DĖL PAGRINDINĖS MOKYKLOS BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO

Suvestinė redakcija nuo 2000-03-30

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 26-704, i. k. 0992070ISAK00001142

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL PAGRINDINĖS MOKYKLOS BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO

1999 m. lapkričio 10 d. Nr. 1142

Vilnius

1. Tvirtinu 2000 metų Lietuvos pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką.

2. Tvirtinu 2000 metų pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų tvarkaraštį.

3. Įsakymo kontrolę pavedu viceministrei V. Vėbraitei.

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS KORNELIJUS PLATELIS

2000 m. PAGRINDINĖS MOKYKLOS BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO TVARKA

1. Bendroji dalis

1.1. Pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka (toliau – Tvarka) reglamentuoja Lietuvos bendrojo lavinimo pagrindinės (dešimtmetės) mokyklos 1999-2000 mokslo metų baigiamųjų egzaminų organizavimą, vykdymą ir priežiūrą.

1.2. Nepatenkinamais Tvarkoje laikomi mokomųjų dalykų įvertinimai pažymiais 1–3, „neįskaityta“, patenkinamais – 4-10 ir „įskaityta“.

1.3. Specialiųjų poreikių moksleivis – asmuo, turintis specifinių mokymosi negalių, fizinių, kalbos ir komunikacijos, klausos ar regos sutrikimų (patvirtintų gydytojų konsultacinės komisijos arba pedagoginės-psichologinės tarnybos pažyma), į kuriuos atsižvelgiant reikia pritaikyti egzamino užduočių turinį ir/arba formą ar pakeisti egzamino vykdymo tvarką.

1.4. Bazinė mokykla – švietimo įstaiga, kuriai savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovo įsakymu pavesta organizuoti pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų apeliacijų nagrinėjimą bei pakartotinę egzaminų sesiją.

1.5. Apeliacija – moksleivio, nesutinkančio su egzamino vertinimo komisijos įvertinimu, prašymas pertikrinti egzamino rašto darbą.

2. egzaminai, egzaminų sesijos

2.1. 1999–2000 m. m. moksleivis, baigęs pagrindinės mokyklos kursą, privalo laikyti 2 (nelietuvių mokyklose – 3) egzaminus: lietuvių (gimtosios arba valstybinės) kalbos ir matematikos; mokyklose, kuriose mokoma ne lietuvių kalba, moksleiviai privalo laikyti tos kalbos egzaminą.

Punkto pakeitimai

Nr. 261, 2000-03-20, Žin., 2000, Nr. 26-705 (2000-03-29), i. k. 1002070ISAK00000261

2.2. Pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų programos ir užduotys rengiamos centralizuotai. Specialiųjų poreikių moksleiviams egzamino užduotys gali būti adaptuojamos.

2.3. Organizuojamos dvi pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų sesijos: pagrindinė ir pakartotinė (žr. 1 priedą). Pakartotinės sesijos metu egzaminus laiko tie moksleiviai, kuriems egzaminai buvo atidėti. (žr. 3.3 ir 3.4 p.)

3. Leidimas laikyti egzaminus, atleidimas nuo egzaminų IR egzaminų atidėjimas

3.1. Pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus mokyklos direktoriaus įsakymu leidžiama laikyti tiems moksleiviams, kurie turi patenkinamus egzaminuojamųjų mokomųjų dalykų 10 klasės (ar jai ekvivalenčių mokymo metų gimnazijose, profesinėse bei žemės ūkio mokyklose) metinius įvertinimus.

3.2. Moksleiviai, turintys pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimą, pagrindinės (dešimtmetės) mokyklos baigiamųjų egzaminų nelaiko.

3.3. Moksleiviui, iki birželio 13 d. išsitaisiusiam nepatenkinamą egzaminuojamo dalyko metinį įvertinimą į patenkinamą, egzaminą leidžiama laikyti bazinėje mokykloje pakartotinės sesijos metu. Tokių moksleivių sąrašą mokyklos direktorius pateikia savivaldybės administracijos švietimo padaliniui iki birželio 14 d.

3.4. Moksleiviui, neišlaikiusiam egzamino (atleistam nuo egzaminų dėl ligos, gavusiam nepatenkinamą egzamino įvertinimą, į jį neatvykusiam), tačiau turinčiam patenkinamus visų mokomųjų dalykų metinius įvertinimus, išduodamas pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimas. Neišlaikytą egzaminą galima perlaikyti tik kitais metais.

