LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIO UŽTIKRINIMO SUSITARIMŲ ĮSTATYMO

1. Šis įstatymas reglamentuoja finansinio užtikrinimo ir užskaitos susitarimus ir jų vykdymo ypatumus.

2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų finansinio užtikrinimo ir užskaitos susitarimų vykdymą.

3. Šis įstatymas skirtas šio įstatymo priede nurodyto Europos Sąjungos teisės akto taikymui užtikrinti.

Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. birželio 30 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ

1. Šis įstatymas taikomas finansinio užtikrinimo susitarimams, pagal kuriuos užstato davėjas ir užstato gavėjas yra šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai. Šių susitarimų objektas yra finansinis užstatas, atitinkantis šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Šis įstatymas užskaitos susitarimams ir kvalifikuotoms finansinėms sutartims taikomas neatsižvelgiant į tai, ar įsipareigojimams pagal tokius susitarimus ar sutartis užtikrinti tarp šalių yra sudarytas finansinio užtikrinimo susitarimas.

2. Užstato davėju ir užstato gavėju ar užskaitos susitarimo šalimis turi būti vienas iš šių subjektų

1) valstybės valdžios institucija (išskyrus įmones, už kurias garantuoja valstybė, nebent šios įmonės yra šios dalies 2–6 punktuose nurodyti asmenys), įskaitant kitų valstybių narių valstybės valdžios institucijas, įpareigotas dalyvauti ar dalyvaujančias valdant valstybės skolą ar įgaliotas tvarkyti klientų sąskaitas;

2) Lietuvos bankas, valstybės narės centrinis bankas, Europos centrinis bankas, Tarptautinių atsiskaitymų bankas, Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinė finansų korporacija, Amerikos plėtros bankas, Azijos plėtros bankas, Afrikos plėtros bankas, Europos Tarybos plėtros bankas, Šiaurės šalių investicijų bankas, Karibų jūros baseino plėtros bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų fondas, Daugiašalė investicijų garantijų agentūra, Tarptautinė imunizacijos finansavimo institucija, Islamo plėtros bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos investicijų bankas;

3) finansų įstaiga, kurios veikla yra prižiūrima, įskaitant kredito įstaigą, finansų maklerio įmonę, draudimo įmonę, investicinę kintamojo kapitalo bendrovę, valdymo įmonę, neatsižvelgiant į tai, ar ji sudaro susitarimą savo ar savo valdomo pensijų fondo arba investicinio fondo sąskaita ir naudai, uždaro tipo investicinę bendrovę;

4) pagrindinė sutarties šalis, atsiskaitymų tarpininkas ar tarpuskaitos namai, tarp jų panašia veikla užsiimančios įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai ir kurios veikia ateities, pasirinkimo sandorių ir kitų išvestinių finansinių priemonių rinkose tiek, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymas;

5) asmuo (išskyrus fizinius asmenis), veikiantis kaip šios dalies 1–4 punktuose nurodytų vieno ar daugiau asmenų arba institucijų, turinčių obligacijų ar kitų skolos vertybinių popierių, įgaliotinis, patikėtinis ar atstovas;

6) asmuo (išskyrus fizinius asmenis), jeigu kita susitarimo šalis yra subjektas, nurodytas šios dalies 1–5 punktuose.

3. Šis įstatymas netaikomas teisėms, kurias asmuo gali turėti į turtą, pateiktą kaip finansinis užstatas, ir kurios atsiranda pagal kitus negu finansinio užtikrinimo susitarimus ar teisės aktų nuostatas, nesusijusias su likvidavimo procedūra arba reorganizavimo priemonėmis.

4. Finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimams mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) ketvirtosios knygos XII skyriaus nuostatos. Finansinio užtikrinimo perduodant nuosavybės teisę susitarimams, kai finansinis užstatas yra pateikiami kredito reikalavimai, mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso šeštosios knygos VI skyriaus nuostatos.

5. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su finansinio užstato realizavimu, vertinimu ar užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų nustatymu, įgyvendinamos komerciškai pagrįstu būdu.

6. Paprastieji ir įsakomieji vekseliai ir čekiai šiame įstatyme nelaikomi vertybiniais popieriais.

7. Šis įstatymas netaikomas kredito reikalavimams, atsirandantiems iš vartojimo kredito sutarčių, išskyrus atvejus, kai užstato gavėjas ar tokių kredito reikalavimų užstato davėjas yra vienas iš šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų subjektų.

