos būklė yra tokia, kad jo gaivinimas galėtų prilygti beviltiškam gaivinimui, ir Konsiliumas dėl paciento gaivinimo prilyginimo beviltiškam gaivinimui nebuvo inicijuotas gaivinimo standarto IV skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka, Konsiliumo sprendimui, kad paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui, (toliau – Konsiliumo sprendimas) priimti sušaukimą gali inicijuoti pacientą gydantis gydytojas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KONSILIUMO SUDARYMAS IR SPRENDIMO PRIĖMIMAS
32. Sprendimą, kad paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui, priima asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo nustatyta tvarka sudarytas Konsiliumas. Į Konsiliumo sudėtį turi įeiti bent vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje gydomas pacientas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas.
33. Pacientą gydantis gydytojas Konsiliumui privalo pateikti šią informaciją
33.1. klinikinių, laboratorinių, instrumentinių, funkcinių ir kitų tyrimų išvadas, pagrindžiančias pacientui nustatytą diagnozę (-es);
33.2. klinikinio ištyrimo išvadas (ir, jei reikia, tyrimų išvadas), apibrėžiančias ligos sunkumą (stadiją);
33.3. gydančio gydytojo išvadą apie etiopatogenetinių gydymo būdų taikymo galimybę;
33.4. informaciją apie esamą paciento būklę, nurodydamas kiekvienos organų sistemos įvertinimą, paciento funkcinę būklę prieš susirgimą (lėtinės ligos atveju – funkcinę būklę pastarųjų 6 mėnesiu laikotarpiu) ir dabartinę funkcinę būklę (pagal skales Clinical Frailty Score, Barthel Index of Activities of Daily Living ir kt.).
34. Į Konsiliumo sudėtį įeinantis gydytojas anesteziologas-reanimatologas, įvertinęs gydančio gydytojo Konsiliumui pateiktą gaivinimo standarto 33 punkte nurodytą informaciją, pateikia nuomonę, ar paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui.
35. Konsiliumas priima vieną iš šių sprendimų
35.1. pritarti, kad paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui;
35.2. nepritarti, kad paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui.
36. Sprendimą, kad paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui, Konsiliumas priima atsižvelgdamas į paciento būklę, atliktų instrumentinių ir (ar) laboratorinių tyrimų rezultatus, gydančio gydytojo nuomonę (jei jis neįeina į Konsiliumo sudėtį), gydytojo anesteziologo-reanimatologo ir kitų į Konsiliumo sudėtį įeinančių gydytojų nuomonę ir vadovaudamasis vienos ar kelių žmogaus organų sistemų negrįžtamo pažeidimo, dėl kurio nėra mediciniškai pagrįstos tikimybės pagerinti arba atkurti paciento gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų, buvusių iki kritinės būklės, požymiais (bent vienu iš jų)
36.1. lėtinis ar ūmus negrįžtamas centrinės ir (ar) periferinės nervų sistemos pažeidimas;
36.2. lėtinis ar ūmus negrįžtamas širdies, plaučių, kepenų, inkstų, žarnyno ar jų derinių nepakankamumas nesant šių organų ar jų kompleksų transplantacijos ir pakaitinės terapijos ne ligoninėje galimybių;
36.3. senatvinis silpnumas (išsekimas) (kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) – R54).
37. Konsiliumo sprendimas, jį pagrindžianti informacija, gydančio gydytojo (jei jis neįeina į Konsiliumo sudėtį), į Konsiliumo sudėtį įeinančių gydytojų nuomonė įrašomi paciento medicinos dokumentuose (formoje Nr. 003/a). Apie Konsiliumo sprendimą informuojamas pacientas. Gaivinimo standarto 31 punkto nustatyta tvarka inicijuotas ir Konsiliumo priimtas sprendimas, kad paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui, įgyja teisinę galią, jei yra paciento (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatytais atvejais – paciento atstovo (toliau – paciento atstovas) rašytinis pritarimas, atsižvelgiant į Konsiliumo sprendimą, kad pacientas nebūtų gaivinamas. Šio punkto atveju pritarimas, kad pacientas nebūtų gaivinamas, gaunamas vadovaujantis šia tvarka
37.1. pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas su pacientu ar paciento atstovu jam suprantama forma, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę ir paciento ar paciento atstovo amžių, paaiškindamas specialius medicinos terminus, aptaria paciento sveikatos būklę, Konsiliumo sprendimą ir pasiūlo pritarti sprendimui, kad pacientas nebūtų gaivinamas;
37.2. jeigu pacientas arba paciento atstovas, atsižvelgdamas į Konsiliumo sprendimą, nusprendžia pritarti, kad pacientas nebūtų gaivinamas, turi būti užpildyta Paciento arba paciento atstovo pritarimo Konsiliumo sprendimui, kad paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui, ir kad pacientas nebūtų gaivinamas, forma (gaivinimo standarto 11 priedas). Forma pildoma dviem egzemplioriais ir vienas egzempliorius atiduodamas pacientui ar paciento atstovui, antras įklijuojamas į paciento medicinos dokumentus (formą Nr. 003/a).
PENKTASIS SKIRSNIS
PACIENTO rašytinio nesutikimo, kad būtų gaivinamas, ar PACIENTO ARBA PACIENTO ATSTOVO PRITARIMO, kad pacientas nebūtų gaivinamas, davimas
38. Paciento nesutikimas, kad būtų gaivinamas, arba paciento ar paciento atstovo pritarimas Konsiliumo sprendimui ir kad pacientas nebūtų gaivinamas gali būti pareikštas tik gydančio gydytojo akivaizdoje užpildant atitinkamai rašytinę Paciento nesutikimo, kad būtų gaivinamas, formą (gaivinimo standarto 10 priedas) arba Paciento arba paciento atstovo pritarimo Konsiliumo sprendimui, kad paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui, ir kad pacientas nebūtų gaivinimas, formą (gaivinimo standarto 11 priedas).
39. Pacientui (Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatytais atvejais paciento atstovui) turi būti suteikta pakankamai laiko, atsižvelgiant į paciento būklę, taip pat į kitas aplinkybes, galinčias daryti įtaką sprendimo priėmimui (pavyzdžiui, netikrumą, patirties stoką, kultūrinius, kalbinius aspektus ir kt.), bet ne daugiau kaip 5 dienos, apsispręsti dėl nesutikimo, kad būtų gaivinamas, arba pritarimo, kad, atsižvelgiant į Konsiliumo sprendimą, pacientas nebūtų gaivinamas. Pacientas turi teisę nepareikšti savo nuomonės dėl gaivinimo netaikymo.
Punkto pakeitimai
Nr. V-635, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-24, i. k. 2022-05719
40. Gydytojas, suteikęs informaciją, skatina pacientą (Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatytais atvejais paciento atstovą) užduoti klausimus ir į juos atsako. Atsakymai turi būti aiškūs ir suprantami pacientui (Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatytais atvejais paciento atstovui).
41. Jeigu pacientas nesutinka, kad būtų gaivinamas, arba pacientas (Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatytais atvejais paciento atstovas) pritaria Konsiliumo sprendimui, jis gydytojo akivaizdoje užpildo atitinkamai Paciento nesutikimo, kad būtų gaivinamas, formą (gaivinimo standarto 10 priedas) arba Paciento arba paciento atstovo pritarimo Konsiliumo sprendimui, kad paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui, ir kad pacientas nebūtų gaivinamas, formą (gaivinimo standarto 11 priedas), nurodo vardą, pavardę, datą ir laiką ir parašu patvirtina įrašytų duomenų tikrumą.
42. Paciento nesutikimo, kad būtų gaivinamas, ar Paciento arba paciento atstovo pritarimo Konsiliumo sprendimui, kad paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui, ir kad pacientas nebūtų gaivinamas, formą turi pasirašyti ir vardą, pavardę, datą bei laiką nurodyti informaciją suteikęs ir nesutikimą / pritarimą gavęs gydytojas, kuris informaciją apie pacientą patikrina pagal asmens pateiktą tapatybę ir amžių liudijantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar kitą galiojantį asmens dokumentą, kuriame yra asmens nuotrauka ir asmens kodas).
