DĖL KLINIKINIŲ LABORATORINIŲ TYRIMŲ KOKYBĖS GERINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2012-09-09

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 11-472, i. k. 1122250ISAK0000V-17

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL KLINIKINIŲ LABORATORINIŲ TYRIMŲ KOKYBĖS GERINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2012 m. sausio 12 d. Nr. V-17

Vilnius

Siekdamas pagerinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliekamų laboratorinių tyrimų ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę,

t v i r t i n u Klinikinių laboratorinių tyrimų kokybės gerinimo programą (pridedama).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RAIMONDAS ŠUKYS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-17

KLINIKINIŲ LABORATORINIŲ TYRIMŲ KOKYBĖS GERINIMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliekami laboratoriniai tyrimai, jų atlikimo kokybė, rezultatų tikslumas, patikimumas daro tiesioginę įtaką pacientų sveikatos priežiūrai, t. y. lemia tinkamos diagnozės ir tolesnio gydymo nustatymo eigą, ligų kontrolę ir pan. Apie 70 proc. objektyvios informacijos apie paciento būklę gaunama vadovaujantis laboratorinių tyrimų duomenimis.

2. Pagrindinis asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų uždavinys – teikti tokias medicinos laboratorijos paslaugas, įskaitant tinkamą interpretavimą ir konsultavimo paslaugas, kurios tenkintų pacientų ir darbuotojų, atsakingų už pacientų sveikatos priežiūrą, reikmes.

3. Šios Klinikinių laboratorinių tyrimų kokybės gerinimo programos (toliau – Programa) įgyvendinimas sudarys prielaidas asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorinių tyrimų kokybei, o kartu ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei pagerinti.

4. Investicijas numatoma skirti laboratorinių tyrimų kokybės gerinimo priemonėms, kurios apims laboratorinių tyrimų spektro atitinkamo lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigose nustatymą, paslaugų teikimo organizavimą, veiksmų, reikalingų laboratorijų akreditavimui, įgyvendinimą, laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo kontrolę ir priežiūrą, įgyvendinti.

5. Programoje vartojamos sąvokos

Medicinos (klinikinė) laboratorija – laboratorija, kurioje siekiant gauti duomenų, padedančių diagnozuoti, numatyti ir gydyti žmonių ligas arba įvertinti jų sveikatos būklę, daromi biologiniai, mikrobiologiniai, imuniniai, cheminiai, imunohematologiniai, hematologiniai, biofizikiniai, citologiniai, patologiniai ir kitokie iš žmogaus kūno gautų medžiagų tyrimai, bei paciento saugai užtikrinti skirti aplinkos tyrimai, ir kuri gali teikti konsultavimo paslaugas, apimančias visus laboratorinių tyrimų aspektus, įskaitant rezultatų interpretavimą ir patarimus dėl papildomų tyrimų.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos laboratorija (toliau – laboratorija) – juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar padalinys, turintis teisę teikti asmens sveikatos priežiūros laboratorinės diagnostikos paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka.

Laboratorinė diagnostika – licencijuojama asmens sveikatos priežiūros paslauga.

Laboratorijos specialistas – asmuo, atitinkantis Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų kokybės reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-998 (Žin., 2007, Nr. 131-5311), nustatytus kvalifikacinius reikalavimus asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų sveikatos priežiūros specialistams ir dirbantis asmens sveikatos priežiūros įstaigos laboratorijoje.

Brangūs klinikiniai laboratoriniai tyrimai – visi klinikiniai laboratoriniai tyrimai, kurių sąnaudos yra didesnės kaip 50 litų. Tyrimo sąnaudos yra išlaidos, tiesiogiai susijusios su tyrimo atlikimu: reagentų, testų, kalibravimo ir kontrolės medžiagų, vienkartinių priemonių įsigijimo išlaidos.

Sudėtingi klinikiniai laboratoriniai tyrimai – nerutinine technologine įranga atliekami klinikiniai laboratoriniai tyrimai, kuriuos atlieka kvalifikuoti specialistai, gebantys dirbti multidisciplininiu komandiniu principu, leidžiančiu atliekant diagnostiką integruoti fundamentines mokslo ir medicinos žinias.

Skubūs klinikiniai laboratoriniai tyrimai – visi klinikiniai laboratoriniai tyrimai, atliekami ne vėliau kaip per 2 valandas nuo ėminio paėmimo ir kurių atlikimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose laboratorinės diagnostikos paslaugas, arba pagal sutartis kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinamas visą parą.

Diagnostikos prie paciento tyrimai – ne laboratorijoje, o greta paciento atliekami tyrimai, kuriuos atlieka ne laboratorijos darbuotojai, o specialistai, kurie nėra įgiję laboratorinės medicinos specialisto kvalifikacijos (gydytojai, slaugytojos, paramedikai, vaistininkai ir kt.).

Klinikiniai laboratoriniai tyrimai – tai tyrimai, kurie atliekami klinikinėje laboratorijoje, siekiant gauti duomenų, padedančių įtarti, diagnozuoti, numatyti ir gydyti pacientų ligas arba įvertinti jų sveikatos būklę. Gali būti atliekami biologiniai, mikrobiologiniai, imuniniai, cheminiai, imunohematologiniai, hematologiniai, biofizikiniai, citologiniai, patologiniai ir kitokie iš žmogaus kūno gautų medžiagų tyrimai bei paciento saugai užtikrinti skirti aplinkos tyrimai.

Punkto pakeitimai

Nr. V-823, 2012-09-04, Žin., 2012, Nr. 105-5335 (2012-09-08), i. k. 1122250ISAK000V-823

6. Programą numatoma įgyvendinti 2012–2020 metų laikotarpiu.

II. SITUACIJOS ANALIZĖ

7. Šiuo metu Lietuvoje nėra pakankamai nustatytų rodiklių medicinos laboratorijų atliekamų tyrimų kokybei vertinti, lyginti, stebėti ir gerinti, vadovaujantis informacija apie teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, o sveikatos priežiūros politiką formuojantys ir įgyvendinantys asmenys negali objektyviai vertinti laboratorijų teikiamų paslaugų atskirose įstaigose ir, remiantis tokiu vertinimu, priimti tinkamų sprendimų. Veikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijose nepakankamai arba visai nėra apibrėžta laboratorijos darbuotojų, atliekančių pirminių mėginių tyrimą atsakomybė, įgaliojimai ir bendradarbiavimas, neužtikrinami atitinkami nuoseklūs visų lygių laboratorijų darbuotojų mokymai, kurie leistų tinkamai taikyti tyrimų atlikimo metodikas, įvertinti rezultatus.

8. Pavieniai tyrimai ženkliai padidina tyrimų kainas, riboja jų prieinamumą, todėl neracionalu ir ekonominiu požiūriu nenaudinga Lietuvoje turėti daug klinikinių laboratorijų. Iš kitos pusės, dėl ekonominės krizės mažėjančios Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos iš darbuotojų bei darbdavių sveikatos draudimo įmokų mažina galimybes apmokėti už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 lentelė).

1 lentelė

Metai

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m. (tendencija)

Darbuotojų, darbdavių sveikatos draudimo įmokos

3,1 mlrd. Lt

2,5 mlrd. Lt

2,4 mlrd. Lt

2,4 mlrd. Lt

Šaltinis – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

9. Lietuvoje stebima gyventojų populiacijos senėjimo ir didelio aktyvių gyventojų grupių mirtingumo tendencija. Senėjančioje visuomenėje didėja asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir išlaidų joms kompensuoti poreikis, labai svarbi tampa darbingo amžiaus žmonių sveikatos būklė, lemianti darbo jėgos apimtį ir produktyvumą. Per paskutinius trejus metus stebimas Lietuvos populiacijos senėjimo indekso didėjimas (2 lentelė).

2 lentelė

Metai

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Gyventojų senėjimo indeksas

124

129

134

137

140

Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas.

10. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė rodo, kiek, tikėtina, gyvens žmogus, jeigu laikysime, kad mirtingumo lygis nekis. Kaip matyti iš 3 lentelės duomenų, vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje trumpesnė lygint su ES vidurkiu.

3 lentelė

Metai

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Lietuvos Respublikos gyventojai (vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė)

moterys

77,0

77,2

77,6

76,7

vyrai

65,3

64,8

66,3

67,5

ES gyventojai (vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė)

moterys

82,0

82,2

82,4

vyrai

75,8

76,1

76,4

Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas, Eurostatas (Europos Sąjungos statistikos tarnyba).

11. Mažas laboratorinės diagnostikos tarnybų darbo efektyvumas (mažas įrangos apkrovimas, personalo kvalifikacijos stoka). Atliktos asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų apklausos metu pastebėta, kad regiono ir rajono lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigose esanti klinikinių laboratorijų įranga nenaudojama pagal galimus maksimalius apkrovimus.

12. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijos specialistų personalo trūkumas antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Atliktos antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos laboratorijų apklausos metu nustatyta, kad personalo trūksta Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (čia dirba 4 medicinos biologai), VšĮ Tauragės ligoninėje (1 medicinos biologas), VšĮ Druskininkų ligoninėje (1 medicinos biologas). Laboratorijoje dirbančio personalo amžius VšĮ Ukmergės ligoninėje – iki 62 m., VšĮ Šalčininkų ligoninėje – 40–57 m., VšĮ Šilalės ligoninėje, VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje amžiaus vidurkis – 49 m., VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – 50–60 m. Nėra medicinos biologų pasiūlos.

13. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę prižiūrinčios institucijos nepakankamai skiria dėmesio laboratorinių tyrimų paslaugų kontrolei. Atlikti vertinimai nėra išsamūs. Pastarųjų trejų metų patirtis rodo, kad kontrolę atliekančios institucijos turėtų dažniau kontroliuoti šią licencijuojamą paslaugą. Taip pat reikėtų tobulinti laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo ir kokybės reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

14. Siekiant modernizuoti tyrimų atlikimą, kad jis atitiktų teikiamų paslaugų kokybę ir ES standartus (LST EN ISO 15189:2007 „Medicinos laboratorijos. Ypatingieji kokybės ir kompetencijos reikalavimai“, LST CEN ISO/TS 22367:2010 „Medicinos laboratorijos. Klaidų kiekio sumažinimas, taikant rizikos vadybos ir nuolatinio gerinimo priemones“, EN ISO 22870:2006 „Diagnostika prie ligonio (POCT) – kokybės ir kompetencijos reikalavimai“, EN ISO 15195:2003 „Laboratorinė medicina – reikalavimai pamatinių matavimų laboratorijoms“, LST EN ISO 20776-2:2007 „Klinikiniai laboratoriniai tyrimai ir in vitro diagnostikos tyrimo sistemos. Užkrečiamųjų agentų jautrumo tyrimai ir antimikrobinių priemonių veikimo jautrumo įvertinimas. 2 dalis. Antimikrobinių priemonių veikimo jautrumo įvertinimas“), plėsti jų spektrą šalies mastu, pritaikyti mokslo laimėjimus ligų diagnostikai, gydymo optimizavimui ir prognozei, kuo racionaliau panaudoti turimus žmogiškuosius ir techninius išteklius, užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, būtina atsižvelgiant į ES standartų reikalavimus optimizuoti laboratorijų darbą.

15. Sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. atliktos asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų ekspertų, Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos narių ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių laboratorinių tyrimų paslaugas, apklausos rezultatai parodė, kad Lietuvos laboratorinių tyrimų kokybei užtikrinti reikalingas patalpų, atitinkančių įstaigose atliekamų tyrimų specifiką, reikiamos laboratorijose dirbančių specialistų kvalifikacijos, tinkamų aplinkos sąlygų užtikrinimas, taip pat kai kurių procesų vienodas reglamentavimas.

16. Daugelyje valstybių dažniausiai taikomi trys asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo modeliai: licencijavimas, sertifikavimas ir akreditavimas. Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva 2004 m. Sveikatos priežiūros kokybės tarptautinės draugijos „Akreditavimo programos gairėse“ buvo atlikta palyginamoji šių modelių poveikio sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų kokybei analizė. Įvertinus klinikinio efektyvumo, viešosios atskaitomybės, kokybės bei saugumo augimo pokyčius nustatyta, kad greičiausiai pasikeitimą teigiama kryptimi lemia akreditavimas. Lietuvoje, 2010 metų duomenimis, laboratorinės diagnostikos paslaugas teikia 148 įstaigos. Nė viena iš jų nėra akredituota pagal LST EN ISO 15189:2007 „Medicinos laboratorijos. Ypatingieji kokybės ir kompetencijos reikalavimai“.

