Legislator Case Law & Legislation
TAR.858BE3CF2762 LT

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 98:2014 „NATŪRALUS IR DIRBTINIS DARBO VIETŲ APŠVIETIMAS. Apšvietos MAŽIAUSIOS ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ PATvirtinimo

1 Articles / Provisions · Lithuania
Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2014-11-01

Suvestinė redakcija nuo 2014-11-01

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 44-1278, i. k. 1002250ISAK00000277

Nauja redakcija nuo 2014-11-01

Nr. V-520, 2014-04-30, paskelbta TAR 2014-05-06, i. k. 2014-05119

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 98:2014 „NATŪRALUS IR DIRBTINIS DARBO VIETŲ APŠVIETIMAS. Apšvietos MAŽIAUSIOS ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ PATvirtinimo

2000 m. gegužės 24 d. Nr. 277

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi

1. T v i r t i n u Lietuvos higienos normą HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal administruojamą sritį.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS AIMUNDAS ALEKNA

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-520

redakcija)

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 98:2014

„NATŪRALUS IR DIRBTINIS DARBO VIETŲ APŠVIETIMAS.

Apšvietos MAŽIAUSIOS ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“

I SKYRIUS

BENDRosios nuostatos

1. Ši higienos norma nustato natūralaus ir dirbtinio apšvietimo apšvietos mažiausias ribines vertes darbo vietose bei bendruosius apšvietos matavimo reikalavimus, nustatytus siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą ir užtikrinti saugą.

2. Ši higienos norma taikoma įrengiant ir įvertinant darbo vietų natūralų, dirbtinį ir mišrų apšvietimą patalpų viduje ir statinių išorėje.

3. Šia higienos norma turi vadovautis juridiniai ir fiziniai asmenys

3.1. projektuojantys, įrengiantys ir naudojantys darbo vietas ir patalpas;

3.2. kontroliuojantys darbo sąlygas ir apšvietimo kokybę bei poveikį dirbančiųjų sveikatai.

4. Į šios higienos normos reikalavimus turi būti atsižvelgta rengiant norminius dokumentus, susijusius su darbo vietų ir darbo patalpų apšvietimu.

5. Ši higienos norma netaikoma

5.1. požeminių kasinėjimų apšvietimui;

5.2. specialiosioms saugos apšvietimo sistemoms ir avarinio apšvietimo sistemoms;

5.3. ten, kur specialius apšvietimo reikalavimus nustato kiti teisės aktai (higienos normos).

6. Darbdavys, įgyvendindamas savo pareigą sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais [8.1, 8.2, 8.4, 8.5], organizuoja darbo patalpų ir darbo vietų apšvietimo vertinimą. Darbo patalpų ir darbo vietų natūralaus ir dirbtinio apšvietimo išmatuotos apšvietos vertės turi būti ne mažesnės kaip natūralaus ir dirbtinio apšvietimo mažiausios apšvietos ribinės vertės, pateiktos šioje higienos normoje.

7. Darbdavys turi atsižvelgti į profesinės rizikos įvertinimo rezultatus ir imtis atitinkamų priemonių natūralaus, dirbtinio ar mišraus apšvietimo keliamai rizikai šalinti ar mažinti. Teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojai arba jų atstovai turi būti informuojami ir konsultuojami apie bet kurią priemonę, kurios imtasi įgyvendinant šią higienos normą, ir su ja susijusiais saugos ir sveikatos klausimais.

II SKYRIUS

NUORODOS

8. Šioje higienos normoje yra nuorodos į šiuos dokumentus

8.1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. A1-457/V-961 „Dėl profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“;

8.2. Darboviečių įrengimo bendruosius nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“;

8.3. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-28 „Dėl Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“;

8.4. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 „Dėl Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo“;

8.5. Saugaus darbo organizavimo ir darbo vietų įrengimo reikalavimus naudingų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais įmonėse, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. A1-104/D1-186 „Dėl Saugaus darbo organizavimo ir darbo vietų įrengimo reikalavimų naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse patvirtinimo“;

8.6. Statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“;

8.7. Statybos techninį reglamentą STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D1-62 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ patvirtinimo“;

8.8. LST EN 12464-1:2011 „Šviesa ir apšvietimas. Darbo vietų apšvietimas. 1 dalis. Darbo vietos patalpų viduje“;

8.9. LST EN 12464-2:2007 „Šviesa ir apšvietimas. Darbo vietų apšvietimas. 2 dalis. Darbo vietos statinių išorėje“.

III SKYRIUS

SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS

9. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys

9.1. Akinimas – matomumo pablogėjimą sukeliantis reiškinys, kai regėjimo lauke atsiranda ryškių objektų, prie kurių akys nėra prisitaikiusios.

9.2. Apšvieta – kuriame nors paviršiaus taške į paviršiaus elementą krintantis šviesos srautas, padalytas iš to elemento ploto, išreikšta liuksais (lx).

9.3. Apšvietimas – šviesos energijos paskirstymas, gerinantis objektų matomumą.

9.4. Apšvietos ribinė vertė – tokia apšvieta, kuriai esant dirbant nustatytą laiką (bet ne ilgiau kaip 40 val. per savaitę) visą profesinio darbo laikotarpį nekyla nemalonių regėjimo pojūčių ir nepakenkiama darbuotojo regėjimui bei sveikatai, matuojama liuksais (lx).