43. Pacientas (Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatytais atvejais paciento atstovas) gali bet kada atšaukti paciento nesutikimą, kad būtų gaivinamas, arba pritarimą Konsiliumo sprendimui žodžiu arba pateikdamas gydytojui laisvos formos raštišką dokumentą. Gydytojui gavus rašytinės formos dokumentą arba pacientui žodžiu atšaukus nesutikimą, kad būtų gaivinamas, apie tai nedelsiant įrašoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje saugomoje Paciento nesutikimo, kad būtų gaivinamas, formoje. Pacientui (Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatytais atvejais paciento atstovui) atšaukus pritarimą Konsiliumo sprendimui, apie tai nedelsiant įrašoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje saugomoje Paciento arba paciento atstovo pritarimo Konsiliumo sprendimui, kad paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui, ir kad pacientas nebūtų gaivinamas, formoje.
Skyriaus pakeitimai
Nr. V-272, 2020-03-03, paskelbta TAR 2020-03-05, i. k. 2020-04939
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
44. Jei Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatytais atvejais už pacientą sprendimus priima paciento atstovas, jis privalo pateikti atstovavimą pacientui pagrindžiančius dokumentus. Atstovavimą pagrindžiantys dokumentai (ar jų kopijos) įklijuojami į paciento medicinos dokumentus (forma Nr. 003/a).
45. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo nustatyta tvarka sudaromos gaivinimo komandos, patvirtinami jų darbo organizavimo tvarką nustatantys dokumentai ir gaivinimo protokolai.
46. Esant bet kokioms abejonėms dėl gaivinimo standarto nuostatų įgyvendinimo, pacientas privalo būti gaivinimas.
Papildyta skyriumi
Nr. V-272, 2020-03-03, paskelbta TAR 2020-03-05, i. k. 2020-04939
_________________
Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto
1 priedas
SUAUGUSIO ŽMOGAUS PRADINIS GAIVINIMAS
________________________
Priedo pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto
2 priedas
Suaugusio žmogaus pradinis gaivinimas naudojant automatinį išorinį defibriliatorių
Nėra sąmonės
Šauktis pagalbos
Atverti kvėpavimo takus Nėra normalaus kvėpavimo
Atnešti AID Kviesti GMP
KKP 30:2, kol prijungiamas AID
AID analizuoja širdies ritmą
Defibriliuoti
Nereikia defibriliuoti
1 impulsas
Nedelsiant tęsti 2 minutes KKP 30:2
Nedelsiant tęsti 2 minutes KKP 30:2
_________________
Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto
3 priedas
Suaugusio žmogaus užspringimo gydymas
Įvertinti obstrukcijos sunkumą
Visiška obstrukcija Neefektyvus kosulys
Dalinė obstrukcija Efektyvus kosulys
Sąmoningas
Nesąmoningas
Skatinti kosėti
5 smūgiai į nugarą 5 pilvo paspaudimai
Pradėti pradinį gaivinimą (1 priedas)
Obstrukcija išlieka
Obstrukcija išlieka
_________________
Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto
4 priedas
SUAUGUSIO ŽMOGAUS SPECIALUSIS GAIVINIMAS
KKP metu
· Užtikrinamas kokybiškas KKP: paspaudimų dažnis, gylis, krūtinės ląstos atpalaidavimas
· Veiksmai planuojami prieš pertraukiant KKP
skiriama deguonies terapija
specialiomis priemonėmis užtikrinama kvėpavimo takų apsauga
pagal galimybes stebima kapnografija
· Kai kvėpavimo takai apsaugoti, tęsiami nepertraukiami krūtinės ląstos paspaudimai
· Pirmas defibriliacijos impulsas, jei yra SV/ST be jaučiamos pulso bangos
naudojant monofazinį impulsą – 360 J
naudojant bifazinį defibriliatorių – 120–200 J
· Jei po pirmo defibriliacijos impulso išlieka SV/ST be jaučiamos pulso bangos, kiti impulsai turėtų būti
naudojant monofazinį impulsą – 360 J
naudojant bifazinį impulsą – esant galimybei galingumas palaipsniui didinamas iki maksimalaus
· Vaistai leidžiami į veną arba kaulų čiulpus
· 1 mg epinefrino kas 3–5 minutes leidžiama
asistolijos atveju leidžiama iškart išpunktavus veną ar kaulų čiulpus
SV/ST be jaučiamos pulso bangos atveju – po trečio defibriliacijos impulso
· Amiodaronas leidžiamas SV/ST be jaučiamos pulso bangos
300 mg smūginė dozė po trečio defibriliacijos impulso
150 mg smūginė dozė ir 900 mg infuzija per 24 val., pasikartojus ar išliekant SV/ST be jaučiamos pulso bangos
· Esant galimybei šalinamos „Galimos priežastys“
_________________________
Priedo pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto
5 priedas
Tachikardijos gydymas
• Vertinti ABCDE • Skirti deguonies terapiją, punktuoti veną • Stebėti EKG, AKS, SpO2, registruoti 12 derivacijų EKG • Nustatyti ir gydyti galimas priežastis
Vertinti nepalankius požymius: 1. šoką 2. sinkopę 3. miokardo išemiją 4. širdies nepakankamumą
Nestabili būklė
Stabili būklė
Žr. 6 priedą
QRS siauri (<0,12 sek.)
QRS platūs (>0,12 sek.)
Žr. 7 priedą
Žr. 8 priedą
_________________
Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto
6 priedas
Nestabilios būklės tachikardijos gydymas
•?Vertinti ABCDE •?Skirti deguonies terapiją, punktuoti veną •?Stebėti EKG, AKS, SpO2, 12 derivacijų EKG •?Nustatyti ir gydyti galimas priežastis
Vertinti nepalankius požymius: 1. šoką 2. sinkopę 3. miokardo išemiją 4. širdies nepakankamumą
Nestabili būklė
Sinchronizuota kardioversija* iki 3 kartų
Amiodarono hidrochlorido 300 mg į veną per 10–20 min., kartoti impulsą, po to – amiodarono hidrochlorido 900 mg per 24 val.
* Kardioversija visada atliekama taikant sedaciją arba bendrą anesteziją.
_________________
Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto
7 priedas
Stabilios būklės siaurų QRS kompleksų tachikardijos gydymas
• Vertinti ABCDE • Skirti deguonies terapiją, punktuoti veną • Stebėti EKG, AKS, SpO2, 12 derivacijų EKG • Nustatyti ir gydyti galimas priežastis
Vertinti nepalankius požymius 1. šoką; 2. sinkopę; 3. miokardo išemiją; 4. širdies nepakankamumą
Žr. 8 priedą
Ne
Ar QRS siauri (< 0,12 sek.)?
Nestabili būklė Žr. 6 priedą
Taip
Ar ritmas reguliarus?
Reguliarus
Nereguliarus
• N. vagus mėginiai • Adenozino 6 mg į veną • Jei reikia, kartoti 12 mg • Jei reikia, kartoti dar 12 mg • Nuolat stebėti EKG
Nereguliarių siaurų kompleksų tachikardija Gali būti prieširdžių virpėjimas (PV) Širdies ritmo dažnio kontrolei: • b-blokatoriai arba diltiazemo hidrochloridas* į veną • spręsti dėl digoksino* arba amiodarono hidrochlorido, jei yra širdies nepakankamumas Jei pradžia prieš > 48 val., skirti antikoaguliantų * išrašomas vardiniu receptu
Ar atkurtas normalus sinusinis ritmas?
