LT
DĖL APLINKOS MINISTRO 2005 M. GEGUŽĖS 23 D. ĮSAKYMO Nr. D1-256 „DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO, PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ KOKYBĖS ELEMENTŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ RODIKLIŲ APRAŠO IR KRITERIJŲ DIRBTINIAMS, LABAI PAKEISTIEMS IR RIZIK
Statutory Text (1 Articles)
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL APLINKOS MINISTRO 2005 M. GEGUŽĖS 23 D. ĮSAKYMO Nr. D1-256 „DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO, PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ KOKYBĖS ELEMENTŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ RODIKLIŲ APRAŠO IR KRITERIJŲ DIRBTINIAMS, LABAI PAKEISTIEMS IR RIZIKOS VANDENS TELKINIAMS IŠSKIRTI APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. spalio 27 d. Nr. D1-890
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. D1-256 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tipų aprašo, Paviršinių vandens telkinių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodiklių aprašo ir Kriterijų dirbtiniams, labai pakeistiems ir rizikos vandens telkiniams išskirti aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 69-2481; 2007, Nr. 35-1287)
1. Išdėstau įsakymo antraštę taip
„DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO IR PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“.
2. Išdėstau įsakymo 1.2 punktą taip
„1.2. Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašą.“
3. Pripažįstu netekusiu galios įsakymo 1.3 punktą.
4. Pripažįstu netekusiu galios įsakymo 2 punktą.
5. Išdėstau nurodytuoju įsakymu patvirtintą Paviršinių vandens telkinių tipų aprašą nauja redakcija (pridedama).
6. Išdėstau nurodytuoju įsakymu patvirtintą Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašą nauja redakcija (pridedama).
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. gegužės 23 d.
įsakymu Nr. D1-256
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2010 m. spalio 27 d.
įsakymo Nr. D1-890 redakcija)
PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠAS
1. Paviršinių vandens telkinių tipų aprašas (toliau – Aprašas) nustato upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų paviršinių vandens telkinių tipus, kuriems turi būti nustatomos etaloninės sąlygos ir paviršinių vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo kriterijai.
2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 3 straipsnyje ir Vandensaugos tikslų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 (Žin., 2003, Nr. 92-4179), apibrėžtas sąvokas.
3. Upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai yra pateikiami 1, 2, 3 ir 4 lentelėse.
1 lentelė. Upių tipai ir juos apibūdinantys veiksniai
Eil. Nr.
Tipas
Veiksniai
Ekoregionas
Absoliutinis aukštis, m
Baseino plotas, km2
Vidutinis vandens paviršiaus nuolydis, m/km
Geologinis pagrindas
1.
1
Baltijos jūros
< 200
<100
Kalcinis
2.
2
100–1000
<0,7
3.
3
100–1000
>0,7
4.
4
>1000
<0,3
5.
5
>1000
>0,3
2 lentelė. Ežerų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai
Eil. Nr.
Tipas
Veiksniai
Ekoregionas
Absoliutinis aukštis, m
Vidutinis gylis, m
Paviršiaus plotas, km2
Geologinis pagrindas
1.
1
Baltijos jūros
< 200
<3
>0,5
Kalcinis
2.
2
3–9
3.
3
>9
3 lentelė. Tarpinių vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai
Eil. Nr.
Tipas
Veiksniai
Ekoregionas
Druskingumas, ‰, praktiniai druskingumo vienetai
Potvynių dydis, m
Bangų poveikis
Vidutinė substrato sudėtis
1.
1
Baltijos jūros
0,5–5
<2
Labai apsaugota
Smėlis, dumblas
2.
2
<0,5
Labai apsaugota
Smėlis, dumblas
3.
3
0,5–18
Atvira
Smėlis, akmenys
4 lentelė. Priekrantės vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai
Eil. Nr.
Tipas
Veiksniai
Ekoregionas
Druskingumas, ‰, praktiniai druskingumo vienetai
Potvynių dydis, m
Vidutinė substrato sudėtis
1.
1
Baltijos jūros
5–18
<2
Smėlis
2.