Punkto pakeitimai

Nr. 261, 2000-03-20, Žin., 2000, Nr. 26-705 (2000-03-29), i. k. 1002070ISAK00000261

3.5. Moksleiviai gali būti atleisti nuo pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų, jeigu iki 2000 m. gegužės 1 d. jie pateikia mokyklos direktoriui prašymą ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų komisijos (GKK) pažymą su tos komisijos antspaudu, kurioje nurodyta diagnozė (lietuvių kalba) ir ligos klasifikacijos numeris iš 2 priede pateikto sąrašo ligų, kurių atleidimo termino skiltyje nurodytas atleidimo terminas „nuolat“, arba kai atleidimo terminas baigiasi po pakartotinės sesijos. Visais kitais atvejais egzaminai atidedami.

3.6. Moksleivių prašymus dėl atleidimo nuo egzamino ir atitinkamas pažymas direktorius perduoda savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovui, kuris priima sprendimą. Įsakymo apie atleidimą nuo egzaminų kopija įteikiama moksleiviui, apie atleidimą informuojami tėvai ar kiti teisėti vaiko globėjai.

3.7. Moksleiviai, kuriems pedagoginės psichologinės tarnybos ne vėliau kaip 8 klasėje skyrė mokymą pagal modifikuotas programas, egzaminų gali nelaikyti tuo atveju, jei jie, jų tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai raštu to pageidauja.

Moksleiviai, kuriems pedagoginės psichologinės tarnybos skyrė mokymą pagal adaptuotas ar specialiąsias programas, egzaminų nelaiko.

Punkto pakeitimai

Nr. 261, 2000-03-20, Žin., 2000, Nr. 26-705 (2000-03-29), i. k. 1002070ISAK00000261

3.8. Moksleiviai, neatvykę į egzaminą dėl svarbių priežasčių pagrindinės sesijos metu, mokyklos direktoriui pateikia prašymus dėl egzamino atidėjimo su priežastis paaiškinančiais dokumentais (jeigu tokie yra). Atidėtus egzaminus moksleiviai laiko pakartotinės sesijos metu.

3.9. Moksleivių, kuriems egzaminai buvo atidėti, sąrašas pateikiamas savivaldybės administracijos švietimo padaliniui iki 2000 m. birželio 14 d.

4. egzaminų organizavimas

4.1. Pagrindinės mokyklos baigiamieji egzaminai pagrindinės sesijos metu organizuojami mokyklose, kuriose moksleiviai mokosi, o pakartotinės sesijos metu – tik bazinėse mokyklose. Už egzaminų organizavimą, egzamino medžiagos saugojimą atsako mokyklos direktorius.

Mokyklų, kurių moksleiviai laikys egzaminus bazinėje mokykloje, direktoriai komandiruoja mokytojus lydėti moksleivius. Lydintis mokytojas privalo turėti direktoriaus įsakymą su moksleivių sąrašu.

4.2. Egzaminų užduotis bei vertinimo instrukcijas mokyklų direktoriai atsiima savivaldybės administracijos švietimo padalinyje švietimo padalinio vadovo nustatyta tvarka.

4.3. mokyklos, kurios moksleiviai laiko pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus, direktorius iki 2000 m. vasario 15 d. pateikia savivaldybės administracijos švietimo padaliniui suvestinę, kurioje nurodoma, kiek moksleivių laikys egzaminus pagrindinės sesijos metu. Suvestinėje turi būti nurodytas moksleivių skaičius kiekvienam egzaminui atskirai. Taip pat turi būti pateikiama informacija apie moksleivius, kuriems egzamino užduotys turi būti adaptuojamos (forma EC-F2-P).

4.4. Savivaldybės administracijos švietimo padalinys pateikia duomenis apie moksleivių, laikysiančių pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus pagrindinės sesijos metu, skaičių Egzaminų centrui iki 2000 m. kovo 1 d. (Registracijos forma EC-F1-P bus pateikta iki 2000 m. sausio 1 d.)

4.5. Savivaldybės teritorijoje iki 2000 m. gegužės 1 d. pakartotinei sesijai organizuoti savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovo įsakymu steigiama bent viena bazinė mokykla. Bazinės mokyklos vietą steigėjas praneša mokykloms, Egzaminų centrui, apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų ir švietimo departamentui.

4.6. Savivaldybės administracijos švietimo padalinys duomenis apie moksleivių, laikysiančių pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus pakartotinės sesijos metu, skaičių bei informaciją apie moksleivius, kuriems užduotys gali būti adaptuotos, pateikia Egzaminų centrui iki 2000 m. birželio 15d. Bazinėms mokykloms pateikiami moksleivių, laikysiančių egzaminus pakartotinės sesijos metu, sąrašai.