Taip
Gali būti re-entry PSVT: • 12 derivacijų EKG, esant sinusiniam ritmui • jei kartojasi, skirti adenozino ir spręsti dėl profilaktinio antiaritmikų skyrimo
Ne
Gydytojo specialisto konsultacija
Gali būti prieširdžių virpėjimas Kontroliuoti ŠSD, pvz., b-blokatoriais
_________________
Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto
8 priedas
STABILIOS BŪKLĖS PLAČIŲ QRS KOMPLEKSŲ TACHIKARDIJOS GYDYMAS
Priedo pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto
9 priedas
BRADIKARDIJOS GYDYMAS
________________________
Priedo pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto
10 priedas
(Paciento nesutikimo, kad būtų gaivinamas, forma)
__________________________________________
(įstaigos pavadinimas, adresas, kodas)
_____________________________________________________
(padalinio (skyriaus), kuriame gydomas pacientas, pavadinimas, telefonas)
PACIENTO NESUTIKIMAS, KAD BŪTŲ GAIVINAMAS
20 ___ m. _____________ mėn. ____ d.
Aš, ___________________________________ , (paciento vardas, pavardė, asmens kodas)
1. Patvirtinu, kad man buvo suteikta ši informacija apie gaivinimą ir jo pasekmes: Gaivinimas suprantamas kaip medicinos pagalbos priemonių, kuriomis siekiama atnaujinti sutrikusius arba išnykusius kvėpavimą, kraujotaką, galvos smegenų veiklą ir kitas gyvybiškai svarbias žmogaus organizmo funkcijas, taikymas gyvybei pavojingų būklių atvejais. Gaivinimo sąvoka apima pradinį ir specialųjį gaivinimą: Pradinis gaivinimas apima kvėpavimo ir kraujotakos palaikymą ir (ar) atkūrimą atliekant krūtinės ląstos paspaudimus ir dirbtinį kvėpavimą (įpūtimus), sustojus kraujotakai ir (ar) kvėpavimui. Kvėpavimo ir kraujotakos palaikymas ir (ar) atkūrimas atitolina žmogaus mirties pradžią. Specialusis suaugusio žmogaus gaivinimas apima gaivintojų specialistų pagal kompetenciją ir galimybes bei turimas priemones veiksmus, atliekamus sustojus kraujotakai ir (ar) kvėpavimui, stengiantis išsaugoti žmogaus gyvybę: - pradinį gaivinimą, atliekamą gaivintojų specialistų, turinčių galimybę naudotis specialiomis kraujotakos ir kvėpavimo atkūrimo bei palaikymo priemonėmis; - elektrokardiogramos registravimą, interpretavimą, aritmijų diagnostiką; - kaulų čiulpų ar venos punkciją ir vaistų bei skysčių švirkštimą per kateterį; - priežasčių, sukėlusių kvėpavimo ir (ar) širdies sustojimą, nustatymą ir šalinimą; - būklės stabilizavimą po gaivinimo ir paruošimą transportuoti. Gaivinimo pasekmės: Kiekvienas gaivinimo atvejis yra individualus. Gaivinimas atliekamas siekiant atnaujinti sutrikusias arba išnykusias kvėpavimo, kraujotakos, galvos smegenų veiklos ir kitas gyvybiškai svarbias žmogaus organizmo funkcijas. Atlikus gaivinimą, galimos komplikacijos, dažnai ištinka sunki neurologinė negalia. Komplikacijų, negalios ir mirties rizika yra daug didesnė įvykus asistolijai (sustojus širdžiai ir nesant elektros impulsų), vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems viena ar daugiau sunkių lėtinių ligų, kai kraujotakos išnykimas yra sukeltas sunkios ir (ar) nepagydomos lėtinės ligos (šis rizikos grupių sąrašas nėra baigtinis).
2. Įvertinęs (-usi) man suteiktą informaciją, nurodytą Paciento nesutikimo, kad būtų gaivinamas, formos 1 punkte, nesutinku (atsisakau), kad kritinės būklės atveju būčiau gaivinamas.
☐ nesutinku (atsisakau), kad būčiau gaivinamas (pažymėti ). 3. Patvirtinu, kad: - supratau man suteiktą informaciją apie gaivinimo esmę, tikslus, efektyvumą, riziką, gaivinimo pasekmes bei kokie gaivinimo veiksmai nebus atliekami ir kokios priemonės nebus taikomos man esant kritinės būklės, kai aš pats (-i) negalėsiu išreikšti savo valios; - man buvo suteikta galimybė užduoti gydytojui klausimus ir gauti į juos atsakymus; - turėjau pakankamai laiko apsvarstyti man suteiktą informaciją; - visiškai suprasdamas (-a) savo veiksmus, laisva valia nesutinku, kad būčiau gaivinamas; - suprantu, kad galiu bet kada žodžiu arba raštu atšaukti savo nesutikimą; - gavau vieną Paciento nesutikimo, kad būtų gaivinamas, formos egzempliorių su mano ir gydančio gydytojo parašais; - suprantu, kad jokios gaivinimo priemonės nebus taikomos, jeigu gydytojų konsiliumas nuspręs, kad mano gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui. Pacientas (vardas, pavardė, parašas) Data Laikas
Aš, Paciento nesutikimo, kad būtų gaivinamas, formą užpildęs gydantis gydytojas _________________________, patvirtinu, kad: - suteikiau pacientui informaciją apie gaivinimą; - pacientui buvo skirta pakankamai laiko apsispręsti; - skatinau pacientą užduoti klausimus ir į juos atsakiau; - patikrinau paciento asmens tapatybę; - Paciento nesutikimo, kad būtų gaivinamas, forma pasirašyta mano akivaizdoje. Gydytojas (vardas, pavardė, parašas, spaudo numeris (arba dedamas gydytojo spaudas) Data Laikas
Įrašas, jeigu paciento nesutikimas, kad būtų gaivinamas, atšauktas: __________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Papildyta priedu
Nr. V-272, 2020-03-03, paskelbta TAR 2020-03-05, i. k. 2020-04939
Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto
11 priedas
(Paciento arba paciento atstovo pritarimo Konsiliumo sprendimui, kad paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui, ir kad pacientas nebūtų gaivinamas, forma)
_________________
(įstaigos pavadinimas, adresas, kodas)
_____________________________________________________
(padalinio (skyriaus), kuriame gydomas pacientas, pavadinimas, telefonas)
PACIENTO ARBA PACIENTO ATSTOVO PRITARIMAS KONSILIUMO SPRENDIMUI, KAD PACIENTO GAIVINIMAS PRILYGTŲ BEVILTIŠKAM GAIVINIMUI, IR KAD PACIENTAS NEBŪTŲ GAIVINAMAS
(toliau – Pritarimo forma)
20 ___ m. _____________ mėn. ____ d.
Aš, _____________________________________________
(paciento arba Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatytais atvejais, paciento atstovo vardas, pavardė, asmens kodas) [1]
1. Esu informuotas (-a) apie 20 m. ............. mėn. d. vykusio gydytojų konsiliumo sprendimą, kad mano / mano atstovaujamo paciento _________________________________ (tai, kas nereikalinga, išbraukti) gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui.
Beviltiškas gaivinimas suprantamas kaip kritinės būklės paciento, sergančio liga, kuriai gydyti nėra etiopatogenetinių gydymo būdų arba jie jau išnaudoti, ir kai yra objektyvių gyvybines funkcijas užtikrinančios vienos ar kelių organų sistemų negrįžtamo pažeidimo, dėl kurio nėra mediciniškai pagrįstos tikimybės pagerinti arba atkurti paciento gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas, požymių, gaivinimas.
2. Patvirtinu, kad man buvo suteikta ši informacija apie gaivinimą ir apie pasekmes
Gaivinimas suprantamas kaip medicinos pagalbos priemonių, kuriomis siekiama atnaujinti sutrikusius arba išnykusius kvėpavimą, kraujotaką, galvos smegenų veiklą ir kitas gyvybiškai svarbias žmogaus organizmo funkcijas, taikymas gyvybei pavojingų būklių atvejais.
Gaivinimo sąvoka apima pradinį ir specialųjį gaivinimą
Pradinis gaivinimas apima kvėpavimo ir kraujotakos palaikymą ir (ar) atkūrimą atliekant krūtinės ląstos paspaudimus ir dirbtinį kvėpavimą (įpūtimus), sustojus kraujotakai ir (ar) kvėpavimui. Kvėpavimo ir kraujotakos palaikymas ir (ar) atkūrimas atitolina žmogaus mirties pradžią.
