Nutarimas

metmenims (nauja redakcija) (pridedami).

Pasiūlyti Vyriausybei iki 1998 m. gruodžio 1 d. patvirtinti Teisinės sistemos reformos metmenų įgyvendinimo programą.

1993, Nr. 70-1311).

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO

PIRMININKAS VYTAUTAS

LANDSBERGIS

Lietuvos

Respublikos Seimo

1998 m. birželio 25 d.

nutarimo

Nr.VIII-810

priedėlis

TEISINĖS SISTEMOS REFORMOS METMENYS

(nauja redakcija)

I. įvadas

1993 m. gruodžio 14 d.

nutarimu Nr. I-331 (Žin., 1993, Nr. 70-1311) Seimas

patvirtino Teisinės sistemos reformos metmenis. Šiuose metmenyse buvo numatyta,

kad teisinės sistemos reforma įgyvendinama laipsniškai, dviem etapais.

Pirmajame - pereinamajame - etape formuojami reformos teisiniai pamatai,

rengiami specialistai, renkami darbuotojai, kuriama būtina finansinė-ūkinė bei

materialinė bazė. Antrajame etape pradeda normaliai funkcionuoti pertvarkytos

teisinės ir sukurtos naujos institucijos.

Teisinės sistemos reformos antrasis

etapas atskleidė tiek jos privalumus, tiek ir trūkumus. Prie pastarųjų

priskirtinas reformos netolygumas, pvz., teismų reforma pažengė kur kas toliau

nei prokuratūros, ypač policijos, vidaus reikalų ministerijos ir jos įstaigų

reforma. Be to, iškilo būtinybė naujai įvertinti kai kuriuos aspektus, kurių

nenumatė Teisinės sistemos reformos metmenys, pvz.: administracinę teiseną,

bausmių vykdymo sistemos reformą. Atsižvelgiant į tai, nauja Metmenų redakcija

numato šios reformos tolesnio įgyvendinimo pagrindines nuostatas bei gaires.

Tolesnė teisinės sistemos reforma

vykdoma remiantis tęstinumo ir perimamumo principais, atsižvelgiant į Jungtinių

Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos ir Europos Tarybos reikalavimus bei

rekomendacijas.

II.

PAGRINDINIŲ TEISINIŲ INSTITUCIJŲ REFORMOS KRYPTYS

1.

Teismai

Teismas yra vienintelė institucija,

vykdanti teisingumą Lietuvos Respublikoje. Teisminė valdžios reforma tiesiogiai

siejama su Konstitucijoje įtvirtintos bendrosios kompetencijos teismų sistemos

ir jos administravimo tobulinimu, specializuotų teismų steigimu, naujų proceso

kodeksų priėmimu bei Teismų įstatymo tobulinimu.

Teismų administravimui pagerinti

galutinai suformuojama šią funkciją įgyvendinanti sistema. Teismų

administravimą teisingumo ministro nustatyta tvarka vykdo Teismų departamentas

prie Teisingumo ministerijos ir atitinkamų teismų pirmininkai. Šie atlieka

teisėjų administracinės veiklos kontrolę. Teismų įstatyme apibrėžiamas teisėjų

administracinės veiklos kontrolės turinys. Teismų administravimą vykdančioms

institucijoms draudžiama kištis į teisėjo darbo sritį, kurią apima teisėjų

nepriklausomumo principas.

Ūkinis teismas likviduojamas, o jo

funkcijos perduodamos apylinkių ir apygardų teismams (rūšinį teismingumą lemia

ginčo pobūdis ir ieškinio kaina) bei komerciniams arbitražams (šalių

susitarimu). Apygardų teismuose gali būti steigiami skyriai

komerciniams-ūkiniams ir darbo ginčams nagrinėti. Naujajame Civilinio proceso

kodekse gali būti numatomi atskiri šių ginčų nagrinėjimo ypatumai. Ūkinio

teismo teisėjams sudaromos galimybės tapti apylinkių ir apygardų teismų,

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjais.

Naudojant bendrųjų teismų sistemą,

įsteigiami dviejų instancijų administraciniai teismai, kurių kompetencijai perduodamos

bylos dėl valdymo institucijų ir valdininkų priimtų sprendimų teisėtumo

bei kitos bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių, pvz., mokesčių

ir pan. Sudarius tinkamas ekonomines, finansines ir organizacines prielaidas,

sukuriama savarankiška administracinių teismų sistema.

Visų valstybės valdžių

bendradarbiavimui, formuojant teisminę valdžią bei vykdant įstatymų apibrėžtą

jos kontrolę, užtikrinti keičiama Teisėjų tarybos bei Teisėjų garbės teismo

formavimo tvarka, įtraukiant į šį procesą įstatymų leidžiamąją bei vykdomąją

valdžias.

Kad būtų pagerinta Teisėjų garbės teismo

veikla bei užtikrintas veiklos nešališkumas, šio teismo teisėjus skiria Respublikos

Prezidentas. Visi šio teismo teisėjai savo įgaliojimų laikotarpiui yra

atleidžiami nuo tiesioginių teisėjo pareigų vykdymo.

Norint realizuoti keturių teismo

grandžių sistemos paskirtį - užtikrinti, kad sudėtingos bylos pirmąja

instancija būtų nagrinėjamos antrosios grandies (apygardų) teismuose, -

tikslinamas rūšinis teismingumas tarp apylinkės ir apygardos teismų. Apylinkių

ir apygardų teismuose parengiama ir pradedama įgyvendinti siauresnė teisėjų

specializacija, pvz.: bankroto, konkurencijos, vaikų ir pan. bylos.

