LT
DĖL GAISRINIŲ
Statutory Text (1 Articles)
Nutarimas paskelbtas: Žin., 2006, Nr.88-3469
Neoficialus nutarimo tekstas
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL GAISRINIŲ
GELBĖJIMO AUTOMOBILIŲ PARKO ATNAUJINIMO VALSTYBINĖJE PRIEŠGAISRINĖJE GELBĖJIMO
TARNYBOJE IR SAVIVALDYBIŲ PRIEŠGAISRINĖSE TARNYBOSE PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2006 m. rugpjūčio 4
d. Nr. 784
Vilnius
Siekdama
stiprinti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių
priešgaisrinių tarnybų gebėjimą užtikrinti patikimą žmonių gyvybės, sveikatos
ir nuosavybės apsaugą nuo gaisrų ir kitų ekstremalių įvykių, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nutaria
1. Patvirtinti
Gaisrinių gelbėjimo automobilių parko atnaujinimo valstybinėje priešgaisrinėje
gelbėjimo tarnyboje ir savivaldybių priešgaisrinėse tarnybose programą
(pridedama).
2.
Rekomenduoti savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant šiuo nutarimu patvirtintą
programą.
Ministras Pirmininkas Gediminas
Kirkilas
Vidaus reikalų ministras Raimondas
Šukys
Patvirtinta
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės
2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 784
gaisrinių gelbėjimo automobilių parko
atnaujinimo valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir savivaldybių
priešgaisrinėse tarnybose programa
I. BENDROSIOS
NUOSTATOS
1. Gaisrinių
gelbėjimo automobilių parko atnaujinimo valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo
tarnyboje ir savivaldybių priešgaisrinėse tarnybose programos (toliau vadinama
– ši Programa) paskirtis – gerinti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo
tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų aprūpinimą techninėmis
priemonėmis, kurios užtikrintų efektyvesnį gaisrų gesinimą ir gelbėjimą, leistų
geriau apsaugoti žmones nuo žūties ir traumų kilus gaisrui ir ištikus kitam
ekstremaliam įvykiui, prarasti mažiau turto ir gamtos išteklių.
II.
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
2.
Pastaruosius 16 metų valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atliktų
gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų apimtis padidėjo daugiau kaip 5 kartus: 1989
metais gesinti tik 4292 gaisrai, o 2005 metais – 16404 gaisrai, atlikti 6752
gelbėjimo darbai. Gelbėjimo darbų apimtis sparčiai didėja – kasmet apie 20
procentų. Šiuo metu savivaldybių priešgaisrinės tarnybos – pagrindinės
valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos talkininkės, organizuojančios
kaimo gyvenamosiose vietovėse kilusių gaisrų, kurių irgi sparčiai gausėja,
gesinimą ir juos gesinančios.
3. Lietuvoje
per gaisrus gyventojų žūva 7 kartus daugiau negu Europos Sąjungos valstybėse
Lietuvoje – 100 tūkst. gyventojų tenka 8,4 žuvusiojo, Vokietijoje – 0,7,
Italijoje – 0,8, Olandijoje – 0,5, Didžiojoje Britanijoje – 1,1, Prancūzijoje –
1,1, Ispanijoje – 0,6, Austrijoje – 0,8.
4. Augant
Lietuvos ekonomikai, plečiantis įvairiai veiklai, galima prognozuoti, kad
gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų daugės. Nuo to, kokiomis techninėmis
priemonėmis aprūpintos valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir
savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, priklauso ir jų darbo sėkmė – kiek
išgelbėta žmonių gyvybių, išsaugota turto, gamtos išteklių.
5. Valstybinės
priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisrinių gelbėjimo automobilių parkas per pastaruosius
16 metų išsiplėtė daugiau kaip 75 procentais. 2006 metų pradžioje valstybinės
priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisrinių gelbėjimo automobilių parką sudarė
840 gaisrinių gelbėjimo automobilių (neskaitant automobilių priekabų ir
eksponuojamų automobilių), iš jų – 349 gaisrinės automobilinės cisternos, 126
specialiosios paskirties automobiliai, 365 operatyviniai ir pagalbiniai
automobiliai. Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų gaisrinių automobilių parką
2006 metų pradžioje sudarė 428 transporto priemonės, iš jų – 365 gaisrinės
automobilinės cisternos, 8 specialiosios paskirties automobiliai ir 55 kiti
krovininiai automobiliai.
6. Valstybinės
priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų
gaisrinių gelbėjimo automobilių parko sudėtinė struktūra nėra optimali.