Specialusis suaugusio žmogaus gaivinimas apima gaivintojų specialistų pagal kompetenciją ir galimybes bei turimas priemones veiksmus, atliekamus sustojus kraujotakai ir (ar) kvėpavimui, stengiantis išsaugoti žmogaus gyvybę
- pradinį gaivinimą, atliekamą gaivintojų specialistų, turinčių galimybę naudotis specialiomis kraujotakos ir kvėpavimo atkūrimo bei palaikymo priemonėmis;
- elektrokardiogramos registravimą, interpretavimą, aritmijų diagnostiką;
- kaulų čiulpų ar venos punkciją ir vaistų ir skysčių švirkštimą per kateterį;
- priežasčių, sukėlusių kvėpavimo ir (ar) širdies sustojimą, nustatymą ir šalinimą;
- būklės stabilizavimą po gaivinimo ir paruošimą transportuoti.
Gaivinimo pasekmės: Kiekvienas gaivinimo atvejis yra individualus. Gaivinimas atliekamas siekiant atnaujinti sutrikusias arba išnykusias kvėpavimo, kraujotakos, galvos smegenų veiklos ir kitas gyvybiškai svarbias žmogaus organizmo funkcijas.
Atlikus gaivinimą, galimos komplikacijos, dažnai ištinka sunki neurologinė negalia. Komplikacijų, negalios ir mirties rizika yra daug didesnė įvykus asistolijai (sustojus širdžiai ir nesant elektros impulsų), vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems viena ar daugiau sunkių lėtinių ligų, kai kraujotakos išnykimas yra sukeltas sunkios ir (ar) nepagydomos lėtinės ligos (šis rizikos grupių sąrašas nėra baigtinis).
3. Patvirtinu, kad
- supratau man suteiktą informaciją apie gaivinimo esmę, tikslus, efektyvumą, riziką, gaivinimo pasekmes bei kokie gaivinimo veiksmai nebus atliekami ir kokios priemonės nebus taikomos, kai pats (-i) negalėsiu išreikšti savo valios;
- man buvo suteikta galimybė užduoti gydytojui klausimus ir gauti į juos atsakymus;
- turėjau pakankamai laiko apsvarstyti man suteiktą informaciją;
- visiškai suprasdamas (-a) savo veiksmus laisva valia pritariu gydytojų konsiliumo sprendimui;
- suprantu, kad galiu bet kada žodžiu arba raštu atšaukti pritarimą;
- gavau Pritarimo formos egzempliorių su mano ir gydančio gydytojo parašais.
4. Įvertinęs (-usi) man suteiktą informaciją, nurodytą Pritarimo formos 1 ir 2 punktuose, pritariu, kad aš / mano atstovaujamas pacientas (tai, kas nereikalinga, išbraukti) nebūčiau (-ų) gaivinamas.
☐ pritariu, kad aš / mano atstovaujamas pacientas (tai, kas nereikalinga, išbraukti) nebūčiau (-ų) gaivinamas (pažymėti x).
Pacientas arba paciento atstovas (vardas, pavardė, parašas)
Data Laikas ________
Aš, Pritarimo formą užpildęs gydantis gydytojas ________________________, patvirtinu, kad
- suteikiau pacientui / paciento atstovui informaciją apie gaivinimą;
- pacientui / paciento atstovui buvo skirta pakankamai laiko apsispręsti;
- skatinau pacientą / paciento atstovą užduoti klausimus ir į juos atsakiau;
- patikrinau paciento / paciento atstovo asmens tapatybę ir atstovavimo pagrindą (jeigu taikoma);
- Pritarimo forma pasirašyta mano akivaizdoje.
Gydytojas
(vardas, pavardė, parašas, spaudo numeris (arba dedamas gydytojo spaudas))
Data Laikas
Įrašas, jeigu paciento arba paciento atstovo pritarimas atšauktas: ______________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Papildyta priedu
Nr. V-272, 2020-03-03, paskelbta TAR 2020-03-05, i. k. 2020-04939
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-822
VAIKO GAIVINIMO standartas
i. Bendrosios nuostatos
1. Vaiko gaivinimo standartas (toliau – gaivinimo standartas) parengtas siekiant sumažinti vaikų mirtingumą nelaimingų atsitikimų ir kitų gyvybei pavojingų būklių metu.
2. Šis gaivinimo standartas nustato veiksmus, atliekamus sustojus kraujotakai ir (ar) kvėpavimui, stengiantis išsaugoti vaiko gyvybę.
3. Gaivinimas apima
3.1. pradinį gaivinimą;
3.2. specialųjį gaivinimą;
3.3. asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
4. Šiame gaivinimo standarte vartojamos sąvokos
Vaikas – asmuo iki 18 metų amžiaus.
Naujagimis – vaikas nuo gimimo momento iki 28 parų (jam gimus prieš laiką – iki 28 parų koreguoto amžiaus).
Kūdikis – vaikas nuo 28 parų iki 1 metų.
Gaivintojas – asmuo, teikiantis pirmąją pagalbą.
Gaivintojas specialistas – sveikatos priežiūros specialistas ar paramedikas.
5. Vaiko gaivinimas skiriasi nuo suaugusiojo gaivinimo, nes vaikai dažniau miršta ne dėl širdies veiklos, o dėl kvėpavimo sutrikimo. Vaikams širdis staiga sustoja retai, paprastai tai būna kvėpavimo sutrikimo ir (ar) šoko (kraujotakos sutrikimo) pasekmė (vadinamasis antrinis hipoksinis širdies sustojimas).
6. Greitosios medicinos pagalbos stotis arba Bendrosios pagalbos centras, priimantys pagalbos skambučius, teikia instrukcijas telefonu, vadovaudamiesi 1 ir 2 priedais.
ii. pRADINIS VAIKO GAIVINIMAS
7. Pradinio vaiko gaivinimo tikslas – kvėpavimo ir kraujotakos atkūrimas ir (ar) palaikymas, iki bus pradėtas specialusis gaivinimas.
8. Pradinis gaivinimas atliekamas ABCD principu ir apima
8.1. kvėpavimo takų atvėrimą (A);
8.2. dirbtinį kvėpavimą, nustojus kvėpuoti (B);
8.3. krūtinės ląstos paspaudimus (C) ir dirbtinį kvėpavimą, sustojus širdies veiklai ir kvėpavimui;
8.4. defibriliaciją, kai yra skilvelių virpėjimas ar skilvelinė tachikardija be centrinio pulso bangos, panaudojant AID (D);
8.5. užspringimo nustatymą ir svetimkūnio šalinimą iš kvėpavimo takų.
