DĖL FINANSŲ MINISTRO 2008 M. SAUSIO 9 D. ĮSAKYMO NR. 1K-011 „DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 5-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2008 M. SAUSIO 9 D. ĮSAKYMO NR. 1K-011 „DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 5-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2010 m. kovo 10 d. Nr. 1K-060

Vilnius

1. P a k e i č i u 5-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Pinigų srautų ataskaita“, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1K-011 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 5-ojo standarto patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 5-190), ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).

2. Nauja standarto redakcija turi būti taikoma sudarant 2010 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų rinkinius.

FINANSŲ MINISTRĖ INGRIDA ŠIMONYTĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1K-011

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2010 m. kovo 10 d.

įsakymo Nr. 1K-060 redakcija)

5-ASIS VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAS „PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 5-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Pinigų srautų ataskaita“ (toliau – šis standartas) nustato pinigų srautų ataskaitos sudarymo, pinigų srautų grupavimo į pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos pinigų srautus tvarką ir privalomas pinigų srautų ataskaitos formas.

2. Šis standartas vienodai taikomas ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam atskirų finansinių ataskaitų rinkinį, ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.

3. Šiame standarte vartojamos sąvokos

Finansinės viešojo sektoriaus subjekto veiklos pinigų srautai (toliau – finansinės veiklos pinigų srautai) – viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai, susidarantys dėl viešojo sektoriaus subjekto grynojo turto pokyčių, finansavimo ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti ir paskolintų bei pasiskolintų sumų pokyčių.

Investicinės viešojo sektoriaus subjekto veiklos pinigų srautai (toliau – investicinės veiklos pinigų srautai) – viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai, susidarantys, kai įsigyjamas ar perleidžiamas viešojo sektoriaus subjekto ilgalaikis materialusis, nematerialusis, finansinis, biologinis turtas ar prie atsargų priskirtas ilgalaikis materialusis turtas ir biologinis turtas, kurį priimtas sprendimas parduoti.

Nerealizuotas valiutos kursų pokytis – valiutinių straipsnių likučių perkainojimo rezultatas paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

Pagrindinės viešojo sektoriaus subjekto veiklos pinigų srautai (toliau – pagrindinės veiklos pinigų srautai) – pinigų, gaunamų iš viešojo sektoriaus subjekto veiklos, išskyrus finansinę ir investicinę veiklą, srautai.

Realizuotas valiutos kursų pokytis – valiutinių ūkinių operacijų rezultatas, susidarantis dėl nevienodo valiutos kurso ūkinės operacijos registravimo ir atsiskaitymo dieną.

Viešojo sektoriaus subjekto pervestos lėšos (toliau – pervestos lėšos) – lėšos, kurias viešojo sektoriaus subjektas surinko arba gavo ir teisės aktų bei savo vidaus nuostatų nustatyta tvarka pervedė kitiems viešojo sektoriaus subjektams ir kitiems subjektams.

Viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai (toliau – pinigų srautai) – viešojo sektoriaus subjekto ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos, taip pat pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos iš valstybės, savivaldybės iždo sąskaitų viešojo sektoriaus subjekto vardu.

4. Kitos šiame standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos vartojamos Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (Žin., 2007, Nr. 77-3046; 2008, Nr. 137-5370) ir kituose viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose (toliau – VSAFAS).

II. INFORMACIJOS GRUPAVIMAS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOJE

5. Ataskaitinio laikotarpio pinigų srautai pinigų srautų ataskaitoje yra grupuojami į pinigų srautus iš pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos.

6. Pinigų srautus į šio standarto 5 punkte išvardytas grupes viešojo sektoriaus subjektas grupuoja atsižvelgdamas į šio standarto reikalavimus ir savo veiklos pobūdį.

7. Pinigų srautų grupavimas pagal veiklą suteikia vartotojams informacijos, leidžiančios įvertinti tam tikros veiklos poveikį viešojo sektoriaus subjekto finansinei būklei, ir nurodo, kokią veiklą vykdant yra gaunami arba sunaudojami pinigai ir pinigų ekvivalentai.

8. Ta pati ūkinė operacija gali sukurti pinigų srautus, kurie gali būti grupuojami skirtingai. Pavyzdys. Gautos už suteiktą paskolą arba mokamos už gautą paskolą palūkanos yra priskiriamos prie pagrindinės veiklos, o pati grąžinama paskola priskiriama prie finansinės veiklos.

9. Jei šis standartas nenumato, kaip turi būti grupuojami iš konkrečios ūkinės operacijos atsirandantys pinigų srautai, tuomet viešojo sektoriaus subjektas vadovaujasi turinio viršenybės prieš formą principu ir savo apskaitos politika, pagal kurią pinigų srautų pateikimas turi būti pastovus, kad galima būtų palyginti skirtingų ataskaitinių laikotarpių duomenis.