ANTRASIS SKIRSNIS

FINANSINIO UŽTIKRINIMO SUSITARIMAI

1. Finansinis užtikrinimas yra užtikrinamojo finansinio įsipareigojimo išvestinė prievolė. Finansinio užstato gavėjo teisės yra išvestinės iš jo, kaip kreditoriaus, teisių ir šių teisių įgyvendinimas priklauso nuo finansinio užtikrinimo susitarimu užtikrintų įsipareigojimų įvykdymo.

2. Jeigu ko kita nenurodyta sutartyje, finansinio užtikrinimo susitarimu užtikrinami tokie užtikrinamieji finansiniai įsipareigojimai, kokie yra jų įvykdymo momentu, įskaitant palūkanas, netesybas, nuostolius, padarytus dėl šių įsipareigojimų įvykdymo termino praleidimo, taip pat būtinas išieškojimo išlaidas.

1. Finansinio užtikrinimo susitarimo objektas yra finansinis užstatas.

2. Finansinio užtikrinimo susitarimo objektu taip pat gali būti finansinės priemonės, kurios pagal sudarytus sandorius taps užstato davėjo nuosavybe ateityje, taip pat pinigai, kurie bus pervesti į šalių pasirinktą sąskaitą. Finansinės priemonės gali būti panaudotos priverstiniam įsipareigojimų vykdymui tik užstato davėjui įgijus jas nuosavybės teise.

3. Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, finansinis užstatas apima užstatytų finansinių priemonių, pinigų ir kredito reikalavimų duodamas pajamas.

4. Finansinio užstato davėjas turi būti pateikiamo finansinio užstato savininkas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Finansines priemones ar pinigus, kurie yra bendroji nuosavybė, pateikti kaip finansinį užstatą galima tik rašytiniu visų bendraturčių sutikimu. Kredito reikalavimus, priklausančius daugiau negu vienam kreditoriui, pateikti kaip finansinį užstatą galima tik rašytiniu visų kreditorių sutikimu.

5. Kilus ginčui, finansinio užstato pateikimas turi būti įrodomas rašytiniais įrodymais. Rašytiniai įrodymai turi identifikuoti finansinį užstatą. Rašytiniams įrodymams šiame įstatyme yra prilyginamas finansinių priemonių, pateiktų kaip finansinis užstatas, įrašymas į nematerialiųjų vertybinių popierių sąskaitą ar registrą arba pinigų, pateiktų kaip finansinis užstatas, pervedimas į nurodytą sąskaitą (arba tokio užstato buvimas sąskaitoje). Kai kredito reikalavimai įtraukiami į užstato gavėjui raštu ar kitu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytu tolygiu būdu pateikiamą reikalavimų sąrašą, to pakanka nustatyti kredito reikalavimams ir įrodyti jų, kaip finansinio užstato, pateikimą tarp šalių.

6. Kai kredito reikalavimai pateikiami kaip finansinis užstatas, tokio finansinio užstato tinkamumas, pirmenybė, įvykdomumas ar leistinumas skolininko ir (arba) trečiųjų asmenų atžvilgiu nustatomi vadovaujantis pranešimu, Civilinio kodekso 1.65 straipsnyje numatytu viešu skelbimu, arba kai kredito reikalavimas pateikiamas kaip finansinis užstatas Lietuvos bankui arba kitų valstybių narių centriniams bankams, – viešu skelbimu Lietuvos banko interneto svetainėje. Šiame pranešime ar skelbime turi būti pateikta informacija, pagal kurią skolininkas galėtų identifikuoti kaip finansinis užstatas pateikiamą kredito reikalavimą, finansinio užstato davėją ir finansinio užstato gavėją.

7. Sutarties šalys gali susitarti dėl finansinių priemonių ir kredito reikalavimų įvertinimo tvarkos. Jeigu finansinio užtikrinimo susitarimo šalys nesusitarė kitaip, finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, vertė nustatoma pagal finansinių priemonių paskutinę rinkos vertę toje reguliuojamoje rinkoje.

8. Skolininkai pagal kredito reikalavimus gali raštu arba kitu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytu tolygiu būdu

1) atsisakyti savo teisių įskaityti tarpusavio reikalavimus su kreditoriais pagal kredito reikalavimus ir su asmenimis, kuriems toks kreditorius perleido, įkeitė arba kitaip panaudojo kredito reikalavimą kaip finansinį užstatą;

2) leisti kredito įstaigoms atskleisti banko, Centrinės kredito unijos arba kredito unijos paslaptį sudarančią informaciją, kad kredito reikalavimą būtų galima pateikti kaip finansinį užstatą.

1. Finansinio užtikrinimo susitarimo šalys gali susitarti dėl papildomo finansinio užstato pateikimo, finansinio užstato pakeitimo ar atsiėmimo.