9. Vaiko gaivinimas (pradinio vaiko gaivinimo veiksmų seka nurodyta 1 priede)
9.1. jei tikslus vaiko amžius nežinomas, tačiau jis atrodo fiziškai subrendęs, jis gaivinamas vadovaujantis suaugusio žmogaus pradinio gaivinimo standartu;
9.2. iš ASPĮ po gimimo išrašytas naujagimis gali būti gaivinamas kaip kūdikis;
9.3. prieš pradedant teikti pirmąją pagalbą, įvertinama situacija, galimi pavojai ir imamasi visų įmanomų situaciją atitinkančių atsargumo priemonių;
9.4. patikrinama sąmonė pajudinant ir pašaukiant. Pagalba kviečiama
9.4.1. jeigu reaguoja ar sujuda, įvertinami sužeidimai, kviečiama GMP, stebima būklė, jei galima, padėtis nekeičiama;
9.4.2. jeigu nereaguoja ir nejuda – šaukiamasi pagalbos, atliekami pradinio gaivinimo veiksmai. GMP kviečiama po 5 gaivinimo ciklų (1 gaivinimo ciklas: krūtinės ląstos paspaudimai ir įpūtimai santykiu 30:2);
Punkto pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
9.4.3. jei yra du gaivintojai, antrasis turi kviesti GMP, traumos atveju stabilizuoti kaklą rankomis;
9.5. atveriami kvėpavimo takai;
9.6. nustatoma, ar kvėpuoja. Nereguliarus kvėpčiojimas nelaikomas kvėpavimu;
9.6.1. jeigu gaivinamasis nereaguoja, nejuda, tačiau kvėpuoja, jis paguldomas ant šono (įtariant stuburo traumą to daryti negalima), stebimas jo kvėpavimas ir laukiama GMP;
9.6.2. jeigu nekvėpuoja, pradedamas dirbtinis kvėpavimas – atliekami ne mažiau kaip 2 efektyvūs įpūtimai (galima bandyti pūsti iki 5 kartų); esant galimybei, gaivintojai gali naudoti savaime prisipildančius (Ambu tipo) oro maišus;
Punkto pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
9.7. atliekami krūtinės ląstos paspaudimai (toliau – paspaudimai)
9.7.1. paspaudimai atliekami stipriai spaudžiant apatinę krūtinkaulio dalį – apie trečdalį krūtinės ląstos gylio (kūdikiams apie 4 cm, vaikams apie 5 cm), dažnis – 100–120 k./min.;
9.7.2. kūdikiui paspaudimai atliekami dviem pirštais, jei gaivina du gaivintojai specialistai, paspaudimai atliekami dviejų rankų nykščiais;
9.7.3. gaivintojas specialistas paspaudimų poreikį nustato pagal centrinį pulsą (per 5–10 sek.) arba gyvybės požymius. Jei vaikas nekvėpuoja, tačiau jo pulsas dažnesnis kaip 60 k./min. ar yra kitų gyvybės požymių, gaivintojas specialistas tęsia vien įpūtimus 12–20 k./min. (kas 1 min. tikrindamas pulsą ar gyvybės požymius), iki atsiras spontaninis kvėpavimas ar atvyks GMP;
Punkto pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
9.8. krūtinės ląstos paspaudimai ir dirbtinis kvėpavimas atliekami ciklais santykiu 15:2.
Punkto pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
9.9. esant galimybei, naudojamas AID;
9.9.1. jei defibriliacija atliekama vaikui iki 8 m. amžiaus, naudojami vaikiški elektrodai (impulso stiprumas iki 50–75 J). Defibriliaciją vaikams galima atlikti ir suaugusiesiems skirtais elektrodais;
9.9.2. kūdikiams gaivinti AID gali naudoti tik gaivintojas specialistas.
10. Pagalba vaikui, esant svetimkūniui kvėpavimo takuose (2 priedas)
10.1. kvėpavimo takų svetimkūnis gali sukelti dalinį (lengvą) ar visišką (sunkų) kvėpavimo takų užkimšimą (obstrukciją)
10.1.1. dalinės (lengvos) obstrukcijos požymiai: garsus ir efektyvus kosulys, vaikas verkia ar kalba, gali įkvėpti oro. Esant lengvai obstrukcijai, reikia netrukdyti kosėti, stebėti, ar neatsiranda sunkios obstrukcijos požymių, kviesti GMP ar gabenti vaiką savo transportu į artimiausią ASPĮ;
10.1.2. visiškos (sunkios) obstrukcijos požymiai: vaikas negali verkti, kalbėti, įkvėpti, kosulys tampa neefektyvus (tylus ar begarsis), pamėlsta oda ir gleivinės, vėliau sutrinka sąmonė. Esant sunkiai kvėpavimo takų obstrukcijai, sąmoningam vaikui atliekami svetimkūnio šalinimo veiksmai, o nesąmoningas vaikas guldomas ant kieto pagrindo, atveriama burna, jei svetimkūnis matomas, jis pašalinamas. Jei svetimkūnio nematyti, vadovaujamasi pradinio gaivinimo 1 priedu;
10.2. visus springusius vaikus, net ir pašalinus svetimkūnį, būtina skubiai vežti į ASPĮ.
11. Pradinio vaiko gaivinimo veiksmai tęsiami tol, kol
11.1. atvyksta GMP;
11.2. atsiranda gyvybės požymių (vaikas pradeda judėti, atmerkia akis, atkuriamas normalus kvėpavimas);
11.3. gaivintojas išsenka ir (ar) kyla tiesioginė grėsmė gaivintojo gyvybei.
III. SPECIALUSIS VAIKO GAIVINIMAS
12. Specialusis vaiko gaivinimas – gaivintojų specialistų pagal galimybes ir kompetenciją bei turimas priemones atliekami veiksmai, sustojus kraujotakai ir (ar) kvėpavimui, stengiantis išsaugoti vaiko gyvybę.
13. Specialusis gaivinimas apima
13.1. pradinį gaivinimą, atliekamą gaivintojų specialistų, turinčių galimybę naudotis specialiomis kraujotakos ir kvėpavimo atkūrimo bei palaikymo priemonėmis;
13.2. elektrokardiogramos registravimą, interpretavimą, aritmijų diagnostiką;
13.3. kaulų čiulpų ar venos punkciją ir vaistų ir skysčių švirkštimą per kateterį;
13.4. priežasčių, sukėlusių kvėpavimo ir (ar) širdies sustojimą, nustatymą ir šalinimą;
13.5. būklės stabilizavimą po atgaivinimo ir paruošimą transportuoti.
14. Specialiojo vaiko gaivinimo veiksmai (3–6 priedai)
14.1. jeigu yra skilvelių virpėjimas ar skilvelinė tachikardija be jaučiamos centrinio pulso bangos, kuo greičiau atliekama defibriliacija;
14.2. vaistai gaivinimo metu švirkščiami į veną arba į kaulų čiulpus. Nepavykus punktuoti, vaistai gali būti švirkščiami į trachėją per intubacinį ar tracheostominį vamzdelį.
15. Specialiojo gaivinimo apimtį ir trukmę sustojus kraujotakai ir (ar) kvėpavimui nustato gydytojas, įvertinęs gaivinimo efektyvumą. Kiti gaivintojai specialistai taiko specialaus gaivinimo veiksmus tol, kol yra SV, o nutraukia, kai taikant specialųjį gaivinimą asistolija tęsiasi ilgiau nei 20 min. ir nėra pašalinamų priežasčių, kurios nurodytos 3 priede.
16. Atgaivintas vaikas saugiai transportuojamas į stacionarinę ASPĮ, teikiančią sveikatos priežiūros paslaugas vaikams.
17. Atgaivintam vaikui ASPĮ teikiama pagalba vadovaujantis ABCDE principu ir apima
17.1. kvėpavimo takų atvėrimą ir apsaugą (A);
17.2. adekvačią plaučių ventiliaciją (B);
17.3. adekvačią kraujotaką ir organų perfuziją (C);
17.4. priemones, mažinančias antrinį smegenų pažeidimą (terapinė hipotermija (32–34°C) arba kontroliuojama normotermija (36–37,5°C)) (D);
Punkto pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
17.5. ligonio apžiūrą ir ištyrimą (E).
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
18. ASPĮ vadovo nustatyta tvarka sudaromos gaivinimo komandos, patvirtinama jų darbo organizavimo tvarka ir gaivinimo protokolai.