17. Kaimyninėse šalyse veikia įvairūs laboratorijų modeliai. Pvz., Suomijoje suformuotas 19 regioninių ligoninių, kuriose veikia centrinės laboratorijos, tinklas. Aplink šias laboratorijas formuojamas dukterinių laboratorijų, teikiančių paslaugas mažesniuose miesteliuose, nedidelėse ligoninėse ir pan., tinklas. Pati stambiausia yra Helsinkio universiteto ligoninės laboratorija HUSLAB. Be šios laboratorijos, HUSLAB priklauso dar 12 iki 150 km nuo šios pagrindinės laboratorijos nutolusių gydymo įstaigų laboratorijų. Visoje HUSLAB dirba apie 2000 darbuotojų. Per parą laboratorijoje ištiriama apie 20 000 ėminių. HUSLAB jau daugiau kaip 10 metų yra akredituota laboratorija. Visose dukterinėse laboratorijose įdiegta bendra kokybės valdymo sistema, suderinta laboratorinė įranga. Laboratorinės veiklos rezultatas – vienoda arba vienodais principais dirbanti laboratorinė įranga, centralizuoti brangūs, reti ir sudėtingi, didelės kompetencijos reikalaujantys tyrimai. Taip pat HUSLAB aktyviai plečiama diagnostika prie paciento tam naudojamus prietaisus sujungiant į bendrą laboratorijos informacinę sistemą. Pagal statistiką Suomijoje teikiant pirminio sveikatos priežiūros lygio paslaugas skiriama daugiau kaip 70 proc. visų šalyje atliekamų tyrimų. Tikslas – išsamiai ištirti pacientą ambulatorinėmis sąlygomis. (Informacijos šaltinis www.stm.fi, www.hus.fi).

18. Prancūzijoje laboratorinė medicina vadinama medicinos biologija. Medicinos biologijos laboratorijos apima biochemijos, hematologijos, mikrobiologijos, molekulinės diagnostikos tyrimus ir diagnostiką prie paciento. Yra tiek specializuotos, tiek multidisciplininės laboratorijos. Genetikos laboratorijos paprastai yra atskiros. Atskirai veikia 500 anatomocitopatologijos laboratorijų. Anatomocitopatologijos laboratorijose atliekami citologijos, histologijos tyrimai, taikomi molekulinės diagnostikos metodai. Prancūzijoje veikia apie 5350 laboratorijų, iš kurių 1110 viešajame sektoriuje, 4240 privačiame sektoriuje. Akredituotų laboratorijų pagal ISO 17025 yra 100 įstaigų ir apie 60 įstaigų pagal ISO 15189. Viešajame sektoriuje yra 563 bendrųjų ligoninių laboratorijos, 379 universitetų ligoninių laboratorijos, 168 laboratorijos, esančios „French blood establishments“. Viešajame sektoriuje dirba 3600 medicinos biologų ir 15 000 technologų. Privačios laboratorijos telkiasi į 2400 vadinamųjų SEL laboratorijų, jungiančių iki 5 mažesnių laboratorijų (vidutiniškai 2,1 laboratorijos vienam SEL junginiui). Šalyje veikia 2 komercinės referentinės megalaboratorijos (labai didelės): Pasteur Cerba ir Biomnix, atliekančios daug specializuotų tyrimų. Privačiame sektoriuje dirba 7600 medicinos biologų. Šiuo metu vykdomos laboratorinės veiklos pertvarkos tikslas – pakeisti ir nustatyti naujus bendrus viešojo ir privataus sektoriaus veiklos reikalavimus, siekiant maksimalios kokybės: akreditacija pagal EN ISO 15189 yra vienas stipriausių kokybės užtikrinimo būdų. (Informacijos šaltinis B. Gouget. Reform of the medical labs in France:a driving initiative for a proven EU-level quality in patient care,http://ihf-fih.org)

19. Šiuo metu Lietuvoje sudėtingi tyrimai (molekuliniai, genetiniai, didelė dalis imunohematologinių ir kt.) atliekami didžiausiose šalies laboratorijose, pvz., VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės diagnostikos centras atlieka daugiau kaip 1,3 mln. tyrimų per metus, 631 skirtingo pavadinimo tyrimus, iš jų sudėtingų ir brangių 0,24 mln. Dalį tyrimų atlieka pagal sutartis su kitomis Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos atlieka daugiau kaip 1,7 mln. tyrimų per metus, iš jų sudėtingų ir brangių 0,06 mln., 340 skirtingų pavadinimų tyrimų. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atlieka daugiau kaip 0,52 mln. tyrimų per metus, 400 skirtingų pavadinimų tyrimų. VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė atlieka daugiau kaip 0,7 mln. tyrimų per metus, 378 skirtingų pavadinimų tyrimus, iš jų sudėtingų ir brangių 0,009 mln. tyrimų. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė – 0,68 mln., 390 skirtingų pavadinimų tyrimų, iš jų sudėtingų ir brangių 0,002 mln. tyrimų.

20. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos laboratorinei veiklai vykdyti dažniausiai įsigyja tik klinikiniams tyrimams reikalingus reagentus, o analizatorius naudoja panaudos pagrindais. Kadangi technologijos labai greitai keičiasi, o analizatoriaus veikimas tiesiogiai susijęs su konkrečiais naudojamais reagentais, jį įsigyti netikslinga.

III. PROGRAMOS RYŠYS SU KITOMIS LIETUVOJE VYKDOMOMIS AR RENGIAMOMIS SVEIKATOS PROGRAMOMIS IR STRATEGIJOMIS

21. Pagrindiniai nacionaliniai dokumentai, kuriuos atitinka ši Programa

21.1. Valstybės ilgalaikė raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029);

21.2. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr.146-5870);

21.3. Lietuvos sveikatos sistemos 2011–2020 metų plėtros metmenys, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. XI-1430 (Žin., 2011, Nr. 73-3498);

21.4. Rengiama Lietuvos 2011–2020 m. sveikatos programa;

21.5. Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654 (Žin., 2009, Nr. 150-6713).

22. Investicijos pagal šią Programą papildys ir pratęs 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, patvirtintos 2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu, 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždaviniui „Teikti kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas“ įgyvendinti skirtas investicijas.

IV. TIKSLAS

23. Programos tikslas – gerinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų klinikinių laboratorinių tyrimų kokybę.

V. UŽDAVINIAI

24. Programos uždaviniai

24.1. asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų klinikinių laboratorinių tyrimų paslaugų infrastruktūros (patalpų, tyrimų aplinkos, įrangos, ėminių transportavimo) gerinimas;

24.2. informacinių technologijų (toliau – IT) diegimas, atnaujinimas;

24.3. klinikinės laboratorijos specialistų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas;

24.4. vienodų paslaugų teikimo reikalavimų klinikinių laboratorinių tyrimų įstaigoms ir vienodų reikalavimų kontrolės funkcijas atliekančioms įstaigoms nustatymas;

24.5. tam tikrų laboratorinių tyrimų grupių atlikimo centralizacija ir laboratorinės diagnostikos centrų (toliau – LDC) akreditacija.

VI. VERTINIMO KRITERIJAI

25. Programos vertinimo kriterijai

25.1. įdiegtų, atnaujintų laboratorijų IT sistemų skaičius;

25.2. apmokytų laboratorijų specialistų skaičius;

25.3. asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose atnaujinta klinikinių laboratorijų infrastruktūra (patalpos, įranga), skaičius;

25.4. parengtų galiojančių teisės aktų pakeitimų ir naujų teisės aktų skaičius;

25.5. akredituotų asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų skaičius.

VII. NUMATOMI PASIEKTI REZULTATAI

26. Įgyvendinus Programą numatoma pasiekti šiuos rezultatus

26.1. atnaujintų ir pritaikytų tinkamai laboratorijų veiklai asmens sveikatos priežiūros įstaigų – ne mažiau kaip 20;

26.2. įdiegtų, atnaujintų laboratorijų IT sistemų – ne mažiau kaip 40;

26.3. apmokytų laboratorijų specialistų – ne mažiau kaip 200;

26.4. parengtų galiojančių teisės aktų pakeitimų ir naujų teisės aktų skaičius – ne mažiau kaip 7;

26.5. akredituotų LDC – ne mažiau kaip 2;

26.6. visose LDC centralizuota ne mažiau kaip 70 proc. klinikinių laboratorinių tyrimų;

26.7. klinikinių laboratorinių tyrimų pagal nustatytą tyrimo metodų klasifikaciją atliekama ne mažiau kaip 60 proc.;

26.8. naujų pažangių klinikinių laboratorinių tyrimų spektro plėtra Lietuvoje ne mažiau kaip 5 proc.

VIII. UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

27. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų klinikinių laboratorinių tyrimų paslaugų infrastruktūros (patalpų, tyrimų aplinkos, įrangos, ėminių transportavimo) gerinimas

27.1. Mažesnės asmens sveikatos priežiūros įstaigos visų pirma orientuojasi į pagrindinius bendruosius, biocheminius tyrimus, daugiaprofilinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos orientuojasi į platesnio pobūdžio tyrimus, būtinus įvairioms ligoms diagnozuoti ir gydyti.

27.2. Sudėtingus ir brangius klinikinius tyrimus, kuriems reikia specifinių patalpų, aplinkos, atitinkamų specialistų ir kurių atliekama gana mažai, būtina koncentruoti ne daugiau kaip 5-iose Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, atsižvelgiant į jų turimus žmogiškuosius išteklius, teritorinį pasiskirstymą. Taip būtų užtikrinamas didesnis atliekamų tyrimų skaičius laboratorijose, užtikrinama didesnė toje srityje dirbančių specialistų kompetencija, o kartu ir tyrimų kokybė, būtų maksimaliai išnaudojami technologiniai ištekliai. Tuo tikslu numatoma modernizuoti/atnaujinti ne daugiau kaip 5-ių asmens sveikatos priežiūros įstaigų klinikines laboratorijas (pradedant nuo universiteto ligoninių ir kitų respublikos lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų: Vilniuje – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Kaune – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos, Klaipėdoje – VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, Šiauliuose – VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė ir Panevėžyje – VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė) remontuojant/rekonstruojant, statant patalpas, atsižvelgiant į įstaigose atliekamų klinikinių tyrimų spektrą. Laboratorijos patalpos turi tikti tyrimams atlikti, įskaitant energijos šaltinius, apšvietimą ir aplinkos sąlygas, taip pat jos turi būti pritaikytos neįgaliems pacientams. Laboratorija turi užtikrinti, kad aplinkos sąlygos neturės įtakos rezultatams arba nedarys neigiamos įtakos rezultatų kokybei ir nepaveiks jų taip, kad jie taptų negaliojantys. Taip pat būtina jas aprūpinti reikalinga įranga, išskyrus analizatorius, retiems, specifiniams, brangiems tyrimams atlikti. Patalpas būtina įrengti taip, kad būtų užtikrinta tiek jose dirbančio personalo, tiek pacientų sauga.

27.3. Kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose laboratorijų patalpų ir įrangos atnaujinimas gali būti atliekamas tik tuo atveju, jei laboratorija atitinka teisės aktuose nustatytus laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo ir kokybės reikalavimus (laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo ir kokybės reikalavimus reglamentuojantys teisės aktai bus parengti įgyvendinant Programą) ir joje, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų ir (ar) valstybės biudžeto lėšų, atliekami būtini ir skubūs tyrimai.

28. IT diegimas, atnaujinimas

28.1. Siekiant užtikrinti klinikinių laboratorinių tyrimų kokybę, svarbu užtikrinti tinkamą, kokybišką duomenų tvarkymą, mėginių identifikavimą, tyrimų rezultatų kaupimą, interpretavimą, archyvavimą, saugą ir pan. Būtina užtikrinti kokybišką informacinių sistemų, techninės ir programinės įrangos veikimą. Būtina informacinių sistemų apsauga, kad pacientai būtų apsaugoti nuo žalos, kurią gali sukelti duomenų praradimas ar pakeitimas. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijose nesuvienodinta laboratorinių tyrimų atsakymų pateikimo forma. Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijose nėra užtikrintas elektroninio tyrimų užsakymo, duomenų perdavimo ir atsakymų atidavimo diegimas. Elektroninis duomenų tvarkymas padėtų išvengti žmogaus daromų perrašymo klaidų. Taip pat nėra įdiegtas privalomas laboratorinių tyrimų duomenų archyvavimas.