Išanalizuojamas poreikis ir galimybės, o

prireikus, parengiamas Prisiekusiųjų teismo įstatymo, kuris reglamentuos šio

teismo sudarymo tvarką, veiklos principus, nagrinėjamų baudžiamųjų bylų

kategorijas, priimamų sprendimų rūšis, projektas.

Tobulinama vertinimo, ar teisėjas

atitinka einamas pareigas, sistema. Ją sudaro teisėjų etika, kompetencija bei

darbo rezultatai. Parengiamas Teisėjų etikos kodeksas, kurį, aprobuotą

visuotinio teisėjų susirinkimo, Respublikos Prezidento teikimu tvirtina Seimas.

Priėmus naują arba pakeitus ir

papildžius galiojantį Baudžiamojo proceso kodeksą, didinamas teismo

vaidmuo sprendžiant kardomųjų priemonių klausimus, apylinkių teismuose vienam

ar keliems teisėjams pavedama atlikti kai kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Tik ikiteisminio tyrimo funkcijas atliekantis teisėjas duoda leidimą suimti

asmenį, įeiti į butą ar kitą gyvenamąją patalpą, atlikti kratą ir kitus

procesinės prievartos priemonių veiksmus, protokoluoja ar kitaip fiksuoja

parodymus, prisaikdina asmenį, duodantį parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ir

atlieka kitus Baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus.

2.

Prokuroras. Prokuratūra

Pagrindinė prokuroro funkcija yra

baudžiamojo persekiojimo vykdymas - tai ikiteisminio tyrimo organizavimas,

koordinavimas ir kontrolė bei valstybinio kaltinimo baudžiamosiose bylose

palaikymas. Tik prokuroras, vykdydamas baudžiamąjį persekiojimą, turi teisę

priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradžios, sudaryti ikiteisminio

tyrimo grupes, joms vadovauti, jas kontroliuoti bei koordinuoti jų veiklą,

duoti privalomus nurodymus, panaikinti procesinius sprendimus vykstant

ikiteisminiam tyrimui, pats atlikti procesinius veiksmus bet kurioje

baudžiamojoje byloje, apskųsti teisėjo (teismo) procesinius sprendimus.

Prokuroras, palaikydamas valstybinį

kaltinimą teisme, yra tokia pat šalis kaip ir gynėjas. Civilinį ieškinį

prokuroras gali pareikšti, jei tai susiję su baudžiamuoju persekiojimu ar

baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme, taip pat kitais įstatymų numatytais

atvejais gindamas viešąjį interesą.

Prokuratūros veiklą reglamentuoja ir

prokurorų statusą nustato Teismų ir prokuratūros įstatymas, o prokurorų

įgaliojimus, kai jie atlieka procesines funkcijas, nustato proceso įstatymai.

Prokuratūra yra finansuojama iš

valstybės biudžeto ir turi atskirą išlaidų sąmatą.

Prokuratūros struktūra tokia: Generalinė

prokuratūra, apygardų prokuratūros ir miestų bei rajonų prokuratūros.

Perskirstomas prokuratūros funkcijų

vykdymas. Pagrindinis baudžiamojo persekiojimo krūvis perkeliamas į apygardų ir

miestų bei rajonų prokuratūras. Šis krūvis padalijamas tarp šių grandžių

tolygiai, atsižvelgiant į darbo mastą, pareigūnų kompetenciją ir kvalifikaciją,

tiriamų bylų sudėtingumą ir teismingumą.

Generalinė prokuratūra yra prokuratūros

sistemai vadovaujanti ir ją kontroliuojanti institucija, kuri formuoja

baudžiamojo persekiojimo politiką. Jos pagrindinės funkcijos

1) baudžiamojo persekiojimo politikos

formavimas (veiklos analizė, prioritetų išskyrimas, metodinis vadovavimas,

teisės aktų projektų, programų rengimas ir pan.);

2) apygardų ir miestų bei rajonų

prokuratūrų priimtų sprendimų teisėtumo, pagrįstumo, teisingumo kontrolė;

3) dalyvavimas palaikant kaltinimą ir

dalyvavimas procesuose apygardų teismuose, Lietuvos apeliaciniame teisme ir

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme;

4) kandidatų į prokurorus parinkimo,

prokurorų skyrimo ir atleidimo, skatinimo ir drausminės atsakomybės klausimai;

5) prokurorų kvalifikacija ir mokymas (

kartu su Teisingumo ministerija);

6) prašymų ir pavedimų iš užsienio

valstybių ir į jas tvarkymas ir vykdymas (centrinė įstaiga);

7) finansinis, materialinis, techninis

prokuratūrų aprūpinimas;

8) bendra prokuratūros veiklos ir jos

rezultatų apskaita.

Generalinės prokuratūros ir apygardų

prokurorai naudojasi visais prokuroro įgaliojimais spręsdami žemesnių prokurorų

priimtų sprendimų teisėtumo klausimus, sankcionuodami operatyvinių veiksmų

atlikimą ir pan.

Generalinėje, apygardų ir miestų

apylinkių prokuratūrose gali būti sudaromos specialios prokurorų grupės, kurios

atlieka ikiteisminį tyrimą itin svarbiose bylose (organizuoto nusikalstamumo,

korupcijos ir pan.).

3.

Advokatūra

Advokatūra yra institucija,

užtikrinanti žmogaus teisės į gynybą realizavimą ir teisinės pagalbos teikimą.

Asmenį pripažįsta advokatu ir suteikia jam teisę verstis advokato praktika

Lietuvos advokatų taryba. Jos sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus

apygardos teismui. Advokatu gali tapti kiekvienas asmuo, atitinkantis

Advokatūros įstatymo nustatytus reikalavimus.