PAAIŠKINIMAI
AID – automatinis išorinis defibriliatorius
ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga
ABCDE
A – atverti kvėpavimo takus
B – kvėpavimas
C – kraujotaka
D – neurologinis pažeidimas
E – apžiūra ir ištyrimas
GMP – greitosios medicinos pagalbos stotis
EMD – elektromechaninė širdies veiklos disociacija
ST – skilvelinė tachikardija
SV – skilvelių virpėjimas
SV / ST be pulso – skilvelių virpėjimas ar skilvelinė tachikardija be centrinio pulso bangos
IV – į veną
IO – į kaulų čiulpus
ET – į trachėją
ŠSD – širdies susitraukimų dažnis
_________________
Vaiko gaivinimo standarto
1 priedas
PRADINIS VAIKO GAIVINIMAS
__________________
Priedo pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
Vaiko gaivinimo standarto
2 priedas
Pagalba vaikui, esant svetimkūniui kvėpavimo takuose
Įvertinamas obstrukcijos sunkumas
Visiška obstrukcija, tylus, begarsis, neefektyvus kosulys
Dalinė obstrukcija, garsus, efektyvus kosulys
Sąmoningas Iki 5 kartų delnu suduodama į tarpumentę, jei svetimkūnis nepasišalina, atliekami paspaudimai (iki 5 kartų): kūdikiams – krūtinės ląstos, vaikams – pilvo. Nesant efekto kartojama
Be sąmonės Atveriami kvėpavimo takai ir vadovaujamasi pradinio vaiko gaivinimo 1 priedu (prieš įpūtimus patikrinama, ar burnoje nesimato svetimkūnio)
Vaikas transportuojamas į ASPĮ, stebint, kol svetimkūnis bus iškosėtas ar atsiras visiškos obstrukcijos požymių
_________________
Vaiko gaivinimo standarto
3 priedas
SPECIALUSIS VAIKO GAIVINIMAS
______________
Priedo pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
Vaiko gaivinimo standarto
4 priedas
Pagalba, kai nėra centrinio pulso
1.
Pradinis gaivinimas Tiekiamas deguonis Prijungiamas monitorius / defibriliatorius Punktuojama vena ar kaulų čiulpai
3
SV / ST
Taip
2
Ar reikia defibriliuoti?
Ne
9
Asistolija / EMD
4
Defibriliuojama 1 kartą defibriliatoriumi 4 J/kg ar AID Nedelsiant tęsiami paspaudimai / įpūtimai
10
Nedelsiant tęsiamas pradinis gaivinimas Skiriamas epinefrinas • IV / IO – 0,01 mg/kg (1:10000; 0,1 ml/kg) • ET – 0,1 mg/kg (1:1000; 0,1 ml/kg) • Kartojama kas 3–5 min. • Jei vena nupunktuota, vaistai švirkščiami IV, jeigu ne – IO ar ET
5
Po 5 gaivinimo ciklų, ar 2 min. Tikrinamas ritmas Ar reikia defibriliuoti?
Ne
11
Po 5 gaivinimo ciklų ar 2 min. Tikrinamas ritmas Ar reikia defibriliuoti?
Taip
Ne
Taip
Žr. 4 langelį
Tęsiamas gaivinimas, kol kraunasi defibriliatorius Defibriliuojama 1 kartą defibriliatoriumi 4 J/kg ar AID Nedelsiant tęsiami paspaudimai / įpūtimai Skiriamas epinefrinas • IV / IO – 0,01mg/kg (1:10000; 0,1 ml/kg) • ET – 0,1mg/kg (1:1000; 0,1 ml/kg) • Kartojama kas 3–5 min.
• Jei asistolija, žr. 10 langelį • Jei monitoriuje pastebimas aktyvumas, tikrinamas pulsas • Jei nėra pulso, žr. 10 langelį • Jei yra centrinis pulsas, vertinama ABCDE
6
Gaivinimo metu: • Spaudžiama stipriai ir greitai (100–120 k./min.), leidžiama krūtinės ląstai visiškai grįžti į pradinę padėtį, trumpinamos paspaudimų pertraukos • 1 ciklas: 15 paspaudimų, 2 įpūtimai • Užtikrinamas kvėpavimo takų praeinamumas, vengiama hiperventiliacijos • Jei kvėpavimo takų praeinamumas užtikrintas (endotrachėjinis vamzdelis, laringinė kaukė, tracheostominis vamzdelis), paspaudimų ir įpūtimų santykis nebederinamas • Spaudžiama be pertraukų 100–120 k./min., pučiama 10–12 k./min., tikrinamas ritmas kas 2 min. • Šalinamos galimos priežastys
7
Po 5 gaivinimo ciklų ar 2 min. Tikrinamas ritmas Ar reikia defibriliuoti?
Ne
8
Taip
Tęsiamas gaivinimas, kol kraunasi defibriliatorius Defibriliuojama 1 kartą Defibriliatoriumi 4 J/kg ar AID Nedelsiant tęsiami paspaudimai / įpūtimai Skiriami antiaritminiai vaistai: • IV / IO – amiodaronas, 5 mg/kg, greitai • IV / IO – lidokaino hidrochloridas, 1 mg/kg (jei nėra amiodarono) • EKG pasireiškus torsades de pointes – magnio sulfatas, 25-50 mg/kg IV / IO, greitai, maksimaliai 2 g. Po 5 gaivinimo ciklų ar 2 min. – žr. 5 langelį
hipoksija hipovolemija hipokalemija, hiperkalemija metabolinė acidozė hipotermija hipoglikemija
įtemptas pneumotoraksas širdies tamponada toksinai tromboembolija
_________________
Vaiko gaivinimo standarto
5 priedas
Bradikardijos gydymas
1
Pulsas čiuopiamas Ar yra kraujotakos sutrikimas*?
2
• Užtikrinamas kvėpavimo takų praeinamumas • Įvertinamas ir užtikrinamas kvėpavimas, jei reikia, ventiliuojama • Tiekiamas deguonis • Prijungiamas monitorius / defibriliatorius, punktuojama vena ar kaulų čiulpai • Nustatomos ir šalinamos priežastys
3
Ar nepaisant deguonies tiekimo ir ventiliacijos ŠSD išlieka < 60 k. / min. ir yra kraujotakos sutrikimas?
Taip
Ne
4
Atliekami pradinio gaivinimo veiksmai 2 min.
5A
• Vertinama ir užtikrinama ABC • Jei reikia, skiriamas deguonis • Aiškinamasi bradikardijos priežastys
Ne
5
Ar tęsiasi bradikardija ir kvėpavimo / kraujotakos sutrikimas?
Taip
6
• Epinefrinas IV / IO – 0,01 mg/kg (1:10 000; 0,1 ml/kg) ET – 0,1 mg/kg (1:1000; 0,1 ml/kg) Kartojama kas 3–5 min. • Atropinas Skiriama, jei padidėjęs klajoklio nervo tonusas ar yra pirminė atrioventrikulinė blokada IV / IO – 0,02 mg/kg, galima kartoti ET – 0,04–0,06 mg/kg minimali dozė – 0,1 mg, maksimali dozė – 0,5 mg Apsvarstoma elektrinės širdies stimuliacijos ar nuolatinės epinefrino infuzijos galimybė
7
Jei nebečiuopiamas centrinis pulsas, vadovaujamasi 4 priedu
*Kraujotakos sutrikimas
• hipotenzija
• staigus sąmonės sutrikimas
• šokas
_________________
Vaiko gaivinimo standarto
6 priedas
TACHIKARDIJOS GYDYMAS, ESANT SUTRIKUSIAI KRAUJOTAKAI*, ASPĮ
_______________
Priedo pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-822
NAUJAGIMIO gaivinimo standartas
I. Bendrosios nuostatos
1. Naujagimio gaivinimo standartas (toliau – gaivinimo standartas) parengtas siekiant sumažinti naujagimių mirtingumą nelaimingų atsitikimų ir kitų gyvybei pavojingų būklių metu.
2. Šis gaivinimo standartas nustato gaivinimo veiksmus, atliekamus sustojus kraujotakai ir (ar) kvėpavimui, stengiantis išsaugoti naujagimio gyvybę.
3. Dažniausia naujagimius reikia gaivinti dėl sustojusio kvėpavimo.
4. Kvėpavimo ir kraujotakos palaikymas apima krūtinės ląstos paspaudimus (toliau – paspaudimai) ir dirbtinį kvėpavimą (toliau – įpūtimai).
5. Gaivinimas apima
5.1. pradinį gaivinimą;
5.2. specialųjį gaivinimą;
5.3. asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
6. Šiame gaivinimo standarte vartojamos sąvokos
6.1. Pradinis naujagimio gaivinimas – kvėpavimo ir kraujotakos atkūrimas ir (ar) palaikymas, atliekant dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės ląstos paspaudimus;
6.2. kitos šiame gaivinimo standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Vaiko gaivinimo standarte, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-822 „Dėl Gaivinimo standartų patvirtinimo.