Automobiliai sensta ypač greitai, jų patikimumas mažėja. Iš turimų pagrindinių
ir specialiųjų gaisrinių gelbėjimo automobilių net 325 automobiliai (arba 68
procentai) pagaminti buvusioje Sovietų Sąjungoje ar Nepriklausomų valstybių
sandraugos šalyse, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos turi net 337 (arba 92
procentus) tokius automobilius. Šie automobiliai nei patikimi, nei ilgaamžiai.
Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 150 šio tipo automobilių, kuriais
atliekami pagrindiniai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbai, pagaminti Vakarų
Europos valstybėse, tačiau iš jų 83 gauti kaip parama ar įsigyti nenauji,
naudoti, eksploatuoti jau 15–25 metus.
7. Labai
svarbu, kad gaisriniai gelbėjimo automobiliai ir kitos specialiosios paskirties
transporto priemonės veiktų patikimai ir būtų saugūs. Taigi visiškai
susidėvėjusias transporto priemones būtina keisti naujomis, tačiau dėl lėšų
stygiaus pakeista tik 10 procentų transporto priemonių.
8. Kad blogėja
valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisrinių gelbėjimo automobilių
parko būklė, akivaizdžiai rodo kasmet didėjantis skaičius gaisrinių
automobilių, naudojamų viršijant nustatytuosius gamintojų normatyvus. Per 10
metų susidėvėjusių automobilinių cisternų padaugėjo nuo 31 procento iki 78
procentų, o kopėčių – nuo 54 iki 95 procentų. Daugiau kaip 85 procentų
valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir 97 procentų savivaldybių
priešgaisrinių tarnybų gaisrinių gelbėjimo automobilių amžiaus vidurkis –
daugiau kaip 10 metų (t.y. didesnis už amortizacijos normatyvą), o kai kurių
tipų susidėvėjusių gaisrinių ir gelbėjimo automobilių dar daugiau.
9. Šiuo metu
valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisrinių gelbėjimo automobilių
parko struktūra pagal automobilių tipus neracionali. Anksčiau buvo galima
įsigyti daugiausia tik vidutinės klasės gaisrinių automobilinių cisternų
(bendroji masė – 7,5–14 tonų). Kadangi apie 50 procentų visų gaisrų
užgesinama vienu gaisriniu švirkštu, daug ekonomiškiau naudoti lengvos klasės
gaisrinius automobilius (bendroji masė – 2–7,5 tonos), turinčius specialius
aukšto slėgio siurblius, tačiau tokie automobiliai sudaro mažiau nei
14 procentų visų gaisrinių automobilinių cisternų. Dideliems gaisrams
gesinti kiekviename Lietuvos didmiestyje ir mažesnėse gyvenamosiose vietovėse
būtina turėti bent po vieną didelės klasės gaisrinį automobilį, kuriame galėtų
tilpti daugiau nei 6 tonos vandens. Tokie gaisriniai automobiliai gerokai
sumažina vandens šaltinių paieškos ir vandens transportavimo išlaidas, sudaro
sąlygas veiksmingiau organizuoti gesinimą ir taip sumažinti gaisro nuostolius.
Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba turi tik 3 tokius automobilius.
Užsienio valstybių patirtis rodo, kad gaisrinės automobilinės cisternos
automobilių parke turėtų sudaryti: 31–32 procentus – iki 2 kub. metrų
talpos, 56 procentus – nuo 2 iki 6 kub. metrų talpos, 12–13 procentų –
daugiau kaip 6 kub. metrų talpos. Deja, valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo
tarnyba šiuo metu turi: 21,8 procento gaisrinių automobilinių cisternų iki 2
kub. metrų talpos, 77,3 procento – nuo 2 iki 6 kub. metrų talpos ir tik 0,9
procento – daugiau kaip 6 kub. metrų talpos.
10.
Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje šiuo metu naudojamos tik
30 metrų aukščio automobilinės kopėčios ir keltuvai (vienas 42 metrų ilgio
keltuvas, įsigytas 2005 metais). Be kopėčių ir keltuvų neįmanoma atlikti
gesinimo ir gelbėjimo darbų keturaukščiuose ir aukštesniuose pastatuose.
Miestuose, kuriuose yra aukštesnių nei 8 aukštų pastatų, būtina turėti kopėčias
ir keltuvus, kurių ilgis – 40–50 metrų. Miestuose, kurių pagrindiniai pastatai
tik 5 aukštų, tikslinga turėti 24–28 metrų ilgio kompaktiškesnes ir mažiau
išlaidų reikalingas kopėčias. Dėl lėšų stygiaus per 10 metų įsigytas tik vienas
keltuvas su kopėčiomis, nors visos turimos automobilinės kopėčios naudojamos
ilgiau, nei gamintojų nustatyta, ir per kelerius metus dėl nepatenkinamos
techninės būklės teko nutraukti tokių kopėčių naudojimą net 5 savivaldybėse.