9.5. Apšvietos tolygumas – tiesioginio regėjimo lauko darbo vietoje (darbo paviršiaus) ir artimosios aplinkos apšvietos santykis.

9.6. Artimoji aplinka – paviršiaus plotas 0,5 m atstumu aplink tiesioginį regėjimo lauką darbo vietoje (3 priedas).

9.7. Bendras dirbtinis apšvietimas – dirbtinių šviesos šaltinių, tolygiai išdėstytų viršutinėje darbo patalpų zonoje, apšvietimas.

9.8. Bendras fonas – paviršiaus plotas 3,0 m atstumu aplink artimąją aplinką (3 priedas).

9.9. Darbo paviršius – paviršius, ant kurio dirbama (kur matuojama apšvieta).

9.10. Darbo zona – dinamiška zona, kurioje išdėstyti elementai, susiję su atliekama užduotimi.

9.11. Dirbtinis apšvietimas – elektros techninių įrenginių skleidžiama šviesa.

9.12. Kombinuotas dirbtinis apšvietimas – suderintas bendras dirbtinis ir vietinis dirbtinis apšvietimas.

9.13. Kombinuotas natūralus apšvietimas – bendras viršutinis natūralus apšvietimas ir šoninis natūralus apšvietimas.

9.14. Mišrus apšvietimas – suderintas natūralus ir dirbtinis apšvietimas.

9.15. Natūralus apšvietimas – dangaus skliauto tiesioginė arba atspindėta šviesa.

9.16. Natūralios apšvietos koeficientas (NAK) – tam tikrame patalpos taške ir tuo pačiu metu lauke (esant visiškai atviram dangaus skliautui, ne šešėlyje) natūralaus apšvietimo išmatuotų apšvietos verčių santykis (procentais).

9.17. Objektas – regimas daiktas, atskira jo dalis arba defektas, kuriuos reikia matyti darbo proceso metu.

9.18. Regos darbų kategorijos – darbų kategorijos, kurios skirstomos pagal mažiausio matomo objekto dydį.

9.19. Šoninis natūralus apšvietimas – natūralus apšvietimas per išorinėse pastato sienose įrengtus langus.

9.20. Tiesioginis regėjimo laukas – paviršiaus, kuriame atliekama darbo užduotis, plotas.

9.21. Vietinis dirbtinis apšvietimas – dirbtinio šviesos šaltinio, įrengto tiesiogiai darbo vietoje arba darbo įrenginyje, apšvietimas.

9.22. Viršutinis natūralus apšvietimas – natūralus apšvietimas per stoge, sienose prie lubų įrengtus langus ar peršviečiamas lubas.

Kitos šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys atitinka sąvokas ir jų apibrėžtis, nustatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose.

IV SKYRIUS

NATŪRALAUS APŠVIETIMO DARBO PATALPŲ VIDUJE HIGIENOS REIKALAVIMAI

10. Darbo patalpose, kuriose nuolat dirbama, turi būti užtikrintas natūralus apšvietimas, atitinkantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, išskyrus tuos atvejus, kai dėl technologinių ypatumų negali būti taikomas natūralus apšvietimas [8.2].

11. Natūralus apšvietimas pagal langų (šviesos angų) išdėstymą skirstomas į šoninį, viršutinį ir kombinuotą [8.7, 8.8].

12. Darbo patalpų natūralus apšvietimas vertinamas pagal natūralios apšvietos koeficiento (toliau – NAK) vertę (procentais) [8.2, 8.4, 8.6]. NAK ribinės vertės pateiktos 1 priede.

13. Priklausomai nuo langų tipo ir orientacijos į pasaulio šalis, NAK vertė koreguojama pagal formulę

Nn=Nv× k,

kurioje

Nn – koreguota NAK vertė;

Nv – NAK ribinė vertė, nurodyta 1 priede;

k – pataisos koeficientas, nurodytas 1 lentelėje.

1 lentelė. Pataisos koeficiento (k) vertės

Langų apibūdinimas

Langų orientacija į pasaulio šalis

Pataisos koeficientas, k

Langai pastatų išorinėse sienose

PV-V-ŠV-Š-ŠR-R-PR

1,1

Nuo PR-P iki PV (išskyrus PR ir PV)

1,0

Stoglangiai, švieslangiai

PV-V-ŠV-ŠR-R-PR

1,05

Nuo PR-P iki PV (išskyrus PR ir PV)

1,0

PASTABA. Žymėjimai lentelėje: Š – šiaurė, ŠR – šiaurės rytai, ŠV – šiaurės vakarai, V – vakarai, R – rytai, PR – pietryčiai, PV – pietvakariai, P – pietūs.

V SKYRIUS

DARBO VIETŲ DIRBTINIO APŠVIETIMO PATALPŲ VIDUJE

HIGIENOS REIKALAVIMAI

14. Atsižvelgiant į regos darbų kategorijas, nurodytas 1 priede, turi būti įrengtas bendras, vietinis arba kombinuotas dirbtinis apšvietimas.

15. Darbo patalpų nuolatinių darbo vietų dirbtiniam apšvietimui gali būti naudojami šviesos diodų šaltiniai, žemo slėgio dujų išlydžio (liuminescencinės), aukšto dujų slėgio – metalų halogenidų, natrio, ksenono, gyvsidabrio volframo, gyvsidabrio ir kitos lempos, kurių naudoti nedraudžia teisės aktai [8.3].

