TAR.76B8449AD61A

DĖL BŪTINŲJŲ PRIEŠNUODŽIŲ RINKINIO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS

1 Articles / Provisions · Lithuania

Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2025-01-01

DĖL BŪTINŲJŲ PRIEŠNUODŽIŲ RINKINIO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS Open official source

Suvestinė redakcija nuo 2025-01-01

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 105-3905, i. k. 1042250ISAK000V-468

Nauja redakcija nuo 2015-04-01

Nr. V-1191, 2014-11-17, paskelbta TAR 2014-11-28, i. k. 2014-18123

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL BŪTINŲJŲ PRIEŠNUODŽIŲ RINKINIO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS

ĮSTAIGOSE ĮSIGIJIMO IR PRIEŠNUODŽIŲ VARTOJIMO TVARKOS APRAŠO IR PRIEŠNUODŽIŲ, VARTOJAMŲ APSINUODIJUSIEMS PACIENTAMS GYDYTI ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE, SĄRAŠO PATVIRTINIMO

2004 m. birželio 28 d. Nr. V-468

Vilnius

Siekdama užtikrinti būtinąją pagalbą apsinuodijimų atvejais

1. T v i r t i n u pridedamus

1.1. Būtinųjų priešnuodžių rinkinio asmens sveikatos priežiūros įstaigose įsigijimo ir priešnuodžių vartojimo tvarkos aprašą;

1.2. Priešnuodžių, vartojamų apsinuodijusiems pacientams gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašą.

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2004 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. V-468

(Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2024 m. lapkričio 18 d.

įsakymo Nr. V-1123

redakcija)

Būtinųjų priešnuodžių rinkinio asmens sveikatos priežiūros įstaigose įsigijimo ir PRIEŠNUODŽIŲ vartojimo tvarkOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Būtinųjų priešnuodžių rinkinio asmens sveikatos priežiūros įstaigose įsigijimo ir priešnuodžių vartojimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato įstaigas, kurios privalo įsigyti būtinųjų priešnuodžių rinkinius, būtinųjų priešnuodžių rinkiniams keliamus reikalavimus, priešnuodžių apsinuodijusiems pacientams skyrimą pagal indikacijas ir jų vartojimo būdus.

2. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos

2.1. Būtinųjų priešnuodžių rinkinys – rinkinys, kurį sudaro Būtinųjų priešnuodžių rinkinio asmens sveikatos priežiūros įstaigose įsigijimo ir priešnuodžių vartojimo tvarkos aprašo 9, 10 ir 11 punktuose nurodyti nustatytų kiekių priešnuodžiai.

2.2. Priešnuodžiai – medžiagos, tiesiogiai ar netiesiogiai panaikinančios nuodų poveikį arba jų sukeltą organizmo funkcijų pažeidimą ir teigiamai pakeičiančios nuodų biotransformaciją.

3. Tvarkos aprašas taikomas greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) paslaugas teikiančioms įstaigoms ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms, išskyrus asmens sveikatos priežiūros įstaigas, turinčias licenciją teikti tik medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo arba slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas (toliau – ASP paslaugas teikianti įstaiga).

4. GMP ir ASP paslaugas teikiančių įstaigų vadovai paskiria asmenį, atsakingą už priešnuodžių apskaitą įstaigoje.

5. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VVKT) teikia informaciją bei rekomendacijas GMP ir ASP paslaugas teikiančioms įstaigoms apie būtinųjų priešnuodžių skyrimą konkrečių apsinuodijimų atvejais.

II SKYRIUS

BŪTINŲJŲ PRIEŠNUODŽIŲ RINKINIO ĮSIGIJIMAS IR PRIEINAMUMO UŽTIKRINIMAS

6. GMP tarnyba ir kitos GMP paslaugas teikiančios įstaigos

6.1. privalo užtikrinti, kad Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje pateiktų būtinųjų priešnuodžių būtų GMP automobiliuose, vykstančiuose pas apsinuodijusius pacientus;

6.2. privalo turėti būtinųjų priešnuodžių rinkinius, ne mažesnius, kaip nurodyta Tvarkos aprašo 9.2 papunktyje, o jų kiekį ir pastotes, kuriose jie saugomi, pagal aptarnaujamų regionų poreikius ir apsinuodijimų specifiką nustato šių įstaigų administracija;

6.3. GMP tarnyba privalo turėti būtinųjų priešnuodžių rinkinius, ne mažesnius, kaip nurodyta Tvarkos aprašo 9.3 papunktyje;

6.4. būtinųjų priešnuodžių rinkinius, išvardytus Tvarkos aprašo 9 punkte, įsigyja savo lėšomis.

7. ASP paslaugas teikiančios įstaigos

7.1. privalo turėti būtinųjų priešnuodžių rinkinius, ne mažesnius kaip nurodyta Tvarkos aprašo 10 ir 11 punktuose;

7.2. būtinųjų priešnuodžių rinkinius, išvardytus Tvarkos aprašo 10 ir 11 punktuose, įsigyja savo lėšomis;

7.3. privalo užtikrinti, kad priešnuodžiai ASP paslaugas teikiančioje įstaigoje būtų saugomi taip, kad gydytojai galėtų juos skirti bet kuriuo paros metu.

8. Priešnuodžius, kurie išvardyti Tvarkos aprašo 9, 10 ir (ar) 11 punktuose, bet nėra registruoti Lietuvos Respublikoje, GMP ir ASP paslaugas teikiančios įstaigos turi įsigyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. V-374 „Dėl Vardinių vaistinių preparatų įsigijimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

BŪTINŲJŲ PRIEŠNUODŽIŲ RINKINIAI

9. GMP paslaugas teikiančioje įstaigoje turi būti šių priešnuodžių

9.1. kiekviename GMP automobilyje turi būti šių priešnuodžių

9.1.1. atropino sulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 20 mg, pvz., 20 ampulių po 1 mg;

9.1.2. deguonies – balionas;

9.1.3. naloksono (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 8 mg, pvz., 20 ampulių po 1 ml 0,4 mg.