Prieš tapdamas advokatu, asmuo privalo

išlaikyti advokato kvalifikacinį egzaminą pagal Teisingumo ministerijos

parengtą ir teisingumo ministro patvirtintą advokatų kvalifikacinių egzaminų

programą. Kad advokatų kvalifikacija atitiktų valstybės keliamus reikalavimus,

egzaminų komisijos sudėtį tvirtina teisingumo ministras.

Lietuvos advokatų tarybos sprendimai dėl

budėjimo nedarbo dienomis, išvykimo į vietoves, kur trūksta advokatų, bei

advokatų paskyrimo ir dalyvavimo bylose, kurioms gynėją skyrė valstybė,

advokatams yra privalomi, o jų nevykdymas užtraukia drausminę atsakomybę.

Teisinės pagalbos kokybei ir efektyvumui

teismuose užtikrinti sudaromos sąlygos bei skatinama įgyvendinti nuostatą,

pagal kurią fiziniams asmenims teismuose atstovautų advokatai. Asmenims,

turintiems Teisingumo ministerijos išduotą licenciją, sudaromos lengvatinės

sąlygos tapti advokatais. Priėmus naują Advokatūros įstatymą, panaikinamas

Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis licencijų, suteikiančių teisę verstis

teisininko praktika, išdavimą. Kad būtų garantuota kvalifikuota teisinė pagalba

socialiai remtiniems asmenims, Civilinio proceso kodekse įtvirtinama nuostata,

jog šiems asmenims valstybė garantuoja advokato pagalbą. Parengiamas teisės

akto, apibrėžiančio socialiai remtiną asmenį, projektas. Vyriausybė remia

viešųjų įstaigų, teikiančių teisines paslaugas socialiai remtiniems asmenims,

steigimą.

Advokato padėjėjai gali atstovauti

teismuose tik turėdami raštišką praktikos vadovo leidimą.

Įstatymuose įtvirtinama nuostata, pagal

kurią advokatai visiškai atsako už savo ir padėjėjų kaltais veiksmais padarytą

materialinę žalą. Žalos atlyginimo garantavimui jie turi apsidrausti.

Sąžiningai konkurencijai tarp advokatų užtikrinti, draudžiama jų veiklos

reklama.

Kad būtų užtikrintas normalus ir

efektyvus teismų darbas, teisingumo ministrui suteikiama teisė daryti įtaką

nustatant advokatų skaičių bei jų buveines.

4.

Notariatas

Pagrindinė notaro funkcija - tai

siekimas užtikrinti, kad nebūtų sudarinėjami neteisėti sandoriai ir tuo būtų

išvengta teisminių ginčų. Notariato įstatyme įtvirtinama vienareikšmė nuostata,

jog notaras už savo ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais klientui padarytą

materialinę žalą visiškai atsako Civilinio kodekso nustatyta tvarka (civilinei

atsakomybei garantuoti nustatoma minimali privalomojo draudimo suma). Tuo tarpu

už pažeidimus, padarytus vykdant pareigas, notaras atsako kaip valstybės

pareigūnas.

Notarų ir jų savivaldos institucijų

veiklą prižiūri apygardų teismų pirmininkai bei kiti teisingumo ministro

paskirti asmenys. Tik apygardos teismai kontroliuoja notarinių veiksmų

teisėtumą. Be to, išplečiama Notarų rūmų (notarų savivaldos institucijos)

kompetencija bei tikslinamas jų santykis su Teisingumo ministerija.

Kadangi notaras savo darbe veikia kaip

valstybės pareigūnas ir naudoja antspaudą su valstybės herbu, įstatymuose

įtvirtinama nuostata, jog notariškai patvirtintame dokumente nurodytos

aplinkybės pripažįstamos nustatytomis ir yra neįrodinėjamos, iki šie dokumentai

(jų dalys) nėra pripažinti negaliojančiais.

Teisingumo ministerija rengia, o

teisingumo ministras tvirtina norinčių eiti notaro pareigas asmenų

kvalifikacinių egzaminų programą bei egzaminų komisijos sudėtį.

Notaras savo darbe vadovaujasi

objektyvumo principu, pagal kurį jis privalo klientams išaiškinti teisines

dokumento notarinio patvirtinimo pasekmes bei apsaugoti silpnesniąją šalį nuo

apgaulės, suklydimo ir pan.

Teisingumo ministrui suteikiama teisė

laikinai nušalinti nuo pareigų notarą, kuriam iškelta drausmės byla.

5.

Valdymo institucijos

Valdymo institucijų - Vidaus reikalų ir

Teisingumo ministerijų - funkcijos pertvarkomos pagal teisinės valstybės

modelį.

Vidaus reikalų ministerija yra civilinė

strateginio ir metodinio vadovavimo vidaus reikalų sistemai institucija,

formuojanti nusikalstamumo prevencijos, viešosios tvarkos ir saugumo

užtikrinimo, civilinės ir gaisrinės saugos (kartu su Krašto apsaugos

ministerija), valstybės sienos apsaugos, migracijos ir emigracijos politiką.

Vidaus reikalų sistemos funkcijas ministerija įgyvendina per Policijos,

Migracijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentus, Finansinių

nusikaltimų tyrimo, Valstybės sienos apsaugos tarnybas ir jų struktūrinius bei

kitus padalinius.

Teisingumo ministerija yra atsakinga už

teisingumo sistemos institucijų (Apeliacinio, apygardų ir apylinkių teismų,

prokuratūros, advokatūros, notariato ir kt.) organizacinį metodinį vadovavimą,

darbo sąlygų sudarymą, šių institucijų organizacinės veiklos priežiūrą ir

koordinavimą, užtikrina teisingumo vykdymo nepriklausomumą.