16. Darbo vietų dirbtiniam vietiniam apšvietimui naudojami šviestuvai su neperšviečiamais reflektoriais (atšvaitais). Šviestuvai turi būti išdėstyti taip, kad lempų skleidžiamas šviesos srautas neakintų darbuotojų tiek jų darbo vietoje, tiek kitose darbo patalpos vietose.

17. Dirbtinio apšvietimo apšvietos mažiausios ribinės vertės (liuksais) pateiktos 1 priede.

18. Normuojant dirbtinio apšvietimo darbo vietų apšvietą, reikia atsižvelgti į apšvietos verčių skalę, pateiktą 2 lentelėje [8.8].

2 lentelė. Patalpų apšvietos verčių skalė

Padalos vertės, lx

20, 30, 50, 75, 100, 150, 200, 300, 500, 750, 1000, 1500, 2000, 3000, 5000

19. Patalpų darbo vietų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės, nurodytos 1 priede, turi būti didinamos viena padala pagal 2 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę (pvz., kai mažiausia ribinė vertė yra 3000 lx, taikoma 2 lentelėje šalia šios vertės nurodyta didesnioji vertė – 5000 lx), kai

19.1. I–IV kategorijos regos darbai atliekami daugiau kaip pusę darbo dienos (pamainos) laiko;

19.2. dirbami pavojingi darbai (su diskiniu pjūklu ir pan.) ir bendro dirbtinio apšvietimo sistemos apšvieta yra ne didesnė kaip 150 lx;

19.3. dirba jauni asmenys arba vyksta jų gamybinis mokymas ir bendro dirbtinio apšvietimo sistemos apšvieta yra ne didesnė kaip 300 lx;

19.4. detalės yra itin mažos arba mažas jų kontrastas su fonu;

19.5. darbo metu stebimos besisukančios (ne mažiau kaip 500 sūkių per minutę, r/m) detalės arba judantys (ne mažesniu kaip 0,025 m/s greičiu) objektai;

19.6. nuolat ieškoma matomo objekto ne mažesniame kaip 0,1 m2 plote;

19.7. užduotį reikia vykdyti ilgai, palyginti su įprastiniu laikotarpiu;

19.8. kai yra keli aukščiau išvardyti požymiai.

20. Darbo patalpoje, kurioje nėra natūralaus apšvietimo, esant kombinuotam dirbtiniam apšvietimui, bendro dirbtinio apšvietimo šviestuvų sukuriamos darbo paviršiaus apšvietos mažiausia ribinė vertė turi būti didinama viena padala pagal 2 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę.

21. Darbo patalpoje, kurioje atliekami IV–VI kategorijos regos darbai ir kurioje darbuotojai būna trumpai arba joje nebūtina nuolatinė įrenginių priežiūra, dirbtinės apšvietos mažiausia ribinė vertė gali būti mažinama viena padala pagal 2 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę.

22. Darbo patalpų ir darbo vietų apšvietos mažiausios ribinės vertės, pateiktos 1 priede, gali būti mažinamos pagal 2 lentelėje nurodytą apšvietos verčių skalę

22.1. viena padala, jeigu, esant kombinuotai dirbtinio apšvietimo sistemai, normuojama apšvietos ribinė vertė yra ne mažesnė kaip 750 lx;

22.2. viena padala, kai, esant bendrai dirbtinio apšvietimo sistemai, atliekami I–V ir VII kategorijos regos darbai;

22.3. dviem padalomis, kai, esant bendrai dirbtinio apšvietimo sistemai, atliekami VI ir VIII kategorijos regos darbai.

23. Darbo patalpoje, kurioje atliekami I–IV kategorijų regos darbai, turi būti naudojamas kombinuotas dirbtinis apšvietimas.

24. Skirtingas apšvietimas tiesioginiame regėjimo lauke ir artimojoje aplinkoje gali sukelti regėjimo diskomfortą (sunkumus), todėl turi būti išlaikomas apšvietos tolygumas (pagal 3 lentelę). Bendro fono apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 1/3 artimosios aplinkos apšvietimo vertės.

3 lentelė. Darbo vietų patalpų viduje apšvietos tolygumas

Tiesioginio regėjimo lauko apšvieta (Et), lx

Artimosios aplinkos apšvieta, lx

Daugiau kaip arba lygu 750 500 300 200 150 100 Mažiau kaip arba lygu 50

500 300 200 150 Et Et Et

25. Mišrus darbo patalpų apšvietimas turi būti, kai

25.1. atliekami I–III kategorijos regos darbai;

25.2. dėl technologinių ypatumų negali būti taikomas natūralus apšvietimas, atitinkantis NAK ribines vertes, nurodytas 1 priede.

26. Dirbtinis apšvietimas (kai taikomas mišrus) turi atitikti šio skyriaus reikalavimus.

VI SKYRIUS

DARBO VIETŲ STATINIŲ IŠORĖJE APŠVIETIMO HIGIENOS REIKALAVIMAI

27. Darbo paviršių apšvieta, kai darbai vykdomi lauke, po pastoge, ant pastolių, turi atitikti 2 priede nurodytas apšvietos ribines vertes.

28. Normuojant dirbtinio apšvietimo darbo vietų apšvietą, atsižvelgiama į apšvietos verčių skalę, pateiktą 4 lentelėje [8.9].