5. egzaminų VYKDYMAS

5.1. Mokyklose pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus vykdo direktoriaus įsakymu paskirta vykdymo komisija: vyresnysis vykdytojas ir vykdytojai. Egzamino vykdytojais bei vyresniuoju vykdytoju negali būti egzaminuojamo dalyko mokytojai bei 10 klasių (ar jai ekvivalenčių kursų ar grupių gimnazijose, profesinėse bei žemės ūkio mokyklose) auklėtojai.

5.2. Vyresnysis vykdytojas atsako už patalpų paruošimą egzaminui, egzamino medžiagos išdavimą egzamino vykdytojams, vykdytojų darbo organizavimą, egzamino protokolų užpildymą, vykdytojų darbą egzamino metu.

5.3. Vykdytojai vykdo egzaminą, atsako už tvarką patalpoje (egzamino ruošimosi patalpoje, jeigu vykdoma egzamino dalis žodžiu) egzamino metu. Kiekvienas vykdytojas vadovaujasi mokomojo dalyko egzamino vykdymo instrukcija.

5.4. Vykdytojų skaičius priklauso nuo moksleivių skaičiaus ir turimų patalpų egzaminui vykdyti – egzamino metu kiekvienoje egzamino patalpoje turi būti ne mažiau kaip 2 vykdytojai. Didelėse egzamino patalpose rekomenduojama vienam vykdytojui skirti ne didesnę kaip 15 moksleivių grupę.

5.5. Egzaminui ar jo daliai raštu vykdyti moksleiviai egzamino patalpoje turi būti susodinami po vieną (rekomenduojama abėcėlės tvarka). Egzaminui žodžiu vykdyti turi būti skirtos ne mažiau kaip dvi gretimos patalpos – vienoje moksleiviai ruošiasi egzaminui, kitoje egzamino patalpoje – atsakinėja.

5.6. Egzamino medžiagą (užklijuotus vokus su egzamino užduotimis) mokyklos direktorius perduoda vyresniajam vykdytojui (dalyvaujant visiems egzaminų vykdymo komisijoms nariams) ne anksčiau kaip prieš 30 min. iki egzamino pradžios. Vyresnysis vykdytojas vokus su egzamino užduotimis, egzamino vykdymo instrukcijos kopijas bei egzamino protokolus su iš anksto surašytomis egzaminą laikančių moksleivių pavardėmis (žr. priedą „Protokolų formos“) išdalija egzamino vykdytojams ne vėliau kaip 20 min. iki egzamino pradžios.

5.7. Vokai su egzamino ar jo dalies raštu užduotimis atplėšiami egzamino patalpoje moksleivių akivaizdoje egzamino vykdymo instrukcijoje nurodytu laiku. Vokai su egzamino dalies žodžiu medžiaga atplėšiami ne anksčiau kaip prieš 20 min. iki egzamino dalies žodžiu pradžios dalyvaujant visiems egzamino žodžiu vertinimo komisijos nariams bei vykdytojams (žr. egzamino žodžiu vykdymo instrukciją).

5.8. Į egzamino raštu patalpą moksleiviai įleidžiami tik vykdytojui leidus ne vėliau kaip 15 min. iki egzamino pradžios ir susodinami į savo vietas. Rekomenduojama vietas sunumeruoti, o ant egzamino patalpos durų pakabinti sąrašą, kuriame moksleivio eilės numeris atitiktų jo vietos numerį bei moksleivio numerį egzamino protokolo blanke.

5.9. Egzamino daliai žodžiu moksleiviai ruošiasi ir atsakinėja pagal iš anksto sudarytą sąrašą-grafiką, kuris turėtų būti pakabintas ant egzamino ruošimosi patalpos durų. Pavėlavęs moksleivis ruošiasi ir atsakinėja paskutinis.

5.10. Egzamino metu egzamino patalpoje, be egzaminą laikančių moksleivių ir egzamino vykdytojų, negali būti pašalinių asmenų, išskyrus egzaminų priežiūrą vykdančius asmenis (žr. 7 skyrių). Egzamino metu į egzamino patalpą gali įeiti vyresnysis vykdytojas bei jo iškviestas asmuo, kurio pagalbos gali prireikti atsitikus nenumatytam įvykiui.

5.11. Moksleiviams egzamino metu neleidžiama išeiti iš egzamino patalpos. Tik esant būtinybei ir vykdytojui leidus, moksleivis gali išeiti ne ilgiau kaip 5 min. Išeidamas moksleivis savo rašto darbą įteikia vykdytojui, kuris pažymi darbe išėjimo ir sugrįžimo laiką.