Kad būtų geriau įgyvendinamos Teisingumo

ministerijos funkcijos, susijusios su teisminės valdžios (teismai, antstolių

kontoros) funkcionavimu, prie Teisingumo ministerijos įsteigiamas Teismų

departamentas. Be to, Teisingumo ministerijoje įkuriamas padalinys, rengiantis

teisėjų, prokurorų, advokatų, notarų kvalifikacinių egzaminų programas,

prisidedantis prie teisės studentų baigiamųjų egzaminų, taip pat teisėjų,

advokatų, notarų, prokurorų kvalifikacinių egzaminų komisijų darbo,

analizuojantis teismų praktiką, kurios pagrindu rengiamos teisėjų mokymo

programos bei teisingumo ministro siūlymai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl

teismų praktikos tobulinimo.

Respublikos Prezidentui teisingumo

ministro teikimu suteikiama teisė laikinai nušalinti teisėją, kuriam iškelta

drausmės byla, nuo bylų nagrinėjimo, o teisingumo ministrui - teisė teisėjui,

prokurorui, advokatui ar notarui iškelti drausmės bylą už pažeidimus,

nesusijusius su procesine veikla.

Teisingumo ministerijai suteikiamos

platesnės teisės ir pareigos rengiant įstatymus ir kitus teisės aktus.

Teisingumo ministerija kartu su Vidaus

reikalų ministerija formuoja bausmių vykdymo strategiją, o priėmus Bausmių

vykdymo kodeksą bei kitus būtinus įstatymus, Teisingumo ministerija perima

bausmių vykdymo sistemą.

Priedėlio

skirsnio pakeitimai

Nr.

IX-1198,

2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 113-5030 (2002-11-27)

6.

Policija

Policija yra

savarankiška teisėsaugos institucija, priklausanti Vidaus reikalų ministerijos

reguliavimo sričiai.

Policijos uždaviniai yra gyventojų ir

turto apsauga, viešosios tvarkos ir rimties apsauga, nusikaltimų bei

kitų teisės pažeidimų prevencija, jų atskleidimas ir tyrimas, valstybės sienos

apsauga, kitos teisinės pagalbos teikimas gyventojams. Suderinus teisines ir

organizacines prielaidas, policijai nebūdingos funkcijos (komercinė apsauga,

vairuotojų egzaminavimas ir pan.) perduodamos kitoms valstybės ir privačioms

institucijoms.

Policijos struktūra keičiama pritaikant

ją specialiųjų ir universaliųjų funkcijų įgyvendinimui. Universaliųjų funkcijų

įgyvendinimas trimis etapais perduodamas savivaldybių policijai. Policijos

vidaus struktūra supaprastinama patikslinant įvairių policijos rūšių funkcijas

ir struktūras bei subalansuojant valdymo funkcijas tarp Vidaus reikalų

ministerijos, Policijos departamento ir teritorinių policijos įstaigų.

Policijos darbas grindžiamas

nacionalinėmis ir vietinėmis programomis. Jose numatomi rezultatai, kurie turi

būti pasiekti per tam tikrą laikotarpį. Daugiausia dėmesio programose

skiriama nusikaltimų prevencijai, gyventojų gyvybės, sveikatos bei turto, viešosios

tvarkos apsaugai. Vykdydama šias programas, policija aktyviai bendradarbiauja

su nevyriausybinėmis organizacijomis bei gyventojais.

Sisteminama policijos pareigūnų atranka

į tarnybą, jų mokymas ir profesionalumo kėlimas, specialiųjų ir universaliųjų

funkcijų derinimas.

Nusikaltimus policija tiria atlikdama

ikiteisminį tyrimą.

7.

Ekspertinės įstaigos

Teismų skiriamas ekspertizes

baudžiamosiose ir civilinėse bylose atlieka Lietuvos teismo ekspertizės

institutas bei kiti asmenys. Baudžiamajame procese tai rungimosi stadijose

atliekamos ekspertizės, kurias skiria ikiteisminio tyrimo funkcijas atliekantis

teisėjas arba bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus,

ekspertų nušalinimo taisykles ir kitas procesines garantijas. Prireikus

institutas atlieka ir policijos bei kitų institucijų pareigūnų arba prokurorų

skiriamas ekspertizes.

Vidaus reikalų ministerijos

Kriminalistinių ekspertizių departamentas pertvarkomas - jis tampa bendros

policijos sistemos padaliniu. Jo statusą apibrėžia Policijos įstatymas,

Baudžiamojo proceso kodeksas ir kiti teisės aktai. Kriminalistinių ekspertizių

padalinys metodiškai vadovauja savo sistemai, aprūpina ją techninėmis priemonėmis,

rengia specialistus, tvarko centrines kriminalines kartotekas ir įskaitas,

atlieka sudėtingesnius tyrimus. Ekspertiniai teritoriniai padaliniai ir

specialistai (ekspertai, kriminalistai-technikai) įsilieja į šakiniu principu

specializuotus policijos padalinius. Jų funkcijoms priklauso įvykio vietos

apžiūra, nusikaltimo pėdsakų ir daiktinių įrodymų suradimas, paėmimas ir

ištyrimas, o tyrimų rezultatai - išvados -pateikiamos byloje kaip įrodymai.

Lietuvos teismo ekspertizės institutas,

kitos ekspertinės įstaigos, aukštųjų mokyklų mokslininkai kriminalistai vykdo

mokslinius tyrimus, rengia teorinius darbus kriminalistinės taktikos problemoms

spręsti, rengia naujas ekspertizių metodikas bei kriminalistikos žinynus.

Teismo medicinos ir teismo psichiatrinės

ekspertinės įstaigos kaip ir anksčiau priklauso sveikatos apsaugos sričiai.

