LT
DĖL GAMINANT IR NAUDOJANT BIODEGALUS, SKYSTUOSIUS BIOPRODUKTUS IR LYGINAMĄJĮ IŠKASTINĮ KURĄ IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ POVEIKIO APSKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Statutory Text (1 Articles)
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Suvestinė redakcija nuo 2023-06-02
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 2-83, i. k. 111301MISAK0000D1-2
Nauja redakcija nuo 2017-04-20
Nr. D1-270, 2017-03-31, paskelbta TAR 2017-04-04, i. k. 2017-05589
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL GAMINANT IR NAUDOJANT BIODEGALUS, SKYSTUOSIUS BIOPRODUKTUS IR LYGINAMĄJĮ IŠKASTINĮ KURĄ IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ POVEIKIO APSKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2011 m. sausio 3 d. Nr. D1-2
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 7 straipsnio 4 punktu ir įgyvendindamas 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią bei vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p.16), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1513 (OL 2015 L 239, p. 1) ir 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 93/12/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 23 tomas, p. 182), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1513 (OL 2015 L 239, p. 1),
tvirtinu Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisykles (pridedama).
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2011 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. D1-2
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2021 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-415
redakcija)
GAMINANT IR NAUDOJANT BIODEGALUS, SKYSTUOSIUS BIOPRODUKTUS, BIOMASĖS KURĄ IR LYGINAMĄJĮ IŠKASTINĮ KURĄ IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ POVEIKIO APSKAIČIAVIMO TAISYKLĖS
1. Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato sąlygas ir metodus, kuriais remiantis apskaičiuojamas lyginamasis poveikis (į atmosferą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išreikštas CO2 ekvivalentu) deginant iškastinį kurą arba tą patį energijos kiekį išskiriančius biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos
2.1. faktinė sumažinto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė – tam tikru gamybos būdu gaminant biodegalus, skystuosius bioproduktus ar biomasės kurą per visus ar tam tikrus gamybos etapus sumažinto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė, apskaičiuojama pagal Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priede nustatytą faktinės vertės apskaičiavimo metodiką;
2.2. numatytoji sumažinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė – naudojant tipinę sumažinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertę ir iš anksto nustatytus koeficientus nustatoma vertė, kuri Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklėse nustatytomis aplinkybėmis gali būti naudojama vietoj faktinės sumažinto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertės;
2.3. tipinė sumažinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė – šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir jo sumažėjimo apytikslė vertė naudojant tam tikrą biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro gamybos būdą, kuri atitinka Europos Sąjungos vidutinę vertę;
2.4. kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymas, Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas.
3. Biodegalai, skystieji bioproduktai, biomasės kuras, kuriems gali būti taikoma Taisyklių 3 priede pateikta faktinės vertės apskaičiavimo metodika, turi atitikti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tvarumo kriterijus, neatsižvelgiant, kurioje pasaulio šalyje užauginta ar gauta žaliava jiems gaminti.
4. Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, apskaičiuojamas taip
4.1. naudojant numatytąsias vertes
4.1.1. kai biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdui taikoma numatytoji išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo vertė nustatyta Taisyklių 1 arba 2 priede ir kai biodegalų ar skystųjų bioproduktų apskaičiuota metams išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu, apskaičiuota pagal Taisyklių 3 priedo 7 punktą;
4.1.2. kai biomasės kuro gamybos būdui taikoma numatytoji išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo vertė nustatyta Taisyklių 6 priede ir kai biomasės kuro apskaičiuota metams išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu, apskaičiuota pagal Taisyklių 7 priedo 7 punktą;
4.2. naudojant biodegalų ir skystųjų bioproduktų faktinę vertę, apskaičiuotą pagal Taisyklių 3 priede nustatytą metodiką,
4.3. naudojant biomasės kuro faktinę vertę, apskaičiuotą pagal Taisyklių 7 priede nustatytą metodiką;
4.4. kai Taisyklių 4 ir 5 prieduose nurodytos numatytosios išskaidytos vertės gali būti naudojamos tik kai kuriems Taisyklių 3 priedo 1 punkte nurodytos formulės veiksniams apskaičiuoti, kiti Taisyklių 3 priedo 1 punkte nurodytos formulės veiksniai apskaičiuojami pagal Taisyklių 3 priede nustatytą faktinių verčių apskaičiavimo metodiką, – visų šių verčių suma; kai Taisyklių 8 priede nurodytos numatytosios išskaidytos vertės gali būti naudojamos kai kuriems Taisyklių 7 priedo 1 punkte nurodytų formulių veiksniams apskaičiuoti, kitiems veiksniams gali būti naudojamos faktinės vertės apskaičiuotos pagal Taisyklių 7 priede nustatytą metodiką, – visų šių verčių suma.
________________________
part_5c47dfc8c0944d43a54a1f453cf29f29_end
Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių
1 priedas
TIPINĖS IR NUMATYTOSIOS BIODEGALŲ VERTĖS, JEI JIE GAMINAMI NEIŠMETANT ANGLIES (NETO) pakeitus ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTį
Biodegalų gamybos būdas
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – tipinė vertė
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – numatytoji vertė
etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)
67 %
59 %
etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)
77 %
73 %
etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje[1])
73 %
68 %
etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje1)
79 %
76 %
etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje1)
58 %
47 %
etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje1)
71 %
64 %
etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)
48 %
40 %
etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje1)
55 %
48 %
etanolis iš kukurūzų (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje1)
40 %
28 %
etanolis iš kukurūzų (miško kirtimo liekanos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje1)
69 %
68 %
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)
47 %
38 %
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje[2])
53 %
46 %
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje2)
37 %
24 %
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (miško kirtimo liekanos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje2)
67 %
67 %
etanolis iš cukranendrių
70 %
70 %
etil-tret-butileterio (ETBE) dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui
tret-amiletileterio (TAEE) dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui
biodyzelinas iš rapsų grūdų
52 %
47 %
biodyzelinas iš saulėgrąžų
57 %
52 %
biodyzelinas iš sojos pupelių
55 %
50 %
biodyzelinas iš palmių aliejaus (atvirasis nuotekų rezervuaras)
33 %
20 %
biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)
51 %
45 %
biodyzelinas iš kepimo aliejų atliekų
88 %
84 %
biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų[3]
84 %
78 %
hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus
51 %
47 %
hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus
58 %
54 %
hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus
55 %
51 %
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)
34 %
22 %
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)
53 %
49 %
hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų
87 %
83 %
hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų[4]
83 %
77 %
grynas augalinis rapsų grūdų aliejus
59 %
57 %
grynas augalinis saulėgrąžų aliejus
65 %
64 %
grynas augalinis sojos pupelių aliejus
63 %
61 %
grynas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)
40 %
30 %
grynas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)
59 %
57 %
grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų
98 %
98 %
part_0fdad654dc9d410aa5ec61d17ec11e71_end
Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių
2 priedas
BIODEGALŲ, KURIŲ 2016 M. NEBUVO RINKOJE ARBA RINKOJE BUVO TIK MAŽI JŲ KIEKIAI, ĮVERTINTOS TIPINĖS IR NUMATYTOSIOS VERTĖS, JEI pakeitus ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTį BIODEGALAI GAMINAMI NEIŠMETANT ANGLIES (NETO)
Biodegalų gamybos būdas
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – tipinė vertė
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – numatytoji vertė
etanolis iš kviečių šiaudų
85 %
83 %
Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
83 %
83 %
Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos pavieniame įrenginyje
82 %
82 %
Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
83 %
83 %
Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos pavieniame įrenginyje
82 %
82 %
dimetileteris (DME) iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
84 %
84 %
dimetileteris (DME) iš medienos pavieniame įrenginyje
83 %
83 %
metanolis iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
84 %
84 %
metanolis iš medienos pavieniame įrenginyje
83 %
83 %
Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
89 %
89 %
Fišerio ir Tropšo benzinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
89 %
89 %
dimetileteris (DME) iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
89 %
89 %
metanolis iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
89 %
89 %
metil-tret-butileterio (MTBE) dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių
Vertės lygios atitinkamam metanolio gamybos būdui naudojamoms vertėms
part_1975f90f14584114aa33b1b8ee40752c_end
Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių
3 priedas
BIODEGALŲ, SKYSTŲJŲ BIOPRODUKTŲ IR LYGINTINO IŠKASTINIO KURO SUKELIAMO ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ POVEIKIO FAKTINĖS VERTĖS APSKAIČIAVIMO METODIKA
1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir naudojant transporto kurą, biodegalus ir skystuosius bioproduktus, kiekis apskaičiuojamas taip
1.1. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir naudojant biodegalus, kiekis apskaičiuojamas taip
E = eec + el + ep + etd + eu – esca – eccs – eccr
kur
E – bendras naudojant kurą išmetamas kiekis,
eec – kiekis, išmetamas išgaunant arba auginant žaliavas,
el – metams apskaičiuotas anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo būdo keitimu, išmetamas kiekis,
ep – kiekis, išmetamas perdirbant;
etd – kiekis, išmetamas transportuojant ir skirstant;
eu – kiekis, išmetamas naudojant kurą;
esca – išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas dėl anglies kaupimosi dirvožemyje taikant gerąją žemės ūkio praktiką ir mėšlo tvarkymo metodus;
eccs – išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas dėl CO2 surinkimo ir geologinio saugojimo;
eccr – išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas dėl CO2 surinkimo ir pakeitimo.
Pastaba. Neatsižvelgiamaį kiekį, išmetamą gaminant mechanizmus ir įrangą.
1.2. gaminant ir naudojant skystuosius bioproduktus, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas kaip biodegalams (E), tačiau skaičiuojant įtraukiamas energijos pavertimas elektros energija ir (arba) šiluma, ir vėsuma
1.2.1. jei energijos įrenginys duoda tik šilumą
kur
ECh – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,
E – visas skystojo bioprodukto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą,
ηh – šiluminis naudingumas apibrėžiamas kaip per metus pagamintos naudingosios šilumos ir metinių skystojo bioprodukto sąnaudų, atsižvelgiant į jo energinę vertę, dalmuo.
1.2.2. jei energijos įrenginys duoda tik elektros energiją
kur
ECel – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,
E – visas skystojo bioprodukto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą,
ηel – elektrinis naudingumas apibrėžiamas kaip per metus pagamintos elektros energijos ir metinių skystojo bioprodukto sąnaudų, atsižvelgiant į jo energinę vertę, dalmuo.
1.2.3. jei energijos įrenginys duoda naudingąją šilumą kartu su elektros energija ir (arba) mechanine energija, jo elektros energija ir mechaninė energija
kur
ECel – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,
E – visas skystojo bioprodukto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą,
ηel – elektrinis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos elektros energijos ir metinių kuro sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo,
ηh – šiluminis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos naudingosios šilumos ir metinių kuro sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo,
Cel – nustatyta eksergijos dalis elektros energijoje ir (arba) mechaninėje energijoje, yra 100 % (Cel = 1),
Ch –Karnò efektyvumas (eksergijos dalis naudingojoje šilumoje).
1.2.4. jei energijos įrenginys duoda šilumą kartu su elektros energija ir (arba) mechanine energija, jo naudingoji šiluma
kur
ECh – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,
E – visas skystojo bioprodukto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą,
ηel – elektrinis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos elektros energijos ir metinių kuro sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo,
ηh – šiluminis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos naudingosios šilumos ir metinių kuro sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo,
Cel – nustatyta eksergijos dalis elektros energijoje ir (arba) mechaninėje energijoje, yra 100 % (Cel = 1),
Ch –Karnò efektyvumas (eksergijos dalis naudingojoje šilumoje).
Įvairių temperatūrų naudingosios šilumos Karnò efektyvumas (Ch) apibrėžiamas taip
kur
Th – naudingosios šilumos absoliučioji temperatūra (kelvinais), išmatuota galutiniame taške,
T0 – aplinkos temperatūra yra 273,15 K (lygi 0 °C).
Jeigu perteklinė šiluma eksportuojama pastatams šildyti (žemesnės kaip 150 °C (423,15 K) temperatūros), Ch gali būti apibrėžiamas taip
Ch – Karnò efektyvumas, kai šilumos temperatūra 150 °C (423,15 K), t. y.: 0,3546
Skaičiuojant T0 vartojamos sąvokos
a) kogeneracija – šiluminės, elektros ir (arba) mechaninės energijos gamyba vieno proceso metu;
b) naudingoji šiluma – šildymui arba vėsinimui gaminama šilumos energija siekiant atitikti ekonomiškai pagrįstą šilumos poreikį;
c) ekonomiškai pagrįsta paklausa – paklausa, kuri atitinka šildymo arba vėsinimo poreikį ir kuri priešingu atveju būtų tiekiama kitais būdais, atitinkančiais rinkos sąlygas.
2. Naudojant biokurą ir skystuosius bioproduktus, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis išreiškiamas taip
2.1. biodegalų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (E) išreiškiamas CO2 ekvivalento gramais biodegalų MJ, g CO2ekv/MJ;
2.2. skystųjų bioproduktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (EC) išreiškiamas CO2 ekvivalento gramais kiekvienam galutinio energijos produkto (šilumos arba elektros energijos) MJ, g CO2ekv /MJ.
Jei šiluma ir vėsuma gaminamos kartu su elektros energija, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis paskirstomas tarp šilumos ir elektros energijos (kaip nustatyta 1 punkto 1.2 papunktyje), neatsižvelgiant, šiluma naudojama šildymui ar vėsinimui[5].
Jei išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidariusių išgaunant arba auginant žaliavas, kiekis (eec) išreiškiamas g CO2ekv/sausosios pradinės žaliavos tonai?, CO2 ekvivalento gramai MJ kuro (g CO2ekv /MJ) apskaičiuojami taip[6]
kai
Sausosios pradinės žaliavos tonos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taip
3. Naudojant biodegalus ir skystuosius bioproduktus, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas apskaičiuojamas taip
3.1. naudojant biodegalus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas
kiekio sumažėjimas = (EF(t) – EB)/EF(t),
kur
EB – bendras biodegalų arba skystojo bioprodukto išmetamas kiekis;
EF(t) – bendras lygintino iškastinio kuro išmetamas kiekis transporto sektoriuje.
3.2. naudojant iš skystųjų bioproduktų pagamintą šilumą ir vėsumą, taip pat elektros energiją, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas
kiekio sumažėjimas = (ECF(h&c,el,) – ECB(h&c,el)/ECF(h&c,el),
kur
ECB(h&c,el) – visas šilumos arba elektros energijos išmetamųjų teršalų kiekis; ir
ECF(h&c,el) – visas lygintino iškastinio kuro išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis naudingajai šilumai ir elektros energijai.
4. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, į kurias atsižvelgiama pagal 1 punktą, yra CO2, N2O ir CH4. CO2 ekvivalentui apskaičiuoti dujos įvertinamos taip
4.1. CO2 = 1;
4.2. N2O = 298;
4.3. CH4 = 25.
5. Į kiekį, kuris išmetamas išgaunant arba auginant žaliavas (eec), įtraukiamas kiekis, išmetamas vykstant gavybos arba auginimo procesams, ir kiekis, išmetamas renkant, džiovinant ir saugant žaliavas, su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su gavybai arba auginimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba. CO2 surinkimas auginant žaliavas neįskaičiuojamas. Kiekio, kuris išmetamas auginant žemės ūkio biomasę, įverčius galima gauti vietoj faktinių verčių taikant vietovių auginimo išmetamųjų teršalų kiekio vidurkius arba naudojantis informacija apie auginimo išmetamųjų teršalų kiekio numatytąsias išskaidytas vertes, įrašytas į Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priedas. Vietovės, įrašomos į Europos Komisijai galimas pateikti ataskaitas, į kurias įtraukiama informacija apie tipinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį auginant žemės ūkio žaliavas tose vietovėse Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurios pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo klasifikuojamos kaip Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (toliau – NUTS) 2 lygio teritoriniai vienetai arba kaip labiau išskaidyto NUTS lygio vienetai. Jei tose ataskaitose aktualios informacijos nėra, galima vidurkius, kaip alternatyvą faktinėms vertėms, apskaičiuoti atsižvelgiant į vietinius ūkininkavimo būdus, pavyzdžiui, remiantis ūkių grupės duomenimis.
