AUGALŲ SĖKLININKYSTĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

1. Šis įstatymas reglamentuoja žemės ūkio, sodo, daržo bei dekoratyvinių augalų dauginamosios medžiagos tiekimą į rinką, sertifikavimą bei augalų dauginamosios medžiagos įvežimą iš trečiųjų šalių.

2. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti Įstatymo priede.

Pasiūlyti Vyriausybei iki 2004 m. gruodžio 31 d. parengti ir patvirtinti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

1. Augalų veislių sąrašą sudaro ir tvarko Lietuvos valstybinis augalų veislių tyrimo centras Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

2. Selekcininkas ar jo įgaliotas atstovas, norėdamas, kad jo sukurta ar atrasta ir išskirta veislė būtų įrašyta į Augalų veislių sąrašą, Lietuvos valstybiniam augalų veislių tyrimo centrui pateikia paraišką, veislės aprašymą ir kitus šios institucijos nustatytus dokumentus.

3. Augalo veislė įrašoma į Augalų veislių sąrašą, kai

1) atlikus tyrimus, nustatyta, kad ji yra išskirtinė, vienoda ir stabili;

2) jai yra suteiktas pavadinimas;

3) atlikus Žemės ūkio ministerijos nustatytų augalų genčių ir rūšių veislių ūkinio vertingumo tyrimus, nustatyta, kad veislė yra geros ūkinės vertės;

4) Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija siūlo veislę įrašyti į Augalų veislių sąrašą.

4. Augalų veislių sąraše privaloma nurodyti įrašytų į šį sąrašą augalų rūšių veislių pavadinimus, jų selekcininkus ar veislės palaikytojus, taip pat kitus Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro nustatytus duomenis.

5. Augalų veislės, kurios yra daugelį metų auginamos Lietuvoje ir yra natūraliai prisitaikiusios prie vietinių sąlygų, saugant ir tausojant genetinius išteklius Augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos teikimu gali būti įrašomos į Augalų veislių sąrašą kaip išsaugotinos veislės, saugomos in situ sąlygomis. Šiuo atveju šio straipsnio 3 dalies reikalavimai netaikomi.

6. Žemės ūkio ministerija, remdamasi Europos Komisijos priimtu sprendimu, nustato reikalavimus žemės ūkio ir daržo augalų rūšių veislėms, kurios neatitinka šio straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų.

Augalų veislių tyrimų rezultatams nagrinėti ir vertinti, teikti pasiūlymams dėl augalų naujų veislių įrašymo į Augalų veislių sąrašą ar dėl išbraukimo iš jo sudaroma Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija. Jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Žemės ūkio ministerija.

TREČIASIS SKIRSNIS

DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS SERTIFIKAVIMAS

1. Dauginamoji medžiaga sertifikuojama pagal privalomuosius dauginamosios medžiagos reikalavimus, kuriuos nustato Žemės ūkio ministerija.

2. Dauginamąją medžiagą sertifikuoja Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba).

3. Kai augalo rūšies veislė išbraukiama iš Augalų veislių sąrašo (taikoma tik toms veislėms, kurios įrašytos ir į Žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį ar Daržovių rūšių veislių bendrąjį katalogą), Žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrojo ar Daržovių rūšių veislių bendrojo katalogo, jos dauginamoji medžiaga gali būti sertifikuojama ir tiekiama į Lietuvos rinką iki trečiųjų metų birželio 30 dienos po augalo veislės išbraukimo iš minėto sąrašo ir katalogų.

1. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba atlieka dauginamosios medžiagos vegetacinius bandymus.

2. Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos nustatyta tvarka augalų vegetacinių bandymų metu tikrinamas veislės tapatumas ir veislinis grynumas.

3. Jeigu vegetacinių bandymų metu nustatoma, kad augalo veislė netapati, Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba sustabdo iš šios siuntos gautos dauginamosios medžiagos dauginimą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIEKIMAS Į RINKĄ

1. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba atestuoja asmenis, kurie daugina dauginamąją medžiagą patys arba pagal auginimo sutartis ir tiekia ją į rinką Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka, ir įtraukia juos į atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą.

2. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba savo nustatyta tvarka į patvirtintų dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą įtraukia asmenis, dauginančius ir tiekiančius į rinką dekoratyvinių augalų dauginamąją medžiagą, ir asmenis tik tiekiančius į rinką žemės ūkio, sodo ir daržo augalų dauginamąją medžiagą.

1. Dauginamoji medžiaga pakuojama ir ženklinama pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.

2. Asmenys, tiekdami dauginamąją medžiagą į rinką, atsako už tai, kad šios medžiagos siuntos kokybės rodikliai atitiktų siuntos pakuočių etiketėse ir dokumentuose nurodytus rodiklius.