Ekspertizes gali atlikti tik eksperto

darbui atestuoti asmenys, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti retas arba

originalias ekspertizes ir nėra tam atestuotų ekspertų. Ekspertų atestavimo,

taikomų mokslinių metodikų bei naudojamų techninių priemonių aprobavimo tvarką

nustato teisingumo ministras Ekspertinių įstaigų kvalifikacinės komisijos

teikimu.

III.

TEISĖS SISTEMOS KŪRIMO KRYPTYS

1.

Bendrieji teisės sistemos kūrimo aspektai

Lietuvos teisė kuriama laikantis

europietiškos tradicijos, Lietuvos istorinės patirties, dabartinių teisės

standartų, derinant skirtingus teisinio reguliavimo metodus. Šiame etape

kodifikuojama viešoji (Baudžiamasis, Baudžiamojo proceso, Administracinių

teisės pažeidimų ir proceso kodeksai) ir privatinė (Civilinis (Komercinis),

Civilinio proceso kodeksai) teisė. Pradedamas rengti Lietuvos Respublikos

įstatymų sąvadas.

Rengiamuose teisės aktų projektuose

įgyvendinami Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių

apsaugos konvencijos principai žmogaus teisėms ir laisvėms garantuoti bei

ginti.

Seimui teikiami įstatymų projektai

derinami su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais.

Tobulinamas įstatymų leidybos procesas.

2.

Civilinis procesas

Priėmus naująjį Civilinio proceso

kodeksą, įtvirtinama nuostata, jog civilinio proceso tvarka yra nagrinėjamos

bylos, kylančios iš civilinių, darbo, šeimos teisinių santykių, ir bylos,

kuriose nėra ginčo dėl teisės. Taip pat nustatomas bendras principas, kad šio

kodekso nuostatos taikomos ir bankroto procedūrai, išskyrus atvejus, kai kiti

įstatymai numato specialias normas.

Būtina įtvirtinti šiuos civilinio

proceso teisės tikslus: asmenų pažeistų materialinių subjektinių teisių gynyba;

kuo greitesnis teisinės taikos tarp šalių atkūrimas; teisės plėtra.

Kuriant Civilinio proceso kodeksą,

vadovaujamasi nuostata, pagal kurią teisėjui suteikiamas aktyvus vaidmuo.

Įrodinėjimo pareiga priklauso proceso dalyviams, tačiau teisėjas turi teisę

klausti, pasiūlyti šaliai pasinaudoti advokato paslaugomis ir pan.

Norint išvengti bylų vilkinimo,

įtvirtinama proceso pagreitinimo sistema: žodiškumo derinimas su raštiškumu;

teisėjo teisė nustatyti terminą, per kurį turi būti galutinai suformuluojamas

ieškinio dalykas bei pateikiami visi įrodymai; atskirųjų skundų bei

mažareikšmių bylų supaprastinta nagrinėjimo tvarka, naujų faktų bei aplinkybių

apeliacinėje instancijoje pateikimo apribojimai ir pan.

Atsižvelgiant į viešąjį interesą, nustatomos

bylų, kylančių iš darbo ir šeimos (vaikų) teisinių santykių, nagrinėjimo

ypatumai, suteikiant teisėjui daugiau teisių įrodymų rinkimo ir tyrimo srityje.

Teismų sprendimų kontrolės formos yra

apeliacija ir kasacija. Apeliacine tvarka skundžiami neįsiteisėję pirmosios

instancijos teismų sprendimai, išskyrus mažareikšmes bylas. Apeliacine tvarka

tikrinamos bylos tiek teisiniu, tiek ir faktiniu aspektu, neperžengiant

apeliacinio skundo ribų (išskyrus įstatyme nurodytus atvejus). Apeliacinėje

instancijoje ribojama galimybė pateikti naujų faktų ir įrodymų, kurie dėl

šalies kaltės nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme.

Kasacine tvarka skundžiami įsiteisėję

teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai. Kasacija yra sukoncentruojama tik

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Kasacine tvarka yra nagrinėjama byla tik

teisiniu aspektu. Kasacijos uždavinių įgyvendinimui užtikrinti sukuriama

ribojimų sistema, kurios pagrindu atrenkamos kasacine tvarka nagrinėtinos

bylos. Įtvirtinamas privalomojo atstovavimo, nagrinėjant bylą kasacine tvarka,

institutas.

3.

Baudžiamasis procesas

Naujajame Baudžiamojo proceso kodekse

gerokai pakeičiama baudžiamųjų bylų tyrimo ir nagrinėjimo tvarka. Atsakomybė už

ikiteisminio tyrimo kokybę teks prokurorui. Prokuroras bus nedelsiant informuojamas

apie kiekvieną iškilusį aikštėn nusikaltimo padarymo faktą ir kiekvienu atveju

jis nuspręs, kokius tyrimo veiksmus toje byloje reikia atlikti ir kas tuos

veiksmus atliks. Policija, mokesčių inspekcija ir kitos institucijos,

dalyvaujančios ikiteisminiame baudžiamųjų bylų tyrime, privalės vykdyti visus

prokuroro nurodymus bei informuoti apie atliktų tyrimo veiksmų rezultatus; ypač

sudėtingose bylose visus ar dalį tyrimo veiksmų prokuroras galės atlikti pats.

Tik prokuroras galės priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo ir

bylos perdavimo į teismą. Priėmęs tokį sprendimą, prokuroras pats privalės

surašyti kaltinamąjį aktą. Jei prokuroras atliks visus ar daugumą ikiteisminio

tyrimo veiksmų, jo kaltinamąjį aktą tvirtins aukštesnis pagal pareigas

prokuroras. Tam tikras funkcijas ikiteisminio tyrimo stadijoje, gavęs prokuroro

prašymą, vykdys teisėjas.