9.2. pastotėse turi būti šių priešnuodžių

9.2.1. atropino sulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 200 mg, pvz., 200 ampulių po1 mg;

9.2.2. deguonies;

9.2.3. etanolio (geriamasis tirpalas) – 200 ml 30 proc. tirpalo;

9.2.4. gliukozės (ne mažesnės kaip 10 proc. koncentracijos injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 80 g, pvz., 20 ampulių po 10 ml 40 proc. tirpalo;

9.2.5. naloksono (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 80 mg, pvz., 200 ampulių po 0,4 mg;

9.3. GMP tarnybos Kauno regione ir Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių bei Panevėžio filialuose turi būti šių priešnuodžių

9.3.1. natrio tiosulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 100 g, pvz., 4 flakonai po 100 ml 25 proc. tirpalo;

9.3.2. pralidoksimo chlorido (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 40 g, pvz., 40 ampulių po 1000 mg

9.3.2.1. 40 g pralidoksimo chlorido (40 ampulių) turi būti sukomplektuota kartu su 200 mg atropino sulfato ir 200 mg diazepamo (20 ampulių);

10. ASP paslaugas teikiančioje įstaigoje, išskyrus Tvarkos aprašo 11 punkte nurodytas įstaigas, turi būti šių priešnuodžių

10.1. acetilcisteino (tabletės arba injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 20 g, pvz., 100 tablečių po 200 mg arba 70 ampulių po 300 mg;

10.2. aktyvintosios anglies (skystis, milteliai arba granulės) – bendras kiekis 250 g, pvz., 5 flakonai po 50 g;

10.3. atropino sulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 2000 mg, pvz., 2000 ampulių po 1 mg;

10.4. benzilpenicilino natrio druskos (penicilino G injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 100 mln. TV;

10.5. deguonies;

10.6. etanolio (geriamasis tirpalas) – 500 ml 30 proc. tirpalo;

10.7. fitomenadiono (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 200 mg, pvz., 20 ampulių po 10 mg;

10.8. gliukozės (ne mažesnės kaip 10 proc. koncentracijos injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 200 g, pvz., 50 ampulių po 10 ml 40 proc. tirpalo;

10.9. kalcio druskų (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 30 g kalcio gliukonato, pvz., 30 ampulių po 10 ml 10 proc. tirpalo arba 10 g kalcio chlorido, pvz., 10 ampulių po 10 ml 10 proc. tirpalo;

10.10. magnio sulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 50 g, pvz., 40 ampulių po 5 ml 25 proc. tirpalo;

10.11. metileno mėlynojo (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 1000 mg, pvz., 10 ampulių po 100 mg;

10.12. naloksono (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 200 mg, pvz., 500 ampulių po 0,4 mg;

10.13. naltreksono (tabletės) – bendras kiekis 2 g, pvz., 40 tablečių po 50 mg;

10.14. natrio hidrokarbonato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 84 g, pvz., 10 flakonų po 200 ml 4,2 proc. tirpalo;

10.15. natrio tiosulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 500 g, pvz., 20 flakonų po 100 ml 25 proc. tirpalo;

10.16. piridoksino (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 100 g, pvz., 1000 ampulių po 100 mg;

10.17. pralidoksimo chlorido (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 100 g, pvz., 100 ampulių po 1000 mg.

11. Universiteto ligoninėje ir respublikos lygmens stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčiose licenciją teikti stacionarines klinikinės toksikologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, turi būti šių priešnuodžių

11.1. acetilcisteino (tabletės) – bendras kiekis 200 g, pvz., 1000 tablečių po 200 mg;

11.2. acetilcisteino (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 45 g, pvz., 150 ampulių po 300 mg;

11.3. aktyvintosios anglies (skystis, milteliai arba granulės) – bendras kiekis 500 g, pvz., 10 flakonų po 50 g;

11.4. atropino sulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 10 g, pvz., 10000 ampulių po 1 mg;

11.5. antitoksinio serumo nuo gyvačių nuodų (injekcinis tirpalas) – 3 dozės;

11.6. benzilpenicilino natrio druskos (penicilino G injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 400 mln. TV (arba silibinino (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 10 500 mg., pvz., 30 ampulių po 350 mg);

11.7. deguonies;

11.8. deferoksamino (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 45 g, pvz., 90 ampulių po 500 mg;

11.9. etanolio (geriamasis tirpalas) – 2000 ml 30 proc. tirpalo;

11.10. etanolio (injekcinis tirpalas) – 6 litrai 10 proc.;

11.11. fizostigmino (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 4 mg, pvz., 2 ampulės po 2 mg;

11.12. fitomenadiono (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 200 mg, pvz., 20 ampulių po 10 mg;

11.13. flumazenilio (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 5 mg, pvz., 10 ampulių po 0,5 mg;

11.14. folio rūgšties (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 1200 mg, pvz., 12 flakonų po 100 mg;

11.15. fomepizolo (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 4,5 g, pvz., 3 flakonai po 1,5 g;

11.16. gliukozės (ne mažesnės kaip 10 proc. koncentracijos injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 800 g, pvz., 200 ampulių po 10 ml 40 proc. tirpalo;

11.17. gliukagono (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 30 mg, pvz., 30 flakonų po 1 mg;

11.18. kalcio druskų (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 60 g kalcio gliukonato, pvz., 60 ampulių po 10 ml 10 proc. tirpalo, arba 20 g kalcio chlorido, pvz., 20 ampulių po 10 ml 10 proc. tirpalo;

11.19. magnio sulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 50 g, pvz., 40 ampulių po 5 ml 25 proc. tirpalo;

11.20. metileno mėlynojo (injekcinis tirpalas) – 3000 mg, pvz., 30 ampulių po 100 mg;

11.21. naloksono (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 400 mg, pvz., 1000 ampulių po 0,4 mg;

11.22. naltreksono (tabletės) – bendras kiekis 10 g, pvz., 200 tablečių po 50 mg;

11.23. natrio hidrokarbonato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 84 g, pvz., 10 flakonų po 200 ml 4,2 proc. tirpalo;

11.24. natrio tiosulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 1000 g, pvz., 40 flakonų po 100 ml 25 proc. tirpalo;

11.25. penicilamino (D-penicilamino tabletės) – bendras kiekis 20 g, pvz., 80 tablečių po 250 mg;

11.26. piridoksino (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 150 g, pvz., 1500 ampulių po 100 mg;

11.27. pralidoksimo chlorido (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 200 g, pvz., 200 ampulių po 1000 mg;

11.28. protamino sulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 150 mg, pvz., 3 ampulės po 50 mg (7000 antiheparino TV);

11.29. tiamino (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 3 g, pvz., 30 ampulių po 100 mg.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12. GMP paslaugas teikiančiose įstaigose priešnuodžius apsinuodijusiems pacientams skiria kompetentingas sveikatos priežiūros specialistas pagal priešnuodžių skyrimo indikacijas ir vartojimo būdus, pateiktus Tvarkos aprašo prieduose.

13. ASP paslaugas teikiančiose įstaigose priešnuodžius apsinuodijusiems pacientams skiria gydantis gydytojas pagal priešnuodžių skyrimo indikacijas ir vartojimo būdus, pateiktus Tvarkos aprašo prieduose.