2. Kai užstato davėjas pakeičia finansinio užtikrinimo susitarime nurodytą finansinį užstatą, jis privalo ne vėliau kaip iki finansinio užstato atsiėmimo momento pateikti lygiavertį finansinį užstatą.

3. Laikoma, kad papildomai pateiktam ir pakeistam finansiniam užstatui yra atitinkamai taikomos to paties finansinio užtikrinimo susitarimo, kuris buvo sudarytas dėl pradinio finansinio užstato, sąlygos ir kad papildomai pateiktas ir pakeistas finansinis užstatas buvo pateiktas tuo pačiu metu, kai buvo pateiktas pradinis finansinis užstatas.

4. Teisė pakeisti finansinį užstatą ar panaikinti finansinio užstato perteklių užstato davėjo naudai arba teisė iki atskiro pranešimo rinkti kaip finansinis užstatas pateikto kredito reikalavimo teikiamas įplaukas neturi pabloginti finansinio užstato, pateikto užstato gavėjui.

Teisė į finansinį užstatą atsiranda nuo finansinio užstato pateikimo užstato gavėjui momento ir galioja tol, kol pateiktas finansinis užstatas yra užstato gavėjo ar jo įgalioto asmens žinioje ar bet kurio iš jų tvarkomas. Pinigai ir finansinės priemonės laikomi pateiktais užstato gavėjui, kai pinigai, pateikti kaip finansinis užstatas, buvo pervesti į nurodytą sąskaitą ir finansinės priemonės, pateiktos kaip finansinis užstatas, buvo įrašytos į nematerialiųjų vertybinių popierių sąskaitą ar registrą.

1. Pagal finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimą finansinio užstato nuosavybės teisei perėjus iš užstato davėjo kitam asmeniui, kuris nėra užstato gavėjas, teisė į finansinį užstatą lieka galioti.

2. Pagal finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimą finansinis užstatas negali būti paskesnio finansinio užtikrinimo susitarimo objektu, taip pat įkeitimo, kai turtas perduodamas įkaito gavėjo žinion, objektu. Užstato davėjas privalo atlyginti nuostolius, kuriuos dėl šio reikalavimo neįvykdymo patiria bet kuris iš kreditorių.

3. Teisė į finansinį užstatą pasibaigia, kai įvykdomi užtikrinamieji finansiniai įsipareigojimai arba kai priverstinio vykdymo įvykio atveju finansinis užstatas realizuojamas šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytais būdais.

TREČIASIS SKIRSNIS

FINANSINIO UŽTIKRINIMO IR UŽSKAITOS SUSITARIMŲ VYKDYMAS

1. Finansinio užstato davėjas privalo ne vėliau kaip tą pačią dieną raštu informuoti užstato gavėją apie užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų įvykdymą.

2. Pagal finansinio užtikrinimo susitarimą užstato gavėjas (kreditorius) turi teisę, skolininkui neįvykdžius finansiniu užstatu užtikrintų užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų, savo reikalavimą patenkinti iš finansinio užstato ar jo vertės pirmiau už kitus kreditorius.

3. Finansinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykio atveju užstato gavėjas turi teisę finansinį užstatą, pateiktą pagal finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimą, atsižvelgdamas į šiame susitarime numatytas sąlygas, vienašališkai realizuoti šiais būdais

1) finansines priemones parduoti, perimti arba jų verte padengti užtikrinamuosius finansinius įsipareigojimus;

2) pinigų atveju – įskaityti arba kitaip padengti užtikrinamuosius finansinius įsipareigojimus;

3) kredito reikalavimus parduoti arba perimti juos nuosavybėn, įskaitydamas jų vertę arba panaudodamas jų vertę užtikrinamiesiems finansiniams įsipareigojimams įvykdyti.

4. Perimti finansines priemones ir kredito reikalavimus galima tik tuo atveju, kai finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarime šalys yra susitarusios dėl finansinių priemonių ir kredito reikalavimų perėmimo ir dėl jų vertės nustatymo.

5. Taikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus finansinio užstato realizavimo būdus, atsižvelgiant į finansinio užtikrinimo susitarimo sąlygas, negali būti reikalaujama, kad

1) apie ketinimą realizuoti būtų pranešta iš anksto;

2) realizavimo sąlygos būtų patvirtintos teismo, kitos institucijos ar kito asmens;

3) realizavimas vyktų viešo aukciono ar kitu teisės aktų nustatytu būdu;

4) būtų praėjęs papildomas laikotarpis.

6. Jeigu finansinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykio atveju finansinis užstatas realizuojamas pagal vienašalį užstato gavėjo pareiškimą, užstato gavėjas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio veiksmo turi raštu pateikti skolininkui ir užstato davėjui informaciją, kokio dydžio ir kokie reikalavimai įvykdyti.

7. Finansinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykio atveju pasibaigia užstato gavėjo prievolė grąžinti užstato davėjui finansinį užstatą, pateiktą pagal finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimą.

8. Finansinio užtikrinimo susitarimas įsigalioja jame nustatytais terminais, nepaisant užstato davėjo ar užstato gavėjo likvidavimo procedūros arba reorganizavimo priemonių taikymo.

9. Preziumuojama, kad užstato gavėjas savo teises, nurodytas šiame straipsnyje, įgyvendina teisėtai ir komerciškai pagrįstu būdu, jeigu užstato davėjas neįrodo kitaip.

Jeigu realizavus finansinį užstatą, pasibaigus užstato gavėjo prievolei grąžinti finansinį užstatą pagal šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalį ar įgyvendinus baigiamosios užskaitos sąlygą gauta suma viršija užstato gavėjo reikalavimą, skirtumas privalo būti nedelsiant išmokėtas užstato davėjui.

1. Užstato gavėjas turi teisę finansinį užstatą, pateiktą pagal finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimą, valdyti, juo naudotis ir disponuoti, jeigu tai numatyta, ir taip, kaip numatyta šiame susitarime.

2. Užstato gavėjas, įgyvendindamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, privalo

1) iki užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų, kurių įvykdymą užtikrina finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimas, įvykdymo termino pabaigos grąžinti lygiavertį finansinį užstatą, pakeičiantį pradinį finansinį užstatą, arba

2) užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų įvykdymo dieną grąžinti lygiavertį finansinį užstatą arba, jeigu tai numatyta finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarime, tuo mastu, kurį šis numato, panaudoti finansinio užstato vertę užtikrinamiesiems finansiniams įsipareigojimams įskaityti arba padengti.

3. Laikoma, kad lygiaverčiam finansiniam užstatui, perduotam šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, yra atitinkamai taikomos to paties finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimo, kuris buvo sudarytas dėl pradinio finansinio užstato, sąlygos ir kad lygiavertis finansinis užstatas buvo pateiktas pagal finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimą tuo pačiu metu, kai buvo pateiktas pradinis finansinis užstatas.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių įgyvendinimas pagal šio straipsnio nuostatas nepakeičia pagal finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimą suteiktų užstato gavėjo teisių, susijusių su užstato gavėjo finansinio užstato perdavimu siekiant įvykdyti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą įsipareigojimą.

5. Šis straipsnis netaikomas kredito reikalavimams, pateiktiems kaip finansinis užstatas.

1. Užskaitos susitarimo sąlygos, užskaitos susitarimo nutraukimo sąlygos, vertės nustatymo sąlygos ir baigiamosios užskaitos sąlyga yra teisėtos, galiojančios ir gali būti įgyvendinamos

1) nepaisant to, kad vienai iš šalių pradėtos ar vykdomos likvidavimo procedūra ar reorganizavimo priemonės;

2) nepaisant jokio numatyto finansinio užstato, reikalavimo ar finansinių priemonių perleidimo, arešto ar kitokio teisių apribojimo.

2. Jeigu finansinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykis įvyksta tuo metu, kai dar neįvykdytas nors vienas užstato gavėjo įsipareigojimas grąžinti lygiavertį finansinį užstatą pagal finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimą arba šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas įsipareigojimas, toks įsipareigojimas yra laikomas finansiniu įsipareigojimu, kuriam gali būti taikoma baigiamosios užskaitos sąlyga.

3. Baigiamosios užskaitos sąlygos įgyvendinimas nepriklauso nuo jokių šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

4. Baigiamosios užskaitos sąlygą įgyvendinusi šalis ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai turi raštu pateikti informaciją kitai užskaitos susitarimo šaliai.

1. Finansinio užtikrinimo susitarimas, finansinio užstato pateikimas pagal tokį susitarimą, užskaitos susitarimas ir kvalifikuota finansinė sutartis negali būti pripažinti negaliojančiais, panaikinti ar atsisakyta juos vykdyti vadovaujantis tuo, kad jie buvo sudaryti arba finansinis užstatas pateiktas

1) tą dieną, kai buvo pradėtos likvidavimo procedūra ar reorganizavimo priemonės, bet iki priimant nutartį ar kitokį sprendimą dėl tokio įvykio pradžios, arba

2) per nurodytą ar nuoroda apibrėžtą laikotarpį iki likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių pradžios arba nurodžius, kad rengiamas sprendimas arba imamasi kitų veiksmų, o atsiradus kokiam nors kitam įvykiui, – likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių vykdymo metu.