6. 1.1 papunktyje nurodyto skaičiavimo tikslais į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, pasiektą geriau valdant žemės ūkį esca (pavyzdžiui, mažiau įdirbant žemę arba jos neįdirbant, pagerinus sėjomainą, sėjant antsėlius, tvarkant pasėlių liekanas ir naudojant organines dirvožemio gerinimo medžiagas (pavyzdžiui, kompostą, mėšlo skaidymo degazuotąjį substratą)), atsižvelgiama, jei pateikiami svarūs ir patikimi įrodymai, kad dirvožemyje sukaupta daugiau anglies arba kad pagrįsta tikėtis, kad auginant atitinkamą žaliavą anglies dirvožemyje susikaupė daugiau, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekius, jei auginant žaliavas naudota daugiau trąšų ir herbicidų[7].
7. Dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo būdo keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas kiekis el apskaičiuojamas bendrą išmetamą kiekį, dalijant į lygias dalis 20 metų laikotarpiui. Šiam išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti taikoma taisyklė
el = (CSR – CSA) × 3,664 × 1/20 × 1/P – eB,[8]
kur
el – dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (išmatuotas kaip CO2 ekvivalento masė biomasės kuri energijos vienetui). Pasėlių žemė[9] ir daugiamečių pasėlių žemė[10] laikomos vienu žemės naudojimu;
CSR – su etaloniniu žemės naudojimu susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Etaloninis žemės naudojimas yra žemės naudojimas 2008 m. sausio mėn. arba 20 metų iki žaliavos gavimo, atsižvelgiant, kuri data yra vėlesnė;
CSA – su faktiniu žemės naudojimu susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Kai anglies atsargos susikaupia per daugiau kaip vienerius metus, CSA vertė yra numatomos atsargos ploto vienetui po 20 metų arba, jei tai įvyksta anksčiau, pasėliams pasiekus brandą;
P – pasėlių produktyvumas (išmatuotas kaip biomasės kuro energija ploto vienetui per metus) ir
eB – 29 g CO2ekv/MJ biomasės kuro priedas, jei biomasė gauta iš atkurtos nualintos žemės 8 punkte nustatytomis sąlygomis.
8. Suteikiamas 29 g CO2ekv/MJ priedas, jeigu pateikiami įrodymai, kad žemė
8.1. 2008 m. sausio mėn. nebuvo naudojama žemės ūkio ar kitai veiklai ir
8.2. yra labai nualinta žemė, įskaitant žemę, kuri anksčiau buvo žemės ūkio paskirties žemė.
29 g CO2ekv/MJ priedas taikomas laikotarpiu iki 20 metų nuo žemės naudojimo paskirties pakeitimo į žemės ūkio paskirtį datos, jei užtikrinamas nuolatinis anglies atsargų didėjimas, taip pat labai sumažinamas erozijos pasireiškimas 8.2 papunktyje nurodytoje žemėje.
9. Labai nualinta žemė – žemė, kuri gana ilgą laiką buvo labai druskinga arba turėjo labai mažai organinių medžiagų ir buvo labai paveikta erozijos.
10. Apskaičiuojant žemėje esančias anglies atsargas, vadovaujamasi Europos Komisijos gairėmis[11].
11. Į kiekį, kuris išmetamas perdirbant (ep), turi būti įtrauktas su perdirbimu susijęs išmetamas kiekis, su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su perdirbimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba, įskaitant išmetamą CO2 kiekį, kuris atitinka iškastinio kuro anglies kiekį, neatsižvelgiant į tai, ar jis iš tikrųjų proceso metu sudeginamas.
Norint apskaičiuoti elektros energijos, pagamintos nekietojo ar dujinio biomasės kuro gamykloje, suvartojimą, tos elektros energijos gamybos ir skirstymo metu išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra lygus elektros energijos gamybos ir skirstymo vidutiniam išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui apibrėžtame regione. Nukrypstant nuo šios taisyklės, gamintojai gali naudoti tam tikros elektros energijos gamybos įmonės vidutinę vertę toje įmonėje pagamintai elektros energijai, jei ta įmonė neįjungta į elektros energijos sistemą.
Į perdirbimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį prireikus įskaičiuojamas tarpinių produktų ir medžiagų džiovinimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
12. Į transportavimo ir skirstymo (etd) išmetamųjų teršalų kiekį turi būti įtrauktas kiekis, išmetamas transportuojant žaliavas, pusgaminius ir saugant, skirstant galutines medžiagas. Kiekiui, išmetamam transportuojant ir skirstant, į kurį turi būti atsižvelgta pagal 4.3 punktą, šis punktas netaikomas.
13. Naudojant kurą išmetamas kiekis (eu) biodegalams ir skystiesiems bioproduktams turi būti prilygintas nuliui. Naudojamo kuro kitų (ne CO2) išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (N2O ir CH4) kiekis įskaičiuojamas į skystųjų bioproduktų koeficientą eu.
14. Išmetamas CO2 kiekis, sumažėjęs surenkant ir geologiškai saugant anglį (eccs), į kurį neatsižvelgta apskaičiuojant ep, yra kiekis, kurio išvengiama surenkant ir saugant išmetamą CO2 kiekį, tiesiogiai susijusį su kuro gavyba, transportavimu, perdirbimu ir skirstymu, jei saugojimas atitinka Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo reikalavimus.
15. Išmetamas CO2 kiekis, sumažėjęs surenkant ir pakeičiant anglį (eccr), yra tiesiogiai susijęs su biokuro arba skystųjų bioproduktų gamyba, kuriai jis priskiriamas, ir yra kiekis, kurio išvengiama surenkant CO2, kurio anglis yra iš biomasės ir kuris naudojamas komerciniuose produktuose ir paslaugose naudojamam iškastinio kuro CO2 pakeisti.
16. Jei kogeneracijos įrenginys, šilumą ir (arba) elektros energiją duodantis kuro gamybos procesui, kurio išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamasgamina perteklinę elektros energiją ir (arba) perteklinę naudingąją šilumą, išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis padalijamas tarp elektros energijos ir naudingosios šilumos pagal šilumos temperatūrą (atitinkančią šilumos naudingumą (naudą)). Naudingoji šilumos dalis apskaičiuojama dauginant jos energinę vertę ir Karnò efektyvumą (Ch) ir apskaičiuojama taip
kur
Th – naudingosios šilumos absoliučioji temperatūra (kelvinais), išmatuota galutiniame taške
T0 – aplinkos temperatūra yra 273,15 K (lygi 0 °C).
Jeigu perteklinė šiluma eksportuojama pastatų šildymui (žemesnės keip 150 °C (423,15 K) temperatūros), Ch gali būti apibrėžiamas taip
Ch = Karnò efektyvumas, kai šilumos temperatūra 150 °C (423,15 K), t. y.: 0,3546
To skaičiuojant naudojamas faktinis efektyvumas, gaunamas metinį mechaninės energijos, elektros energijos ir šilumos kiekį atitinkamai padalijus iš metinių energijos sąnaudų.
Skaičiuojant To vartojamos sąvokos
a) kogeneracija – šiluminės, elektros ir (arba) mechaninės energijos gamyba vieno proceso metu;
b) naudingoji šiluma – šildymui arba vėsinimui gaminama šilumos energija siekiant atitikti ekonomiškai pagrįstą šilumos poreikį;
c) ekonomiškai pagrįsta paklausa – paklausa, kuri atitinka šildymo arba vėsinimo poreikį ir kuri priešingu atveju būtų tiekiama kitais būdais, atitinkančiais rinkos sąlygas.
17. Kai kuro gamybos procese gaminamas ir kuras, kuriam apskaičiuojamas išmetamas kiekis, ir vienas arba keli kiti produktai (gretutiniai produktai), išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kurui arba jo tarpiniam produktui ir gretutiniams produktams turi būti paskirstytas proporcingai jų energinei vertei (nustatytai kaip žemutinė kuro degimo šiluma kitų nei elektros energija ir šiluma gretutinių produktų atveju). Perteklinės naudingosios šilumos gamybos metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra toks pat kaip kuro gamybos procesui tiekiamos šilumos arba elektros energijos metu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamas kiekis , gaunamas apskaičiavus visų kogeneracijos įrenginio, katilo arba kito aparato, kuro gamybai duodančio šilumą arba elektros energiją, sąnaudų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, įskaitant CH4 ir N2O ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iš pradinių žalaivų . Jei kogeneracijos būdu gaminama elektros energija ir šiluma, skaičiavimas atliekamas pagal 16 punktą.
18. Norint atlikti 17 punkte nurodytą apskaičiavimą, paskirstomas išmetamas kiekis yra eec + el + esca + tos ep, etd, eccs, ir eccr dalys, kurios išmetamos prieš gretutinio produkto gamybos proceso etapą ir per jį. Jei koks nors priskyrimas prie gretutinių produktų atliktas ankstesniame būvio ciklo proceso etape, apskaičiuojant bendrą išmetamą kiekį, naudojama dalis išmesto kiekio, kuris buvo priskirtas tarpiniam kuro produktui paskutiniame minėto proceso etape.
Gaminant biodegalus ir skystuosius bioproduktus, atliekant skaičiavimą atsižvelgiama į visus gretutinius produktus. Atliekoms ir liekanoms nepriskiriamas joks išmetamųjų teršalų kiekis. Apskaičiuojant daroma prielaida, kad neigiamos energinės vertės gretutinių produktų energinė vertė lygi nuliui.
Laikoma, kad atliekų ir liekanų, įskaitant medžių viršūnes ir šakas, šiaudus, išspaudas, lukštus, burbuolių kotus ir riešutų kevalus, taip pat perdirbimo liekanų, įskaitant neapdorotą gliceriną (nerafinuotą gliceriną) ir cukranendrių išspaudas, būvio ciklo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki tų atliekų ir liekanų surinkimo lygus nuliui, neatsižvelgiant, ar prieš pavirsdamos galutiniais produktais minėtos atliekos perdirbamos į tarpinius produktus.
Jei kuras gaminamas perdirbimo gamyklose (ne apdorojimo įrenginiuose, sujungtuose su katilais arba kogeneracijos įrenginiais, tiekiančiais šilumą ir (arba) elektros energiją apdorojimo įrenginiui), atliekant 17 punkte nurodytą skaičiavimą, analizės vienetas yra perdirbimo gamykla.
Punkto pakeitimai
Nr. D1-171, 2023-05-31, paskelbta TAR 2023-06-01, i. k. 2023-10736
19. Skaičiuojant 3 punkte nurodytą su biodegalais susijusį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, lygintino iškastinio kuro vertė EF(t) yra 94 g CO2ekv /MJ.
Skaičiuojant 2.4 punkte nurodytą su skystaisiais bioproduktais, kurie naudojami elektros energijai gaminti, susijusį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, lygintino iškastinio kuro vertė ECF(e)) yra 183 g CO2ekv/MJ.
Skaičiuojant 2.4 punkte nurodytą su skystaisiais bioproduktais, kurie naudojami naudingajai šilumai, taip pat šilumai ir (arba) vėsumai gaminti, susijusį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, lygintino iškastinio kuro vertė ECF (h&c) yra 80 g CO2ekv/MJ.