4 lentelė. Apšvietos statinių išorėje verčių skalė

Padalos vertės, lx

5, 10, 15, 20, 30, 50, 75, 100, 150, 200, 300, 500, 750, 1000, 1500, 2000

29. Jeigu yra 19 punkte nurodytų požymių, darbo vietos dirbtinės apšvietos mažiausia ribinė vertė, nurodyta 2 priede, turi būti didinama viena padala pagal 4 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę.

30. Skirtingas apšvietimas tiesioginiame regėjimo lauke ir artimojoje aplinkoje gali sukelti regėjimo diskomfortą, todėl turi būti išlaikomas apšvietos tolygumas pagal 5 lentelę.

5 lentelė. Darbo vietų statinių išorėje apšvietos tolygumas

Tiesioginio regėjimo lauko apšvieta, lx

Artimosios aplinkos apšvieta, lx

Daugiau kaip arba lygu 500 300 200 150 50 – 100 Mažiau kaip 50

100 75 50 30 20 Nereglamentuojama

VII SKYRIUS

BENDRIEJI MATAVIMO IR VERTINIMO REIKALAVIMAI

31. Natūrali ir dirbtinė apšvieta matuojama specialiais prietaisais – liuksmetrais, kurie turi būti nustatyta tvarka periodiškai tikrinami ir naudojami pagal gamintojų instrukcijas.

32. Prietaisų matavimo diapazonas ir tikslumas turi atitikti jiems keliamus reikalavimus, apšvietos paklaida gali būti ne didesnė kaip 10 proc. Su gautais rezultatais turi būti pateikiami duomenys apie matavimo prietaisą (tipas, charakteristika, paskutinės metrologinės patikros data, patikros pažymos numeris ir kt.).

33. Natūrali ir dirbtinė apšvieta turi būti matuojama įprastinio darbo proceso sąlygomis, pvz., darbo vietoje darbuotojui sėdint 0,75–0,8 m aukštyje, sportui skirtose vietose ir judėjimo zonose (laiptai, koridoriai, automobilių stovėjimo aikštelės) – ant paviršiaus (grindų).

34. Matavimo prietaiso jautrusis elementas turi būti orientuotas pagal darbinę plokštumą. Šviesos srautas turi būti neužstotas matavimą atliekančio asmens ar kitų objektų. Matavimo metu negali būti keičiamas apšvietimas (sumontuojant ar išmontuojant šviestuvus).

35. Vienpuse šonine natūralia šviesa apšviestose darbo patalpose mažiausia NAK vertė matuojama darbo paviršiuje 1 m atstumu nuo sienos, labiausiai nutolusios nuo lango. Jeigu darbo patalpa apšviečiama dvipuse šonine natūralia šviesa, šis taškas yra patalpos viduryje.

36. Šonine natūralia šviesa apšviestų darbo patalpų mažiausia NAK vertė matuojama taške, kuris nuo langų yra

36.1. 1,5 patalpos aukščio atstumu – I–IV kategorijos regos darbams;

36.2. dvigubo patalpos aukščio atstumu – V–VII kategorijos regos darbams;

36.3. trigubo patalpos aukščio atstumu – VIII kategorijos regos darbams.

37. Jeigu darbo patalpos natūralus apšvietimas yra viršutinis arba kombinuotas, vidutinė NAK vertė matuojama taškuose, kurie yra patalpą kertančios vertikaliosios plokštumos ir santykinio darbo paviršiaus (arba grindų) susikirtimo taške. Pirmasis ir paskutinis taškai nustatomi 1 m atstumu nuo sienų (pertvarų) paviršiaus arba kolonų ašių [8.8, 8.9].

38. Dirbtinė apšvieta turi būti matuojama įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus (uždengus) natūralios šviesos šaltinius arba tamsiuoju paros metu.

39. Atliekant detalesnį apšvietos matavimą darbo zona gali būti suskirstyta apšvietimo matavimo taškų išdėstymo tinkleliu (4 priedas) [8.8, 8.9].

40. Gauti apšvietos matavimų rezultatai lyginami su mažiausiomis ribinėmis vertėmis, pateiktomis šios higienos normos 1 ir 2 prieduose.

41. Jeigu įmonėje įgyvendinama gera darbo vietų apšvietimo praktika, papildomai gali būti vertinami kiti apšvietimo parametrai: šviesos srauto kryptis, akinimas, mirgėjimas, spalvų perteikimas [8.8, 8.9].

___________________

Priedo pakeitimai

Nr. V-520, 2014-04-30, paskelbta TAR 2014-05-06, i. k. 2014-05119

Lietuvos higienos normos HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“

1 priedas

DARBO VIETŲ PATALPŲ VIDUJE APŠVIETOS MAŽIAUSIOS RIBINĖS VERTĖS

Eil. Nr.

Regos darbų charakteristika

Mažiausio matomo objekto dydis, mm

Regos darbų kategorija

Mažiausia ribinė vertė, lx

Natūralus apšvietimas, NAK, proc.

Vykdomų darbų rūšys (darbo zonos)*

1.

Maksimaliai tikslūs

Mažiau kaip 0,15

I

3 000

4,0

Kūrybinės dirbtuvės meno mokyklose, medienos inkrustavimo darbai, juvelyro darbas su brangakmeniais Graviravimas (raižyba)

2.