28.2. IT diegimas ir (ar) atnaujinimas numatomas LDC. Kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose laboratorijų IT diegimas ir (ar) atnaujinimas gali būti atliekamas tik tuo atveju, jei laboratorija atitinka nustatytus laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo ir kokybės reikalavimus (laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo ir kokybės reikalavimus reglamentuojantys teisės aktai bus parengti įgyvendinant Programą) ir joje, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš PSDF biudžeto lėšų ir (ar) valstybės biudžeto lėšų, atliekami būtini ir skubūs tyrimai.

28.3. Informacinių technologijų diegimas laboratorijos darbe, t. y. laboratorinės informacinės sistemos įdiegimas reikalingas tam, kad būtų pagreitintas tyrimų atlikimo laikas, užtikrintas pacientų duomenų bei tyrimų atsakymų anonimiškumas, iki minimumo sumažinta klaidų tikimybė.

29. Klinikinės laboratorijos specialistų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas

29.1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų materialinė techninė bazė ir žmogiškieji ištekliai, kaip ir šių tarnybų funkcijos, darbų apimtys bei veiklos efektyvumas labai skirtingi. Mažas pacientų srautas mažesnėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose lemia mažus laboratorijų darbo krūvius, žemą efektyvumą, o papildomų lėšų stoka lemia kvalifikuotų klinikinės laboratorijos specialistų trūkumą.

29.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijos specialistų paruošimui ir jų kvalifikacijos kėlimui skiriama nepakankamai dėmesio. Ypač tai pasakytina apie Lietuvoje nepopuliarias specialybes (pvz., mikrobiologo, parazitologo, virusologo), susijusias su dideliu biologiniu pavojumi ar kenksmingomis darbo sąlygomis. Medicinos biologų rengimo ir tobulinimo tvarka nesuderinta su Europos Sąjungos gairėmis, neužtikrinamas nuolatinis jų kvalifikacijos kėlimas kaip nustatyta reikalavimuose, pavyzdžiui, „EC4 Europos klinikinės chemijos ir Laboratorinės medicinos podiplominio mokymo programoje“ (Clin Chem Lab Med. 2006;44(1):110-20). Kitų Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų specialistų rengimo ir podiplominio tobulinimo tvarka iš dalies atitinka Europos šalių praktiką, tačiau nepakanka techninės bazės, laboratorinių darbų kabinetų ir auditorijų, kur būtų galima rengti aukštos kvalifikacijos laboratorinės medicinos gydytojus, medicinos biologus. Lietuvoje nesivadovaujama ir kitomis gairėmis: „Europos klinikinės chemijos ir laboratorinės medicinos specialistų registras: etikos kodeksas“ (Clin Chem Lab Med. 2009;47(3): 372-375), taip pat „Gairės klinikinės chemijos ir laboratorinės medicinos konsultanto kompetencijai nustatyti“ (Clin Chem Lab Med. 2005 Jun;43(6):654-9).

29.3. Siekiant užtikrinti tinkamą laboratorijose dirbančių specialistų kvalifikaciją būtina sudaryti nuolatinio jų mokymo programas, prieinamas visų lygių laboratorijų darbuotojams. Darbuotojai turi nuolat tobulinti savo profesinį pasirengimą ar dalyvauti kitokioje profesinėje veikloje. Šioje srityje investicijos numatomos į visų Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijose dirbančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą.

30. Vienodų paslaugų teikimo reikalavimų klinikinių laboratorinių tyrimų įstaigoms ir vienodų reikalavimų kontrolės funkcijas atliekančioms įstaigoms nustatymas

30.1. Lietuvoje klinikinėse laboratorijose nėra vienodų ikityriminės, tyrimų, potyriminės ir rezultatų pateikimo procedūrų reglamentavimo, kuris užtikrintų tinkamą ėminių gabenimą, laikymą ir pan.

30.2. Taip pat nėra nustatyta, kada įvertinti ir pasirinkti papildomų tyrimų laboratorijas bei konsultantus, pateikiančius savo išvadas histopatologijos, citologijos ir susijusių disciplinų srityse. Turi būti nustatyta atsakomybė už papildomų tyrimų laboratorijų ir konsultantų atranką bei jų darbo kokybės priežiūrą ir turi būti užtikrinta, kad papildomų tyrimų laboratorija ar konsultantas yra kompetentingi atlikti pageidaujamus tyrimus.

30.3. Lietuvoje neįdiegti vienodi kokybiško klinikinių laboratorijų paslaugų teikimo (mėginių ėmimo ir tvarkymo, rezultatų įteisinimo, kokybės valdymo, prietaisų, reagentų ir kitų naudojamų reikmenų vadybos, saugos, aplinkosaugos, laboratorijų informacinės sistemos, rezultatų pateikimo, nepageidaujamų įvykių stebėsenos, prevencinių veiksmų ir kt.) reikalavimai.

30.4. Siekiant užtikrinti vienodą kokybiškų laboratorinių tyrimų paslaugų teikimą bei vykdyti kontrolę, numatoma parengti nacionalinius laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo ir kokybės reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus ir galiojančių teisės aktų pakeitimus, kurių laikymasis būtų privalomas visoms klinikinius laboratorinius tyrimus atliekančioms sveikatos priežiūros įstaigoms.

31. Laboratorinių tyrimų grupių atlikimo centralizacija ir LDC akreditacija

31.1. Siekiant sutelkti ir pagerinti klinikinių laboratorijų veiklą, tikslinga centralizuotai atlikti sudėtingus, brangius laboratorinius tyrimus, diegti naujus tyrimų metodus LDC – įstaigose ar jų padaliniuose, kuriuose bus palaipsniui centralizuojamas brangių, sudėtingų tyrimų atlikimas ir diegiamos naujos medicininės technologijos šių tyrimų spektrui plėsti. Siekiant užtikrinti LDC atliekamų laboratorinių tyrimų kokybę būtina juos akredituoti, taikant standarto LST EN ISO 15189:2007 reikalavimus. Tam būtina suformuoti reikiamą materialinę bazę, įdiegti kokybės valdymo sistemą, vystyti LDC infrastruktūrą.

31.2. Tyrimų centralizavimas leistų ne tik taupyti lėšas, skiriamas tyrimams atlikti, bet ir leistų plačiau pritaikyti naujas laboratorinės diagnostikos kryptis, dėl to pagerėtų Lietuvos gyventojų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas.

31.3. Siekiant akredituotis LDC pirmaeilis uždavinys yra rekonstruoti LDC patalpas ir jas įrengti pagal LST EN ISO 15189:2007 standartą, nes daugumos klinikinių laboratorijų dabartinės patalpos neatitinka šio standarto reikalavimų ir šios laboratorijos negali būti akredituotos. Pagrindiniai LST EN ISO 15189:2007 standarto reikalavimai

31.3.1. laboratorijos patalpos, įskaitant energijos šaltinius, apšvietimą ir aplinkos sąlygas, turi tikti bandymams ir (arba) kalibravimams atlikti. Laboratorija turi užtikrinti, kad aplinkos sąlygos neturėtų įtakos rezultatams arba nedarytų neigiamos įtakos rezultatų kokybei bei nepaveiktų jų taip, jog jie taptų negaliojantys;

31.3.2. laboratorija turi prižiūrėti ir kontroliuoti aplinkos sąlygų duomenis, kaip to reikalauja techninės sąlygos, metodai ir procedūros arba kai jos turi įtakos rezultatų kokybei. Priklausomai nuo tam tikros techninės veiklos, dėmesys turi būti skiriamas, pvz.: biologiniam sterilumui, dulkėms, elektromagnetinei interferencijai, radiacijai, drėgmei, energijos tiekimui, temperatūrai, garso ir vibracijos lygiams. Jei aplinkos sąlygos neigiamai veikia tyrimų ir/arba kalibravimo rezultatus, pastarųjų vykdymas turi būti sustabdytas;

31.3.3. jeigu gretimose patalpose vykdomi nesuderinami darbai, tokios patalpos turi būti patikimai atskirtos. Turi būti imamasi priemonių, įgalinančių išvengti bendro užterštumo;

31.3.4. turi būti kontroliuojamas patekimas į patalpas, kurių sąlygos turi įtakos bandymų ir (arba) kalibravimų kokybei.

31.4. Europos akreditavimo organizacijos parengtame EA-04/10 dokumente „Mikrobiologijos laboratorijų akreditavimas“ mikrobiologijos laboratorijos patalpoms keliami papildomi reikalavimai

31.4.1. patalpos turi būti įrengtos taip, kad judėjimas vyktų tik į vieną pusę;

31.4.2. sienos, lubos ir grindys turi būti lygios, lengvai plaunamos, atsparios naudojamoms plovimo, valymo ir kenksmingumo pašalinimo priemonėms;

31.4.3. langai (su stiklo paketais, išorinės žaliuzės) ir durys uždaromi hermetiškai, durys su kodinėmis spynomis, siekiant apriboti pašalinių asmenų patekimą į bandymų atlikimo zoną;

31.4.4. apšvietimas: halogeninės lempos su papildomu apšvietimu;

31.4.5. santechnikos vamzdynai sandariai paslėpti;

31.4.6. oro kondicionieriai, patalpose palaikantys pastovią santykinę drėgmę ir 20–25 °C temperatūrą.

31.5. Taip pat būtina užtikrinti kokybišką duomenų tvarkymą, įdiegti ir užtikrinti kokybišką informacinių sistemų, techninės ir programinės įrangos veikimą, tinkamus, reikiamos kvalifikacijos žmogiškuosius išteklius ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus LDC akreditacijai.

31.6. Akreditavus iki 5 LDC pagal standarto LST EN ISO 15189:2007 reikalavimus bus vienodai atliekami tyrimai, padidės pasitikėjimas asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliktais tyrimais. Sudėtingus tyrimus ir brangius tyrimus, įgyvendinus Programą, t. y. nuo 2021 m. galės atlikti tik akredituotos asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijos.

IX. VYKDYTOJAI

32. Numatomi Programos vykdytojai

32.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM);

32.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atliekančios klinikinius laboratorinius tyrimus, apmokamus iš PSDF biudžeto lėšų ir (ar) valstybės biudžeto lėšų.

32.3. Vilniaus universitetas;

Papildyta punktu

Nr. V-823, 2012-09-04, Žin., 2012, Nr. 105-5335 (2012-09-08), i. k. 1122250ISAK000V-823

32.4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

Papildyta punktu

Nr. V-823, 2012-09-04, Žin., 2012, Nr. 105-5335 (2012-09-08), i. k. 1122250ISAK000V-823

33. Programą taip pat gali įgyvendinti

33.1. Savivaldybės;

33.2. Nevyriausybinės organizacijos, vienijančios asmens sveikatos priežiūros specialistus, dirbančius laboratorinės medicinos srityje, ir (arba) asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias klinikinės laboratorijos paslaugas (toliau – Nevyriausybinė organizacija).

X. NUMATOMOS SKIRTI LĖŠOS

34. Programai įgyvendinti numatoma skirti iki 84 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų tiek 2007–2013 m., tiek 2014–2020 m. programavimo laikotarpiais. Taip pat galimas savivaldybių ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų prisidėjimas nuosavomis lėšomis bei kiti finansavimo šaltiniai Programai įgyvendinti.

XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

35. Už Programos įgyvendinimą atsakinga SAM.

36. Programos įgyvendinimo priemonių planas pateikiamas Programos 1 priede.

37. Atsižvelgiant į Programos įgyvendinimo eigą, Programa gali būti papildoma ir tikslinama.

38. Programos 2 priedas tikslinamas vieną kartą per metus.

_________________

Klinikinių laboratorinių tyrimų

kokybės gerinimo programos

1 priedas

KLINIKINIŲ LABORATORINIŲ TYRIMŲ KOKYBĖS GERINIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Uždavinio pavadinimas

Priemonės pavadinimas

Vykdytojai

Preliminarus įgyvendinimo laikotarpis

Preliminari lėšų suma, mln. Lt

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų klinikinių laboratorinių tyrimų paslaugų infrastruktūros (patalpų, tyrimų aplinkos, įrangos, ėminių transportavimo) gerinimas

1.1. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų laboratorinės diagnostikos infrastruktūros atnaujinimas / sukūrimas

SAM, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos

2012–2017

20

1.2. Klaipėdos universitetinės*, Respublikinės Šiaulių ir Respublikinės Panevėžio ligoninių laboratorinių tyrimų infrastruktūros atnaujinimas/sukūrimas

SAM, Klaipėdos universitetinė*, Respublikinė Šiaulių ir Respublikinė Panevėžio ligoninės

2012–2017

15

1.3. Kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, atliekančių klinikinius laboratorinius tyrimus, apmokamus iš PSDF biudžeto lėšų ir (ar) valstybės biudžeto lėšų, laboratorinės diagnostikos infrastruktūros atnaujinimas / sukūrimas

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atliekančios klinikinius laboratorinius tyrimus, apmokamus iš PSDF biudžeto lėšų ir (ar) valstybės biudžeto lėšų, ir atitinkančios teisės aktuose nustatytus laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo ir kokybės reikalavimus**

2014–2020

15

2. IT diegimas, atnaujinimas

2.1. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų laboratorinių tyrimų duomenų archyvavimo, apskaitos, saugos asmens sveikatos priežiūros įstaigos lygmeniu sukūrimas / atnaujinimas

SAM, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos

2012–2017

2

2.2. Klaipėdos universitetinės*, Respublikinės Šiaulių ir Respublikinės Panevėžio ligoninių laboratorinių tyrimų duomenų archyvavimo, apskaitos, saugos asmens sveikatos priežiūros įstaigos lygmeniu sukūrimas / atnaujinimas

SAM, Klaipėdos universitetinė*, Respublikinė Šiaulių ir Respublikinė Panevėžio ligoninės

2012–2017

3

2.3. Laboratorinių tyrimų duomenų archyvavimo, apskaitos, saugos kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygmeniu sukūrimas / atnaujinimas

SAM, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atliekančios klinikinius laboratorinius tyrimus, apmokamus iš PSDF biudžeto lėšų ir (ar) valstybės biudžeto lėšų, ir atitinkančios teisės aktuose nustatytus laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo ir kokybės reikalavimus**

2014–2020

16,3

2.4. Duomenų keitimosi tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų institucijų funkcionalumų sukūrimas

SAM

2014–2020

4

3. Klinikinės laboratorijos specialistų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas

3.1. Klinikinių laboratorijų specialistų kvalifikacijos tobulinimas

SAM, Nevyriausybinė organizacija, asmens sveikatos priežiūros įstaigos

2012–2020

4,5

3.2. Klinikinių laboratorijų specialistų rengimo tvarkos tobulinimas

SAM, Nevyriausybinė organizacija, Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

2012–2014

0,5

4. Vienodų paslaugų teikimo reikalavimų klinikinių laboratorinių tyrimų įstaigoms ir vienodų reikalavimų kontrolės funkcijas atliekančioms įstaigoms nustatymas

4.1. Vienodas ikityriminės, tyrimų, potyriminės ir rezultatų pateikimo procedūrų reglamentavimas

SAM, Nevyriausybinė organizacija

2012–2014

0,35

4.2 Papildomų tyrimų laboratorijų bei konsultantų pasirinkimo reglamentavimas nacionaliniu lygmeniu

SAM, Nevyriausybinė organizacija

2012–2014

0,35

4.3. Kokybės užtikrinimo reikalavimų tyrimų kokybės kontrolei užtikrinti paketo parengimas

SAM, Nevyriausybinė organizacija

2012–2014

0,35

5. Tam tikrų laboratorinių tyrimų grupių atlikimo centralizacija ir LDC akreditacija

5.1. Parengti, apmokyti specialistus Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų laboratorijoms akredituoti

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos

2017–2020

0,27

5.2. Parengti, apmokyti specialistus Klaipėdos universitetinės*, Respublikinės Šiaulių ir Respublikinės Panevėžio ligoninių laboratorijoms akredituoti

Klaipėdos universitetinė* Respublikinė Šiaulių ir Respublikinė Panevėžio ligoninės

2017–2020

0,27

5.3. Parengti dokumentų paketą, būtiną Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų laboratorijų akreditacijai

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos

2017–2020

0,25

5.4. Parengti dokumentų paketą, būtiną Klaipėdos universitetinės*, Respublikinės Šiaulių ir Respublikinės Panevėžio ligoninių laboratorijų akreditacijai

Klaipėdos universitetinė*, Respublikinė Šiaulių ir Respublikinė Panevėžio ligoninės

2018–2020

0,25

5.5. Akredituoti iki 5 LDC

5 LDC (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos, Klaipėdos universitetinė*, Respublikinė Šiaulių ir Respublikinė Panevėžio ligoninės)

2017–2020

0,5

6. Programos įgyvendinimo stebėsena

6.1. Atlikti tarpinį ir galutinį Programos įgyvendinimo vertinimą

SAM

2015; 2020

0,3

Iš viso

2012–2020

83,19

*Įvertinus sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo rezultatus ir pasikeitus situacijai dėl laboratorinių tyrimų apimčių ir (ar) įstaigose teikiamų paslaugų, asmens sveikatos priežiūros įstaiga gali keistis.

**Laboratorinių tyrimų paslaugų teikimo ir kokybės reikalavimus reglamentuojantys teisės aktai bus parengti įgyvendinant Klinikinių laboratorinių tyrimų kokybės gerinimo programą.

_________________

Klinikinių laboratorinių tyrimų

kokybės gerinimo programos

2 priedas

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS įstaigų LABORATORINIai TYRimai

Mėginys*

Analitė arba tyrimai

Trukmė

Brangumas

Sudėtingumas

Tyrimo lygis ir pastabos

HEMATOLOGINIAI TYRIMAI

K

Automatizuotas hematologinis (kraujo) tyrimas (ne mažiau kaip 3 dalių leukocitų diferenciacijos hematologiniu analizatoriumi)

skubus (2 val.)

I

K

Automatizuotas hematologinis (kraujo) tyrimas (ne mažiau kaip 5 dalių leukocitų diferenciacijos hematologiniu analizatoriumi)

skubus (2 val.)

II

K

Eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) nustatymas

skubus (2 val.)

II

K

Automatizuotas eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) nustatymas

skubus (2 val.)

II

K

Kraujo tepinėlio citomorfologinis tyrimas

II

K

Hemoglobino koncentracijos nustatymas

II

K

Mikroskopinis leukocitų skaičiaus tyrimas

II

K

Mikroskopinis eritrocitų skaičiaus tyrimas

II

K

Mikroskopinis leukocitų skaičiaus tyrimas

II

K

Mikroskopinis retikulocitų tyrimas

II

K

Automatizuotas retikulocitų tyrimas

III lygio – skubus (2 val.)

II

K

Osmosinio eritrocitų rezistentiškumo tyrimas

II

K

Ūminių leukemijų fenotipo tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

K

Lėtinių limfoproliferacinių ligų fenotipo tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

K

Minimalios liekamosios ligos tyrimas tėkmės citometrijos metodu

Brangus

Sudėtingas

III

K

Absoliutaus kamieninių ląstelių skaičiaus ir gyvybingumo tyrimas tėkmės citometrijos metodu

Brangus

Sudėtingas

III

K

Absoliutaus CD3+ limfocitų skaičiaus tyrimas tėkmės citometrijos metodu

Sudėtingas

III

K

Paroksizminės naktinės hemoglobinurijos tyrimas tėkmės citometrijos metodu

Brangus

Sudėtingas

III

K

DNR indekso tyrimas tėkmės citometrijos metodu

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Absoliutaus trombocitų skaičiaus trombocitų masėje nustatymas tėkmės citometrijos metodu

Sudėtingas

III

P

Liekamųjų kraujo forminių elementų taršos nustatymas šviežioje plazmoje tėkmės citometrijos metodu

Sudėtingas

III

Kt

Liekamųjų leukocitų taršos nustatymas trombocitų masėje tėkmės citometrijos metodu

Sudėtingas

III

Kt

Liekamųjų leukocitų taršos nustatymas eritrocitų masėje tėkmės citometrijos metodu

Sudėtingas

III

KČ

Kaulų čiulpų aspiranto citomorfologinis tyrimas

Sudėtingas

III

KČ

Kaulų čiulpų trepanobioptato atspaudo citomorfologinis tyrimas

Sudėtingas

III

KČ

Kaulų čiulpų aspirato citocheminis mieloperoksidazės tyrimas

Sudėtingas

III

KČ

Kaulų čiulpų aspirato citocheminis nespecifinės esterazės tyrimas

Sudėtingas

III

KČ

Kaulų čiulpų aspirato citocheminis sideroblastų tyrimas

Sudėtingas

III

Kt

Limfmazgio aspirato citomorfologinis tyrimas

Sudėtingas

III

Kt

Limfmazgio atspaudo citomorfologinis tyrimas

Sudėtingas

III

K

Kraujo parazitų tyrimas kraujo tepinėlyje

Sudėtingas

III

ORGANIZMO SKYSČIŲ TYRIMAI

Š

Šlapimo tyrimai

Š

Vizualinis juostelinis šlapimo tyrimas

skubus (2 val.)

I

Š

Automatizuotas juostelinis šlapimo tyrimas

skubus (2 val.)

I

Š

Šlapimo nuosėdų natyvinio tepinėlio mikroskopinis tyrimas

skubus (2 val.)

II

Š

Šlapimo nuosėdų tepinėlio mikroskopinis tyrimas dažant supravitaliai

II

Š

Šlapimo nuosėdų tepinėlio citomorfologinis tyrimas

Sudėtingas

III

Š

Automatizuotas šlapimo forminių elementų tyrimas

III

Š

Atrankinis automatizuotas šlapimo takų infekcijos tyrimas

Sudėtingas

III

Š

Šlapimo takų akmens cheminės sudėties nustatymas

III

Išskyrų, nuoplovų ir aspiratų tyrimai

Kt

Skreplių natyvinio tepinėlio mikroskopinis tyrimas

II

Kt

Nosies sekreto mikroskopinis tyrimas

II

Kt

Lyties takų išskyrų mikroskopinis tyrimas

II

Kt

Ejakuliato mikroskopinis tyrimas

II

Kt

Spermos natyvinio tepinėlio mikroskopinis tyrimas

II

Kt

Prostatos sekreto natyvinio tepinėlio mikroskopinis tyrimas

II

Kt

Skreplių citomorfologinis tyrimas

Sudėtingas

III

Kt

Skreplių citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu

III

Kt

Bronchoalveolinių nuoplovų citomorfologinis tyrimas

III

Kt

Bronchoalveolinių nuoplovų citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu

III

Kt

Automatizuotas bronchoalveolinių nuoplovų citomorfologinis tyrimas

III

Kt

Bronchų aspirato citomorfologinis tyrimas

III

Kt

Bronchų aspirato citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu

III

Kt

Prostatos sekreto citomorfologinis tyrimas

III

Kt

Prostatos sekreto citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu

III

Kt

Mažojo dubens, pilvaplėvės ertmės nuoplovų citomorfologinis tyrimas

III

Kt

Mažojo dubens, pilvaplėvės ertmės nuoplovų citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu

III

Kt

Šlapimo pūslės nuoplovų citomorfologinis tyrimas

III

Kt

Šlapimo pūslės nuoplovų citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu

III

Smegenų skysčio tyrimai

L

Automatizuotas smegenų skysčio tyrimas

skubus (2 val.) nestabilios analitės

II

L

Smegenų skysčio natyvinio mėginio mikroskopinis tyrimas

skubus (2 val.) nestabilios analitės

II

L

Smegenų skysčio citomorfologinis tyrimas

III

L

Smegenų skysčio citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu

III

L

Smegenų skysčio citomorfologinis tyrimas

III

L

Smegenų skysčio citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu

III

Sąnarių skysčio tyrimai

Kt

Sąnarių skysčio natyvinio tepinėlio mikroskopija

II

Kt

Automatizuotas sąnarių skysčio tyrimas

II

Kt

Sąnarių skysčio citomorfologinis tyrimas

II

Serozinių ertmių skysčio tyrimai

Kt

Ertmių (pleuros, perikardo, pilvaplėvės) skysčio aspirato citomorfologinis tyrimas

II

Kt

Ertmių (pleuros, perikardo, pilvaplėvės) skysčio aspirato citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu

III

Kt

Limfmazgio aspirato citomorfologinis tyrimas

II

Kt

Kasos, kepenų, skydliaukės, krūties punktatų citomorfologinis tyrimas

II

Kt

Kasos, kepenų, skydliaukės, krūties punktatų citomorfologinis tyrimas skystojoje terpėje

II

Kt

Cistos turinio mikroskopinis tyrimas

II

Kt

Įvairių cistų punktatų citomorfologinis tyrimas

II

Kt

Įvairių cistų punktatų citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu

III

Kitų lokalizacijų skysčių tyrimai

Kt

Kitos lokalizacijos aspirato citomorfologinis tyrimas

III

Kt

Kitos lokalizacijos aspirato citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu

III

Kt

Kitos lokalizacijos išskyrų citomorfologinis tyrimas

III

Kt

Kitos lokalizacijos išskyrų citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu

III

Kt

Kitos lokalizacijos nuoplovų citomorfologinis tyrimas

III

Kt

Kitos lokalizacijos nuoplovų citomorfologinis tyrimas citocentrifugavimo metodu

III

Kt

Kitos lokalizacijos punktatų citomorfologinis tyrimas

III

Kt

Burnos gleivinės ir liežuvio nuograndų citomorfologinis tyrimas

III

Koprologiniai tyrimai

I

Slapto kraujavimo nustatymas išmatose cheminiu metodu

I

I

Slapto kraujavimo nustatymas išmatose imunochromatografijos metodu

I

I

Išmatų tepinėlio mikroskopinis tyrimas

II

I

Pirmuonių ir jų cistų nustatymas išmatose

nestabilios analitės (2 val.)