Punkto pakeitimai
Nr. D1-171, 2023-05-31, paskelbta TAR 2023-06-01, i. k. 2023-10736
part_6d1a504b25e64ef88c5b41d85382acef_end
Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių
4 priedas
NUMATYTOSIOS IŠSKAIDYTOS BIODEGALŲ IR SKYSTŲJŲ BIOPRODUKTŲ VERTĖS
1 lentelė. Išskaidytos numatytosios auginimo vertės eec, kaip apibrėžta Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priede, įskaitant iš dirvožemio sklindančio N2O kiekį
Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė
(g CO2ekv/MJ)
(g CO2ekv/MJ)
etanolis iš cukrinių runkelių
9,6
9,6
etanolis iš kukurūzų
25,5
25,5
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų)
27
27
etanolis iš cukranendrių
17,1
17,1
ETBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui
TAEE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui
biodyzelinas iš rapsų grūdų
32
32
biodyzelinas iš saulėgrąžų
26,1
26,1
biodyzelinas iš sojos pupelių
21,2
21,2
biodyzelinas iš palmių aliejaus
26,0
26,0
biodyzelinas iš kepimo aliejų atliekų
0
0
biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų[12]
0
0
hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus
33,4
33,4
hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus
26,9
26,9
hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus
22,1
22,1
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus
27,3
27,3
hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų
0
0
hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų12
0
0
grynas augalinis rapsų grūdų aliejus
33,4
33,4
grynas augalinis saulėgrąžų aliejus
27,2
27,2
grynas augalinis sojos pupelių aliejus
22,2
22,2
grynas augalinis palmių aliejus
27,1
27,1
grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų
0
0
2 lentelė. Išskaidytos numatytosios auginimo vertės eec – tik iš dirvožemio sklindančiam N2O kiekiui (šis kiekis jau įtrauktas į išskaidytąsias auginimo išmetamųjų teršalų vertes 1 lentelėje)
Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė
(g CO2ekv/MJ)
(g CO2ekv/MJ)
etanolis iš cukrinių runkelių
4,9
4,9
etanolis iš kukurūzų
13,7
13,7
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų)
14,1
14,1
etanolis iš cukranendrių
2,1
2,1
ETBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui
TAEE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui
biodyzelinas iš rapsų grūdų
17,6
17,6
biodyzelinas iš saulėgrąžų
12,2
12,2
biodyzelinas iš sojos pupelių
13,4
13,4
biodyzelinas iš palmių aliejaus
16,5
16,5
biodyzelinas iš kepimo aliejų atliekų
0
0
biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų[13]
0
0
hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus
18
18
hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus
12,5
12,5
hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus
13,7
13,7
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus
16,9
16,9
hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų
0
0
hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų13
0
0
grynas augalinis rapsų grūdų aliejus
17,6
17,6
grynas augalinis saulėgrąžų aliejus
12,2
12,2
grynas augalinis sojos pupelių aliejus
13,4
13,4
grynas augalinis palmių aliejus
16,5
16,5
grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų
0
0
3 lentelė. Išskaidytos numatytosios perdirbimo vertės ep, kaip apibrėžta Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priede
Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė
(g CO2ekv/MJ)
(g CO2ekv/MJ)
etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)
18,8
26,3
etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)
9,7
13,6
etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje[14])
13,2
18,5
etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje14)
7,6
10,6
etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje)
27,4
38,3
etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje14)
15,7
22
etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)
20,8
29,1
etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje15)
14,8
20,8
etanolis iš kukurūzų (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje15)
28,6
40,1
etanolis iš kukurūzų (miško kirtimo liekanos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje15)
1,8
2,6
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)
21
29,3
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje15)
15,1
21,1
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje15)
30,3
42,5
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (miško kirtimo liekanos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje15)
1,5
2,2
etanolis iš cukranendrių
1,3
1,8
ETBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui
TAEE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui
biodyzelinas iš rapsų grūdų
11,7
16,3
biodyzelinas iš saulėgrąžų
11,8
16,5
biodyzelinas iš sojos pupelių
12,1
16,9
biodyzelinas iš palmių aliejaus (atvirasis nuotekų rezervuaras)
30,4
42,6
biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)
13,2
18,5
biodyzelinas iš kepimo aliejų atliekų
9,3
13
biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų[15]
13,6
19,1
hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus
10,7
15
hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus
10,5
14,7
hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus
10,9
15,2
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)
27,8
38,9
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)
9,7
13,6
hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų
10,2
14,3
hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų[16]
14,5
20,3
grynas augalinis rapsų grūdų aliejus
3,7
5,2
grynas augalinis saulėgrąžų aliejus
3,8
5,4
grynas augalinis sojos pupelių aliejus
4,2
5,9
grynas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)
22,6
31,7
grynas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)
4,7
6,5
grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų
0,6
0,8
4 lentelė. Išskaidytos numatytosios tik aliejaus ekstrahavimo vertės (šios vertės jau įtrauktos į išskaidytas perdirbimo vertes 3 lentelėje)
Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė
(g CO2ekv/MJ)
(g CO2ekv/MJ)
biodyzelinas iš rapsų grūdų
3
4,2
biodyzelinas iš saulėgrąžų
2,9
4
biodyzelinas iš sojos pupelių
3,2
4,4
biodyzelinas iš palmių aliejaus (atvirasis nuotekų rezervuaras)
20,9
29,2
biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)
3,7
5,1
biodyzelinas iš kepimo aliejų atliekų
0
0
biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų17
4,3
6,1
hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus
3,1
4,4
hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus
3
4,1
hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus
3,3
4,6
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)
21,9
30,7
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)
3,8
5,4
hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų
0
0
hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų[17]
4,3
6
grynas augalinis rapsų grūdų aliejus
3,1
4,4
grynas augalinis saulėgrąžų aliejus
3
4,2
grynas augalinis sojos pupelių aliejus
3,4
4,7
grynas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)
21,8
30,5
grynas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)
3,8
5,3
grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų
0
0
5 lentelė. Išskaidytos numatytosios transportavimo ir skirstymo vertės: etd, kaip apibrėžta Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priede
Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė
(g CO2ekv/MJ)
(g CO2ekv/MJ)
etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)
2,3
2,3
etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)
2,3
2,3
etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje[18])
2,3
2,3
etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje18)
2,3
2,3
etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje)
2,3
2,3
etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje18)
2,3
2,3
etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje18)
2,2
2,2
etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)
2,2
2,2
etanolis iš kukurūzų (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje18)
2,2
2,2
etanolis iš kukurūzų (miško kirtimo liekanos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje18)
2,2
2,2
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)
2,2
2,2
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje18)
2,2
2,2
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje18)
2,2
2,2
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (miško kirtimo liekanos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje18)
2,2
2,2
etanolis iš cukranendrių
9,7
9,7
ETBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui
TAEE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui
biodyzelinas iš rapsų grūdų
1,8
1,8
biodyzelinas iš saulėgrąžų
2,1
2,1
biodyzelinas iš sojos pupelių
8,9
8,9
biodyzelinas iš palmių aliejaus (atvirasis nuotekų rezervuaras)
6,9
6,9
biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)
6,9
6,9
biodyzelinas iš kepimo aliejų atliekų
1,9
1,9
biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų[19]
1,6
1,6
hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus
1,7
1,7
hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus
2
2
hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus
9,2
9,2
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)
7
7
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)
7
7
hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų
1,6
1,6
hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų19
1,5
1,5
grynas augalinis rapsų grūdų aliejus
1,4
1,4
grynas augalinis saulėgrąžų aliejus
1,7
1,7
grynas augalinis sojos pupelių aliejus
8,8
8,8
grynas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)
6,7
6,7
grynas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)
6,7
6,7
grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų
1,4
1,4
6 lentelė. Išskaidytos numatytosios tik galutinių degalų transportavimo ir skirstymo vertės. Šios vertės jau įtrauktos į 3 lentelėje pateiktas etd vertes, kaip apibrėžta Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priede, toliau pateikiamos vertės naudingos, jei ūkio subjektas nori deklaruoti tik grūdų arba aliejaus transportavimo faktinį išmetamųjų teršalų kiekį
Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis - tipinė vertė
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis - numatytoji vertė
(g CO2ekv/MJ)
(g CO2ekv/MJ)
etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)
1,6
1,6
etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)
1,6
1,6
etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje[20])
1,6
1,6
etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje20)
1,6
1,6
etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje21)
1,6
1,6
etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje21)
1,6
1,6
etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)
1,6
1,6
etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje21)
1,6
1,6
etanolis iš kukurūzų (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje[21])
1,6
1,6
etanolis iš kukurūzų (miško kirtimo liekanos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje21)
1,6
1,6
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)
1,6
1,6
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje21)
1,6
1,6
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje21)
1,6
1,6
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (miško kirtimo liekanos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje21)
1,6
1,6
etanolis iš cukranendrių
6
6
etil-tret-butileterio (ETBE) dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių etanolio
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui
tret-amiletileterio (TAEE) dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių etanolio
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui
biodyzelinas iš rapsų grūdų
1,3
1,3
biodyzelinas iš saulėgrąžų
1,3
1,3
biodyzelinas iš sojos pupelių
1,3
1,3
biodyzelinas iš palmių aliejaus (atvirasis nuotekų rezervuaras)
1,3
1,3
biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)
1,3
1,3
biodyzelinas iš kepimo aliejų atliekų
1,3
1,3
biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų[22]
1,3
1,3
hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus
1,2
1,2
hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus
1,2
1,2
hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus
1,2
1,2
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)
1,2
1,2
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)
1,2
1,2
hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų
1,2
1,2
hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų[23]
1,2
1,2
grynas augalinis rapsų grūdų aliejus
0,8
0,8
grynas augalinis saulėgrąžų aliejus
0,8
0,8
grynas augalinis sojos pupelių aliejus
0,8
0,8
grynas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)
0,8
0,8
grynas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)
0,8
0,8
grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų
0,8
0,8
7 lentelė. Bendros auginimo, perdirbimo, transportavimo ir skirstymo vertės
Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis - tipinė vertė
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis - numatytoji vertė
(g CO2ekv/MJ)
(g CO2ekv/MJ)
etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)
30,7
38,2
etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)
21,6
25,5
etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje[24])
25,1
30,4
etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje24)
19,5
22,5
etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje24)
39,3
50,2
etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje24)
27,6
33,9
etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)
48,5
56,8
etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje24)
42,5
48,5
etanolis iš kukurūzų (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje24))
56,3
67,8
etanolis iš kukurūzų (miško kirtimo liekanos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje24)
29,5
30,3
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)
50,2
58,5
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje24)
44,3
50,3
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje[25])
59,5
71,7
etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (miško kirtimo liekanos kaip proceso kuras kogeneracijos įrenginyje25)
30,7
31,4
etanolis iš cukranendrių
28,1
28,6
ETBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui
TAEE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių
Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui
biodyzelinas iš rapsų grūdų
45,5
50,1
biodyzelinas iš saulėgrąžų
40
44,7
biodyzelinas iš sojos pupelių
42,2
47
biodyzelinas iš palmių aliejaus (atvirasis nuotekų rezervuaras)
63,3
75,5
biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)
46,1
51,4
biodyzelinas iš kepimo aliejų atliekų
11,2
14,9
biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų[26]
15,2
20,7
hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus
45,8
50,1
hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus
39,4
43,6
hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus
42,2
46,5
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)
62,1
73,2
hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)
44,0
47,9
hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų
11,9
16
hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų26
16
21,8
grynas augalinis rapsų grūdų aliejus
38,5
40
grynas augalinis saulėgrąžų aliejus
32,7
34,3
grynas augalinis sojos pupelių aliejus
35,2
36,9
grynas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)
56,4
65,5
grynas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)
38,5
40,3
grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų
2
2,2
part_20ff7ad3f8434f7fbd81ab562cb9cd22_end
Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių
5 priedas
BIODEGALŲ IR SKYSTŲJŲ BIOPRODUKTŲ, KURIŲ 2016 M. NEBUVO RINKOJE ARBA RINKOJE BUVO TIK MAŽI JŲ KIEKIAI, ĮVERTINTOS IŠSKAIDYTOS NUMATYTOSIOS VERTĖS
1 lentelė. Išskaidytos numatytosios auginimo vertės: eec, kaip apibrėžta Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priede, įskaitant išmetamo N2O kiekį (su medienos atliekų ir medienos smulkinimu)
Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė
(g CO2ekv/MJ)
(g CO2ekv/MJ)
etanolis iš kviečių šiaudų
1,8
1,8
Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
3,3
3,3
Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos pavieniame įrenginyje
8,2
8,2
Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
3,3
3,3
Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos pavieniame įrenginyje
8,2
8,2
dimetileteris (DME) iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
3,1
3,1
dimetileteris (DME) iš medienos pavieniame įrenginyje
7,6
7,6
metanolis iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
3,1
3,1
metanolis iš medienos pavieniame įrenginyje
7,6
7,6
Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
2,5
2,5
Fišerio ir Tropšo benzinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
2,5
2,5
dimetileteris (DME) iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
2,5
2,5
metanolis iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
2,5
2,5
MTBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių
Vertės lygios atitinkamam metanolio gamybos būdui naudojamoms vertėms
2 lentelė. Išskaidytos numatytosios iš dirvožemio sklindančio N2O vertės (įtrauktos į išskaidytas numatytąsias auginimo vertes lentelėje eec)
Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė
(g CO2ekv/MJ)
(g CO2ekv/MJ)
etanolis iš kviečių šiaudų
0
0
Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
0
0
Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos pavieniame įrenginyje
4,4
4,4
Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
0
0
Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos pavieniame įrenginyje
4,4
4,4
dimetileteris (DME) iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
0
0
dimetileteris (DME) iš medienos pavieniame įrenginyje
4,1
4,1
metanolis iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
0
0
metanolis iš medienos pavieniame įrenginyje
4,1
4,1
Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
0
0
Fišerio ir Tropšo benzinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
0
0
dimetileteris (DME) iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
0
0
metanolis iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
0
0
MTBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių
Vertės lygios atitinkamam metanolio gamybos būdui naudojamoms vertėms
3 lentelė. Išskaidytos numatytosios perdirbimo vertės ep, kaip apibrėžta Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priede
Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė
(g CO2ekv/MJ)
(g CO2ekv/MJ)
etanolis iš kviečių šiaudų
4,8
6,8
Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
0,1
0,1
Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos pavieniame įrenginyje
0,1
0,1
Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
0,1
0,1
Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos pavieniame įrenginyje
0,1
0,1
dimetileteris (DME) iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
0
0
dimetileteris (DME) iš medienos pavieniame įrenginyje
0
0
metanolis iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
0
0
metanolis iš medienos pavieniame įrenginyje
0
0
Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
0
0
Fišerio ir Tropšo benzinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
0
0
dimetileteris (DME) iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
0
0
metanolis iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
0
0
MTBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių
Vertės lygios atitinkamam metanolio gamybos būdui naudojamoms vertėms
4 lentelė. Išskaidytos numatytosios transportavimo ir skirstymo vertės: etd, kaip apibrėžta Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priede
Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė
(g CO2ekv/MJ)
(g CO2ekv/MJ)
etanolis iš kviečių šiaudų
7,1
7,1
Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
12,2
12,2
Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos pavieniame įrenginyje
8,4
8,4
Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
12,2
12,2
Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos pavieniame įrenginyje
8,4
8,4
dimetileteris (DME) iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
12,1
12,1
dimetileteris (DME) iš medienos pavieniame įrenginyje
8,6
8,6
metanolis iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
12,1
12,1
metanolis iš medienos pavieniame įrenginyje
8,6
8,6
Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
7,7
7,7
Fišerio ir Tropšo benzinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
7,9
7,9
dimetileteris (DME) iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
7,7
7,7
metanolis iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
7,9
7,9
MTBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių
Vertės lygios atitinkamam metanolio gamybos būdui naudojamoms vertėms
5 lentelė. Išskaidytos numatytosios tik galutinių degalų transportavimo ir skirstymo vertės. Šios vertės jau įtrauktos į Transportavimo ir skirstymo išmetamųjų teršalų lentelę etd, kaip apibrėžta Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priede. Pateikiamos vertės vartojamos, jei ūkio subjektas nori deklaruoti tik pradinės žaliavos transportavimo faktinį išmetamųjų teršalų kiekį.
Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė
(g CO2ekv/MJ)
(g CO2ekv/MJ)
etanolis iš kviečių šiaudų
1,6
1,6
Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
1,2
1,2
Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos pavieniame įrenginyje
1,2
1,2
Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
1,2
1,2
Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos pavieniame įrenginyje
1,2
1,2
dimetileteris (DME) iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
2
2
dimetileteris (DME) iš medienos pavieniame įrenginyje
2
2
metanolis iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
2
2
metanolis iš medienos pavieniame įrenginyje
2
2
Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
2
2
Fišerio ir Tropšo benzinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
2
2
dimetileteris (DME) iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
2
2
metanolis iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
2
2
MTBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių
Vertės lygios atitinkamam metanolio gamybos būdui naudojamoms vertėms
6 lentelė. Bendros auginimo, perdirbimo, transportavimo ir skirstymo vertės
Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė
(g CO2ekv/MJ)
(g CO2ekv/MJ)
etanolis iš kviečių šiaudų
13,7
15,7
Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
15,6
15,6
Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš medienos pavieniame įrenginyje
16,7
16,7
Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
15,6
15,6
Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos pavieniame įrenginyje
16,7
16,7
dimetileteris (DME) iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
15,2
15,2
dimetileteris (DME) iš medienos pavieniame įrenginyje
16,2
16,2
metanolis iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje
15,2
15,2
metanolis iš medienos pavieniame įrenginyje
16,2
16,2
Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
10,2
10,2
Fišerio ir Tropšo benzinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
10,4
10,4
dimetileteris (DME) iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
10,2
10,2
metanolis iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje
10,4
10,4
MTBE dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių
Vertės lygios atitinkamam metanolio gamybos būdui naudojamoms vertėms
part_a3ab11c01a2f4526a89ac19bc73df469_end
Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių
6 priedas
TIPINĖS IR NUMATYTOSIOS BIOMASĖS KURO IŠMETAMO ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO SUMAŽĖJIMO VERTĖS, JEI BIOMASĖS KURAS GAMINAMAS NEIŠMETANT ANGLIES (NETO) PAKEITUS ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTĮ
1 lentelė. Skiedroms taikomos vertės
Biomasės kuro gamybos sistema
Transportavimo atstumas
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – tipinė vertė
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – numatytoji vertė
Šiluma
Elektros energija
Šiluma
Elektros energija
Miško kirtimo liekanų skiedros
1–500 km
93 %
89 %
91 %
87 %
500–2 500 km
89 %
84 %
87 %
81 %
2 500–10 000 km
82 %
73 %
78 %
67 %
Toliau kaip 10 000 km
67 %
51 %
60 %
41 %
Trumpos rotacijos želdinių (eukaliptų) skiedros
2 500–10 000 km
77 %
65 %
73 %
60 %
Trumpos rotacijos želdinių (tręštų tuopų) skiedros
1–500 km
89 %
83 %
87 %
81 %
500–2 500 km
85 %
78 %
84 %
76 %
2 500–10 000 km
78 %
67 %
74 %
62 %
Toliau kaip 10 000 km
63 %
45 %
57 %
35 %
Trumpos rotacijos želdinių (netręštų tuopų) skiedros
1–500 km
91 %
87 %
90 %
85 %
500–2 500 km
88 %
82 %
86 %
79 %
2 500–10 000 km
80 %
70 %
77 %
65 %
Toliau kaip 10 000 km
65 %
48 %
59 %
39 %
Kamienų skiedros
1–500 km
93 %
89 %
92 %
88 %
500–2 500 km
90 %
85 %
88 %
82 %
2 500–10 000 km
82 %
73 %
79 %
68 %
Toliau kaip 10 000 km
67 %
51 %
61 %
42 %
Skiedros iš medienos apdirbimo pramonės liekanų
1–500 km
94 %
92 %
93 %
90 %
500–2 500 km
91 %
87 %
90 %
85 %
2 500–10 000 km
83 %
75 %
80 %
71 %
Toliau kaip 10 000 km
69 %
54 %
63 %
44 %
2 lentelė. Medienos granulėms taikomos vertės[27]
Biomasės kuro gamybos sistema
Transportavimo atstumas
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – tipinė vertė
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – numatytoji vertė
Šiluma
Elektros energija
Šiluma
Elektros energija
Miško kirtimo liekanų medienos briketai arba granulės
1 atvejis
1–500 km
58 %
37 %
49 %
24 %
500–2 500 km
58 %
37 %
49 %
25 %
2 500–10 000 km
55 %
34 %
47 %
21 %
Toliau kaip 10 000 km
50 %
26 %
40 %
11 %
2a atvejis
1–500 km
77 %
66 %
72 %
59 %
500–2 500 km
77 %
66 %
72 %
59 %
2 500–10 000 km
75 %
62 %
70 %
55 %
Toliau kaip 10 000 km
69 %
54 %
63 %
45 %
3a atvejis
1–500 km
92 %
88 %
90 %
85 %
500–2 500 km
92 %
88 %
90 %
86 %
2 500–10 000 km
90 %
85 %
88 %
81 %
Toliau kaip 10 000 km
84 %
76 %
81 %
72 %
Trumpos rotacijos želdinių (eukaliptų) medienos briketai arba granulės
1 atvejis
2 500–10 000 km
52 %
28 %
43 %
15 %
2a atvejis
2 500–10 000 km
70 %
56 %
66 %
49 %
3a atvejis
2 500–10 000 km
85 %
78 %
83 %
75 %
Trumpos rotacijos želdinių (tręštų tuopų) medienos briketai arba granulės
1 atvejis
1–500 km
54 %
32 %
46 %
20 %
500–10 000 km
52 %
29 %
44 %
16 %
Toliau kaip 10 000 km
47 %
21 %
37 %
7 %
2a atvejis
1–500 km
73 %
60 %
69 %
54 %
500–10 000 km
71 %
57 %
67 %
50 %
Toliau kaip 10 000 km
66 %
49 %
60 %
41 %
3a atvejis
1–500 km
88 %
82 %
87 %
81 %
500–10 000 km
86 %
79 %
84 %
77 %
Toliau kaip 10 000 km
80 %
71 %
78 %
67 %
Trumpos rotacijos želdinių (netręštų tuopų) medienos briketai arba granulės
1 atvejis
1–500 km
56 %
35 %
48 %
23 %
500–10 000 km
54 %
32 %
46 %
20 %
Toliau kaip 10 000 km
49 %
24 %
40 %
10 %
2a atvejis
1–500 km
76 %
64 %
72 %
58 %
500–10 000 km
74 %
61 %
69 %
54 %
Toliau kaip 10 000 km
68 %
53 %
63 %
45 %
3a atvejis
1–500 km
91 %
86 %
90 %
85 %
500–10 000 km
89 %
83 %
87 %
81 %
Toliau kaip 10 000 km
83 %
75 %
81 %
71 %
Kamienai
1 atvejis
1–500 km
57 %
37 %
49 %
24 %
500–2 500 km
58 %
37 %
49 %
25 %
2 500–10 000 km
55 %
34 %
47 %
21 %
Toliau kaip 10 000 km
50 %
26 %
40 %
11 %
2a atvejis
1–500 km
77 %
66 %
73 %
60 %
500–2 500 km
77 %
66 %
73 %
60 %
2 500–10 000 km
75 %
63 %
70 %
56 %
Toliau kaip 10 000 km
70 %
55 %
64 %
46 %
3a atvejis
1–500 km
92 %
88 %
91 %
86 %
500–2 500 km
92 %
88 %
91 %
87 %
2 500–10 000 km
90 %
85 %
88 %
83 %
Toliau kaip 10 000 km
84 %
77 %
82 %
73 %
Medienos briketai arba granulės iš medienos apdirbimo pramonės liekanų
1 atvejis
1–500 km
75 %
62 %
69 %
55 %
500–2 500 km
75 %
62 %
70 %
55 %
2 500–10 000 km
72 %
59 %
67 %
51 %
Toliau kaip 10 000 km
67 %
51 %
61 %
42 %
2a atvejis
1–500 km
87 %
80 %
84 %
76 %
500–2 500 km
87 %
80 %
84 %
77 %
2 500–10 000 km
85 %
77 %
82 %
73 %
Toliau kaip 10 000 km
79 %
69 %
75 %
63 %
3a atvejis
1–500 km
95 %
93 %
94 %
91 %
500–2 500 km
95 %
93 %
94 %
92 %
2 500–10 000 km
93 %
90 %
92 %
88 %
Toliau kaip 10 000 km
88 %
82 %
85 %
78 %
3 lentelė. Žemės ūkio gamybos būdams taikomos vertės
Biomasės kuro gamybos sistema
Transportavimo atstumas
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – tipinė vertė
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – numatytoji vertė
Šiluma
Elektros energija
Šiluma
Elektros energija
Žemės ūkio sektoriaus veikloje susidarančios liekanos, kurių tankis <0,2 t/m3 [28]
1–500 km
95 %
92 %
93 %
90 %
500–2 500 km
89 %
83 %
86 %
80 %
2 500–10 000 km
77 %
66 %
73 %
60 %
Toliau kaip 10 000 km
57 %
36 %
48 %
23 %
Žemės ūkio sektoriaus veikloje susidarančios liekanos, kurių tankis >0,2 t/m3 [29]
1–500 km
95 %
92 %
93 %
90 %
500–2 500 km
93 %
89 %
92 %
87 %
2 500–10 000 km
88 %
82 %
85 %
78 %
Toliau kaip 10 000 km
78 %
68 %
74 %
61 %
Šiaudų granulės
1–500 km
88 %
82 %
85 %
78 %
500–10 000 km
86 %
79 %
83 %
74 %
Toliau kaip 10 000 km
80 %
70 %
76 %
64 %
Cukranendrių išspaudų briketai
500–10 000 km
93 %
89 %
91 %
87 %
Toliau kaip 10 000 km
87 %
81 %
85 %
77 %
Alyvpalmių sėklų miltai
Toliau kaip 10 000 km
20 %
-18 %
11 %
-33 %
Alyvpalmių sėklų miltai (iš aliejaus gamyklos neišmetamas CH4)
Toliau kaip 10 000 km
46 %
20 %
42 %
14 %
4 lentelė. Biodujų elektros energijos gamybai naudojamoms žaliavoms taikomos vertės[30]
Biodujų gamybos sistema
Technologinis sprendimas
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – tipinė vertė
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – numatytoji vertė
Šlapiasis mėšlas[31]
1 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas[32]
146 %
94 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas[33]
246 %
240 %
2 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
136 %
85 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
227 %
219 %
3 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
142 %
86 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
243 %
235 %
Visas kukurūzo augalas[34]
1 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
36 %
21 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
59 %
53 %
2 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
34 %
18 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
55 %
47 %
3 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
28 %
10 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
52 %
43 %
Biologinės atliekos
1 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
47 %
26 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
84 %
78 %
2 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
43 %
21 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
77 %
68 %
3 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
38 %
14 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
76 %
66 %
5 lentelė. Biodujų elektros energijos gamybai naudojamam mėšlo ir kukurūzų mišiniui taikomos vertės
Biodujų gamybos sistema
Technologinis sprendimas
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – tipinė vertė
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – numatytoji vertė
Mėšlo–kukurūzų 80–20 %
1 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
72 %
45 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
120 %
114 %
2 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
67 %
40 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
111 %
103 %
3 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
65 %
35 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
114 %
106 %
Mėšlo–kukurūzų 70–30 %
1 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
60 %
37 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
100 %
94 %
2 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
57 %
32 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
93 %
85 %
3 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
53 %
27 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
94 %
85 %
Mėšlo–kukurūzų 60–40 %
1 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
53 %
32 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
88 %
82 %
2 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
50 %
28 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
82 %
73 %
3 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
46 %
22 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
81 %
72 %
6 lentelė. Biometanui, skirtam transportui, taikomos vertės[35]
Biometano gamybos sistema
Technologiniai sprendimai
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – tipinė vertė
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – numatytoji vertė
Nedžiovintas mėšlas
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
117 %
72 %
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
133 %
94 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
190 %
179 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
206 %
202 %
Visas kukurūzo augalas
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
35 %
17 %
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
51 %
39 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
52 %
41 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
68 %
63 %
Biologinės atliekos
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
43 %
20 %
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
59 %
42 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
70 %
58 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
86 %
80 %
7 lentelė. Biometano gamybai naudojamam mėšlo ir kukurūzų mišiniui taikomos vertės
Biometano gamybos sistema
Technologiniai sprendimai
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – tipinė vertė
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas – numatytoji vertė
Mėšlo–kukurūzų 80–20 %
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos[36]
62 %
35 %
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos[37]
78 %
57 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
97 %
86 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
113 %
108 %
Mėšlo–kukurūzų 70–30 %
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
53 %
29 %
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
69 %
51 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
83 %
71 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
99 %
94 %
Mėšlo–kukurūzų 60–40 %
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
48 %
25 %
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
64 %
48 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
74 %
62 %
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
90 %
84 %
part_b1f854d23a8b49d29663875c04c42066_end
Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių
7 priedas
BIOMASĖS KURO IR LYGINTINO IŠKASTINIO KURO ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ POVEIKIO APSKAIČIAVIMO METODIKA
1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir naudojant biomasės kurą, kiekis apskaičiuojamas taip
1.1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir naudojant biomasės kurą iki jo pavertimo elektros energija, šiluma ir vėsuma, kiekis apskaičiuojamas taip
E = eec + el + ep + etd + eu – esca– eccs – eccr,
kai
E – visas kuro gamybos išmetamųjų teršalų kiekis iki energijos virsmo;
eec – žaliavų išgavimo arba auginimo išmetamųjų teršalų kiekis;
el – išmetamųjų teršalų dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu, kiekis per metus;
ep – perdirbimo išmetamųjų teršalų kiekis;
etd – transportavimo ir skirstymo išmetamųjų teršalų kiekis;
eu – naudojamo kuro išmetamųjų teršalų kiekis;
esca – išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas dėl anglies kaupimosi dirvožemyje taikant gerąją žemės ūkio praktiką ir mėšlo tvarkymo metodus;
eccs – išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas dėl CO2 surinkimo ir geologinio saugojimo;
eccr – išmetamo taršalų kiekio sumažėjimas dėl CO2 surinkimo ir pakeitimo.
Pastaba. Neatsižvelgiama į kiekį, išmetamą gaminant mechanizmus ir įrangą.
1.2. Jei biologinių dujų gamykloje, kartu skaidant įvairius substratus, gaminamos biodujos arba biometanas, tipinis ir numatytas sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taip
kai
E – išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kiekvienam biodujų arba biometano, pagamintų skaidant nustatyto mišinio substratus, MJ;
Sn – pradinės žaliavos n procentinė dalis energinėje vertėje;
En – Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių
8 priede numatyto gamybos būdo n išmetamųjų teršalų kiekis, išreikštas gCO2/MJ [38].
kai
Pn – kilogramo šlapios pradinės žaliavos n energijos išeiga [MJ] [39];
Wn – substrato n svorinis daugiklis, apibrėžiamas kaip
kai
In – metinis į pūdytuvą sudėto substrato n kiekis (nesuskaidytos medžiagos tonomis);
AMn – vidutinis metinis substrato n drėgnumas [kg vandens / kg nesuskaidytos medžiagos];
SMn – standartinis substrato n drėgnumas[40].
1.3. Jei biologinių dujų gamykloje, kartu skaidant substratus n, gaminamos biodujos elektros energijai gaminti arba biometanas, biodujų ir biometano faktinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taip
kai
E – visas biodujų arba biometano gamybos išmetamųjų teršalų kiekis iki energijos virsmo;
Sn – į pūdytuvą sudėtos pradinės žaliavos n procentinė dalis;
eec,n – pradinės žaliavos n išgavimo arba auginimo išmetamųjų teršalų kiekis;
etd,žaliavos,n – pradinės žaliavos n transportavimo į pūdytuvą išmetamųjų teršalų kiekis;
el,n – pradinės žaliavos n dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo būdo keitimu, išmetamo teršalų kiekis per metus;
esca – išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas geriau tvarkant n[41] pradinę žaliavą;
ep – perdirbimo išmetamųjų teršalų kiekis;
etd,product – biodujų ir (arba) biometano transportavimo ir skirstymo išmetamųjų teršalų kiekis;
eu – naudojant kurą susidarančių išmetamųjų teršalų kiekis, t. y. degimo proceso metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;
eccs – dėl CO2 sugavimo ir geologinio saugojimo sumažintas išmetamas kiekis;
eccr – išmetamo taršalų kiekio sumažėjimas dėl CO2 surinkimo ir pakeitimo.
1.4. Jei biomasės kuras naudojamas elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai, įskaitant energijos pavertimą pagaminta elektros energija ir (arba) šiluma arba vėsuma, išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taip
1.4.1. jei energijos įrenginys duoda tik šilumą
kai
ECh – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;
E – visas kuro išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą;
ηh – šiluminis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos naudingosios šilumos ir metinių kuro sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo.
1.4.2. jei energijos įrenginys duoda tik elektros energiją
kai
ECel – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;
E – visas kuro išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą;
ηel – elektrinis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos elektros energijos ir metinių kuro sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo.
1.4.3. jei energijos įrenginys duoda naudingąją šilumą kartu su elektros energija ir (arba) mechanine energija, jo elektros energija ir mechaninė energija
kai
ECel – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,
E – visas kuro išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą;
ηel – elektrinis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos elektros energijos ir metinių energijos sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo;
ηh – šiluminis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos naudingosios šilumos ir metinių energijos sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo;
Cel – eksergijos dalis elektros energijoje ir (arba) mechaninėje energijoje, nustatyta 100 % (Cel = 1);
Ch – Karnò efektyvumas (eksergijos dalis naudingojoje šilumoje).
1.4.4. jei energijos įrenginys duoda šilumą kartu su elektros energija ir (arba) mechanine energija, jo naudingoji šiluma
kai
ECh – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,
E – visas kuro išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą;
ηel – elektrinis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos elektros energijos ir metinių energijos sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo;
ηh – šiluminis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos naudingosios šilumos ir metinių energijos sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo;
Cel – eksergijos dalis elektros energijoje ir (arba) mechaninėje energijoje, nustatyta 100 % (Cel = 1);
Ch – Karnò efektyvumas (eksergijos dalis naudingojoje šilumoje).
Įvairių temperatūrų naudingosios šilumos Karnò efektyvumas (Ch) apibrėžiamas taip
kai
Th – naudingosios šilumos absoliučioji temperatūra (kelvinais), išmatuota galutiniame taške;
T0 – aplinkos temperatūra, nustatyta 273,15 K (lygi 0 °C).
Jeigu perteklinė šiluma eksportuojama pastatų šildymui (žemesnės kaip 150 °C (423,15 K) temperatūros), Ch gali būti apibrėžiamas taip
Ch – Karnò efektyvumas, kai šilumos temperatūra 150 °C (423,15 K), t. y. 0,3546. Skaičiuojant T0 vartojamos sąvokos
a) kogeneracija – šiluminės, elektros ir (arba) mechaninės energijos gamyba vieno proceso metu;
b) naudingoji šiluma – šildymui arba vėsinimui gaminama šilumos energija siekiant atitikti ekonomiškai pagrįstą šilumos poreikį;
c) ekonomiškai pagrįsta paklausa – paklausa, kuri atitinka šildymo arba vėsinimo poreikį ir kuri priešingu atveju būtų tiekiama kitais būdais, atitinkančiais rinkos sąlygas.