3. Genetiškai modifikuotų augalų veislių dauginamosios medžiagos pakuočių etiketėse turi būti užrašas „GMO“ (genetiškai modifikuotas organizmas).

4. Jeigu dauginamoji medžiaga yra chemiškai ar kitaip apdorota, tai turi būti pažymėta siuntos pakuočių etiketėse.

1. Dauginamąją medžiagą tiekti į rinką gali tik dauginamosios medžiagos tiekėjai.

2. Tiekiama į rinką dauginamoji medžiaga turi atitikti privalomuosius dauginamosios medžiagos reikalavimus.

3. Už tiekiamos į rinką dauginamosios medžiagos kokybę atsako dauginamosios medžiagos tiekėjai.

4. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba kontroliuoja, kad tiekiama į rinką dauginamoji medžiaga atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

PENKTASIS SKIRSNIS

DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS ĮVEŽIMAS NE IŠ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ

1. Įvežti į Lietuvos Respubliką dauginamąją medžiagą, išaugintą ne Europos Sąjungos valstybėse, galima, jei ji atitinka Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus lygiavertės išaugintai Europos Bendrijoje dauginamosios medžiagos reikalavimus bei sąlygas.

2. Įvežti į Lietuvos Respubliką dauginamąją medžiagą, išaugintą ne Europos Sąjungos valstybėse, kuri nepripažinta lygiaverte dauginamajai medžiagai, išaugintai Europos Bendrijoje, galima tik turint Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos vienkartinį leidimą. Vienkartinio leidimo išdavimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

3. Įvežama dauginamoji medžiaga turi būti supakuota ir pažymėta etiketėmis, taip pat reikia turėti trečiosios valstybės oficialios institucijos, atsakingos už dauginamosios medžiagos sertifikavimą, išduotą kokybės dokumentą.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos

augalų sėklininkystės

įstatymo priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 66/401/EEB dėl prekybos pašarinių augalų sėkla (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 2003/61/ EB).

2. 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 66/402/EEB dėl prekybos javų sėkla (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 2003/61/EB).

3. 1974 m. gegužės 2 d. Komisijos direktyva 74/268/EEB, nustatanti tam tikras tuščiosios avižos buvimo pašarinių augalų ir javų sėkloje sąlygas.

4. 1992 m. balandžio 28 d. Tarybos direktyva 92/33/EEB dėl prekybos daržovių dauginamąja ir sodinamąja medžiaga, išskyrus sėklą.

5. 1992 m. balandžio 28 d. Tarybos direktyva 92/34/EEB dėl prekybos vaisinių augalų dauginamąja medžiaga ir sodininkystei skirtais vaisiniais augalais (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 2003/111/ EB (taikoma EEE).

6. 1993 m. liepos 5 d. Komisijos direktyva 93/62/EEB, išdėstanti tiekėjų ir įmonių priežiūros bei kontrolės pagal Tarybos direktyvą 92/33/EEB dėl prekybos daržovių dauginamąja ir sodinamąja medžiaga, išskyrus sėklą, įgyvendinimo priemones.

7. 1993 m. liepos 5 d. Komisijos direktyva 93/64/EEB, išdėstanti tiekėjų ir įmonių priežiūros bei kontrolės pagal Tarybos direktyvą 92/34/EEB dėl prekybos vaisinių augalų dauginamąja medžiaga ir vaisiams auginti skirtais vaisiniais augalais įgyvendinimo priemones.

8. 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/56/EB dėl prekybos dekoratyvinių augalų dauginamąja medžiaga (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 2003/61/EB).

9. 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo.

10. 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/54/EB dėl prekybos runkelių sėkla (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 2003/61/ EB).

11. 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003).

12. 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/56/EB dėl prekybos sėklinėmis bulvėmis (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 2003/61/ EB).

13. 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 2003/61/ EB).

14. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas 2003/17/EB dėl trečiosiose šalyse atlikto sėklos ar dauginamosios medžiagos aprobavimo lygiavertiškumo ir trečiosiose šalyse atlikto sertifikavimo proceso lygiavertiškumo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimu 2003/403/EB (taikoma EEE).

15. 2004 m. kovo 29 d. Komisijos sprendimas 2004/297/EB, suteikiantis teisę Čekijos Respublikai, Estijai, Lietuvai, Vengrijai, Lenkijai ir Slovakijai atidėti tam tikrų nuostatų, nurodytų Tarybos direktyvose 2002/53/EB ir 2002/55/EB dėl prekybos tam tikrų veislių sėkla, taikymą (taikoma EEE).“