14. Jei Tvarkos aprašo prieduose priešnuodžių skyrimo indikacijos nenurodytos, gydantis gydytojas ar kitas kompetentingas sveikatos priežiūros specialistas privalo konsultuotis su VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus specialistu (klinikinės toksikologijos gydytoju) arba su ASP paslaugas teikiančios įstaigos klinikinės toksikologijos gydytoju. Su šiais specialistais būtina konsultuotis visais neaiškiais ir sunkiais atvejais.

_________________

Būtinųjų priešnuodžių rinkinio asmens

sveikatos priežiūros įstaigose įsigijimo

ir priešnuodžių vartojimo tvarkos aprašo

1 priedas

PRIEŠNUODŽIŲ SKYRIMO INDIKACIJOS IR VARTOJIMO BŪDAI BIOLOGINIO AR CHEMINIO GINKLŲ PANAUDOJIMO TERORO, NUSIKALSTAMOS VEIKOS AR KARO VEIKSMŲ BEI VIDINĖS TARŠOS RADIOAKTYVIOSIOMIS MEDŽIAGOMIS ATVEJAIS

Nuodingosios medžiagos

Priešnuodžiai

Indikacijos

Priešnuodžio dozavimas ir vartojimas

Cheminės medžiagos

1. Cianidai

Priešnuodžiai arba jų deriniai išdėstyti pagal jų pasirinkimo seką

Hidroksokobalaminas (skirti kartu su deguonimi) Natrio tiosulfatas

Apsinuodijus

Pradinė dozė 5 g švirkščiama lėtai (per 15 min.) į veną. Jeigu per 10–15 min. nėra klinikinio poveikio antroji 5 g dozė per 15–120 min. švirkščiama (lašinama) į veną. Vaikų pradinė ir, jeigu reikia, antroji dozė – 70 mg/kg (iki 5 g)

Sušvirkštus pradinę hidroksokobalamino dozę, į veną iš lėto (per 10–20 min.) švirkščiama 12,5 g, vaikams – 400 mg/kg (iki 12,5 g)

Natrio nitrito tirpalas (skirti kartu su deguonimi) Natrio tiosulfatas

Apsinuodijus

Atskiedus 10 ml 3 proc. (300 mg) tirpalo su 100–150 ml 0,9 proc. natrio chlorido tirpalo, lašinti 75 mg/min. greičiu. Jeigu per 30–60 min. apsinuodijimo simptomai nepraeina, skirti pusę pradinės dozės. Vaikų pradinė dozė 6 mg/kg (iki 300 mg), lašinti 75 mg/min. greičiu. Jeigu per 30–60 min. apsinuodijimo simptomai nepraeina, skirti pusę pradinės dozės

Sušvirkštus natrio nitrito tirpalą, į veną iš lėto (per 10–20 min.) švirkščiama 12,5 g. Jeigu papildomai skiriama pusė pradinės natrio nitrito dozės, papildomai skirti pusę pradinės natrio tiosulfato dozės. Vaikų pradinė dozė 400 mg/kg (iki 12,5 g) iš lėto (per 10–20 min.) švirkščiama į veną, jeigu papildomai skiriama pusė pradinės natrio nitrito dozės, papildomai skirti pusę pradinės natrio tiosulfato dozės

4-dimetilaminofenolis (4-DMAP) Natrio tiosulfatas

Apsinuodijus

3–4 mg/kg arba 250 mg per 1 min. švirkščiama į veną. Vaikų dozė 3,25 mg/kg (iki 250 mg)

Sušvirkštus 4-dimetilaminofenolio tirpalą, į veną iš lėto (per 10–20 min.) švirkščiama 12,5 g. Jeigu per 30–60 min. apsinuodijimo simptomai nepraeina, skirti pusę pradinės dozės. Vaikų pradinė dozė 400 mg/kg (iki 12,5 g) iš lėto (per 10–20 min.) švirkščiama į veną. Jeigu per 30–60 min. apsinuodijimo simptomai nepraeina, skirti pusę pradinės dozės

Dikobalto EDTA (skirti kartu su deguonimi) Natrio tiosulfatas

Tik patvirtinus apsinuodijimo cianidais diagnozę

Į veną per 1 min. švirkščiama 300 mg ir iš karto švirkščiama 60 ml 40 proc. gliukozės tirpalo. Jeigu per 5 min. paciento būklė nepradeda gerėti, skiriama pusė pradinės dozės ir iš karto švirkščiama 60 ml 40 proc. gliukozės tirpalo. Vaikų dozės yra nenustatytos, jeigu nėra kito pasirinkimo, siūloma pradinė dozė 7,5 mg/kg (iki 300 mg), gliukozės dozę mažinti atsižvelgiant į svorį

Tikėtina, kad didina ir dikobalto EDTA veiksmingumą

Jeigu nėra aukščiau nurodytų priešnuodžių

Amilnitritas

Pirmosiomis 15 min. po apsinuodijimo

Nulaužus ampulę, suvilgomas vatos ar marlės tamponas ir duodama keletą kartų kas 2–3 min. pacientui (geriau gulinčiam) įkvėpti pro nosį

Metileno mėlynasis (skirti kartu su natrio tiosulfatu)

Apsinuodijus

Švirkščiama į veną per 3–5 min. 1–2 mg/kg, praskiedus 5 proc. gliukozės tirpalu. Po 15–30 min. jeigu išlieka apsinuodijimo simptomų, galima papildomai sušvirkšti 1 mg/kg. Naujagimių dozė 0,3–1 mg/kg per 3–5 min. švirkščiama į veną arba į kaulų čiulpus.

2. Ipritas

Natrio tiosulfatas

Apsinuodijus

Į veną iš lėto švirkščiama po 12,5 g (50 ml 25 proc. tirpalo) 3–4 paras, pradinė dozė turi būti sušvirkšta kuo anksčiau per pirmąsias 30 min. po apsinuodijimo

3. Liuizitas ir kiti organiniai arseno junginiai

Pirmojo pasirinkimo priešnuodžiai

Dimerkaptopropano sulfonatas (DMPS)

Lengvai arba vidutiniškai apsinuodijus

Skiriama gerti, paros dozė 1200–2400 mg, skyrimo schema ir gydymo trukmė nustatomos atsižvelgiant į apsinuodijusiojo būklę

Sunkiai apsinuodijus Nėščiosioms – tik sunkiai apsinuodijus

Švirkščiama į raumenis arba lėtai (per 15–20 min.) į veną: pirmąją parą po 3–5 mg/kg kas 3–4 val., antrąją parą po 3–5 mg/kg kas 4–6 val., trečiąją parą po 3–5 mg/kg kas 6–8 val., ketvirtąją parą po 3–5 mg/kg kas 8–12 val., po to, jeigu reikia, po 3–5 mg/kg kas 8–24 val. (arba skiriama gerti po 100 mg kas 6–8 val.)