2. Biomasės kuro išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taip
2.1. biomasės kuro išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (E) išreiškiamas CO2 ekvivalento gramais biomasės kuro MJ, g CO2ekv/MJ;
2.2. naudojant biomasės kurą pagamintos šilumos arba elektros energijos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (EC) išreiškiamas CO2 ekvivalento gramais galutinio energijos produkto (šilumos arba elektros energijos) MJ, g CO2ekv/MJ.
Jei šiluma ir vėsuma gaminamos kartu su elektros energija, išmetamas teršalų kiekis paskirstomas tarp šilumos ir elektros energijos (kaip nustatyta 1 punkto d papunktyje), neatsižvelgiant, ar šiluma naudojama šildymui ar vėsinimui[42].
Jei išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidariusių išgaunant arba auginant žaliavas, kiekis (eec) išreiškiamas g CO2ekv/sausosios pradinės žaliavos tonai, CO2 ekvivalento gramai MJ kuro (g CO2ekv /MJ) apskaičiuojami taip[43]
Kai
Sausosios pradinės žaliavos tonos išmetamas teršalų kiekis apskaičiuojamas taip
3. Naudojant biomasės kurą, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas apskaičiuojamas taip
3.1. transporto degalams naudojamo biomasės kuro išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas
kiekio sumažėjimas = (EF(t) – EB)/EF(t),
kai
EB – bendras transporto degalams naudojamo biomasės kuro išmetamas kiekis ir
EF(t) – bendras lygintino iškastinio kuro išmetamųjų teršalų kiekis transporto sektoriuje;
3.2. naudojant iš biomasės kuro pagamintą šilumą ir vėsumą, elektros energiją, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas
kiekio sumažėjimas = (ECF(h&c,el) – ECB(h&c,el))/ECF(h&c,el),
kai
ECB(h&c,el) – visas šilumos arba elektros energijos išmetamųjų teršalų kiekis;
ECF(h&c,el) – visas lygintino iškastinio kuro išmetamųjų teršalų kiekis naudingajai šilumai ir elektros energijai.
4. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, į kurias atsižvelgiama pagal 1 punktą, yra CO2, N2O ir CH4. CO2 ekvivalentui apskaičiuoti šios dujos įvertinamos taip
4.1. CO2 = 1;
4.2. N2O = 298;
4.3. CH4 = 25.
5. Į kiekį, kuris išmetamas išgaunant, nuimant žaliavų derlių arba auginant žaliavas (eec), įtraukiamas kiekis, išmetamas vykstant gavybos arba auginimo procesams, taip pat kiekis, išmetamas renkant, džiovinant ir saugant žaliavas, su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su gavybai arba auginimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba. CO2 surinkimas auginant žaliavas neįskaičiuojamas. Kiekio, kuris išmetamas auginant žemės ūkio biomasę, įverčius galima gauti vietoj faktinių verčių taikant vietovių, įrašomų į Europos Komisijai galimas pateikti ataskaitas[44], auginimo išmetamųjų teršalų kiekio vidurkius arba naudojantis informacija apie auginimo išmetamųjų teršalų kiekio numatytąsias išskaidytas vertes, Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 7 priedas. Jei tose ataskaitose aktualios informacijos nėra, galima vidurkius, kaip alternatyvą faktinėms vertėms, apskaičiuoti atsižvelgiant į vietinius ūkininkavimo būdus, pavyzdžiui, remiantis ūkių grupės duomenimis.
Teršalų, išmetamų iš biomasės, gautos auginant ir kertant mišką, kiekio įverčius, kaip alternatyvą faktinėms vertėms, galima gauti naudojantis teršalų, išmetamų iš biomasės, gautos auginant ir kertant mišką, kiekio vidurkiais, apskaičiuotais tai vietovei nacionaliniu lygmeniu.
6. Skaičiuojant 1.1 papunktyje nurodytą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, pasiektą geriau valdant žemės ūkį esca (pavyzdžiui, mažiau įdirbant žemę arba jos neįdirbant, pagerinus sėjomainą, sėjant antsėlius, taip pat valdant pasėlių liekanas ir naudojant organines dirvožemio gerinimo medžiagas (pavyzdžiui, kompostą, mėšlo skaidymo degazuotąjį substratą)), atsižvelgiama, jei pateikiami svarūs ir patikimi įrodymai, kad dirvožemyje sukaupta daugiau anglies arba kad pagrįsta tikėtis, kad auginant atitinkamą žaliavą anglies dirvožemyje susikaupė daugiau, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekius, jei auginant žaliavas naudota daugiau trąšų ir herbicidų[45].
7. Dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas kiekis el apskaičiuojamas bendrą išmetamą kiekį padalijant į lygias dalis 20 metų laikotarpiui. Šiam išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti taikoma taisyklė
el = (CSR – CSA) × 3,664 × 1/20 × 1/P – eB, [46]
kur
el – dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (išmatuotas kaip CO2 ekvivalento masė biomasės kuri energijos vienetui). Pasėlių žemė[47] ir daugiamečių pasėlių žemė[48] laikomos vienu žemės naudojimu;
CSR – su etaloniniu žemės naudojimu susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Etaloninis žemės naudojimas yra žemės naudojimas 2008 m. sausio mėn. arba 20 metų iki žaliavos gavimo, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė;
CSA – su faktiniu žemės naudojimu susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją).Kai anglies atsargos susikaupia per daugiau kaip vienerius metus, CSA vertė yra numatomos atsargos ploto vienetui po 20 metų arba, jei tai įvyksta anksčiau, pasėliams pasiekus brandą;
P – pasėlių produktyvumas (išmatuotas kaip biomasės kuro energija ploto vienetui per metus) ir
eB – 29 g CO2ekv/MJ biomasės kuro priedas, jei biomasė gauta iš atkurtos nualintos žemės 8 punkte nustatytomis sąlygomis.
8. Suteikiamas 29 g CO2ekv/MJ priedas, jeigu pateikiami įrodymai, kad žemė
8.1. 2008 m. sausio mėn. nebuvo naudojama žemės ūkio ar kitai veiklai;
8.2. yra labai nualinta žemė, įskaitant žemę, kuri anksčiau buvo žemės ūkio paskirties žemė.
29 g CO2ekv/MJ priedas taikomas laikotarpiu iki 20 metų nuo žemės naudojimo paskirties pakeitimo į žemės ūkio paskirtį datos, jei užtikrinamas nuolatinis anglies atsargų didėjimas, taip pat labai sumažinamas erozijos pasireiškimas b papunktyje nurodytoje žemėje.
9. Labai nualinta žemė – žemė, kuri gana ilgą laiką buvo labai druskinga arba turėjo labai mažai organinių medžiagų ir buvo labai paveikta erozijos.
10. Apskaičiuojant anglies sankaupas žemėje, vadovaujamasi Europos Komisijos parengtomis gairėmis[49].
11. Į kiekį, kuris išmetamas perdirbant (ep), turi būti įtrauktas su perdirbimu susijęs išmetamas kiekis, su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su perdirbimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba, įskaitant išmetamą CO2 kiekį, kuris atitinka iškastinio kuro anglies kiekį, neatsižvelgiant, ar jis iš tikrųjų proceso metu sudeginamas.
Norint apskaičiuoti suvartojimą elektros energijos, pagamintos ne kietojo ar dujinio biomasės kuro gamykloje, tos elektros energijos gamybos ir skirstymo metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis laikomas lygiu elektros energijos gamybos ir skirstymo metu vidutiniam išmestam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui apibrėžtame regione. Nukrypstant nuo šios taisyklės, gamintojai gali naudoti tam tikros elektros energijos gamybos įmonės vidutinę vertę toje įmonėje pagamintai elektros energijai, jei įmonė neįjungta į elektros energijos sistemą.
Į perdirbimo išmetamųjų teršalų kiekį prireikus įskaičiuojamas tarpinių produktų ir medžiagų džiovinimo metu išmetamųjų teršalų kiekis.
12. Į transportavimo ir skirstymo (etd) išmetamųjų teršalų kiekį turi būti įtrauktas kiekis, išmetamas transportuojant žaliavas ir pusgaminius, ir saugant bei skirstant galutines medžiagas. Kiekiui, išmetamam transportuojant ir skirstant, į kurį turi būti atsižvelgta pagal 5 punktą, šis punktas netaikomas.
13. Naudojant kurą, laikoma, kad biomasės kuro išmetamas CO2 kiekis (eu) lygus nuliui. Naudojant kurą išmetamų kitų (ne CO2) šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CH4 ir N2O) kiekiai įskaičiuojami į vertę eu.
14. Išmetamas kiekis, sumažinamas surenkant ir geologiškai saugant CO2 (eccs), į kurį neatsižvelgta apskaičiuojant ep, yra kiekis, kurio išvengiama surenkant ir saugant išmetamą CO2 kiekį, tiesiogiai susijusį su biomasės kuro gavyba, transportavimu, perdirbimu ir skirstymu, jei saugojimas atitinka Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo reikalavimus.
15. Išmetamas kiekis, sumažinamas surenkant ir pakeičiant CO2, (eccr), yra tiesiogiai susijęs su biomasės kuro gamyba, kuriai jis priskiriamas, ir yra kiekis, kurio išvengiama surenkant CO2, kurio anglis yra iš biomasės ir kuris naudojamas komercinių produktų ir paslaugų gamyboje, siekiant pakeisti iškastinio kuro CO2.
16. Jei kogeneracijos įrenginys, šilumą ir (arba) elektros energiją gaminantis biomasės kuro gamybos procesui, kurio išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas, gamina perteklinę elektros energiją ir (arba) perteklinę naudingąją šilumą, išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis padalijamas tarp elektros energijos ir naudingosios šilumos pagal šilumos temperatūrą (atitinkančią šilumos naudingumą (naudą)). Naudingoji šilumos dalis apskaičiuojama dauginant jos energinę vertę ir Karnò efektyvumą (Ch) ir apskaičiuojama taip
kai
Th – naudingosios šilumos absoliučioji temperatūra (kelvinais), išmatuota galutiniame taške;
T0 – aplinkos temperatūra yra 273,15 K (lygi 0 °C).
Jeigu perteklinė šiluma eksportuojama pastatų šildymui (žemesnės kaip 150 °C (423,15 K) temperatūros), Ch gali būti apibrėžiamas taip
Ch – Karnò efektyvumas, kai šilumos temperatūra 150 °C (423,15 K), t. y. 0,3546
T0 skaičiavimo tikslais naudojamas faktinis efektyvumas, gaunamas metinį mechaninės energijos, elektros energijos ir šilumos kiekį atitinkamai padalijus iš metinių energijos sąnaudų.
Skaičiuojant T0 vartojamos sąvokos
a) kogeneracija – šiluminės, elektros ir (arba) mechaninės energijos gamyba vieno proceso metu;
b) naudingoji šiluma – šildymui arba vėsinimui gaminama šilumos energija siekiant atitikti ekonomiškai pagrįstą šilumos poreikį;
c) ekonomiškai pagrįsta paklausa – paklausa, kuri atitinka šildymo arba vėsinimo poreikį ir kuri priešingu atveju būtų tiekiama kitais būdais, atitinkančiais rinkos sąlygas.
17. Kai biomasės kuro gamybos procese gaminamas ir kuras, kuriam apskaičiuojamas išmetamas kiekis ir vienas arba keli kiti produktai (gretutiniai produktai), išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kurui arba jo tarpiniam produktui ir gretutiniams produktams turi būti paskirstytas proporcingai jų energinei vertei (nustatytai kaip žemutinė kuro degimo šiluma kitų nei elektros energija ir šiluma gretutinių produktų atveju). Perteklinės naudingosios šilumos atveju išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis lygus biomasės kuro gamybos procesui tiekiamos šilumos arba elektros energijos gamybos metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui , gaunamam apskaičiavus visų kogeneracijos įrenginio, katilo arba kito aparato, biomasės kuro gamybai duodančio šilumą arba elektros energiją, sąnaudų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, įskaitant CH4 ir N2O ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iš pradinių žaliavų. Jei kogeneracijos būdu gaminama elektros energija ir šiluma, skaičiavimas atliekamas pagal 16 punktą.
18. Norint atlikti 17 punkte nurodytus apskaičiavimus, paskirstomas išmetamas kiekis yra eec + el + esca + tos ep, etd, eccs, ir eccr dalys, kurios išmetamos prieš gretutinio produkto gamybos proceso etapą ir per jį. Jei koks priskyrimas prie gretutinių produktų atliktas ankstesniame būvio ciklo proceso etape, vietoj bendro išmetamo kiekio naudojama dalis išmesto kiekio, kuris priskirtas tarpiniam kuro produktui paskutiniame proceso etape.
Gaminant biodujas ir biometaną, skaičiuojant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atsižvelgiama į visus gretutinius produktus. Atliekoms ir liekanoms išmetamųjų teršalų kiekis nebeskaičiuojamas. Apskaičiuojant daroma prielaida, kad neigiamos energinės vertės gretutinių produktų energinė vertė lygi nuliui.
Laikoma, kad atliekų ir liekanų, įskaitant medžių viršūnes ir šakas, šiaudus, išspaudas, lukštus, burbuolių kotus ir riešutų kevalus, taip pat perdirbimo liekanų, įskaitant neapdorotą gliceriną (nerafinuotą gliceriną) ir cukranendrių išspaudas, būvio ciklo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki tų atliekų ir liekanų surinkimo lygus nuliui, neasižvelgiant, ar prieš pavirsdamos galutiniais produktais jos perdirbtos į tarpinius produktus.
Jei biomasės kuras gaminamas perdirbimo gamyklose (ne apdorojimo įrenginiuose, sujungtuose su katilais arba kogeneracijos įrenginiais, tiekiančiais šilumą ir (arba) elektros energiją apdorojimo įrenginiui), 17 punkte nurodyto skaičiavimo tikslais atliekamos analizės vienetas yra perdirbimo gamykla.
19. Skaičiuojant 3 punkte nurodytą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą dėl biomasės kuro naudojimo elektros energijos gamybai, lygintino iškastinio kuro vertė ECF(el) turi būti 183 g CO2ekv/MJ arba 212 g CO2ekv/MJ elektros energijos atokiausiems regionams.
Skaičiuojant 3 punkte nurodytą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą dėl biomasės kuro naudojimo naudingosios šilumos gamybai, taip pat dėl biomasės kuro naudojimo šilumos ir (arba) elektros energijos gamybai, lygintino iškastinio kuro vertė ECF(h) turi būti 80 g CO2ekv/MJ.
Skaičiuojant 3 punkte nurodytą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą dėl biomasės kuro naudojimo naudingosios šilumos gamybai, jei tiesioginį fizinį anglių pakeitimą galima įrodyti, lygintino iškastinio kuro vertė ECF(h) turi būti 124 g CO2ekv/MJ.