Labai tikslūs

Nuo 0,15 iki 0,30

II

1 000

4,0

Keramikos, stiklo gaminių dekoravimas, rankinis dažymas, brangakmenių gamyba Juvelyrinių dirbinių gamyba Spalvų kontrolė darbo vietos maisto pramonėje, odos dirbinių gamyboje Parametrų nustatymo, retušavimo, litografijos darbai spaustuvėse; pluošto kokybės ir spalvų kontrolė tekstilės gamyboje Automobilių dažymas, apdaila, salono apdaila ir kokybės kontrolė Kokybės ir spalvinės patikros darbai chemijos pramonėje Surinkimo darbai: gaminių tikslumo patikros, spausdintinių plokščių gamyba elektronikos ir elektrotechnikos pramonėje Tikslių mechanikos gaminių, šablonų gamyba metalo apdirbimo įmonėse Medienos gaminių kokybės kontrolė

3.

Tikslūs

0,31–0,50

III

500

4,0

Tikslių matavimų laboratorijos Vaistų gamybos patalpos Pašto patalpos Kepinių užbaigimas ir dekoravimas kepyklose Darbai delikatesinių maisto produktų gamyboje, virtuvėje, cigarų ir cigarečių gamyboje Stiklinės taros kontrolė, rūšiavimas, dekoravimas ir darbai maisto pramonės laboratorijose Skerdyklos, mėsos perdirbimo įmonės Pieno produktų įmonės Filtravimas cukraus perdirbimo gamyboje Kirpyklos Laikrodžių gamyba (automatinė); odinių pakinktų, batų gamyba (susiuvimas, poliravimas, kirpimas, formavimas, perforavimas), rūšiavimas, odos dažymas (mašinomis), pirštinių gamyba odos pramonėje Vidutinio dydžio ričių, skirstomųjų skydų gamyba (elektrotechnika) Tikslūs metalo gaminių surinkimo darbai Korpuso surinkimo zona automobilių gamyboje Medienos apdorojimo staklių zona Kontrolės patalpos jėgainėse Knygų gamyba Popieriaus paruošimas, darbas su spausdinimo mašinomis, spausdinimo matricų gamyba, rankinis spausdinimas spaustuvėse Rašymas, skaitymas, duomenų tvarkymas, konferencijų, susitikimų patalpos biuruose Bibliotekų skaityklos Verpimo, audimo, pynimo, mezgimo, dažymo, kepurių gamybos procesai tekstilės pramonėje Mažmeninės prekybos pakavimo patalpos; Virtuvės

4.

Vidutiniškai tikslūs

Daugiau kaip 0,5–iki 1,0

IV

300

3,0

Treniruoklių, sporto salės Siuntinių pakavimo ir tvarkymo patalpos Gaminių paruošimo ir kepimo patalpos kepyklose Mašinų salė ir gamyba cemento, betono, plytų gamyklose; formavimo medžiagų ruošimo patalpa; mašinų salė; emaliavimo, valcavimo, presavimo salės / zonos, paprastų detalių formavimo metalo apdirbimo gamyboje Stiklo pūtimas keramikos ir stiklo gamyboje Kabelių ir vielos gamyba, didelių ričių vyniojimas, ričių impregnavimas, gaminių galvanizavimas (padengimas), didelių kondensatorių surinkimas elektrotechnikos ir elektronikos gamyboje Metalo kalimas, virinimas, metalo lakštų, plonesnių kaip 5 mm, apdorojimas, detalių surinkimas, galvanizavimas metalo apdirbimo gamyboje Darbas su rėminiu pjūklu prie staliaus varstoto, klijavimas ir surinkimas medienos perdirbimo gamyboje Liejinių formavimas, liejimas liejyklose Gaminių rūšiavimas ir plovimas, malimas, maišymas, pakavimas maisto gamyboje Vaisių ir daržovių rūšiavimas ir pjaustymas Skalbinių priėmimas, rūšiavimas, skalbimas ir sausas valymas, lyginimas skalbyklose ir valyklose Žalios odos apdorojimas Džiuto ir kanapių pluošto karšimas, šukavimas, verpimas Popieriaus ir kartono gamyba Kopijavimas, katalogavimas ir pan., Registratūra biuruose; mažmeninės prekybos salės Bilietų kasos, registratūros, budėtojo vietos, bufetai restoranuose ar viešbučiuose; repeticijų, persirengimo, takelažo (dekoracijų montavimo) patalpos teatruose, koncertų ir kitų renginių pastatuose Parodų salės

5.

Nelabai tikslūs

1,1–5,0

V

200

3,0

Duonos tešlos paruošimas, alaus daryklos, cukraus gamyba, tabako džiovinimo ir fermentavimo patalpos Valgyklos, bufetai, rūbinės, prausyklos, dušai, tualetai Pašarų ruošimo, melžimo, rakandų plovimo, veršiavimosi patalpos Betono, cemento, plytų mišinių, plytų gamybos, degimo krosnių patalpos Metalo apdirbimo įmonės: smėlio paruošimo, liejimo cechai, liejinių iškratymo ir apdorojimo zonos Metalo štampavimas, plokščių, storesnių kaip 5 mm, apdorojimas, didelio tikslumo nereikalaujantis gaminių surinkimas Metalo gaminių apdirbimas, darbai su valcavimo staklėmis, darbas prie aukštakrosnės Medienos masės malimas popieriaus gamyboje Jėgainių mašinų salės, siurblinės, kondensatorinės, komutatoriaus patalpos Elektros pastočių patalpos, sandėliai su stelažais Odos rauginimo patalpos Tekstilės žaliavos ryšulių išpakavimas, plovimo vonių patalpos Biurų archyvai, holai, savitarnos restoranai, teatrų, kino teatrų, koncertų ir kitų renginių žiūrovų salės (tvarkymo, valymo metu), bibliotekų knygų fondai (lentynos) Mokymo įstaigų vestibiuliai, bibliotekų knygų saugyklos Gydymo įstaigų koridoriai, liftai, pacientų vonios ir tualetai Oro uostų atvykimo, išvykimo, bagažo aptarnavimo zonos, laukimo salės Uždaros geležinkelio stočių platformos, požeminės perėjos, bilietų kasos ir laukimo salės