2
5–18
Smėlis–žvyras, akmenys
4. Dirbtinių ir labai pakeistų paviršinių vandens telkinių kategorijos vandens telkinių tipai yra nustatomi pagal tipus apibūdinančius veiksnius tokios vandens telkinių kategorijos, į kurią yra labiausiai panašus dirbtinis arba labai pakeistas vandens telkinys.
_________________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. gegužės 23 d.
įsakymu Nr. D1-256
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2010 m. spalio 27 d.
įsakymo Nr. D1-890 redakcija)
PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠAS
1. Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) nustato paviršinių vandens telkinių, kurie nėra paveikti žmogaus ūkinės veiklos, tipų etalonines sąlygas.
2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 3 straipsnyje, Vandensaugos tikslų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 (Žin., 2003, Nr. 92-4179) ir Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2007, Nr. 47-1814; 2010, Nr. 29-1363), apibrėžtas sąvokas.
3. Apraše yra nurodytos upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai (1–4 lentelės).
1 lentelė. Upių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai
Eil. Nr.
Kokybės elementai
Rodikliai
Upės tipas
Erdvinė vertinimo skalė
Etaloninių sąlygų vertė/ apibūdinimas
1.
Biologiniai
Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžinė struktūra
Vidutinė metų Lietuvos žuvų indekso (LŽI) vertė
1–5
tyrimų vieta
1
2.
Netolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (NTOLE n), %
1
61
2
22
3
45
4
18
5
27
3.
Netolerantiškų žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (NTOLE sp), vnt.
1
3
2
-
3
5
4
-
5
5
4.
Tolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (TOLE n), %
1
1
2
33
3
2
4
37
5
23
5.
Tolerantiškų žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (TOLE sp), %
1
-
2
18
3
14
4
18
5
14
6.
Visaėdžių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (OMNI n), %
1
3
2
37
3
4
4
53
5
38
7.
Reofilinių žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (RH sp), vnt.
1
-
2
5
3
8
4
6
5
10
8.
Litofilinių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (LITH n), %
1
96
2
52
3
93
4
33
5
65
9.
Litofilinių žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (LITH sp), %
1
83
2
41
3
72
4
39
5
52
10.
Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa
Vidutinė metų Danijos indekso upių faunai (toliau – DIUF) ekologinės kokybės santykio (toliau – EKS) vertė
1–5
tyrimų vieta
1
11.
Vidutinė metų DIUF vertė
1–5
7
12.
Hidromorfologiniai
Hidrologinis režimas
Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika
Nuotėkio dydis
1–5
tyrimų vieta
Nėra natūralaus nuotėkio dydžio pokyčių dėl žmogaus veiklos poveikio (vandens paėmimo, HE veiklos, vandens išleidimo iš tvenkinių, patvankos įtakos) arba nuotėkio dydžio svyravimas yra nereikšmingas (<=? 10 % vidutinio nuotėkio dydžio atitinkamu laikotarpiu), tačiau nuotėkio dydis turi būti ne mažesnis kaip minimalus natūralus nuotėkis sausuoju laikotarpiu (30 parų vidurkis)
13.
Upės vientisumas
Upės vientisumas
1–5
atkarpa*
Nėra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai.
14.
Morfologinės sąlygos
Krantų struktūra
Upės vagos pobūdis
1–5
atkarpa*
Vaga yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis).
15.
Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis ir plotis
1–5
atkarpa*
Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta dengia ne mažiau kaip 70 % vagos pakrantės ilgio. Miško juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų.
16.
Fizikiniai–cheminiai
Bendri duomenys
Maistingosios medžiagos
Nitratinio azoto (NO3-N) vidutinė metų vertė, mg/l
1–5
tyrimų vieta
?<= 0,90
17.
Amonio azoto (NH4-N) vidutinė metų vertė, mg/l
1–5
?<= 0,06
18.
Bendrojo azoto (Nb) vidutinė metų vertė, mg/l
1–5
?<= 1,40
19.