5.12. Moksleiviai, baigę darbą anksčiau laiko ir įteikę jį vykdytojui, negali grįžti į egzamino patalpą iki egzamino ar jo dalies pabaigos. Išeidamas moksleivis negali išsinešti darbo juodraščių ar kokių nors kitų užrašų.

6. egzaminų VERTINIMAS

6.1. Pagrindinės mokyklos egzaminų raštu vertinimui mokyklos direktoriaus įsakymu sudaroma vertinimo komisija iš ne mažiau kaip 3 dalyko specialistų. Komisijos pirmininku skiriamas prityręs to dalyko specialistas, išskyrus šiais mokslo metais moksleivius mokiusį mokytoją ar 10 klasės (grupės) auklėtoją.

6.2. Jeigu mokykloje nėra reikalingo skaičiaus dalyko specialistų, savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovo įsakymu sudaromos bendros vertinimo komisijos kelioms mokykloms, nurodoma komisijos darbo vieta, darbų bei egzamino protokolų pristatymo ir grąžinimo mokykloms tvarka.

6.3. Egzamino ar jo dalies raštu vertinimą komisija pradeda pasibaigus egzaminui (ar jo daliai). Komisijos pirmininkas, gavęs moksleivių darbus ir egzamino protokolus, organizuoja vertinimo komisijos darbą: paskirsto darbus vertintojams, supažindina vertintojus su vertinimo instrukcija, iškilus neaiškumams, konsultuoja vertintojus, pildo ir pasirašo egzamino protokolą.

6.4. Kiekvieną rašto darbą tikrina ne mažiau kaip du vertintojai. Darbą patikrinęs vertintojas savo vertinimą užrašo darbe tam skirtoje vietoje ar vertinimo lape ir pasirašo. Rekomenduojama, kad vertintojai savo žymėjimus viename moksleivio darbe rašytų (jei tai leidžia vertinimo instrukcija) skirtingų spalvų rašikliais. Komisijos pirmininkas išveda galutinį įvertinimą, kurį įrašo darbo viršelyje ir (arba) protokole ir pasirašo. Jeigu vertintojų įvertinimai skiriasi, sprendimą priima vertinimo komisijos pirmininkas, vadovaudamasis vertinimo instrukcija.

6.5. Jeigu vertinant rašto darbus kyla įtarimas, kad moksleiviai naudojosi pašaline pagalba, jų darbai perduodami vertinimo komisijos pirmininkui, kuris priima sprendimą. Jeigu egzamino rezultatai anuliuojami, surašomas aktas, kurį pasirašo visi vertinimo komisijos nariai. Aktas perduodamas mokyklos direktoriui kartu su egzamino protokolu.

6.6. Egzamino dalies žodžiu vertinimo komisijos nariai atlieka skirtingas funkcijas. Egzaminuotojas bendrauja su moksleiviu, o vertintojas vertina moksleivio atsakinėjimą. Egzaminuotojas pagal galimybes turi būti moksleivius mokęs mokytojas, o vertintojas – dalyko mokytojas, šiais mokslo metais moksleivių nemokęs. Tiek egzaminuotojas, tiek vertintojas turi būti gerai susipažinę su egzamino žodžiu vykdymo tvarka, vertinimo kriterijais. Egzamino vertinimo komisijos pirmininkas koordinuoja komisijos darbą ir sprendžia iškilusias problemas.

6.7. Egzamino dalies žodžiu komisijos narių (egzaminuotojų ir vertintojų) skaičius priklauso nuo laikančių egzaminą moksleivių skaičiaus – viena vertinimo grupė (egzaminuotojas ir vertintojas) egzaminuoja ir vertina ne daugiau kaip 35 moksleivius. Jei moksleivių, laikančių egzaminą mokykloje, nėra daug, komisijos pirmininkas gali atlikti ir vertintojo funkcijas.

6.8. Jeigu mokykloje nėra reikalingo skaičiaus dalyko specialistų, savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovo įsakymu sudaromos bendros vertinimo komisijos kelioms mokykloms, nurodoma mokykla, kurioje vyks egzamino dalis žodžiu. Moksleivius lydintis mokytojas privalo turėti direktoriaus įsakymą su moksleivių sąrašu.

6.9. Jeigu egzamino dalis žodžiu vykdoma anksčiau negu egzamino dalis raštu, egzamino protokolas perduodamas mokyklos direktoriui, kuris pasibaigus egzamino daliai raštu perduoda jį egzamino vertinimo komisijos pirmininkui.