Dimerkaptosukcininė rūgštis (DMSA)

Sunkiai apsinuodijus, jeigu nėra galimybės skirti dimerkaptopropano sulfonato

Skiriama gerti pirmąsias penkias paras po 10 mg/kg kas 8 val. (maksimali paros dozė 1,8 g), po to 14 parų po 10 mg kas 12 val. (maksimali paros dozė 1,8 g)

Antrojo pasirinkimo priešnuodis

Dimerkaprolas (BAL)

Tik tada, kai nėra galimybės skirti kitų priešnuodžių

Švirkščiama giliai į raumenis: pirmąsias dvi paras po 3 mg/kg kas 4 val., trečiąją parą po 3 mg/kg kas 6 val., po to šešias paras po 3 mg/kg kas 12 val.

4. Fosforo organiniai junginiai (FOJ)

Atropinas (skiriamas su pralidoksimo chloridu arba obidoksimu arba HI-6 ir vienu iš benzodiazepinų, pvz., diazepamu)

Apsinuodijus

Švirkščiama į raumenis arba į veną 2 mg, po to kas 5–10 min. dozė yra dvigubinama, kol atsiranda prisotinimo atropinu požymių (nėra karkalų plaučiuose, širdies susitraukimų dažnis ne mažiau kaip 80 k./min., sistolinis AKS ne mažiau kaip 80 mm Hg), vėliau atropinizacijai palaikyti skiriama į veną 1–2 mg/val. greičiu iki 24 val. Vaikų pradinė dozė – iki 0,05–0,1 mg/kg, po to kas 5–10 min. dozė yra dvigubinama, kol atsiranda prisotinimo atropinu požymių, vėliau atropinizacijai palaikyti skiriama į veną 0,025 mg/kg/val. greičiu (maksimalus greitis 1–2 mg/val.) iki 24 val.

Pralidoksimo chloridas

Apsinuodijus

Pradinę 600 mg dozę galima švirkšti į raumenis arba po oda, jeigu reikia, kas 15 min. iki trijų kartų (po 1 val. po paskutinės injekcijos galima kartoti iki trijų injekcijų). Pradinė dozė 30 mg/kg (iki 2000 mg) gali būti lašinama į veną su 50–100 ml izotoninio natrio chlorido tirpalo per 15 min. Palaikomoji dozė gali būti skiriama nuolatinės infuzijos būdu iki 8–10 mg/kg/val. (iki 500 mg/val.) greičiu, kol yra poreikis skirti atropino Vaikų pradinė dozė 20–50 mg/kg, bet ne daugiau kaip 2000 mg, skiesti izotoniniu natrio chlorido tirpalu, kad koncentracija būtų ne didesnė kaip 50 mg/ml Palaikomoji dozė tokia pati kaip suaugusiųjų

Obidoksimas

Apsinuodijus

Švirkščiama į veną arba į raumenis, pradinė dozė 250 mg, palaikomoji dozė lašinama 750 mg/24 val. greičiu arba švirkščiama po 250 mg kas 8 val. Vaikų pradinė dozė 4–8 mg/kg, bet ne didesnė kaip 250 mg, palaikomąją dozę galima skirti ir nuolatinės infuzijos būdu 10 mg/kg/24 val. Skirti kol išlieka gydymo atropinu poreikis

HI-6

Apsinuodijus

Švirkščiama į raumenis po 500 mg kas 6 val.

5. Stipraus veikimo opioidai (kovinės psichocheminės nuodingosios medžiagos, pagamintos sintetinių opioidų pagrindu)

Pirmojo pasirinkimo priešnuodžiai

Naloksonas

Kai yra sąmonės sutrikimų ir (ar) kvėpavimo centro slopinimas Gydymo tikslas – spontaninio kvėpavimo atsistatymas

Kuo greičiau sušvirkščiama į veną, į raumenis, po oda arba po liežuviu, įpurškiama į intubacinį vamzdelį arba į nosį Pradinė dozė 0,4–2 mg, jeigu reikia kartojama kas 2–3 min. didinant dozę, po to palaikomoji infuzija 2/3 veiksmingos pradinės dozės/val. greičiu. Vaikų iki 5 metų amžiaus arba iki 20 kg svorio pradinė dozė – 0,1 mg/kg, vyresnių ir sunkesnių vaikų – 2 mg, jeigu reikia kartojama kas 2–3 min.

Naltreksonas

Po naloksono, palaikyti gydomąjį poveikį

Manome, kad sąmoningiems pacientams atkryčiui išvengti galima skirti gerti po 50 mg 1–2 dienas

Antrojo pasirinkimo priešnuodis

Nalmefenas

Kai yra sąmonės sutrikimų ir (ar) kvėpavimo centro slopinimas

Optimaliausia pradinę 0,5 mg dozę švirkšti į veną, jeigu reikia, po 2–5 min. dar 1 mg. Jeigu sušvirkštus 1,5 mg nėra poveikio, mažai tikėtina, kad nalmefenas bus veiksmingas. Galima įpurkšti po 2,7 mg kas 2–5 min. į skirtingas šnerves

Biologinės medžiagos

6. Botulino toksinas

Heptavalentinis botulino antitoksinas (BAT)

Botulizmas Apsinuodijimas botulino toksinu arba jo perdozavimas

Skiriami pagal nurodymus informaciniame lapelyje

Trivalentis botulino antitoksinas (ABE)

Radioaktyviosios medžiagos

7. Radioaktyvusis jodas

Kalio jodidas

Kalio jodidas pradedamas vartoti tik po aiškaus Vyriausybės arba atitinkamų valdžios institucijų, pvz., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento arba Sveikatos apsaugos ministerijos, kreipimosi

Optimalus išgėrimo laikotarpis yra mažiau kaip 24 val. iki numatomos apšvitos pradžios ir ne ilgiau kaip 2 val. po jos, kalio jodidas gali būti veiksmingas ne ilgiau kaip 8 val. po ekspozicijos (kalio jodido tablečių vartojimas kitu nei nurodyta laiku gali būti žalingas). Suaugusiųjų (taip pat ir nėščiųjų bei žindyvių) ir vyresnių kaip 12 metų paauglių dozė 130 mg (2 tabletės po 65 mg). 3–12 metų vaikų dozė 65 mg (1 tabletė). 1 mėn.–3 metų vaikų dozė 32,5 mg (pusė tabletės). Naujagimių (iki 1 mėn.) dozė 16,25 mg (ketvirtadalis tabletės). Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus, nėščiosioms ir žindyvėms bei vyresniems nei 60 metų amžiaus žmonėms negalima vartoti daugiau nei vieną kalio jodido tablečių dozę. Kitoms gyventojų grupėms, kai neįmanoma evakuacija ir (arba) tenka vartoti užterštą maistą ir vandenį arba ilgiau kaip 24 val. tęsiasi radioaktyviojo jodo išsiskyrimas, gali būti rekomenduojama išgerti dar vieną kalio jodido dozę

8. Radioaktyvusis cezis, talis

Kalio geležies heksacianoferatas (Prūsijos mėlynasis)

Vidinė radioaktyvioji tarša

Skiriamas gerti. Įprastinė paros dozė 3 g paskirstoma lygiomis dalimis, pvz., po 1 g kas 8 val., gydymo kurso trukmė ne trumpiau kaip 30 d. Jeigu reikia, galima skirti iki 20 g/d.