Skaičiuojant 3 punkte nurodytą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą dėl biomasės kuro naudojimo gaminant transporto degalus, lygintino iškastinio kuro vertė ECF(t) turi būti 94 g CO2ekv/MJ
part_2c2d16c494d94647b3b0978f3e87a940_end
Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių
8 priedas
IŠSKAIDYTOS NUMATYTOSIOS BIOMASĖS KURO VERTĖS
1 lentelė. Išskaidytos numatytosios vertės medienos briketams arba granulėms
Biomasės kuro gamybos sistema
Transportavimo atstumas
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė
(g CO2ekv/MJ)
(g CO2ekv/MJ)
Auginimas
Perdirbimas
Transportavimas
Išmetamųjų teršalų (ne CO2) kiekis, išmetamas naudojant kurą
Auginimas
Perdirbimas
Transportavimas
Išmetamųjų teršalų (ne CO2) kiekis, išmetamas naudojant kurą
Miško kirtimo liekanų skiedros
1–500 km
0
1,6
3
0,4
0
1,9
3,6
0,5
500–2 500 km
0
1,6
5,2
0,4
0
1,9
6,2
0,5
2 500–10 000 km
0
1,6
10,5
0,4
0
1,9
12,6
0,5
Toliau kaip 10 000 km
0
1,6
20,5
0,4
0
1,9
24,6
0,5
Trumpos rotacijos želdinių (eukaliptų) skiedros
2 500–10 000 km
4,4
0
11
0,4
4,4
0
13,2
0,5
Trumpos rotacijos želdinių (tręštų tuopų) skiedros
1–500 km
3,9
0
3,5
0,4
3,9
0
4,2
0,5
500–2 500 km
3,9
0
5,6
0,4
3,9
0
6,8
0,5
2 500–10 000 km
3,9
0
11
0,4
3,9
0
13,2
0,5
Toliau kaip 10 000 km
3,9
0
21
0,4
3,9
0
25,2
0,5
Trumpos rotacijos želdinių (netręštų tuopų) skiedros
1–500 km
2,2
0
3,5
0,4
2,2
0
4,2
0,5
500–2 500 km
2,2
0
5,6
0,4
2,2
0
6,8
0,5
2 500–10 000 km
2,2
0
11
0,4
2,2
0
13,2
0,5
Toliau kaip 10 000 km
2,2
0
21
0,4
2,2
0
25,2
0,5
Kamienų skiedros
1–500 km
1,1
0,3
3
0,4
1,1
0,4
3,6
0,5
500–2 500 km
1,1
0,3
5,2
0,4
1,1
0,4
6,2
0,5
2 500–10 000 km
1,1
0,3
10,5
0,4
1,1
0,4
12,6
0,5
Toliau kaip 10 000 km
1,1
0,3
20,5
0,4
1,1
0,4
24,6
0,5
Skiedros iš medienos apdirbimo pramonės liekanų
1–500 km
0
0,3
3
0,4
0
0,4
3,6
0,5
500–2 500 km
0
0,3
5,2
0,4
0
0,4
6,2
0,5
2 500–10 000 km
0
0,3
10,5
0,4
0
0,4
12,6
0,5
Toliau kaip 10 000 km
0
0,3
20,5
0,4
0
0,4
24,6
0,5
Miško kirtimo liekanų medienos briketai arba granulės (1 atvejis)
1–500 km
0
25,8
2,9
0,3
0
30,9
3,5
0,3
500–2 500 km
0
25,8
2,8
0,3
0
30,9
3,3
0,3
2 500–10 000 km
0
25,8
4,3
0,3
0
30,9
5,2
0,3
Toliau kaip 10 000 km
0
25,8
7,9
0,3
0
30,9
9,5
0,3
Miško kirtimo liekanų medienos briketai arba granulės (2a atvejis)
1–500 km
0
12,5
3
0,3
0
15
3,6
0,3
500–2 500 km
0
12,5
2,9
0,3
0
15
3,5
0,3
2 500–10 000 km
0
12,5
4,4
0,3
0
15
5,3
0,3
Toliau kaip 10 000 km
0
12,5
8,1
0,3
0
15
9,8
0,3
Miško kirtimo liekanų medienos briketai arba granulės (3a atvejis)
1–500 km
0
2,4
3
0,3
0
2,8
3,6
0,3
500–2 500 km
0
2,4
2,9
0,3
0
2,8
3,5
0,3
2 500–10 000 km
0
2,4
4,4
0,3
0
2,8
5,3
0,3
Toliau kaip 10 000 km
0
2,4
8,2
0,3
0
2,8
9,8
0,3
Trumpos rotacijos želdinių medienos briketai (eukaliptų, 1 atvejis)
2 500–10 000 km
3,9
24,5
4,3
0,3
3,9
29,4
5,2
0,3
Trumpos rotacijos želdinių medienos briketai (eukaliptų, 2a atvejis)
2 500–10 000 km
5
10,6
4,4
0,3
5
12,7
5,3
0,3
Trumpos rotacijos želdinių medienos briketai (eukaliptų, 3a atvejis)
2 500–10 000 km
5,3
0,3
4,4
0,3
5,3
0,4
5,3
0,3
Trumpos rotacijos želdinių medienos briketai (tręštų tuopų, 1 atvejis)
1–500 km
3,4
24,5
2,9
0,3
3,4
29,4
3,5
0,3
500–10 000 km
3,4
24,5
4,3
0,3
3,4
29,4
5,2
0,3
Toliau kaip 10 000 km
3,4
24,5
7,9
0,3
3,4
29,4
9,5
0,3
Trumpos rotacijos želdinių medienos briketai (tręštų tuopų, 2a atvejis)
1–500 km
4,4
10,6
3
0,3
4,4
12,7
3,6
0,3
500–10 000 km
4,4
10,6
4,4
0,3
4,4
12,7
5,3
0,3
Toliau kaip 10 000 km
4,4
10,6
8,1
0,3
4,4
12,7
9,8
0,3
Trumpos rotacijos želdinių medienos briketai (tręštų tuopų, 3a atvejis)
1–500 km
4,6
0,3
3
0,3
4,6
0,4
3,6
0,3
500–10 000 km
4,6
0,3
4,4
0,3
4,6
0,4
5,3
0,3
Toliau kaip 10 000 km
4,6
0,3
8,2
0,3
4,6
0,4
9,8
0,3
Trumpos rotacijos želdinių medienos briketai (netręštų tuopų, 1 atvejis)
1–500 km
2
24,5
2,9
0,3
2
29,4
3,5
0,3
500–2 500 km
2
24,5
4,3
0,3
2
29,4
5,2
0,3
2 500–10 000 km
2
24,5
7,9
0,3
2
29,4
9,5
0,3
Trumpos rotacijos želdinių medienos briketai (netręštų tuopų, 2a atvejis)
1–500 km
2,5
10,6
3
0,3
2,5
12,7
3,6
0,3
500–10 000 km
2,5
10,6
4,4
0,3
2,5
12,7
5,3
0,3
Toliau kaip 10 000 km
2,5
10,6
8,1
0,3
2,5
12,7
9,8
0,3
Trumpos rotacijos želdinių medienos briketai (netręštų tuopų, 3a atvejis)
1–500 km
2,6
0,3
3
0,3
2,6
0,4
3,6
0,3
500–10 000 km
2,6
0,3
4,4
0,3
2,6
0,4
5,3
0,3
Toliau kaip 10 000 km
2,6
0,3
8,2
0,3
2,6
0,4
9,8
0,3
Kamienų medienos briketai arba granulės (1 atvejis)
1–500 km
1,1
24,8
2,9
0,3
1,1
29,8
3,5
0,3
500–2 500 km
1,1
24,8
2,8
0,3
1,1
29,8
3,3
0,3
2 500–10 000 km
1,1
24,8
4,3
0,3
1,1
29,8
5,2
0,3
Toliau kaip 10 000 km
1,1
24,8
7,9
0,3
1,1
29,8
9,5
0,3
Kamienų medienos briketai arba granulės (2a atvejis)
1–500 km
1,4
11
3
0,3
1,4
13,2
3,6
0,3
500–2 500 km
1,4
11
2,9
0,3
1,4
13,2
3,5
0,3
2 500–10 000 km
1,4
11
4,4
0,3
1,4
13,2
5,3
0,3
Toliau kaip 10 000 km
1,4
11
8,1
0,3
1,4
13,2
9,8
0,3
Kamienų medienos briketai arba granulės (3a atvejis)
1–500 km
1,4
0,8
3
0,3
1,4
0,9
3,6
0,3
500–2 500 km
1,4
0,8
2,9
0,3
1,4
0,9
3,5
0,3
2 500–10 000 km
1,4
0,8
4,4
0,3
1,4
0,9
5,3
0,3
Toliau kaip 10 000 km
1,4
0,8
8,2
0,3
1,4
0,9
9,8
0,3
Medienos briketai arba granulės iš medienos apdirbimo pramonės liekanų (1 atvejis)
1–500 km
0
14,3
2,8
0,3
0
17,2
3,3
0,3
500–2 500 km
0
14,3
2,7
0,3
0
17,2
3,2
0,3
2 500–10 000 km
0
14,3
4,2
0,3
0
17,2
5
0,3
Toliau kaip 10 000 km
0
14,3
7,7
0,3
0
17,2
9,2
0,3
Medienos briketai arba granulės iš medienos apdirbimo pramonės liekanų (2a atvejis)
1–500 km
0
6
2,8
0,3
0
7,2
3,4
0,3
500–2 500 km
0
6
2,7
0,3
0
7,2
3,3
0,3
2 500–10 000 km
0
6
4,2
0,3
0
7,2
5,1
0,3
Toliau kaip 10 000 km
0
6
7,8
0,3
0
7,2
9,3
0,3
Medienos briketai arba granulės iš medienos apdirbimo pramonės liekanų (3a atvejis)
1–500 km
0
0,2
2,8
0,3
0
0,3
3,4
0,3
500–2 500 km
0
0,2
2,7
0,3
0
0,3
3,3
0,3
2 500–10 000 km
0
0,2
4,2
0,3
0
0,3
5,1
0,3
Toliau kaip 10 000 km
0
0,2
7,8
0,3
0
0,3
9,3
0,3
2 lentelė. Išskaidytos numatytosios vertės žemės ūkio gamybos būdams
Biomasės kuro gamybos sistema
Transportavimo atstumas
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – tipinė vertė (g CO2ekv/MJ)
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – numatytoji vertė (g CO2ekv/MJ)
Auginimas
Perdirbimas
Transportavimas ir skirstymas
Išmetamųjų teršalų (ne CO2) kiekis, išmetamas naudojant kurą
Auginimas
Perdirbimas
Transportavimas ir skirstymas
Išmetamųjų teršalų (ne CO2) kiekis, išmetamas naudojant kurą
Žemės ūkio sektoriaus veikloje susidarančios liekanos, kurių tankis <0,2 t/m3
1–500 km
0
0,9
2,6
0,2
0
1,1
3,1
0,3
500–2 500 km
0
0,9
6,5
0,2
0
1,1
7,8
0,3
2 500–10 000 km
0
0,9
14,2
0,2
0
1,1
17
0,3
Toliau kaip 10 000 km
0
0,9
28,3
0,2
0
1,1
34
0,3
Žemės ūkio sektoriaus veikloje susidarančios liekanos, kurių tankis >0,2 t/m3
1–500 km
0
0,9
2,6
0,2
0
1,1
3,1
0,3
500–2 500 km
0
0,9
3,6
0,2
0
1,1
4,4
0,3
2 500–10 000 km
0
0,9
7,1
0,2
0
1,1
8,5
0,3
Toliau kaip 10 000 km
0
0,9
13,6
0,2
0
1,1
16,3
0,3
Šiaudų granulės
1–500 km
0
5
3
0,2
0
6
3,6
0,3
500–10 000 km
0
5
4,6
0,2
0
6
5,5
0,3
Toliau kaip 10 000 km
0
5
8,3
0,2
0
6
10
0,3
Cukranendrių išspaudų briketai
500–10 000 km
0
0,3
4,3
0,4
0
0,4
5,2
0,5
Toliau kaip 10 000 km
0
0,3
8
0,4
0
0,4
9,5
0,5
Alyvpalmių sėklų miltai
Toliau kaip 10 000 km
21,6
21,1
11,2
0,2
21,6
25,4
13,5
0,3
Alyvpalmių sėklų miltai (iš aliejaus gamyklos neišmetamas CH4)
Toliau kaip 10 000 km
21,6
3,5
11,2
0,2
21,6
4,2
13,5
0,3
3 lentelė. Išskaidytos numatytosios vertės, taikomos elektros energijos gamyba iš biodujų
Biomasės kuro gamybos sistema
Technologija
Tipinė vertė (g CO2ekv/MJ)
Numatytoji vertė (g CO2ekv/MJ)
Auginimas
Perdirbimas
Išmetamųjų teršalų (ne CO2) kiekis, išmetamas naudojant kurą
Transportavimas
Mėšlo įskaitiniai vienetai
Auginimas
Perdirbimas
Išmetamųjų teršalų (ne CO2) kiekis, išmetamas naudojant kurą
Transportavimas
Mėšlo įskaitiniai vienetai
Nedžiovintas mėšlas [50]
1 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
0
69,6
8,9
0,8
– 107,3
0
97,4
12,5
0,8
– 107,3
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
0
0
8,9
0,8
– 97,6
0
0
12,5
0,8
– 97,6
2 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
0
74,1
8,9
0,8
– 107,3
0
103,7
12,5
0,8
– 107,3
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
0
4,2
8,9
0,8
– 97,6
0
5,9
12,5
0,8
– 97,6
3 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
0
83,2
8,9
0,9
– 120,7
0
116,4
12,5
0,9
– 120,7
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
0
4,6
8,9
0,8
– 108,5
0
6,4
12,5
0,8
– 108,5
Visas kukurūzo augalas[51]
1 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
15,6
13,5
8,9
0,0[52]
—
15,6
18,9
12,5
0
—
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
15,2
0
8,9
0
—
15,2
0
12,5
0
—
2 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
15,6
18,8
8,9
0
—
15,6
26,3
12,5
0
—
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
15,2
5,2
8,9
0
—
15,2
7,2
12,5
0
—
3 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
17,5
21
8,9
0
—
17,5
29,3
12,5
0
—
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
17,1
5,7
8,9
0
—
17,1
7,9
12,5
0
—
Biologinės atliekos
1 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
0
21,8
8,9
0,5
—
0
30,6
12,5
0,5
—
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
0
0
8,9
0,5
—
0
0
12,5
0,5
—
2 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
0
27,9
8,9
0,5
—
0
39
12,5
0,5
—
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
0
5,9
8,9
0,5
—
0
8,3
12,5
0,5
—
3 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
0
31,2
8,9
0,5
—
0
43,7
12,5
0,5
—
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
0
6,5
8,9
0,5
—
0
9,1
12,5
0,5
—
4 lentelė. Išskaidytos numatytosios biometano vertės
Biometano gamybos sistema
Technologinis sprendimas
Tipinė vertė (g CO2ekv/MJ)
Numatytoji vertė (g CO2ekv/MJ)
Au-gi-nim-as
Per-dir-bimas
Modifikavimas
Transportavimas
Suspaudimas užpildymo stotyje
Mėšlo įskaitiniai vienetai
Auginimas
Perdirbimas
Modifikavimas
Transportavimas
Suspaudimas užpildymo stotyje
Mėšlo įskaitiniai vienetai
Nedžiovintas mėšlas
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
Išeinančios dujos nedeginamos
0
84,2
19,5
1
3,3
– 124,4
0
117,9
27,3
1
4,6
– 124,4
Išeinančios dujos deginamos
0
84,2
4,5
1
3,3
– 124,4
0
117,9
6,3
1
4,6
– 124,4
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
Išeinančios dujos nedeginamos
0
3,2
19,5
0,9
3,3
– 111,9
0
4,4
27,3
0,9
4,6
– 111,9
Išeinančios dujos deginamos
0
3,2
4,5
0,9
3,3
– 111,9
0
4,4
6,3
0,9
4,6
– 111,9
Visas kukurūzo augalas
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
Išeinančios dujos nedeginamos
18,1
20,1
19,5
0
3,3
—
18,1
28,1
27,3
0
4,6
—
Išeinančios dujos deginamos
18,1
20,1
4,5
0
3,3
—
18,1
28,1
6,3
0
4,6
—
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
Išeinančios dujos nedeginamos
17,6
4,3
19,5
0
3,3
—
17,6
6
27,3
0
4,6
—
Išeinančios dujos deginamos
17,6
4,3
4,5
0
3,3
—
17,6
6
6,3
0
4,6
—
Biologinės atliekos
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
Išeinančios dujos nedeginamos
0
30,6
19,5
0,6
3,3
—
0
42,8
27,3
0,6
4,6
—
Išeinančios dujos deginamos
0
30,6
4,5
0,6
3,3
—
0
42,8
6,3
0,6
4,6
—
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
Išeinančios dujos nedeginamos
0
5,1
19,5
0,5
3,3
—
0
7,2
27,3
0,5
4,6
—
Išeinančios dujos deginamos
0
5,1
4,5
0,5
3,3
—
0
7,2
6,3
0,5
4,6
—
part_92d5a94b156248eeaa3d2220fb13e059_end
Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių
9 priedas
BIOMASĖS KURO GAMYBOS TIPINĖS IR NUMATYTOSIOS VISO KIEKIO VERTĖS
1 lentelė. Biomasės kuro gamybos tipinės ir numatytosios viso kiekio vertės
Biomasės kuro gamybos sistema
Transportavimo atstumas
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis– tipinė vertė (g CO2ekv/MJ)
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis– numatytoji vertė (g CO2ekv/MJ)
Miško kirtimo liekanų skiedros
1–500 km
5
6
500–2 500 km
7
9
2 500–10 000 km
12
15
Toliau kaip 10 000 km
22
27
Trumpos rotacijos želdinių (eukaliptų) skiedros
2 500–10 000 km
16
18
Trumpos rotacijos želdinių (tręštų tuopų) skiedros
1–500 km
8
9
500–2 500 km
10
11
2 500–10 000 km
15
18
Toliau kaip 10 000 km
25
30
Trumpos rotacijos želdinių (netręštų tuopų) skiedros
1–500 km
6
7
500–2 500 km
8
10
2 500–10 000 km
14
16
Toliau kaip 10 000 km
24
28
Kamienų skiedros
1–500 km
5
6
500–2 500 km
7
8
2 500–10 000 km
12
15
Toliau kaip 10 000 km
22
27
Skiedros iš medienos apdirbimo pramonės liekanų
1–500 km
4
5
500–2 500 km
6
7
2 500–10 000 km
11
13
Toliau kaip 10 000 km
21
25
Miško kirtimo liekanų medienos briketai arba granulės (1 atvejis)
1–500 km
29
35
500–2 500 km
29
35
2 500–10 000 km
30
36
Toliau kaip 10 000 km
34
41
Miško kirtimo liekanų medienos briketai arba granulės (2a atvejis)
1–500 km
16
19
500–2 500 km
16
19
2 500–10 000 km
17
21
Toliau kaip 10 000 km
21
25
Miško kirtimo liekanų medienos briketai arba granulės (3a atvejis)
1–500 km
6
7
500–2 500 km
6
7
2 500–10 000 km
7
8
Toliau kaip 10 000 km
11
13
Trumpos rotacijos želdinių (eukaliptų) medienos briketai arba granulės (1 atvejis)
2 500–10 000 km
33
39
Trumpos rotacijos želdinių (eukaliptų) medienos briketai arba granulės (2a atvejis)
2 500–10 000 km
20
23
Trumpos rotacijos želdinių (eukaliptų) medienos briketai arba granulės (3a atvejis)
2 500–10 000 km
10
11
Trumpos rotacijos želdinių (tręštų tuopų) medienos briketai arba granulės (1 atvejis)
1–500 km
31
37
500–10 000 km
32
38
Toliau kaip 10 000 km
36
43
Trumpos rotacijos želdinių (tręštų tuopų) medienos briketai arba granulės (2a atvejis)
1–500 km
18
21
500–10 000 km
20
23
Toliau kaip 10 000 km
23
27