II

I

Kirminų kiaušinėlių nustatymas išmatų tepinėlyje

II

I

Kirminų kiaušinėlių nustatymas išmatose koncentravimo metodu

II

I

Kirminų kiaušinėlių nustatymas išmatose lipnios plėvelės metodu

II

BIOCHEMINIAI TYRIMAI

K

Gliukozės koncentracijos kraujyje nustatymas

skubus (2 val.)

I

S, P, L

Gliukozės koncentracijos serume/plazmoje, likvore nustatymas

skubus (2 val.),

II

S, P

Laktato koncentracijos nustatymas

skubus (2 val.)

II

K

Glikozilinto hemoglobino koncentracijos kraujyje nustatymas diagnostikos prie ligonio metodais

I, POCT**

K

Glikozilinto hemoglobino koncentracijos kraujyje nustatymas

II

S, P, Kt.

Albumino koncentracijos nustatymas

II

Š

Mikroalbumino koncentracijos šlapime nustatymas

I lygis, priklauso nuo metodo

S, Kt

Bendro baltymo koncentracijos nustatymas

S skubus (2 val.)

II

Š, L, Kt

Bendro baltymo koncentracijos nustatymas

L skubus (2 val.)

II

S, P, Š

Šlapalo koncentracijos nustatymas

S skubus (2 val.)

II

S, P, Š

Kreatinino koncentracijos nustatymas

S skubus (2 val.)

II

S, P, Š

Šlapimo rūgšties koncentracijos nustatymas

II

K

Osmoliališkumo nustatymas apskaičiavimo metodu

skubus (1 val.)

II

K, S, P, Š, L

Kalio koncentracijos nustatymas

skubus (2 val.)

II

K, S, P, Š, L

Natrio koncentracijos nustatymas

skubus (2 val.)

II

K, S, P, Š, L

Chloridų kiekio nustatymas

skubus (2 val.)

II

Kt

Chloridų koncentracijos prakaite nustatymas

II

K, S, P

Kalcio koncentracijos nustatymas

skubus (2 val.)

II

K, S, P, L

Jonizuoto kalcio koncentracijos nustatymas

skubus (2 val.)

II

S, P, Š

Magnio koncentracijos nustatymas

skubus (2 val.)

II

S, P, Š

Fosforo koncentracijos nustatymas

II

K, S, P

Geležies koncentracijos nustatymas

II

S, P

Bendros /laisvos geležies surišimo gebos nustatymas

II

K, S, P, Kt

Cholesterolio koncentracijos nustatymas

II

K, S, P

DTL(?alfa) cholesterolio koncentracijos nustatymas

II

K, S, P

MTL (?beta) cholesterolio koncentracijos apskaičiavimas pagal Friedewaldo formulę

II

S, P

MTL (?beta) cholesterolio koncentracijos nustatymas

II

K, S, P

Trigliceridų koncentracijos nustatymas

II

S, P, Kt

Bendrojo bilirubino koncentracijos nustatymas

skubus (2 val.)

II

S, P, Kt

Tiesioginio (konjuguoto) bilirubino koncentracijos nustatymas ir netiesioginio (nekonjuoguoto) bilirubino koncentracijos apskaičiavimas

skubus (2 val.)

II

S, P

Aspartataminotransferazės (ASAT) aktyvumo nustatymas

skubus (2 val.)

II

S, P

Alaninaminotransferazės (ALAT) aktyvumo nustatymas

skubus (2 val.)

II

S, P

Gamaglutamiltransferazės (GGT) aktyvumo nustatymas

skubus (2 val.)

II

S, P

Šarminės fosfatazės aktyvumo nustatymas

skubus (2 val.)

II

S, P, Š, Kt

?alfa amilazės aktyvumo nustatymas

skubus (2 val.)

II

S, P, Š, Kt

Kasos amilazės aktyvumo nustatymas

skubus (2 val.)

II

S, P

Lipazės aktyvumo nustatymas

skubus (2 val.)

II

S

Rūgščios fosfatazės aktyvumo nustatymas

II

S

Prostatos rūgščios fosfatazės aktyvumo nustatymas

II

S, P, Kt

Laktatdehidrogenazės (LDH) aktyvumo nustatymas

II

S, P

Kreatinkinazės (CK) aktyvumo nustatymas

II

K, S, P

Kreatinkinazės širdies izofermento (CK-MB) masės nustatymas

skubus (1 val.)

II

S, P

CK izofermentų elektroforezė

Brangus

Sudėtingas

III

K, S, P, Š

Mioglobino koncentracijos nustatymas

skubus (1 val.)

II

S, P

Troponino T nustatymas

skubus (1 val.)

II

K

Kokybinis arba pusiaukiekybinis troponino T nustatymas

skubus (1 val.)

II

S, P

Troponino I nustatymas

skubus (1 val.)

II

K

Kokybinis arba pusiaukiekybinis troponino I nustatymas

skubus (1 val.)

II

S

Antistreptolizino O kokybinis nustatymas

I

S

Antistreptolizino O kiekybinis nustatymas

II

S, P

C reaktyviojo baltymo kokybinis ar pusiau kiekybinis nustatymas

skubus (2 val.)

I lygio, POCT

S, P

C reaktyviojo baltymo nustatymas

skubus (2 val.)

II

S, P

Didelio jautrumo CRB nustatymas

II

S

Reumatoidinio faktoriaus kokybinis nustatymas

I

S

Reumatoidinio faktoriaus kiekybinis nustatymas

II

S

Baltymų frakcijų nustatymas elektroforezės būdu

II

K

Kraujo dujų ir pH nustatymas

skubus, nestabilios analitės

II

K, P

Etanolio koncentracijos nustatymas (atrankinis)

II

S, P

Feritino koncentracijos nustatymas

II

Š

Psichotropinių ir narkotinių medžiagų nustatymas šlapime (atrankinis)

II

S, P

Prostatai specifinio antigeno (PSA) koncentracijos nustatymas

II

S, P

Laisvo PSA koncentracijos nustatymas

II

S, P

Folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) koncentracijos nustatymas

II

S, P

Prolaktino koncentracijos nustatymas

II

S, P

Estradiolio (E2) koncentracijos nustatymas

II

S, P

Progesterono koncentracijos nustatymas

II

S, P

Testosterono koncentracijos nustatymas

II

S, P

Liuteinizuojančio hormono (LH) koncentracijos nustatymas

II

S, P

Tireotropinio hormono (TTH) nustatymas

II

S, P

Laisvo tiroksino (LT4) koncentracijos nustatymas

II

S, P

Tiroksino (T4) koncentracijos nustatymas

II

S, P

Trijodtironino (T3) koncentracijos nustatymas

II

S, P

Laisvo trijodtironino (LT3) koncentracijos nustatymas

II

S, P

Tiroglobulino koncentracijos nustatymas

Brangus

III

S, P

Tiroglobulino antikūnų (Anti-TG) nustatymas

Brangus

III

S, P

Skydliaukės peroksidazės antikūnų (ATPO) nustatymas

II

S, P

Vėžio žymens CA 19-9 nustatymas

II

S, P

Vėžio žymens CA 125 nustatymas

II

S, P

Vėžio žymens CA 15-3 nustatymas

II

S, P

Karcinoembrioninio antigeno nustatymas

II

S, P

Chorioninio gonadotropino (HCG) nustatymas

II

S, Š

Vario koncentracijos nustatymas

III

S, P

Ličio koncentracijos nustatymas

II

S

Vitamino B12 koncentracijos nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

S

25-OH Vitamino D koncentracijos nustatymas

Brangus

III

S

1,25-OH Vitamino D koncentracijos nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

K, S

Folio rūgšties koncentracijos nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

S

Kortizolio koncentracijos nustatymas

III

S

Parathormono koncentracijos nustatymas

III

S

Tiroglobulino antikūnų nustatymas

III

S

Augimo hormono (HGH) nustatymas

III

S

Navikų polipeptido specifinio antigeno nustatymas

Brangus

III

S

Navikų nekrozės ?alfa faktoriaus (TNF-?alfa) nustatymas

Brangus

III

S

Plokščialąstelinio vėžio žymens (SCC) nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

S

Vėžio žymens CA 72-4 nustatymas

Brangus

III

S

Vėžio žymens CA S-100 nustatymas

Brangus

III

S

Vėžio žymens CA P1 NP nustatymas

Brangus

III

S

Vėžio žymens Cyfra 21-1 nustatymas

Brangus

III

S

Vėžio žymuo NSE (neuronų specifinė endolazė)

Brangus

III

S

HE4 (Žmogaus epidymio baltymas 4)

Brangus

III

P

Amoniako nustatymas

Nestabili analitė, skubus

III

S

Osmoliališkumo (osmometrijos metodu) nustatymas

III

S, Š

Cinko koncentracijos nustatymas

III

S

Lipoproteinų elektroforezė

Brangus

III

S

Apolipoproteino A-I koncentracijos nustatymas

III

S

Apolipoproteino A-II koncentracijos nustatymas

III

S

Apolipoproteino B koncentracijos nustatymas

III

S

Apolipoproteino E koncentracijos nustatymas

III

S

Lipoproteino (a) koncentracijos nustatymas

III

P, S

Homocisteino (HCY) koncentracijos nustatymas

Brangus

III

S, P

Smegenų natriuretinio peptido (BNP) koncentracijos nustatymas

Brangus

III

P

N-galinio smegenų natriuretinio propeptido (NT-proBNP) koncentracijos nustatymas

Brangus

III

S

Interleukinų nustatymas

Brangus

III

S

Prokalcitonino kokybinis arba pusiau kiekybinis nustatymas

Brangus

II

S

Prokalcitonino kiekybinis nustatymas

Brangus

III

S

Ceruloplazmino koncentracijos nustatymas

III

S

Krioglobulinų nustatymas

III

S

?alfa2-makroglobulino nustatymas

III

Š

?alfa1-mikroglobulino šlapime nustatymas

III

S

?beta2-mikroglobulino nustatymas

III

K

Hemoglobino frakcijų (O2Hb; COHb; HbR; MetHb) nustatymas

Nestabilios analitės

III

S

Transferino nustatymas

III

S

Tirpių transferino receptorių nustatymas

Brangus

III

S

Decialotransferino (CDT-transferino) nustatymas

Brangus

III

S

Eritropoetino EPO nustatymas

Brangus

III

Š

Deoksipiridinolino šlapime nustatymas

Brangus

III

S

Kaulų apykaitos žymuo Osteokalcinas N-MID

Brangus

III

S

Kaulų rezorbcijos žymuo beta kryžminės jungtys

Brangus

III

S

Digoksino koncentracijos nustatymas

Brangus

III

K

Ciklosporino koncentracijos nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

K

Takrolimo koncentracijos nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

K

Sirolimo koncentracijos nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

K

Everolimo koncentracijos nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

P

Mikofenolinės rūgšties koncentracijos nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