9. Americis, kalifornis, iridis, itris, kiuris, kobaltas, plutonis ir toris

Kalcio dietileno triamino pentaacetatas (Ca-DTPA) Cinko dietileno triamino pentaacetatas (Zn-DTPA)

Vidinė radioaktyvioji tarša

Pirmoji dozė turėtų būti skiriama Ca-DTPA, švirkšti į veną 1000 mg vieną kartą per dieną. Nuo antrosios dienos turėtų būti skiriama Zn-DPTA, švirkšti į veną 1000 mg vieną kartą per dieną. Vaikų iki 12 metų dozė 14 mg/kg/d. (maksimali dozė 1000 mg). Švirkščiama per 3–4 min., galima atskiedus lašinti. Gydymo kurso trukmė nustatoma atsižvelgiant į jo veiksmingumą, vėliau vaisto skyrimas retinamas

PSO rekomenduoja kalcio ir cinko dietileno triamino pentaacetatus naudoti transuraninių elementų (americio, berklio, kalifornio, kiurio ir plutonio) bei aktinio, cerio, chromo, cinko, cirkonio, einšteinio, europio, indžio, itrio, kobalto, lantano, mangano, niobio, paladžio, promečio, rutenio, skandžio ir torio šalinimui iš organizmo.

Neatsižvelgiant į veiksmingumą, PSO dėl galimo nefrotoksinio poveikio nerekomenduoja kalcio ir cinko dietileno triamino pentaacetatų naudoti kadmio, neptūnio ir urano šalinimui iš organizmo.

_________________

Būtinųjų priešnuodžių rinkinio asmens

sveikatos priežiūros įstaigose įsigijimo

ir priešnuodžių vartojimo tvarkos aprašo

2 priedas

PRIEŠNUODŽIŲ SKYRIMO INDIKACIJOS IR VARTOJIMO BŪDAI ĮPRASTINIŲ APSINUODIJIMŲ GYDYMUI

Priešnuodis

Nuodingoji medžiaga

Indikacijos, kontraindikacijos

Priešnuodžio dozavimas ir vartojimas

1. Acetilcisteinas (N-acetilcisteinas)

Paracetamolis

Veiksmingiausias iki 8 valandų po apsinuodijimo, skiriamas, kai: - nustatomas galimas hepatotoksiškumas Rumack-Matthew nomogramoje - nežinomas laikas po apsinuodijimo, bet koncentracija plazmoje yra didesnė kaip 100 mg/l - negalima ištirti paracetamolio koncentracijos plazmoje, bet išgerta didelė jo dozė (daugiau kaip 150 mg/kg arba 7,5 g suaugusiajam) arba atsiranda ar gali atsirasti kepenų pažeidimo simptomų

Pradinė dozė: 140 mg/kg Palaikomosios dozės – po 70 mg/kg kas 4 val. 17 kartų (suminė dozė – 1330 mg/kg) Jeigu pacientas gėrė aktyvintosios anglies ir nėra injekcinio acetilcisteino tirpalo, skiriama gerti čia nurodytomis dozėmis Jeigu reikia keisti acetilcisteino skyrimo būdą (tabletes keisti injekciniu tirpalu ir atvirkščiai), likusio gydymo trukmė ir acetilcisteino dozės nustatomos po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju

Švirkščiama į veną, kai: - pacientas atvyko pavėluotai - pacientas gėrė aktyvintosios anglies - pacientas vemia arba kraujuoja į virškinamąjį kanalą - pacientas nebendradarbiauja su medicinos personalu (dėl psichikos problemų) - vyksta žaibiška kepenų nekrozė - nėščiosioms

Galima skirti tris dozes, tačiau rekomenduojama apjungti pirmąsias dvi dozes ir lašinti 200 mg/kg su 500 ml 5 proc. gliukozės tirpalo per 4 val. (vaikams iki 14 metų amžiaus su 7 ml/kg izotoninio natrio chlorido tirpalo, bet ne daugiau kaip 500 ml), po to – 100 mg/kg su 1000 ml 5 proc. gliukozės tirpalo per 16 val. (vaikams iki 14 metų amžiaus su 14 ml/kg izotoninio natrio chlorido tirpalo, bet ne daugiau kaip 1000 ml) Jeigu apsinuodijimas paracetamoliu nustatytas vėliau kaip po 24 val., acetilcisteino skyrimo dozės ir trukmė nustatomos po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju Jeigu reikia, klinikinės toksikologijos gydytojas turi teisę skirti 2–3 kartus didesnes dozes arba ilgesnį gydymo kursą

2. Aktyvintoji anglis

Įvairios medžiagos, išskyrus korozines medžiagas, metalų junginius ir alkoholius

Iki 2 val. po apsinuodijimo skiriama gydančio gydytojo sprendimu, vėliau ar skiriant pakartotinai – po konsultacijos su VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus specialistu ar klinikinės toksikologijos gydytoju. Kontraindikacijos: - virškinamojo kanalo pažeidimai - numatomas gydymas geriamaisiais priešnuodžiais

Vaikams iki 1 metų – 1 g/kg, 1–12 metų vaikams – 25–50 g, suaugusiesiems – 25–100 g Flakonuose išfasuota apie 60 g aktyvintosios anglies miltelių (pvz., 61,5 g) yra optimali dozė suaugusiam pacientui

3. Amilnitritas

Cianidai Vandenilio sulfidas

Kuo anksčiau pirmosiomis 15 min. po apsinuodijimo

Nulaužus ampulę, suvilgomas vatos ar marlės tamponas ir duodama keletą kartų kas 2–3 min. pacientui (geriau gulinčiam) įkvėpti pro nosį