10. Viešojo sektoriaus subjektas, rengiantis žemesniojo ir (arba) aukštesniojo lygių finansinių ataskaitų rinkinius, privalo pateikti informaciją apie pinigų srautus pagal šio standarto 1–3 prieduose nurodytas formas. Mokesčių fondų ir išteklių fondų administratoriai ar tvarkytojai, rengdami minėtųjų fondų finansinių ataskaitų rinkinį, pildo šio standarto 1 priede pateiktą pinigų srautų ataskaitos formą, o kiti viešojo sektoriaus subjektai – 2 priede pateiktą pinigų srautų ataskaitos formą.

11. Šio standarto 1–3 prieduose pateiktose formose nurodyti straipsniai yra privalomi sudarant atitinkamo lygio pinigų srautų ataskaitą. Viešojo sektoriaus subjekto nuožiūra pinigų srautų ataskaitos formos negali būti keičiamos, įterpiant naujus straipsnius, išbraukiant pateiktuosius ar juos pergrupuojant, taip pat jei pateiktų formų straipsnių likučiai lygūs nuliui.

12. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurių viešojo sektoriaus subjektų mokėjimai atliekami pasinaudojant centralizuota mokėjimų sistema (pavyzdžiui, viešojo sektoriaus subjekto įsiskolinimas paslaugų teikėjui apmokamas pateikus valstybės iždui paraišką apmokėti įsiskolinimą) ar kitu centralizuotu būdu, prie viešojo sektoriaus subjektų pinigų srautų priskiriami ne tik pinigų srautai gaunant ir išleidžiant pinigus (toliau – tiesioginiai pinigų srautai), bet ir pinigų įplaukos ir išmokos, kurios viešojo sektoriaus subjekto vardu daromos per centralizuotą mokėjimų sistemą (toliau – netiesioginiai pinigų srautai) ar kitu centralizuotu būdu. Tiesioginiai ir netiesioginiai pinigų srautai gali susidaryti šio standarto 17.1, 19, 25, 28.4 punktuose nurodytais atvejais.

13. Atsižvelgiant į šio standarto 12 punkto nuostatas, žemesniojo lygio pinigų srautų ataskaitoje, kurios forma pateikta šio standarto 2 priede, pateikiama informacija apie tiesioginius pinigų srautus ir netiesioginius pinigų srautus. Viešojo sektoriaus subjektai, neturintys pinigų srautų, kurių mokėjimai atliekami per centralizuotą mokėjimų sistemą ar kitu centralizuotu būdu, žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų pinigų srautų ataskaitos skilčių duomenų apie netiesioginius pinigų srautus nepildo.

III. PAGRINDINĖ VEIKLA

14. Pagrindinės veiklos pinigų srautai rodo, iš kokių viešojo sektoriaus subjekto pagrindinės veiklos sričių (dėl kokių vykdomų viešojo sektoriaus subjekto pagrindinės veiklos sričių) gaunamos pinigų įplaukos ir daromos išmokos.

15. Pagrindinės veiklos pinigų srautų visuma padeda įvertinti viešojo sektoriaus subjekto gebėjimą atlikti priskirtas viešąsias funkcijas ir įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Konsoliduotieji visos valstybės ar savivaldybių pinigų srautai iš pagrindinės veiklos rodo, kokiu mastu valstybė ar savivaldybės finansavo savo veiklą iš mokesčių.

16. Pagrindinės veiklos pinigų srautai apskaičiuojami

16.1. rengiant žemesniojo lygio finansines ataskaitas – iš viešojo sektoriaus subjekto pagrindinės veiklos įplaukų atėmus pagrindinės veiklos pervestas lėšas ir išmokas;

16.2. rengiant aukštesniojo lygio finansines ataskaitas – iš viešojo sektoriaus subjekto pagrindinės veiklos įplaukų atėmus pagrindinės veiklos išmokas.

17. Prie žemesniojo ir aukštesniojo lygių finansinių ataskaitų pagrindinės veiklos įplaukų priskiriamos šios įplaukos

17.1. finansavimo sumos kitoms išlaidoms

17.1.1. iš valstybės biudžeto – įplaukos, kurios yra tiesiogiai ar netiesiogiai (per kitus viešojo sektoriaus subjektus) gautos iš valstybės biudžeto ir skirtos viešojo sektoriaus subjekto veiklai finansuoti. Rengiant aukštesniojo lygio finansines ataskaitas, šį pinigų srautų ataskaitos straipsnį pildo tiktai savivaldybės. Jei gautos finansavimo sumos yra skirtos ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti, tuomet minėtos įplaukos pinigų srautų ataskaitoje yra rodomos prie finansinės veiklos, kaip nurodyta šio standarto 28.4 punkte;