6.

Netikslūs

Daugiau kaip 5,0

VI

100

3,0

Laiptai, krovininiai liftai, gamybos įrenginiai, nereikalaujantys nuolatinės priežiūros, restoranų, viešbučių koridoriai, liftai, didmeninės prekybos sandėliai, vestibiuliai

7.

Darbas su šviečiančiomis medžiagomis ir gaminiais karštuose gamybos padaliniuose

Daugiau kaip 0,5

VII

200

3,0

8.

Bendras darbo proceso stebėjimas

VIII

50

0,7

Saugyklos, laukimo zonos, pakrovimo, iškrovimo darbai, metalo sandėliai, koridoriai, automatizuoti procesai, ligoninių koridoriai naktį, gelžbetonio gaminių, apdailos plytelių džiovyklos, keramikos gaminių gamyklos, galvijų laikymo patalpos (tvartai)

*pateikti vykdomų darbų (darbo zonų) pavyzdžiai, sąrašas nėra baigtinis.

___________________

Priedo pakeitimai

Nr. V-520, 2014-04-30, paskelbta TAR 2014-05-06, i. k. 2014-05119

Lietuvos higienos normos HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“

2 priedas

DARBO VIETŲ STATINIŲ IŠORĖJE DIRBTINĖS APŠVIETOS MAŽIAUSIŲ RIBINIŲ VERČIŲ LENTELĖ

Eil. Nr.

Zonos, veiklos ar užduoties tipas*

Minimalus apšvietimas, lx

Pastabos

1.

BENDROSIOS EISMO ZONOS

1.1.

Tik pėstiesiems skirti takai

5

1.2.

Eismo zonos lėtai judančioms transporto priemonėms (maks. 10 km/h), pvz.: dviračiams, sunkvežimiams ir ekskavatoriams

10

1.3.

Reguliarus transporto priemonių eismas (maks. 40 km/h)

20

Laivų statyklose ir dokuose turi būti įvertintas akinimas

1.4.

Pėsčiųjų takų, automobilių apsisukimo, pakrovimo ir iškrovimo punktai

50

2.

ORO UOSTAI

Turėtų būti vengiama tiesioginės šviesos valdymo bokšto ir orlaivio nusileidimo kryptimi Prožektorių šviesos, tiesiogiai spinduliuojamos horizontaliai, turėtų būti apribotos iki minimumo.

2.1.

Aikštelės prieš angarus

20

2.2.

Aikštelės prieš terminalus

30

2.3.

Krovimo zonos

50

2.4.

Kuro bazės / saugyklos

50

2.5.

Orlaivių techninės apžiūros vietos

200

3.

STATYBVIETĖS

3.1.

Statybos aikštelės parengimas: žemės kasimas ir krovimas

20

3.2.

Drenažo vamzdžių montavimo, transporto, pagalbiniai ir sandėliavimo darbai

50

3.3.

Karkaso elementų montavimas, smulkūs sutvirtinimo darbai, medinių klojinių ir karkasų montavimas, elektros instaliacija ir kabelių tiesimas / klojimas

100

3.4.

Elektros elementų jungčių ir kabelių montavimas

200

4.

KANALAI, ŠLIUZAI IR UOSTAI

4.1.

Užtvankų / šliuzų ir kanalų krantinės

10

4.2.

Trapai ir perėjimai, skirti pėstiesiems

10

4.3.

Užtvankų / šliuzų kontroliavimo ir balastavimo zonos

20

4.4.

Krovinių pakrovimo, iškrovimo ir tvarkymo zonos

30

Etiketėms skaityti – 50 lx

4.5.

Keleivinių uostų keleivių zonos

50

4.6.

Žarnų, vamzdynų ir lynų sukabinimas

50

4.7.

Pėsčiųjų takų ir važiuojamųjų kelių pavojingos vietos

50

5.

ŽEMĖS ŪKIS

5.1.

Ūkio, fermos kiemas

20

5.2.

Stoginė

50

5.3.

Gyvulių rūšiavimo aptvaras

50

6.

DEGALINĖS

6.1.

Transporto priemonių stovėjimo ir saugojimo zonos

5

6.2.

Įvažiavimo ir išvažiavimo keliai neapšviestoje aplinkoje (pvz.: kaimo vietovių, priemiesčių)

20

6.3.

Įvažiavimo ir išvažiavimo keliai apšviestoje aplinkoje (pvz., miestuose)

50

6.4.

Oro slėgio ir vandens patikros bei kitos aptarnavimo zonos

150

6.5.

Skaitiklių rodmenų nuskaitymo zonos

150

7.