4. Antitoksinis serumas

Paprastosios angies nuodai

Įkandus gyvatei

Skiriamas pagal nurodymus informaciniame lapelyje

5. Askorbo rūgštis

Nitratai, nitritai ir kitos methemoglobiną sudarančios medžiagos

Jeigu nėra metabolinės acidozės

Švirkščiama į veną 7,5–10 g

Kalio permanganatas

Apsinuodijus

5–10 proc. tirpalu valomos nusidažiusios gleivinės

6. Atropinas

Fosforo organiniai junginiai (FOJ), karbamatai

Apsinuodijus

Švirkščiama į raumenis arba į veną 1–2 mg per 1 min., po to kas 3–5 min. dozė yra dvigubinama, kol atsiranda prisotinimo atropinu požymių (nėra karkalų plaučiuose, širdies susitraukimų dažnis ne mažiau kaip 80 k./min., sistolinis AKS ne mažiau kaip 80 mm Hg). Vaikų pradinė dozė – 0,05 mg/kg per 1 min., po to kas 3–5 min. dozė yra dvigubinama, kol atsiranda prisotinimo atropinu požymių. Atropinizacijai palaikyti skiriama į veną 0,02–0,08 mg/kg/val. greičiu (sunkiais atvejais galima iki 0,5–2,4 mg/kg/val.). Gydymo trukmė – pagal poreikį

Fizostigminas, muskarinas ir kitos cholinerginės medžiagos

Skiriamas esant ryškiam muskarininiam (cholinerginiam) sindromui

7. Benzilpenicilino natrio druska (penicilinas G)

Amanitinai (baltoji, smailiakepurė ir žalsvoji musmirės, kaštoninė ir smailiažvynė žvynabudėlės, eglinė kūgiabudė)

Įtarus apsinuodijimą (iš anamnezės paaiškėjus, jog valgyta žaliųjų musmirių ar kitų žalios spalvos grybų, didėja transaminazių aktyvumas, blogėja krešumo rodikliai) pradedamas gydymas, tęsiamas patvirtinus apsinuodijimo diagnozę arba po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju

Skiriama nuolatinės lašelinės būdu tris paras iki 1 mln. TV/kg per dieną, pvz., 1–2 paras – iki 1 mln. TV/kg per dieną., 3-iąją – iki 0,5 mln. TV/kg per dieną

8. Deferoksaminas

Geležis

Sunkiai apsinuodijus, kai: - yra šokas, ryški acidozė, stiprus gastroenteritas ir (ar) geležies koncentracija plazmoje >90 mkmol/l (>5 mg/l) - ištyrus rentgenu virškinamajame kanale randama daug geležies junginių tablečių - arba išgerta >60 mg/kg dozė

Lašinama į veną iki 15 mg/kg/val. greičiu, maksimali paros dozė – 6–8 g (apie 80 mg/kg) Galima švirkšti į raumenis, pradinė dozė – 1000 mg, po to du kartus po 500 mg kas 4 val., vėliau po 500 mg kas 4–12 val. Vaikams lašinama į veną iki 15 mg/kg/val. greičiu arba švirkščiama į raumenis, pradinė dozė – 90 mg/kg (iki 1000 mg), vėliau po 45 mg/kg kas 4–12 val. Maksimali paros dozė – 6 g (80 mg/kg)

Aliuminis

Jeigu pacientas serga lėtiniu inkstų nepakankamumu, po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju ir gydytoju nefrologu

Lašinama į veną 5 mg/kg vieną kartą per savaitę, gydymo kurso trukmė ir derinimas su hemodializėmis nustatomas atsižvelgiant į aliuminio koncentraciją serume

9. Deguonis

Anglies monoksidas

Indikacijos: hipoksijos požymiai

Skiriama kvėpuoti pro kaukę arba pro nosį specialiu kateteriu 10–15 l/min. greičiu. Jeigu deguonies skiriama ilgiau kaip 24 val., jį reikia skirti su pertraukomis

Sunkiai apsinuodijus: - kai COHb daugiau kaip 25 proc., yra ryški vidaus organų išemija (metabolinė acidozė, pH <7,25, išeminiai pakitimai EKG), koma arba neurologinė simptomatika - nėščiosioms, kai COHb daugiau kaip 15 proc. arba yra vaisiaus distreso požymių

Hiperbarinė oksigenoterapija

10. Dimerkaprolas

Liuizitas

Apsinuodijus

Žr. 1 priedą

Sunkieji metalai

Gali būti skiriama tik po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju

Dozavimą ir gydymo kurso trukmę nustato klinikinės toksikologijos gydytojas

11. Dimerkaptopropano sulfonatas

Liuizitas

Apsinuodijus

Žr. 1 priedą

Sunkieji metalai: arsenas gyvsidabris

Gali būti skiriama tik po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju

Dozavimą ir gydymo kurso trukmę nustato klinikinės toksikologijos gydytojas

12. Etanolis

Etilenglikolis Metanolis

Įtarus apsinuodijimą, skiriama gerti pradinė, o patvirtinus apsinuodijimo diagnozę arba po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju – palaikomosios dozės (tikslinė etanolio koncentracija kraujyje – 1 promilė)

Pradinė dozė 2 ml/kg 40 proc. etanolio tirpalo arba tokio pat stiprumo alkoholinio gėrimo, pvz., degtinės (jeigu pacientui yra koma – pro zondą), geriau skirti atskiestą. Palaikomosios dozės – po 0,5 ml/kg kas 2 val. iki 24 val. Hemodializės metu etanolio dozę reikia padidinti 2 kartus

Jeigu etanolio negalima skirti gerti, patvirtinus apsinuodijimo diagnozę arba po klinikinės toksikologijos gydytojo konsultacijos galima lašinti į veną 5 arba 10 proc. tirpalų (tikslinė etanolio koncentracija kraujyje – 1 promilė)

Pradinė dozė 7,5 ml/kg 10 proc. tirpalo Palaikomoji dozė 1–2 ml/kg/val. 10 proc. tirpalo Hemodializės metu etanolio dozę reikia padidinti 2 kartus

13. Fitomenadionas

Netiesioginiai antikoaguliantai

Apsinuodijus, kai INR daugiau kaip 5

Duodama gerti 20 mg kas 6–8 val., vaikams – 0,25 mg/kg kas 6–8 val., jeigu reikia gali būti skiriamos ir didesnės dozės

Apsinuodijus, kai INR daugiau kaip 10 ir (arba) yra aktyvus kraujavimas

Vartoti kartu su šviežiai šaldyta plazma ir (arba) krešėjimo faktorių koncentratais Švirkščiama į veną 10–20 mg, vaikams 0,25–0,3 mg/kg (iki 10 mg) Kūdikiams galima švirkšti po oda 0,5–2 mg (iki 5 mg)