S

Gentamicino koncentracijos nustatymas

Brangus

III

S

Teofilino koncentracijos nustatymas

Brangus

III

S

Karbamazepino koncentracijos nustatymas

Brangus

III

S

Valproinės rūgšties koncentracijos nustatymas

Brangus

III

S

Vankomicino koncentracijos nustatymas

Brangus

III

S

Amikacinas

Brangus

III

S

Metotreksato koncentracijos nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

S

?alfa-fetoproteino koncentracijos nustatymas

III

S

Nekonjuguoto estriolio (E3) koncentracijos nustatymas

Sudėtingas

III

S

Tiroglobulino koncentracijos nustatymas

III

S

Tiroksiną sujungiančio globulino koncentracijos nustatymas

III

S

Antikūnų prieš tirotropino receptorius nustatymas

Sudėtingas

III

S

Laisvo ?beta-chorioninio gonatropino ?beta-HCG nustatymas

III

S

Su nėštumu susijusio plazmos baltymo PAPP-A nustatymas

Sudėtingas

III

S

Gastrino koncentracijos nustatymas

III

S

Insulino koncentracijos nustatymas

III

S

C peptido koncentracijos nustatymas

III

S

Dehidroepiandrosterono (DHEA-SO4) koncentracijos nustatymas

III

P

Adrenokortikoptropinio hormono (AKTH) nustatymas

Nestabili analitė

III

S, P, Š

Adrenalino koncentracijos nustatymas

Nestabili analitė

Sudėtingas

III

S, P, Š

Noradrenalino koncentracijos nustatymas

Nestabili analitė

Sudėtingas

III

S, P, Š

Dopamino koncentracijos nustatymas

Nestabili analitė

Sudėtingas

III

Š

5-hidroksiindolilacto rūgšties nustatymas

Nestabili analitė

Sudėtingas

III

S

Šarminės fosfatazės izofermentų nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

S

LDH izofermentų nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

K

Hemoglobino frakcijų nustatymas EF būdu

Brangus

Sudėtingas

III

S, Š

Bence-Jones baltymo nustatymas EF būdu

Brangus

Sudėtingas

III

L

Imunoglobulinų likvore nustatymas

Brangus

III

L

IgG oligokloninių juostų nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

S

Imunofiksacijos (imunoglobulinų lengvųjų grandžių monoklonų tipavimas) tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

S, Š

Imunoglobulinų bendrų ? lengvųjų grandžių nustatymo tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

S, Š

Imunoglobulinų bendrų ? lengvųjų grandžių nustatymo tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

S, Š

Imunoglobulinų laisvų ? lengvųjų grandžių nustatymo tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

S, Š

Imunoglobulinų laisvų ? lengvųjų grandžių nustatymo tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

S

Haptoglobino nustatymas

III

S

?alfa1-antitripsino nustatymas

Brangus

III

S

?alfa1-rūgštaus glikoproteino nustatymas

III

S

Cistatino C nustatymas

Sudėtingas

III

S

Mieloperoksidazės nustatymas

Brangus

III

S

17-OH progesterono nustatymas

Sudėtingas

III

S

IGF-1 (somatomedino) nustatymas

Sudėtingas

III

S

Audinių augimo III faktorių surišantis baltymas (IGFBP-3)

Brangus

Sudėtingas

III

P

Renino nustatymas

Sudėtingas

III

S

Kalcitonino nustatymas

Sudėtingas

III

S

Lytinius hormonus surišančio globulino (SHBG) nustatymas

III

S

Leptino nustatymas

Sudėtingas

III

S

Chromogranino A nustatymas

Sudėtingas

III

S

Aldosterono nustatymas

Sudėtingas

III

S

Acetilcholino receptorių antikūnų (ARAb) nustatymas

Sudėtingas

III

S

Adiponektino nustatymas

Sudėtingas

III

S

Rezistino nustatymas

Sudėtingas

III

S

Insuliną antikūnų nustatymas

Sudėtingas

III

S

TSH receptorių antikūnų (anti-TSH) nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

S

Gliutamatdekarboksilazės antikūnų (anti-GAD) nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

S

Tirozinfosfatazės antikūnų nustatymas

Brangus

Sudėtingas

S

Acetilcholino koncentracijos nustatymas

Sudėtingas

III

K

Presepsino koncentracijos nustatymas

Brangus

III

I

Kalprotektino koncentracijos nustatymas

Brangus

III

S

NGAL (su neutrofilų želatinaze asocijuotas lipokalinas) koncentracijos nustatymas

Brangus

III

S

ProGRP (progastrino liberino peptidas)

Brangus

III

S

Chrmograninas A

Brangus

Sudėtingas

III

S

Laisvas metanefrinas ir normetenefrinas

Brangus

Sudėtingas

III

S

Serotoninas

Brangus

Sudėtingas

III

S

Galektinas-3

Brangus

Sudėtingas

III

KRAUJO KREŠĖJIMO TYRIMAI

K

Protrombino laiko tyrimas

skubus (2 val.)

I lygio, POCT

P

Protrombino laiko tyrimas

skubus (2 val.)

II

P

Aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymas

skubus (2 val.)

II

K

Aktyvinto krešėjimo laiko (ACT) nustatymas

skubus (1 val.)

II lygio, POCT

K

Kraujavimo laiko nustatymas

skubus (1 val.)

II lygio, POCT

P

Fibrinogeno koncentracijos nustatymas

skubus (2 val.)

II

S, P

D-Dimerų nustatymas

skubus (2 val.)

II

P

Fibrino monomerai

Brangus

II

P

Trombino laiko nustatymas

III

P

Antitrombino III nustatymas

Brangus

III

P

Fibrino / fibrinogeno degradacijos produktų nustatymas

III

P

Fon-Willebrando faktoriaus nustatymas

III

P

Faktoriaus II nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

P

Faktoriaus V nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

P

Faktoriaus VII nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

P

Faktoriaus VIII nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

P

Faktoriaus IX nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

P

Faktoriaus X nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

P

Faktoriaus XI nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

P

Faktoriaus XII nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

P

Faktoriaus XIII nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

P

Faktoriaus VIII inhibitorių nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

P

Baltymo S nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

P

Laisvo baltymo S nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

P

Baltymo C nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

P

Rezistentiškumo aktyvintam baltymui C tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

P

Lupus antikoaguliantų nustatymas (kokybinis tyrimas)

Brangus

III

P

Lupus antikoaguliantų atrankinis tyrimas (LA1)

Brangus

Sudėtingas

III

P

Lupus antikoaguliantų patvirtinamasis tyrimas (LA2)

Brangus

Sudėtingas

III

K, P

Trombocitų agregacijos tyrimas

Sudėtingas

III

K

Trombocitų funkcijų tyrimas

III

K

Tromboelastografija

Brangus

Sudėtingas

III, POCT

P

Anti Xa (Mažos molekulinės masės heparino) nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

IMUNOHEMATOLOGINIAI TYRIMAI

K

Kraujo grupės pagal ABO sistemą nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

skubus (2 val.)

II

K

Rezus faktoriaus Rh(D) nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

skubus (2 val.)

II

K

DVI kategorijos antigeno nustatymas ir patvirtinimas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

II

K

Antikūnų nustatymas, naudojant 3-jų donorų standartinius eritrocitus (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

II

K

Kraujo suderinamumo mėginys recipientui (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

skubus (2 val.)

Sudėtingas

II

K

Antigeno A pogrupių A1, A2 nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Eritrocitų antigenų profilis I (P1–Le(a)–Le(b)–Lu(a)–Lu(b)–ctl.) (hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Eritrocitų antigenų profilis II (K–Kp(a)–Kp(b)–Jk(a)–Jk(b) –ctl.) (hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Eritrocitų antigenų profilis III (M–N–S–s–Fy(a)–Fy(b)) (hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Rh fenotipo ir Kell antigeno nustatymas (D, Kell, C,c, Cw,E,e) (hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Antigeno Kell nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Antigeno N nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Antigeno M nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Antigeno P1 nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Antigeno Lewis (a) (Lea) nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Antigeno Lewis (b) (Leb) nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Antigeno Lu (a) (Lua) nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Antigeno Lu (b) (Lub) nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Antigeno Fy (a) (Fya) nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Antigeno Fy (b) (Fyb) nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Antigeno Kidd (a) (Jka) nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Antigeno Kidd (b) (Jkb)nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Antigeno C nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Antigeno Cw nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Antigeno c nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Antigeno S nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Antigeno s nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Antigeno E nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Antigeno e nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Antikūnų identifikavimas (Rh-hr, Kell, Duffy, Kidd, Lewis, P, MNS, Lutheran, Xg) (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Antikūnų titro nustatymas (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Tiesioginė Kumbso reakcija (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Tiesioginė Kumbso reakcija, nurodant IgG, IgA, IgM buvimą (hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Tiesioginė Kumbso reakcija, nurodant C3c, C3d buvimą (hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Tiesioginė Kumbso reakcija, nurodant IgG, IgA, IgM, C3c, C3d buvimą (hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Sudėtingas

III

K

Šalčio agliutininų nustatymas (hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

III

K

Heparino antikūnų nustatymas

Brangus

III

K

Individualus kraujo suderinamumo mėginys recipientui pagal surastus antikūnus (hemagliutinacijos reakcija plokštelėje arba hemagliutinacijos reakcija stulpelyje)

Brangus

Sudėtingas

III

KLINIKINIAI IMUNOLOGINIAI TYRIMAI

S

Imunoglobulinų A koncentracijos nustatymas

II

S

Imunoglobulinų G koncentracijos nustatymas

II

S

Imunoglobulinų M koncentracijos nustatymas

II

S

Bendro IgE nustatymas

II

S

Neutrofilų nitromėlio tetrazolio mėginys

Nestabili analitė (1 val.)

III

S

Cirkuliuojančių imuninių kompleksų kiekio nustatymas

III

S

Imunoglobulino G poklasių tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

S

Komplemento faktoriaus C3 nustatymas

III

S

Komplemento faktoriaus C4 nustatymas

III

S

C1 esterazės inhibitoriaus nustatymas

Brangus

III

S

Alergenui specifinių IgE nustatymas (1 specifikos)

III

S

Alergenui specifinių IgE nustatymas (20 specifikų)

III

S

Alergenui specifinių IgE nustatymas (35-36 specifikų)

III

K

Branduolio antigenų antikūnų (angl. ANA) nustatymas

Sudėtingas

III

K

Išskiriamų iš branduolio antigenų antikūnų (angl. ENA) nustatymas

Brangus

III

K

Neutrofilų citoplazmos antigenų antikūnų (angl. ANCA) nustatymas

Sudėtingas

III

K

Neuronų antigenus antikūnų nustatymas

Brangus

III

K

Mitochondrijų antigenų antikūnų nustatymas (angl. AMA)

Sudėtingas

III

K

Kepenų, inkstų mikrosomų antikūnų nustatymas (angl. anti-LKM)

Sudėtingas

III

K

Lygiųjų audinių antigenų antikūnų nustatymas (ang. ASMA)

Sudėtingas

III

K

Gliadino antikūnų nustatymas

Sudėtingas

III

K

Audinių transgliutaminazės antikūnų nustatymas

III

K

Glomerulų bazinės membranos antikūnų nustatymas (angl. anti-GBM) netiesioginės imunofluorescencijos metodu

Sudėtingas

III

K

Glomerulų bazinės membranos antikūnų nustatymas (angl. anti-GBM) imunocheminiu metodu

III

K

Glomerulų bazinės membranos antikūnų nustatymas (angl. anti-GBM) imunofermentiniu metodu

III

K

Kardiolipino antikūnų nustatymas (IgGAM)

III

K

Kardiolipino antikūnų nustatymas (IgG klasės)

III

K

Kardiolipino antikūnų nustatymas (IgM klasės)

III

K

?beta2-glikoproteino 1 antikūnų (anti- ?beta2-GP1) nustatymas (IgGAM)

III

K

?beta2-glikoproteino 1 antikūnų (anti-?beta2-GP1) nustatymas (IgG klasės)

III

K

?beta2-glikoproteino 1 antikūnų (anti-?beta2-GP1) nustatymas (IgM klasės)

III

K

Cklinio citrulinizuoto peptido antikūnų (anti-CCP) nustatymas

III

K

Dvispiralės DNR antikūnų (anti-dsDNR) nustatymas

III

K

?betaiIterferono antikūnų (anti-IFN?beta) nustatymas

Brangus

III

K

Periferinio kraujo ląstelių imunofenotipavimas

Brangus

Sudėtingas

III

K

Bronchoalveolinio lavažo skysčio ląstelių imunofenotipavimas

Nestabili analitė (1 val.)