PRAMONĖS OBJEKTO IR SANDĖLIAVIMO ZONOS

7.1.

Didelių krovinių ir žaliavų trumpalaikis (tvarkymas) apdorojimas, birių prekių pakrovimas ir iškrovimas

20

7.2.

Didelių krovinių ir žaliavų nepertraukiamas aptarnavimas, krovinių sukrovimas ir iškrovimas, kranų kėlimo ir nuleidimo vietos, atviros pakrovimo platformos

50

7.3.

Adresų nuskaitymo darbai, dengtos pakrovimo platformos, darbai su įrankiais, paprasti sutvirtinimo ir formavimo darbai gelžbetonio gamyklose

100

7.4.

Mechanizmų ir vamzdyno montavimo darbai, dėl kurių reikia atlikti elektros instaliacijos patikrą

200

Taikomas vietinis apšvietimas

8.

JŪRINIAI DUJŲ IR NAFTOS TERMINALAI

8.1.

Vandens paviršius prie platformos

30

8.2.

Trapai, laiptai, pėsčiųjų takai

100

Lipant, einant, vaikštant

8.3.

Laivų švartavimosi zonos / transporto zonos

100

8.4.

Sraigtasparnių platformos

100

Turėtų būti vengiama tiesioginės šviesos valdymo bokšto ir lėktuvo tūpimo kryptimi Prožektorių šviesos, tiesiogiai spinduliuojamos horizontaliai, turėtų būti apribotos iki minimumo

8.5.

Gręžimo bokštai

100

8.6.

Aptarnavimo zonos

100

8.7.

Siurblių zonos

200

8.8.

Gelbėjimosi valčių zonos

200

8.9.

Gręžinių zonos

200

Reikia išskirtinio dėmesio įtraukiant virvę Naudojamas vietinis apšvietimas

8.10.

Purvo (dumblo) patalpos, pavyzdžių atrinkimo vietos

300

8.11.

Žalios naftos siurblinės

300

8.12.

Gamybos zonos

300

8.13.

Darbai su rotacinėmis mašinomis

500

9.

AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO AIKŠTELĖS (ZONOS)

9.1.

Neintensyvus judėjimas, pvz., automobilių stovėjimo vietos šalia parduotuvių, terasų, gyvenamųjų namų, dviračių parkų

5

9.2.

Vidutinio intensyvumo judėjimas, pvz., automobilių stovėjimo vietos šalia universalinių parduotuvių, biurų, įmonių, sporto ir daugiafunkcių pastatų kompleksų

10

9.3.

Intensyvus judėjimas, pvz.: automobilių stovėjimo vietos šalia mokyklų, bažnyčių, didelių prekybos centrų, didelių sporto ir daugiafunkcių pastatų kompleksų

20

10.

NAFTOS, CHEMIJOS PRODUKTŲ GAMYBA

10.1.

Technologinio proceso priežiūros įrangos valdymas, rankiniu būdu reguliuojamų utilizavimo vožtuvų naudojimas, variklių paleidimo ir sustabdymo, degiklių vietos

20

10.2.

Birių medžiagų pakrovimo ir iškrovimo į vagonus ir konteinervežius, išsipylimo ir nutekėjimo iš vamzdynų priežiūra

50

10.3.

Pavojingų medžiagų pakrovimo ir iškrovimo į vagonus ir konteinervežius, krovimo siurblių keitimo, bendrieji priežiūros darbai, prietaisų rodmenų nuskaitymas

100

10.4.

Kuro pakrovimo ir iškrovimo zonos

100

10.5.

Technikos ir elektros prietaisų remontas

200

Naudojamas vietinis apšvietimas

11.

ELEKTROS JĖGAINĖS (ENERGIJOS), ELEKTROS, DUJŲ IR ŠILUMOS ĮMONĖS

11.1.

Pėsčiųjų judėjimas elektrosaugos zonose

5

11.2.

Techninė priežiūra

20

11.3.

Bendroji priežiūra

50

11.4.

Bendrieji priežiūros darbai, prietaisų rodmenų nuskaitymas

100

11.5.

Aerodinaminių vamzdžių priežiūra

100

11.6.

Elektros prietaisų remontas

200

Naudojamas vietinis apšvietimas

12.

GELEŽINKELIAI IR TRAMVAJAI

12.1.

Geležinkelių zonos, įskaitant traukinius, tramvajus, mažus geležinkelius (siaurus bėgius), metro ir kt.

Reikia vengti transporto priemonių vairuotojų akinimo

12.2.

Keliai keleivinių stočių zonose, įskaitant sąstatų formavimo kelius

10

Ud** ≥ 1/8

12.3.

Manevravimo aikštelės: paskirstymo, sulėtinimo ir rūšiavimo zonos

10

Ud ≥ 1/5

12.4.

Sąstato skirstymo kalneliai

10

Ud ≥ 1/5

12.5.

Krovininių traukinių keliai, trumpalaikės operacijos

10

Ud ≥ 1/8

12.6.

Atviros platformos, kaimo ir vietiniai traukiniai, nedidelis keleivių skaičius

15

1. Didelį dėmesį reikia skirti platformos pakraščiams 2. Ud ≥ 1/8

12.7.

Pėsčiųjų takai

20

12.8.

Geležinkelių pervažos

20

12.9.