14. Fizostigminas

Atropinas, hiosciaminas, skopolaminas

Indikacija: Cholinolizinis sindromas

Pradinė dozė –0,5–1 mg švirkščiama į veną per 5–10 min. Jeigu išlieka gyvybei gresiančios būklės arba nėra pakankamo poveikio, galima kartoti kas 15–20 min. Vaikų pradinė dozė – 0,02 mg/kg (ne daugiau 0,5 mg) švirkščiama į veną per 5–10 min. Jeigu išlieka gyvybei gresiančios būklės arba nėra pakankamo poveikio, galima kartoti maždaug kas 15 min. (maksimali bendra dozė 2 mg)

15. Flumazenilis

Benzodiazepinai

Sunkiai apsinuodijus

Švirkščiama į veną 0,1–0,2 mg per 15 s, jeigu reikia, kartotinės 0,1 mg dozės skiriamos kas 1 min. iki bendros 2 mg dozės. Vaikų pradinė dozė 0,01–0,02 mg/kg (iki 0,2 mg), jeigu reikia, kartojama kas 1 min. iki bendros 0,05 mg/kg arba 1 mg dozės

16. Folio rūgštis

Metanolis Metotreksatas

Pirmąsias 24 val. po apsinuodijimo

Švirkščiama į veną kas 4 val. po 50–100 mg, vaikams – po 1 mg/kg arba galima duoti gerti po 50 mg kas 3–4 val.

17. Fomepizolas

Etilenglikolis Metanolis

Apsinuodijus Pirmojo pasirinkimo priešnuodis nėščiosioms ir jaunesnio amžiaus vaikams

Lašinama į veną, atskiedus 100 ml 0,9 proc. natrio chlorido arba 5 proc. gliukozės tirpalo per 30 min. Pradinė dozė – 15 mg/kg, po to skiriamos dvi palaikomosios dozės po 10 mg/kg kas 12 val. Jeigu dėl objektyvių priežasčių negalima atlikti hemodializės, skiriamos dar dvi palaikomosios dozės po 10 mg/kg kas 12 val. Dėl skyrimo hemodializės metu reikia konsultuotis su klinikinės toksikologijos gydytoju. Nereikia skirti kartu su etanoliu

18. Gliukagonas

Beta adrenoreceptorių blokatoriai

Sunkiai apsinuodijus, jeigu negalima pritaikyti gydymo hiperinsulemine euglikemija (apsinuodijus kalcio antagonistais mažai veiksmingas)

Pradinė 5–10 mg dozė švirkščiama į veną, palaikomoji – lašinama į veną 1–10 mg/val. greičiu su 5 proc. gliukozės tirpalu Vaikų pradinė dozė – 50–150 mkg/kg (50 mkg/kg/1–2 min. greičiu), palaikomoji – 10–150 mkg/kg/val.

Kalcio antagonistai

19. Gliukozė

Nitratai, nitritai ir kitos methemoglobiną sudarančios medžiagos

Apsinuodijus

Į veną lašinami 5–10 proc. tirpalai

Hipoglikeminiai vaistai

Indikacijos: hipoglikemija

10–40 proc. tirpalo injekcijos į veną

20. HI-6

Fosforo organiniai junginiai (FOJ)

Apsinuodijus

Žr. 1 priedą

21. Hidroksokobalaminas

Cianidai

Sunkiai apsinuodijus

Žr. 1 priedą

22. Kalcio gliukonatas

Kalcio antagonistai

Apsinuodijus

Švirkščiama į veną, pradinė dozė 30–60 ml 10 proc. tirpalo per 5–10 min., sunkiais atvejais per 30–60 s, galima kartoti kas 10–20 min. Palaikomoji dozė lašinama 0,6–1,2 ml/kg/val. greičiu (iki 30 ml/val.). Vaikų pradinė dozė 0,6 ml/kg (iki 30 ml) 10 proc. tirpalo per 5–10 min., sunkiais atvejais per 30–60 s. Galima kartoti kas 10–20 min. Palaikomoji dozė lašinama 0,6 ml/kg/val. greičiu (iki 30 ml per valandą).

Kalis, magnis

Hiperkalemijai ar hipermagnezemijai gydyti, kai yra širdies veiklos sutrikimų

Švirkščiama į veną 20–30 ml 10 proc. tirpalo per 2–5 min., galima kartoti po 30 – 60 min. Vaikų dozė 0,5 ml/kg (iki 30 ml) 10 proc. tirpalo per 2–5 min., galima kartoti po 30 – 60 min.

Oksalo rūgštis

Išgėrus

Duodama išgerti 3–6 g (30–60 ml 10 proc. tirpalo) Jeigu yra hipokalcemija, kalcio gliukonato reikia švirkšti į veną

Fluoro rūgštis

Gali būti skiriama tik po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju

Dozavimą ir skyrimo būdą nustato klinikinės toksikologijos gydytojas

23. Magnio sulfatas

Tirpiosios bario druskos

Išgėrus

Duodama išgerti magnio sulfato tirpalo

Etilenglikolis

Apsinuodijus

25 proc. 10 ml injekcija į veną

Oksalo rūgštis

Išgėrus

Duodama išgerti magnio sulfato tirpalo

24. Metileno mėlynasis

Nitratai , nitritai ir kitos methemoglobiną sudarančios medžiagos

Indikacijos: aiški anamnezė, sunkaus apsinuodijimo klinika (pvz., ryški cianozė, sąmonės ir kvėpavimo sutrikimai, traukuliai ir kt.)

Švirkščiama į veną 1–2 mg/kg per 3–5 min., praskiedus 5 proc. gliukozės tirpalu. Po 15–30 min. jeigu išlieka apsinuodijimo simptomų, galima papildomai sušvirkšti 1 mg/kg. Naujagimių dozė 0,3–1 mg/kg per 3–5 min. švirkščiama į veną arba į kaulų čiulpus

Cianidai

Jeigu nėra kitų priešnuodžių

Giromitrinas

Jeigu yra ryški methemoglobinemija

Vandenilio sulfidas

Jeigu nėra kitų priešnuodžių kuo anksčiau po apsinuodijimo

25. Naloksonas

Opioidai

Indikacijos: Kai yra sąmonės sutrikimų ir (ar) kvėpavimo centro slopinimas

Klonidinas

Rekomenduojama skirti po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju

Pradinė dozė 0,4–2 mg, jeigu reikia galima kartoti

26. Natrio hidrokarbonatas

Tricikliniai antidepresantai I klasės antiaritminiai vaistai (pvz., propafenonas)