Brangus

Sudėtingas

III

K

Neutrofilų fagocitinis aktyvumas

Nestabili analitė (1 val.)

III

K

Stimuliuotas neutrofilų nitromėlio tetrazolio mėginys

Nestabili analitė (1 val.)

III

K

Limfocitų blasttransformacijos savaiminė reakcija

Sudėtingas

III

K

Limfocitų blasttransformacijos reakcija į fitohemagliutininą (angl. PHA)

Sudėtingas

III

K

Limfocitų blasttransformacijos reakcija į Phytolacca americana (angl. PWM)

Sudėtingas

III

K

Imuninio atsako nustatymas pagal gama interferono kiekį in vitro stimuliuojant Mycobacterium tuberculosis antigenais ESAT-6, CTP-10 ir TB7.7 (Quantiferon)

Brangus

Sudėtingas

III

K

Alfa-glicerofosfatdehidrogenazės aktyvumo limfocituose nustatymas citocheminiu metodu

Sudėtingas

III

K

Sukcinatdehidrogenazės (SDH) aktyvumo limfocituose nustatymas citocheminiu metodu

Sudėtingas

III

K

ŽLA B27 antigeno nustatymas tėkmės citometrijos metodu

Brangus

Sudėtingas

III

K

ŽLA B27 antigeno nustatymas molekulinės biologijos metodu

Brangus

Sudėtingas

III

K

Žmogaus leukocitų I klasės antigenų (ŽLA-A, B, C) nustatymas limfocitotoksiniu metodu

Brangus

Sudėtingas

III

K

Žmogaus leukocitų II klasės antigenų (ŽLA-DR, DQ) nustatymas limfocitotoksiniu metodu

Brangus

Sudėtingas

III

K

Autokryžminė reakcija limfocitotoksiniu metodu

Brangus

Sudėtingas

III

K

Kryžminės donoro-recipiento dermės mėginys su recipientų serumų rinkiniu (kadaverinis donoras)

Brangus

Sudėtingas

III

K

Kryžminės donoro-recipiento dermės mėginys su vienu serumu limfocitoksiniu metodu

Brangus

Sudėtingas

III

K

Kryžminė donoro-recipiento reakcija su vienu serumu tėkmės citometrijos būdu

Brangus

Sudėtingas

III

K

Žmogaus I klasės leukocitų antigenų antikūnų nustatymas atrankiniu būdu

Brangus

III

K

Žmogaus II klasės leukocitų antigenų antikūnų nustatymas atrankiniu būdu

Brangus

III

K

Žmogaus I klasės leukocitų antigenų antikūnų specifiškumo nustatymas

III

K

Žmogaus II klasės leukocitų antigenų antikūnų specifiškumo nustatymas

III

K

Limfocitotoksinių antikūnų tyrimas su 30 specifikų ląstelėmis

Brangus

Sudėtingas

III

K

Limfocitotoksinių antikūnų tyrimas su 40 specifikų ląstelėmis

Brangus

Sudėtingas

III

Mikrobiologiniai tyrimai

1. Diagnostinės mikrobiologijos tyrimai

Kt

Skreplių pasėlis rankiniu būdu

II

Kt

Bronchoalveolinio lavažo pasėlis rankiniu būdu

II

Š

Šlapimo pasėlis rankiniu būdu

II

Š

Automatizuotas bakterijų auginimas šlapime

II

K

Kraujo pasėlis rankiniu būdu

II

K

Kraujo pasėlis automatizuotu būdu (aerobams ir anaerobams)

II

K

Kraujo pasėlis grybams automatizuotu būdu nustatyti

II

L

Stuburo smegenų skysčio pasėlis rankiniu būdu

II

L

Sterilių organizmo skysčių pasėlis rankiniu būdu

II

L

Smegenų skysčio pasėlis automatizuotu būdu

II

Kt

Sterilių organizmo skysčių pasėlis automatizuotu būdu

II

Kt

Pūlingų eksudatų pasėlis

II

Kt

Tepinėlių iš žaizdų aerobams pasėlis

II

Kt

Tepinėlių iš akių pasėlis

II

Kt

Tepinėlių iš ausų pasėlis

II

Kt

Tepinėlis iš nosies auksiniam stafilokokui nustatyti

II

Kt

Tepinėlis iš nosiaryklės kokliušui

II

Kt

Veido daubų punktatų tyrimas

II

Kt

Tepinėlio iš gerklų pasėlis hemoliziniams streptokokams nustatyti

II

Kt

Pasėlis gonokokams nustatyti

Brangus

II

Kt

Tepinėlio iš genitalijų pasėlis

II

Kt

Spermos, prostatos sekreto pasėlis

II

Kt

Kateterių, drenų pasėlis

II

Kt

Bioptatų (limfmazgių, plaučių, kepenų ir kt.)

II

I

Išmatų diagnostinis

Brangus

II

I

Kiekybinis išmatų pasėlis

Brangus

II

Kt

Tulžies pasėlis

II

Kt

Įvairios patologinės medžiagos pasėlis grybams (išskyrus odos, nagų ir plaukų) nustatyti

II

Kt

Odos, nagų ir plaukų mikroskopinis tyrimas grybams nustatyti

II

Kt

Odos, nagų ir plaukų pasėlis grybams nustatyti

Sudėtingas

II

Kt

Moters lyties organų išskyrų mikroskopija

II

Kt

Vyro lyties organų išskyrų mikroskopija

II

Kt

Patologinės medžiagos tepinėlio, dažyto Gramo būdu, mikroskopija

II

Kt

Jautrumo antibakteriniams vaistams nustatymas diskų difuzijos metodu (6 diskai)

II

Kt

Jautrumo antibakteriniams vaistams nustatymas diskų difuzijos metodu (12 diskų)

II

Kt

Jautrumo antibakteriniams vaistams nustatymas automatizuota sistema

Brangus

II

Kt

Enterobakterijų identifikavimas iki genties

II

Kt

Enterobakterijų identifikavimas iki rūšies

II

Kt

Šigelių identifikavimas iki rūšies

Brangus

Sudėtingas

II

Kt

Salmonelių identifikavimas iki genties

II

Kt

Salmonelių identifikavimas iki rūšies

Brangus

Sudėtingas

II

Kt

Jersinijų identifikavimas iki rūšies

II

Kt

Kampilobakterijų identifikavimas

Brangus

II

Kt

Staphylococcus aureus (S.aureus) identifikavimas

II

Kt

Meticilinui rezistentinių S.aureus nustatymas automatizuotu būdu

Brangus

II

I

Roto virusų nustatymas imunochromatografiniu metodu

II

I

Adeno virusų nustatymas imunochromatografiniu metodu

II

Kt

Norovirusų nustatymas imunochromatografiniu metodu

II

Kt

Giardijų nustatymas imunochromatografiniu metodu

II

Kt

Kriptosporidijų nustatymas imunochromatografiniu metodu

II

Kt

Amebiazės nustatymas imunochromatografiniu metodu

II

Kt

C.difficile A+B toksino nustatymas imunochromatografiniu metodu

II

Kt

RSV antigeno nustatymas imunochromatografiniu metodu

II

Kt

Gripo A nustatymas imunochromatografiniu metodu

II

Kt

Gripo B nustatymas imunochromatografiniu metodu

II

Kt

Streptokokų, alfa-hemolitinių streptokokų identifikavimas iki rūšies kraujo pasėliuose

Brangus

II

Kt

Beta-hemolitinių streptokokų identifikavimas

II

Kt

Streptococcus pneumoniae identifikavimas

II

Kt

Meningokokų ir gonokokų identifikavimas

Brangus

II

Kt

Enterokokų identifikavimas iki genties

II

Kt

Enterokokų identifikavimas iki rūšies

II

Kt

Hemofilų identifikavimas

II

Kt

Pseudomonų identifikavimas iki rūšies

Brangus

II

Kt

Pseudomonų ir kt. biochemiškai neaktyvių lazdelių identifikavimas

Brangus

II

Kt

Listerijų identifikavimas iki rūšies

Brangus

II

Kt

Anaerobų identifikavimas iki genties

II

Kt

Anaerobų identifikavimas iki rūšies

Brangus

II

Kt

Candida genties grybų nustatymas auginant ant chromogeninio agaro

II

Kt

Candida genties grybų nustatymas testų sistemos metodu

Brangus

II

Kt

Ureaplasma urealyticum ir Mycoplasma hominis identifikavimas ir jautrumo antibiotikams nustatymas testų sistemos metodu

II

I

Clostridium difficile (C. difficile) toksino A nustatymas išmatose latex agliutinacijos metodu

II

Š

Legionella pneumophila Ag nustatymas šlapime juosteliniu metodu

II

Kt

Antibakterinio vaisto MIK (mg/ml) nustatymas E-testų metodu (viena bakterija-vienas vaistas)

Brangus

III

Kt

Antibakterinio vaisto MIK (mg/ml) nustatymas automatizuota skiedimo sistema

Brangus

III

Kt

Candida jautrumo antigrybiniams vaistams nustatymas E-testų metodu (vienas vaistas vienai kultūrai)

Brangus

III

Kt

Grybų jautrumas antibiotikams MIK metodu

Brangus

III

Kt

Jautrumo antibakteriniams vaistams nustatymas automatizuota sistema

Brangus

III

Kt

Dermatofitų identifikavimas iki rūšies

Sudėtingas

III

Kt

Sukėlėjų atsparumo antibiotikams mechanizmų nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

2. Tuberkuliozės tyrimai

Kt

Rūgščiai atsparių bakterijų skreplių tepinėlyje nustatymas

II

Kt

Rūgščiai atsparių bakterijų bronchų aspirato tepinėlyje nustatymas

II

Kt

Rūgščiai atsparių bakterijų bronchoalveolinio lavažo tepinėlyje nustatymas

II

Kt

M. tuberculosis auginimas Levenšteino-Jenseno mitybos terpėje, identifikavimas

Sudėtingas

II

Kt

M. tuberculosis jautrumo nustatymas I eilės prieštuberkulioziniams vaistams

Sudėtingas

III

Kt

M. tuberculosis bakterijų auginimas BACTEC MGIT terpėje, identifikavimas ir jautrumas prieštuberkulioziniams vaistams

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

M. tuberculosis jautrumo nustatymas II eilės prieštuberkulioziniams vaistams

Brangus

Sudėtingas

III

3. Sanitariniai tyrimai

Kt

Patalpų oro mikrobinio užterštumo tyrimas–Kolonijas sudarančių vienetų skaičiaus nustatymas sedimentacijos metodu

II

Kt

Patalpų oro mikrobinio užterštumo tyrimas–Mielių ir/arba pelėsinių grybų kolonijas sudarančių vienetų skaičiaus nustatymas sedimentacijos metodu

II

Kt

Nuoplovų, nuograndų, indelių (plovinių) tyrimai– Staphylococcus aureus ar kitų stafilokokų aptikimas

II

Kt

Nuoplovų, nuograndų, indelių (plovinių) tyrimai–Enterobakterijų (Enterobacteriaceae) aptikimas

II

Kt

Nuoplovų, nuograndų, indelių (plovinių) tyrimai–sterilumo nustatymas

II

Kt

Farmacijos preparatų, medicinos priemonių ir kiti tyrimai–sterilumo nustatymas (tirpalai)

II

Kt

Vandens tyrimai–Žarnyno lazdelių (E.coli) ir koliforminių bakterijų skaičiaus nustatymas membraninio filtravimo metodu

II

4 Infekcijų serologiniai tyrimai

S

Citomegalo viruso (CMV) bendrų Ig nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Citomegalo viruso (CMV) IgM nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Citomegalo viruso (CMV) IgG nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Citomegalo viruso (CMV) IgG avidiškumo tyrimas imunofermentiniu metodu

Brangus

Sudėtingas

III

S

Herpes simplex viruso 1IgM nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Herpes simplex viruso 2 IgM nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Herpes simplex viruso 1/2 (HSV 1/2) IgM nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Herpes simplex viruso 1IgG nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Herpes simplex viruso 2 IgG nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Herpes simplex viruso 1/2 (HSV 1/2) IgG nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Varicella zoster viruso (VZV) IgM nustatymas

II

S

Varicella zoster viruso (VZV) IgG nustatymas

II

S

Hepatito A viruso (HAV) IgM nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Hepatito A viruso (HAV) IgG nustatymas

II

S

Hepatito B viruso (HBV) HBsAg antigeno nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Hepatito B viruso (HBV) HBcor antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Hepatito B viruso (HBV) antikūnų IgM (Hbcor IgM) nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Hepatito B viruso (HBV) HBe antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Hepatito B viruso (HBV) HBs antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Hepatito C viruso (HCV) antikūnų nustatymas

II

S

Žmogaus imunodeficito viruso 1/2 (ŽIV 1/2) antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Žmogaus imunodeficito viruso 1/2 (ŽIV 1/2) antikūnų ir p24 Ag nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Rino sincicinio viruso IgM/IgG (RSV) nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Raudonukės viruso IgG nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Raudonukės viruso IgM nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

T. gondii IgM nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

T. gondii IgG nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

T. gondii IgG avidiškumo tyrimas imunofermentiniu metodu

Brangus

Sudėtingas

III

S

Toxocara canis IgM antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Toxocara canis IgG antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Aspergillus antigeno (Galaktomanano) nustatymas imunofermentiniu metodu

Brangus

Sudėtingas

III

S

Candida antigeno (Manano) nustatymas imunofermentiniu metodu

Brangus

Sudėtingas

III

S

Treponema pallidum IgM,-G antikūnų nustatymas

II

S

EBV viruso IgM antikūnų (anti–EBV IgM) nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

EBV viruso IgG antikūnų (anti–EBV IgG) nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

EBV branduolio antigeno IgG antikūnų nustatymas serume ir plazmoje (anti–EBBA IgG)

III

S

EBV ankstyvojo antigeno antikūnai (EBV–AA IgG) (ELISA)

III

S

Mycoplasma pneumoniae IgM antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Mycoplasma pneumoniae IgG antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Chlamydia pneumoniae IgM antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Chlamydia pneumoniae IgG antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu.