Trumpos rotacijos želdinių (tręštų tuopų) medienos briketai arba granulės (3a atvejis)
1–500 km
8
9
500–10 000 km
10
11
Toliau kaip 10 000 km
13
15
Trumpos rotacijos želdinių (netręštų tuopų) medienos briketai arba granulės (1 atvejis)
1–500 km
30
35
500–10 000 km
31
37
Toliau kaip 10 000 km
35
41
Trumpos rotacijos želdinių (netręštų tuopų) medienos briketai arba granulės (2a atvejis)
1–500 km
16
19
500–10 000 km
18
21
Toliau kaip 10 000 km
21
25
Trumpos rotacijos želdinių (netręštų tuopų) medienos briketai arba granulės (3a atvejis)
1–500 km
6
7
500–10 000 km
8
9
Toliau kaip 10 000 km
11
13
Kamienų medienos briketai arba granulės (1 atvejis)
1–500 km
29
35
500–2 500 km
29
34
2 500–10 000 km
30
36
Toliau kaip 10 000 km
34
41
Kamienų medienos briketai arba granulės (2a atvejis)
1–500 km
16
18
500–2 500 km
15
18
2 500–10 000 km
17
20
Toliau kaip 10 000 km
21
25
Kamienų medienos briketai arba granulės (3a atvejis)
1–500 km
5
6
500–2 500 km
5
6
2 500–10 000 km
7
8
Toliau kaip 10 000 km
11
12
Medienos briketai arba granulės iš medienos apdirbimo pramonės liekanų (1 atvejis)
1–500 km
17
21
500–2 500 km
17
21
2 500–10 000 km
19
23
Toliau kaip 10 000 km
22
27
Medienos briketai arba granulės iš medienos apdirbimo pramonės liekanų (2a atvejis)
1–500 km
9
11
500–2 500 km
9
11
2 500–10 000 km
10
13
Toliau kaip 10 000 km
14
17
Medienos briketai arba granulės iš medienos apdirbimo pramonės liekanų (3a atvejis)
1–500 km
3
4
500–2 500 km
3
4
2 500–10 000 km
5
6
Toliau kaip 10 000 km
8
10
Žemės ūkio sektoriaus veikloje susidarančios liekanos, kurių tankis < 0,2 t/m3 [53]
1–500 km
4
4
500–2 500 km
8
9
2 500–10 000 km
15
18
Toliau kaip 10 000 km
29
35
Žemės ūkio sektoriaus veikloje susidarančios liekanos, kurių tankis > 0,2 t/m3 [54]
1–500 km
4
4
500–2 500 km
5
6
2 500–10 000 km
8
10
Toliau kaip 10 000 km
15
18
Šiaudų granulės
1–500 km
8
10
500–10 000 km
10
12
Toliau kaip 10 000 km
14
16
Cukranendrių išspaudų briketai
500–10 000 km
5
6
Toliau kaip 10 000 km
9
10
Alyvpalmių sėklų miltai
Toliau kaip 10 000 km
54
61
Alyvpalmių sėklų miltai (iš aliejaus gamyklos neišmetamas CH4)
Toliau kaip 10 000 km
37
40
Pastaba
1 atvejis– procesai, kai techninę šilumą granulių gamyklai gamina gamtinių dujų katilas. Technologinė elektros energija perkama iš tinklo.
2 atvejis– procesai, kai techninę šilumą granulių gamyklai gamina skiedrų katilas. Technologinė elektros energija perkama iš tinklo.
3 atvejis– procesai, kai šilumą ir elektrą granulių gamyklai gamina kogeneracijos įrenginys.
2 lentelė. Tipinės ir numatytosios vertės, taikomos elektros energijos gamybai iš biodujų
Biodujų gamybos sistema
Technologinis sprendimas
Tipinė vertė
Numatytoji vertė
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis
(g CO2ekv/MJ)
(g CO2ekv/MJ)
Iš šlapiojo mėšlo gautos biodujos elektros energijos gamybai
1 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas[55]
– 28
3
Uždarai laikomas degazuotasis substratas[56]
– 88
– 84
2 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
– 23
10
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
– 84
– 78
3 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
– 28
9
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
– 94
– 89
Iš kukurūzų (viso augalo) gautos biodujos elektros energijos gamybai
1 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
38
47
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
24
28
2 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
43
54
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
29
35
3 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
47
59
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
32
38
Iš biologinių atliekų gautos biodujos elektros energijos gamybai
1 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
31
44
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
9
13
2 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
37
52
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
15
21
3 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
41
57
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
16
22
3 lentelė. Tipinės ir numatytosios biometano vertės
Biometano gamybos sistema
Technologinis sprendimas
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis - tipinė vertė
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis - numatytoji vertė
(g CO2ekv/MJ)
(g CO2ekv/MJ)
Biometanas iš šlapiojo mėšlo
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos[57]
– 20
22
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos[58]
– 35
1
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
– 88
– 79
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
– 103
– 100
Iš kukurūzų (viso augalo) gautas biometanas
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
58
73
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
43
52
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
41
51
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
26
30
Iš biologinių atliekų gautas biometanas
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
51
71
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
36
50
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
25
35
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
10
14
4 lentelė. Iš mėšlo ir kukurūzų mišinių gautų biodujų elektros energijos gamybai tipinės ir numatytosios vertės: išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir dalys pagal nesuskaidytą masę
Biodujų gamybos sistema
Technologiniai sprendimai
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis - tipinė vertė
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis - numatytoji vertė
(g CO2ekv/MJ)
(g CO2ekv/MJ)
Mėšlo–kukurūzų 80–20 %
1 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
17
33
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
– 12
– 9
2 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
22
40
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
– 7
– 2
3 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
23
43
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
– 9
– 4
Mėšlo–kukurūzų 70–30 %
1 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
24
37
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
0
3
2 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
29
45
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
4
10
3 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
31
48
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
4
10
Mėšlo–kukurūzų 60–40 %
1 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
28
40
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
7
11
2 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
33
47
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
12
18
3 atvejis
Atvirai laikomas degazuotasis substratas
36
52
Uždarai laikomas degazuotasis substratas
12
18
Pastaba
1 atvejis – gamybos būdai, kai procesui reikalingą elektrą ir šilumą gamina kogeneracijos įrenginio variklis.
2 atvejis – gamybos būdai, kai procesui reikalinga elektros energija imama iš tinklo, o techninę šilumą gamina kogeneracijos įrenginio variklis. Kai kuriose valstybėse narėse ūkio subjektams negalima prašyti subsidijų bendrajai produkcijai, todėl labiau tikėtina 1 atvejo konfigūracija.
3 atvejis – gamybos būdai, kai procesui reikalinga elektros energija imama iš tinklo, o techninę šilumą gamina biodujų katilas. Šis atvejis tinka kai kuriems įrenginiams, kuriuose kogeneracijos įrenginio variklio nėra objekte, o biodujos parduodamos (bet nemodifikuotos į biometaną).
5 lentelė. Iš mėšlo ir kukurūzų mišinių gauto biometano elektros energijos gamybai tipinės ir numatytosios vertės: išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir dalys pagal nesuskaidytą masę
Biometano gamybos sistema
Technologiniai sprendimai
Tipinė vertė
Numatytoji vertė
(g CO2ekv/MJ)
(g CO2ekv/MJ)
Mėšlo–kukurūzų 80–20 %
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
32
57
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
17
36
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
– 1
9
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
– 16
– 12
Mėšlo–kukurūzų 70–30 %
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
41
62
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
26
41
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
13
22
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
– 2
1
Mėšlo–kukurūzų 60–40 %
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
46
66
Atvirai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
31
45
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos nedeginamos
22
31
Uždarai laikomas degazuotasis substratas, išeinančios dujos deginamos
7
10
Pastaba. Kai biometanas naudojamas kaip suslėgtas biometanas transporto degalams, prie tipinių verčių reikia pridėti 3,3 g CO2ekv/MJ biometano, o prie numatytųjų verčių reikia pridėti 4,6 g CO2ekv/MJ biometano
part_26d94cb6c8a145e9bc5136c67a0e7c4b_end
Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių
10 priedas
SU BIODEGALŲ, SKYSTŲJŲ BIOPRODUKTŲ IR BIOMASĖS KURO PRADINIŲ ŽALIAVŲ NAUDOJIMU SUSIJĘS PRELIMINARUS planuojamas ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIS, IŠMETAMAS DĖL NETIESIOGINIO ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTIES KEITIMO[59]
Pradinių žaliavų grupė
Vidurkis[60], g CO2ekv/MJ
Procentilių intervalas, gautas atlikus jautrumo analizę[61], g CO2ekv/MJ
Grūdai ir kiti krakmolingi augalai
12
8–16
Cukrūs
13
4–17
Aliejiniai augalai
55
33–66
part_0f3f31e33f5d444f866f84a5bb3ec8ad_end
Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių
11 priedas
BIODEGALAI, SKYSTIEJI BIODEGALAI IR BIOMASĖS KURAS, KURIUOS NAUDOJANT LAIKOMA, KAD NUMATOMAS KIEKIS, IŠMETAMAS DĖL NETIESIOGINIO ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTIES KEITIMO, LYGUS NULIUI
1. Numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo, bus laikomas lygus nuliui, kai naudojami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, pagaminti iš išvardytų kategorijų pradinių žaliavų
1.1. iš pradinių žaliavų, kurios neįtrauktos į Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 10 priedą;
1.2. pradinių žaliavų, kurių gamyba lėmė tiesioginį žemės paskirties pakeitimą, t. y. pakeitimą iš vienos Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos žemės dangos kategorijų (miško žemės, pievų, šlapžemių, gyvenviečių ar kitos žemės) žemės į pasėlius ar daugiamečius pasėlius[62]. Tokiu atveju kiekio, išmetamo dėl tiesioginio žemės naudojimo keitimo, vertė (el) turėtų būti apskaičiuota pagal Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priedas 7 punktą.“
___________________
Pakeitimai
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-270, 2017-03-31, paskelbta TAR 2017-04-04, i. k. 2017-05589
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. D1-2 „Dėl Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-774, 2019-12-30, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21606
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. D1-2 „Dėl Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-415, 2021-07-15, paskelbta TAR 2021-07-15, i. k. 2021-16003
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. D1-2 „Dėl Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-171, 2023-05-31, paskelbta TAR 2023-06-01, i. k. 2023-10736
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. D1-2 „Dėl Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
part_1927896479934719a753514b73cea8f7_end
[1] Numatytosios apdorojimo vertės, kai naudojama kogeneracija, galioja, jei visa techninė šiluma gaunama kogeneracijos būdu.
[2] Numatytosios apdorojimo vertės, kai naudojama kogeneracija, galioja, jei visa techninė šiluma gaunama kogeneracijos būdu.
[3] Taikoma tik biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, neskirtiems vartoti žmonėms, kurių atveju neatsižvelgiama į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tai – lydymo dalis, kiekį.
[4] Taikoma tik biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, neskirtiems vartoti žmonėms, kurių atveju neatsižvelgiama į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tai – lydymo dalis, kiekį.
[5] Šiluma arba atliekinė šiluma naudojama vėsumos (atvėsinto oro arba vandens) gamybai absorbciniais aušintuvais. Todėl reikia apskaičiuoti tik išmetamųjų teršalų kiekį, kuris susijęs su kiekvienu pagamintos šilumos MJ, neatsižvelgiant, šiluma galiausiai naudojama šildymui ar vėsinimui absorbciniais aušintuvais.
[6] Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidariusių išgaunant arba auginant žaliavas, kiekio (eec) apskaičiavimo formulėje nurodomi atvejai, kai pradinė žaliava paverčiama biokuru vienu etapu. Esant sudėtingesnei tiekimo grandinei būtina koreguoti siekiant apskaičiuoti tarpinių produktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidariusių išgaunant arba auginant žaliavas, kiekį (eec).
[7] Tokius įrodymus gali sudaryti anglies kiekio dirvožemyje matavimo rezultatai, pavyzdžiui, pirmas matavimas prieš pradedant auginimą ir vėlesni matavimai reguliariais intervalais kas kelerius metus. Tokiu atveju prieš gaunant antrojo matavimo rezultatus anglies kiekio padidėjimas dirvožemyje būtų įvertinamas remiantis atitinkamais eksperimentais arba dirvožemio modeliais. Po antrojo ir vėlesnio matavimo nustatant anglies kiekio padidėjimą dirvožemyje ir to padidėjimo mastą remiamasi tais matavimais.
[8] Dalmuo, gautas dalijant CO2 molekulinį svorį (44,010 g/mol) iš anglies molekulinio svorio (12,011 g/mol), lygus 3,664.