11. Siekiant
užtikrinti operatyvų išvykimą į gaisro ir įvykio vietas, vadovavimą veiksmams
įvykio vietose, tirti gaisrų priežastis, atlikti prevencijos ir finansinį-ūkinį
darbą, valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje naudojami specialūs
operatyviniai lengvieji automobiliai ir kitų tipų transporto priemonės, tačiau
per 10 metų neįsigyta nė vieno pagalbinio krovininio automobilio, jie gauti
kaip parama. Be to, dėl lėšų stygiaus buvo perkami pigesni nauji specialieji
operatyviniai lengvieji automobiliai, kurių konstrukcija nevisiškai atitinka priešgaisrinių
gelbėjimo tarnybų poreikius.
III. PROGRAMOS
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
12. Šios
Programos tikslas – kuo taupiau naudojant valstybės lėšas pagerinti valstybinės
priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų
gaisrinių ir gelbėjimo automobilių parko būklę ir taip užtikrinti deramą
gyventojų ir turto gelbėjimą, pirminių gelbėjimo darbų atlikimą avarijų,
katastrofų, stichinių nelaimių atvejais, gaisrų gesinimą ir tyrimą, gaisrų
prevencijos organizavimą ir vykdymą.
Punkto
pakeitimai
Nr. 732, 2007-07-11,
Žin., 2007, Nr. 80-3249 (2007-07-19)
13. Siekiant
įgyvendinti šios Programos tikslą, nustatomi šie uždaviniai
13.1. įsigyti
gaisrinių automobilinių cisternų, kurios pakeistų susidėvėjusias cisternas;
13.2. perduoti
savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms dalį valstybinės priešgaisrinės
gelbėjimo tarnybos gaisrinių automobilių, nebetinkamų gaisrams gesinti ir
gelbėjimo darbams atlikti miestuose, bet tinkamų naudoti kaimo gyvenamosiose
vietovėse;
13.3. įsigyti
naujo tipo gaisrinių ir gelbėjimo automobilių bei transporto priemonių,
užtikrinančių specifinių gelbėjimo darbų atlikimą;
13.4. įsigyti
trūkstamų gaisrinių ir gelbėjimo automobilių, atsižvelgiant į didėjantį gaisrų
gesinimo ir atliekamų gelbėjimo darbų mastą;
13.5.
optimizuoti gaisrinių ir gelbėjimo automobilių parko struktūrą (pagal
transporto priemonių tipus ir klases), kuri sumažintų eksploatavimo sąnaudas ir
pagerintų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų atlikimą;
13.6. mažinti
gaisrinių gelbėjimo automobilių, neatitinkančių Europos Sąjungos teisės aktų
nustatytų techninių reikalavimų.
IV. PROGRAMOS
UŽDAVINIŲ VERTINIMO KRITERIJAI
14. Šios
Programos įgyvendinimas vertinamas periodiškai po kiekvienų jos įgyvendinimo
metų ir galutinai – ją baigus vykdyti.
15. Nustatomi
tokie šios Programos uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai
15.1.
valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinių
tarnybų gaisrinių gelbėjimo automobilių parko struktūros pokytis pagal
gaisrinių gelbėjimo automobilių naudojimo trukmės bei jų tipų pasiskirstymo
rodiklius (procentais);
15.2.
valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos įsigytų gaisrinių gelbėjimo
automobilių skaičius;
15.3. perduotų
savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo
tarnybos gaisrinių automobilinių cisternų skaičius;
15.4. įsigytų
keltuvų ir kopėčių skaičius;
15.5. įsigytų
gelbėjimo ir specialiosios paskirties automobilių skaičius;
15.6. įsigytų
operatyvinių ir krovininių automobilių skaičius.
V. PROGRAMOS
FINANSAVIMAS
16. Lėšos šiai
Programai įgyvendinti, atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, numatomos
rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Šiai
Programai įgyvendinti naudojamos Privatizavimo fondo lėšos ir kitos įstatymų
nustatyta tvarka gautos lėšos, esant galimybei – Kelių priežiūros ir plėtros
programos finansavimo lėšos, skirtos saugaus eismo keliuose programoms ir jų
priemonėms vykdyti. Šiai Programai įgyvendinti iš
Privatizavimo fondo skiriamos lėšos naudojamos laikantis Privatizavimo fondo
lėšų naudojimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1998 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 152 (Žin., 1998, Nr. 15-350; 2002, Nr. 124-5663; 2005,
Nr. 36-1176).
Punkto
pakeitimai
Nr. 732, 2007-07-11,
Žin., 2007, Nr. 80-3249 (2007-07-19)
17.