Atviros platformos, priemiestinio ir regioninio susisiekimo traukiniai su daug keleivių arba tarpmiestinio susisiekimo paslaugos su nedaug keleivių

20

1. Didelį dėmesį reikia skirti platformos pakraščiams 2. Ud ≥ 1/5

12.10.

Prekinių traukinių keliai, nepertraukiamas darbas

20

Ud ≥ 1/5

12.11.

Prekinėse zonose esančios atviros platformos

20

Ud ≥ 1/5

12.12.

Traukinių ir lokomotyvų techninė priežiūra

20

Ud ≥ 1/5

12.13.

Geležinkelio teritorijos priežiūros zonos

30

Ud ≥ 1/5

12.14.

Sukabinimo darbų (movos) zona

30

Ud ≥ 1/5

12.15.

Laiptai, mažos ir vidutinio dydžio stotys

50

12.16.

Atviros platformos, tarp miestų esančios stotelės

50

1. Didelį dėmesį reikia skirti platformos pakraščiams 2. Ud ≥ 1/5

12.17.

Dengtos platformos, priemiesčių, regioniniai ar tarpmiestiniai traukiniai su nedaug keleivių

50

1. Didelį dėmesį reikia skirti platformos pakraščiams 2. Ud ≥ 1/5

12.18.

Dengtos platformos prekinėse zonose, trumpalaikiai darbai

50

Ud ≥ 1/5

12.19.

Dengtos platformos, tarpmiestinės paslaugos

100

1. Didelį dėmesį reikia skirti platformos pakraščiams 2. Ud ≥ 1/3

12.20.

Laiptai, didelės stotys

100

12.21.

Uždaros platformos prekinėse zonose, nepertraukiamas darbas

100

Ud ≥ 1/5

12.22.

Apžiūros duobės

100

Reikia naudoti mažai akinantį vietinį apšvietimą

13.

LENTPJŪVĖS (medienos apdirbimo įmonės)

13.1.

Medienos tvarkymas sausumoje ir vandenyje, skiedrų ir pjuvenų konvejeriai

20

13.2.

Medienos rūšiavimas sausumoje arba vandenyje, medienos iškrovimo punktai ir pjaustytos medienos sukrovimo taškai, mechaninis medienos kėlimas į konvejerį, krovimas

50

13.3.

Pjaustytos medienos adresų nuskaitymas ir ženklinimas

100

13.4.

Rūšiavimas ir pakavimas

200

13.5.

Tiekimas į nužievinimo ir smulkinimo mašinas

300

14.

LAIVŲ STATYKLOS IR DOKAI

14.1.

Bendras apšvietimas laivų statybų zonose, surenkamų detalių sandėliavimo (saugojimo) zonos

20

14.2.

Trumpalaikis didelių dalių / sekcijų tvarkymas

20

14.3.

Laivų korpuso valymas

50

14.4.

Laivų korpusų dažymas ir suvirinimas

100

14.5.

Elektros ir mechaninių komponentų montavimas

200

15.

VANDENTIEKIO IR KANALIZACIJOS ĮRENGINIAI

15.1.

Įrangos priežiūra, rankiniu būdu valdomų vožtuvų naudojimas, variklių paleidimas ir sustabdymas, vamzdynai ir valymo įrenginiai

50

15.2.

Cheminių medžiagų tvarkymas, nuotėkių tikrinimas, siurblių keitimas, pagrindiniai priežiūros darbai, įrangos duomenų nuskaitymas

100

15.3.

Variklių ir elektros prietaisų remontas

200

*pateikti vykdomų darbų (darbo zonų) pavyzdžiai, sąrašas nėra baigtinis

**Ud – darbo paviršiaus minimalaus ir maksimalaus apšvietimo santykis

___________________

Priedo pakeitimai

Nr. V-520, 2014-04-30, paskelbta TAR 2014-05-06, i. k. 2014-05119

Lietuvos higienos normos HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“

3 priedas

DARBO VIETOS APŠVIETOS SCHEMA

1 – tiesioginis regėjimo laukas

2 – artimoji aplinka (0,5 m aplink tiesioginį regėjimo lauką)

3 – bendras fonas (3 m aplink artimąją aplinką)

____________________

Priedo pakeitimai

Nr. V-520, 2014-04-30, paskelbta TAR 2014-05-06, i. k. 2014-05119

Lietuvos higienos normos HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“

4 priedas

DARBO VIETŲ APŠVIETIMO MATAVIMO TAŠKŲ PARINKIMO LENTELĖ

Eil. Nr.

Darbo zonos ilgis, m

Didžiausias atstumas tarp matavimo taškų, m

Mažiausias matavimo taškų skaičius

1.

0,40

0,15

3

2.

0,60

0,20

3

3.

1,00

0,20

5

4.

2,00

0,30

6

5.

5,00

0,60

8

6.

10,00

1,00

10

7.

25,00

2,00

12

8.

50,00

3,00

17

9.

100,00

5,00

20

___________________

Papildyta priedu

Nr. V-520, 2014-04-30, paskelbta TAR 2014-05-06, i. k. 2014-05119

Pakeitimai

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-520, 2014-04-30, paskelbta TAR 2014-05-06, i. k. 2014-05119

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 277 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 98:2000 "Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai" pakeitimo

Need to analyze how this provision applies to your matter?

Cross-reference this statute against case law, commentaries, and related legislative provisions inside Legislator AI.

Open in Legislator →