17.1.2. iš savivaldybės biudžeto – įplaukos, kurios yra tiesiogiai ar netiesiogiai gautos iš savivaldybės (-ių) biudžeto (-ų) ir skirtos viešojo sektoriaus subjekto veiklai finansuoti. Šis pinigų srautų ataskaitos straipsnis pildomas tik rengiant žemesniojo lygio finansines ataskaitas. Jei gautos finansavimo sumos yra skirtos ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti, tuomet minėtos įplaukos pinigų srautų ataskaitoje yra rodomos prie finansinės veiklos, kaip nurodyta šio standarto 28.4 punkte;

17.1.3. iš ES, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų – įplaukos iš minėtų organizacijų, skirtos viešojo sektoriaus subjekto veiklai finansuoti. Jei finansavimas yra skirtas ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti, tuomet minėtos įplaukos pinigų srautų ataskaitoje yra rodomos prie finansinės veiklos, kaip nurodyta šio standarto 28.4 punkte;

17.1.4. iš kitų šaltinių – įplaukos iš išteklių fondų ir kitų šaltinių. Jei finansavimas yra skirtas ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti, tuomet minėtos įplaukos pinigų srautų ataskaitoje yra rodomos prie finansinės veiklos, kaip nurodyta šio standarto 28.4 punkte;

17.2. iš mokesčių – įplaukos, kurias mokesčių surinkimą administruojantys viešojo sektoriaus subjektai gauna valstybės ar savivaldybių vardu surinktų mokesčių pavidalu. Šis straipsnis yra tik žemesniojo lygio mokesčių ir išteklių fondų pinigų srautų ataskaitoje ir aukštesniojo lygio pinigų srautų ataskaitoje;

17.3. iš socialinių įmokų – įplaukos, kurias surenka socialines įmokas administruojantys viešojo sektoriaus subjektai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktais ir kurios apima darbdavių socialines įmokas, darbuotojų socialines įmokas bei gyventojų, besiverčiančių individualia veikla ir nedirbančių, socialines įmokas;

17.4. už suteiktas paslaugas – įplaukos, kurias gauna išteklių fondai ir mokesčių fondai už viešojo sektoriaus subjektų kitiems viešojo sektoriaus subjektams ar trečiosioms šalims suteiktas paslaugas. Viešojo sektoriaus subjektų, kurie suteikė paslaugas ir gavo atitinkamas įplaukas, pinigų srautų ataskaitose rodoma

17.4.1. už suteiktas paslaugas iš pirkėjų – įplaukos, kurias gauna viešojo sektoriaus subjektas už kitiems viešojo sektoriaus subjektams ar trečiosioms šalims suteiktas paslaugas.

Pavyzdys. Šiame straipsnyje rodomos Policijos departamento gautos įplaukos už suteiktas krovinio apsaugos paslaugas;

17.4.2. už suteiktas paslaugas iš biudžeto – įplaukos, kurias viešojo sektoriaus subjektas gauna iš biudžeto specialiosioms programoms vykdyti;

17.5. gautos palūkanos apima palūkanų įplaukas už suteiktas paskolas, pavėluotus mokėjimus ir panašiai;

17.6. kitos įplaukos – visos kitos šiame punkte nepaminėtos įplaukos, kurios pagal savo esmę priskiriamos prie pagrindinės veiklos įplaukų.

18. Žemesniojo lygio pinigų srautų ataskaitoje prie pagrindinės veiklos pervestų lėšų priskiriamos lėšos

18.1. į valstybės biudžetą – šiame straipsnyje yra rodomos viešojo sektoriaus subjekto pervestos lėšos į valstybės biudžetą, pavyzdžiui, šiame straipsnyje bus rodomi į valstybės biudžetą pervesti mokesčiai, surinktos rinkliavos, grąžintos finansavimo sumos;

18.2. į savivaldybių biudžetus – šiame straipsnyje yra rodomos viešojo sektoriaus subjekto pervestos lėšos į savivaldybių biudžetus, pavyzdžiui, šiame straipsnyje bus rodoma savivaldybėms pervesta nustatyta gyventojų pajamų mokesčio dalis, surinktos rinkliavos, grąžintos finansavimo sumos;

18.3. ES, užsienio valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms – šiame straipsnyje rodomos viešojo sektoriaus subjekto pervestos lėšos į ES biudžetą, sumokėti įnašai ir mokesčiai tarptautinėms organizacijoms, parama užsienio valstybėms ir panašiai;

18.4. į kitus išteklių fondus – šiame straipsnyje rodomos pervestos lėšos į kitus išteklių fondus, pavyzdžiui, šiame straipsnyje bus rodomos pervestos lėšos į išteklių fondus;

18.5. asignavimų valdytojų programų vykdytojams – šiame straipsnyje rodomos asignavimų valdytojų pervestos lėšos programų vykdytojams ir kitiems viešojo sektoriaus subjektams;

18.6. kitiems subjektams – šiame straipsnyje rodomos asignavimų valdytojų pervestos lėšos ne viešojo sektoriaus subjektams.