2. Tais atvejais, kai yra sudaroma kvalifikuota finansinė sutartis, užskaitos susitarimas, finansinio užtikrinimo susitarimas ar atsiranda užtikrinamieji finansiniai įsipareigojimai arba finansinis užstatas pateikiamas likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių pradžios dieną, bet po sprendimo dėl likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių priėmimo momento, toks susitarimas ar sutartis yra galiojantys ir privalomi tretiesiems asmenims tuo atveju, kai užskaitos susitarimo šalis ar užstato gavėjas gali įrodyti, kad jie nežinojo ir negalėjo žinoti apie likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių pradžią.

3. Tais atvejais, kai finansinio užtikrinimo susitarime yra numatytas įsipareigojimas pateikti finansinį užstatą ar papildomą finansinį užstatą atsižvelgiant į finansinio užstato vertės arba užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų apimties pokyčius arba yra numatyta teisė atsiimti finansinį užstatą pateikiant lygiavertį finansinį užstatą, finansinio užstato pateikimas, papildomo finansinio užstato pateikimas arba finansinio užstato pakeitimas pagal tokį įpareigojimą ar teisę neturi būti laikomas negaliojančiu ar panaikintu dėl to, kad

1) toks pateikimas ar pakeitimas buvo padarytas tą dieną, kurią buvo pradėtos likvidavimo procedūra ar reorganizavimo priemonės, bet iki priimant nutartį ar kitokį sprendimą dėl tokio įvykio pradžios arba per nurodytą ar nuoroda apibrėžtą laikotarpį iki likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių pradžios, arba nurodžius, kad rengiama nutartis ar kitoks sprendimas arba imamasi kitų veiksmų, arba atsiradus kokiam nors kitam įvykiui likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių vykdymo metu;

2) užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų atsirado prieš finansinio užstato, papildomo finansinio užstato pateikimo ar prieš finansinio užstato pakeitimo dieną.

4. Bet kokios bankroto administratoriui, likvidatoriui ar kitiems asmenims įstatymų nustatyta tvarka suteiktos teisės atsisakyti vykdyti individualias sutartis ar sandorius negali riboti mokėjimų, įsipareigojimų ar kitų teisių pagal vieną ar daugiau kvalifikuotų finansinių sutarčių, sudarytų pagal užskaitos susitarimus ar jų pagrindu, nutraukimo, panaikinimo ar įvykdymo prieš terminą ir gali būti taikomos tik sumai, gautai atlikus baigiamąją užskaitą.

Ieškiniams dėl vienašalio finansinio užstato realizavimo priverstinio vykdymo įvykio atveju, atsirandantiems iš finansinio užtikrinimo susitarimų, nustatomas vienų metų ieškinio senaties terminas.

1. Jeigu finansiniu užstatu pateikiami nematerialieji vertybiniai popieriai (įskaitant teises į nematerialiuosius vertybinius popierius) ir teisės į šiuos nematerialiuosius vertybinius popierius įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruotos nematerialiųjų vertybinių popierių sąskaitoje ar registre, esančiuose kitoje valstybėje narėje, tai asmenų, kaip užstato gavėjų, teises į šiuos nematerialiuosius vertybinius popierius nustato tos valstybės narės teisės aktai.

2. Jeigu finansiniu užstatu pateikiami nematerialieji vertybiniai popieriai (įskaitant teises į nematerialiuosius vertybinius popierius) ir teisės į šiuos nematerialiuosius vertybinius popierius įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruotos nematerialiųjų vertybinių popierių sąskaitoje ar registre, esančiuose Lietuvos Respublikoje, tai asmenų, kaip užstato gavėjų, teises į šiuos nematerialiuosius vertybinius popierius nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos nustatant

1) nematerialiųjų vertybinių popierių rūšį ir nuosavybės teisę į šiuos vertybinius popierius;

2) reikalavimus, keliamus finansinio užtikrinimo susitarimo dėl finansinio užstato nematerialiaisiais vertybiniais popieriais sudarymui ir finansinio užstato pateikimui pagal tokį susitarimą, kad toks susitarimas ir finansinio užstato pateikimas galiotų tretiesiems asmenims;

3) ar asmens nuosavybės teisė į finansinį užstatą nematerialiaisiais vertybiniais popieriais buvo teisėtai ir sąžiningai įgyta;

4) veiksmus finansiniam užstatui nematerialiaisiais vertybiniais popieriais realizuoti priverstinio vykdymo įvykio atveju.

Lietuvos Respublikos

finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS

2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 3 tomas, p. 89) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/44/EB (OL 2009 L 146, p. 37).“