7. Egzaminų priežiūra

7.1. Egzaminų eigą mokyklose prižiūri mokyklos vadovybė, mokyklos steigėjo bei apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų ir švietimo departamento, savivaldybės administracijos švietimo padalinio specialistai, Egzaminų centro, Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai.

7.2. Priežiūrą vykdantis asmuo, nustatęs, kad pažeisti vokai (vokų spaudai) su egzaminui skirta medžiaga, moksleiviai žino užduotis, egzamino komisija/vykdytojai šiurkščiai pažeidė Pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką, nutraukia egzaminą ir surašo padarytų pažeidimų aktą. Aktą pasirašęs egzaminą prižiūrintis asmuo ir komisijos pirmininkas akto kopijas įteikia mokyklos direktoriui, steigėjui, Egzaminų centrui. Sprendimą apie nutraukto egzamino pakartotinį organizavimą priima švietimo ir mokslo ministras.

8. Apeliacijos

8.1. Moksleivis, nesutinkantis su egzamino vertinimo komisijos įvertinimu, gali pateikti apeliacinį prašymą mokyklos direktoriui ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po egzamino rezultatų paskelbimo.

8.2. Apeliuojančiajam leidžiama susipažinti su ištaisytu darbu, dalyvaujant mokyklos direktoriui arba jo pavaduotojui ugdymui. Direktorius arba jo pavaduotojas ugdymui moksleivių apeliacinius prašymus su darbais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po egzamino rezultatų paskelbimo įteikia apeliacinės komisijos pirmininkui.

8.3. Dalykų apeliacinės komisijos sudaromos savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovo įsakymu bazinėje mokykloje. Komisijos pirmininku skiriamas bazinės mokyklos direktorius arba jo pavaduotojas ugdymui (teoriniam mokymui), nariais (ne mažiau kaip 2) – švietimo padalinio specialistai, prityrę dalyko mokytojai, išskyrus apeliaciją padavusių moksleivių darbus vertinusius mokytojus.

8.4. Moksleivio rašto darbą tikrina du komisijos nariai, naudodamiesi kitokios spalvos rašikliais, jeigu to dalyko egzaminų reikalavimuose nenumatyta kitaip. Darbą tikrinęs komisijos narys įvertinimą užrašo darbo pabaigoje (arba vertinimo lentelėje) ir pasirašo. Komisijos pirmininkas išveda galutinį įvertinimą, jį įrašo po narių vertinimais ir pasirašo. Pakeitus darbo įvertinimą (pažymį), rašomas komentaras.

8.5. Apeliacijos turi būti išnagrinėtos ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po egzamino rezultatų paskelbimo. Moksleiviui, padavusiam apeliacinį prašymą, laikinai sustabdomas pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimo išdavimas.

8.6. Dalyko apeliacinė komisija, baigusi darbą, surašo aktą, kuris registruojamas vidaus dokumentų registracijos žurnale. Išrašas iš akto, patvirtintas bazinės mokyklos antspaudu ir įregistruotas siunčiamų raštų knygoje, kartu su grąžinamais darbais įteikiamas tos mokyklos, kurios moksleivių darbai buvo tikrinti, direktoriui. Su aktu supažindinamas moksleivis.

8.7. Apeliacinės komisijos sprendimas yra galutinis.

9. Sankcijos

Sankcijos moksleiviams

9.1. Moksleiviui, pavėlavusiam į egzaminą daugiau kaip 30 min., egzamino laikyti neleidžiama. Moksleiviui, pavėlavusiam mažiau kaip 30 min., egzamino raštu užduočių atlikimo laikas nepratęsiamas. Pavėlavimo faktas žymimas egzamino protokole ir darbe.

9.2. Pasakinėjantis, besistengiantis gauti neleistinos pagalbos, besinaudojantis draudžiamomis priemonėmis ar kitaip šiurkščiai pažeidęs egzamino vykdymo tvarką moksleivis šalinamas iš egzamino, pašalinimas fiksuojamas moksleivio darbe ir egzamino protokole. Pašalinto moksleivio darbas nevertinamas. Egzamino protokolo atitinkamoje skiltyje įrašoma, kad egzaminas neišlaikytas.

9.3. Moksleivio egzamino rezultatai gali būti anuliuojami, jeigu vertinimo komisija nustato, kad moksleivis naudojosi pašaline pagalba (žr. 6.5 p.).

9.4. Moksleivis, išėjęs iš egzamino patalpos be egzamino vykdytojo leidimo, laikomas įteikusiu savo darbą ir baigusiu egzaminą.