Fosfatinio fosforo (PO4-P) vidutinė metų vertė, mg/l
1–5
?<= 0,03
20.
Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė metų vertė, mg/l
1–5
?<= 0,06
21.
Organinės medžiagos
Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS7) vidutinė metų vertė, mg/l
1–5
tyrimų vieta
?<= 1,80
22.
Prisotinimas deguonimi
Ištirpusio deguonies kiekio vandenyje (O2) vidutinė metų vertė, mg/l
1, 3, 4, 5
tyrimų vieta
>=? 9,5
2
>=? 8,5
23.
Specifiniai teršalai
Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2010, Nr. 59-2938), 1 priede ir 2 priedo A dalyje, vertės
1–5
tyrimų vieta
Išmatuotos vertės mažesnės už atitinkamos medžiagos kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)
24.
Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalyje, išskyrus šios lentelės 16–20 eilutėse nurodytų maistingųjų medžiagų, vertės
1–5
tyrimų vieta
Išmatuotos vertės neviršija natūralaus (gamtinio) lygio, o sintetinių teršiančių medžiagų vertės mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)
* – upių atkarpos, kurioje vertinami hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai, ilgis: upių, kurių baseino plotas yra < 100 km2 – 0,5 km aukščiau ir 0,5 km žemiau tyrimų vietos; 100–1000 km2 – 2,5 km aukščiau ir 2,5 km žemiau tyrimų vietos; >1000 km2 – 5 km aukščiau ir 5 km žemiau tyrimų vietos.
2 lentelė. Ežerų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai
Eil. Nr.
Kokybės elementai
Rodikliai
Ežero tipas
Etaloninių sąlygų vertė/apibūdinimas
1.
Biologiniai
Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė
Chlorofilo „a“ vidutinės metų vertės EKS ir maksimalios vertės EKS vidurkis
1–3
1
2.
Chlorofilo „a“ vidutinė metų vertė, µmiug/l
1, 2
2,5
3
2,0
3.
Chlorofilo „a“ maksimali vertė, µmiug/l
1, 2
5,0
3
4,0
4.
Hidromorfologiniai
Hidrologinis režimas
Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika
Vandens lygio pokyčiai
1-3
Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio sumažėjimo (lygis nepažemintas, vanduo nepaimamas) arba pokyčiai yra nedideli (lygis ne mažesnis nei natūralus minimalus vidutinis metinis vandens lygis), arba nėra žmogaus veiklos poveikio, dėl kurio galėtų aukščiau nurodytu būdu pasikeisti vandens lygis. Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio kaitos (kaita, sąlygota ant ežero ištekančios ar įtekančios upės įrengtos HE veiklos) arba ši kaita yra tik minimalaus ir maksimalaus vidutinio natūralaus metinio vandens lygio ribose.
5.
Morfologinės sąlygos
Ežero kranto struktūra
Kranto linijos pokyčiai
1–3
Kranto linija yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis) arba pokyčiai yra nedideli (?<= 5 % ežero kranto linijos).
6.
Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis
1–3
Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta apima ne mažiau kaip 70 % ežero kranto linijos.
7.
Fizikiniai–cheminiai
Bendri duomenys
Maistingosios medžiagos
Bendrojo azoto (Nb) vidutinė metų vertė, mg/l
1, 2
?<= 1,00
3
?<= 0,75
8.
Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė metų vertė, mg/l
1, 2
?<= 0,020
3
?<= 0,015
9.
Specifiniai teršalai
Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje, vertės
1-3
Išmatuotos vertės mažesnės už atitinkamos medžiagos kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)
10.
Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalyje, išskyrus šios lentelės 7 ir 8 eilutėse nurodytų maistingųjų medžiagų, vertės
1–3
Išmatuotos vertės neviršija natūralaus (gamtinio) lygio, o sintetinių teršiančių medžiagų vertės mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)
3 lentelė. Tarpinių vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai
Eil. Nr.
Kokybės elementai
Rodikliai
Tarpinių vandenų tipas
Etaloninių sąlygų vertė/apibūdinimas
1.