Įtvirtinama nukentėjusiojo teisė

apskųsti atsisakymą iškelti baudžiamąją bylą arba baudžiamosios bylos

nutraukimą teismui. Numatomos nepilnamečių asmenų bylų nagrinėjimo ypatybės.

Atidavimo teismui stadija taps mažiau

formalizuota ir greitesnė.

Teisminio nagrinėjimo stadijoje

įgyvendinamas rungimosi principas, tačiau išsaugant teismo pareigą nustatyti

byloje tiesą.

Apeliacinis procesas maksimaliai pagreitinamas.

Šioje stadijoje tikrinami pirmosios instancijos teismo priimti nuosprendžiai ir

nutartys faktiniu bei teisiniu aspektais.

Kasacine tvarka yra skundžiami

įsiteisėję teismų nuosprendžiai ir nutartys. Kasacija yra sukoncentruojama tik

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Kasacine tvarka yra nagrinėjamos bylos tik

teisiniu aspektu. Įtvirtinamas privalomos gynybos, nagrinėjant bylą kasacine

tvarka, institutas.

Nesudėtingos baudžiamosios bylos

tiriamos ir nagrinėjamos supaprastinta tvarka. Taikomos dvi supaprastinto

proceso formos: sumarinis procesas ir baudžiamasis įsakymas.

Sumarinis procesas išlieka panašus į

dabar numatytą Kodekse, tačiau ikiteisminis tyrimas dar labiau sutrumpinamas, o

įstatymo numatytais atvejais ir sąlygomis iš viso neatliekamas. Atidavimo

teismui stadijos vienais atvejais visai atsisakoma, o kitais ji supaprastinama.

Baudžiamasis įsakymas - tai tokia

proceso forma, kai bausmė nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, jei jis

sutinka, gali būti skiriama be teisminio nagrinėjimo. Tokiu įsakymu gali būti

paskirta tik piniginė bauda. Asmuo turi teisę nesutikti su šia proceso forma ir

reikalauti, kad vyktų įprastas teisminis nagrinėjimas, tačiau tokiu atveju

teismas savo nuosprendžiu galės skirti ir griežtesnę bausmę, palyginti su ta, kuri

buvo skiriama baudžiamuoju įsakymu.

4.

Administracinis procesas

Rengiamas Administracinės teisenos

įstatymas bei kiti būtini teisės aktai, kurie įtvirtina administracinių teisės

pažeidimų bylų dėl valdymo institucijų ir valdininkų priimtų sprendimų teisėtumo

perdavimą nagrinėti teismams.

Administracinių

teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesas teismuose turi remtis bendrais

viešumo, betarpiškumo ir rungimosi principais. Valstybės įgaliotas pareigūnas

surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris perduodamas teismui.

Jei asmuo, padaręs pažeidimą, pripažįsta savo kaltę, tai teismas tik paskiria

administracinę nuobaudą, padarydamas atitinkamą įrašą administracinio teisės

pažeidimo protokole. (Pažymėtina, kad įspėjimą ar tam tikro dydžio baudą

kaltininko sutikimu valstybės pareigūnas galėtų skirti ir paimti pažeidimo

vietoje nesurašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolo.) Šiuo atveju

protokolą surašiusio pareigūno dalyvavimas teisme nėra būtinas, o pažeidimą

padaręs asmuo turi teisę skųsti tik nuobaudos griežtumą. Pažymėtina, kad šiuo

atveju nuobauda turėtų būti parenkama švelnesnė iš numatytų sankcijose.

Jei asmuo,

padaręs pažeidimą, nepripažįsta savo kaltės, tai teismas rengia posėdį, kuriame

privalo dalyvauti kaltinamasis, pareigūnas, surašęs administracinio teisės

pažeidimo protokolą, ir liudytojai. Teismo sprendimo skundimo teisė suteikiama

kaltininkui, jo advokatui ir pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės

pažeidimo protokolą.

Kad kaltinamasis

būtinai dalyvautų teismo procese, Administracinių teisės pažeidimų kodekse

būtina numatyti daugiau užtikrinimo priemonių, taip pat turto areštą,

nuosavybės teisės apribojimą, laikiną dokumentų paėmimą, laikiną nušalinimą nuo

darbo (pareigų) ir pan. Be to, numatoma galimybė pradėti procesą dėl turto,

kuris buvo pažeidimo dalyku arba objektu, nesant arba nenustačius šio turto

savininko.

Bylose dėl valdymo institucijų ir

valdininkų priimtų sprendimų teisėtumo įtvirtinama privaloma vienpakopė

ikiteisminio nagrinėjimo stadija, po kurios asmuo turi teisę kreiptis į

administracinį teismą. Administracinis teismas, nustatęs asmens teisių

pažeidimus, kartu privalo išspręsti ir žalos atlyginimo klausimą.

IV.

BAUSMIŲ VYKDYMO SISTEMOS KŪRIMAS

Bausmių vykdymo sistemos reforma

susideda iš teisinės ir organizacinių dalių. Teisinę reformos dalį sudaro naujų

Baudžiamojo ir Bausmių vykdymo kodeksų, su jais susijusių įstatymų bei kitų

teisės aktų parengimas ir priėmimas. Baudžiamajame kodekse nustatomos bausmių

rūšys ir apibrėžiamas jų turinys, tuo tarpu Bausmių vykdymo kodeksas

reglamentuoja visų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas.