Pavyzdys. Lėšos projektams, kurių vykdytojai yra ne viešojo sektoriaus subjektai, finansuoti.

19. Žemesniojo lygio pinigų srautų ataskaitoje prie pagrindinės veiklos išmokų priskiriamos šios išmokos

19.1. darbo užmokesčio ir socialinio draudimo;

19.2. komunalinių paslaugų ir ryšių;

19.3. komandiruočių;

19.4. transporto;

19.5. kvalifikacijos kėlimo;

19.6. paprastojo remonto ir eksploatavimo;

19.7. atsargų įsigijimo;

19.8. socialinių išmokų;

19.9. nuomos;

19.10. kitų paslaugų įsigijimo;

19.11. sumokėtos palūkanos – už įsipareigojimus sumokėtos palūkanos neatsižvelgiant į tai, su kokia veikla (pagrindine, investicine ar finansine) yra susiję prisiimti įsipareigojimai;

19.12. kitos išmokos – priskiriamos kitos šiame punkte neišvardytos išmokos.

20. Priskiriant išmokas prie šio standarto 19.1–19.11 punktuose išvardytų grupių, vadovaujamasi 11-ojo VSAFAS „Sąnaudos“ nuostatomis dėl sąnaudų priskyrimo ir grupavimo.

21. Aukštesniojo lygio pinigų srautų ataskaitoje prie pagrindinės veiklos išmokų priskiriamos šios išmokos

21.1. bendrų valstybės paslaugų;

21.2. gynybos;

21.3. viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos;

21.4. ekonomikos;

21.5. aplinkos apsaugos;

21.6. būsto ir komunalinio ūkio;

21.7. sveikatos apsaugos;

21.8. susijusios su poilsiu, kultūra ir religija;

21.9. švietimo;

21.10. socialinės apsaugos.

22. Priskiriant išmokas prie šio standarto 21.1–21.10 punktuose išvardytų grupių vadovaujamasi 11-ojo VSAFAS „Sąnaudos“ nuostatomis dėl sąnaudų grupavimo ir priskyrimo prie atitinkamų grupių.

23. Viešojo sektoriaus subjektas, finansuojantis kontroliuojamus viešojo sektoriaus subjektus, savo apskaitos registruose turi nurodyti ir finansavimo sumų paskirtį (finansavimo sumos ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti ir finansavimo sumos atsargoms įsigyti ir kitoms išlaidoms kompensuoti), kad rengdami pinigų srautų ataskaitą gaunantys įplaukų subjektai finansavimo sumas galėtų priskirti prie atitinkamo pinigų srautų ataskaitos straipsnio, kaip nustatyta šio standarto 17.1 punkte.

24. Nusidėvėjimo (amortizacijos), atidėjinių, nuvertėjimo, sukauptų gautinų sumų arba sukauptų mokėtinų sumų pasikeitimas didina arba mažina sąnaudas, tačiau nerodo pinigų judėjimo, todėl šios sąnaudos neturi būti priskiriamos prie pinigų srautų.

IV. INVESTICINĖ VEIKLA

25. Investicinės veiklos pinigų srautai rodo išmokas, kurios buvo padarytos per ataskaitinį laikotarpį įsigyjant ilgalaikį turtą (išskyrus finansinį) ir biologinį turtą, kuris ilgą laiką teiks ekonominę naudą, sudarys galimybes teikti viešąsias paslaugas, taip pat kurs įplaukas šį turtą perleidžiant (nedarant įtakos kituose standartuose vartojamoms sąvokoms, šiame standarte perleidimu laikomas turto pardavimas arba kitoks perleidimas, iš kurio atsiranda pinigų srautai).