Biologiniai
Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė
Chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertės EKS
1–3
1
2.
Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, µmiug/l
1
26,4
2
37,0
3
26,4* 14,2** 2,0***
3.
Gaubtasėklių ir makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa
Plūdinių (potameidų) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS
1–2
1
4.
Plūdinių (potameidų) maksimalus paplitimo gylis, m
1–2
3,6
5.
Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS
3
1
6.
Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m
3
18
7.
Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa
Zoobentoso vidutinio rūšių skaičiaus vidutinės metų vertės EKS
1–3
1
8.
Zoobentoso vidutinis rūšių skaičius, vnt./mėginyje
1
24
2
22
3
12
9.
Ichtiofaunos taksonominė sudėtis ir gausa
Gružlio (Gobio gobio) vidutinio gausumo vidutinės metų vertės EKS
2
1
10.
Gružlio (Gobio gobio) vidutinis gausumas, vnt./100 m2
2
250
11.
Fizikiniai–cheminiai
Bendri duomenys
Maistingosios medžiagos
Bendrojo azoto (Nb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l
1,3*
?<= 0,75
2
?<= 0,76
3**
?<= 0,33
3***
?<= 0,10
12.
Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l
1,3*
?<= 0,047
2
?<= 0,048
3**
?<= 0,029
3***
?<= 0,011
13.
Specifiniai teršalai
Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje, vertės
1–3
Išmatuotos vertės mažesnės už atitinkamos medžiagos kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)
14.
Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalyje, išskyrus šios lentelės 11 ir 12 eilutėse nurodytų maistingųjų medžiagų, vertės
1–3
Išmatuotos vertės neviršija natūralaus (gamtinio) lygio, o sintetinių teršiančių medžiagų vertės mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)
* – kai vandens telkinių druskingumas <2 praktinių druskingumo vienetų;
** – kai vandens telkinių druskingumas 2–4 praktiniai druskingumo vienetai;
*** – kai vandens telkinių druskingumas >4 praktinių druskingumo vienetų.
4 lentelė. Priekrantės vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai
Eil. Nr.
Kokybės elementai
Rodikliai
Priekrantės vandenų tipai
Etaloninių sąlygų vertė/ apibūdinimas
1.
Biologiniai
Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė
Chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertės EKS
1, 2
1
2.
Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, miuµg/l
1, 2
2,0
3.
Makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa
Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS
2
1
4.
Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m
2
20
5.
Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa
Zoobentoso vidutinio rūšių skaičiaus vidutinės metų vertės EKS
1, 2
1
6.
Zoobentoso vidutinis rūšių skaičius, vnt./mėginyje
1
14
2
18
7.
Fizikiniai–cheminiai
Bendri duomenys
Maistingosios medžiagos
Bendrojo azoto (Nb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l
1, 2
?<= 0,10
8.
Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l
1, 2
?<= 0,011
9.
Skaidrumas
Vandens skaidrumo vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, m
1, 2
>=? 7,2
10.
Specifiniai teršalai
Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje, vertės
1, 2
Išmatuotos vertės mažesnės už atitinkamos medžiagos kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)
11.
Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalyje, išskyrus šios lentelės 7 ir 8 eilutėse nurodytų maistingųjų medžiagų, vertės
1, 2
Išmatuotos vertės neviršija natūralaus (gamtinio) lygio, o sintetinių teršiančių medžiagų vertės mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)
4. Etaloninių sąlygų vertės pagal biologinių kokybės elementų rodiklius yra naudojamos apskaičiuojant upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų vandens telkinių biologinių kokybės elementų rodiklių EKS. Dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių kategorijos vandens telkinių biologinių kokybės elementų rodiklių EKS apskaičiavimui yra naudojamos natūralių vandens telkinių (upių ir ežerų) tipų, į kuriuos yra labiausiai panašus dirbtinis arba labai pakeistas vandens telkinys, etaloninių sąlygų vertės, o tarpinių vandenų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo vertės EKS apskaičiavimui – tarpinių vandenų 3-iojo tipo chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo etaloninių sąlygų vertės.
_________________