Remiantis Europos Tarybos standartais,

nuteistųjų teisinę padėtį (teises, laisves ir pareigas) privalo nustatyti tik

Bausmių vykdymo kodeksas ir kiti įstatymai, o Vyriausybės nutarimai

reglamentuoja tik teisių, laisvių ir pareigų įgyvendinimo tvarką. Naujajame

Bausmių vykdymo kodekse atsisakoma nereikalingų teisių ir laisvių (pvz., dėvėti

nuosavus drabužius ir pan.) ribojimų ir numatoma daugiau pozityvių pareigų,

kurios leistų nuteistiesiems daryti įtaką savo teisinei padėčiai pagal

principą: geras elgesys - daugiau teisių ir lengvatų, blogas elgesys - mažiau

lengvatų.

Reformos metu daugiausia dėmesio

skiriama laisvės atėmimo bausmės vykdymui. Esminiai pakeitimai siejami su nuteistųjų

klasifikavimu, skatinimo priemonių pagausinimu, profesinio rengimo ir mokymo

perorientavimu.

Nuteistųjų klasifikavimas turi sudaryti

prielaidas jiems pataisyti, todėl kaip klasifikavimo kriterijus būtina

įtvirtinti ne tik asmens amžių, lytį, padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį,

bet ir mokymo poreikį, socialinius ryšius bei elgesį. Nuteistuosius į

konkrečias pataisos įstaigas skirsto Kalėjimų departamentas, o vienoje

įstaigoje į tris grupes - įstaigos direktorius. Kalėjimų departamentas ne rečiau

kaip kartą per vienerius metus peržiūri kiekvieno nuteistojo klasifikavimo

rezultatus. Įgyvendinant naują skirstymo tvarką, sumažinama nuteistųjų

skaičiaus vienoje įstaigoje norma, o baudžiamoji politika orientuojama į

platesnį bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, taikymą.

Išplečiamas nuteistųjų laisvės atėmimu

skatinimo priemonių sąrašas įtraukiant į jį trumpalaikes išvykas iš pataisos

įstaigų bei lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų prieš terminą. Lygtinio

paleidimo iš laisvės atėmimo vietų prieš terminą taikymo ribos plečiamos

trumpinant būtiną atlikti bausmės laiką ir mažinant nuteistųjų, kuriems

netaikoma ši priemonė, skaičių.

Nuteistųjų profesinis rengimas ir

mokymas orientuojamas į asmens perspektyvą atlikus bausmę susirasti darbą.

Profesinis rengimas ir mokymas, taip pat nuteistųjų darbas tampa savanoriškas

ir turi lemiamą reikšmę vertinant asmens pasitaisymą bei taikant lengvatas.

Pataisos įstaigų gamybos bazė pertvarkoma į kelias tarpusavyje nesusijusias

veiklos rūšis. Įstatymuose numatoma pataisos įstaigų pirmenybė gauti

valstybinius užsakymus, subsidijos privačioms struktūroms, aprūpinančioms

nuteistuosius darbu, supaprastinta gamybos priemonių atnaujinimo ar pakeitimo

tvarka.

Organizacinę reformos dalį sudaro

Pataisos reikalų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos perdavimas

Teisingumo ministerijai. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos

tampa civiline įstaiga; jos kompetencija ir funkcijos plečiamos sudarant

realias galimybes daryti įtaką bausmių vykdymo politikai. Kalėjimų departamento

ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai tampa kalėjimų pareigūnais. Jiems

nustatomos tokios pat socialinės garantijos kaip ir vidaus reikalų sistemos

pareigūnams ir pakeliamas tarnybinis atlyginimas. Nenorintieji dirbti kalėjimų

pareigūnais, jeigu jiems iki pensinio amžiaus liko mažiau kaip 5 metai, gali

išeiti į pensiją. Jiems mokama visa senatvės pensija.

Prie Kalėjimų departamento steigiamas

Pataisos įstaigų personalo mokymo centras, kuris užsiims bendruoju pradiniu

pataisos įstaigų darbuotojų mokymu. Nauji pataisos įstaigų darbuotojai gali

pradėti eiti pareigas tik baigę pirminio parengimo kursą šiame Centre.

Kalėjimų departamentui priskiriamas

reorganizuotas Kriminalinių bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, skyrius,

kuriam pavaldžios teritorinės pataisos darbų inspekcijos.

Kalėjimų departamentas tampa atsakingas

už visų bausmių (išskyrus baudą ir turto konfiskavimą) ir baudžiamojo poveikio

priemonių vykdymą.

Keičiami Kalėjimų departamento ir jam

pavaldžių įstaigų santykiai su Vidaus reikalų ministerija ir policija. Pataisos

įstaigų apsaugą perima profesionalūs Kalėjimų departamento pareigūnai, pavaldūs

įstaigos direktoriui. Vidaus reikalų sistemos padaliniai vykdo kardomųjų ir

nuteistųjų asmenų konvojavimą į teismą arba bausmės atlikimo vietą, padeda

masinių riaušių metu pataisos įstaigų administracijai, o policija ieško ir

sulaiko pabėgusius ar negrįžusius nuteistuosius. Visais atvejais, kai pataisos

įstaigoje būtina panaudoti fizinę jėgą, specialiąsias priemones ar ginklus,

sprendimą priima pataisos įstaigos direktorius arba Kalėjimo departamento

vadovybė.

Išplečiamas ir decentralizuojamas

pataisos įstaigų veiklą kontroliuojančių institucijų sąrašas. Į šį sąrašą įeina

Kalėjimų departamentas, Teisingumo ministerija, Seimo kontrolieriai,

prokurorai, teismai, Komisija prieš žiaurų elgesį ir Europos žmogaus teisių

komisija (teismas). Nuteistiesiems suteikiama teisė pasirinkti instituciją, į

kurią jie galėtų kreiptis dėl tikro (tariamo) teisių ar laisvių pažeidimo.

V.