26. Straipsnyje „Investicinės veiklos pinigų srautai“ rodoma

26.1. straipsnyje „Ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) ir biologinio turto įsigijimas“ rodomos pinigų išmokos įsigyjant ilgalaikį materialųjį, nematerialųjį ir biologinį turtą. Šios išmokos apima ir tas, kurios yra susijusios su ilgalaikio materialiojo turto vertės didinimu esminio pagerinimo išlaidomis ir paties viešojo sektoriaus subjekto pasigamintu ilgalaikiu materialiuoju ir nematerialiuoju turtu. Pinigų srautų ataskaitoje ilgalaikio (išskyrus finansinį) ir biologinio turto įsigijimo išmokų ir perleidimo įplaukų tarpusavio užskaita negali būti atliekama;

26.2. straipsnyje „Ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) ir biologinio turto perleidimas“ rodomos pinigų įplaukos, gautos perleidus ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą;

Pavyzdys. Įplaukos į Privatizavimo fondą, gautos privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausantį, patikėjimo teise perduotą Valstybės turto fondui privatizuoti ir jo veikloje nenaudojamą materialųjį turtą;

26.3. straipsniuose „Ilgalaikio finansinio turto įsigijimas“ ir „Ilgalaikio finansinio turto perleidimas“ rodomi pinigai ar pinigų ekvivalentai, gauti arba išleisti atitinkamai įsigijus arba perleidus pinigų srautų ataskaitoje nurodytą ilgalaikį finansinį turtą;

26.4. po vienų metų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas. Po vienų metų gautinų sumų vertės pokytis dėl amortizuotos savikainos pasikeitimo ir nuvertėjimo nėra pinigų srautų dalis;

26.5. ilgalaikių terminuotųjų indėlių (padidėjimas) sumažėjimas. Ilgalaikių terminuotųjų indėlių pokytis dėl amortizuotos savikainos pasikeitimo, nuvertėjimo nėra pinigų srautų dalis;

26.6. kito ilgalaikio finansinio turto (padidėjimas) sumažėjimas. Kito ilgalaikio finansinio turto vertės pokytis dėl amortizuotos savikainos pasikeitimo, tikrosios vertės pasikeitimo, nuvertėjimo nėra pinigų srautų dalis;

26.7. kito ilgalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas. Kito ilgalaikio turto vertės pokytis dėl amortizuotos savikainos pasikeitimo, tikrosios vertės pasikeitimo, nuvertėjimo nėra pinigų srautų dalis.

V. FINANSINĖ VEIKLA

27. Viešojo sektoriaus subjekto finansinės veiklos pinigų srautai rodo, kokiu mastu per ataskaitinį laikotarpį viešojo sektoriaus subjektas naudojosi išoriniais finansavimo šaltiniais.

28. Straipsnyje „Finansinės veiklos pinigų srautai“ rodoma

28.1. straipsnyje „Įplaukos iš gautų paskolų“ rodomos gautos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos neatsižvelgiant į jų sutarčių formas. Skolos, atsirandančios iš prekių pardavimo ar paslaugų suteikimo, nelaikomos paskolomis ir priskiriamos prie pagrindinės, o ne finansinės veiklos;

28.2. straipsnyje „Gautų paskolų grąžinimas“ rodoma per ataskaitinį laikotarpį sugrąžintų ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų suma, išskyrus sumokėtas palūkanas;

28.3. straipsnyje „Finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimų apmokėjimas“ rodoma per ataskaitinį laikotarpį apmokėtų finansinės nuomos įsipareigojimų suma, išskyrus sumokėtas palūkanas;

28.4. straipsnyje „Gautos finansavimo sumos ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti“ rodomos per ataskaitinį laikotarpį iš valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, ES, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų ir iš kitų šaltinių gautos finansavimo sumos ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti;

28.5. straipsnyje „Grąžintos finansavimo sumos ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti“ rodomos per ataskaitinį laikotarpį grąžintos visų finansavimo šaltinių gautos finansavimo sumos ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti;

28.6. straipsnyje „Gauti dividendai“ rodomi valstybės ir savivaldybės įmonių bei kitų subjektų dividendai, gauti ar dividendų mokėtojų pervesti tiesiai į valstybės arba savivaldybės biudžetą. Šį straipsnį pildo tik tie viešojo sektoriaus subjektai, kurie gauna su dividendais susijusias įmokas į savo sąskaitas;

28.7. straipsnyje „Kiti finansinės veiklos pinigų srautai“ rodomi kiti šiame punkte neišvardyti finansinės veiklos pinigų srautai (garantijų apmokėjimo sumos ir kt.).

VI. PINIGŲ SRAUTŲ PATEIKIMAS

29. Rengiant pinigų srautų ataskaitą duomenys apie pinigų įplaukas ir išmokas gali būti gaunami

29.1. perskaičiuojant veiklos rezultatų ataskaitoje nurodytas pajamas ir sąnaudas į pinigų įplaukas ir išmokas;

29.2. iš viešojo sektoriaus subjektų apskaitos registrų, tai yra pagal pinigų, pinigų ekvivalentų sąskaitų apyvartas ir sąskaitų, susijusių su netiesioginiais pinigų srautais, likučių kitimą.