Sankcijos mokytojams

9.5. Mokytojui, baustam už egzaminų vykdymo, vertinimo tvarkos pažeidimus, dokumentų klastojimą ar pan., neleidžiama dalyvauti egzaminų vykdymo ir vertinimo, apeliacinėse komisijose.

9.6. Vykdymo, vertinimo komisijos pirmininkui ar priežiūrą vykdančiam asmeniui nustačius, kad komisijos narys pažeidė egzaminų tvarką, teikė neleistiną pagalbą egzaminuojamajam, surašomas aktas apie nusižengimą. Aktą pasirašo nusižengimą nustatęs asmuo ir kiti kartu dirbę vykdytojai/komisijos nariai, apie nusižengimą informuojamas steigėjas ir Egzaminų centras.

9.7. Steigėjas apie pažeidėjui skirtas drausmines nuobaudas informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją ir Egzaminų centrą.

______________

1 priedas

2000 m. PAGRINDINĖS MOKYKLOS BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ TVARKARAŠTIS

BIRŽELIS

______________

PATVIRTINTA

Švietimo ir mokslo ministerijos

ir Sveikatos apsaugos ministerijos

1994 11 14 įsakymu Nr. 348/365

Patikslinta

Sveikatos apsaugos ministerijos

1998 10 22 raštu Nr. 40-04-6675

2 priedas

Ligų, galinčių būti pagrindu atleisti bendrojo lavinimo mokyklų moksleivius nuo baigiamųjų egzaminų, SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Ligų klasifikacijos Nr. (TLK-10)

Diagnozė

Atleidimo nuo egzaminų terminai

1

A01

Vidurių šiltinė ir paratifai

Iki 3 mėn. po išrašymo iš stacionaro

2

A05.1

Botulizmas

Ne mažiau kaip 1 m. po išrašymo iš stacionaro, esant neurologinei simptomatikai, ir 6 mėn., esant palankiai išvadai

3

A15-A19

Aktyvi progresuojanti plaučių tuberkuliozė ir kitos

Nuolat

M01.1, M49.0

progresuojančios ne plaučių tuberkuliozės formos

4

A17.0

Tuberkuliozinis meningitas

Individualiai

5

A23

Bruceliozė

Nuolat

6

A80

Poliomielitas (ūmus, laikinieji reiškiniai)

Nuolat

7

A87

Seroziniai meningitai

Iki 1 m. po persirgimo

8

B15, B16-B19

Virusiniai hepatitai

Iki 6 mėn.

9

A39.0,

Meningokokinis meningitas ir pūlingas įvairios etiologijos

Iki 1 m. po išrašymo iš stacionaro

G00-G03

meningitas

10

B27

Infekcinė mononukleozė (sunki forma)

3 mėn. po išrašymo iš stacionaro

11

A37, A38, A55,

Kitos infekcinės ligos

1 mėn. po pasveikimo

A56, A59, B01,

B05, B06, B26

12

E01, E04, E05

Difuzinė toksinė struma (vidutiniškai sunki ir sunki forma)

Nuolat

13

E05

Skydliaukės subtotalinė rezekcija dėl difuzinės

Ne mažiau kaip 6 mėn. po operacijos

toksinės strumos

14

E10-E12

Cukrinis diabetas (vidutiniškai sunki ir sunki forma)

Nuolat

15

E23.2

Necukrinis diabetas (vidutiniškai sunki ir sunki forma)

Nuolat

16

C91-C95

Kraujo sistemos ligos

D76

1) leukozė;

5 metai esant remisijai

D66-D68

2) histiocitozė;

1 metai po stac. gydymo

3) hemofilija (vidutiniškai sunki ir sunki forma) ir kitos

Nuolat

koagulopatijos;

D50-D53

4) hipochrominių anemijų (mažakraujystė) sunkios formos;

Ne mažiau kaip 6 mėn. po išrašymo iš ligoninės

D69.0

5) hemoraginis vaskulitas;

6 mėn. po išrašymo iš ligoninės

6) imuninės trombocitopenijos;

6 mėn. po išrašymo iš ligoninės

D69.3

7) įgimta hemolizinė anemija;

Nuolat

D55-D59

8) aplastinė anemija;

5 metai esant remisijai

D60-D64

9) kaupimo liga

Nuolat

17

F29

Šizofrenija

Griežtai individualiai (būtina psichiatro išvada)