Punkto pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
7. Greitosios medicinos pagalbos stotis arba Bendrosios pagalbos centras, priimantys pagalbos skambučius, teikia instrukcijas telefonu, vadovaudamiesi 1 priedu.
II. PRADINIS NAUJAGIMIO GAIVINIMAS
8. Ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar ASPĮ, neteikiančioje akušerijos ir neonatologijos paslaugų, gaivinama vadovaujantis 1 priedu.
9. Iš ASPĮ po gimimo išrašytas naujagimis gali būti gaivinamas kaip kūdikis.
Punkto pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
10. Naujagimį reikia gaivinti, kai jis nekvėpuoja ar kvėpčioja ir (ar) yra suglebęs.
11. Lydintis asmuo ar kitas gaivintojas turi kviesti GMP ir įsidėmėti laiką, kada pradėtas gaivinimas.
12. Atliekant gaivinimą, pirmiausia (per 30 sek.) reikia
12.1. užtikrinti šiltą aplinką;
12.2. išvalyti burną ir nosį;
12.3. sausai nušluostyti, pašalinti drėgnus vystyklus ir guldyti ant sauso kieto pagrindo;
12.4. šiek tiek atlošti galvą, paskatinti kvėpavimą glostant nugarą, krūtinę, galūnes, ar patapšnojant per padus.
13. Jei naujagimis nekvėpuoja ar kvėpčioja, per 30 sekundžių reikia atlikti 20–30 įpūtimų. Jei naujagimis ir toliau nekvėpuoja ar kvėpčioja, pradedami daryti krūtinės ląstos paspaudimai.
14. Paspaudimų ir įpūtimų santykis, nepriklausomai nuo gaivintojų skaičiaus, turi būti 3:1. Po 3 paspaudimų atliekamas 1 įpūtimas. Per 2 sekundes atliekama 3 paspaudimai ir 1 įpūtimas. Per minutę atliekama 90 paspaudimų ir 30 įpūtimų. Spaudžiamas apatinis krūtinkaulio trečdalis dviejų rankų nykščiais arba dviem pirštais. Paspaudimų gylis – apie trečdalį krūtinės ląstos gylio.
15. Pradinio naujagimio gaivinimo veiksmai atliekami tol, kol
15.1. atkuriama kraujotaka ir kvėpavimas;
15.2. atvyksta GMP.
16. Jei gaivintas tik ką gimęs naujagimis, atkūrus kraujotaką ir kvėpavimą, jis atskiriamas nuo motinos perkerpant ar perpjaunant virkštelę: ji tampriai perrišama marlinėmis ar kitokio audeklo juostelėmis, vieną juostelę uždedant apie 18 cm, kitą – 25 cm atstumu nuo bambos žiedo. Virkštelė perkerpama arba perpjaunama tarp abiejų juostelių.
Punkto pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
III. SPECIALUSIS NAUJAGIMIO GAIVINIMAS
17. Specialusis naujagimio gaivinimas – tai kvėpavimo ir kraujotakos atkūrimas ir palaikymas, naudojant specialiąsias medicinos pagalbos priemones ir medikamentus.
18. Specialiuoju naujagimio gaivinimo standartu vadovaujasi stacionarinės ASPĮ, teikiančios akušerijos ir neonatologijos paslaugas, ir pagal priskirtą kompetenciją ir galimybes – GMP specialistai.
19. Naujagimiui atliekamų gaivinimo veiksmų seka nurodyta 2 priede.
20. Pirmųjų gaivinimo veiksmų ypatumai
20.1. naujagimiai, gimę iki 32 nėštumo savaičių, tuoj pat po gimimo suvystomi į plastikinį vystyklą ar maišą iki kaklo, nešluostomi. Visi gaivinimo veiksmai, jei reikia, atliekami naujagimiui esant maiše ar vystykle;
20.2. jei vaisiaus vandenyse yra mekonijaus, gimus naujagimiui įvertinamas jo aktyvumas (kvėpavimas ir raumenų tonusas). Jei naujagimis neaktyvus (suglebęs ir nekvėpuoja ar kvėpčioja), atliekami pirmieji gaivinimo veiksmai. Jei kvėpavimas neatsikuria ar ŠSD mažiau kaip 100 k./min., pradedama dirbtinė plaučių ventiliacija (toliau – DVP);
20.3. jei naujagimis gimsta iš tirštų, mekonijumi užterštų vaisiaus vandenų, yra neaktyvus (suglebęs ir nekvėpuoja ar kvėpavimas nereguliarus) ir įtariama kvėpavimo takų obstrukcija, intubuojama trachėja ir išsiurbiamas turinys iš trachėjos;
20.4. jei atlikus pirmuosius gaivinimo veiksmus atkuriamas spontaninis kvėpavimas (ŠSD > 100 k./min.), bet yra centrinė cianozė, oksigenacija vertinama pulsoksimetru. Jei oksigenacija nepakankama, laisva tėkme tiekiamas deguonis
Punkto pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
21. Dirbtinis kvėpavimas
21.1. jei, atlikus pirmuosius gaivinimo veiksmus, naujagimis nepradeda kvėpuoti arba kvėpčioja ir (arba) jo ŠSD mažiau kaip 100 k./min., pradedama daryti įpūtimus pro veido kaukę 40–60 k./min. dažniu. Įvertinamas įpūtimų efektyvumas, pašalinamos priežastys, kurios gali sąlygoti neefektyvius įpūtimus;
21.2. jei naujagimiams, gimusiems po 34 nėštumo savaitės, ventiliacija pro veido kaukę neefektyvi ir intubuoti trachėjos nėra galimybių, ventiliuojama pro gerklų kaukę;
21.3. išnešiotiems naujagimiams įpūtimai atliekami aplinkos oru. Prireikus naudojamas deguonis;
21.4. neišnešiotiems naujagimiams (gimusiems iki 32 nėštumo savaitės) įpūtimai pradedami 21–30 % deguonies koncentracija ir ji reguliuojama pagal naujagimio oksigenaciją, matuojamą pulsoksimetru;
21.5. neišnešiotam kvėpuojančiam naujagimiui, kuriam yra kvėpavimo sutrikimo sindromo požymių, skiriama nuolatinio teigiamo slėgio kvėpavimo takuose terapija;
21.6. DPV atliekama 30 sek. Po 30 sek. įvertinama širdies veikla. Jei ŠSD yra daugiau kaip 100 k./min., bet nėra spontaninio kvėpavimo, tęsiami įpūtimai;
21.7. jei įpūtimai užtrunka keletą minučių, per burną į skrandį įkišamas maitinimo zondas dekompresijai atlikti;
21.8. įpūtimai baigiami, kai atkuriama širdies veikla (>100 k./min.) ir kvėpavimas.
Punkto pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
22. Trachėjos intubacija atliekama, kai
22.1. naujagimis gimsta iš mekonijumi užterštų tirštų vaisiaus vandenų, yra neaktyvus (suglebęs ir nekvėpuojantis ar kvėpčioja) ir įtariama kvėpavimo takų obstrukcija;
22.2. ventiliacija kvėpavimo maišu pro veido kaukę neefektyvi;
22.3. atliekami krūtinės ląstos paspaudimai;
22.4. įtariama įgimta diafragmos išvarža.
Punkto pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
23. Krūtinės ląstos paspaudimai
23.1. jei 30 sekundžių atliekant įpūtimus ŠSD išlieka < 60 k./min., pradedami krūtinės ląstos paspaudimai (tęsiant įpūtimus);
23.2. jei įtariama, kad bradikardijos priežastis yra širdies patologija, galima didinti krūtinės ląstos paspaudimų dažnį iki 15 paspaudimų (15 paspaudimų ir 2 įpūtimai)
Punkto pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
24. Medikamentai
24.1. jei po 30 sekundžių trukusių įpūtimų ir dar po 30 sekundžių įpūtimų su paspaudimais ŠSD išlieka mažiau kaip 60 k./min., į virkštelės veną srove sušvirkščiama epinefrino tirpalo ir (ar) cirkuliuojantį kraujo tūrį atkuriančių tirpalų;
24.2. epinefrinas švirkščiamas į virkštelės veną (kol kateterizuojama virkštelės vena, epinefrinas gali būti švirkščiamas į trachėją);
24.3. hipovolemijai kontroliuoti skiriama 0,9 proc. natrio chlorido arba Ringerio laktato tirpalo.