30. Duomenys apie pinigų įplaukas ir išmokas rodomi kartu su pridėtinės vertės mokesčiu, jei jis yra.

31. Pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį pinigų srautų ataskaitoje pateikiamos atskirai nurodant įplaukas ir išmokas, išskyrus šio standarto 32 punkte nustatytus atvejus.

32. Įplaukų ir išmokų skirtumo suma gali būti pateikiami tik šie pinigų srautų ataskaitos straipsniai (turto straipsnių padidėjimas rodomas su minuso ženklu, sumažėjimas – su pliuso)

32.1. po vienų metų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas;

32.2. ilgalaikių terminuotųjų indėlių (padidėjimas) sumažėjimas;

32.3. kito ilgalaikio finansinio turto (padidėjimas) sumažėjimas;

32.4. kito ilgalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas.

VII. NEPINIGINĖS ŪKINĖS OPERACIJOS IR ŪKINIAI ĮVYKIAI

33. Kai kurios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su investicine arba finansine veikla, turi įtakos viešojo sektoriaus subjekto turto, finansavimo, įsipareigojimų ir grynojo turto pasikeitimams, tačiau nedaro poveikio ataskaitinio laikotarpio pinigų srautams, tai yra nesusiję su pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukomis ar išmokomis per ataskaitinį laikotarpį. Dėl minėtos priežasties tokios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai nepateikiami pinigų srautų ataskaitoje, bet aprašomi finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, jei reikšmingi. Nepiniginių ūkinių operacijų pavyzdžiai: ilgalaikio turto įsigijimas skolon, įskaitant finansinės nuomos (lizingo) būdu; turto įsigijimas sudarant turto mainų sandorius; gautinų ir mokėtinų sumų tarpusavio užskaita.

VIII. VALIUTINIAI STRAIPSNIAI

34. Valiutiniai straipsniai (kaip jie apibrėžti 21-ajame VSAFAS „Sandoriai užsienio valiuta“, pavyzdžiui, paskolos užsienio valiuta, rangovams mokėtinos sumos) pinigų srautų ataskaitos sudarymo dieną turi būti įkainoti finansinių ataskaitų rinkinio valiuta pagal oficialų tos dienos finansinių ataskaitų rinkinio valiutos ir užsienio valiutos santykį.

35. Realizuotas valiutos kursų pokytis daro tiesioginę įtaką pinigų kiekiui, todėl turi būti rodomas pinigų srautų ataskaitoje, įtraukiant į atitinkamą pinigų srautų ataskaitos straipsnį.

36. Nerealizuotas valiutos kursų pokytis, nors ir nėra susijęs su pinigų gavimu ar išleidimu, taip pat turi būti įvertinamas pinigų srautų ataskaitoje kiekviename susijusiame pinigų įplaukų ir išmokų straipsnyje tam, kad galima būtų palyginti pinigus ir pinigų ekvivalentus laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Teigiama nerealizuoto valiutos kursų pokyčio įtaka pridedama prie pinigų srauto, rodomo atitinkamame pinigų srautų ataskaitos straipsnyje, o neigiama – atimama.

37. Valiutos kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui laikotarpio pabaigoje rodoma pinigų srautų ataskaitoje straipsnyje „Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui“ atskirai nuo pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos, kad būtų galima palyginti pinigų kiekį ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

_________________

5-ojo VSAFAS „Pinigų srautų ataskaita“

1 priedas

(Žemesniojo lygio mokesčių fondų ir išteklių fondų pinigų srautų ataskaitos forma)

______________________

(viešojo sektoriaus subjekto arba viešojo sektoriaus subjektų grupės pavadinimas)

______________________

(viešojo sektoriaus subjekto, parengusio pinigų srautų ataskaitą (konsoliduotąją pinigų srautų ataskaitą), kodas, adresas)

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA PAGAL 20____ M. ______ D. DUOMENIS

_____________ Nr. _____

(data)

Pateikimo valiuta ir tikslumas: litais

Eil. Nr.

Straipsniai

Pastabos Nr.

Ataskaitinis laikotarpis

Praėjęs ataskaitinis laikotarpis

1

2

3

4

5

A.

PAGRINDINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI

I.

Įplaukos

I.1

Finansavimo sumos kitoms išlaidoms iš

I.1.1

Iš valstybės biudžeto

I.1.2

Iš savivaldybės biudžeto

I.1.3

Iš ES, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų lėšų

I.1.4

Iš kitų šaltinių

I.2

Iš mokesčių

I.3

Iš socialinių įmokų

I.4

Už suteiktas paslaugas

I.5

Gautos palūkanos

I.6

Kitos įplaukos

II.

Pervestos lėšos

II.1

Į valstybės biudžetą

II.2

Į savivaldybių biudžetus

II.3

Į kitus išteklių fondus

II.4

Asignavimų valdytojų programų vykdytojams

II.5

Kitiems subjektams

III.