Indikacijos: QRS komplekso išsiplėtimas >0,1 s arba pH<7,45

Skiriamas lašine infuzija, palaikant pH 7,45–7,55

27. Natrio tiosulfatas

Cianidai

Jei pacientui skiriama hidroksokobalamino, natrio nitrito, 4-dimetilaminofenolio arba metileno mėlynojo

Žr. 1 priedą

Ipritas

Apsinuodijus

Žr. 1 priedą

Jodas

Išgėrus

Skiriama gerti 100 ml 1 proc. tirpalo. Jeigu nėra natrio tiosulfato – duoti duonos, krakmolo arba pieno

28. Obidoksimas

Fosforo organiniai junginiai (FOJ)

Apsinuodijus

Žr. 1 priedą

29. Penicilaminas (D-penicilaminas)

Sunkiųjų metalų (vario, gyvsidabrio, švino ir kt.) junginiai Arseno junginiai

Gali būti skiriama tik po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju Kontraindikacija: alergija penicilinui

Dozes, skyrimo dažnį ir trukmę nustato klinikinės toksikologijos gydytojas, kartu rekomenduojama skirti piridoksino po 10–25 mg per parą

30. Piridoksinas (vit. B6)

Etilenglikolis

Pirmąsias 24–48 val. po apsinuodijimo

Pirmąją parą švirkščiama į veną po 50–100 mg kas 4 val., jeigu reikia, antrąją parą – po 50–100 mg kas 6 val.

Giromitrinas (bobausiai)

Apsinuodijus

Švirkščiama į veną (atskiestą penkis kartus) po 25 mg/kg per 15–30 min., pasikartojus traukuliams ar komai, maksimali paros dozė – iki 15–30 g

Izoniazidas ir kiti hidrazinai

Apsinuodijus

Reikėtų skirti 1 g piridoksino kiekvienam išgerto izoniazido gramui, jeigu pastarojo dozė yra žinoma. Nežinant išgerto izoniazido kiekio ir apsinuodijus kitais hidrazinais pradinė dozė – 5 g į veną per 5–10 min. (švirkšti į veną atskiestą penkis kartus). Jeigu kartojasi traukuliai, galima kartotinai skirti kas 5–20 min. arba (po to) infuzomatu 5–15 g piridoksino per 24 val. Vaikų pradinė dozė 70 mg/kg (iki 5 g) 0,5–1 g/min. greičiu, galima kartoti kas 5–10 min.

31. Pralidoksimas

Fosforo organiniai junginiai (FOJ)

Apsinuodijus

Žr. 1 priedą

32. Protamino sulfatas

Heparinas

Perdozavus, kai yra didelių krešumo sutrikimų

Švirkščiama lėtai (per 10 min.) į veną. 100 TV heparino neutralizuoti iš karto reikia 1–1,5 mg, po 30–60 min. – 0,5–0,75 mg, po 2 val. – 0,25–0,375 mg protamino, maksimali vienkartinė dozė 50 mg

Smulkiamolekuliniai heparinai

Galima skirti po 1 mg kiekvienam 100 anti-Xa TV dalteparino, enoksaparino, nadroparino ar tinzaparino, tačiau per didelės jo dozės gali sustiprinti kraujavimą

33. Silibininas

Amanitinai (baltoji, smailiakepurė ir žalsvoji musmirės, kaštoninė ir smailiažvynė žvynabudėlės, eglinė kūgiabudė)

Įtarus apsinuodijimą (iš anamnezės paaiškėjus, kad valgyta žaliųjų musmirių ar kitų žalios spalvos grybų, didėja transaminazių aktyvumas, blogėja krešumo rodikliai)

Pirmąją gydymo valandą skiriama 5 mg/kg į veną, po to lašeliniu būdu po 20 mg/kg/d., kol sunormalėja transaminazių aktyvumas. Benzilpenicilino natrio druskos kartu skirti nereikia

34. Tiaminas (vit. B1)

Etanolis

Sunkiai apsinuodijus

Švirkščiama į veną 100–500 mg su gliukozės tirpalais

Etilenglikolis, metanolis

Pirmąsias 24–48 val. po apsinuodijimo

Pirmąją parą švirkščiama į veną po 100 mg kas 4 val., jeigu reikia, antrąją parą – po 100 mg kas 6 val.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2004 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. V-468

(Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2024 m. lapkričio 18 d.

įsakymo Nr. V-1123

redakcija)

priešnuodžių, vartojamų apsinuodijusiems pacientams gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašas

1. Acetilcisteinas

2. Aktyvintoji anglis

3. Amilnitritas

4. Andeksanetas alfa

5. Antibotulininis serumas

6. Antitetaninis serumas

7. Antitoksinis serumas nuo gyvačių nuodų

8. Askorbo rūgštis

9. Atropino sulfatas

10. Benzilpenicilino natrio druska

11. Cholinesterazės reaktyvikliai (pralidoksimas, obidoksimas, HI-6, dietiksimas ir kt.)

12. Cinko ir kalcio dietileno triamino pentaacetatai (Zn-DTPA ir Ca-DTPA)

13. Deferoksaminas

14. Deguonis

15. Dimerkaprolas (BAL)

16. Dimerkaptopropano sulfonatas (DMPS)

17. Dimerkaptosukcininė rūgštis (DMSA)

18. Etanolis

19. Etilendiamintetraacto rūgšties kalcio ir natrio druska (kalcio ir natrio EDTA)

20. Etilendiamintetraacto rūgšties kobalto druska (dikobalto EDTA)

21. Etilendiamintetraacto rūgšties natrio druska (natrio EDTA)

22. Fitomenadionas

23. Fizostigminas

24. Flumazenilis

25. Folio rūgštis

26. Fomepizolas

27. Fragmentuoti širdį veikiančių glikozidų antikūnai

28. Gliukagonas

29. Gliukarpidazė

30. Gliukozė

31. Hidroksokobalaminas

32. Idarucizumabas

33. Intraveninė lipidų emulsija

34. Kalcio druskos (kalcio gliukonatas, kalcio chloridas)

35. Kalcio folinatas

36. Kalio geležies heksacianoferatas

37. Kalio jodidas

38. 4-dimetilaminofenolis (4-DMAP)

39. L-karnitinas

40. Magnio sulfatas

41. Metileno mėlynasis

42. Metioninas

43. Nalmefenas

44. Naloksonas

45. Naltreksonas

46. Natrio hidrokarbonatas

47. Natrio nitritas

48. Natrio polistireno sulfonatas

49. Natrio tiosulfatas

50. Oktreotidas

51. Penicilaminas

52. Piridoksinas

53. Protamino sulfatas

54. Silibininas

55. Tiaminas

56. Toluidino mėlynasis

______________

Pakeitimai