II

S

Boreliozės (Laimo ligos) IgG antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Boreliozės (Laimo ligos) IgM antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu

II

S

Boreliozės (Laimo ligos) IgG antikūnų nustatymas imunobloto metodu

Brangus

Sudėtingas

III

S

Boreliozės (Laimo ligos) IgM antikūnų nustatymas imunobloto metodu

Brangus

Sudėtingas

III

S

Borrelia burgdorferi IgM,A,G antikūnų nustatymas netiesioginės imunofluorescencijos metodu

Sudėtingas

III

S

Echinococcus spp. IgG antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu

III

S

Echinococcus granulosis IgG antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu.

Brangus

III

S

Echinococcus multilocularis IgG antikūnų nustatymas imunofermentiniu metodu.

Brangus

III

S

RPR kokybinė reakcija

II

S

RPR pusiaukiekybinė reakcija

II

S

TPHA-kokybinė hemagliutinacijos reakcija su Treponema pallidum antigenu

II

S

Chlamydia trachomatis Ag nustatymas tiesiogine imunofluorescencija

III

S

Specifinių leptospirų Ak nustatymas agliutinacijos reakcija su specifiniais leptospirų Ag

Brangus

III

S

Užkrečiamųjų ligų diagnostika, nustatant žmogaus antikūnus imunobloto reakcija

Brangus

Sudėtingas

III

S

H. pylori IgG nustatymas

II

S

T. gondii IgA nustatatymas

III

S

Beta-D-gliukono nustatymas

III

S

Kokliušo IgG ir IgA koncentracijos nustatymas

III

Genetiniai tyrimai

Citogenetiniai tyrimai

Kt

Fragilios X chromosomos nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Chromosomų skaičiaus ir struktūros (kariotipo) nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Lytinio chromatino kūnelių skaičiaus 100-e ląstelių nustatymas

III

Kt

Filadelfinės chromosomos nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Chromosomų mikrodelecijų nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Subtelomerų tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Pakitusių chromosomų fragmentų kilmės nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Smulkių chromosomų fragmentų skaičiaus pokyčių nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Biocheminiai genetiniai tyrimai

K

Tireotropinio hormono koncentracijos sausame kraujyje nustatymas

III

K

Fenilalanino koncentracijos sausame kraujyje nustatymas

III

S

Tirozino koncentracijos serume nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

P

Aminorūgščių koncentracijos kraujo plazmoje nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Š

Aminorūgščių šlapime nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Š

Glikozoaminoglikanų koncentracijos šlapime nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Š

Glikozoaminoglikanų frakcijų šlapime nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Š

Organinių rūgščių tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

Š

Oligosacharidų šlapime nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Š

Sialooligosacharidų šlapime nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Š

Manozil-N-acetilgliukozamino šlapime nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Š

Aspartilgliukozamino šlapime nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Š

Disacharidų šlapime nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Š

Oroto rūgšties koncentracijos šlapime nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Š

Sulfitų šlapime nustatymas

III

Š

Kokybinė metabolitų analizė šlapime

III

Š

Fenilpirovynuogių rūgštis

III

Š

Ketonai (kokybinė reakcija)

III

Š

Ksantureno rūgštis

III

Š

Homogentizino rūgštis

III

Š

Redukuojančios medžiagos

III

Š

Homocistinas / cistinas

III

Š

Fruktozė

III

Š

Galaktozė

III

Š

Metilmalono rūgštis

III

Š

Prolinas

III

Kt

Elektrolitų koncentracijos prakaite nustatymas

III

Molekuliniai genetiniai tyrimai

Kt

DF508 mutacijos cistinės fibrozės transmembraninio laidumo reguliavimo baltymo (CFTR) gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

CFTR 2,3dele (21 kb) mutacijos nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

36 mutacijų cistinės fibrozės transmembraninio laidumo reguliavimo baltymo (CFTR) gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

CFTR geno oligonukleotidų ligavimo tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

R408W mutacijos fenilalaninhidroksilazės gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

R158Q mutacijos fenilalaninhidroksilazės gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

R261Q mutacijos fenilalaninhidroksilazės gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

G272X mutacijos fenilalaninhidroksilazės gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

E280K mutacijos fenilalaninhidroksilazės gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

IVS12nt1 mutacijos fenilalaninhidroksilazės gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

R261X mutacijos fenilalaninhidroksilazės gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Pasikartojančios sekos fenilalaninhidroksilazės gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

DNR daktiloskopija (pasikartojančios sekos introninėje geno srityje – 12 polimorfinių sistemų)

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Viengrandės DNR konformacijų polimorfizmo nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Nukleotidų sekos pakitimų amplifikuotame DNR fragmente nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Nukleotidų sekos pakitimų amplifikuotame FAH geno DNR fragmente nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Nukleotidų sekos pakitimų amplifikuotame CFTR geno DNR fragmente nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Nukleotidų sekos pakitimų amplifikuotuose Col1A1 ir Col1A2 genų DNR fragmentuose nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Delecijos distrofino gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Nukleotidų sekos pakitimų mitochondrinėje DNR nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Amplifikuoto DNR fragmento nukleotidų sekos nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

DNR polimorfizmo (XV-2c) CFTR gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

DNR polimorfizmo (D7S23) CFTR gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

DNR polimorfizmo (FC09) CFTR gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

CA pasikartojančių sekų polimorfizmo nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

CA polimorfizmo (DMD-50) distrofino gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

DNR polimorfizmo (pRT87-15) distrofino gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

DNR polimorfizmo (MPIP) distrofino gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

CA polimorfizmo (DMD-45) distrofino gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Delecijos SMN1 geno 7 egzone nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

CA polimorfizmo SMN1 gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

DNR polimorfizmo (In22-XbaI) VIII faktoriaus gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

DNR polimorfizmo (In18-BclII) VIII faktoriaus gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

CAG pasikartojančių sekų skaičiaus hantingtino gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

CTG pasikartojančių sekų skaičiaus DMPK gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

CGG pasikartojančių sekų skaičiaus FMR1 gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

CAG pasikartojančios sekų skaičiaus SCA1 gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

DNR polimorfizmo Col1A1 gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

DNR polimorfizmo Col1A2 gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Prader-Willi/Angelman sindromo tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Kurtumo diagnostika

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Charcot-Marie-Tooth ligos tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Y chromosomos mikrodelecijų nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

13, 18, 21 chromosomų ploidiškumo tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Lytinių chromosomų ploidiškumo tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

T1799A mutacijos BRAF gene tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

DNR žymenų, susijusių su prostatos vėžiu, genotipavimas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

1138A ir 1138C alelių FGFR3 gene tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

p p.G20210A mutacijos II-jame kraujo krešumo faktoriaus (Protrombino) gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

p.R506Q mutacijos V-jame kraujo krešumo faktoriaus (Leideno faktoriaus) gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

p.C282Y ir p.H63D mutacijų HFE (hemochromatozes) gene nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

p.H1069Q mutacijos ATP7B gene (Vilsono liga) nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

JAK2 V617F mutacijos genomineje DNR (JAK2 kokybinis) nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Alfa 1 antitripsino genotipo nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

EGFR nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Williams-Beuren sindromo tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

DiGeorge sindromo tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Miller-Dieker sindromo tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Smith-Magenis sindromo tyrimas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

p53 (17p13) nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

MLL(11q23) nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

AML/ETO t(8;21) nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

FIP1L1-CHIC2-PDGFRA (4q12) nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

5q-( 5q31; 5q33) nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

PML/RARA t(15;17) nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

MOLEKULINĖS DIAGNOSTIKOS TYRIMAI

1. Neinfekciniai molekulinės diagnostikos tyrimai

K

Žmogaus leukocitų I klasės antigenų (ŽLA-A, B, C) nustatymas molekulinės biologijos metodu

Brangus

Sudėtingas

III

K

Žmogaus leukocitų II klasės antigenų (ŽLA-DR, DQ) nustatymas molekulinės biologijos metodu

Brangus

Sudėtingas

III

K

Žmogaus leukocitų II klasės antigenų (ŽLA-DR) nustatymas molekulinės biologijos metodu

Brangus

Sudėtingas

III

K

Žmogaus leukocitų II klasės antigenų (ŽLA-DQ) nustatymas molekulinės biologijos metodu

Brangus

Sudėtingas

III

K

Žmogaus leukocitų antigenų A (ŽLA-A) nustatymas molekulinės biologijos metodu

Brangus

Sudėtingas

III

K

Žmogaus leukocitų antigenų B (ŽLA-B) nustatymas molekulinės biologijos metodu

Brangus

Sudėtingas

III

K

Žmogaus leukocitų antigenų C (ŽLA-C) nustatymas molekulinės biologijos metodu

Brangus

Sudėtingas

III

2. Infekciniai molekulinės diagnostikos tyrimai

K

Hepatito B viruso (HBV) DNR kiekybinis nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

K

Citomegaloviruso (CMV) DNR kiekybinis nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

K

Epštein Baro viruso (EBV) DNR kiekybinis nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

K

Polyoma viruso (BK viruso) DNR nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

K

Polyoma viruso (JC viruso) DNR nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Chlamydia trachomatis DNR nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Chlamydia trachomatis ir gonorėjos DNR nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Kombinuotas Chlamydia trachomatis, Ureaplasma urealyticum, Mycoplasma genitalium DNR nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

K

Kokybinis Toxoplasma gondii DNR nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

K

HCV RNR kiekybinis nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

K

HCV genotipo nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

K

Herpes simplex viruso 1/2 (HSV 1/2) DNR nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) genotipų – aukštos rizikos grupės nustatymas

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

M. tuberculosis atsparumo prieštuberkulioziniams vaistams nustatymas molekulinės diagnostikos metodu

Brangus

Sudėtingas

III

K

ŽIV1/2, HCV, HBV nukleorūgščių tyrimas (NAT)

Brangus

Sudėtingas

III

Kt

Užkrečiamųjų ligų sukėlėjų specifinių nukleininių rūgščių sekos nustatymas (polimerazės grandininė reakcija, ligazės grandininė reakcija ir kt.)

Brangus

Sudėtingas

III

*Mėginio trumpiniai

K – kraujas

Kt – kita tiriamoji medžiaga

P – plazma

KČ – kaulų čiulpai

Š – šlapimas

L – smegenų skystis (likvoras)

I – išmatos

S – serumas

** POCT – (Point-of-care testing) tyrimas atliekamas prie paciento

_________________

Pakeitimai

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-823, 2012-09-04, Žin., 2012, Nr. 105-5335 (2012-09-08), i. k. 1122250ISAK000V-823

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. V-17 "Dėl Klinikinių laboratorinių tyrimų kokybės gerinimo programos patvirtinimo" pakeitimo