18

F20-F29

Įvairios etiologijos psichozės

Tas pats

19

F40-F48

Neurozės, į neurozes panašios būklės, reaktyvinės būklės

Tas pats. Individualiai (būtina neurologo išvada)

dekompensacijos stadijoje, sunkios formos mikčiojimas

20

F07.1, F07.2,

Įvairios etiologijos ryškūs encefaloasteniniai reiškiniai

Tas pats

F06.6, F60,

G93.3

21

F69, F90-F98

Psichopatijos, į psichopatiją panašios būklės

Tas pats

dekompensacijos stadijoje

22

F80-F89, G35,

Centrinės ir periferinės nervų sistemos susirgimai, esant

Tas pats

G60-G64,

giliems ir nuolatiniams judėjimo, jautrumo ir trofikos

G80-G83

sutrikimams

23

G03

Persirgtas arachnoiditas su periodiniais paūmėjimais ir darbingumo sumažėjimu

Tas pats

24

G40-G41

Epilepsija su dažnais paūmėjimais

Tas pats

25

G60, G62,

Ryškūs vazovegetaciniai sutrikimai su polinkiu į angiospaz-

Tas pats

G70, G90

mus, kraujagyslių krizes, apalpimą ir kitus sunkius vazopatijos pasireiškimus

26

H49-H52

Stipriai progresuojanti trumparegystė su distrofijos pakitimais

Nuolat

H53-H54

akių dugne ir sumažėjusiu regėjimo aštrumu mažiau kaip 0,5 vienos akies ir mažiau kaip 0,1 – kitos

27

H52.2

Hipermetropinis astigmatizmas daugiau kaip 3,0 D, miosinis astigmatizmas daugiau kaip 4,0 D, nesikoreguojantys akinių stiklai

Nuolat

28

H35, H46

Kraujagyslinio dangalo, tinklainės ir regėjimo nervų ligos

Nuolat

29

H40-H42

Glaukoma

Nuolat

30

I00, I01

Reumatas, aktyvi fazė, kompensuota širdies yda

Ne anksčiau kaip 6 mėn. po paskutinės atakos

31

I10-I15

Hipertoninė liga

Individualiai

32

J45

Bronchinė astma su dažnais priepuoliais

Iki 6 mėn. po paūmėjimo

(2 k. per mėn. ir dažniau)

33

J12-J18, J44

Lėtinė pneumonija su dažnais paūmėjimais arba širdies-

Nuolat

plaučių nepakankamumo reiškiniais

34

J95-J99

Operacija dėl bronchektazinės ligos

Ne anksčiau kaip 6 mėn. po operacijos

35

K25-K28

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė

Ne mažiau kaip 2 mėn. po išrašymo iš stacionaro

36

K35-K37

Operacija dėl apendicito

1 mėn. po išrašymo iš stacionaro

37

K40-K46

Po išvaržos pašalinimo

Tas pats

38

K56.0-K56.7

Operacija dėl žarnyno nepraeinamumo

1 mėn. po išrašymo iš stacionaro

39

N00-N10

Ūmus difuzinis glomerulonefritas

3 mėn. po išrašymo iš stacionaro

40

N03-N05, N14-N16

Lėtinis difuzinis nefritas su pasikartojančia recidyvine eiga

3 mėn. po ligos paūmėjimo

41

N11-N13

Pakartotinai recidyvuojantis pielonefritas su pakartotiniais

3 mėn. po ligos paūmėjimo

šlapimo pakitimais. Obstrukcinė ir refliuksinė uropatija

42

N17

Ūminis inkstų nepakankamumas

6 mėn. po išrašymo iš stacionaro

43

N18, N19

Lėtinis inkstų nepakankamumas

Individualiai

44

N20-N22

Inkstų ir šlapimo takų akmenys

Iki 1 mėn. po paūmėjimo

45

M05, M06

Reumatoidinis artritas

Individuliai

M08, M09 M13.0, M15-M19

Lėtinis nespecifinis poliartritas, dažnai paūmėjantis ir su judėjimo organų funkcijų sutrikimais

46

S42, S52, S62

Viršutinių galūnių kaulų lūžiai

1 mėn. po gipso nuėmimo

47

S72, S82, S92

Apatinių galūnių kaulų lūžiai

2-3 sav. po gipso nuėmimo

48

S02, S12

Kaukolės, stuburo lūžiai (nekomplikuoti)

8 mėn. po išrašymo iš stacionaro

S22, S32

Kaukolės, stuburo lūžiai (komplikuoti)

Individualiai

49

S04, S06, S15.1

Intrakranijinės kaukolės traumos

6 mėn. po išrašymo iš stacionaro

50

Q20, Q21, Q23, Q24

Įgimta širdies yda ir būklė po operacijos dėl įgimtos širdies ligos

Griežtai individualiai pagal kardiochirurgo arba kardiologo išvadą

51

L23-L30

Išplitusi egzema ir ryškus neurodermitas

Esant stabiliai remisijai ne mažiau kaip 3 mėn.