[9] Pasėlių žemė pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos apibrėžtį.
[10] Daugiamečiai pasėliai apibrėžiami kaip daugiamečiai augalai, kurių stiebai paprastai kasmet nenupjaunami, pavyzdžiui, trumpos rotacijos želdiniai ir alyvpalmės.
[11] 2010 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimas 2010/335/ES dėl anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairių, nurodytų Direktyvos 2009/28/EB V priede.
[12] Taikoma biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuos naudojant neatsižvelgiama į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tai – lydymo dalis, kiekį.
[13] Taikoma tik biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kurių atveju į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tie produktai yra lydymo dalis, kiekį neatsižvelgiama.
14 Numatytosios apdorojimo vertės, kai naudojama kogeneracija, galioja tik jei visa techninė šiluma gaunama kogeneracijos būdu.
[14] Numatytosios apdorojimo vertės, kai naudojama kogeneracija, galioja tik jei visa techninė šiluma gaunama kogeneracijos būdu.
[15] Taikoma tik biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kurių atveju neatsižvelgiama į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tai – lydymo dalis, kiekį.
[16] Taikoma tik biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kurių atveju neatsižvelgiama į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tai – lydymo dalis, kiekį.
[17] Taikoma tik biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kurių atveju neatsižvelgiama į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tai – lydymo dalis, kiekį.
[18] Numatytosios apdorojimo vertės, kai naudojama kogeneracija, galioja tik jei visa techninė šiluma gaunama kogeneracijos būdu.
[19] Taikoma tik biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kurių atveju neatsižvelgiama į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tai – lydymo dalis, kiekį.
[20] Numatytosios apdorojimo vertės, kai naudojama kogeneracija, galioja tik jei visa techninė šiluma gaunama kogeneracijos būdu.
[21] Numatytosios apdorojimo vertės, kai naudojama kogeneracija, galioja tik jei visa techninė šiluma gaunama kogeneracijos būdu.
[22]Taikoma tik biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kurių atveju neatsižvelgiama į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tai – lydymo dalis, kiekį.
[23] Taikoma tik biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kurių atveju neatsižvelgiama į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tai – lydymo dalis, kiekį.
[24] Numatytosios apdorojimo vertės, kai naudojama kogeneracija, galioja jei visa techninė šiluma gaunama kogeneracijos būdu.
[25] Numatytosios apdorojimo vertės, kai naudojama kogeneracija, galioja, jei visa techninė šiluma gaunama kogeneracijos būdu.
[26] Taikoma tik biodegalams, pagamintiems iš šalutinių gyvūninių produktų, klasifikuojamų kaip 1 ir 2 kategorijų medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kurių atveju neatsižvelgiama į išmetamų teršalų, susijusių su higienizacija, kai tai – lydymo dalis, kiekį.
[27] 1 atvejis – procesai, kai techninę šilumą granulių gamyklai duoda gamtinių dujų katilas. Elektra granulių gamyklai tiekiama iš tinklo;
2a atvejis – procesai, kai techninę šilumą duoda džiovintomis skiedromis kūrenamas medžio skiedrų katilas. Elektra granulių gamyklai tiekiama iš tinklo;
3a atvejis – procesai, kai elektrą ir šilumą granulių gamyklai duoda džiovintomis skiedromis kūrenamas kogeneracinis įrenginys.
[28] Prie šios grupės medžiagų priskiriamos mažo tūrinio tankio žemės ūkio sektoriaus veikloje susidarančios liekanos ir joje yra medžiagos, pvz., šiaudų ryšuliai, avižų ar ryžių lukštai, cukranendrių išspaudų ryšuliai (sąrašas nebaigtinis).
[29] Didesnio tūrinio tankio žemės ūkio sektoriaus veikloje susidarančių liekanų grupė, kurioje yra tokios medžiagos, pvz., kukurūzų burbuolės, riešutų kevalai, sojos pupelių lukštai, alyvpalmių sėklų kevalai (sąrašas nebaigtinis).
[30] 1 atvejis – gamybos būdai, kai procesui reikalingą elektrą ir šilumą duoda pats kogeneracijos įrenginio variklis.
2 atvejis – gamybos būdai, kai procesui reikalinga elektros energija imama iš tinklo, o techninę šilumą duoda kogeneracijos įrenginio variklis. Kai kuriose valstybėse narėse ūkio subjektams negalima prašyti subsidijų bendrajai produkcijai, todėl labiau tikėtina 1 atvejo konfigūracija.
3 atvejis – gamybos būdai, kai procesui reikalinga elektros energija imama iš tinklo, o techninę šilumą duoda biodujų katilas. Šis atvejis tinka kai kuriems įrenginiams, kuriuose kogeneracijos įrenginio variklio nėra objekte, o biodujos parduodamos (bet nemodifikuotos į biometaną).
[31] Į biodujų gamybos iš mėšlo vertes įskaičiuotas neigiamas išmetamųjų teršalų, neišmestų tvarkant neapdorotą mėšlą, kiekis. Laikoma, kad vertė esca yra lygi -45 g CO2ekv/MJ anaerobiškai skaidomo mėšlo.
[32] Atvirai laikomas degazuotasis substratas skleidžia CH4 ir N2O. Pasklidusių medžiagų kiekis keičiasi priklausomai nuo aplinkos sąlygų, pasluoksnio rūšies ir skaidymo efektyvumo.
[33] Uždarasis laikymas reiškia, kad skaidymo procesu gautas degazuotasis substratas laikomas hermetiškoje talpoje, todėl laikymo metu sklindančios biodujos surenkamos ir naudojamos papildomos elektros energijos arba biometano gamybai. Į tą procesą neįskaičiuotas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
[34] Visas kukurūzo augalas – kukurūzai pašarui ir silosui.
[35] Naudojant biometaną išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas galioja tik suslėgtam biometanui, susijusiam su transporto lygintino iškastinio kuro verte 94 g CO2ekv/MJ.
[36] Prie šios kategorijos priskiriamos šių rūšių technologijos, kuriomis biodujos modifikuojamos į biometaną: svyruojančio slėgio adsorbcija (PSA), slėginis plovimas vandeniu (PWS), membranos, kriogeninis ir organinis fizinis valymas (OPS). Į šią kategoriją įtrauktas išmetamas 0,03 MJ CH4/MJ biometano kiekis, taikomas su išeinančiomis dujomis išmetamam metanui.
[37] (Prie šios kategorijos priskiriamos šių rūšių technologijos, kuriomis biodujos modifikuojamos į biometaną: slėginis plovimas vandeniu (PWS), jei vanduo recirkuliuoja, svyruojančio slėgio adsorbcija (PSA), cheminis valymas, organinis fizinis valymas (OPS), membranos ir kriogeninis modifikavimas. Šiai kategorijai nenumatytas joks išmetamo metano kiekis (jei susidaro metano, toks išeinančiose dujose esantis metanas sudeginamas).
[38] Jeigu taikant gerąją žemės ūkio praktiką ir mėšlo tvarkymo metodus gyvulių mėšlas naudojamas kaip substratas, skaičiuojant pridedamas 45 gCO2ekv/MJ (54 kg CO2ekv/ t nesuskaidytos medžiagos) priedas.
[39] Tipinės ir numatytosios vertės apskaičiuojamos naudojant šias Pn vertes
SP (kukurūzai): 4,16 (MJbiodujų/kg šlapių kukurūzų drėgnumas 65 %);
P (mėšlas): 0,50 (MJbiodujų/kg šlapiojo mėšlo drėgnumas 90 %) ;
P (biologinės atliekos) 3,41 (MJbiodujų/kg šlapių biologinių atliekų drėgnumas 76 %).
[40] Naudojamos šios standartinės substrato drėgnumo SMn vertės
SM (kukurūzai): 0,65 (kg vandens/kg nesuskaidytos medžiagos);
SM (mėšlas): 0,90 (kg vandens/kg nesuskaidytos medžiagos);
SM (biologinės atliekos): 0,76 (kg vandens/kg nesuskaidytos medžiagos).
[41] Jeigu taikant gerąją žemės ūkio praktiką ir mėšlo tvarkymo metodus gyvulių mėšlas naudojamas kaip substratas biodujų ir biometano gamybai, skaičiuojant esca pridedamas 45 g CO2ekv/ MJ priedas.
[42] Šiluma arba atliekinė šiluma naudojama vėsumos (atvėsinto oro arba vandens) gamybai absorbciniais aušintuvais. Todėl reikia apskaičiuoti tik išmetamųjų teršalų kiekį, kuris susijęs su kiekvienu pagamintos šilumos MJ, neatsižvelgiant, ar šiluma naudojama šildymui, ar vėsinimui absorbciniais aušintuvais.
[43]Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidariusių išgaunant arba auginant žaliavas, kiekio (eec) apskaičiavimo formulėje nurodomi atvejai, kai pradinė žaliava paverčiama biokuru vienu etapu. Esant sudėtingesnei tiekimo grandinei būtina koreguoti siekiant apskaičiuoti tarpinių produktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidariusių išgaunant arba auginant žaliavas, kiekį (eec).
[44] Vietovės įrašomos į Europos Komisijai galimas teikti ataskaitas, į kurias įtraukiama informacija apie tipinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį auginant žemės ūkio žaliavas tose vietovėse jų teritorijoje, kurios pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo klasifikuojamos kaip Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (toliau – NUTS) 2 lygio teritoriniai vienetai arba kaip labiau išskaidyto NUTS lygio vienetai. Prie minėtų ataskaitų pridedamas metodo ir duomenų, kuriais remiantis apskaičiuotas išmetamų teršalų kiekis, aprašymas. Taikant tą metodą, atsižvelgiama į dirvožemio charakteristikas, klimatą ir tikėtiną žaliavų derlių.
[45] Tokius įrodymus gali sudaryti anglies kiekio dirvožemyje matavimo rezultatai, pavyzdžiui, pirmas matavimas prieš pradedant auginimą ir vėlesni matavimai reguliariais intervalais kas kelerius metus. Tokiu atveju prieš gaunant antrojo matavimo rezultatus, anglies kiekio padidėjimas dirvožemyje būtų įvertinamas remiantis atitinkamais eksperimentais arba dirvožemio modeliais. Po antrojo matavimo ir vėliau nustatant anglies kiekio padidėjimą dirvožemyje ir to padidėjimo mastą remiamasi tais matavimais.
[46] Dalmuo, gautas dalijant CO2 molekulinį svorį (44,010 g/mol) iš anglies molekulinio svorio (12,011 g/mol), lygus 3,664.
[47] Pasėlių žemė pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos apibrėžtį.
[48] Daugiamečiai pasėliai apibrėžiami kaip daugiamečiai augalai, kurių stiebai paprastai kasmet nenupjaunami, pavyzdžiui, trumpos rotacijos želdiniai ir alyvpalmės.
[49] Gairės parengtos atsižvelgiant į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES, 2010 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimu dėl anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairių, kuriame numatytos anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gairės, priimtos atsižvelgiant į 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos gaires dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos (4 tomas).
[50] Į biodujų gamybos iš mėšlo vertes įskaičiuotas neigiamas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, neišmestų tvarkant neapdorotą mėšlą, kiekis. Laikoma, kad vertė esca lygi -45 g CO2ekv/MJ anaerobiškai skaidomo mėšlo.
[51] Visas kukurūzo augalas – kukurūzai pašarui ar silosui.
[52] Žemės ūkio žaliavų transportavimas į perdirbimo įrenginį pagal 2010 m. vasario 25 d. Komisijos ataskaitoje dėl kietosios ir dujinės biomasės išteklių naudojimo elektros energijos gamybai, šildymui ir vėsinimui tvarumo reikalavimų numatytą metodiką įskaičiuojamas į auginimo vertę. Kukurūzų siloso transportavimo vertė yra 0,4 g CO2ekv/MJ biodujų.
[53] Prie šios grupės medžiagų priskiriamos mažo tūrinio tankio žemės ūkio sektoriaus veikloje susidarančios liekanos ir joje yra tokios medžiagos, kaip šiaudų ryšuliai, avižų lukštai, ryžių lukštai ir cukranendrių išspaudų ryšuliai (sąrašas nebaigtinis).
[54] Didesnio tūrinio tankio žemės ūkio sektoriaus veikloje susidarančių liekanų grupė, kurioje yra pvz., kukurūzų burbuolės, riešutų kevalai, sojos pupelių lukštai, alyvpalmių sėklų kevalai (sąrašas nebaigtinis).
[55] Jei degazuotasis substratas laikomas atvirai, iš jo sklinda papildomas metanas, kurio kiekis kinta priklausomai nuo oro sąlygų, substrato ir skaidymo efektyvumo. Skaičiuojant laikoma, kad kiekis yra 0,05 MJ CH4 / MJ biodujų (mėšlui), 0,035 MJ CH4 / MJ biodujų (kukurūzams) ir 0,01 MJ CH4 / MJ biodujų (biologinėms atliekoms).
[56] Uždarasis laikymas reiškia, kad skaidymo procese gautas degazuotasis substratas laikomas hermetiškoje talpoje, todėl laikymo metu sklindančios biodujos surenkamos ir naudojamos papildomos elektros energijos arba biometano gamybai.
[57] Prie šios kategorijos priskiriamos šių rūšių technologijos, kuriomis biodujos modifikuojamos į biometaną: svyruojančio slėgio adsorbcija (PSA), slėginis plovimas vandeniu (PWS), membranos, kriogeninis ir organinis fizinis valymas (OPS). Į šią kategoriją įtrauktas išmetamas 0,03 MJ CH4/MJ biometano kiekis, taikomas su išeinančiomis dujomis išmetamam metanui.
[58] Prie šios kategorijos priskiriamos šių rūšių technologijos, kuriomis biodujos modifikuojamos į biometaną: slėginis plovimas vandeniu (PWS), jei vanduo recirkuliuoja, svyruojančio slėgio adsorbcija (PSA), cheminis valymas, organinis fizinis valymas (OPS), membranos ir kriogeninis modifikavimas. Šiai kategorijai nenumatytas joks išmetamo metano kiekis (jei susidaro metano, jis išeinančiose dujose sudega).
[59] Nurodytos vidutinės vertės atitinka individualiai modeliuotų žaliavų verčių svertinį vidurkį. Pateikiamų verčių dydį lemia įvairios jų kiekiui apskaičiuoti ekonominiuose modeliuose naudojamos prielaidos (pavyzdžiui, šalutinių produktų apdorojimas, derliaus pokyčiai, anglies atsargos, kitų produktų išstūmimas ir pan.). Nors dėl šios priežasties neįmanoma iki galo apibūdinti su tokiais skaičiavimais susijusio neapibrėžtumo intervalo, buvo atlikta pagrindinių parametrų atsitiktiniu kintamumu grindžiama rezultatų jautrumo analizė – vadinamoji Monte Karlo analizė.
[60] Nurodytos vidutinės vertės atitinka individualiai modeliuotų pradinių žaliavų verčių svertinį vidurkį.
[61] Pateikiamas intervalas atspindi 90 % rezultatų naudojant penktojo ir devyniasdešimt penktojo procentilio vertes, gautas atlikus analizę. Penktasis procentilis reiškia vertę, žemiau kurios buvo nustatyta 5 % rezultatų (t. y. 5 % visų naudotų duomenų atveju rezultatai buvo mažesni kaip 8, 4 ir 33 g CO2ekv/MJ). Devyniasdešimt penktasis procentilis reiškia vertę, žemiau kurios buvo nustatyta 95 % rezultatų (t. y. 5 % visų naudotų duomenų atveju rezultatai buvo didesni kaip 16, 17 ir 66 g CO2ekv/MJ).
[62] Daugiamečiai pasėliai apibrėžiami kaip daugiamečiai augalai, kurių stiebai paprastai kasmet nenupjaunami, pavyzdžiui, trumpos rotacijos želdiniai ir alyvpalmės.