25. Specialusis naujagimio gaivinimas nutraukiamas, kai tinkamai atliekant visus gaivinimo veiksmus ne mažiau kaip 10 minučių nepavyksta atkurti širdies veiklos.
Punkto pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
26. Atlikus specialųjį gaivinimą naujagimiui teikiama pagalba, vadovaujantis ABCDE pricipu, užtikrinant
26.1. kvėpavimo takų praeinamumą ir apsaugą (A);
26.2. plaučių ventiliaciją (B);
26.3. kraujotaką ir organų perfuziją (C);
26.4. priemonių, mažinančių pohipoksinį smegenų pažeidimą ir gerinančių centrinės nervų sistemos veiklą, taikymą (terapinė hipotermija) (D);
Punkto pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
26.5. apžiūrą ir ištyrimą (E).
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
27. Atlikus specialųjį naujagimio gaivinimą, užpildomas naujagimio gaivinimo protokolas (3 priedas).
28. ASPĮ vadovo nustatyta tvarka sudaromos gaivinimo komandos ir nustatoma jų darbo organizavimo tvarka.
Papildyta punktu
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
PAAIŠKINIMAI
ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga
ABCDE
A – atverti kvėpavimo takus
B – kvėpavimas
C – kraujotaka
D – neurologinis pažeidimas
E – apžiūra ir ištyrimas
GMP – greitosios medicinos pagalbos stotis
KKP – kvėpavimo ir kraujotakos palaikymas
ŠSD – širdies susitraukimų dažnis
_________________
Naujagimio gaivinimo standarto
1 priedas
PRADINIS NAUJAGIMIO GAIVINIMAS
* kas 30 sek. vertinti kvėpavimą
_____________________
Priedo pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
Naujagimio gaivinimo standarto
2 priedas
SPECIALUSIS NAUJAGIMIO GAIVINIMAS
Priedo pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
Naujagimio gaivinimo standarto
3 priedas
(Naujagimio gaivinimo protokolo forma)
NAUJAGIMIO GAIVINIMO PROTOKOLAS
Pavardė, vardas
Gimimo data
Ligos istorijos Nr.
Pildoma, kai gaivinamas tik ką gimęs naujagimis
Gimimo laikas: val. min.
Pildoma, kai naujagimis gaivinamas vėlesniu naujagimystės laikotarpiu
Gaivinimo data: Gaivinimo pradžios laikas: val. min.
I. Tirštas mekonijus vaisiaus vandenyse (pildoma, kai gaivinamas tik ką gimęs naujagimis)
Tirštas mekonijus vaisiaus vandenyse: Ne Taip
Aktyvus (pažymėti) Neaktyvus (nekvėpuoja ar kvėpčioja ir suglebęs) (pažymėti)
Išsiurbimas iš trachėjos (parašyti laiką po gimimo)
Mekonijus trachėjoje (pažymėti)
ŠSD po išsiurbimo (pažymėti)
I – asis ( )
taip
ne
< 100
> 100
II – asis ( )
taip
ne
< 100
> 100
III – asis ( )
taip
ne
< 100
> 100
II. Pirmieji gaivinimo veiksmai
Pradžia
Trukmė
Šiluma
Išsiurbimas iš burnos ir nosies
Kvėpavimo stimuliavimas
Deguonies tiekimas laisva tėkme: Ne Taip
Deguonies koncentracija: %
Būklės vertinimas
Kvėpuoja Nekvėpuoja Kvėpčioja SpO2: % ŠSD k./min.
III. Dirbtinė plaučių ventilia-cija (DPV)
Pro veido kaukę
Neatlikta Atlikta
Pradžia
DPV trukmė
Aplinkos oru
Su deguonimi
Deguonies koncentracija: %
Pro intubacinį vamzdelį
Neatlikta Atlikta
Intubacijos laikas
DPV trukmė
Intubacinio vamzdelio skersmuo (mm) (pažymėti): 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0
Intubacinio vamzdelio įkišimo į trachėją gylis (cm) (pažymėti): 6 7 8 9 10
Pro gerklų kaukę
Neatlikta Atlikta
Gerklų kaukės įkišimo laikas
DPV trukmė
Būklės vertinimas
Kvėpuoja Nekvėpuoja Kvėpčioja SpO2: % ŠSD k./min.
IV. Krūtinės ląstos paspaudimai (tęsiant įpūtimus santykiu 3:1)
Neatlikti Atlikti
Pradžia
Trukmė
Būklės vertinimas
Kvėpuoja Nekvėpuoja Kvėpčioja SpO2: % ŠSD k./min.
V. Medikamentai, tęsiant DPV ir krūtinės ląstos paspaudimus
Nešvirkšti Švirkšti
Laikas
Į virkštelės veną (ml) Į kitą centrinę ar periferinę veną
Epinefrinas 1:10 000
ŠSD (k./min.)
0,9 proc. natrio chloridas
ŠSD (k./min.)
Epinefrinas 1:10 000
ŠSD (k./min.)
0,9 proc. natrio chloridas
ŠSD (k./min.)
Epinefrinas 1:10 000
ŠSD (k./min.)
Būklės vertinimas
Kvėpuoja Nekvėpuoja Kvėpčioja SpO2: % ŠSD k./min.
VI. CPAP terapija (pildoma, kai gaivinamas tik ką gimęs naujagimis)
Netaikyta [] Taikyta []
CPAP slėgis: cmH2O
Deguonies koncentracija CPAP metu
Gaivinimo trukmė
Neatgaivintas
Naujagimio būklės pagal Apgar skalę vertinimas (pildoma, kai gaivinamas tik ką gimęs naujagimis)
Laikas
ŠSD
Kvėpavimas
Odos spalva
Raumenų tonusas
Refleksinis jaudrumas
Suma
1 min.
5 min.
Jeigu po 5 min. 6 balai ar mažiau
10 min.
Gaivinto naujagimio perkėlimas į naujagimių skyrių / intensyvios terapijos palatą (pildoma, jei reikia perkelti)
Pervežama (pažymėti): transportiniu inkubatoriumi inkubatoriumi lova
Būklė pervežant
Kvėpuoja Nekvėpuoja Kvėpčioja SpO2: % ŠSD k./min.
Pervežimo metu
Tiekiamas deguonis laisva tėkme: Ne Taip Deguonies koncentracija: %
DPV pro intubacinį vamzdelį: Ne Taip Deguonies koncentracija: %
CPAP terapija Ne Taip CPAP slėgis: cmH2O Deguonies koncentracija: %
Perkėlimo į naujagimių skyrių laikas
Pastabos
Gaivinimo komanda
Komandos vadovas (pareigos, antspaudas, parašas)
I gaivintojas (pareigos, antspaudas, parašas)
II gaivintojas (pareigos, antspaudas, parašas)
III gaivintojas (pareigos, antspaudas, parašas)
___________________________
Priedo pakeitimai
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
Pakeitimai
1.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-1008, 2018-09-12, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14535
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-822 „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-272, 2020-03-03, paskelbta TAR 2020-03-05, i. k. 2020-04939
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-822 „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-635, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-24, i. k. 2022-05719
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. Įsakymo Nr. V-822 „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“ pakeitimo
[1] Pildo pacientas arba paciento atstovas, kuris atstovauja pacientui pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, ir tik tais atvejais, kai jau yra Konsiliumo, inicijuoto gaivinimo standarto IV skyriaus trečiojo skirsnio nustatyta tvarka, sprendimas, kad paciento gaivinimas prilygtų beviltiškam gaivinimui.