52

C00-C97,

Onkologinės ligos

5 metai

D00-D48

53

K50

Krono liga

Individualiai

54

K51, K52

Opinis nespecifinis kolitas

Individualiai

55

E02

Hipotireozė

Individualiai

56

M30-M36

Difuzinės jungiamojo audinio ligos. Sisteminė raudonoji vilkligė

Individualiai

57

C40

Galūnių kaulų ir kremzlių piktybinis navikas

5 metai esant remisijai

58

C41

Kitų nepatikslintų lokalizacijų kaulų piktybinis navikas

5 metai esant remisijai

59

D16

Kaulų ir sąnarių gerybiniai navikai

6 mėn. po operacijos

60

D17, D18, D21

Kiti gerybiniai navikai

6 mėn. po operacijos

61

G12, G12.0,

Spinalinė raumenų atrofija ir su ja susiję sindromai

Nuolat

G12.2

62

G60.0

Charcot Marie Tooth

1 m. po operacijos

63

G35

Išsėtinė sklerozė

Nuolat

64

G80

Kūdikių cerebrinis paralyžius

Individualiai

65

G81

Hemiplegija

6 mėn. po operacijos

66

G82, G82.4

Paraplegija ir tetraplegija

Nuolat

67

M21

Kitų galūnių įgytos deformacijos

Po operacijos 6-12 mėn.

68

M22, M23, M24

Girnelės ligos. Kelio sąnario vidiniai pažeidimai.

6 mėn. po operacijos

Kiti specifiniai kelio sąnario pažeidimai

69

M40

Kifozė ir lordozė

1-2 m. po operacijos

70

M41

Skoliozė

1-2 m. po operacijos

71

M42.0

Juvenilinė-Calve, Sheuermano ligos

1-2 m. po operacijos

72

M43, M43.0

Kitos deformuojančios dorsopatijos spondiliozė,

1-2 m. po operacijos

M43.1

spondilolistezė, kitas stuburo slankstelių suaugimas

M43.2

73

M46.2

Slankstelio osteomielitas

Individualiai

74

M46.3, M46.4,

Tarpslankstelinio disko infekcija, discitas, nepatikslintos

Individualiai

M46.5

kitos infekcinės spondilopatijos

75

M51

Kitų tarpslankstelinių diskų ligos

6 mėn. po operacijos

Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų išnirimas

Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija

Kitas patikslintas tarpslankstelinio disko išnirimas – lumbago

76

M84

Nevisiškai suaugęs lūžimas

6 mėn. po operacijos ar pasveikimo

Pseudoartrozė

Užsitęsęs suaugimas

Stress lūžimas

77

M85

Patologinis lūžimas

6 mėn. po operacijos ar pasveikimo

Kaulo cista, aneurizminė cista

78

M86

Osteomielitas

Iki 1 m. po operacijos ir 6 mėn. po pasveikimo

79

M91

Jaunatvinė klubo ir dubens osteochondrozė

1 m. po operacijos ar 2 m. nuo diagnozės nustatymo

Šlaunikaulio galvos osteochondrozė (Pertesas)

Plokščias dubuo (coxa plana) – po Perteso

80

Q05

Spina bifida – apima

Individualiai

Q05

Meningocele, mielocele, menningomielocele

81

Q65

Įgimta klubo sąnarių deformacija

1-2 metai po operacijos

82

Q66

Įgimtos pėdos deformacijos

1 m. po operacijos

83

Q72

Redukciniai kojos defektai

1-2 metai po operacijos

Q73

Nepatikslintos galūnės redukciniai defektai

Q74

Kitos įgimtos galūnių formavimosi ydos

84

Q76

Įgimtos stuburo ir krūtinės ląstos kaulų formavimosi ydos

1-2 metai po operacijos

85

Q77

Osteochondrodisplazija su ilgųjų kaulų ir stuburo augimo defektais

Individualiai

86

Q78

Kitos osteochondrodisplazijos

Individualiai

87

Q79

Įgimtos kaulų bei raumenų sistemos formavimosi ydos

Iki 1 metų po operacijos

______________

Pakeitimai

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. 261, 2000-03-20, Žin., 2000, Nr. 26-705 (2000-03-29), i. k. 1002070ISAK00000261

Dėl 1999 11 10 įsakymo Nr. 1142 dalinio pakeitimo