TEISININKŲ RENGIMAS IR PROFESINIS UGDYMAS

Bendrojo profilio teisininkai, galintys

dirbti teisėjais, prokurorais, advokatais ir notarais, rengiami aukštosiose

mokyklose, kurių studijos atitinka Vyriausybės nustatytus ir su teisininkus

rengiančiomis aukštosiomis mokyklomis suderintus kvalifikacinius reikalavimus.

Aukštųjų mokyklų Teisės fakultetuose

organizuojamos dieninės ir neakivaizdinės teisės studijos. Teisės studijos yra

užbaigiamos valstybiniais egzaminais. Neakivaizdinių teisės studijų metu

studentai privalo išlaikyti tuos pačius egzaminus ir įskaitas kaip dieniniuose

skyriuose besimokantys studentai.

Norint išsaugoti aukštųjų mokyklų Teisės

fakultetų kvalifikuotus pedagogus, suaktyvinti teisės mokslo raidą bei aktyviau

į įstatymų kūrimą įtraukti teisės mokslininkus, pastarųjų atlyginimai

prilyginami teisininkų praktikų uždarbiui ir susiejami su apylinkės teismo

teisėjo tarnybiniu atlyginimu.

Teisingumo ministerija kartu su Teisėjų

mokymo centru organizuoja teisėjų, kandidatų į teisėjus, teismo antstolių, kitų

teismo pareigūnų, prokurorų bei kitų teisėsaugos institucijose dirbančių

teisininkų tęstinį mokymą. Teisingumo ministerija taip pat koordinuoja advokatų

bei notarų profesinės kvalifikacijos kėlimo procesą.

VI.

NUSIKALSTAMUMO KONTROLĖ IR PREVENCIJA

Įgyvendinant valstybės politinę nuostatą

mažinti nusikalstamumą ir stiprinti teisėtvarką, kaip būtiną teisinės sistemos

funkcionavimo prielaidą, parengiama nauja arba atnaujinama Vyriausybės

patvirtinta nacionalinė nusikalstamumo kontrolės Lietuvoje koncepcija. Ši

koncepcija grindžiama moksline kriminogeninės situacijos analize bei

prognozėmis ir orientuota ne tik į artimiausius (dabarties), bet taip pat į

perspektyvinius (strateginius) nusikalstamumo kontrolės ir prevencijos tikslus

bei uždavinius.

Prioritetinis dėmesys skiriamas

ankstyvajai nepilnamečių ir jaunimo nusikalstamumo prevencijai, nusikaltimų,

kuriais kėsinamasi į pagrindines konstitucines žmogaus teises ir laisves

(gyvybę, sveikatą, asmens neliečiamybę, nuosavybę ir kt.), viešąją tvarką,

šalies ekonomiką, finansų sistemą, įskaitant organizuotus, profesionalius

nusikaltimus, susijusius su korupcija (kontrabanda, narkotikai, prostitucija ir

kt.), prevencijai ir kontrolei stiprinti, taip pat teistų ir kitų socialiai

nepritapusių bei apleistų šeimoje ir visuomenėje žmonių reabilitacijai,

resocializacijai bei adaptacijai, jų užimtumo problemoms spręsti.

Nusikalstamumo prevencijos problemoms

spręsti kuriamos ir įgyvendinamos tikslinės įvairaus lygio (lokalinės,

nacionalinės ir kt.) programos bei priemonės, plėtojamas tarptautinis

bendradarbiavimas.

Kuriama ir įgyvendinama valstybinė

socialinės teisinės pagalbos nusikaltimų aukoms sistema.

Rengiamos ir įgyvendinamos gyventojų

teisinio švietimo bei pilietinio ugdymo tikslinės programos ir priemonės,

skatinamos ir remiamos visuomeninės iniciatyvos nusikaltimų prevencijos

srityje.

Valstybės ir savivaldybių institucijos

turi vykdyti bendrosios (socialinės) ar specialiosios (situacinės) nusikaltimų

ir kitų teisės pažeidimų prevencijos funkcijas pagal savo kompetenciją.

Didinamas savivaldybių institucijų vaidmuo bei atsakomybė už nusikaltimų ir

kitų teisės pažeidimų prevencijos būklę miestuose ir rajonuose.

Svarbus vaidmuo nusikaltimų prevencijai

telkiant įvairias valstybės, nevyriausybines, mokslo institucijas bei privačias

iniciatyvas bus skiriamas Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centrui. Centras

turi padėti valstybei ir visuomenei

- formuoti moksliškai pagrįstą

nusikalstamumo prevencijos, jo priežasčių bei sąlygų šalinimo politiką

Lietuvoje, kaip prioritetinę ir strateginę nusikalstamumo kontrolės kryptį;

- inicijuoti, organizuoti ir koordinuoti

nusikalstamumo prevencijos programas bei priemones, derinant jas su šalyje

vykdomais teisinės sistemos, socialine, ekonomine ir kitomis reformomis;

- sukurti ir įgyvendinti veiksmingą

nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje sistemą, galinčią prognozuoti ir stabdyti

nusikalstamumą mažinant jo lygį, gerinant šalies gyventojų, jų teisių bei

interesų apsaugą;

- teikti informacinę, analitinę,

mokslinę metodinę bei kitą paramą nusikalstamumo prevencijos subjektams;

- plėtoti regioninį ir tarptautinį

bendradarbiavimą nusikalstamumo prevencijos srityje.

_______________

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr.

IX-1198,

2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 113-5030 (2002-11-27)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL TEISINĖS SISTEMOS REFORMOS METMENŲ

(NAUJA REDAKCIJA) IR JŲ ĮGYVENDINIMO“ PRIEDĖLIO PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2002-11-27)

aubodi@lrs.lt