Preliminarus lėšų poreikis šiai Programai įgyvendinti numatytas priede.
VI. PROGRAMOS
ĮGYVENDINIMAS IR NUMATOMI REZULTATAI
18. Ši
Programa įgyvendinama pagal priede numatytas jos įgyvendinimo priemones.
19. Šios
Programos įgyvendinimą koordinuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
20.
Įgyvendinus šią Programą, numatoma
20.1. padidinti lengvųjų automobilinių
cisternų iki 27 procentų visų gaisrinių automobilinių cisternų;
20.2.
padidinti sunkiųjų automobilinių cisternų iki 7 procentų visų gaisrinių
automobilinių cisternų;
20.3.
sumažinti 10 procentų gaisrinių automobilinių cisternų, naudojamų viršijant 10
metų eksploatavimo trukmę;
20.4.
padidinti 35 procentais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie
Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų, kurios būtų aprūpintos
automobilinėmis kopėčiomis;
20.5.
užtikrinti 50 procentų valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aprūpinimą
gelbėjimo ir specialiosios paskirties automobiliais;
20.6.
atnaujinti 25 procentus lengvųjų operatyvinių ir krovininių automobilių parko.
21.
Įgyvendinus šią Programą, būtų atnaujinta iki 21 procento valstybinės
priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisrinių gelbėjimo automobilių parko,
pakeista iki 17 procentų savivaldybių priešgaisrinių tarnybų gaisrinių
automobilinių cisternų, be to, sumažėtų remonto ir eksploatavimo išlaidos.
––––––––––––––––
Gaisrinių gelbėjimo automobilių
parko atnaujinimo valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir
savivaldybių priešgaisrinėse tarnybose programos priedas
Gaisrinių gelbėjimo automobilių parko
atnaujinimo valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir savivaldybių
priešgaisrinėse tarnybose programos įgyvendinimo priemonės
Technikos pavadinimas
Atsakinga institucija
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
kiekis (vnt.)
preliminarus lėšų poreikis
(tūkst. litų)
kiekis (vnt.)
preliminarus lėšų poreikis
(tūkst. litų)
kiekis (vnt.)
preliminarus lėšų poreikis
(tūkst. litų)
kiekis (vnt.)
preliminarus lėšų poreikis
(tūkst. litų)
kiekis (vnt.)
preliminarus lėšų poreikis
(tūkst. litų)
1.Įsigyjama
valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje
1.1.
gaisrinės automobilinės cisternos
Priešgaisrinės
apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
lengvosios
3
900
3
900
5
1500
7
2100
6
1800
vidutinės
6
3000
8
4000
8
4000
8
4000
6
3000
sunkiosios
4
2800
5
3500
5
3500
4
2800
3
2100
1.2.
automobilinės kopėčios ir keltuvai
Priešgaisrinės
apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
24-26 metrų
1
1200
1
1200
2
2400
1
1200
30-40 metrų
1
1500
1
1500
1
1500
40-50 metrų
1
2300
1
2300
1
2300
1.3. gelbėjimo ir specialiosios paskirties
automobiliai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
cheminio gelbėjimo
1
1000
1
1000
1
1000
1
1000
sunkaus gelbėjimo
1
1000
1
1000
1
1000
1
1000
automobiliniai kranai
1
1500
1
1500
1
1500
kitos spec. paskirties
1
2000
1
2000
1
2000
1.4.
lengvieji operatyviniai automobiliai
Priešgaisrinės
apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
10
650
13
845
15
975
10
650
10
650
1.5.
krovininiai automobiliai
Priešgaisrinės
apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
4
360
4
360
4
360
4
360
2
180
2.
Perduodamos savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms valstybinės priešgaisrinės
gelbėjimo tarnybos turimos gaisrinės automobilinės cisternos (įvairių tipų)
Priešgaisrinės
apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,
savivaldybės
iki 10
iki 12
iki 14
iki 15
iki 11
Iš
viso
39
12010
50
15805
56
17835
54
17310
45
18230
___________________
Pakeitimai
1.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr.
732,
2007-07-11, Žin., 2007, Nr. 80-3249 (2007-07-19)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2006 M. RUGPJŪČIO 4 D. NUTARIMO NR. 784
"DĖL GAISRINIŲ GELBĖJIMO AUTOMOBILIŲ PARKO ATNAUJINIMO VALSTYBINĖJE
PRIEŠGAISRINĖJE GELBĖJIMO TARNYBOJE IR SAVIVALDYBIŲ PRIEŠGAISRINĖSE TARNYBOSE
PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
***
Pabaiga ***
Redagavo
Vilija Tamaliūnienė (2007-07-20)
vitama@lrs.lt