Išmokos

III.1

Socialinių išmokų

III.2

Kitų paslaugų įsigijimo

III.3

Sumokėtos palūkanos

III.4

Kitos išmokos

Pagrindinės veiklos pinigų srautai

B.

INVESTICINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI

I.

Ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) ir biologinio turto įsigijimas

II.

Ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) ir biologinio turto perleidimas

III.

Ilgalaikio finansinio turto įsigijimas

IV.

Ilgalaikio finansinio turto perleidimas

V.

Po vienų metų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas

VI.

Ilgalaikių terminuotųjų indėlių (padidėjimas) sumažėjimas

VII.

Kito ilgalaikio finansinio turto (padidėjimas) sumažėjimas

VIII.

Kito ilgalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas

Investicinės veiklos pinigų srautai

C.

FINANSINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI

I.

Įplaukos iš gautų paskolų

II.

Gautų paskolų grąžinimas

III.

Kiti finansinės veiklos pinigų srautai

Finansinės veiklos pinigų srautai

D.

VALIUTŲ KURSŲ PASIKEITIMO ĮTAKA PINIGŲ IR PINIGŲ EKVIVALENTŲ LIKUČIUI

Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)

Pinigai ir pinigų ekvivalentai ataskaitinio laikotarpio pradžioje

Pinigai ir pinigų ekvivalentai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

________________ (teisės aktais įpareigoto pasirašyti asmens pareigų pavadinimas)

________ (parašas)

_________ (vardas ir pavardė)

_________________

5-ojo VSAFAS „Pinigų srautų ataskaita“

2 priedas

(Žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus mokesčių fondus ir išteklių fondus, pinigų srautų ataskaitos forma)

______________________

(viešojo sektoriaus subjekto arba viešojo sektoriaus subjektų grupės pavadinimas)

______________________

(viešojo sektoriaus subjekto, parengusio pinigų srautų ataskaitą (konsoliduotąją pinigų srautų ataskaitą), kodas, adresas)

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA PAGAL 20____ M. ______ D. DUOMENIS

_____________ Nr. _____

(data)

Pateikimo valiuta ir tikslumas: litais

Eil. Nr.

Straipsniai

Pastabos Nr.

Ataskaitinis laikotarpis

Praėjęs ataskaitinis laikotarpis

Tiesioginiai pinigų srautai

Netiesioginiai pinigų srautai

Tiesioginiai pinigų srautai

Netiesioginiai pinigų srautai

1

2

3

4

5

6

7

A.

PAGRINDINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI

I.

Įplaukos

I.1.

Finansavimo sumos kitoms išlaidoms iš

I.1.1

Iš valstybės biudžeto

I.1.2

Iš savivaldybės biudžeto

I.1.3

Iš ES, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų

I.1.4

Iš kitų šaltinių

I.2.

Iš socialinių įmokų

I.3

Už suteiktas paslaugas iš pirkėjų

I.4

Už suteiktas paslaugas iš biudžeto

I.5

Gautos palūkanos

I.6

Kitos įplaukos

II.

Pervestos lėšos

II.1

Į valstybės biudžetą

II.2

Į savivaldybių biudžetus

II.3.

ES, užsienio valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms

II.4

Į kitus išteklių fondus

II.5

Asignavimų valdytojų programų vykdytojams

II.6

Kitiems subjektams

III.

Išmokos

III.1

Darbo užmokesčio ir socialinio draudimo

III.2

Komunalinių paslaugų ir ryšių

III.3

Komandiruočių

III.4

Transporto

III.5

Kvalifikacijos kėlimo

III.6

Paprastojo remonto ir eksploatavimo

III.7

Atsargų įsigijimo

III.8

Socialinių išmokų

III.9

Nuomos

III.10

Kitų paslaugų įsigijimo

III.11

Sumokėtos palūkanos

III.12

Kitos išmokos

Pagrindinės veiklos pinigų srautai

B.

INVESTICINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI

I.

Ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) ir biologinio turto įsigijimas

II.

Ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) ir biologinio turto perleidimas

III.

Ilgalaikio finansinio turto įsigijimas

III.1

Investicijos į kontroliuojamus ir asocijuotuosius subjektus

III.2

Investicijos į ne nuosavybės vertybinius popierius

III.3

Investicijos į kitą finansinį turtą

IV.

Ilgalaikio finansinio turto perleidimas

IV.1

Investicijos į kontroliuojamus ir asocijuotuosius subjektus

IV.2

Investicijos į ne nuosavybės vertybinius popierius

IV.3

Investicijos į kitą finansinį turtą

V.

Po vienų metų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas

VI.

Ilgalaikių terminuotųjų indėlių (padidėjimas) sumažėjimas

VII.

Kito ilgalaikio finansinio turto (padidėjimas) sumažėjimas

VIII.

Kito ilgalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas

Investicinės veiklos pinigų srautai

C.

FINANSINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI

I.

Įplaukos iš gautų paskolų

II.

Gautų paskolų grąžinimas

III.

Finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimų apmokėjimas

IV.

Gautos finansavimo sumos ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti iš

IV.1

Valstybės biudžeto

IV.2

Savivaldybės biudžeto

IV.3

Iš ES, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų

IV.4

Iš kitų šaltinių

V.

Grąžintos finansavimo sumos ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti

VI.

Gauti dividendai

VII.

Kiti finansinės veiklos pinigų srautai

Finansinės veiklos pinigų srautai

D.

VALIUTOS KURSŲ PASIKEITIMO ĮTAKA PINIGŲ IR PINIGŲ EKVIVALENTŲ LIKUČIUI

Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)

Pinigai ir pinigų ekvivalentai ataskaitinio laikotarpio pradžioje

Pinigai ir pinigų ekvivalentai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

________________ (teisės aktais įpareigoto pasirašyti asmens pareigų pavadinimas)

________ (parašas)

_________ (vardas ir pavardė)

_________________

5-ojo VSAFAS „Pinigų srautų ataskaita“

3 priedas

(Aukštesniojo lygio pinigų srautų ataskaitos forma)

______________________

(valstybės / (pavadinimas) savivaldybės / nacionalinė)

______________________

(viešojo sektoriaus subjekto, parengusio konsoliduotąją finansinės būklės ataskaitą, kodas, adresas)

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA PAGAL 20____ M. ______ D. DUOMENIS

_____________ Nr. _____

(data)

Pateikimo valiuta ir tikslumas: tūkstančiais litų

Eil. Nr.

Straipsniai

Pastabos Nr.

Ataskaitinis laikotarpis

Praėjęs ataskaitinis laikotarpis

1

2

3

4

5

A.

PAGRINDINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI

I.

Įplaukos

I.1

Finansavimo sumos kitoms išlaidoms iš

I.1.1

Iš valstybės biudžeto

I.1.2

Iš ES, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų

I.1.3

Iš kitų šaltinių

I.2

Iš mokesčių

I.3

Iš socialinių įmokų

I.4

Už suteiktas paslaugas

I.5

Gautos palūkanos

I.6

Kitos įplaukos

II.

Išmokos

II.1

Bendrų valstybės paslaugų

II.2

Gynybos

II.3

Viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos

II.4

Ekonomikos

II.5

Aplinkos apsaugos

II.6

Būsto ir komunalinio ūkio

II.7

Sveikatos apsaugos

II.8

Susijusios su poilsiu, kultūra ir religija

II.9

Švietimo

II.10

Socialinės apsaugos

Pagrindinės veiklos pinigų srautai

B.

INVESTICINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI

I.

Ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) ir biologinio turto įsigijimas

II.

Ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) ir biologinio turto perleidimas

III.

Ilgalaikio finansinio turto įsigijimas

III.1

Investicijos į kontroliuojamus ir asocijuotuosius subjektus

III.2

Investicijos į ne nuosavybės vertybinius popierius

III.3

Investicijos į kitą finansinį turtą

IV.

Ilgalaikio finansinio turto perleidimas

IV.1

Investicijos į kontroliuojamus ir asocijuotuosius subjektus

IV.2

Investicijos į ne nuosavybės vertybinius popierius

IV.3

Investicijos į kitą finansinį turtą

V.

Po vienų metų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas

VI.

Ilgalaikių terminuotųjų indėlių (padidėjimas) sumažėjimas

VII.

Kito ilgalaikio finansinio turto (padidėjimas) sumažėjimas

VIII.

Kito ilgalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas

Investicinės veiklos pinigų srautai

C.

FINANSINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI

I.

Įplaukos iš gautų paskolų

II.

Gautų paskolų grąžinimas

III.

Finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimų apmokėjimas

IV.

Gautos finansavimo sumos ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti

V.

Grąžintos finasavimo sumos ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti

VI.

Gauti dividendai

VII.

Kiti finansinės veiklos pinigų srautai

Finansinės veiklos pinigų srautai

D.

VALIUTOS KURSŲ PASIKEITIMO ĮTAKA PINIGŲ IR PINIGŲ EKVIVALENTŲ LIKUČIUI

Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)

Pinigai ir pinigų ekvivalentai ataskaitinio laikotarpio pradžioje

Pinigai ir pinigų ekvivalentai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

________________ (teisės aktais įpareigoto pasirašyti asmens pareigų pavadinimas)

________ (parašas)

_________ (vardas ir pavardė)

_________________